Civilinė byla Nr. e2A-250-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01915-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.31.

                                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Agroprekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Specagra“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei AB SEB bankas dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

              Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovių 399 153,10 Eur skolą, 21 555 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Agroprekyba“ 2014 m. rugsėjo 11 d. sudarė Faktoringo sutartį Nr. 1481407070236-EU (toliau – ir Faktoringo sutartis) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu ieškovė teikė finansavimą UAB „Agroprekyba“ mainais į reikalavimo teises UAB „Specagra“ pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Specagra“. 2014 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudarytas Susitarimas Nr. 14141720-EU dėl Faktoringo sutarties vykdymo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo UAB „Specagra“ sutiko dėl reikalavimo teisių pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras perleidimo ieškovei.
2. UAB „Agroprekyba“ išrašė UAB „Specagra“ 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/4, 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL       Nr. 15/5, 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija BL Nr. 15/6, 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/7, 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/8, 2015 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/9, 2015 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/11, 2015 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/12 ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15 už suteiktas prekes. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovė UAB „Agroprekyba“ suteikė finansavimą Faktoringo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau UAB „Specagra“ neapmokėjo minėtų PVM sąskaitų faktūrų jose ir Susitarime numatytais terminais, todėl susidarė 399 153,10 Eur dydžio įsiskolinimas bei 21 555 Eur dydžio delspinigiai, dėl kurių mokėjimo šalys buvo susitarusios Susitarimo 4 punkte.
3. Ieškovei kreipusis į UAB „Specagra“ dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, atsakovė 2016 m. kovo 31 d. rašte nurodė atsisakanti jas apmokėti, kadangi nėra gavusi prekių pagal vienuolika PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. kovo 1 d., nors yra šias sąskaitas apmokėjusi. Atsižvelgiant į tai, UAB „Specagra“ turėjo 533 540 Eur dydžio reikalavimą UAB „Agroprekyba“, kurį laiko įskaičiusi, tačiau įskaitymas šiuo atveju negalimas.
4. Faktoringo sutarties 11.1 punkte šalys susitarė, jog  UAB „Agroprekyba“ solidariai atsakys už UAB „Specagra“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovė reiškia reikalavimus abiejų atsakovių atžvilgiu.
2. Atsakovė UAB „Specagra“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 55 702,46 Eur nepagrįstai gautų lėšų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. UAB „Specagra“ ir UAB „Agroprekyba“ sudarė Ilgalaikio bendradarbiavimo perkant – parduodant žemės ūkio techniką sutartį (toliau – ir Prekių tiekimo sutartis), kuria UAB „Agroprekyba“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis UAB „Specagra“ pateikti naują ir nenaudotą žemės ūkio techniką pagal iš anksto aptartą asortimentą, kiekį ir kainas, o ši įsipareigojo priimti prekes ir nustatyta tvarka bei terminais sumokėti sutartą kainą. Prekių tiekimo sutartimi šalys susitarė, jog prekių perdavimo metu abi šalys pasirašo priėmimo – perdavimo aktą ir tik nuo jo pasirašymo momento prekių nuosavybės teisė pereina UAB „Specagra“.
2. Atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. vasario 2 d. iš UAB „Agroprekyba“ užsakė 11 mobilių grūdų džiovyklių, o UAB „Agroprekyba“ už šias prekes išrašė vienuolika PVM sąskaitų faktūrų iš viso 533 540,00 Eur sumai. Minėtas sąskaitas atsakovė apmokėjo jose numatytais terminais, nors tuo metu užsakytų mobilių grūdų džiovyklių iš UAB „Agroprekyba“ dar nebuvo gavusi. Dalis mokėjimų atlikta AB SEB bankui (430 540,00 Eur), dalis „Swedbank lizingas“, UAB (103 000 Eur), kaip buvo nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. UAB „Agroprekyba“ nė vienos mobilios grūdų džiovyklės atsakovei nepristatė, todėl atsakovės permoka už UAB „Agroprekyba“ nepatiektas prekes sudarė 533 540 Eur, iš kurių 430 540 Eur buvo sumokėta ieškovei.
3. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 5 d. atsakovė užsakė iš UAB „Agroprekyba“ 8 traktorius už bendrą 374 837,54 Eur sumą, o UAB „Agroprekyba“ už šias prekes išrašė 8 PVM sąskaitas faktūras. Šiuos traktorius „Agroprekyba“ pristatė atsakovei, buvo pasirašyti 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. gegužės 28 d. bei 2015 m. birželio 5 d. prekių priėmimo – perdavimo aktai.
4. Atsakovė 2016 m. kovo 31 d. pranešimu ieškovei nurodė, kad ji įskaito savo permokėtas ir susigrąžintinas sumas su savo mokėtina suma už minėtus traktorius, dėl ko atsakovės permokėta ir realiai susigrąžintina suma sumažėja iki 158 702,46 Eur. Iš 533 540,00 Eur sumos 103 000 Eur buvo sumokėti „Swedbank Lizingas“, UAB, todėl įskaičius visus tarpusavio reikalavimus atsakovė yra sumokėjusi 55 702,46 Eur daugiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino - priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ ieškovės AB SEB bankas naudai 399 153,10 Eur skolą, 21 555 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (420 708,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės naudai priteisė 2 011,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 1 005,94 Eur.
4. Atsakovei UAB „Specagra“ pareiškus prieštaravimus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. d. preliminarų sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 2017 m. sausio 6 d. UAB „Specagra“ pateikė priešieškinį.
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu pakeitė minėtą preliminarų sprendimą, sumažindamas solidariai iš atsakovių UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ ieškovei AB SEB bankas priteistą skolą iki 374 837,54 Eur ir delspinigių sumą iki 20 241,96 Eur, o priteistas 8 proc. dydžio palūkanas nustatė skaičiuoti nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuo priteistos 395 079,50 Eur sumos, sumažino bylinėjimosi išlaidas iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 920 Eur bylinėjimosi išlaidų bei po 2 800 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovės naudai.
6. Teismas ieškinį tenkino iš dalies. Sprendė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėjimo iš pirkėjo ir iš pardavėjo, remiantis Faktoringo sutartimi (CK 6.906 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir UAB „Agroprekyba“ Faktoringo sutarties 11.1 punkte susitarė, jog UAB „Agroprekyba“ solidariai atsako už UAB „Specagra“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal sąskaitas, todėl abi atsakovės yra atsakingos solidariai už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Specagra“ prekės pagal pateiktą 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15 nėra gavusi, nes nėra duomenų, patvirtinančių prekės priėmimo – perdavimo faktą. Minėta PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta už tai, jog UAB „Specagra“ paprašė laikinai pristatyti į parodą vieną pašarų dalytuvą, kai joks sandoris tarp atsakovių dėl jo pirkimo – pardavimo nebuvo sudarytas. Todėl teismas darė išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies sumažinant priteisiamą sumą 24 315,56 Eur.
7. Susitarimo 4 punkte šalys susitarė dėl 0,03 proc. dydžio delspinigių, kurie nėra nepagrįstai dideli tarp ūkio subjektų. Teismui atmetus reikalavimą pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15 atitinkamai sumažinti ir priteistini delspinigiai iki             20 241,96 Eur (21 555 Eur – 1 313,04 Eur).
8. Teismas priešieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovė nėra nepagrįstai praturtėjusi, nes ieškovė, gaudama iš UAB „Specagra“ pagal jai pateiktas UAB „Agroprekyba“ PVM sąskaitas faktūras mokėjimus, pinigines lėšas įgijo Faktoringo sutarties ir vėlesnių susitarimų, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovių, pagrindu. Faktoringo sutarties 1 priede buvo  numatyta, jog debitoriaus limitas yra 500 000 Eur. Todėl ieškovės prašoma priteisti 420 000 Eur suma atitinka Faktoringo sutarties sąlygas. Aplinkybė, kad mokėjimo metu UAB „Specagra“ galėjo būti negavusi užsakytų mobilių grūdų džiovyklių iš UAB „Agroprekyba“, nereiškia, kad ieškovė turėjo atsisakyti priimti  apmokėjimą ar jį grąžinti UAB „Specagra“. Aplinkybė, kad UAB „Agroprekyba“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už nepateiktas prekes, negali būti vertinama kaip ieškovės nepagrįstas  praturtėjimas, nes pinigines lėšas pagal PVM sąskaitas faktūras ieškovė įgyja Faktoringo sutarties pagrindu, t. y. vykdydama avansinį mokėjimą pagal sutartį bei pardavėjo pateiktas sąskaitas, sumokėdama faktoringo avansą.
9. UAB „Specagra“ apmokėdama sąskaitas už grūdų džiovykles tokiu būdu patvirtino ieškovei, kad prekės yra gautos. Teismas sprendė, jog ieškovė nėra atsakinga už pardavėjo nepateiktas prekes, kadangi UAB „Specagra“ tinkamai apmokėjo ankstesniu laikotarpiu faktorizuotas PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė neturėjo duomenų apie prekių, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, nepateikimą. Teismas sprendė, kad Susitarime esanti nuostata, jog nustatomas apmokėjimo terminas už gautas prekes pagal sutartį, įpareigoja ieškovę įsitikinti prekių gavimu. Nepaisant to, pirkėjo apmokėjimas už prekes pagal sąskaitas, sąskaitų gavimą patvirtinant parašu, yra pakankami duomenys iš pirkėjo apie prekių gavimą. Pirkėjui tokiu apmokėjimu pateikiant neteisingą informaciją ieškovei, neturi jai sukelti pareigos. Šiuo atveju pirkėjas pretenzijas turi pagrindo reikšti pardavėjui (tiekėjui).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

10. Ieškovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir patenkinti ieškinį pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sureikšmino 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15, kuri nėra pasirašyta UAB „Specagra“, apsiribodamas tik šiuo įrodymu ir ignoruodamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatą, jog pirkėjo parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Todėl teismas, apsiribodamas vieninteliu įrodymu ir nesiedamas jo su kitais byloje esančiais įrodymais, pažeidė CPK bei teismų praktikoje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.
2. Pakankamu ir vieninteliu prekės pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15 pristatymo įrodymu UAB „Specagra“ yra tarptautinio krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis, kuriame aiškiai nurodyta, kad Minske įsikūręs siuntėjas OOO „Zapagromash” atsakovei UAB „Agroprekyba“ 2015 m. birželio 25 d. išsiuntė prekę, šis krovinys buvo 2015 m. birželio 29 d. iškrautas pažymint šią aplinkybę UAB „Specagra“ antspaudu bei parašu.
3. UAB „Specagra“ nepateikė jokių įrodymų, kad prekė buvo į Lietuvą vežta neva jos prašymu, o ne kaip įsigyjama prekė (kaip demonstracinis pavyzdys parodai, kurioje turėjo dalyvauti atsakovė). Taip pat nėra duomenų, jog prekė po minėtos parodos būtų grąžinta UAB „Agroprekyba“. Atsakovė, nurodydama, jog prekė buvo paimta laikinam naudojimui, pati patvirtino, jog ji buvo priimta.
4. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad CMR važtaraštyje ir ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ta pati prekė, o pavadinimai skiriasi tik dėl tikslinės rinkos (vietinėje (Baltarusijos) rinkoje šiai prekei priskirtas pavadinimas ISRK-12, o Lietuvoje šiai prekei priskirtas pavadinimas Farmer 12 H). CMR važtaraštyje nurodyta prekės kaina yra mokėtina gamintojui (kurią turėjo mokėti pirminis užsakovas – UAB „Agroprekyba“), o PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BL 15/15 nurodoma kaina yra su tarpininko UAB „Agroprekyba“ antkainiu.
11. Atsakovė UAB „Specagra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės AB SEB bankas reikalavimas jos atžvilgiu atžvilgiu, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamame sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturi pareigos mokėti už pašarų dalytuvą ieškovei, nes joks šio įrenginio pirkimo – pardavimo sandoris su atsakove nebuvo sudarytas. UAB „Specagra“ pašarų dalytuvo neketino pirkti ir jo niekada nepirko, nebuvo pateikusi užsakymo UAB „Agroprekyba“ dėl šios prekės įsigijimo. Pašarų dalytuvas buvo pristatytas į Lietuvą, kadangi UAB „Agroprekyba“ siekė šią savo prekę eksponuoti vykusioje žemės ūkio technologijų parodoje, pasinaudojant atsakovės ekspozicine aikštele. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė buvo minėtos parodos dalyvė, UAB „Agroprekyba“ kreipėsi įatsakovę, prašydama leisti pasinaudoti jai priklausančiu parodos stendu ir kartu į stendą priimti UAB „Agroprekyba“ platinamų pašarų dalytuvų pavyzdinį egzempliorių. UAB „Specagra“ sutiko, tačiau visus logistikos klausimus, susijusius su pašarų dalytuvo pristatymu į parodą ir pasiėmimu iš jos turėjo išsispręsti pati UAB „Agroprekyba“. Pašarų dalytuvas krovinių gabenimo kompanijos buvo atvežtas į parodą iš Baltarusijos ir iškrautas atsakovei priskirtoje parodos ekspozicinėje aikštelėje kaip demonstracinis pavyzdys, todėl ji krovinių gabenimo kompanijos pateiktame krovinio gabenimo važtaraštyje pažymėjo vežėjui apie krovinio pristatymą ir iškrovimą.
2. Sutinka, kad UAB „Agroprekyba“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija BL          Nr. 15/15 ir prekių gabenimo važtaraštyje yra nurodytas tas pats pašarų dalytuvas. 
3. Aplinkybė, kad UAB „Agroprekyba“, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pašarų dalytuvo atvežimo į parodą, nusprendė išrašyti už šį įrenginį PVM sąskaitą – faktūrą ir pateikti ją apmokėti ieškovei, atsakovės net neinformuodama apie tokios PVM sąskaitos – faktūros  išrašymą, įrodo, kad tokiais veiksmais UAB „Agroprekyba“ ne pardavė pašarų dalytuvą atsakovei, o tik nesąžiningai bandė iš ieškovės gauti apmokėjimą už realiai neparduotą prekę. 
4. Aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai atliko mokėjimus UAB „Agroprekyba“ už atsakovės net neketintą pirkti pašarų dalytuvą, negali sukurti pastarajai jokios mokėjimo pareigos ieškovei.
12. Atsakovė UAB „Specagra“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės AB SEB bankas reikalavimai UAB „Specagra“ atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės AB SEB bankas ieškinio reikalavimus jos atžvilgiu atžvilgiu atmesti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovės pareiga mokėti už užsakytas grūdų džiovykles galėjo kilti tik nuo šių džiovyklių pristatymo, ji negali turėti pareigos mokėti už negautas prekes.
2. Tam, kad atsakovė būtų turėjusi pareigą mokėti ieškovei, pirmiausia reikalavimo teisę į atsakovę turėjo įgyti UAB „Agroprekyba“ ir tik tada pagal Faktoringo sutartį šią teisę galėjo perimti ieškovė – tiesiogiai atsakovės ir ieškovės jokie sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė turėtų kokias nors pareigas ieškovei, nesieja.
3. Atsakovės pareiga mokėti ieškovei už grūdų džiovykles negali atsirasti Faktoringo sutarties pagrindu, nes atsakovė net nėra šios sutarties šalimi ir ši sutartis nereglamentuoja prekių tiekimo santykių. Pagal Faktoringo sutartį ieškovė galėjo perimti subjektines teises atsakovės atžvilgiu tik tokia apimtimi, kiek šių teisių turėjo UAB „Agroprekyba“, o jokios savarankiškos ieškovės reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu vien tik Faktoringo sutarties pagrindu negalėjo atsirasti, t. y. tarp UAB „Agroprekyba“ ir ieškovės turėjo įvykti reikalavimo perleidimas ir tik tokiu būdu galėjo būti perimta reikalavimo teisė.
4. UAB „Agroprekyba“ negalėjo perleisti ieškovei reikalavimo teisės į atsakovę, o ieškovė negalėjo tokios teisės įgyti, nes jokia teisė reikalauti apmokėti už prekes net neatsirado – ji būtų atsiradusi tik jei prekės atsakovei būtų pristatytos.
5. UAB „Agroprekyba“ atsakovės užsakytų 11 mobilių grūdų džiovyklių nepristatė, pastaroji nepasirašė nei šių prekių gavimo dokumentų, nei PVM sąskaitų faktūrų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie šių prekių gavimą. Vien tik UAB „Agroprekyba“ PVM sąskaitų faktūrų pateikimas atsakovei negali sukurti jai mokėjimo pareigos – tokią pareigą gali sukurti tik pačių prekių pristatymas ir jų priėmimas. Aplinkybė, kad iki 2015 m. UAB „Agroprekyba“ pristatydavo atsakovės užsakytas prekes nepatvirtina 11 grūdų džiovyklių pristatymo. PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui savaime nesukuria nei reikalavimo teisės ją išrašiusiam asmeniui, nei mokėjimo pareigos tokią sąskaitą gavusiam asmeniui.
6. Išankstinis apmokėjimas į ieškovės sąskaitą už negautas prekes nereiškia, kad atsakovė apmokėtas prekes jau gavo ir nesukuria pagrindo ieškovei įgyti šias lėšas savo nuosavybėn. Atsakovės nebuvo susitarusios, kad UAB „Specagra“ turi pareigą atlikti išankstinius mokėjimus už negautas prekes, priešingai, Susitarimo 3 punkte nurodoma, kad UAB „Specagra“ apmoka UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po nustatyto termino, skaičiuojamo nuo prekių faktinio gavimo. Vadinasi, jeigu UAB „Agroprekyba“ nepristato atsakovei jokių prekių, ieškovė negali įgyti jokių reikalavimo teisių UAB „Specagra“ atžvilgiu. Pareigą ieškovei įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja tokių mokėjimų pagrindas, t. y. ar UAB „Agroprekyba“ yra pristačiusi pirkėjui prekes, kurios turi būti apmokamos pagal Faktoringo sutartį, nustato Faktoringo sutartis.
7. Ieškovei neįgijus pagrindo gauti iš atsakovės mokėjimus už neperduotas grūdų džiovykles, atsakovė turėjo teisę reikalauti šias lėšas grąžinti to subjekto, į kurio sąskaitą jos nepagrįstai ir buvo sumokėtos.
8. Atsakovės reikalavimai ieškovės atžvilgiu dėl iš jos nepagrįstai (pagal neatsiradusią reikalavimo teisę) gautų lėšų grąžinimo ir ieškovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu sumokėti už jai pristatytus aštuonis traktorius buvo piniginiai (vienarūšiai) ir priešpriešiniai, todėl atsakovė turėjo teisę juos įskaityti.
9. Ieškovė nepagrįstai atlikusi mokėjimus UAB „Agroprekyba“ pagal negaliojančią reikalavimo teisę, pati turi susigrąžinti iš UAB „Agroprekyba“ šias nepagrįstai sumokėtas sumas, o ne perkelti šią atsakomybę atsakovei, kuri jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
13. Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė neteisėtai ir nepagrįstai bando tarp atsakovių sudarytos Prekių tiekimo sutarties vykdymo sąlygas perkelti ieškovei, t. y., kad ieškovei būtų taikomi reikalavimai, kuriuos UAB „Specagra“ galėtų pareikšti iš esmės tik UAB „Agroprekyba“ kaip šios sutarties šaliai dėl galimai netinkamo prekių pristatymo. Atsiradus faktoringui, sukuriami teisiniai santykiai, kurie atskiriami nuo prekybinių santykių susiklosčiusių išimtinai tarp atsakovių, o mokėjimas už prekes yra laikomas tinkamai įvykdytu tik sumokėjus ieškovei. Visi kiti santykiai iš esmės įtakos ieškovės teisei gauti apmokėjimą pagal finansuotas PVM sąskaitas faktūras neturi. UAB „Agroprekyba“, perdavusi savo reikalavimo teisę į UAB „Specagra“, neteko reikalavimo teisių į sumas, mokėtinas pagal PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė atitinkamai įgijo teisę reikalauti, kad piniginius reikalavimus pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Specagra“ vykdytų tiesiogiai jai.
2. Atsakovė visiškai nepagrįstai suniveliuoja skirtingus sutartinius santykius atsiradusius tarp atskirų šalių  į vieną santykį. Ieškovė niekada nebuvo atsakoves siejusių pirkimo – pardavimo santykių pagal Prekių tiekimo sutartį dalyve. Todėl jokie teisiniai santykiai, įsipareigojimai ir prievolės kylančios iš šios sutarties, ieškovės nesaisto (Faktoringo sutarties 2.2 punktas).
3. Atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškina Faktoringo sutarties sąlygas bei jų taikymą teigdama, jog pareiga mokėti už grūdų džiovykles galėjo atsirasti tik nuo šių prekių gavimo, kadangi Faktoringo sutarties 4.1 punkte numatoma, kad UAB „Agroprekyba“, norėdama gauti Faktoringo avansą privalo pateikti ieškovei dokumentus, nurodytus Specialiosios dalies 4.3 punkte, o reikalavimo teisės laikomos perleistomis ieškovei nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo momento (Faktoringo sutarties 3.1 punktas). Toks susitarimas atitinka CK 6.905 straipsnio 3 dalį, todėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei konstatavimui nebuvo būtinas prekių perdavimo momentas, nuosavybės teisių į prekes perėjimo pirkėjui momentas ar kitos sąlygos ir aplinkybės.
4. Nei Faktoringo sutartis, nei jokie kiti susitarimai nenumatė, jog ieškovė faktoringo avansą UAB „Agroprekyba“ turėtų mokėti ir reikalavimo teisę į UAB „Specagra“ mokėjimus perimtų tik gavusi informaciją apie prekių UAB „Specagra“ perdavimą. Faktoringo sutartis nenumatė ieškovės pareigos atlikti tarp atsakovių sudarytos Prekių tiekimo sutarties sąlygų vykdymo tikrinimus, įskaitant ir reikalauti įrodymų dėl prekių pristatymo.
5. Atsakovė, apmokėdama ieškovei PVM sąskaitas faktūras už grūdų džiovykles, neatšaukiamai patvirtino ieškovei, kad prekės yra gautos. Net ir tuo atveju, jei grūdų džiovyklės ir nebuvo pristatytos, po atsakovės atlikto apmokėjimo už jas ieškovei, nėra galimybės ir jokio teisinio pagrindo kelti ieškovei perleistų reikalavimo teisių negaliojimo klausimą, nes teisinis santykis šioje dalyje dėl grūdų džiovyklių baigėsi atsakovės apmokėjimu.
6. Atsakovė, apmokėjusi visas pateiktas PVM sąskaitas faktūras už grūdų džiovykles, niekada neinformavo ieškovės, kad jai grūdų džiovyklės nebuvo pristatytos, vėluojama jas pristatyti ir pan. Ji turėjo visas galimybes ne tik reikalauti prekių pristatymo, bet ir netesybų iš UAB „Agroprekyba“, tačiau tokie reikalavimai net nebuvo reikšti. Atsakovė veikė savo rizika ir yra atsakinga už susiklosčiusią situaciją. Jei apeliantė būtų buvusi atidi ir rūpestinga, būtų pranešusi ieškovei apie nepristatytas grūdų džiovykles, ieškovė būtų turėjusi galimybę imtis reikalingų veiksmų, kad tiek ji, tiek atsakovė išvengtų galimų nuostolių.
7. Atsakovė, turėdama teisę iš UAB „Agroprekyba“ išsiieškoti sumokėtas sumas už nepristatytas grūdų džiovykles, savo reikalavimą dėl tokio grąžinimo galėtų nukreipti į ieškovę tik tokiu atveju, jei įrodytų, kad ieškovė nesumokėjo UAB „Agroprekyba“ piniginių lėšų pagal Faktoringo sutarties sąlygas arba ieškovė sumokėjo UAB „Agroprekyba“ pinigines lėšas nors žinojo, kad UAB „Agroprekyba“ apeliantei grūdų džiovyklių neperdavė. 
8. Nėra pagrindo spręsti apie galimybę ieškovės atžvilgiu taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisės normas, kadangi ieškovė savo pareigą dėl faktoringo avanso išmokėjimo už grūdų džiovykles yra įvykdžiusi, o mokėjimus iš atsakovės gavo turėdama teisinį ir faktinį pagrindą juos gauti. Vienintelis pagrindas, kada atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovės piniginių lėšų grąžinimo remdamasi nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis, būtų tuomet, jei ieškovė faktoringo avanso UAB „Agroprekyba“ nebūtų išmokėjusi ir dar papildomai būtų gavusi atsakovės mokėjimus.
9. Atsakovė įskaitymo taikyti negali, nes neegzistuoja įskaitymui būtinos sąlygos, numatytos CK 6.130 straipsnyje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio     1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK                320 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB SEB bankas ir atsakovė UAB „Agroprekyba“ 2014 m. rugsėjo 11 d. sudarė Faktoringo sutartį su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu AB SEB bankas teikė finansavimą UAB „Agroprekyba“ mainais į reikalavimo teises pagal UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei UAB „Specagra“. 2014 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir abiejų atsakovių buvo sudarytas Susitarimas su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB  „Specagra“  įsipareigojo mokėti AB SEB bankas pagal PVM sąskaitas faktūras, UAB „Agroprekyba“ (buvusi UAB „Mecmar Baltic“) pateiktas UAB „Specagra“ (Susitarimo 2 punktas). UAB „Agroprekyba“ laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašė UAB „Specagra“ devynias PVM sąskaitas faktūras (šios nutarties 1.2 punktas) bendrai 399 153,10 Eur sumai.
17. Ieškovės teigimu, UAB „Specagra“ neapmokėjo minėtų PVM sąskaitų faktūrų jose ir Susitarime numatytais terminais. Todėl ieškovė prašė priteisti neapmokėtą sumą. Atsakovės UAB „Specagra“ manymu, ji ieškovei yra permokėjusi 55 702,46 Eur sumą, todėl pareiškė priešieškinį dėl šios sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Specagra“ nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Dėl naujų įrodymų

18. AB SEB bankas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš UAB „Specagra“ bei OOO „Zapagromash“ internetinių puslapių apie pašarų dalytuvus Farmer 12 H bei ISRK-12. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti su teikiamais naujais įrodymais, taigi, ir teikti paaiškinimus dėl jų, teisėjų kolegijos nuomone, jų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima (CPK 314 straipsnis).

19. Ieškovės AB SEB bankas apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės UAB „Specagra“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl faktoringo teisinių santykių

20. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pareigą mokėti AB SEB bankas Faktoringo sutarties pagrindu. Teigia, jog atsakovė nėra šios sutarties šalimi ir ja nereglamentuojami prekių tiekimo santykiai, tarp UAB „Agroprekyba“ ir AB SEB bankas turėjo įvykti reikalavimo teisių perleidimas, kurio pagrindu AB SEB bankas būtų perėmusi reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu.
21. Faktoringo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.903 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Faktoringo teisinių santykių dalyką sudaro reikalavimo teisių finansavimas mainais už sutartą atlyginimą, finansuotojo teisėms užtikrinti panaudojant nuosavybės teises į perleidžiamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog faktoringo sutartimi klientui perleidus, o finansuotojui perėmus reikalavimo teisę į skolininką, finansuotojas iš esmės tampa naujuoju skolininko kreditoriumi, ir skolininko susiklostančių teisinių santykių esmė neabejotinai reiškia, kad įvyksta cesija. <...> Santykiai tarp finansuotojo ir skolininko yra tiesioginė santykių, susiklosčiusių tarp finansuotojo ir kliento sukeliama teisinė pasekmė. Šiuo atveju finansuotojo ir skolininko susiklostančių santykių esmė kokybiškai nesiskiria nuo tų, kurie yra cesijos atveju – reikalavimo teisę į skolininką įgyja iki tol prievolėje nebuvęs asmuo – finansuotojas. Cesija yra viena iš faktoringo teisinių santykių sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016).
23. Faktoringo sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad Faktoringo sutartimi UAB „Agroprekyba“ (buvusi UAB „Mecmar Baltic“) įsipareigoja perleisti AB SEB bankas reikalavimo teises (Faktoringo sutarties 1.21 punktas) ir mokėti AB SEB bankas Faktoringo sutartyje nustatytus mokesčius, o AB SEB bankas įsipareigoja Faktoringo sutartyje nustatyta tvarka perimti reikalavimo teises ir pervesti į UAB „Agroprekyba“ sąskaitą faktoringo avansą ir faktoringo likutį arba pirkimo kainą. Šalys susitarė, jog pagal Faktoringo sutartį reikalavimo teisės laikomos perleistomis AB SEB bankas nuo sąskaitos išrašymo momento (Faktoringo sutarties 3.1 punktas). Faktoringo sutarties šalys, vykdydamos 2.1 punkte numatytus įsipareigojimus, sudarė Susitarimą, kurio 1 punkte UAB „Specagra“ patvirtino, jog sutinka, kad UAB „Agroprekyba“ (buvusi UAB „Mecmar Baltic“) perleistų AB SEB bankas piniginių reikalavimų teises, atsirandančias pagal Prekių tiekimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“. Pastaroji įsipareigojo mokėti AB SEB bankas pagal PVM sąskaitas faktūras, jai pateiktas UAB „Agroprekyba“ (Susitarimo 2 punktas).
24. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog tarp AB SEB bankas ir UAB „Agroprekyba“ turėjo įvykti reikalavimo perleidimas ir tik tokiu būdu galėjo būti perimta reikalavimo teisė į atsakovę iškreipia galiojantį teisinį reguliavimą, kadangi CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir kitų reikalavimo perleidimą reguliuojančių teisės normų taikymas faktoringo teisiniams santykiams lemtų neigiamą efektą – priešingų nuostatų koliziją ir teisinio reglamentavimo neaiškumą. Galimybė kreditoriui sudaryti faktoringo sutartį su finansuotoju ir perleisti reikalavimą, net esant kreditoriaus ir skolininko susitarimui, draudžiančiam arba ribojančiam reikalavimo perleidimą, tiesiogiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta CK 6.907 straipsnio 1 dalyje kaip sutarties privalomumo jos šalims principo (CK 6.189 straipsnis) taikymo išimtis. Tokiu reglamentavimu pašalinami piniginio reikalavimo apyvartumo apribojamai ir užtikrinamas verslo subjektų interesas gauti būtiną finansavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2016). Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad Faktoringo sutartis jos atžvilgiu negalėjo sukurti kokių nors teisėtų padarinių.
25. Atsižvelgiant į aptartą faktoringo teisinių santykių reguliavimą bei šalių sudarytų Faktoringo sutarties bei Susitarimo sąlygas, teisėjų kolegija laiko atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl AB SEB bankas reikalavimo pagrindo kaip nepagrįstus ir neatitinkančius faktoringo teisinių santykių sampratos bei specifikos. Šiuo atveju iš Faktoringo sutarties nuostatų matyti, kad AB SEB bankas ir UAB „Agroprekyba“ aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl reikalavimo į atsakovę perleidimo, kurį įgyvendino Susitarimu, kurio šalimi, be kita ko, yra ir pati atsakovė, sutikusi dėl tokios patiektų prekių apmokėjimo tvarkos. Konstatuotina, kad atsakovės pareiga už UAB „Agroprekyba“ tiektas prekes mokėti kyla Faktoringo sutarties ir jos 2.1 punktą įgyvendinančio Susitarimo pagrindu, kadangi tarp AB SEB bankas ir atsakovės susiklostė išoriniai faktoringo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp AB SEB banko ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai savo esme atitinka cesijos teisinių santykių esmę.

Dėl pareigos mokėti pagal Faktoringo sutartį už negautas prekes

26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jai užsakytų 11 mobilių grūdų džiovyklių UAB „Agroprekyba“ nepristatė, apeliantė nei šių prekių gavimo dokumentų, nei PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, o PVM sąskaitų faktūrų pateikimas negali sukurti jai mokėjimo pareigos. Todėl ginčija pareigą mokėti už 11 užsakytų grūdų džiovyklių. Apeliantės teigimu, pareiga už grūdų džiovykles galėjo kilti tik nuo šių prekių pristatymo.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė, apmokėdama UAB „Agroprekyba“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras už grūdų džiovykles AB SEB bankas, tokiu būdu patvirtino, kad prekės yra gautos. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo pateikusi AB SEB bankas informacijos apie nepristatytas grūdų džiovykles ir AB SEB bankas neturint duomenų apie prekių nepatiekimą, nepanaikina prievolės AB SEB bankas, nes nėra įrodymų, jog faktoringo avansas UAB „Agroprekyba“ nebuvo sumokėtas.
28. Pagal Faktoringo sutarties bendrąsias sąlygas faktoringo avansas sumokamas AB SEB bankas pateikus prašymą ir PVM sąskaitą faktūrą (Faktoringo sutarties 4.1-4.3 punktai). Reikalavimo teisės pagal Faktoringo sutartį laikomos perleistomis AB SEB bankas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo momento (Faktoringo sutarties 3.1 punktas). Faktoringo sutarties              4.4.2 punkte numatoma, kad AB SEB bankas turi teisę kreiptis į atsakovę patvirtinimo, jog šis gavo iš UAB „Agroprekyba“ prekes ar paslaugas. Pritartina, ir kaip jau anksčiau minėta, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė išoriniai faktoringo teisiniai santykiai, tarp UAB „Agroprekyba“ ir ieškovės – vidiniai faktoringo teisiniai santykiai, o tarp UAB „Agroprekyba“ ir UAB „Specagra“ pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi tik reikalavimo teisę, o atsakovė – tik pareigą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą viena kitos atžvilgiu, tokia prievolė pagal savo turinį yra vienašalė – UAB „Agroprekyba“ perleidus reikalavimo teisę ieškovei, ši turėjo tik teisę reikalauti PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, o atsakovė – tik pareigą jas apmokėti. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad jai nekilo pareiga apmokėti PVM sąskaitų faktūrų už negautas grūdų džiovykles ir tokia pareiga jai galėtų kilti tik nuo šių prekių pristatymo, sutapatina skirtingais pagrindais atsiradusias prievoles. Be to, teiginys, kad atsakovė nepasirašė PVM sąskaitų faktūrų neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovė reikalavimo teisę įgyja ne nuo momento, kai atsakovė pasirašo jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nuo jos išrašymo momento.
29. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, jog atsakovė, būdama verslo subjektu, kuriam keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą aktyviai veikti, užtikrinant, kad juridinio asmens interesai nukentėtų kuo mažiau ir apie UAB „Agroprekyba“ įsipareigojimų nevykdymą pranešti ieškovei, ši būtų galėjusi imtis Faktoringo sutartyje nustatytų priemonių, kaip antai, reikalauti grąžinti faktoringo avansą ar sumažinti mokėtinas sumas. Šiuo atveju ieškovė turi teisę, tačiau ne pareigą įsitikinti, ar prekės atsakovei buvo pateiktos. Pritartina ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodomiems argumentams, kad jos ir atsakovės niekada nesiejo prekybiniai santykiai, todėl ieškovei negali kilti pareigos pagal sutartį, kurios šalimi ji nėra.

Dėl AB SEB bankas nepagrįsto praturtėjimo

30. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog išankstinis apmokėjimas už negautas prekes nereiškia, kad ji apmokėtas prekes jau gavo ir nesukuria pagrindo ieškovei įgyti šias lėšas savo nuosavybėn. Už  mobilias grūdų džiovykles UAB „Agroprekyba“ išrašė 11 PVM sąskaitų faktūrų iš viso 533 540 Eur sumai, kurią atsakovė sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. birželio 5 d. iš UAB „Agroprekyba“ užsakė 8 traktorius už bendrą 374 837,54 Eur sumą, atsakovės teigimu, permokėta suma įskaityta, todėl ji ieškovei yra sumokėjusi 55 702,46 Eur daugiau, kuriuos ir prašo priteisti (šio sprendimo 2.2-2.4 punktai).
31. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šiame straipsnyje numatytas turto ir ar piniginių lėšų gavimas, kaip neteisėtas praturtėjimas, vertintinas sąžiningumo aspektu. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, gaudama iš atsakovės apmokėjimą už 11 mobilių grūdų džioviklių, žinojo ar turėjo žinoti neturinti teisės gauti šių pinigų ir taip nepagrįstai praturtėjo. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovė apmokėjimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras gavo Faktoringo sutarties bei reikalavimo teisių perleidimo įgyvendinančio Susitarimo pagrindu.
32. Atsakovė remiasi Susitarimo 3 punktu, kuriame šalys susitarė, jog apmokėjimo terminas, iki kurio ji privalo apmokėti ieškovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras už gautas prekes, yra 120 kalendorinių dienų įskaitytinai. Jos teigimu, ji apmoka UAB „Agroprekyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik po nustatyto termino, skaičiuojamo nuo prekių faktinio gavimo, todėl, jeigu UAB „Agroprekyba“ nepristato jokių prekių, ieškovė negali įgyti jokių reikalavimo teisių atsakovės atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis atsakovės argumentas yra prieštaringas. Nors, viena vertus, ji teigia, jog neprivalėjo mokėti už negautas prekes, kadangi terminas skaičiuotinas tik nuo šių prekių gavimo, kita vertus, už šias prekes, nors jų ir negavo, atsiskaitė ir vėliau, jos teigimu, atliko įskaitymą. Šiuo atveju apeliantės aptariamas argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu, atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte išdėstytas aplinkybes. Taip pat pakartotina, jog atsakovė pati sutiko dėl perleidžiamų reikalavimo teisių ieškovei, įsipareigojo jai mokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjo. Dėl to teiginiai, kad ieškovė be teisinio pagrindo įgijo pinigines lėšas, yra nepagrįsti.
33. Atsakovė teigia, jog ji, negavusi prekių neprivalėjo mokėti ieškovei, todėl ši neteisėtai ir nepagrįstai gavo apeliantės pinigus ir juos valdė. Tačiau pažymėtina, kad ji dėl Faktoringo ar Prekių tiekimo sutarties netinkamo vykdymo jokių pretenzijų nereiškė, todėl ieškovė pagal Faktoringo sutartį UAB „Agroprekyba“ turėjo pervesti faktoringo avansą. Jei atsakovė yra patyrusi nuostolių dėl to, kad UAB „Agroprekyba“ netinkamai vykdė Prekių tiekimo sutartį, ji galėtų reikšti ieškinį dėl konkrečių nuostolių atlyginimo, bet ne ieškinį CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad piniginės lėšos bankui buvo pervestos per klaidą ar tokių lėšų pervedimą sąlygojo ieškovės nesąžiningi veiksmai (elgesys).
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovei atlikti įskaitymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl įskaitymui taikytinų sąlygų (ne)buvimo.

Dėl pareigos mokėti už mobilų pašarų dalytuvą

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad UAB „Specagra“ prekės (mobilaus pašarų dalytuvo) pagal pateiktą 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija BL Nr. 15/15 nėra gavusi, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių prekės priėmimo – perdavimo faktą, todėl sumažino priteistiną sumą 24 315,56 Eur suma. Ieškovė prašo šią sumą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą priteisti. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai atliko mokėjimą pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „Agroprekyba“ už atsakovės net neketintą pirkti pašarų dalytuvą, negali pastarajai sukurti mokėjimo pareigos ieškovės atžvilgiu. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada ir atsakovės argumentais nesutinka.
36. Atsakovė teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pašarų dalytuvo pirkimo – pardavimo sandoris su UAB „Agroprekyba“ nebuvo sudarytas, ji pašarų dalytuvo neketino pirkti ir jo niekada nepirko, nebuvo pateikusi užsakymo UAB „Agroprekyba“ dėl šios prekės įsigijimo. Atsakovės teigimu, pašarų dalytuvas buvo pristatytas į Lietuvą, kadangi UAB „Agroprekyba“ siekė šią savo prekę eksponuoti vykusioje žemės ūkio technologijų parodoje, pasinaudojant atsakovės ekspozicine aikštele. Atsakovei sutikus, pašarų dalytuvas krovinių gabenimo kompanijos buvo atvežtas tiesiai į parodą iš Baltarusijos ir iškrautas atsakovei priskirtoje parodos ekspozicinėje aikštelėje kaip demonstracinis pavyzdys.
37. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į jau byloje nustatytas aplinkybes bei teisėjų kolegijos padarytas išvadas (šios nutarties 28-29, 33 punktai), tarp šalių susiklosčius faktoringo teisiniams santykiams, spręstina, jog atsakovei kyla pareiga apmokėti pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą už mobilų pašarų dalytuvą. Šiuo atveju atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su prekės užsakymo bei atgabenimo priežastimis ir tikslais, net ir nėra patvirtinamos įrodymais (CPK 178 str.) bei neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos apmokėti pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Beje, atsakovės nurodomos tokios faktinės aplinkybės Atsakovė, gavusi sąskaitą už prekę, kuri nebuvo užsakyta, privalėjo nedelsiant informuoti ieškovę apie, pasak atsakovės, nesąžiningus UAB „Agroprekyba“ veiksmus, taip pat pastarajai reikšti pretenzijas. Šiuo atveju nėra duomenų, kad ji būtų ginčijusi gautą PVM sąskaitą faktūrą, elgėsi pasyviai, neatidžiai bei nerūpestingai. Tarp šalių susiklostę tarpusavio teisiniai santykiai, byloje nustatytos aplinkybės ir paminėtos išvados neleidžia teisėjų kolegijai spręsti priešingai. Juo labiau, kad atsakovė krovinių gabenimo kompanijos pateiktame krovinio gabenimo važtaraštyje pažymėjo vežėjui apie krovinio pristatymą ir iškrovimą/gavimą, o jokių duomenų, kad atsakovė būtų pašarų dalytuvą kam nors grąžinusi/perdavusi ir pan., nėra.
38. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškinį tik iš dalies pagrindinės skolos dalyje pirmosios instancijos teismui pakankamo pagrindo nebuvo, o dėl to nebuvo ir pagrindo mažinti netesybas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas pakeistinas ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 8 153,75 Eur išlaidų už advokato pagalbą (skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta 6 050 Eur suma, nes tai yra atsakovės turėtų išlaidų suma). Teismas ieškovei priteisė 5 600 Eur sumą. Nors ieškinys tenkinamas visiškai, teisėjų kolegijos vertinimu, priteisti didesnę išlaidų sumą ieškovei, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą  ir apimtį (CPK 98 str. 2 d.), nėra pagrindo.
40. Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo sumokėjusi 4 024 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėjo 547 Eur dydžio žyminį mokestį, taigi, iš viso 4 571 Eur. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, ieškovės naudai žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. iš kiekvienos po 2 285,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

  Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas (į. k. 112021238) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agroprekyba“ (į. k. 301806912) ir uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ (į. k. 148334968) 399 153,10 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 10 ct) skolą, 21 555 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) delspinigių, 8 % metines palūkanas nuo priteistos sumos (420 708,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Agroprekyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ po 2 285,50 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir po 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) už advokato pagalbą.

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                            Alvydas Poškus