Administracinė byla Nr. eI-3594-473/2019

                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01776-2019-6

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 51.1.3

                                                                (S)

            Nurodo, kad pagal Rinklaivos nuostatų 3 punktą, rinkliava nustatoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą. Atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintą Sąrašą, pareiškėjos 1663,9 kv. m. administracinės paskirties administracinis pastatas priskirtinas administracinės paskirties pastatams, 827,96 kv. m. sandėliavimo paskirties pastatas – sandėlis priskirtinas sandėliavimo paskirties pastatams ir 1513 kv. m gamybos, pramonės paskirties pastatas – mechaninės dirbtuvės priskirtinos gamybos, pramonės paskirties pastatams. Atitinkamai pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ pareiškėjos 1663,9 kv. m administracinis pastatas priskirtas administracinei kategorijai, 827,96 kv. m pastatas – sandėlis ir 1513 kv. m pastatas – mechaninės dirbtuvės priskirti gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijai. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais už kalendorinius metus. Pagal Sąrašą, daugiabučiai namai ir įmonės, ūkinei veiklai naudojančios daugiabučių namų patalpas; sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais, ir sodų bendrijų nariai, kurie naudojasi individualiais konteineriais (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija). Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas Sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai. Pagal Taisyklių 19 punktą, nustatant imokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunaliniu atliekų. Komisija, priimdama sprendimą, šio pareiškėjos skunde išdėstyto motyvo neanalizavo. Pareiškėjos nuomone, Taisyklių 18 ir 19 punktuose įtvirtintos normos prieštarauja Komisijos sprendime išdėstytiems argumentams, kuriais remiantis pareiškėjos skundas buvo atmestas. Pirma, pagal Komisijos sprendime padarytą išvadą, atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Antra, pareiškėja nedeklaravo Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jai bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį, nepateikė Rinkliavos nuostatų 38 punkte nurodytų dokumentų. Atitinkamai ir Rinkliavos nuostatose yra išskiriamos nekilnojamojo turto kategorijos (administracinės, Ggmybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo ir t.t.) bei joms yra taikomas skirtingas rinkliavos dydis, pvz. administracinėms patalpoms 0,3378 Eur/kv.m. metinės rinkliavos kintamoji dalis, tuo tarpu gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo metinės rinkliavos kintamoji dalis yra 0,2451 Eur/kv.m. Todėl, vadovaujantis Taisyklėmis ir Rinkliavos nuostatais, darytina išvada, kad Administratorius, prieš nustatydamas vietinę rinkliavą už atliekų išvežimą, visų pirma turi nustatyti ir įvertinti, kokio pobūdžio yra apmokestinamos patalpos, kokios atliekos jose susidaro ir tik tada nustatyti kokia rinkliava turi būti skaičiuojama. Šiuo atveju Administratorius, nustatydamas rinkliavą UAB „Liepmeta“, patalpų paskirties nevertino, taip pat nevertino susidarančių atliekų pobūdžio bei neatsižvelgė į tai, jog UAB „Liepmeta“ gamybinėse patalpose susidariusias gamybines atliekas pagal pasirašytą paslaugų sutartį išveža UAB „Ekonovus“, o buitinės atliekos gamybinėse patalpose nesusidaro, todėl apmokestinant visas patalpas, kai iš esmės gamybinės atliekos yra tvarkomos UAB „Liepmeta“ iniciatyva, yra nesąžininga ir neteisėta pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja neneigia fakto ir sutinka, kad administracinėse patalpose susidariusios atliekos ir jų išvežimas būtų apmokestinti pagal Vilniaus miesto savivaldybės nustatytas rinkliavas, atsižvelgiant į administracinių pastatų plotą, tačiau apmokestinimas ir gamybinių patalpų, kai dėl gamybinių atliekų yra sudaryta atliekų išvežimo sutartis, yra neprotinga ir iš esmės lemia dvigubą paslaugos mokėtojo apmokestinimą.

                    Pareiškėja teismo prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir išaiškinti (I) Taisyklių 18 ir 19 punktuose įtvirtintą reguliavimą, įpareigojantį Administratorių atlikti veiksmus, kuriais būtų nustatytas pareiškėjos mokamos įmokos dydis pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai ir (II) Rinkliavos nuostatas, kuriose išskiriamos nekilnojamojo turto kategorijos, bei joms taikomas skirtingas rinkliavos dydis santykyje su Administratoriaus sprendime išdėstytais argumentais, jog (1) remiantis Rinkliavos nuostatų 3 punktu, rinkliava nustatoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, o (2) remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme, taip pat, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Pareiškėjo įsitikinimu turi būti išaiškinta: ar (I) Rinkliavos nuostatų 3 punktas, pagal kurį rinkliava nustatoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą ir (II) LVAT praktika, pagal kurią vietinė rinkliava vertinama kaip atliekų turėtojo privalomos įmokos, kurias turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, neprieštarauja Taisyklių 18 ir 19 punktams, pagal kuriuos, atsakovas turėtų nustatinėti pareiškėjos mokamos įmokos dydį pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai, vertinant kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Esant faktinėms aplinkybėms, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje valdant nekilnojamąjį turtą mišrių komunalinių atliekų ir apskritai surenkamų komunalinių atliekų skaičius prilygtų nuliui, Rinkliavos nuostatų 3 punktas negalėtų būti teisiškai įgyvendintas, kadangi privaloma įmoka, lygi nuliui, taip pat negali egzistuoti. 

           Šiuo atveju aplinkybę, jog gamybinėse patalpose susidaro gamybinės, o ne buitinės atliekos patvirtina ir sutartis, kurios pagrindu, yra išvežamos gamybinės atliekos. Taip pat teritorijoje stovi konteineriai su specialiu žymėjimu. Šiam faktui įvertinti pareiškėja  2018 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku Administratorių informavo, kad gamybinėse patalpose buitinės atliekos nesusidaro, todėl yra neteisingai taikoma rinkliava ir būtent pakvietė Administratorių atvykti ir įvertinti patį faktą. Tačiau jokio patikrinimo gamybinėse patalpose nebuvo atlikta ir net nebuvo nustatinėjama, kokios konkrečiai atliekos patalpose susidaro. Pareiškėja teigia, kad neturintysis atliekų nėra atliekų turėtojas ir tvarkytojas. Būtent UAB „Liepmeta“ gamybinėse patalpose jokių buitinių atliekų, už kurias yra skaičiuojama rinkliava, neturi. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, jog atliekų turėtojas yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pareiškėja neginčija, kad nekilnojamas turtas yra naudojamas ir jame susidaro atliekos, tačiau nesutinka, kad tinkamai savarankiškai tvarkant atliekas gamybinėse patalpose, UAB „Liepmeta“ negali būti atleista nuo prievolės mokėti rinkliavą už gamybinių patalpų plotą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato objektus, už kuriuos fizinius ir juridinius asmenis savivaldybės turi teisę įpareigoti mokėti vietines rinkliavas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas objektas – komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas. Komisijai nagrinėjant pareiškėjo skundą, Administratorius nepateikė duomenų apie tai, kad komunalinės atliekos buvo faktiškai surinktos ir tvarkomos, todėl vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Administratorius neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją mokėti rinkliavą už paslaugą, kuri nebuvo suteikta, juolab kad Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 21 punktas nurodo, jog įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos. Pareiškėjos įmokos, kurių dydis nustatytas neatsižvelgiant į realų susidarančių atliekų kiekį, reikalingą tvarkyti, prieštarauja minėtajam reglamentavimui, kadangi Administratorius paslaugos, kurios kaina yra ginčijama, faktiškai neteikė ir komunalinių atliekų netvarkė. Atsakovei iš fizinių ir juridinių asmenų renkant lėšas už paslaugą, kuri nėra suteikiama, vietinė rinkliava, reglamentuojama Rinkliavų įstatyme, tampa mokesčiu, reglamentuojamu Lietuvos Respublikos mokesčių įstatyme ir apibrėžiamu kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta pinigine prievole valstybei.

                  Atsakovė savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–50). Paaiškina, kad pareiškėja, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise valdo tris nekilnojamojo turto objektus, iš kurių: 1663,9 kv. m priskirtą administracinei kategorijai ir 827,96 kv. m. bei 1513 kv. m. – gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijai. Pagal Rinkliavos nuostatus, už šiuos objektus paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis, bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės-gruodžio mėn. sudaro 1 055 Eur. Savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Administratorius, apskaičiuodamas rinkliavą, vadovavosi Rinkliavos nuostatais, kuriuose skirtingi rinkliavos dydžiai nustatyti atskiroms kategorijoms. Pagal Rinkliavos nuostatų 4 punktą, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos (toliau – MKA susikaupimo normos). Rinkliavos nuostatų 3 priede „Mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai pagal nekilnojamojo turto objektų kategorijas“ nustatytos mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos pagal kategorijas ir gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijai ji yra mažiausia (atitinkamai mažesnis ir mokėtinos rinkliavos dydis), todėl nėra teisinio pagrindo ignoruoti ir nesivadovauti Rinkliavos nuostatuose nustatytais rinkliavos dydžiais, papildomai mažinant mokėtinos rinkliavos sumas. Galiojantys norminiai teisės aktai vienareikšmiškai įtvirtina pareigą pareiškėją apmokestinti vietine rinkliava. Pareiškėja, pateikdama Sutartį ir dvi PVM sąskaitas faktūras tariamą mišrių komunalinių atliekų nesusidarymą grindžia tuo, kad susidaro gamybinės atliekos. Tačiau mišrios komunalinės atliekos bei gamybinės ir statybinės atliekos yra atskiri atliekų srautai, kurie turi būti tvarkomi pagal atskirus reikalavimus, o vieno atliekų srauto susidarymas savaime nepašalina ir nepanaikina atliekų susidarymo kitame. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 3 d. 10.10 val. buvo patikrintas nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog mišrioms komunalinėms atliekoms tvarkyti yra pastatyti penki konteineriai Nr. 13-L-200191, Nr. 13-L-200350, Nr. 13-L- 200351, Nr. 13-L-201792, Nr. 13-L-201855, kurie aptarnaujami pagal grafiką. Konteinerius, adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, aptarnauja UAB „Ekonovus“. Klientai gali tiesiogiai matyti jiems priskirtus konteinerius bei stebėti išvežimo grafikus interneto svetainėje https://www.sivasa.lt/atlieku-isvezirno-grafLkai. Taigi, pareiškėja turi galimybę naudotis mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugomis. Pareiškėjos pateikta Sutartis yra sudaryta 2018 m. lapkričio 2 d. , o rinkliava apskaičiuota už 2018 m. gegužės-gruodžio mėnesius. Sutarties sudarymas nepašalina pareiškėjos pareigos mokėti rinkliavą, be to, pareiškėja siekia retrospektyvaus sutarties taikymo, t. y. siekia įtvirtinti sutarties galiojimą atbuline tvarka. Pažymi, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėja taip pat pateikė 2017 m. balandžio 18 d. sutartį, sudarytą su UAB „Ecoservice“ „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų“ Nr. KJ-17-039, kurios 4 punkte numatyta, jog „Vykdytojas įsipareigoja, tinkamai ir laiku pagal Šalių nustatytą tvarką, kuri turi užtikrinti, kad atliekomis nebūtų perpildyti pagal šią Sutartį Užsakovui perduoti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai“. Sutartyje aptariama mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ištuštinimo tvarka, kas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja naudojosi mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais bei jų tvarkymo paslauga. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos pirkėjui UAB „Kautra“ ir išrašytos ne už mišrias komunalines atliekas, todėl pareiškėja neturėtų remtis kitų įmonių sąskaitomis faktūromis ir jos nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos arba jos dalies. Be to, kaip nurodoma Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendime, Komisijos posėdžio metu pareiškėjos atstovai pripažino, kad dirbtuvės ir sandėlis yra naudojami, juose dirba tam tikri asmenys. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad Administratorius neturi jokio teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo rinkliavos mokėjimo. Administratorius 2018 m. gruodžio 10 d. įspėjimu Nr. RIK-00000819 „Dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ pareiškėjai pranešė, kad skola 2018 m. gruodžio 31 d. dienai sudaro 1 055,00 Eur. Pareiškėja nėra atlikusi nei vieno vietinės rinkliavos mokėjimo. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydis nustatytas atsižvelgiant į atliekų sukaupimo normas, o apskaičiuojant konkrečiam objektui yra vertinamas objekto plotas. Papildomai 2019 m. kovo 28 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu užfiksuota faktinė situacija nekilnojamojo turto objekte ir gauti paaiškinimai, kad dviejuose ginčo objektuose veikiančios įmonės ir juose dirbantys darbuotojai naudojasi ir pareiškėjai priklausančiu administracinės paskirties pastatu, kuriame įrengti tualetai ir pan. Mišrių komunalinių atliekų susidarymui nėra svarbus vidinis pastatų išdėstymas, kadangi jis parodo tik tam tikrą vidinį atliekų surinkimo organizavimo (logistinį) aspektą, tačiau neturi įtakos pačiam atliekų susidarymo faktui (ypač kai trims nekilnojamojo turto objektams yra pastatyti bendro naudojimo konteineriai). Iš pareiškėjos pateikto plano bei kitos įmonės vardu išrašytų sąskaitų faktūrų galima spręsti, kad pareiškėjai priklausančiose patalpose gali veikti kiti ūkio subjektai. Tokiu atveju pareiškėja yra rinkliavos mokėtojas, tačiau mišrios komunalinės atliekos susidaro ir faktiškai veikiančių įmonių veikloje. Pareiškėja nepaaiškina, kokios konkrečiai atliekos ir kokiame gamybiniame procese susidaro bei neįrodo komunalinių atliekų nesusidarymo fakto. Iš pateiktų 2019 m. kovo 28 d. patikrinimo duomenų matyti, kad patalpose vykdoma veikla apima autoservisų paslaugas. Pareiškėja nepateikia svarių argumentų dėl rinkliavos perskaičiavimo būtinumo. Atsakovė mano, kad Komisija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pareiškėjos pateikto skundo argumentai nepaneigia Komisijos išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos sprendimą Nr. 21R-259 (AG-146/07-2019).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administratoriaus 2019 m. sausio 23 d. rašto Nr. SP-2019-10-00424 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ ir Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21 R-259 (AG-146/07-2019), kuriuo paliktas nepakeistas Administratoriaus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl to, ar pareiškėja turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, byloje nėra.

                 Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo tris nekilnojamojo turto objektus, iš kurių: 1663,9 kv. m. administracinė paskirties administracinį pastatą (toliau – Administracinis pastatas), 827,96 kv. m. sandėliavimo paskirties pastatą – sandėlį (toliau – Sandėlis) bei 1513 kv. m gamybos, pramonės paskirties pastatą — mechanines dirbtuves (toliau – Dirbtuvės) (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. 1.67–68).

           Administratorius pareiškėjai išsiuntė 2018 m. birželio 6 d. pranešimą Nr. 10004161, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekto savininkui, adresu (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas 1236515 už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. paskaičiuotas iš viso 1 055,00 Eur mokėtinos rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 52–53). Šiame pranešime nurodyta, kad už 1663,9 kv. m. administracines patalpas rinkliavos pastovioji dalis skaičiuota pagal plotą, taikant 0,1802 Eur metinį rinkliavos dydį (Eur/kv. m.), kintamoji dalis skaičiuota pagal plotą, taikant 0,2570 Eur metinį rinkliavos dydį (Eur/kv. m.); už 827,96 ir 1513,18 kv. m. gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo patalpas rinkliavos pastovioji dalis skaičiuota pagal plotą, taikant 0,1802 Eur metinį rinkliavos dydį (Eur/kv. m.) kintamoji dalis skaičiuota pagal plotą, taikant 0,1856 Eur metinį rinkliavos dydį (Eur/kv. m.).

 Administratorius pareiškėjai išsiuntė 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimą Nr. 10586307, kuriame nurodyti analogiški duomenys kaip ir 2018 m. birželio 6 d. pranešime (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l. 60–61).

              Pareiškėja Administratoriui pateikė su UAB „Ekonovus“ sudarytą Sutartį dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių gamybinių, statybinių ir kitų perdirbimui netinkamų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui ar šalinimui ir kitų suteikiamų paslaugų, bei įsipareigoja atsiskaityti šioje Sutartyje numatyta tvarka ir kainomis (b. l. 30–32). Šios Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, jog iš 3 vnt. 1.1 m3 konteinerių atliekos po rūšiavimo išvežamos vieną kartą per savaitę (trečiadieniais), už 16 Eur be PVM 1 m3 atliekų surinkimo ir išvežimo tarifą (b. 1. 33). Pareiškėja Administratoriui taip pat pateikė: 1) 2018 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EK0001446518, kurioje nurodyta 63,89 Eur suma pirkėjui (mokėtojui) 65885 UAB „Kautra“ už tiekėjo (pardavėjo) UAB „Ekonovus“ pagal sutartį Nr. 180727/1602 už 9 mėn. suteiktas paslaugas – kitų neapibrėžtų gamybinių atliekų 3.300 kiekį (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l.  62); 2) 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EK0001463086, kurioje nurodyta 63,89 Eur suma pirkėjui (mokėtojui) UAB „Kautra“ 65885 už tiekėjo (pardavėjo) UAB „Ekonovus“ pagal sutartį Nr. 180727/1602 už 10 mėn. suteiktas paslaugas – kitų neapibrėžtų gamybinių atliekų 3.300 kiekį (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l.  63).

           Pareiškėja Administratoriui pateikė su UAB „Ecoservice“ 2017 m. balandžio 18 d. sudarytą sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ- 17-039, kuria pareiškėjai teikiamos mišrių ir specifinių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo paslaugos (b. 1. 70–73) bei UAB „Ecoservice“ sudarytą 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINVI00339161 dėl 44,55 Eur sumokėjimo už komunalinių atliekų išvežimą iš aikštelės (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VINVI00349727 dėl 24,55 Eur sumokėjimo už komunalinių atliekų išvežimą iš aikštelės (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l.  143–144).

Administratorius 2018 m. gruodžio 3 d. atliko objekto, (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir sudarė patikrinimo vietoje fotofiksaciją, kurioje yra konteinerių Nr. 13-L-201792, 13-L-200191,13-L-200350, 13-L- 200351,13-L-201855 nuotraukos (b. 1. 67–69).

Pareiškėja Administratoriui pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. raštą, kuriame nurodė, jog Administratorius, nustatydamas rinkliavą, nevertino pareiškėjos patalpų paskirties ir susidarančių atliekų pobūdžio bei neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjos gamybinėse patalpose susidariusias gamybines atliekas išveža UAB „Ekonovus“, o buitinės atliekos gamybinėse patalpose nesusidaro (b. 1. 19–21). Šiuo raštu pareiškėja Administratoriaus prašė įvertinti susidariusią situaciją ir atleisti pareiškėją nuo prievolės mokėti rinkliavą už gamybines, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpas bei skaičiuoti rinkliavą tik už administracinių patalpų plotą, kur ir susidaro buitinės atliekos.

Administratorius pareiškėjai pateikė 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. SP-2019-10-00424 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“, kuriame nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atleisti nuo prievolės mokėti rinkliavą už gamybines, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpas, nes naudojantis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (b. 1. 22–24). Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 24 punktu, rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir Sutartis nėra už mišrias komunalines atliekas ir jų surinkimas bei sutvarkymas nėra apmokamas iš minėtos rinkliavos lėšų ir minėtų atliekų tvarkymas nėra pagrindas atleisti nuo vietinės rinkliavos arba jos dalies.

2019 m. kovo 28 d. atliktoje objekto UAB „Liepmeta“, (duomenys neskelbtini), fotofiksacijoje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. apie 10.10 val. atliko objekto, (duomenys neskelbtini), tyrimą ir nustatė, jog minėtu adresu šiuo metu yra 5 MKA bendro naudojimo konteineriai (Nr. 13-L-200191,13-L-200350, 13-L-200351,13-L-201792,13-L-201855), kurie priskirti pareiškėjai ir įmonei „Žaisma“ (b. 1. 54–66). Pagal nustatytą grafiką konteinerius aptarnauja UAB „Ekonovus“. Taip pat teritorijoje yra 4 gamybinių atliekų konteineriai, kuriais naudojasi pareiškėjos nuomininkai. Visi pareiškėjos pastatai (patalpos) yra eksploatuojami. Didesnę dalį garažų, sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpų eksploatuoja nuomininkai, išskyrus sandėliavimo paskirties pastato sandėlio Nr. 4, kuris laikinai neeksploatuojamas, nes nuomininkas išsikėlė. Patikrinimo metu padaryta pastatų, patalpų ir pastatų planų foto fiksacija. Pateiktą fotofiksaciją sudaro nuotraukos ir patalpų brėžiniai: remonto dirbtuvės, sandėlio bei administracinio pastato I-III aukštų, adresu (duomenys neskelbtini).

Nesutikdama su Administratoriaus sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kurios prašė Administratoriaus sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti rinkliavą pagal realiai atliekoms susidaryti naudojamų patalpų plotą (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l. 1–5).

Komisija 2019 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 21 R-259 (AG-146/07-2019), kuriuo pareiškėjos skundą dėl Administratoriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus atmetė (Komisijos bylios Nr. AG-146/07-2019, b. l. 148–154).

Taigi, kaip matyti pareiškėja siekia, jog būtų atleista nuo prievolės mokėti rinkliavą už gamybines, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpas, kuriose, pareiškėjos teigimu, komunalinės atliekos nesusidaro.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Aiškinant paminėtas konstitucines nuostatas, pažymėtina, kad savivaldybės, priimdamos taisykles, reglamentuojančias rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo santykius, yra saistomos įstatymų, t. y. nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatų, principų, inter alia įstatyme nustatytų rinkliavos objekto, rinkliavos mokėtojų (subjektų), taip pat kitų kriterijų, įtvirtintų įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. 

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba, be kita ko, turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, jos mokėjimo tvarką, rinkliavos lengvatas, rinkliavos grąžinimo atvejus, taip pat delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.

Vyriausybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, kuriose įtvirtinti bendrieji vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimai, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. 

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir rinkliava) apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Rinkliavos nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau − savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, o 6 punkte – kad rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktyje pateikiama rinkliavos mokėtojo sąvoka: juo laikomas fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Rinkliavos nuostatų IV skyriuje. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (20 punktas); pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (21 punktas); apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (22 punktas); rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (24 punktas). Rinkliavos nuostatų 34 ir 35 punktuose nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą, o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

Taigi, atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Minėtas teisinis reglamentavimas ir minėta teismų praktika patvirtina, kad pareiškėja kaip Administracinio pastato, Dirbtuvių ir Sandėlio savininkė privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Sąrašas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 patvirtintą Sąrašą pareiškėjos 1663,9 kv. m. administracinės paskirties administracinis pastatas priskirtinas rūšiai Nr. 3 – administracinės paskirties pastatams, 827,96 kv. m. sandėliavimo paskirties pastatas – sandėlis priskirtinas rūšiai Nr. 10 – sandėliavimo paskirties pastatams ir 1513 kv. m. gamybos, pramonės paskirties pastatas – mechaninės dirbtuvės priskirtinos rūšiai Nr. 9 – gamybos, pramonės paskirties pastatams. Taigi, pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ pareiškėjos 1663,9 kv. m. administracinis pastatas priskirtas administracinei kategorijai, 827,96 kv. m. pastatas – sandėlis ir 1513 kv. m. pastatas – mechaninės dirbtuvės priskirti gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijai.

Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Tų pačių Taisyklių 20 punktas numato, kad Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Įgyvendinant šią nuostatą, Rinkliavos nuostatuose nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos. Šios normos būtent ir buvo nustatytos įvertinus, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklą atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimą susidaryti atliekų kiekį. Taigi, pagal Rinkliavos nuostatų 3 priedo 4 punktą, administracinei kategorijai nustatyta 3,6 kg/kv. m vidutinė MKA susikaupimo norma, 0,1802 Eur/kv. m. metinė rinkliavos pastovioji dalis ir 0,2570 Eur/kv. m kintamoji dalis, susikaupimo normą (kg/kv. m.) ir plotą (kv. m.) perskaičiavus į Eur/kv. m. per metus. Pagal Rinkliavos nuostatų 3 priedo 9 punktą, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijai nustatyta 2,6 kg/kv. m. vidutinė MKA susikaupimo norma, 0,1802 Eur/kv. m. metinė rinkliavos pastovioji dalis ir 0,1856 Eur/kv. m. kintamoji dalis, susikaupimo normą (kg/kv. m.) ir plotą (kv. m.) perskaičiavus į Eur/kv. m. per metus. Iš Rinkliavos nuostatų 3 priedo  matyti, kad gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijoje nustatytos vienos mažiausių susikaupimo normų (atitinkamai mažesnis ir mokėtinos rinkliavos dydis). Taigi, jau Rinkliavos nuostatuose buvo įvertintas mažesnis mišrių atliekų susidarymo intensyvumas minėtoje kategorijoje.

Kaip matyti, Rinkliavos nuostatai nustato, kad ir administracinės paskirties, ir gamybos bei pramonės transporto, sandėliavimo kategorijai priskirtiniems nekilnojamojo turto objektams yra skaičiuojama rinkliava už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą pagal aukščiau nurodytus kriterijus ir normas. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pagal Taisyklių 24 punktą, pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Atitinkamai ir Rinkliavos nuostatų 34 punkte nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Taisyklių 29 punkte nurodoma, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Rinkliavos nuostatų 35 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Administratorius tinkamai pagal nustatytus kriterijus apskaičiavo rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą visiems trims pareiškėjos valdomiems objektams, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė pareiškėjai 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešimus.

  Pareiškėja prašymą atleisti ją nuo prievolės mokėti rinkliavą už gamybines, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpas, grindžia aukščiau minėtomis su UAB „Econovus“ ir UAB „Ecoservice“ sudarytomis sutartimis bei sąskaitomis faktūromis dėl gamybinių atliekų tvarkymo. Pareiškėja teigia, kad nurodytose patalpose mišrios komunalinės atliekos nesusidaro.

Pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Rinkliavos nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Rinkliavos nuostatų 38 punkte nustatyta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Rinkliavos nuostatų 39 punktas nustato, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

Pagal Atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalį, komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu (t. y. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą). Taigi Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai pabrėžiamas skirtumas tarp atliekų perdavimo pagal sutartį bei komunalinių atliekų, kurių surinkimas ir tvarkymas apmokestinamas taikant vietinę rinkliavą. Mišrios komunalinės atliekos bei gamybinės ir statybinės atliekos yra atskiri atliekų srautai, kurie turi būti tvarkomi pagal atskirus reikalavimus, o vieno atliekų srauto susidarymas savaime nepašalina ir nepanaikina atliekų kitame susidarymo.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Todėl „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Tačiau teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktos su UAB „Econovus“ ir UAB „Ecoservice“ sudarytos sutartys ir sąskaitos faktūros dėl gamybinių atliekų išvežimo neįrodo, kad Dirbtuvėse ir Sandėlyje visiškai nesusidaro komunalinės atliekos, šie dokumentai įrodo tik tai, kad nurodytose patalpose susidaro gamybinės atliekos, kurios ir yra tvarkomos minėtų bendrovių. Pareiškėja nedeklaravo Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jai bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas (Dirbtuvės ir Sandėlis) yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį, nepateikė Rinkliavos nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus. Pareiškėjos pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai priklausančiame Sandėlyje ir Dirbtuvėse nesusidarė mišriosios komunalinės atliekos. Taigi, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėja nelaikytina „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų prasme.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į teismų praktiką, sprendžia, kad Administratorius tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl atsakovės Administratoriaus raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos ginčijamas Komisijos sprendimas yra priimtas visapusiškai įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl Administratoriaus ir Komisijos sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo perskaičiuoti UAB „Liepmeta“ nustatytą rinkliavą pagal realiai atliekoms susidaryti naudojamų patalpų plotą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. Rinkliavos nuostatų 3 punkto atitiktį Taisyklių 18 ir 19 punktams. Preiškėjas, be kitako, prašo teismo ištirti, ar LVAT praktika, pagal kurią vietinė rinkliava vertinama kaip atliekų turėtojo privalomos įmokos, kurias turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus), neprieštarauja minėtiems Taisyklių punktams.

Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

ABTĮ įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi matyti, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

Teismas pažymi, kad Rinkliavų nuostatų 2 punkte nurodoma, kad šie nuostatai parengti, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Rinkliavos nuostatų 3 punkto teisėtumu, t. y. šio punkto atiktimi Taisyklių 18 ir 19 punktams.

Teismas dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar jo nurodoma LVAT praktika neprieštarauja Taisyklių 18 ir 19 punktams, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra įgalintas tirti aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos atitikties teisės aktams.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo prigimtį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liepmeta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                Violeta Balčytienė