Civilinė byla Nr. 2A-816-198/2016

                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00052-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.1;     2.1.2.4.1.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-841-837/2016 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Realm juridical“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. R. prašė teismo pripažinti 2011-07-14 sutartį dėl 3650 Eur paskolos suteikimo, 2012-02-29 sutartį dėl 2968,61 Eur paskolos suteikimo, sudarytas tarp jos ir atsakovo negaliojančiomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys buvo įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pivedolija“ steigėjai ir akcininkai, turintys po 50 procentų bendrovės akcijų. Bendrovė bankrutavo, 2014-05-26 išregistruota.
3. Trūkstant apyvartinių lėšų atsakovas užsiėmė lėšų paieška bendrovei. Nurodė, kad jis vienas nenori rizikuoti, nori, kad ir ieškovė prisiimtų atsakomybę dėl minėtų lėšų grąžinimo. 2011-07-14 šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė skolinosi iš atsakovo 3620 Eur su 10 procentų palūkanomis, o 2012-02-29 - paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino 2968,61 Eur (10250 Lt).
4. Atsakovas pinigus realiai skolino UAB „Pivedolija“, o ne ieškovei.
5. Atsakovas, įnešdamas pinigus į įmonės veiklą, siekė turėti didesnes garantijas, kad nepasisekus verslui dalį pinigų atsiims iš ieškovės. Šalys neketino sukurti sutartinių paskolos santykių, sandoriai buvo tariami.
6. 2015-03-12 atsakovas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 366 perleido reikalavimo teisę į skolos grąžinimą pagal ginčo paskolos sutartis trečiajam asmeniui UAB „Realm juridical“, kuri kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
8. Nustatė, kad paskolų sutartys tarp šalių buvo sudarytos tinkamai. Skolos dokumentuose nurodoma, kad pinigus ieškovė „skolinasi“. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog dokumentus pasirašė, suvokdama jų turinį. Iš dokumentų teksto, matyti, kad pareiga pagal juos yra nustatyta tik paskolos gavėjai (grąžinti paskolas), nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti, nurodomos ir kt. paskolų sąlygos (terminai, palūkanos).
9. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog skolos dokumentai buvo surašyti pinigų perdavimo metu arba iškart po jų perdavimo. Mažai tikėtina, kad atsakovė, negavusi paskolos po 2011-07-14 dokumento surašymo, 2012-02-29 surašytų dar vieną skolos dokumentą negavusi pinigų.
10. Pinigų negavimo faktą ieškovė grindė tuo, kad nėra pinigų perdavimo jai įrodymų, įrodinėjo liudytojų parodymais. Kadangi liudytojai negalėjo pateikti patikimų duomenų apie paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes, teismas jų parodymais nesirėmė.
11. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog paskolos sutarties sudarymas, buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių padarinių, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 176, 177, 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Teigia, kad rašytinės paskolos sutarties turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą, sutartyje turi būti aiškiai užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas. 2011-07-14 sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, įrašant tekstą „pinigus gavau“ ar pan. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, kur ir kada atsakovas perdavė jai pinigus, ar iš vis jis jų turėjo ir galėjo paskolinti. 2012-02-29 sutartyje užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, padarant įrašą „Nurodytą pinigų sumą gavau“, paneigtas byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie matė sutarties pasirašymo aplinkybes ir kad pinigai nebuvo perduoti.
14. Tvirtina, kad už pasiskolintus pinigus atsakovas nupirko prekių ir jas perdavė UAB „Pivedolija“. 2013-01-29 kasos išlaidų orderiu bendrovė atsakovui 5000 Lt grąžino. Teismas sprendime šių aplinkybių neaptarė.
15. Teismas neatsižvelgė, kad sutarčių pasirašymo metu šalis siejo draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai. Atsakovui nurodžius, kad 2011-07-14 sutartis buvo sunaikinta, neturėjo pagrindo juo netikėti, todėl 2012-02-29 sudarė antrąją paskolos sutartį. Įrašą apie pinigų gavimą padarė žinodama, kad nesiekia sukurti paskolinių santykių, kad sutartis yra negaliojanti.
16. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendime aptarti įrodymai ir jų teisinis vertinimas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio aspektu, tačiau visiškai nepasisakė ir neįvertino ieškinyje nurodytu CK 1.86 straipsnio aspektu.
17. Pažymi, kad 2011-07-14, 2012-02-29 paskolos sutartys, laikytinos tariamais sandoriais, kadangi jas pasirašant šalys neketino sukurti sutartinių paskolos santykių, sandorių dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų, jie niekada nebuvo vykdomi, pagal juos atsakovas niekada neperdavė pinigų sumų, jam nebuvo mokamos palūkanos, skolos įnašai, atsakovas nėra reiškęs jokių pretenzijų. Faktinės bylos aplinkybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad ginčo sandoriai yra apsimestiniai. Pinigai buvo skirti UAB „Pivedolija“ apyvartai didinti, todėl atsakovas privalėjo paskolos sutartis sudaryti su bendrove.
18. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 178 straipsnio normas ir įrodinėjimo naštą dėl sandorio vykdymo ar nevykdymo iš atsakovo perkėlė jai.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. B. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
20. Nurodo, kad būdamas UAB „Pivedolija“ direktoriumi užsiėmė apyvartinių lėšų paieška, daugiausia jų gaudavo iš fizinių asmenų. Jam gavus pinigų, 2011-07-14 su ieškove pasirašė pastarosios paruoštą paskolos sutartį, pagal kurią ji iš jo pasiskolino 3620 Eur su 10 procentų palūkanomis. Ieškovė pati sprendė ar pinigus investuoti į verslą, ar leisti savo reikmėms. 2012 m. sausio pabaigoje gavo piniginių lėšų, iš kurių nupirko nemažai produkcijos, likusią pinigų dalį 2012-02-29 paskolino ieškovei, su ja pasirašė paskolos sutartį. Ieškovė po sandorių sudarymo pinigų į bendrovės kasą neįnešė, nustatytu terminu negrąžino.
21. Pažymi, kad po reikalavimo iš ieškovės perleidimo trečiajam asmeniui, ji neginčijo savo skolos, nereiškė prieštaravimų trečiojo asmens perimtų reikalavimų atžvilgiu.
22. Mano, kad ieškovės teiginiai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais vertintini kaip jos gynybinė versija nevykdant įsipareigojimų.
23. Sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių padarinių.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Realm Juridical“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
25. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų pusiausvyros principu ir pripažino, esant labiau tikėtiną faktą, jog atsakovas ieškovei pinigus paskolino. Ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tačiau jos teiginiai deklaratyvūs. Mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyta deklaratyvi pozicija yra ieškovės gynybinė taktika, siekiant išvengti prievolių vykdymo.
26. Teigia, kad 2011-07-14 sutartyje aiškiai nurodoma, kad ieškovė „skolinasi“ iš atsakovo pinigus, nėra pažymimas faktas, kad pinigai nėra perduodami, sutartis detaliai reglamentuota. 2012-02-29 sutartyje yra ieškovės prierašas, kad nurodytą pinigų sumą gavo. Todėl atsakovas - fizinis asmuo neturi pareigos papildomai įrodinėti, kad pinigus tikrai perdavė. Ieškovė turi pareigą paneigti šias aplinkybes.
27. Pažymi, kad ieškovė neginčijo savo skolos, nereiškė prieštaravimų trečiojo asmens perimto reikalavimo atžvilgiu. Ieškovė pripažino savo prievolę sudarydama 2015-08-04 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 385, 2015-08-10 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 386, kurių prieduose yra pažymima, jog trečiajam asmeniui išieškojus iš ieškovės kreditorių pinigų sumas, 50 procentų iš gautų sumų bus dengiama ieškovės skola trečiajam asmeniui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Byloje nustatyta, kad 2008-06-05 ieškovė J. R. (buvusi pavardė – Ž.) ir atsakovas S. B. įsteigė UAB „Pivedolija“, jiems priklausė po 50 procentų paprastųjų vardinių įmonės akcijų (b. l. 6-8). Bendrovė 2013-03-29 bankrutavo, 2014-05-26 išregistruota (b. l. 25). 2011-07-14 šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė skolinasi iš atsakovo 3620 Eur su 10 procentų palūkanomis, skolos terminas 12 mėnesių - nuo 2011-07-14 iki 2012-07-13 (b. l. 9). 2012-02-29 šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė skolinasi iš atsakovo 2968,61 Eur (10250 Lt), skolos terminas 3 mėnesiai – nuo 2012-02-29 iki 2012-05-29 (b. l. 10). 2012-02-29 sutartyje yra ieškovės prierašas ranka, kad nurodytą pinigų sumą gavo. Ieškovė teigia, kad sutartis ji pasirašė, tačiau pinigų iš atsakovo negavo. 2015-03-12 atsakovas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 366 perleido reikalavimo teisę į skolos grąžinimą pagal ginčo paskolos sutartis trečiajam asmeniui UAB „Realm juridical“, reikalavimo dydis – 6588,86 Eur ir kitos su perleistu reikalavimu susijusios sumos (b. l. 46, 47). Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė informuota 2015-03-23 pranešimu Dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2015-07-13, 2015-08-14 pranešimais Dėl skolos apmokėjimo (b. l. 48-57). 2015-08-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 385 ieškovė perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teisę į 10697,12 Eur S. J. įsiskolinimą, 2015-08-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 386 – į 7250 Eur D. S. įsiskolinimą (b. l. 58-61, 63-66). Tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių priedų Nr. 1 1.1.1. punktuose nurodoma, kad skolininkui sumokėjus reikalavimo įgijėjui (tretysis asmuo) reikalavimą ar jo dalį, šalys įsipareigoja kreditoriui (ieškovė) priklausančia 50 procentų skolininko sumokėta reikalavimo ar jo dalies suma dengti kreditoriaus skolą reikalavimo įgijėjui (b. l. 60, 65). 2015-11-25 tretysis asmuo grąžino ieškovei reikalavimo perleidimo sutartimis perimtas reikalavimo teises į skolininkus S. J., D. S. ir sutartis nutraukė (b. l. 62, 67). 2015-11-25 tretysis asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas iš ieškovės priteisti 6588,86 Eur skolą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. e2-710-956/2016).
30. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė prašė pripažinti šalių sudarytas paskolos sutartis negaliojančiomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pozicijos esmę sudaro aplinkybės, jog sutarčių šalys sudarė tariamus sandorius, t. y. neketinant sukurti sutartinių paskolos santykių, ieškovė pinigų negavo.
31. Kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje surinktų įrodymų ieškinyje nurodytu CK 1.86 straipsnio aspektu, nors ieškinio reikalavimai – pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis, kaip niekinius sandorius ir neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje esančius įrodymus byla nagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
32. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Iš šios normos turinio matyti, jog tariamas sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Remiantis kasacinio teismo praktika, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčijamų sandorių tikslas buvo nesukurti teisinių pasekmių. Konstatuoti, jog sandoris buvo tariamas galima tik konstatavus, jog nei viena sandorio šalis neketino sukurti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974). Pati ieškovė aiškindama ginčo paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes nurodo, kad atsakovas sutarčių sudarymu siekė pasidalinti skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neįvykdymo riziką. Ieškovė, pasirašydama sutartis, sutiko minėtą riziką su atsakovu dalintis. 2015-08-04, 2015-08-10 Reikalavimo perleidimo sutartimis Nr. 385, Nr. 386 ieškovė, perleidusi trečiajam asmeniui UAB „Realm juridical“ reikalavimo teises į S. J., D. S. įsiskolinimus, įsipareigojo jai priklausančia 50 procentų skolininkų sumokėta reikalavimo ar jo dalies suma dengti savo skolą reikalavimo įgijėjui – trečiajam asmeniui (reikalavimo perleidimo sutarčių priedų Nr. 1 1.1.1. p.). Minėtomis reikalavimų perleidimo sutartimis ieškovė trečiajam asmeniui perleistus skolinius įsipareigojimus atsakovui pripažino. Po to, kai tretysis asmuo pranešė ieškovei apie atsakovo jam perleistas reikalavimo teises pagal 2011-07-14, 2012-02-29 paskolos sutartis, ieškovė pateikė trečiajam asmeniui savo prievolių įvykdymo užtikrinimą – reikalavimo teises į S. J., D. S. įsiskolinimus, tai paneigia apeliantės argumentus, kad ginčo sandoriai niekada nebuvo vykdomi ir patvirtina, kad pati ieškovė ginčo paskolos sutarčių nelaikė tariamomis. Ieškovė šias aplinkybes paneigiančių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (CPK 42, 178 str.), nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.).
33. Nėra pagrindo vertinti ieškovės ieškinyje nurodomas paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes – kad pinigai realiai buvo skirti UAB „Pivedolija“ veiklai, atsakovas sudarydamas ginčo sutartis buvo nesąžiningas, kadangi prieš gana trumpą laikotarpį 2015-08-04, 2015-08-10 Reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovė skolinius įsipareigojimus pripažino ir tik po to, kai trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl skolos iš ieškovės priteisimo, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės pozicijos dėl ginčo sandorių nenuoseklumą.
34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad paskolos sutartis gali būti ginčijama ne tik 6.875 straipsnio pagrindu, tačiau ir kitais, CK pirmojoje knygoje įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau šiuo atveju rėmimasis CK 6.875 straipsniu ir CK 1.86 straipsnio normomis yra tarpusavyje nesuderinamas. Pirmu atveju ieškovė turi įrodyti, kad šalys siekė paskolos sutarties teisinių padarinių, tačiau pinigų negavo, antru – kad šalys nesiekė paskolos sutarties teisinių padarinių. Pažymėtina, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti alternatyvų reikalavimą. Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį (CK 6.870 str. 2 d.), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija šalių sudarytas paskolos sutartis CK 1.86 straipsnio ir CK 6.875 straipsnio pagrindais, tačiau prašė taikyti tik CK 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą civilinės teisės gynimo būdą – paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
36. Pastebėtina, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 3 d.). CK 6.875 straipsnis sistemiškai turi būti taikomas su CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį CK 6.875 straipsnio pagrindu tais atvejais, kai paskolos sutarties šalys siekė CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų paskolos sutarties teisinių padarinių, tačiau paskolos davėjas neperdavė paskolos objekto (pinigų ar daiktų) ar perdavė jų mažiau. Taigi šios normos taikymui reikšmingos dvi sąlygos. Pirma, sudarydamos paskolos sutartį šalys ketino sukurti sutartinius paskolos santykius. Antra, paskolos gavėjas pinigų ar daiktų negavo arba gavo jų mažiau.
37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad 2011-07-14 šalių sudarytoje paskolos sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo ieškovei faktas, todėl pareigą įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas turi atsakovas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasisakydamas dėl įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių egzistavimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nustatytas ieškovės skolinių įsipareigojimų atsakovui S. B., perleistų trečiajam asmeniui UAB „Realm juridical“, patvirtinimo faktas, paneigia jos argumentus, kad pinigai pagal ginčo sandorius jai nebuvo perduoti. 
38. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų, apklaustų nagrinėjant bylą teismo posėdyje pirmos instancijos teisme, parodymų nevertina, kadangi, sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, jie patikimų duomenų apie paskolų sutarčių sudarymo aplinkybes nepateikė.
39. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde, ieškinyje išdėstyti argumentai ir nurodomos aplinkybės esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
40. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo paskolų sutartys tarp šalių buvo tariami sandoriai. Nors pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau tai neturėjo įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui, nes išvada, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, teisinga. Proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, pirmos instancijos teismas nepadarė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
41. Netenkinus apeliacinio skundo ieškovės J. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Eigirdas Činka

                                                                      Birutė Jonaitienė

                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė