Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-422-485/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00506-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. R. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje bei, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas 1 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A8, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas automobilį nesilaikė tinkamo atstumo, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovintį automobilį. Kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 126 punktų reikalavimus.  
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei liudytojų parodymai patvirtina V. R. kaltę dėl nurodytų ir ištirtų administracinių nusižengimų.
3. Apeliaciniu skundu V. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Administracinio nusižengimo teiseną nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti gydytoją psichiatrę S. K., kadangi apeliaciniame skunde ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir kaltė.  
1. Skunde nurodo, jog teismas neteisingai nustatė įrodymais nepagrįstas faktines aplinkybes ir bylą išnagrinėjo visiškai neįsigilinęs į jų duomenis, nepašalino abejonių. Apeliantas 2016 m. spalio 21 d. paaiškinime buvo pripažinęs, jog vairavo Audi A8 ir sukėlė eismo įvykį, tačiau 2017 m. sausio 27 d. šį prisipažinimą paneigė ir paaiškino, kad pastaraisiais metais gydytojo paskyrimu nuolat vartoja vaistus, kurie priskiriami psichotropinėms medžiagoms, kasdien juos geria ir tai gali patvirtinti jį gydanti gydytoja psichiatrė S. K.. Teismas nepašalino abejonių, jog V. R. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir jų pavartojo iš karto po eismo įvykio. Jis nurodo, jog atvykęs 15 val. į Savanorių pr. 379 aikštelę, pasistatė savo automobilį ir nuėjo savo reikalais. Netrukus jam pasidarė bloga, todėl išgėrė papildomai vaistų, kurių rekomendavo gydytoja. Paskambino žmonai, kad ji galėtų parvairuoti jo automobilį. Kai grįžo prie jo atėjo S. K. ir teigė, kad V. R. atsitrenkė į jos paliktą stovėti Peugeot markės automobilį. Apeliantas nurodo, jog savo automobilį jis pastatė tvarkingai, o iš policijos padarytų nuotraukų ir palikto atstumo tarp transporto priemonių, jis pagal savo kūno sudėjimą nebūtų galėjęs išlipti. Šį faktą patvirtino ir 2017 m. kovo 21 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau teismas jį vertino kritiškai ir motyvavo, jog policijos pareigūnas A. R. patvirtino matęs, kaip pažeidėjas iš vairuotojo pusės išlipo pro priekines keleivio pusės dureles. S. K. paneigė A. R. parodymus nurodydama, kad V. R. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir sėdinčio prie vairo jo nematė.
2. Apeliantas skunde dėl pirminio paaiškinimo policijoje nurodo, jog tokio pobūdžio paaiškinimą rašė tik dėl to, kad greičiau užbaigtų užsitęsusią įvykio forminimo procedūrą, nes blogai jautėsi. Teismas neturėjo šio paaiškinimo vertinti net ir duomenų visumoje, nes jis parašytas esant apsvaigimo būklėje. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai nepatvirtina eismo įvykio konkretaus laiko ir mechanizmo bei kas konkrečiai jį sukėlė. Nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad V. R. atvažiavęs 15 val. buvo apsvaigęs nuo kokių nors psichiką veikiančių medžiagų. Po 15 val. pavartojęs klonazepamo ir atėjus S. K. apie 16 val. prie automobilio jau galėjo būti nuo minimo vaisto apeliantas apsvaigęs. Ar galėjo jis vairuoti pavartojęs vaisto gali pasakyti tik jo prašoma apklausti liudytoja gydytoja S. K..
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados pagrįstumas.
7. Be to, apeliaciniu skundu prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog būtų atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta gydytoja psichiatrė S. K., tačiau apygardos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, todėl tai nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos. Be to, apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, o šios liudytojos parodymai net jei jie ir patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes, esmingai nepakeistų teismo sprendimo kaltės įrodytinumo prasme, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas.
8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
1. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas, nes nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurie patvirtintų faktines įvykio aplinkybes. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalies dispoziciją administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo už tai, kad apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
1. Nagrinėjamu atveju V. R. teismo nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 21 d., 16.07 val., Kaune Savanorių per. 379 aikštelėje, vairuodamas automobilį nesilaikė tinkamo atstumo, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė kitą automobilio, kur kontakto metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. V. R. teismo vertinimu pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus. Skundžiamas nutarimas grindžiamas teismo išvardinta bylos medžiaga, nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, betarpiškai ištirtais liudytojų parodymais ir administracinio nusižengimo požymių visuma tuo pačiu ir kaltė V. R. veiksmuose pagrįstai nustatyta. Aukštesniajam teismui apelianto kaltės įrodymai abejonių nekelia.
2. Apeliantas skunde akcentuoja, jog ne jis padarė eismo įvykį, automobilio nevairavo būdamas apsvaigęs, vaistus pavartojo jau atvykęs į stovėjimo aikštelę ir automobilį jau pastatęs, tačiau padarytos bylos medžiagos analizės kontekste, teismas neturi pagrindo abejoti dėl V. R. vairavimo ir apsvaigimo fakto. Iš liudytojos S. K. parodymų analizės nustatyta, kad ji paliko savo automobilį įvykio dienos ryte automobilių stovėjimo aikštelėje netoli savo darbo, atėjusi apie 16 val. pamatė apgadintą savo automobilį, kurį kliudė apelianto automobilis Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jos parodymais patvirtinta, kad vairuotojas sėdėjo savo automobilyje keleivio pusėje. Išlipęs pareiškė, jog ji jam įvažiavo ir įlipo į automobilį, keleivio pusę bei užvedė automobilio variklį. Tokias iš esmės aplinkybes dėl vairuotojo patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Liudytojas D. T. patvirtino, jog V. R., vairuodamas automobilį, kliudė kitą stovintį automobilį, kurį ir apgadino. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, jog automobilio Peugeot vairuotoja paaiškino, jog ji atvažiavusi ryte į darbą automobilį paliko stovėti ir nuėjo į darbą, grįžusi rado jį apgadintą ir prie jo stovintį automobilį Audi A8. Liudytojui iš kaltininko ir nukentėjusiosios automobilių padėties matėsi, kad dėl padaryto eismo įvykio kaltas yra automobilio Audi A8 vairuotojas, kurį rado sėdintį automobilyje, jis išlipo per kitos pusės dureles, nes tarp automobilių nebuvo tarpo išlipimui. Liudytojo V. O. parodymai patvirtina, kad V. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už jo sukeltą eismo įvykį, šio liudytojo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. R. 2016 m. spalio 21 d. paaiškinime prisipažino vairavęs transporto priemonę Audi A8 ir sukėlęs eismo įvykį. Nors šio paaiškinimo apeliantas nepatvirtina ir jau po atlikto šlapimo tyrimo ir specialisto išvados nurodo kitas aplinkybes, tačiau toks pozicijos pokytis nereiškia kategoriškos išvados, kad ne V. R. vairavo automobilį ir apgadino kitą stovintį automobilį. V. R. kaltė grindžiama ne tik jo pirminiu paaiškinimu, bet ir kita bylos medžiaga, patvirtinančia faktines aplinkybes ir formuojančias įvykio mechanizmą bei teisinę išvadą objektyvios tiesos nustatymo procese.
3. Skundą apeliantas grindžia ir antstolio nustatytų faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau vien tai, jog teismas pažeidėjo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino ne taip, kaip būtų norėjęs pats pažeidėjas, neįrodo, jog teismas neteisingai nustatė įrodymais pagrįstas faktines bylos aplinkybes ar bylą nagrinėjo neįsigilinęs į jos duomenis, nešalindamas kilusių abejonių. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai dėl šio pateikto įrodymo atmetimo ir kritiškumo pasisakė, su jo motyvais sutiktina, todėl detaliau nepasisakytina, kadangi atkurti situaciją, analogiškos buvusiai pažeidimo fiksavimo metu, nėra įmanoma. Tai, kad paties fakto dėl automobilio apgadinimo ir kaltininko, sėdinčio už vairo tiesiogiai nematė nukentėjusioji ir atvykę policijos pareigūnai, kurių bylos suinteresuotumu teismas nesuabejota, tam priežasčių nenustatyta ir skundą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, teismas neturi pagrindo ištirtų duomenų visumoje manyti, kad ne apeliantas vairavo savo automobilį įvykio dieną ir laiką, ir ne jis apgadino ne tik savo, bet ir kito asmens stovintį  automobilį. Šios aplinkybės šiame aspekte teisingai nustatytos ir tinkamai įvertintos apylinkės teismo, jų pagrįstumu ir objektyvia bylos medžiaga neabejoja skundą nagrinėjantis teismas, todėl skundo argumentai dėl šių aspektų atmestini.
4. Apelianto apsvaigimas pagrįstas ne tik A. R., V. O., D. T. parodymų analize, kurie suabejojo V. R. elgesiu ir būsena, įtarimams kilus ir pačiai nukentėjusiajai, bet ir nustatytas objektyvia specialisto išvada bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 655. Tai, kad V. R. vartojo psichiką veikiančias medžiagas neneigia ir jis pats, tvirtina, kad tai daro nuolat, nes jam toks gydymas nustatytas specialisto (gydytojos). Įvykio dienos ryte jis juos taip pat vartojo, o antroje dienos pusėje atvažiavo į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Apeliantas tvirtina, kad vairavo transporto priemonę anksčiau nei nurodytas administracinio nusižengimo protokole laikas ir tuo metu dar nebuvo apsvaigęs, tačiau tokia jo pozicija vertintina kaip gynybinė. Matyti iš minėtų dokumentų (kuriais patvirtintas apsvaigimo faktas) turinio, jog jo šlapimas paimtas 17.35 val., kas reiškia, kad vis dar buvo jaučiamas medikamentų poveikis, t. y. preparatas nėra greitai pašalinamas iš organizmo. Apeliantas skunde nurodo savo tyrimo duomenis apie tai, kada ir kaip pasišalina iš organizmo vaistinis preparatas, tačiau tai nepaneigia bylos medžiagos, kad apeliantas nebuvo apsvaigęs pažeidimo padarymo metu. Vertinama tai, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojingumo šaltinį, t. y. transporto priemonę, turi būti sąmoningas ir aiškios orientacijos, todėl įstatymų leidėjas ir numatęs draudimus vairuoti transporto priemones esant apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių preparatų, todėl asmuo, žinodamas jog vartoja stipraus veikimo medikamentus ir galimai gydytojos įspėtas dėl jų poveikio, turi pakankamai atidžiai įvertinti situaciją dėl galimybės vairuoti tokioje būsenoje, o atsiradus padariniams bei juos patvirtinus objektyviais duomenimis, prisiimti kilusią atsakomybę. Nepriklausomai nuo prašomos apklausti teisme gydytojos ir jos galimų paaiškinimų ar galėjo V. R. vairuoti ar ne pavartojus tokio pobūdžio vaistus, kokius vartoja, vis tik turi būti laikomasi KET, kurios draudžia vairuoti transporto priemones esant apsvaigus. Šiuo atveju, V. R. apsvaigimas buvo nustatytas objektyviais duomenimis (specialisto išvada bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 655), kurie nenuginčyti ir patikimi. Taigi, nors ir apeliantas neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, nurodo nesutikimo argumentus, teismui visuma patikrintų ir apylinkės teismo ištirtų bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo skundą tenkinti, nes įvertinus nusižengimo objektyviuosius požymius, juos pagrindžiančius įrodymus, kaltininko neteisėti veiksmai yra įrodyti, o subjektyvioji nusižengimo pusė (kaltė) pagrįsta nusižengimo bylos medžiaga.
10. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytai atsakomybei kilti būtina įrodyti, kad kaltininkas padarė KET pažeidimą, būdamas neblaivus ar apsvaigęs, sukeliant padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas)). Apibendrinant visa kas išdėstyta aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V. R. padarė ANK numatytus administracinius nusižengimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vertinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, kuris užtikrina apeliacinio proceso paskirtį, kad neįsiteisėtų neteisėti ir ydingi apylinkės teismų procesiniai sprendimai, vertindamas bylos medžiagą konstatuoja, kad apelianto atžvilgiu nepagrįstai inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius. Iš bylos nustatytų duomenų matyti, kad V. R. atsakomybėn patrauktas už tai, kad apsvaigęs vairavo savo transporto priemonę ir norėdamas ją pasistatyti automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovinčią transporto priemonę bei padarė abiems automobiliams apgadinimus. Atsižvelgiant į ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijos požymius teismo nuomone, V. R. inkriminuotas ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra perteklinis nagrinėjamu atveju ir nutarimas šioje dalyje yra naikinamas, o administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimą dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį, kuria pritaikytas ANK 38 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarimo nekeisti.  

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                             Algirdas Remeika