Civilinė byla Nr. e2-1227-807/2023
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00792-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,
sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei D. S., atsakovo atstovui V. L., trečiajam asmeniui M. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje - M. J..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (2022 m. rugpjūčio 17 DOK-32858), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Fabeta“ 363,21 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir S. K. 2022 m. balandžio 4 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0213948/2022), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). 2022 m. gegužės 8 d. dėl nesandaraus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, prasiskverbusios nuotekos apgadino apdraustą Turtą. Ieškovei kaip Turto draudikei atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą, taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 363,21 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. 2018 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Apliejimas įvyko dėl nesandaraus kanalizacijos stovo, kuomet prasiskverbę nuotekos apgadino ieškovo apdraustą Turtą. Kanalizacijos stovas yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovui, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taigi, atsakovui netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovui atlikus žalos reguliavimą, buvo išmokėta 363,21 Eur draudimo išmoka, todėl draudikas turit teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime (2022 m. rugsėjo 14 d. DOK-150706) nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškovas nedetalizavo draudėjo buto (duomenys neskelbtini) užliejimo aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, todėl laikytina, kad dėl atsakovo kaltės draudikas pareiškė nuomonę. (duomenys neskelbtini) butų geriamo vandens tiekimo ir kanalizavimo vamzdžiai buvo uždengti apdailos plokšte, todėl atsakovės specialistams teko ieškoti buto nuomininko ir savininko ir prašyti atidengti nišą apžiūrai bei remonto darbams atlikti. Tai patvirtina atsakovo pastatų ūkio valdymo sistemoje atlikti dispečerės 2022 m. gegužės 9 ir 10 dienos įrašai. Šiuo atveju užliejimas įvyko pratekėjus vandeniui per (duomenys neskelbtini) buto virtuvės kanalizacijos vamzdžio trišakę jungtį, sumontuotą buto nišoje, kuri buvo uždengta apdailos plokšte, todėl vizualiai jos apžiūra nebuvo galima. Butas, kaip privati savininko nuosavybė yra saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatos, todėl administratorė neturi realios teisės reikalauti patekti į butą, juolab reikalauti atidengti nišas, kai avarija nėra įvykusi ir nenustatyta, jog vamzdžio būklė esminiai pažeista ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai (STR 1. 07. 03;2017 83 p.). Atsakovo įsitikinimu, jungties pasislinkimas (išsinėrimas) įvyko dėl ilgalaikio natūralaus namo gelžbetonio konstrukcijų judėjimo veikiant jas gamtos faktoriams. Nei buto savininko, nei prižiūrėtojo kaltės dėl šio įvykio nėra. Atsakovas, atlikdamas sezonines apžiūras ir nuolatinius stebėjimus, nėra nustatęs bendrosios nuosavybės objektų pažeidimų, o vandentiekio ir kanalizacijos sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Nenustačius namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių gresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kanalizacijos atnaujinimo (remonto) darbus organizuoti nebuvo pagrindo. Faktas, kad atsakovė atlieka bendro naudojimo objektų priežiūrą, savaime neįrodo, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius aukščiau nurodytą avariją ir lėmusius žalą (duomenys neskelbtini) savininkui. Iki lokalinės avarijos butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl kanalizacijos vamzdžių pakeitimo ar dalinio remonto, apie jokius defektus atsakovė neinformavo.
4. Teismui pateiktame dublike (2022 m. spalio 10 d. DOK-165048) ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovo pareigų tinkamu neatlikimu, t. y. laiku nepastebėjo blogos bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo būklės ir dėl laiku nepašalino sistemos defektų. Atsakovui, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrųjų inžinerinių sistemų būkle, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių inžinerinės sistemos elementų savalaikį keitimą. Atsakovas faktinių vamzdyno patikrinimų namo gyventojų butuose niekada neatliko. Atsakovas privalo ne tik likviduoti įvykstančias avarijas, bet ir laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų jokia avarija, tačiau šiuo atveju atsakovas neveikė pakankami apdairiai, jog būtų apsaugotas administruojamas turtas. Neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai atsakovo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir atsiradusių padarinių – Turto apliejimo.
5. Teismui pateiktame triplike (2022 m. spalio 19 d. DOK-170680) atsakovas palaikė savo poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad administratorius vykdo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą vadovaudamasis ne tik Lietuvos Respublikos 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktu, bet ir Statybos techninio reglamento 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ (84-99 p.) nuostatomis, kuriose aiškiai apibrėžtos prižiūrėtojo funkcijos: 1) vykdo nuolatinius bendrosios nuosavybės stebėjimus, kurie atliekami vizualiai apžiūrint namo bendrojo naudojimo objektus kartą per du mėnesius; 2) vykdo periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras - pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.); 3) vykdant specializuotos apžiūros - po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui; (87.3 p.). Atsakovo teigimu, negalima reikalauti prižiūrėtojo atlikti tai, ko realiai neįmanoma atlikti. Minėtame statybos reglamente nustatyta, kad apžiūros atliekamos vizualiai, o tai reiškia, jog prižiūrėtojas nėra įpareigotas privačioje nuosavybėje (bute) išardyti apdailos elementus, nuardyti karšto vandens vamzdžių izoliaciją ir pan.
6. Trečiasis asmuo M. J. atsiliepime į ieškinį (2023 m. balandžio 13 d. DOK-60578) nurodė, kad tiek su ieškovo pareikštu ieškiniu, tiek su atsakovo teiginiais, kad vanduo pratekėjo pro atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) stovą, kuris tariamai buvo uždengtas, o virtuvėje išsinėręs kanalizacijos vamzdis, nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo santechnikai, virtuvėje tikrindami kontrolinius karšto ir šalto kranus, įsitikino, kad jie užsukti. Butas negyvenamas, trečiasis asmuo nuo galimų atsitikimų apsidraudė užsukdamas pagrindinius vandens atėjimo kranus. Ieškovas trečiajam asmeniui dėl kilusio įvykio nepateikė jokios informacijos ar pretenzijų. Trečiojo asmens teigimu, byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų, kad apžiūros aktą pasirašęs A. Š. galėtų atstovauti S. K.. Ieškovo atstovo darytose nuotraukose matyti virtuvės lubų spalvų skirtumas, pilkas plotas yra tik virš kriauklės, jis nėra didelis, o skuduru ištrinta kvadratas yra daug didesnis, galimai didintas žalos įvaizdis, juolab, kad nuotraukose tapetų spalva skiriasi visa juosta (gamyklinis brokas). Tačiau dėmė lubose, nieko neįrodo, ji gali būti tiesiog nuo senumo. Teismui pateiktame aplinkybių patikslinime (2023 m. birželio 7 d. DOK-92971) trečiasis asmuo nurodo, jog atsakovė į mokestinius pranešimus įtraukia sumas už techninę priežiūrą, techninės priežiūros darbus, o techninę priežiūra vykdo vangiai. Statybos techninis reglamentas labai konkrečiai nusako pagrindinius darbus, taikomus daugiabučių administratoriams, bet atsakovės pateiktuose dokumentuose nematyti, kad jie butų buvę vykdomi. Įvykis nebūtų įvykęs, jei atsakovė būtų atlikus techninę priežiūrą. Trečiojo asmens teigimu, atsakovo darbuotojai vengė atsakomybės ir nesinaudojo teise patekti į gyvenamąsias patalpas, atsakovės atstovai neapžiūrėjo bute (duomenys neskelbtini), esančio stovo, teigdami, kad ten kažkas įrengta, reikia ardyti. Atsakovas galimai pažeidė lygiateisiškumo principą, apžiūrėdamas tik pasirinktinus (duomenys neskelbtini) butus ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) buto neapžiūrėjo, nes ten įrengtos lentynos. Šiuo atveju, penktajame aukšte esanti stovo būklė liko neapžiūrėta, nors, ant vamzdžio nuotraukoje matosi vandens tekėjimo žymės - vanduo teka iš viršaus į apačią, o ne į viršų. Atsakovo 2022 m. gegužės 10 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyti teiginiai, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) stovas neva jis uždengtas didele rūbų spinta neatitinka tikrovės, kadangi trečiasis asmuo tokios spintos neturi. Trečiojo asmens teigimu, (duomenys neskelbtini) namas statytas (duomenys neskelbtini) ir jis nusėdęs pilnumoje, todėl nesutinka su atsakovo teiginiais, kad trišakis pasislinko dėl gamtos faktorių.
7. Trečiasis asmuo M. J. 2023-07-19 pateikė teismui pareiškimą (DOK-115891), kuriame nurodė, kad po 2023-06-08 vykusio teismo posėdžio iš atsakovo UAB „Fabeta“ atstovo pusės patyrė psichologinį spaudimą dėl trečiojo asmens išsakytos nuomonės apklausiant liudytojus, pakeitimo ir prašė skirti atsakovui baudą.
8. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
9. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Pripažino, kad buvo išsinėręs bendro naudojimo stovo kanalizacijos vamzdis iš trišakio, išsinėręs pagrindinis stovas, iš apačios einantis į viršų. Dėl kokios priežasties vamzdis buvo išsinėręs, nežino. Jei remontas buvo daromas (duomenys neskelbtini) bute, vamzdis galėjo būti sujudintas.
10. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo M. J. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad sekmadienį atvažiavo į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bute viskas buvo sausa. Nurodė, kad jis bute nuolat negyvena, tik apsilanko. Butas stovi užrakintas jau 3 metus, į jį atvyksta tik patikrinti. Bute visi kranai būna užsukti. Tą dieną butą apsižiūrėjo ir išvažiavo. Paaiškino, kad jo uošvis yra santechnikas ir padeda jam prižiūrėti santechniką. Po dienos, pirmadienį, po pietų taip pat atvažiavo į butą ir išgirdo, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto kažką aiškino apie užpylimą. Nurodė, kad pas jį bute buvo sausa. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, duris atidarė vyras ((duomenys neskelbtini)), kuris pasakė, kad užpylė, parodė, bet nieko nesimatė, koridoriuje buvo sausa, o virtuvėje buvo sudrėkusi lubų dalis, nedidelis kampas. Paskui jis sutiko kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, ji sako – butas draustas. Mano, kad dėl įvykio kalta „Fabeta“, nes iš jų pusės yra nepriežiūra. Santechnikai pasakojo, kad vanduo stovėjo per kelis aukštus, jie iš viršaus bandė pramušti. Trečiojo asmens aukštas yra (duomenys neskelbtini), iš viso yra (duomenys neskelbtini) aukštai. Vamzdžiai iš viršaus nėra uždengti stogeliu, kaip turėtų būti. Yra į lauką išvestas vamzdis. Per šešis metrus negalėjo pramušti vamzdžio, ir per trišakį, dar šešis metrus bandė pramušti. Susidarė priežastis, kurios negalėjo pasiekti UAB „Fabeta“ ir vanduo pradėjo kilti į viršų. Atsakovas į trečiąjį asmenį anksčiau nesikreipė su prašymu sudaryti galimybę apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius. UAB „Fabeta“ darbuotojai jam neskambino. Kad UAB „Fabeta“ jo ieškojo, jam pasakė kaimynė. Pradžioj visi nuėjo ant stogo, tada grįžo atgal ir pasakė, kad viršuj, (duomenys neskelbtini) bute, kur vamzdžiai negali pažiūrėti, nes yra spinta ir šeimininkai pyksta. Tada jie jo bute kišo iš naujo šešis metrus gilyn ir pasakė, kad pramušė.
11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. K. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 8 d. bute (duomenys neskelbtini) dar negyveno, jame vyko remontai, bute būdavo sūnus R. K.. Apie įvykį žino iš sūnaus, kuris sakė, kad užpylė butą ir jis sutvarkė. Buvo aplieta virtuvė iš viršaus, dėl kokių priežasčių – nežino. Kas yra Š., taip pat nežino.
12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ karšto vandens ir šildymo vamzdynų priežiūros meistru. Į butus, atvykęs tik kyštelėjo galvą. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) bute, koridoriuje prie įėjimo, techninėje spintoje, išsinėrė vamzdžiai. Vamzdžiai išsinėrė prie trišakio, bet kurioje dalyje, neatsimena, pagal nuotrauką – greičiausiai viršutinėje dalyje. Pirmas apžiūrėjo vadybininkas V. P.. Galima išsinėrimo priežastis – kažkas patraukė, gali būti, kad jei vamzdis užsikišo daugiau, jis pasislinko ir pasidarė nesandarus.
13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2022 m. gegužės 9 d. į darbo pabaigą pateko į (duomenys neskelbtini) butą. Koridoriuje techninės spintos nematė, kadangi stovėjo rūbų spinta, techninė spinta buvo už rūbų spintos, jis apžiūros nepadarė, kadangi tai buvo neįmanoma. Kitą dieną, t. y. gegužės 10 d., spinta buvo atitraukta ir buvo galima apžiūrėti - prie stovo apačioje buvo vanduo. Kad vamzdis išsinėręs jam pasakė santechnikas I. Ką santechnikai sako, tą ir įrašo. Neatsimena, ar išsinėrimas matėsi plika akimi. Paaiškino, kad vamzdynus apžiūri tada, kad tikrai reikia. Ar lankėsi (duomenys neskelbtini) bute nepamena.
14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. I. paaiškino, kad ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko, kai buvo iškvietimas dėl buto užpylimo. Atidarė techninę spintą, koridoriuje, buvo išsinėręs vamzdis, tiksliai neprisimena, greičiausiai viršutinėje dalyje. Išsinėrimo priežasčių gali būti daug - nuo senatvės, eksploatacijos, jėgos. Po butus, kai nėra avarijos, specialiai nevaikšto. Kartu su juo buvo N. R.. Vamzdį tą kartą sujungė, kad netekėtų. Panašu, kad ten seniai viskas tekėjo, nes buvo apkalkėję.
15. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Konkrečiai šio įvykio negali prisiminti. Vamzdyno nematė, kur įvyko gedimas, taip pat nematė. Butus vizualiai apžiūrėti fiziškai neįmanoma, gali apžiūrėti tik bendrojo naudojimo patalpas.
16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad tuo metu jis bute labai dažnai lankėsi, darė remontą. Tą dieną atvažiavo ir pamatė, kad lubos virtuvėje ir koridoriuje yra drėgnos. Jis pats ar jo uošvienė paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tame name gyveno ir uošvienė, (duomenys neskelbtini) bute, gal ji ir skambino. Pasakė, kad tekėjo lubos. Po to tą pačią dieną, greitai atvažiavo 2-3 vyrai. Jie nuėjo į viršų ir pasakė, kad pas kaimyną negerai. Jis į viršų pas kaimyną nėjo. Tą pačią dieną jau lyg sutvarkė, daugiau nebedrėko. Kas yra A. Š. – nežino, butas priklauso ne jam, o jo mamai. Asmens vardu V. remontininkų tarpe nebuvo. Mama lyg buvo įleidusi kažkokį pažįstamą į butą pagyventi. Paaiškino, kad bute buvo keista virtuvės plautuvę, bet kraneliai nekeisti, tik žarnelės, vonioje irgi keitė tik žarneles, bet ne kranelius. Plautuvę prijungė prie kanalizacijos sistemos.
Ieškinys atmestinas.
17. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
19. Byloje esantis Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0213948/2022 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022-04-04 iki 2023-04-03 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraustas S. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3).
20. Byloje esančiame 2022-05-12 Pranešime apie žalą turtui Nr. 22/220-02243 nurodyta, kad 2023-05-08 butą (duomenys neskelbtini), užliejo kaimynas iš viršaus ((duomenys neskelbtini) butas); pareiškėjas – A. Š. (ieškinio priedas Nr. 4).
21. Iš byloje esančio 2022-05-12 ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Apžiūros akto Nr. 22/220-02243 turinio seka, kad 2022-05-12 buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu nustatyta, kad ant buto virtuvės sienų atsilupo tapetai, vietomis pakito spalva, kraštai atlipo; virtuvės lubose liko dėmės nuo vandens, pakito spalva, vietomis pakrito tinkas. Nurodoma turto sugadinimo priežastis – užpylė kaimynas iš viršaus ((duomenys neskelbtini) butas). Aktą pasirašė iš draudėjo pusės A. Š., iš draudiko pusės – M. V. (ieškinio priedas Nr. 5).
22. Byloje esantis 2022-05-12 Nuostolio apskaičiavimas Nr. 22/220-02243 patvirtina, kad dėl įvykio susidariusi nuostolio suma yra 423,21 Eur, iš kurios minusavus 60 Eur dydžio išskaitą, draudimo išmoką sudaro 363,21 Eur (ieškinio priedas Nr. 7). Ši suma draudėjai S. K. buvo išmokėta 2022-05-13 Išmokos potvarkio Nr. 22/220-02243/1 pagrindu, 2022-05-16 banko pavedimu (ieškinio priedai Nr. 8 ir Nr. 9).
23. Byloje esančiame UAB „Fabeta“ 2022-05-27 rašte Nr. 9-151, adresuotame ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nurodoma, kad 2022-05-08 butą adresu (duomenys neskelbtini), užpylė viršutinis (duomenys neskelbtini) butas. Vanduo pratekėjo pro (duomenys neskelbtini) buto virtuvės kanalizacijos stovą, kuris buvo uždengtas. Atidengus stovą nustatyta, kad išsinėręs virtuvės kanalizacijos vamzdis iš trišakio (ieškinio priedas Nr. 10).
24. Iš byloje esančio 2022-05-10 UAB „Fabeta“ parengto Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. NA-G5/8, pasirašyto šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros meistro G. P., vadybininko V. P. ir vadybininkės V. P., matyti, kad buvo atlikta (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės stovas aklinai uždengtas didele rūbų spinta, apžiūra neįmanoma. Buto savininkas žodžiu įpareigotas suteikti priėjimą prie virtuvės stovo apžiūrai. Atidengus stovą nustatyta, kad išsinėręs stovo kanalizacijos vamzdis iš trišakio, vanduo pratekėjo į apatinį (duomenys neskelbtini) butą (atsiliepimo priedas Nr. 1).
25. Byloje esančiame 2021-05-19 UAB „Fabeta“ parengtame Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. C5/27 prie eilutės 10 (geriamojo vandens ir nuotekų inžinerinės sistemos) nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis ir vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės (atsiliepimo priedas Nr. 4).
26. Byloje esančiame 2021-09-29 UAB „Fabeta“ parengtame Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. PA-GED5/28 prie eilutės 2.1. (geriamojo vandens ir nuotekų inžinerinės sistemos) nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis ir vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės (atsiliepimo priedas Nr. 4).
27. Byloje esančiame 2022-05-13 UAB „Fabeta“ parengtame Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. PA-G5/29 prie eilutės 2.1. (geriamojo vandens ir nuotekų inžinerinės sistemos) nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis ir vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės (atsiliepimo priedas Nr. 4).
28. Byloje esantys UAB „Fabeta“ parengtas 2019-12-16 Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020-2023 m. ilgalaikis planas Nr. IP-1331, 2020-04-06 Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 20-04-1016 ir 2020-08-196 Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 20-08-0960 patvirtina, kad minėtam planui bei jame esačiai numatytai priemonei – geriamojo ir karšto vandens bei karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimui – namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nepritarė (balsavimas neįvyko) (atsiliepimo priedas Nr. 4).
29. Iš byloje esančių kartu su 2023-06-07 (DOK-92971) trečiojo asmens pateiktų fotonuotraukų matyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bute esantis trišakis (trečiojo asmens teigimu – iki santechnikų apsilankymo 2022-05-10 ir po jų apsilankymo).
30. Iš byloje esančio UAB „Fabeta“ pateikto namo atliktų darbų 2022 m. sausio-birželio mėn. išrašo matyti, kad nurodytu laikotarpiu buvo atliekami namo (duomenys neskelbtini) kanalizacijos pravalymo ir kiti priežiūros darbai, o iš 2022-05-31 Techninės priežiūros atliktų darbų akto Nr. TP2022-05 matyti, kad 2022-05-10 buvo atliktas virtuvės kanalizacijos vamzdynų pagal (duomenys neskelbtini) butą valymas gyvatuku ir nuotekų vamzdyno vamzdžių sandūrų sandarinimas (duomenys neskelbtini) bute (2023-06-08 DOK-93359 priedai).
31. Byloje nėra ginčo, kad 2022-05-08 įvykus pratekėjimui bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose (išsinėrus kanalizacijos vamzdžiui), buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat neginčija ir žalos dydžio bei namo administravimo fakto, tačiau atsakovas nesutinka, jog avarija įvyko dėl atsakovo netinkamos vamzdynų priežiūros ar dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).
II. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą
32. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
33. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2022-05-08 ieškovo apdraustame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo užlietos buto virtuvės sienos ir lubos. Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajai S. K. 363,21 Eur draudimo išmoką.
34. Kaip minėta, atsakovas nagrinėjamoje byloje neginčijo tos aplinkybės, jog jis yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir vadovaudamasis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 ir 6.1 punktu vykdo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą.
35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio (ieškinio priedai Nr. 4, 5, 10; atsiliepimo priedas Nr. 1), šalių atstovų ir liudytojų apklausos taip pat nustatyta, kad draudžiamojo įvykio, kurio metu įvyko draudėjos turto užpylimas, židinys yra – išsinėręs kanalizacijos vamzdis trišakyje, buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančioje techninėje spintoje, kuris yra priskirtinas bendro naudojimo inžinieriniams tinklams.
36. Ieškovas, būdamas nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku bei atlyginęs nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu žalos atlyginimo iš atsakovo, prašydamas priteisti 363,21 Eur sumą.
37. CK 6.1015 straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui.
38. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.
39. Atsakovas, kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
40. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.85 str. nuostatomis, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
41. CK 4.83
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
42. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius yra asmuo, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“.
43. Nurodytų nuostatų 2 punktas numato, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Tų pačių nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, administratorius taip pat atlieka ir šias funkcijas : vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti bei patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.
44. Taigi, atsakovas, būdamas namo (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus ir privalo užtikrinti tinkamą vamzdynų funkcionavimą name.
45. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
46. Pažymėtina, kad CK nereglamentuoja, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojamos patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.
47. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas ar dalinis remontas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai atsakovas tokių vamzdžių pakeitimą ir priežiūrą savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi pagal CK 4.83 str. 3 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015).
48. Atsakovas teigia ir byloje esantys įrodymai (ieškinio priedas Nr. 10; atsiliepimo priedas Nr. 1; liudytojo V. P. paaiškinimai) patvirtina, kad kanalizacijos stovas, kurio trišakyje įvyko vamzdžio išnirimas, yra buto (duomenys neskelbtini) koridoriuje esančioje techninėje spintoje ir įvykio dienai prie jo neįmanoma buvo prieiti, nes jis buvo aklinai uždengtas rūbų spinta. Nors trečiasis asmuo, (duomenys neskelbtini) buto savininkas M. J. šiai aplinkybei paneigti pateikė nuotraukas (2023-06-07 (DOK-92971)), kuriose matyti, kad techninė spinta nėra uždengta, tačiau teismas nuotraukose užfiksuotą informaciją vertina kritiškai, kadangi nėra duomenų, kada konkrečiai šios nuotraukos buvo darytos ir kad būtent tokia situacija (t.y., kad techninė spinta buvo laisvai prieinama) buvo 2022-05-08 įvykio dienai.
49. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra parengęs 2019-12-16 Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020-2023 m. ilgalaikį planą Nr. IP-1331, kuriame yra numatyta 2020-2023 metais atlikti senų namo vamzdžių demontavimą ir naujų sumontavimą (ieškinio priedas Nr. 2).
50. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas rengė informacinius pranešimus namo gyventojams ir ragino juos balsuoti dėl ilgalaikio bendro naudojimo objektų atnaujinimo plano patvirtinimo, tačiau balsavimai neįvyko ir sprendimas nebuvo priimtas dėl pačių gyventojų neaktyvumo (ieškinio priedas Nr. 2).
51. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas laiku ir tinkamai atliko namo (duomenys neskelbtini), sezonines apžiūras (apžiūros aktai C5/27; PA-G5-/29; PA-GED5/28) (ieškinio priedas Nr. 4).
52. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas siuntė gyventojams mokamuosius pranešimus su informacija dėl tinkamo naudojimosi vandentiekiu ir kanalizacija (ieškinio priedas Nr. 3).
53. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
54. Todėl esant tokiai faktinei situacijai ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), o taip pat negalėjo savo iniciatyva ir be butų savininkų sutikimo ar tiesioginių jų nurodymų šiam pastatui daryti ūkinį ar fizinį poveikį.
55. Be to, šioje byloje neįrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovas turėjo kokios nors informacijos dar iki 2022-05-08 įvykusio užpylimo apie tai, kad ginčo vamzdis galimai buvo nusidėvėjęs, dėl ko jis galėjo ateityje išnirti at įtrūkti, t.y. apie tai, jog jį buvo būtina pakeisti nauju ar suremontuoti ir būtent tik dėl atsakovo neteisėto neveikimo, jis laiku nebuvo pakeistas ar suremontuotas (CPK 176 str. – 179 str.).
56. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma (aprašyti Sprendimo 49-52 punktuose) patvirtina, jog atsakovas tinkamai atliko daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas. O iš byloje esančio namo (duomenys neskelbtini) atliktų darbų 2022 m. sausio-birželio mėn. išrašo (2023-06-08 DOK-93359 priedas) seka, kad 2022 m. sausio-birželio mėn., t.y. iki 2022-05-08 įvykio, atsakovas atliko namo (duomenys neskelbtini) kanalizacijos pravalymo ir kitus priežiūros darbus.
57. Visi minėti byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas UAB „Fabeta“ tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas ir jo veiksmuose, užtikrinant tinkamą vamzdynų funkcionavimą name, neteisėtų veiksmų (neveikimo) požymių nenustatyta. T.y. šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta viena iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas).
58. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įvykusio užpylimo priežastį nulėmė būtent atsakovo, kaip daugiabučio namo administratoriaus, pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Fabeta“ iki avarijos būtų gavusi pranešimų apie netinkamą bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno būklę, iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas ir pan. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad po 2022-05-08 name (duomenys neskelbtini), būtų įvykę panašaus pobūdžio įvykių, todėl yra pagrindas išvadai, kad tai buvo vienkartinis kanalizacijos vamzdžio pasislinkimas/išnirimas, kuris galėjo įvykti tiek dėl natūralaus ilgalaikio konstrukcijų judėjimo, tiek dėl kitų priežasčių, nesusijusių su netinkama vamzdyno technine priežiūra. Taigi, remiantis išdėstytu, yra pagrindas konstatuoti, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp administratoriaus veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).
59. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog išsinėręs kanalizacijos vamzdis laikytinas bendrojo naudojimo konstrukcija, už kurios priežiūrą atsakingas atsakovas, ieškovui net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių konkrečiai priežasčių šis išsinėrimas įvyko, šiuo atveju neįrodo atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) (CPK 176 str. – 179 str.).
60. Taigi, nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, todėl darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
61. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
62. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
III. Dėl baudos skyrimo atsakovui
63. Trečiasis asmuo M. J. 2023-07-19 pateikė teismui pareiškimą (DOK-115891), kuriame nurodė, kad po 2023-06-08 vykusio teismo posėdžio iš atsakovo UAB „Fabeta“ atstovo pusės patyrė psichologinį spaudimą dėl trečiojo asmens išsakytos nuomonės apklausiant liudytojus, pakeitimo ir prašė skirti atsakovui baudą.
64. Kartu su pareiškimu trečiasis asmuo pateikė CD su įrašu (2023-07-19 DOK-115891), kurį išklausęs, teismas nustatė, kad įrašas yra blogos kokybės ir iš jo praktiškai neįmanoma nustatyti tarp trečiojo asmens ir atsakovo atstovo vykusio pokalbio turinio. Trečiasis asmuo 2023-07-20 vykusio teismo posėdžio metu nenurodė ir nekonkretizavo kokiu pagrindu prašo skirti atsakovui baudą, nekonkretizavo kaip konkrečiai pasireiškė psichologinis spaudimas iš atsakovo atstovo pusės, nurodydamas, kad kaip spaudimą supranta atsakovo atstovo pasakytą frazę „Kam klausinėti tokių dalykų?“.
65. Sutinkamai su CPK 95 str. 1d., dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) pripažintini veiksmai, kai galima daryti išvadą, kad šalis sąmoningai ar nesąžiningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2010).
66. Teismas, įvertinęs tiek įrašo kokybę, tiek pokalbio turinio vietas, kurios yra girdimos, sprendžia, kad atsakovo atstovo pasakytas aukščiau nurodytas sakinys, nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiajam asmeniui galimai buvo daromas vienoks ar kitoks spaudimas ar poveikis – teismas neįžvelgia tarp šalių vykusio pokalbio metu jokių neleistinų, nekorektiškų ar juo labiau galinčių būti traktuojamais kaip psichologinis spaudimas veiksmų iš atsakovo atstovo pusės. Todėl nurodytoms aplinkybėms nepasitvirtinus, nėra jokio pagrindo atsakovo atstovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis LR CPK 95 str. tvarka.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas nepateikė duomenų apie bylos nagrinėjimo eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteisiamos.
V. Dėl pašto išlaidų
68. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (70,88 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos valstybės naudai priteistinos ir ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j.a.k. 304080146, valstybės naudai 70,88 Eur (septyniasdešimt eurų 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė