Civilinė byla Nr. 2-2355/2013

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01829-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos:122.4.; 126.8.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OAK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjui pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą lėšas administravimo išlaidoms apmokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5255-565/2013, pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „OAK“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stokmanas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas BUAB „OAK“ prašė dėl nemokumo atsakovui UAB „Stokmanas“ iškelti bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos įmokėti į teismo sąskaitą 5 000 Lt administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus preliminariai sprendė, kad būtų pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą. Įvertinęs, kad atsakovo turtą sudaro dar 2010 metais apskaitytos 3 509 Lt vertės atsargos bei 39 282 Lt per vienerius metus gautinos sumos, atsakovas ilgą laiką negrąžina skolų, nevykdo veiklos ir jo nerandama buveinės adresu, teismas sprendė, jog gali būti sunkumų perimant įmonės dokumentus, taip pat ir susijusius su debitorių skolomis. Todėl pasiūlė pareiškėjui įmokėti į teismo sąskaitą 5 000 Lt teismo ir atsakovo administravimo išlaidoms apmokėti (Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 10 str. 10 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „OAK“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo spręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Pareiškėjas neturi finansinių galimybių įmokėti į teismo sąskaitą 5 000 Lt sumos, nes įmonė turi tik 3 383 Lt vertės turto, jai taikoma supaprastinto bankroto procedūra. Pagal paskutinių atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, atsakovo turimo turto vertė 42 791 Lt. Apelianto nuomone, bent dalis turto šiuo metu dar yra įmonėje, ir iš šio turto būtų dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Delsiant atsakovui iškelti bankroto bylą kreditorinių įsiskolinimų išieškojimas tik pasunkės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Byloje kilo ginčas dėl teismo pasiūlymo pareiškėjui įmokėti į teismo sąskaitą 5 000 Lt, kurie būtų naudojami teismo bei įmonės bankroto administravimo išlaidoms dengti.

              Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

              Pagal ĮBĮ nuostatas, įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.

              Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovo turtą sudaro 3 509 Lt vertės atsargos (trumpalaikis turtas) ir debitorinės skolos, atsakovas nevykdo veiklos ir jo nerandama deklaruotu buveinės adresu, nusprendė, kad gali būti sunkumų perimant atsakovo dokumentus ir išieškant debitorines skolas, todėl pasiūlė pareiškėjui įmokėti į teismo sąskaitą 5 000 Lt sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad ieškovas bankrutuojanti įmonė, jai taikoma supaprastinta bankroto procedūra, todėl ieškovas dėl savo turtinės padėties neturi galimybių įmokėti nurodytą sumą į teismo sąskaitą. Tuo tarpu delsiant atsakovui iškelti bankroto bylą, skolų išieškojimas tik pasunkės.

              Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bankrutuojančios įmonės padėtis riboja įmonei galimybę įmokėti teismo nustatytą sumą į teismo sąskaitą, tačiau remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą į teismo sąskaitą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida, jog atsakovas neturi turto. Tuo tarpu bankroto administravimo išlaidos turi būti apmokamos kiekvienoje bankroto byloje ir ĮBĮ bei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančiai įmonei, inicijuojančiai bankroto bylą savo skolininkui, šiuo aspektu jokios išimties. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese (teisininko, audito), kanceliarinės, ryšio, transporto ir kitos išlaidos. Administravimo išlaidų sąmatos paskirtis yra užtikrinti sklandų bankroto procedūros vykdymą bei kuo greitesnį šios procedūros užbaigimą, todėl būtina skirti optimalų lėšų kiekį, nes jų vienintelis šaltinis yra bankrutuojančios įmonės turtas arba kaip šiuo atveju darytina prielaida, kreditoriaus įmokėta suma. Pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu apeliantas įrodytų, kad atsakovas turi turto. Tačiau ieškinio pareiškime pats apeliantas teigia, kad atsakovas be pareiškėjo turi ir kitų kreditorių, o pagrindinį atsakovo turtą sudaro gautinos sumos iš debitorių. Tuo tarpu ir pats apeliantas abejoja atsakovo debitorinių skolų išieškojimo galimybe.

              Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas nebuvo inicijavęs atsakovui civilinės bylos dėl skolos priteisimo, todėl nepagrįstai teigia, jog yra išnaudojęs visas skolos susigrąžinimo galimybes. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas turi būti inicijuojamas tik nemokioms įmonėms ir negali būti inicijuotas kaip užslėpta forma skolos išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas siekia ne nemokaus juridinio asmens eliminavimo iš rinkos, o tokiu būdu siekia skolos išieškojimo.

              Kita vertus, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovui juridinių asmenų nurodytu adresu nėra įteikiami procesiniai dokumentai. Tačiau, pareiškėjo bankroto administratoriui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti atsakovo vadovo Estijos Respublikos piliečio V. M. asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta Estijos Respublikoje, taip pat UAB „Stokmanas“ finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašančio asmens duomenys Lietuvoje. Todėl objektyviai vertinat, pareiškėjas turi galimybę atsakovo administracijai įteikti reikalavimą dėl skolos grąžinimo, ar procesinius dokumentus įteikti ne tik atsakovo deklaruotu buveinės adresu Smolensko g. 6, Vilniuje, t., y., baldų parduotuvės „Skraja“ adresu.

              Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas galbūt atitinka nemokios įmonės padėtį pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ir dėl to yra pagrindas bankroto bylos iškėlimui, ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas šis nemokus subjektas – t. y. pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį pasiūlė pareiškėjui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti lėšas, kurios bus skirtos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Jei apeliantas yra suinteresuotas, kad iškėlus bankroto bylą būtų patikrinti atsakovo sudaryti sandoriai, nemokus subjektas būtų pašalintas iš rinkos ir būtų apginti ne tik paties apelianto, bet ir kitų kreditorių interesai, jis turėtų įvykdyti teismo siūlymą ir įmokėti nurodytą sumą. Lėšų padengti atsakovo administravimo išlaidas stygiaus apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

                            Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją įmokėti į teismo sąskaitą lėšas administravimo ir teismo išlaidoms padengti, todėl atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Rasa Gudžiūnienė