Administracinė byla Nr. eA-220-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00668-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė pripažinti, kad atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovo atstovas), veiksmai, atliekant neplaninį patikrinimą, yra neteisėti, ir priteisti atsiradusios 86,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, ir neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad Inspekcija pareiškėjo ūkio neplaninį patikrinimą atliko be viešojo administravimo subjekto motyvuoto sprendimo, kuris privalomas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, 364 straipsnio 11 ir 13 dalis. Atsakovas savo veiksmais pažeidė bendruosius viešojo administravimo principus, taip pat ūkinės veiklos priežiūros principus. Pareiškėjo teigimu, gautas pranešimas ar anoniminis skundas pats savaime nėra pagrindas institucijai atlikti neplaninį patikrinimą, tokie procesiniai veiksmai galimi tik esant motyvuotam sprendimui dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Atsakovo atstovo pateikta 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058, anoniminis skundas ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas nėra motyvuoti sprendimai atlikti neplaninį patikrinimą VAĮ prasme. Be to, Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą yra nemotyvuotas (jame nenurodytos konkrečios įstatymų nuostatos, kuriomis vadovaujantis, buvo išduotas pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą; nenurodyta, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie administracinio sprendimo mastai ir jo įgyvendinimo priemonės ir ar jie atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; nenagrinėtas pranešėjo ir darbdavio patikimumas, taip pat tai, ar pranešėjas yra nukentėjęs nuo nelegalaus darbo). Pasak pareiškėjo, faktas, kad neplaninis patikrinimas vyko pagal anoniminį skundą, paaiškėjo tik nagrinėjant administracinio nusižengimo pažeidimo bylą Nr. A5-7-237/2019. Pareiškėjas pažymėjo, jog ir aplinkybė, kad neplaninis patikrinimas vyko pagal anoniminį skundą, vertintina kritiškai, nes ant užduoties kortelės nurodytas pranešėjo vardas ir pavardė, skunde minimi pareiškėjo šeimos nariai. Iš skundo taip pat matyti, kad skundas yra ne nuo nelegalaus darbo nukentėjusio asmens. Be to, neplaninis patikrinimas vyko šališkai, pažeidžiant objektyvumo principą. Nėra aišku, kodėl patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant policijos pareigūnams, slapta filmuojant, naudojant valstybės išteklius. Pareiškėjo įsitikinimu, pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą nėra motyvuotas sprendimas. Inspekcijos lokaliniame akte nustatyta tvarka prieštarauja VAĮ, be to, jis nėra paskelbtas teisės aktų registre.

3.       Pareiškėjo teigimu, dėl viešojo administravimo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, buvo sutrikdyta ūkinė veikla, pareiškėjas ir jo darbuotojai išgyveno neigiamas emocijas, sumenkinta ūkio dalykinė reputacija. Ūkio darbas buvo sutrikdytas pusę dienos, darbuotojams sumokėta už prastovą. Darbuotojai darbą atliko dirbdami viršvalandžius, už kuriuos jiems papildomai sumokėta 86,38 Eur. Fakto pripažinimą, kad neplaninis patikrinimas vyko neteisėtai, ir atsakovo viešą atsiprašymą raštu jį išsiunčiant Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcinei komisijai, pareiškėjas laikytų tinkamu neturtinės žalos atlyginimu.

4.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

5.       Inspekcija nurodė, kad

6.       Inspekcija pažymėjo, jog lokaliniais teisės aktais nėra nustatyta kaip (kokia tvarka ir apimtimi) neplaninius patikrinimus pagal gautą anoniminį pranešimą tiriantys subjektai turi motyvuoti savo sprendimus, tai nėra padaryta ir įstatymu. VAĮ 364 straipsnio 13 dalies turinio prasme įgaliojimus turinčio asmens sprendimo tirti gautą anoniminį pranešimą motyvavimas (pagrindimas) pirmiausia turi atskleisti tokio pranešimo esmę, t. y. reikšmingas aplinkybes, kurios yra fiksuojamos ir nurodomos kiekvienos užduoties kortelės grafoje „Prašymo turinys“. Šį darbą Inspekcijos Kauno skyriuje atlieka atsakingas darbuotojas, darbo metu atsiliepęs pasitikėjimo telefonu ar priėmęs elektroninio pranešimo dėl nelegalaus darbo forma gautus pranešimus. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui papildomai šiuo klausimu nieko atlikti nereikia, pranešimo fabuloje pakankamai aiškiai nurodoma galima administracinio teisės nusižengimo sudėtis, VDI įstatymo pažeidimai, išsamios faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog klausimams, susijusiems su anoniminių pranešimų dėl galimo nelegalaus darbo apraiškų nagrinėjimu, Inspekcijos veiklos planuose skiriama pirmenybė ir tai bendrąja prasme yra nustatyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui nėra reikalo tokio pobūdžio sprendimų kaskart pagrįsti papildomai.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. M. skundą.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcijoje 2018 m. birželio 14 d. užregistruotas pranešimas (Nr. APS-36-12058), kuriame nurodyta, kad pas ūkininką (pareiškėją) nuolat dirba neįforminti darbuotojai, darbuotojai patys ant lapelių pildo darbo valandas, pagal kurias skaičiuojami ir mokami neoficialūs atlyginimai; 2018 m. birželio 14 d. Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 pranešimas nukreiptas nagrinėti, pranešimo tyrimo terminas nurodytas 2018 m. liepos 12 d.; Inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, 2018 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. E2VK-81 pranešimo tyrimo terminas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.; Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 904 pavedė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. atlikti neplaninį pareiškėjo ūkio patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais, nurodė patikrinimą atlikti dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams; atlikus patikrinimą surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1217, kuriame konstatuota, kad ūkininkas (pareiškėjas), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdaviu ir neužtikrindamas, jog visi ūkyje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje; pareiškėjui surašytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018; Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai  2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pareiškėjui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukė, konstatavus, jog padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių; Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-282/2019 minėtą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimą paliko nepakeistą.

9.       Vadovaudamasis VAĮ 364 straipsnio 11 ir 13 dalimis, Taisyklių (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija) 24, 28, 33–35 punktais, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-33 (2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. EV-84 redakcija) patvirtintų Nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Tyrimo ir apskaitos taisyklės) 6.1 ir 8 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad  skundų dėl nelegalaus darbo nagrinėjimas yra vienas iš Inspekcijos veiklos prioritetų, todėl Inspekcijos atstovams, gavusiems teisės aktų nustatyta tvarka anoniminį pranešimą dėl galbūt nelegalaus darbo atvejų pareiškėjo ūkyje, buvo visos teisinės prielaidos atlikti ūkio subjekto nelegalaus darbo patikrinimą. Taisyklių bei Tyrimo ir apskaitos taisyklių nuostatos nenustato pareigos motyvuoti sprendimo atlikti nelegalaus darbo patikrinimą, toks sprendimas įforminamas užduoties kortelėje, o pats nelegalaus darbo patikrinimas pradedamas inspektoriui gavus užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas 2018 m. birželio 14 d. skundas, susijęs su nelegalaus darbo atvejais pareiškėjo ūkyje, taip pat Užduoties kortelė, kurioje suformuluota užduotis „Nagrinėti“, bei Pavedimas buvo pakankamas pagrindas atlikti nelegalaus darbo patikrinimą pareiškėjo ūkyje, atsakovas tiksliai laikėsi Inspekcijai nustatytų nelegalaus darbo tyrimo procedūrų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad lokaliniuose teisės aktuose nustatytos Inspekcijos organizacinės, administracinės priemonės, taip pat taisyklės, kurių privalo laikytis tik Inspekcijos darbuotojai, atlikdami VDĮ įstatyme Inspekcijai priskirtas funkcijas, todėl tokie aktai neprivalo būti skelbiami Teisės aktų registre. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną nekonstatavo, jog Inspekcijos pareigūnai, atlikdami pareiškėjo ūkio patikrinimą, būtų pažeidę kokius nors jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

10.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog 2018 m. birželio 14 d. skundas Inspekcijai buvo atsiųstas elektroniniu paštu, nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl Inspekcija neturėjo galimybės (taip pat pareigos) identifikuoti skundą rašiusį asmenį. 

11.       Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybei neatsirado pareiga atlyginti žalą.

III.

12.       Pareiškėjas N. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. 

13.       Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus nurodo, kad Inspekcija, įgyvendindama VAĮ, Taisyklėse detalizuodama neplaninio patikrinimo tvarką, neturi teisės nesilaikyti įstatyme nustatyto imperatyvo, išplėsti savo galias ir be motyvuoto sprendimo atlikti neplaninius patikrinimus pagal anoniminius skundus, apsiribojant užduoties kortelėje įrašoma rezoliucija, kuri nėra motyvuotas sprendimas VAĮ 364 straipsnio 13 dalies prasme. Toks Inspekcijos elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais, veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus). Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Tyrimo ir apskaitos taisyklėmis, nes jos nepaskelbtos viešai ir pareiškėjui negalioja. Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 35 punktas prieštarauja VAĮ 364 straipsnio 13 daliai, kadangi rezoliucija yra susiaurinamas įstatymo reguliavimas, pagal kurį neplaninis patikrinimas atliekamas tik esant motyvuotam sprendimui dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Šiuo atveju Užduoties kortelėje suformuluota užduotis „Nagrinėti“ nereiškia, kad atsakovas vykdė įstatymus, laikėsi įstatymo procedūrų ir priėmė reikalaujamą motyvuotą sprendimą, todėl nebuvo pagrindo atlikti nelegalaus darbo patikrinimą pareiškėjo ūkyje. Inspekcijos prioritetų nustatymas nėra pagrindas nesilaikyti įstatymų ir veikti ultra vires.

14.       Pareiškėjas taip pat pažymi, kad neplaninis patikrinimas atliktas praėjus 1,5 mėn. po anoniminio skundo, todėl jo tikslingumas kelia abejonių. Inspekcija turėjo pakankamai laiko laikytis įstatymo ir parengti dokumentus, reikalingus neplaniniam patikrinimui atlikti. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas pažeidė bendruosius viešojo administravimo, taip pat ūkinės veiklos priežiūros principus.

15.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl nepagrįstai atlikto neplaninio jo ūkio patikrinimo pusę dienos buvo sutrikdytas ūkio darbas, darbuotojams buvo sumokėta už prastovą bei viršvalandinį darbą, todėl pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos pareiškėjas nurodo, kad fakto, jog neplaninis patikrinimas vyko neteisėtai, pripažinimas, būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimas.      

16.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodo, kad neatliko neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, jo manymu, neteisėtų Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus pareigūnų  veiksmų.

18.        Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktų įrodymų visumą bei nagrinėjamam ginčui taikytinas teisės normas, konstatavo, kad atsakovas ir jo atstovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), vykdydami pareiškėjo ūkio neplaninį patikrinimą.

19.        Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų administracinio teismo sprendimas prieštarauja viešojo administravimo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

20.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijoje 2018 m. birželio 14 d. užregistruotas pranešimas (Nr. APS-36-12058) (gautas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)) kuriame nurodyta, kad pas ūkininką N. M. nuolat dirba neįforminti darbuotojai, jie patys ant lapelių pildo darbo valandas, pagal kurias skaičiuojami ir mokami neoficialūs atlyginimai. Tą pačią dieną suformuotoje Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 gautas pranešimas Inspekcijos direktoriaus pavaduotojo rezoliucija ,,Nagrinėti“ nukreiptas Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei R. V. Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pavedimu Nr. 904 atlikti pareiškėjo ūkio neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais pavesta Inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams A. S. ir A. S., dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnams.

22.        VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu (364 str. 11 d.). Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 3) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; 4) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas (364 str. 12 d. 1–4 p.). Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (364 str. 13 d.). 

23.       Asmenų prašymų, pranešimų, skundų, gautos informacijos ir individualių paklausimų nagrinėjimą bei asmenų aptarnavimą Inspekcijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtintos Taisyklės (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija), kurių 24 punktas nustato, kad sprendimą dėl anoniminių pranešimų nagrinėjimo tikslingumo priima Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos veiklos prioritetus, nagrinėjami anoniminiai pranešimai (rašytiniai ir žodiniai, taip pat ir informacija dėl viešojo intereso, paskelbta žiniasklaidos priemonėse), susiję su galimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos), įskaitant ir darbo bei poilsio laiko režimų pažeidimus, apraiškomis (Taisyklių 24.1 p.), bei susiję su pavojais darbuotojų saugai ir sveikatai (Taisyklių 24.2 p.). Inspekcijos 2018 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A1-298, nurodyta, kad taikant priemonę – organizuoti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veikos bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę bei koordinavimą su kitomis kontrolės ir teisėsaugos institucijomis, nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas turi būti ne mažiau nei 85 procentai. Tad sprendžiant, ar Inspekcijoje nagrinėjami anoniminiai pranešimai, turi būti vertinamos ne tik Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 13 dalies nuostatos, reglamentuojančios išimtinai anoniminio skundo tyrimo procedūras, tačiau turi būti vadovaujamasi ir Taisyklių 24 punkto nuostatomis bei įvertinamos Inspekcijos prioritetinės sritys. Įvertinus minėtas nuostatas, darytina išvada, kad Inspekcijos, įgyvendinant jai iškeltus uždavinius, prioritetinė veiklos sritis yra ir nelegalaus darbo kontrolė (ypač žemės ūkio, prekybos srityse), todėl visai gaunamai su tuo susijusiai informacijai (įskaitant anoniminius pranešimus) nagrinėti, taikomos Taisyklių nuostatos.

24.        Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-33 (2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. EV-84 redakcija) patvirtintos Nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklės nustato Inspekcijos inspektorių vykdomų nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių darbo įdarbinimo tvarkos pažeidimų atlikimo ir įforminimo procedūras. Tyrimo ir apskaitos taisyklių 6.1 punktas reglamentuoja atvejus, kada yra atliekami nelegalaus darbo patikrinimai. Vienas iš jų – gauta anoniminė informacija (raštu arba žodžiu). Pagal šių taisyklių 8 punktą visi nelegalaus darbo patikrinimai pradedami, kai Inspekcijos inspektorius nustatyta tvarka gauna užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimą arba kito patikrinimo metu nustatomas nelegalaus darbo atvejis.

25.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad VAĮ 8 straipsnyje nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-774/2010; kt.). 

26.       VAĮ 8 straipsnyje taip pat nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Be to, pagal VAĮ 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009; kt.).

27.       Pateiktą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą forma ir turinys gali skirtis priklausomai nuo tokio viešojo administravimo subjekto veiklos srities bei šią sritį reglamentuojančių įstatymų, poįstatyminių bei vidaus administravimo aktų. Tai, savo ruožtu, sąlygoja ir tokio sprendimo motyvų bodūdį bei apimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš Inspekcijoje gauto skundo turinio akivaizdu, kad jis susijęs būtent su galimais nelegalaus darbo atvejais pareiškėjo ūkyje. Todėl Inspekcijos direktoriaus pavaduotojo rezoliucija ,,Nagrinėti“ Užduoties kortelėje buvo pagrindas Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo Pavedimui atlikti neplaninį patikrinimą priimti. Pastarieji Inspekcijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parengti dokumentai (Užduoties kortelė ir Pavedimas), vertinant juos kartu, ir laikytini motyvuotu sprendimu VAĮ 364 straipsnio 13 dalies prasme – juose nurodyta, kokio ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, kam, kada ir kokiu pagrindu pavedama atlikti, pažymėta, kad pavedimas priimtas remiantis VDI įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija, elektroniniu paštu gavusi ir išnagrinėjusi anoniminį skundą dėl nelegalaus darbo pareiškėjo ūkyje, priimdama sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, neperžengė savo kompetencijos ribų ir vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas, pagrįsta.

28.        Išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus dėl Tyrimo ir apskaitos taisyklių negaliojimo jam ir negalėjimo jų taikyti ginčo teisiniams santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vidaus administravimo sampratą, 2007 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I(1)-1/2007 išaiškino, jog vidaus administravimas, kitaip nei viešasis administravimas, visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Tyrimo ir apskaitos taisyklės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nukreiptos į Inspekcijos veiklos konkrečioje srityje organizavimą ir skirtos šios institucijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, todėl nelaikytinos norminiu administraciniu aktu ABTĮ prasme, kuris privalo būti paskelbtas Teisės aktų registre.

29.        Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas (jo atstovai), vykdydami neplaninį pareiškėjo ūkio patikrinimą, jokios neteisėtos veikos neatliko. Byloje nenustatyta ir esminių procedūrinių bei materialiosios teisės pažeidimų, dėl kurių galėtų kilti pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Be kita ko, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl neplaninio jo ūkio patikrinimo pusę dienos buvo sutrikdytas ūkio darbas, darbuotojams buvo sumokėta už prastovą bei viršvalandinį darbą ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nepagrįsti jokiais įrodymais.

30.        Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualiais teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė