Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-526-337/2010
Teisėja Danutė Švitinienė
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00927-2009-6
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo
Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai
Činčikienei,
gynėjai advokatei Rimai
Keblienei,
nuteistajam O.
B.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O.
B. apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžio,
kuriuo O. B. pripažintas kaltu:
- pagal BK 284 str.1 d.
(viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio smurto panaudojimas prieš G. P.) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams
trims mėnesiams;
- pagal BK 284 str.1 d.
(viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio smurto panaudojimas prieš T. Š.) ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams
keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK
63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir O.
B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems
mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo
nuosprendžiu priteista iš O. B.: 1000 Lt G.
P. naudai neturtinei žalai atlyginti, 507,74 Lt T. Š. naudai
turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 315,07 Lt gydymo
išlaidoms atlyginti, 208,86 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Panevėžio skyriaus žalai atlyginti, 26,10 Lt proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
O.
B. nuteistas už tai, kad jis:
- 2009 m. gruodžio 6 d., apie 01.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - naktiniame
klube „N. T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys
neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – tempė nukentėjusiąją G.
P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos
plaukuotąją dalį, tuo sukeldamas G. P. fizinį skausmą;
- 2009 m. gruodžio 6 d., apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - naktiniame
klube „N. T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys
neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia, įžūliu elgesiu
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus
– ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos
sritį, tuo padarydamas T. Š. poodines kraujosruvas
vokuose, dešiniajame skruoste, nosyje, muštinę viršutinės lūpos gleivinės
žaizdą, nuskeldamas apatinio antro kandžio karūnėlės dalį, sulaužydamas nosies
kaulus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis O. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendį dalyje dėl jo
pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir
fizinio smurto panaudojimo prieš G. P. bei pagal BK 284
str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir fizinio smurto panaudojimo prieš T. Š., taip pat nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos
priteisimo iš jo G. P. ir T. Š. naudai
– jo veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 284
str. 1 d., švelninti jam paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu
nesusijusią bausmę, bei sumažinti iš jo nukentėjusiesiems G.
P. ir T. Š. priteistos neturtinės žalos dydžius.
Apelianto teigimu, teismo nuosprendis minėtoje dalyje yra nepagrįstas ir
neteisėtas tiek dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – neteisingai
kvalifikuotos veikos, tiek dėl neteisingai paskirtos bausmės, procesinių teisės
normų, vertinant įrodymus, pažeidimo. Nuteistojo manymu, teismas neteisingai
kvalifikavo jo padarytą veiką kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, padarytas
iš realiosios sutapties, nes jo veikos – atskiri kūno judesiai, t.y.
nukentėjusiosios G. P. tempimas, smūgių jai sudavimas bei
vieno smūgio nukentėjusiajam T. Š. sudavimas, spyriai jam,
yra du jo padarytos vienos nusikalstamos veikos epizodai, vertintini kaip viena
tęstinė nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. Visi minėtieji jo veiksmai
buvo padaryti tuoj pat vienas po kito, atitiko to paties BK 284 str. 1 d.
dispozicijoje aprašytus veikos požymius, o atskirai paėmus yra pagrindas
laikyti šias dvi veikas nusikalstamomis. Tačiau teismas nepagrįstai neįžvelgė
to, jog visus jo padarytus kūno judesius siejo vieninga tyčia – tyčia, įžūliu
elgesiu – smūgiais, spyriais nukentėjusiesiems, demonstruojant nepagarbą
aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, šie jo atlikti veiksmai
(kūno judesiai) buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę –
viešąją tvarką. Todėl jo padaryta nusikalstama veika pripažintina tęstine ir
kvalifikuotina kaip vienas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1 d. Be to, skunde
teigiama, kad teismas, netinkamai kvalifikavęs jo nusikalstamą veiką, kaip padarytą
iš realiosios sutapties, kartu neteisingai paskyrė bausmę – tinkamai
neindividualizavo jos ir, neatsižvelgdamas į BK 56 str. 1 d. ir 41 str. 2 d., paskyrė
aiškiai per griežtą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Bausmė paskirta teismui
nepakankamai ištyrus ir netinkamai įvertinus visus teisingos bausmės skyrimui
reikšmingus kriterijus, numatytus BK 54 str., t. y. jo padarytos nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – tai
jog padarytas nesunkus nusikaltimas, juo pažeidė viešąją tvarką, G. P. sukėlė tik fizinį skausmą, T. Š. nežymiai
sutrikdė sveikatą, tačiau nepažeidė pavojingiausios baudžiamojo įstatymo
saugomos vertybės – gyvybės; jo asmenybę – nors
jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau paskirtas bausmes pilnai
atliko. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nenustatė nė vienos jo atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, nors jis ir pilnai neprisipažino kaltu dėl padarytų
nusikaltimų pagal BK 284 str. 1 d., kadangi nesutiko su veikų, kaip dviejų
nusikaltimų, kvalifikavimu, iš dalies gailėjosi, tačiau tiek ikiteisminio
tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu padėjo išaiškinti šią veiką (davė
parodymus, nurodė įvykio metu buvusius asmenis), kas pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.
pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas nepakankamai
įvertino to fakto, jog nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Apeliantas nurodo pagrįstai manantis, jog apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo
jokios įtakos jo nusikalstamai veikai. Nuteistasis mano, jog yra pakankamas
pagrindas sušvelninti jam paskirtas bausmes bei galutinę bausmę, paskiriant su
laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Taip
pat apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai, t.y. neįvertinęs visų
reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyręs visus surinktus byloje
duomenis, patenkino nukentėjusiųjų G. P., T.
Š. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisė iš jo
aiškiai per didelius neturtinės žalos dydžius. Nurodo, jog dėl jo padarytos
nusikalstamos veikos buvo sukelti nesunkūs padariniai: nukentėjusiajai G. P. sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, o
nukentėjusiajam T. Š. sukeltas nežymus sveikatos
sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių rimtesnių negatyvių sveikatos pasekmių,
išskyrus tai, jog jam lūžo nosies kaulai, yra reikalinga nesudėtinga operacija,
odontologinis vieno danties gydymas. Teismas minėtų veikos pasekmių tinkamai
neįvertino, kaip ir tų aplinkybių, jog jo turtinė padėtis yra labai sunki
(niekur nedirba, registruotino ar vertingesnio turto neturi, jokių pajamų
negauna), jis sutinka palaipsniui atlyginti nukentėjusiesiems padarytą
neturtinę žalą, tačiau mažesnį jos dydį nei teismo nuosprendžiu priteista, nes
teismo priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis – viso abiems
nukentėjusiesiems 6000 Lt jam yra aiškiai per didelis, neproporcingas jo
turtinei padėčiai, pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principus. Todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį bei veikos neturtinės žalos
pasekmes, jo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį (jokios papildomos turtinės
žalos nukentėjusiesiems nesukėlė, išskyrus turtinę žalą nukentėjusiajam T. Š. dėl jam suteiktų gydymo paslaugų, išmokėtos socialinio
draudimo išmokos), priteisti atlyginti neturtinės žalos dydžiai tiek
nukentėjusiajai G. P., tiek nukentėjusiajam T. Š. yra mažintini.
Teismo
posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė
prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo
apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo
argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai
ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes,
visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino
įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo O. B. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmes,
taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo
klausimus.
Apeliantas iš esmės neneigia atlikęs kaltinime
nurodytus nusikalstamus veiksmus, tačiau nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl
jo nuteisimo už du atskirus, pavienius viešosios tvarkos pažeidimus. Tvirtina,
jog jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai padaryti esant vieningai tyčiai,
todėl jie kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne kaip dvi atskiros
veikos. Taip pat apeliantas skunde gana deklaratyviai teigia apie netinkamą
įrodymų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios
instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas
nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų
parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvadomis, vaizdo
įrašo medžiaga, dalinai ir paties nuteistojo parodymais, kurių pagrindu
konstatavo du savarankiškus nusikalstamus sumanymus bei atitinkamai – O. B. kaltę dėl atskirų dviejų nusikaltimų padarymo. Teisėjų
kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui,
nuteistam pagal BK 284 str. 1 d. dėl dviejų viešosios tvarkos pažeidimų,
baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Pagal BK 284
straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais,
patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar
aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Byloje nustatyta, kad O. B. tempė nukentėjusiąją G. P. už
plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos plaukuotąją dalį,
taip pat po tam tikro laiko ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š.
vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus – ne mažiau kaip
tris kartus koja spyrė į galvos sritį. Šiuos
veiksmus nuteistasis padarė viešoje vietoje – naktiniame klube „N.
T.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir jie atitinka BK 284
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „įžūlus elgesys“.
Minėtu elgesiu O. B. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė
visuomenės rimtį ir tvarką, nes nukentėjusieji bei įvykį matę liudytojai
buvo šokiruoti, išsigandę. Šios aplinkybės patvirtintos nukentėjusiųjų ir liudytojų, taip pat dalinai ir paties apelianto parodymais bei kitais
byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusieji G. P. ir T. Š. iš kart po įvykių parodė
buvę sumušti apelianto, tai patvirtina įvykio metu jo vietoje darytas vaizdo
įrašas, specialisto išvados, iš dalies netiesiogiai – liudytojai V. L. ir J. G., dėl T. Š.
epizodo – ir liudytoja K. L.. Taigi, minėtų
įrodymų visumos analizė nesudaro jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų
parodymais bei skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotų faktinių aplinkybių
realumu. Nuteistojo veiksmai – be jokios priežasties dėl menkavertės
dingsties sukelti konfliktai ir sumušti bei sužaloti kiti klubo lankytojai –
buvo padaryti žmonių akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlūs ir jais
demonstruojama nepagarba aplinkiniams.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu
O. B. veiksmai, atlikti nukentėjusiosios G.
P. ir nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu, yra kvalifikuoti
kaip atskiros nusikalstamos veikos. Apeliantas su tuo nesutinka ir mano, jog jo
padarytieji veiksmai sudaro vieno nusikaltimo sudėtį. Šie teiginiai nepagrįsti,
todėl atmestini.
Pagrindinis
tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio
nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų,
kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus
pavienius nusikaltimus. Tačiau O. B. nusikalstamas
sumanymas buvo ne vienalytis, bet sudėtinis, nes pradinis veikos tikslas ir
kaltininko tyčia buvo nukreipta į visuomeninės rimties ir tvarkos sutrikdymą
panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu,
o fizinio smurto pavartojimas nukentėjusiojo T. Š. atžvilgiu
buvo atskiras veiksmas, sąlygotas visai kitų aplinkybių ir turintis
savarankiškus teisiškai reikšmingus nusikalstamos veikos požymius. Tai reiškia,
jog visą nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė du lygiareikšmiai nusikalstami
ketinimai. Nors apeliantas kaltinime aprašytus veiksmus nukentėjusiųjų
atžvilgiu atliko toje pačioje viešoje vietoje, abiejų jų atžvilgiu panaudodamas
fizinį smurtą, tačiau O. B. nusikalstamas sumanymas praėjo
tam tikrą raidą ir susiformavo dviem etapais. Pirmiausia nuteistasis įžūliai
elgėsi panaudodamas fizinį smurtą G. P. atžvilgiu ir jau
pastarojo elgesio išdavoje buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, kas
atitinkamai rodo šios nusikalstamos veikos pasibaigimą. Po to, praėjus nors ir
neilgam laiko tarpui – 10 minučių, dar bebūnant toje pačioje vietoje – klube,
susiformavo kitas O. B. nusikalstamas sumanymas,
nukreiptas prieš kitą asmenį ir pasireiškęs fizinio smurto pavartojimu prieš
nukentėjusįjį T. Š.. Pastarojo nusikalstamo sumanymo
pasekmė - naujai sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, nes nukentėjusysis T. Š. patyrė fizinį smurtą, jis ir šiuos O.
B. veiksmus tiesiogiai mačiusi liudytoja K. L. buvo
išgąsdinti, šokiruoti.
Dėl kiekvienos
iš šių O. B. veikų detaliai aprašytos visos aplinkybės
rodo, kad kiekvienos iš šių nusikalstamų veikų sudėtys buvo įgyvendinamos
atskirai. Nepaisant to, kad abiejų veikų padarymas turi tam tikrų bendrų
bruožų, šiuo konkrečiu atveju juos nusveria visuma šioms veikoms būdingų
skirtumų. Todėl jų vertinimas kaip realiosios nusikaltimų sutapties su visais
iš tokios kvalifikacijos sekančiais juridiniais padariniais atitinka
baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Teisingai
kvalifikavęs nuteistojo O. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis
baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už
padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas O. B. bausmes ir
parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str.
numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus
(padarytos dvi baigtos tyčinės nesunkios, tačiau su fizinio smurto vartojimu
susijusios nusikalstamos veikos), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir
lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino O. B. asmenybę.
Nuteistasis būdamas darbingo amžiaus nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo
šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai, teistas, teistumas jam nėra išnykęs
ar panaikintas, todėl jis laikomas recidyvistu. Be to, jam anksčiau buvo
taikyti švelnesni įstatymai – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė
nuteistojo nuo vėlesnių nusikalstamų jo veiksmų. Atsižvelgiant į šias
aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų
kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės
tikslų neįmanoma, todėl O. B. paskyrė realias sankcijoje už padarytas nusikalstamas
veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teismas, įvertinęs visas bylos
aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, O.
B. už padarytus nusikaltimus paskyrė nežymiai didesnės trukmės nei
sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Taigi,
pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už padarytus
nusikaltimus, jas tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais
bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko O. B. tiek
bausmės rūšį, tiek ir jos dydį. Šių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai
per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Nuteistajam paskirtos
bausmės yra adekvačios jo padarytoms veikoms ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 41
str. 2 d. įtvirtintą jos paskirtį. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių O. B. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.
Nuteistasis
nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuota aplinkybe, kad
nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo nusikalstamus veiksmus. Tačiau pastarieji
apelianto teiginiai tėra deklaratyvūs, paneigti byloje esančiais objektyviais
duomenimis, todėl jie atmestini. Alkoholio vartojimo fakto nuteistasis
neginčija. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar
apsvaigimas nuo alkoholio turi įtakos nusikaltimo padarymui, ir pripažinti tai
pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą aplinkybe sunkinančia atsakomybę, arba
ne. Išnagrinėjęs šios baudžiamosios bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad
nuteistasis vartojo alkoholį ir padarė išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio
turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Spręsdamas šį klausimą teismas įstatymo
taikymo klaidos nepadarė.
Taipogi,
apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė nė vienos jo atsakomybę
lengvinančios aplinkybės. Šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. BK
59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti
pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų
pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto
nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai
vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo
nukentėjusiojo, teikia jam pagalbą ir pan.). Tokių aplinkybių byloje nėra. O. B. pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies
nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos ir teismas pagrįstai tai
nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vien dalinis gailėjimasis
nėra pakankamas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei
konstatuoti. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių bet
kokios kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą nuteistojo veiksmuose.
Apeliantas skundu
prašo sumažinti iš jo nukentėjusiesiems G. P. ir
T. Š. priteistos neturtinės žalos dydžius, tačiau
teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu civilinis
ieškinys išspręstas teisingai ir mažinti neturtinės žalos dydžius nėra jokio
teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl
nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos
manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai
įvertino visas LR CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į
nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, teisingumo,
sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusieji nurodė, jog dėl O. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, tą patvirtino ir teismo
medicinos specialisto išvados,
pažeminimą (byloje nustatyta, jog tiek nukentėjusioji G. P.,
tiek nukentėjusysis T. Š. buvo mušami, tą matė ir kiti
klubo lankytojai).
Nuteistasis O. B. skunde formaliai bei deklaratyviai teigia apie
vertinant įrodymus padarytus procesinių teisės normų pažeidimus, nors
jų konkrečiai ir neįvardina. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais,
BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.
Remiantis
išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24
nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir
materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais
motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1
punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo O. B. apeliacinį
skundą atmesti.
Teisėjai
Evaldas Vanagas
Algirdas
Gaputis
Eligijus
Gladutis