Baudžiamoji byla Nr. 1S-484-245/2020

Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00101-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Jurgos Vasiliauskienės, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-220 netaikyti Š. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

n u s t a t ė :

1.       Š. S. (toliau – Š. S.) Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 7 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. balandžio 27 d.) – 3 metai 9 mėnesiai ir 14 dienų.

3.       Komisija 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-220 nutarė netaikyti nuteistajam Š. S. lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime nurodyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, psichotropinių medžiagų vartojimą buvo septynis kartus baustas drausmine tvarka ir tai neigiamai jį charakterizuoja bei rodo, kad per bausmės atlikimo laiką Š. S. nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisija nurodė, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką jo elgesiui – tai gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nutarime pažymėta, kad Š. S. savo elgesį koreguoja tik nuo 2020 m. vasario 4 d., kai buvo prieš terminą panaikinta jam paskirta nuobauda. Komisijos teigimu, pataisos procesas nuteistajam dar nėra užtikrintas ir negalima teigti, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-220 buvo atmestas. Nutartyje teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.       Š. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo formalus pagrindas. Š. S. yra atlikęs įstatymų nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo teigimu, jo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis jau leido jam pilna apimtimi patirti tiek neigiamas jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, tiek įstatyminius suvaržymus, todėl galima teigti, jog vienas iš pagrindinių bausmės tikslų – nubaudimas, buvo pasiektas.

5.2.                      Š. S. teigimu, jis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nuteistasis skunde nurodo, kad atliekant bausmę jis stengiasi nepažeisti pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, įstatymų reikalavimų. Š. S. nurodo, kad galiojančių nuobaudų neturi, paskutinį kartą nuobaudą gavo 2019 metų liepos mėnesį ir ji buvo panaikinta prieš terminą, įvertinus nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius bei pastangas. Nuteistojo teigimu, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 2012 m.) jis yra gavęs tik 7 nuobaudas, už kurias jis jau buvo nubaustas, todėl apylinkės teismui sureikšminus aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, jis, iš esmės, būtų nubaustas antrą kartą už tuos pačius pažeidimus. Š. S. nurodo, kad pataisos įstaigoje jis net 14 kartų skatintas už gerą darbą, elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmę lengvosios grupės sąlygomis nuteistasis atlieka atvirojoje kolonijoje, į kurią jis buvo perkeltas 2019 metais.

5.3.                      Skunde Š. S. nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 30 balų, kas parodo jo tvirtus ketinimus socialiai reabilituotis ir tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas šio fakto tinkamai neįvertino ir konstatavo, kad šią riziką nuteistasis galėtų dar sumažinti. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo laiką jis stengiasi išnaudoti siekdamas prasmingo užimtumo. 2013 – 2014 m. K.M.P.R.C. jis įgijo siuvinių gamintojo specialybę, 2014 – 2015 m. VšĮ E.P.M.R.C. – kompiuterių operatoriaus specialybę, 2018 – 2019 m. dalyvavo baldų apmušėjo mokymo programoje. Š. S. nurodo, kad aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime yra pažymėti jo pozityvūs pokyčiai. Pradėjęs atlikinėti bausmę pataisos namuose jis iškart pateikė prašymą dėl darbo, o šiuo metu dirba UAB „M.“.

5.4.                      Nuteistasis skunde nurodo, kad palaiko visaverčius pozityvius santykius su tėvais, broliu, močiute, dėde, dvejomis tetomis ir drauge. Atliekant bausmę pataisos namuose bendraudavo laiškais ir telefonu, o perkėlus į atvirąją koloniją ryšius su artimaisiais palaiko telefoniniais pokalbiais, pasimatymų ir trumpalaikių išvykų į namus metu, kurių metu pažeidimų padaręs nuteistasis nebuvo. Š. S. teigimu, paleistas iš pataisos namų jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas – gyvens pagal deklaruotą vietą pas mamą, kur gyveno ir iki bausmės atlikimo pradžios.

Nuteistojo Š. S. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.       Nuteistojo skundui pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad Š. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai, dėl lygtinio paleidimo instituto jam taikymo, kas sudaro formalų pagrindą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8.       Iš byloje esančios 2020 m. kovo 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63(AK)-181 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog ji yra žema – 30 balų (pagal „OASys“ vertinimo metodiką), tačiau vien ši aplinkybė negali būti esminė, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, kad apie nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Taip pat būtina įvertinti ir nuteistojo laisvės atėmimo bausmės metu padarytus pažeidimus, jam paskirtas nuobaudas.

9.       Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas – per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 7 kartus pažeidė pataisos namų nustatytą tvarką ir visus kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. 14 kartų paskatintas už gerą darbą ir elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Š. S. pradėjęs atlikinėti laisvės atėmimo bausmę pareiškė raštišką norą dirbti apmokamą darbą ir nuo 2012 m. birželio 1 d. buvo įdarbintas VĮ „M.A.“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos. Perteistas bausmę tęsti į atvirąją koloniją, nuteistasis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. dirbo UAB „S.“, tačiau įmonė nesilaikė bendradarbiavimo sutarties įpareigojimų ir Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su ja nutraukė sutartį, dėl ko Š. S. neteko darbo, tačiau nuo 2020 m. sausio 27 d. jis pradėjo dirbti UAB „M.“, kur dirba ir iki šiol. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2015 m. tinklinio turnyre kartu su komanda „Baudėjai“ iškovojo 3-ąją vietą, XBOX turnyre „FIFA 17“ užėmė 3-ąją vietą, 2016 m. futbolo ir šaškių turnyre užėmė 2-ąją vietas, 2017 m. stalo pokerio turnyre užėmė 1-ąją vietą, 2017 m. gegužės mėnesį dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose apie nuteistųjų kriminalinės subkultūros žalą, 2020 m. sausio 16 – 27 d. dalyvavo sportinio pokerio turnyre ir kartu prisidėjo prie jo organizavimo. Šis aukščiau aptartas nuteistojo elgesys leidžia manyti, kad jis stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau vien teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių buvimas parodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant laisvės atėmimo bausmę bei neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti teigti, kad išėjus į laisvę asmens elgesys atitiks įstatymus.

10.       Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du Š. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Š. S. laisvalaikio praleidimo būdai laisvėje, tiek dirbant, tiek lankant mokyklą, buvo dalinai asocialūs, tačiau ne visuomet sukūrė situacijas nusikalsti. Bendraudamas su draugais nuteistasis periodiškai pavartodavo alkoholio, o nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad išvykęs į trumpalaikę išvyką į namus, nuteistasis vartojo kokainą, būdamas su draugais. Minėtoje išvadoje apibendrintai nurodoma, kad Š. S. pasidavė kito asmens įtakai, dėl ko buvo įvykdytas nusikaltimas, o jo gyvenimo stilius ir draugai turi įtakos paties apsisprendimams. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pažymėtina, kad jo įvykdytame nusikaltime stebimos itin žiaurios agresijos apraiškos, o pats nuteistasis įvardina, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamumui, tačiau alkoholio vartojimo problemos teigia neturintis. Apie savo elgesio pasekmes nuteistasis ne visada pagalvoja, kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nepasimoko. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pataisos įstaigoje nuteistasis du kartus baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. asmuo buvo įtrauktas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programą, 2017 m. liepos 7 d. iš jos išbrauktas, o 2019 m. liepos 22 d. jis vėl buvo baustas už narkotinių medžiagų (kokaino) vartojimą, tačiau pats nuteistasis neįžvelgia narkotinių medžiagų vartojimo problemos. Aukščiau aptartų duomenų kontekste vertinant Š. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. 

11.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistojo pastangų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nepakanka. nagrinėjamu atveju Š. S. asmenybė įvertinta tinkamai, konstatuojant, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 30 balų, iš kurių 17 – statiniai, vadinasi likusius 13 dinaminių balų nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo mažinti toliau koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo Š. S. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo Š. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Kęstutis Dargužis

                                                                                                                      Evaldas Gražys

                                                                                       Jurga Vasiliauskienė