Civilinė byla Nr. e2-763-959/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01548-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F.“ atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei, vadovui M. P.,

atsakovų R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiojo asmens UAB „K. P.“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „F.“ ieškinį atsakovams R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesąžiningos konkurencijos sukeltos žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB „B. J.“, UAB „K. P.“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo (e. b. t. 2, b. l. 22-23) prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 826,06 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (DOK-4667) bei dublike (DOK-81990) ieškovė nurodė, jog 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo UAB „F.“. Bendrovę įsteigė R. G. (Atsakovas 1) ir M. P. (bendrovės vadovas). 2021 m. liepos 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis su R. G., kurio darbo pareigos – komercijos direktorius. Jam, kaip komercijos direktoriui, buvo žinoma visa informacija sudaranti ieškovės komercinę paslaptį – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara ir t. t. Visa informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi, buvo ir yra saugoma serveryje, apsaugotame slaptažodžiu. R. G., kaip komercijos direktoriui, buvo suteiktas slaptažodis ir prieiga prie visos su bendrovės veikla susijusios informacijos. 2021 m. lapkričio 8 d. R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Atsakovas 2), kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra R. G. Įmonė vykdo baldų furnitūros pardavimo veiklą. Ši vykdoma veikla yra analogiška ieškovės vykdomai veiklai bei su ja tiesiogiai konkuruoja. Kitaip tariant, Atsakovas 1 darbo santykių metu su ieškove metu, įsteigė tiesioginį jos konkurentą. 2021 m. spalio – lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo, jog sumažėjo gaunamų užsakymų skaičius. Atlikus tyrimą ir patikrinus bendrovės el. pašto duomenis, paaiškėjo, jog 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė buvo gavusi užsakymą iš UAB „G. B.“, tačiau šis užsakymas buvo ištrintas iš bendrovės el. pašto. Taip pat, ieškovė el. pašte rado Atsakovo 1 susirašinėjimą su UAB „B. J.“ darbuotojais, kurie teiravosi dėl užsakytų detalių išsiuntimo. Nei vieno iš šių nurodytų užsakymų ieškovės vardu atsakovas R. G. nevykdė, sąskaitų neišrašė, pajamų negavo. Ieškovė, nustačiusi aukščiau nurodytą informaciją, susisiekė su UAB „G. B.“ ir įvykdė pateiktą užsakymą. Visgi, užsakymas UAB „B. J.“ jau buvo įvykdytas Atsakovo 2. Kaip pripažino pats Atsakovas 1, jis perėmė UAB „B. J.“ ir ketino perimti UAB „G. B.“ užsakymus bei juos įvykdyti per savo naujai ir slapta nuo kito akcininko M. P. įsteigtą juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek iki šiol ieškovei žinoma, Atsakovas 1 ištrindavo užsakymus iš ieškovės el. pašto ir nors dalį susirašinėjimų su klientais vykdė net iš ieškovės el. pašto, tačiau sąskaitas išrašydavo Atsakovo 2 vardu. Kitaip tariant, Atsakovas 1, pasinaudodamas visa ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, aktyviai, veikdamas per Atsakovą 2, nesąžiningai konkuravo su ieškove. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovė darbo sutartį su Atsakovu 1 nutraukė 2021 m. lapkričio 15 d. abipusiu sutarimu. Dėl atsakovų bendrais veiksmais neteisėtų veiksmų, ieškovė neteko pajamų ir pelno.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime (DOK-70562) ir triplike (DOK-92131) jie nurodė, kad atsakovas R. G. nebuvo supažindintas su ieškovo komercine paslaptimi. Jam nežinoma, kokia ieškovo informacija buvo komercinė paslaptis, kur tokią informaciją ieškovas laikė ir saugojo, jeigu ieškovo informacija buvo saugoma serveryje, tai atsakovui nebuvo perduotas prisijungimas prie ieškovo nurodomo serverio, ieškovas nebuvo sukūręs ir supažindinęs atsakovo su tokios informacijos susipažinimo, užtikrinimo tvarka. Komercinės paslapties atskleidimą, panaudojimą bei neteisėtą konkuravimą rinkoje grįsdamas dviem elektroniniais laiškais, nepasirašytu ir nepatvirtintu komerciniu pasiūlymu, ieškovė negali pagrįsti įrodinėtinų aplinkybių, kad įmonė buvo priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus, ėmėsi protingų saugos priemonių, bei su tuo supažindino atsakovą R. G.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su ieškiniu pateiktuose dviejuose elektroniniuose laiškuose, nepasirašytame ir nepatvirtintame komerciniame pasiūlyme nurodyti duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai siūlė ieškovo klientams komerciniame pasiūlyme nurodytas prekes bei iš to gavo pajamų. Atsakovas R. G. nežinojo ieškovės komercinių paslapčių, jų nenaudojo ir neatskleidė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė UAB „B. J.“ komerciniame pasiūlyme nurodytų prekių. Ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir pareikštas M. P. turint tikslą atkeršyti atsakovui R. G. už neparduotas M. P. UAB „F.“ akcijas ir pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „F.“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1715-1158/2022.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. buvo įregistruota ieškovė UAB „F.“. Darbo sutarties, sudarytos 2021 m. liepos 2 d., pagrindu, į komercijos direktoriaus pareigas buvo priimtas atsakovas R. G. 2021 m. lapkričio 8 d. atsakovas R. G. įsteigė konkuruojantį juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslai: baldų gamyba; baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).

Dėl informacijos kvalifikavimo komercine paslaptimi

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, bet nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.

Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.

Komercinės paslapties, kaip pramoninės nuosavybės objekto, skirtumai nuo kitų pramoninės nuosavybės objektų yra pažymėti kasacinėje praktikoje. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje materialiosios teisės normoje, reglamentuojančioje komercinės paslapties turinį, įtvirtintus formaliuosius norminius požymius, yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet ne ypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auto express“ v. UAB „Vlantana Spedition“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92).

Aiškindamas informacijos savininko veiksmų, nukreiptų į jos apsaugą, kriterijų kasacinis teismas yra konstatavęs, kad protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą, inter alia, galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011).

Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi.

Be minėtų reikalavimų, turi būti protingai apibrėžiamas asmenų, kuriems komercinė paslaptis teisėtai atskleidžiama, ratas – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92).

Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92). Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente.

Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 68-92).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatymo įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys.

Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį.

Asmenys, kuriems teisinė (sutartinė arba deliktinė) atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos sukurti, tobulinti ir naudoti komercinę paslaptį (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai).

Komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas atskyrė komercinės paslapties naudojimą nuo komercinės paslapties išviešinimo kaip dvi savarankiškas neteisėtų veiksmų išraiškos formas. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo taip pat galima tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė.

KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant neteisėtas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Teismas pažymi, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra skirtas „ūkio subjektų“ tarpusavio santykiams reguliuoti, todėl ši teisės norma nėra taikoma šios sampratos neatitinkantiems asmenims.

Komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama turint tikslą nesąžiningai konkuruoti arba neturint tikslo nesąžiningai konkuruoti. Asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Konkurencijos įstatymas šiuo atveju netaikomas. Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymas, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto atribojama, visų pirma, pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams, antra, šios teisės normos atskiriamos pagal ankstesniuose šios nutarties punktuose minėto tikslo konkuruoti egzistavimą arba neegzistavimą – kai jo nėra, taikomas tik CK 1.116 straipsnis, jam esant – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo R. G. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamasi darbuotoju – komercijos vadovu – tikslu panaudoti ieškovės konfidencialią informaciją įsteigė atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojosi ieškovės komercine paslaptimi organizuodamas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, atskleidė šią informaciją atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu sudarė šiai atsakovei galimybę konkuruoti su ieškove rinkoje. Tuo tarpu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai naudojo ieškovės komercinę paslaptį, gaudama iš to turtinės naudos, ir neteisėtai konkuravo rinkoje su ieškove.

Ieškovė taip pat nurodo, jog jos komercinę paslaptį sudaranti informacija – gamintojų, tiekėjų, klientų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, kainodara, klientų esami užsakymai, planuojami užsakymai, informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų ar prekių užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl paslaugų ar prekių užsakymo, kainų nustatymo, kokios yra planuojamos užsakymo apimtys, kokio tipo paslaugas ir prekes perka klientai ir kita. Visa ši informacija užtikrina ieškovės pozicijas, išskirtinumą rinkoje, tiesiogiai generuoja ieškovei pajamas ir pelną. Be to, visa informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi, buvo ir yra saugoma serveryje, apsaugotame slaptažodžiu; atsakovui R. G., kaip komercijos direktoriui, buvo suteiktas slaptažodis ir prieiga prie visos su bendrovės veikla susijusios informacijos.

Teismui pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas R. G. įgijo ir perdavė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie ieškovės klientą – trečiąjį asmenį UAB „B. J.“, – šio kliento kontaktinius asmenis bei jo ieškovei per atsakovą R. G. pateiktą baldų rankenėlių užsakymą, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią informaciją panaudojo užmegzdama komercinius santykius su UAB „B. J.“ bei  įvykdydama šį užsakymą už ieškovę. Tokią išvadą teismui leidžia daryti šie įrodymai (jų visuma):

1.       2021 m. rugsėjo 8 d. komercinis pasiūlymas (e. b. t. 1, b. l. 19);

2.       atsakovo R. G. susirašinėjimas su trečiojo asmens UAB „B. J.“ darbuotojais dėl baldų rankenėlių užsakymo (e. b. t. 1, b. l. 20-21, 74; t. 2, b. l. 149-154). Iš atsakovo R. G. 2021 m. rugpjūčio 19 d. el. laiško M. P. matyti, kad trečiojo asmens UAB „B. J.“ pageidaujamo rankenėlių diametro variantai yra 28, 30, 32 mm, prioritetas – 30 mm (e. b. t. 2, b. l. 154);

3.       atsiskaitymo už prekių importo paslaugas dokumentai, deklaracija (e. b. t. 1, b. l. 127-130);

4.       2021 m. rugpjūčio 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas (e. b. t. 1, b. l. 16-17), kuriame nurodyta žalvarinių baldų rankenėlių kaina;

5.       Ieškovės trečiajam asmeniui UAB „B. J.“ išrašyta 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra už rankenėlių pavyzdžių gamybą ir siuntimą (e. b. t. 1, b. l. 131);

6.       juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. t. 1, b. l. 22-23), iš kurio matyti, kad atsakovas R. G. 2021 m. lapkričio 8 d., dirbdamas ieškovės bendrovėje, įregistravo su ieškove konkuruojantį juridinį asmenį, kurio tikslai: baldų gamyba; baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį,

7.       atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiajam asmeniui UAB „B. J.“ išrašytos sąskaitos faktūros už parduotas baldų rankenėles bei jų pristatymą (e. b. t. 1, b. l. 186-189);

8.       trečiojo asmens UAB „K. P.“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros už parduotas baldų rankenėles bei jų pristatymą (e. b. t. 1, b. l. 190-191); 

9.       trečiojo asmens UAB „K. P.“ Muitinės departamentui pateikti prekių importo dokumentai (e. b. t. 1, b. l. 193-195, t. 2, e. b. l. 3-9).

Teismas pripažįsta, jog išvardinti įrodymai yra netiesioginiai. Tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“, bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014,) 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

Kita vertus, byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių tai, kad minėtos informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas buvo neteisėtas, nes ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ši ar ieškinyje nurodyta kita informacija yra komercinė paslaptis.

Kaip minėta aukščiau, komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis; svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Taip pat minėta, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo R. G. darbo sutartyje (e. b. t. 1, b. l. 12-15) nėra numatyta atsakovo prievolė saugoti konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), nenurodyta, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi. Teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu ieškovė būtų priėmusi sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir būtų ėmusis protingų saugos priemonių; taip pat įrodymų, kad atsakovui R. G. kitais būdais buvo suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. t. 1, b. l. 115-117) teigia, kad ieškovė naudojasi debesies (cloud) serveriu www.dropbox.com; prie šio serverio, kaip ieškovės darbuotojas, jam suteiktu elektroniniu paštu taip pat buvo prijungtas ir atsakovas R. G., todėl jis galėjo naudotis ir jam buvo žinoma visa ieškovės šiame serveryje esanti ir saugoma su ieškove susijusi informacija, tame tarpe visi logistikos, pirkimų bei pardavimų duomenys. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė ekrano nuotraukas (e. b. t. 1, b. l. 123-124). Tačiau pateiktose ekrano nuotraukose nėra bylai reikšmingų duomenų, apie tai, kad: 1) serveriu www.dropbox.com ieškovė naudojosi, jame laikė komercinę paslaptį sudarančią informaciją atsakovo R. G. darbo ieškovės bendrovėje laikotarpiu; 2) atsakovas R. G. buvo prijungtas prie šio serverio (juo naudojosi); 3) prieiga prie serveryje esančių (buvusių) komercinę paslaptį sudarančių duomenų buvo apsaugota fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškinyje nurodyta informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes ji neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų požymių. Taigi, šios informacijos įgijimas, perdavimas ir panaudojimas negali būti laikomas neteisėtu.

Ieškovei neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo, jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl nuostolių priteisimo bei išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Procesiniai klausimai

Atsakovai teigia, jog civilinė byla nutrauktina, nes ieškovė pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, kas yra draudžiama ieškinį (e. b. t. 2, b. l. 107-109). Teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Taigi pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Sisteminė proceso įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog naujų (papildomų) ieškinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai), pareiškimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikšti ankstesniu ieškiniu, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, vietoje ankstesnio ieškinio reikalavimo (dalyko), suformuluojant naują. Atitinkamai, keičiant ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas), ankstesnis ieškinio pagrindas pakeičiamas nauju. Įstatyme nenumatyta procesinė galimybė patikslinti ieškinį, pareiškiant naują reikalavimą, turintį naują savarankišką pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo sumažino ieškinio reikalavimo sumą bei patikslino faktines aplinkybes. Ieškinio dalykas (pažeistų teisių gynimo būdas) iš esmės liko nepakitęs – prašoma priteisti nuostolių atlyginimą. Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, buvo papildytos naujomis. Taigi, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą bei modifikavo ieškinio pagrindą, o tai negali būti prilyginama ieškinio dalyko ir pagrindo in corpore (abiejų kartu) pakeitimui. Kaip teisingai nurodo atsakovai, „ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas (CPK 42 str. 1 d.) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis.“ (vadovėlis „Civilinio proceso teisė I tomas“, Justitia, 2003, 373-374 puslapis 20.3 Ieškinio keitimas)“. Atsižvelgiant į tai, prašymas nutraukti bylą nurodytu teisiniu pagrindu atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą nuo 7 229,03 Eur iki 5 826,06 Eur, šiuo sprendimu nutraukiama bylos dalis dėl 1 402,97 Eur dydžio nuostolių priteisimo iš atsakovų. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų sumažinusi savo reikalavimą dėl to, kad priešinga šalis patenkino dalį reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta reikalavimų dalis laikytina sprendimu, priimtu priešingos šalies naudai.

Už sumažintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 131 Eur. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 163 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus bylos dalį dėl dalies reikalavimų, ieškovei grąžintina 75 procentai 32 Eur žyminio mokesčio sumos, t. y. 24 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės sumokėtas skirstytinas žyminis mokestis sudaro 131 Eur. Taip pat pagal į bylą pateiktus mokėjimo dokumentus, ieškovė sumokėjo 1 008,24 Eur už advokato pagalbą, susijusią su susipažinimą su informacija, ieškinio parengimą (2022 m. vasario 3 d. mokėjimas) (DOK-4267), 423,50 Eur už advokato pagalbą, susijusią su žalos dydžio perskaičiavimu, pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo parengimu ir pateikimu (2023 m. kovo 8 d. mokėjimas), 108 Eur už teismui pateiktų rašytinių įrodymų vertimą (2023 m. vasario 10 d. mokėjimas) (DOK-30957). Ieškovė taip pat prašė priteisti 1 543,96 Eur už advokatą pagalbą, susijusią su dubliko surašymu, prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimu, prašymu dėl teismo liudijimo išdavimu, atstovavimu teisme (DOK-4267), tačiau šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog ieškovė iš viso patyrė 1 670,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. G. byloje patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1 250 Eur (be PVM) išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 1 250 Eur (be PVM) išlaidos už tripliko surašymą (2022 m. rugsėjo 26 d. pinigų priėmimo kvitas). Analogiškai, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1 250 Eur (be PVM) išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 1 250 Eur (be PVM) išlaidos už tripliko surašymą (2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimas) (DOK-120520; e. b. t. 1, b. l. 138-142).

Trečiasis asmuo UAB „K. P.“ patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį ir į pareiškimą dėl ieškinio dalyko tikslinimo surašymu (2023 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitas) (DOK-29903).

Byloje dalyvaujančių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl laikytinos protingomis. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovams priteistina po 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „K. P.“ – 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 26,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl 1 402,97 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų eurų 97 ct) dydžio nuostolių priteisimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305932328(duomenys neskelbtini), kiekvienam po 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „K. P.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 279.

Priteisti iš ieškovės UAB „F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Sergej Lebedev