Baudžiamoji byla Nr. 2K-206-693/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00333-2015-3

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.11.2.2.1.;

                                                                              1.2.11.2.2.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Piesliako ir Vytauto Masioko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 5 d. nutarties.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį už 4 nusikaltimus, už kiekvieną paskiriant dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

BK 170 straipsnio 3 dalį už 11 nusikaltimų, už kiekvieną paskiriant trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, R. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. R. P. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bute, esančiame adresu Birštonas, (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – interneto tinklalapyje www.15min.lt, rašydamas komentarus po įvairiais straipsniais, viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, būtent:

2015 m. balandžio 20 d. 21.01 val. po tą pačią dieną 19.05 val. paskelbtu straipsniu „Kremliaus garbintojas iš Kintų O. T. skundžiasi tapęs „liaudies priešu“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rrrrrrrrrr“, parašė komentarą: „Rusiškos kiaulės kriuksi pritvinkę žmonių kraujo. geras ruskis – miręs“, tokiu būdu viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu;

1.1. 2015 m. balandžio 22 d. 20.25 val. po tą pačią dieną 17.25 val. paskelbtu straipsniu „Detektyvas Seime: kas transliavo uždraustą propagandinį kanalą „RTR Planeta?“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikams“, parašė komentarą: „Ruskiai negali gyventi jeigu jiems neplauna smegenų. Geras rusas tik miręs nes žmogždžių ir banditų vieta po žeme.“, taip jis viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu;

1.2. 2015 m. balandžio 28 d. 19.15 val. po tą pačią dieną 18.47 val. paskelbtu straipsniu „Naktinių vilkų“ lyderis ėmė grasinti: prisižaisite su ta rusofobija“, pasivadinęs „rrrrr“, parašė komentarą: „Rusiškos brandingos kruvinais snukiais tegul sėdi namuose ir geria samanę. Po to seka mordobojus daužant snukius štanketais. Tokios fašistų kultūros pasauliui nereikia“, tokiu būdu menkino rusus, tiksliau – straipsnyje minimo Rusijos baikerių grupės narius kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu;

1.3. 2015 m. birželio 25 d. 08.30 val. po 2015 m. birželio 24 d. 16.31 val. paskelbtu straipsniu „V. P. kultas stiprėja toliau – jį remia 89 proc. Rusijos gyventojų“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikam“, parašė komentarą: „Gaila kad ne 101 procentas. Beprotės beždžionių veislės fašistai geri tik negyvi nes pasiutligė gydoma tik pakasant po žeme.“, tokiu būdu viešai įžeidė, niekino žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu.

1.4. Be to, R. P. pagal BK 170 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad bute, esančiame adresu Birštonas, Lelijų g. 13A–16, iš jam priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą 78.62.242.221, viešai – interneto tinklalapyje www.15min.lt, rašydamas komentarus po įvairiais straipsniais, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės, būtent:

2015 m. birželio 30 d. 05.59 val. po 2015 m. birželio 29 d. 23.47 val. paskelbtu straipsniu „Įtakinga Kremliaus kritikė G. T. apie atsaką propogandai: „Vakarai atsibudo per vėlai“, pasivadinęs „ruskiam“, parašė komentarą: „Šita baisi rusiškų beždžionių, kurias perpisoooooo mongolai, veislė jau tik negyva būti gera. Pasauliui šitie visiški degradaii nereikalingi ir jiems turi būti skirta vieta tik rezervate arba po žeme. Tik bėda ta kad ir ten smirdės rusiškos utėlėss. Jaučiasi kad geras rusas jau bus tik negyvas.“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.5. 2015 m. liepos 4 d. 06.37 val. po 2015 m. liepos 3 d. 20.22 val. paskelbtu straipsniu „Rusijos gynybos ministras S. Š.: „Negalime leisti, kad pasikartotų 1991-ieji metai“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam“, parašė komentarą: „Visi, kurie nepatinka Lietuva, didi, protinga ir išsilavinus valstybė, galit ramiausiai varyt pas fašistą huilą. Bet jūs kūrvossss mongoloidai negalite kitiems atleisti kad jie gyvena geriau ,yra protingesni, darbštūs. Jūs prasigėrę tinginiai, vagys, žmogžudžiai, okupantai, melagiai. Jūsų visų vieta turėtų būti jau seniai po velėna banditbeždžionės. Kol nors vienas ruskis bus gyvas tol taikos ir ramybės pasaulis neturės. Geras ruskis tik negyvas“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.6. 2015 m. liepos 5 d. 10.37 val. po 2015 m. liepos 4 d. 15.46 val. paskelbtu straipsniu „Neapykanta Vakarams Rusijoje tampa paranoja – sumušė sugėrovą, nes manė, kad jis Amerikos agentas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Šita kacapų veislė net neverta vadintis rase ar tautybe. Degradai fanatikai ir fašistai stengiasi kad tik kitiems blogiau būtų. Nieko gero per 100 metų nesukūrę mongoloidai didžiuojasi savo kultūra kurios nebuvo, nėra ir niekada nebus. Viskas pas juos iš Europos arba Amerikos. Automobiliai baisūs, keliai baisūs, pragerti snukiai baisūs, proto likutis baisus. Ir niekas nepaneigs kad ruso išgamaa geras tik miręs“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.7. 2015 m. liepos 7 d. 06.52 val. po tą pačią dieną 05.43 val. paskelbtu straipsniu „Tūkstančiai žydų bėga iš Rusijos baimindamiesi V. P. režimo“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Raudona mongolo aborto liekana niekad netaps žmogumi ir bus geras tik negyvas. Ruskiai nuo gimimo yra fašistai, žmogžudžiai, okuoantai, prievartautojai.....O Lietuvos raudoni lojikai tai nusipelno visiškos paniekos ir neapykantos nes smegenų pas juos nerasta-tik liežuviai.....“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.8. 2015 m. liepos 9 d. tyrimo metu nenustatytu laiku po tą pačią dieną 20.46 val. paskelbtu straipsniu „Kremlius ruošia permainas Donecke: A. Z. jau „nurašytas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Va jums įrodymas kad visi ruskiai yra banditai ir žmogžudžiai. Geras ruskis tik miręs ruskis. Prakeikta žmonijos raudonųjų žmogbeždžionių veislė turi išnykti nuo žemės paviršiaus. Tą jie ir daro. Tik mirtis fašistams ir okupantam gali nuplauti jų pralietą kraują ir žmonių neapykantą“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.9. 2015 m. liepos 9 d. 06.55 val. po tą pačią dieną 05.56 val. paskelbtu straipsniu „S. A. pažadėjo Rusijoje investuoti iki 10 mlrd. dolerių“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Eilinį kartą xuila įrodo kad ruskiai – azijatai – mongoloidai jau nuo civilizuoto pasaulio visiškai atitrūko. Tuoj atsivers raudonieji žudikai į islamą nes ir dabar žudo užsidengę snukius kad neatpažintų. O galėjo gyventi kaip žmonės bet su beždžionių galvele ir smegenėlėmis žmogžudžiai ir okupantai toliau nosies nepajudėjo . Xuilynas buvo yra ir bus atsilikęs per visą 100 metų. nuo eilinės valstybės. Geras ruskis – negyvas ruskis.“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.10. 2015 m. liepos 11 d. 06.42 val. po 2015 m. liepos 10 d. 22.05 val. paskelbtu straipsniu „Naujas „Islamo valstybės“ taikinys – Rusija“, pasivadinęs „ruskiam“, parašė komentarą: „LAIMINGOS DIENOS ATEINA RAUDONIESIEMS ŽMOGŽUDŽIAMS. Geras ruskis tik miręs...“, taip išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.11. 2015 m. liepos 20 d. 17.20 val. po tą pačią dieną 12.57 val. paskelbtu straipsniu „Naujos D. K. nesėkmės: Vakarų sankcijos pasivijo net socialiniame tinklapyje „Facebook“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Raudonas xuilos bybčiulpyss visur savo kruviną ruporą kiša. Manau ateina laikas kai visi rusiškos kiaulės bus uždaryti rezervatan ir galės čiulpti, čiulpti, čiulpti ir vėl čiulpti. Ruskiai yra baisūs melagiai, vagys, žmogžudžiai, prievartautojai. Geras ruskis tik miręs nes jie ne tauta, ne rasė o tik bjaurybių veislė.“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu, taip pat niekino konkretų straipsnyje minimą asmenį dėl jo įsitikinimų bei pažiūrų;

1.12. 2015 m. liepos 25 d. 20.59 val. po tą pačią dieną 18.53 val. paskelbtu straipsniu „Krymo medaus mėnuo su Rusija baigėsi: prasidės antrasis invazijos etapas“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Ruskis niekada nebuvo žmogumi. ruskis geras tik negyvas nes jo genuose proto ir sąžinės nerasta. Išžudę daugybėj valstybių milijonus nekaltų žmonių ruskių išgamos neturi teisės net būti gyvi. prakeikti fašistai, dinkit į savo xuilostaną ir nepiskittt proto savo nesąmonėmis. Net mintis nekyla kad ruskis gali taptimogumi. Tai yra specialybė -rusas -ir tuo viskas pasakyta. Greičiau gaiškitt gaišenos, nes pasauliui reikia taikos ir ramybės. Mirtis fašistams.“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu;

1.13. 2015 m. liepos 28 d. 07.44 val. po 2015 m. liepos 27 d. 22.18 val. paskelbtu straipsniu „Prie Švedijos rastas nuskendęs povandeninis laivas, kuris gali priklausyti Rusijai“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „rusų čiulpikam“, parašė komentarą: „Čiulpkit xuilos bybyyy nes daugiau nieko nemokat skeltanagiškos kiaulės. Ruskiui kad tik pameluot, pavogt, paprieštaraut, nužudyt, prievartaut. Fašistinė veislė gera tik negyva. Mirtis fašistams.....“, tokiu būdu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, kurstė prieš ją smurtauti ir fiziškai su ja susidoroti;

1.14. 2015 m. liepos 30 d. 06.40 val. po tą pačią dieną 00.24 val. paskelbtu straipsniu „Rusija vetavo JT rezoliucijos projektą dėl Rytų Ukrainoje numušto lėktuvo“, komentarų skiltyje, pasivadinęs „ruskiam-fašistam“, parašė komentarą: „Ruskis tai žmogžudys nr.1...Šita veislė turi būti sunaikinta bet kokiomis priemonėmis ir kuo greičiau. Tokio absurdo kad banditai kažokiom protingom organizacijoms priklausytų negalima leisti. Jie nuo gimimo žudikai ir vagys ir pakeis juos tik motina žemė bendram kape. Tą jie labai mėgsta. Traktoriumi išrausi duobę ir iš palengvo verti pundukais po litą ruskiukus gilyn, gilyn, gilyn... O iš ten balselis -KRYM NAŠ-NAŠ -NAŠ NAXUIIIIIII“, tokiu būdu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, kurstė prieš ją smurtauti ir fiziškai su ja susidoroti.  

2. Nuteistasis R. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas už nuomonės apie kitos valstybės agresyvią politiką reiškimą. Teismai, anot jo, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio reikalavimų.

2.2. Kasatorius cituoja Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 1A-481-317/2015, kurioje nurodyta, kad: Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti jam nekliudant ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta Konstitucijos 25 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodoma, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti Žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Šios Konstitucijos nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą. Jos visos yra tarpusavyje susijusios, viena kitą papildo. Kaip tvirtina kasatorius, jam taip pat turėjo būti taikomos šios nuostatos, ginančios teisę turėti įsitikinimus. Jis teigia, kad buvo pažeistas ultima ratio principas, nes persekioti asmenį baudžiamojo proceso tvarka ir teisti už saviraišką yra neteisinga net ir tuo atveju, jeigu reiškiama nuomonė yra kam nors nepatinkanti ar balansuojanti ant mandagaus kalbėjimo ribos. Kasatoriaus pasisakymams apie Rusijos agresyvią politiką didžiausią įtaką padarė Rusijos veiksmai Ukrainoje, pastariesiems jis nepritaria ir mano turįs tokią teisę, kurią jam garantuoja taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalis. Be to, nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sovietinę okupaciją sutapatina su nusistatymu prieš konkrečią tautą.

              2.3. Skunde nurodoma, kad teismai neteisingai interpretavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką – EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Perincek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, ir neatsižvelgė į šios bylos išaiškinimus bei išnagrinėjimo rezultatą. Kasatoriaus minimoje byloje buvo pasisakyta, kad itin reikšmingas yra nuomonės raiškos kontekstas, pagal kurį sprendžiama, ar tuo metu, kada vyko baudžiamasis persekiojimas, buvo koks nors pagrindas riboti saviraiškos laisvę dėl politinės ar socialinės aplinkos. Jokių duomenų, kad politinis ar socialinis kontekstas Lietuvoje kasatoriaus parašytų komentarų metu būtų toks, kuris sudarytų pagrindą riboti saviraiškos laisvę, kad būtų priimta konkrečių ribojimų dėl kokių nors žmogaus teisių ir laisvių, kaltinimas nepateikė ir negalėjo pateikti. Šiuo aspektu jo nuteisimas taip pat yra prieštaraujantis ir EŽTT praktikai. Be to, kasatorius nurodo, kad iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog dalis jos motyvų perrašyta iš kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-648/2016, tačiau tokie išaiškinimai pritaikomi visiškai priešingai šių išaiškinimų prasmei ir rezultatui. Nuteistasis nepritaria apeliacinės instancijos teismo teiginiui, kad jo baudžiamoji byla ir minėta byla Nr. 2K-86-648/2016 yra skirtingos, nes jeigu nesutaptų šių bylų pagrindas, tai apeliacinės instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nederėjo perrašyti minėtos kasacinės instancijos teismo motyvų nenurodant kasacinės nutarties numerio.

              2.4. Kasatorius teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos bylose dėl BK 170 straipsnio nuostatų. Teismų praktikoje šiose bylose nurodoma būtinybė atriboti nuomonės reiškimą nuo tikrų ar tariamų faktų skleidimo ir įvertinti veikos pavojingumo lygmenį ultima ratio požiūriu, ar tas lygmuo jau gali sudaryti pakankamą pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriaus manymu, reikšmingiausia šiuo požiūriu ir yra kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-648/2016, kurioje veikų kvalifikacija, ratio decidendi, visiškai sutampa. Toliau kasatorius cituoja šią nutartį, kurioje nurodyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį ir ypač 3 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiamo, niekinamo pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Taip pat skunde nurodoma, kad jokių duomenų, jog tokia grėsmė net teoriškai galėtų kilti, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas nepateikė ir neįrodinėjo, todėl apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir netinkamas, nes jo veiksmai komentuojant nepasiekė tokio pavojingumo, kad siektų tokį lygmenį, nuo kurio jau būtų pagrindas nuomonės reiškimą persekioti baudžiamojo proceso tvarka ir taikyti kriminalines bausmes. Taigi, kasatoriaus manymu, buvo netinkamai pritaikytos BK 11 straipsnio 1 dalies ir BK 12 straipsnio nuostatos.

              3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai už iš esmės analogiško pobūdžio komentarus jį nuteisė skirtingai: už pirmuosius keturis pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, už visus kitus, vėliau parašytus komentarus – pagal BK 170 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje pasisakė: L. L., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, pabrėžė, jog pirmieji aktai buvo vertinami švelniau, kadangi žmogus tam tikras frazes ir žodžius galėjo pavartoti atsitiktinai. Ir tik tuomet, kai komentarai prasidėjo dešimtimis (tai, kad visus komentarus parašė tas pats asmuo, specialistui nebuvo žinoma, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, apie tai jis galėjo suprasti iš skirtinguose komentaruose besikartojančių vienodų žodžių, jų junginių, gramatinių klaidų, konteksto ir pan.), tapo aišku, kad yra skatinamoji sistema, dėl ko visus kitus R. P. komentarus jis vertino kaip smurto prieš rusų tautybės asmenis skatinimą, pabrėždamas ir tai, kad šiuo metu visus R. P. komentarus jis vertintų kaip raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su asmenų grupe, skiriama tautiniu pagrindu. Nesutikti su tokiais specialisto teiginiais, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo, tačiau tokie specialisto paaiškinimai, įvertinus tai, jog jie buvo išsakyti jau žinant nuteistojo asmenybę ir vertinami subjektyviai, nepaneigia anksčiau jo duotų išvadų pagrįstumo. Kasatorius nurodo, kad BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse nėra nustatytas pakartotinumas, kaip teisiškai reikšmingas požymis, lygiai kaip ir pakartotinumas nėra veiką kvalifikuojantis požymis. Tokie specialisto išvadą surašiusio asmens subjektyvūs samprotavimai nėra ir negali būti teisingumo vykdymas, kaip atsitiko šiuo atveju, nes žemesniųjų instancijų teismai specialisto subjektyvų įsivaizdavimą tiesiogiai perkėlė į skundžiamus procesinius sprendimus.

              3.1. Vien tas faktas, kad komentarai buvo paskelbti internete, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl veikos pavojingumo, priešingai, vertinant kontekstą, visi komentarai buvo paskelbti komentuojant internete paskelbtus straipsnius apie Rusijos politiką, jos agresyvius veiksmus Ukrainoje, atsakant į kitų komentatorių reiškiamas nuomones. Kasatoriaus manymu, jei tokie komentarai ką nors ypač žeistų, būtų numatyta galimybė tokius komentarus šalinti, o tai, anot jo, mažina veikos pavojingumą. Taip pat skunde nurodoma, kad jokių aktyvių veiksmų nei iš kasatoriaus, nei iš kitų asmenų nebuvo, byloje niekas nėra pripažintas nukentėjusiuoju, jokio rezonanso ši byla neįgavo.

              4. Kasatoriaus manymu, iš esmės jis yra nuteistas remiantis vien tik specialisto L. L. išvadomis ir jo parodymais apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde kasatorius ir jo gynėjas detaliai analizavo specialisto išvadų prieštaringumą, nenuoseklumą, nepagrįstumą. Nei specialisto išvadose, nei skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra pasisakoma dėl nuomonės ir informacijos atskyrimo, dėl frazeologizmų naudojimo, dėl hiperbolizavimo, kaip literatūrinės semantinės raiškos priemonės vartojimo komentaruose. Visiškai nukrypstama nuo tų kriterijų, kurie pripažįstami reikšmingais teismų praktikoje. Kasatorius cituoja Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-317/2015, kurioje buvo vertinama to paties specialisto L. L. išvada: Šiuo konkrečiu atveju ekspertizės aktą surašęs asmuo nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl jo išvada galėtų būti vertinama tik kaip specialisto išvada. Kolegijos vertinimu, aptariama išvada nėra informatyvi, joje nurodyti teiginiai peržengia specialisto kompetencijos ribas, yra neobjektyvi, nepagrįsta bylos duomenimis, nes joje vadovaujamasi duomenimis, kurie nebuvo pateikti tyrimui, daromos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl vertintina kritiškai ir nėra objektyvaus pagrindo ja vadovautis nagrinėjamoje byloje. Kasatorius nurodo, kad šis išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas ir po bylos nagrinėjimo kasacine tvarka.

              4.1. Skunde teigiama, kad nė vienoje iš aštuonių specialisto išvadų (t. 2, b. l. 4–7, t. 2, b. l. 11–14, t. 2, b. l. 18–23, t. 2, b. l. 28–34, t. 2, b. l. 39–46, t. 2, b. l. 51–56, t. 2, b. l. 60–63, t. 2, b. l. 66–75) nėra atskleidžiama ir nurodoma jokia metodika, kuri buvo taikyta tiriant komentarus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme specialistas L. L. pasisakė, kad neturi mokslinio laipsnio, nėra paskelbęs jokių mokslinių straipsnių neapykantos, nesantaikos kurstymo, interneto komentarų temomis. Taip pat nurodoma, kad specialistas paaiškino, jog naudojo seniai nusistovėjusią metodiką ir yra šios metodikos bendraautoris „pokalbių lygiu“, galutinį variantą ruošė ne jis ir negali nurodyti, kur galima susipažinti su jo taikoma metodika. Kasatoriaus manymu, tyrimo metodikos neatskleidimas yra esminis komentarų tyrimo ir vertinimo trūkumas, nes kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę ne tik susipažinti su tyrimo metodika ir vertinti, kiek specialisto išvados yra atitinkančios tokią metodiką, bet ir ginčyti pačią metodiką. Todėl, anot kasatoriaus, nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo nesirėmimas to paties teismo ankstesniu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-317/2015 analogiškoje situacijoje.

              4.2. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-60-788/2015 yra pasisakoma dėl specialisto tyrimo metodikos, dėl kaltinamojo ir jo gynėjo teisių ginčyti pačią metodiką, dėl būtinybės pačioje specialisto išvadoje atskleisti tyrimo metodiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad šios kasacinės nutarties išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Be to, BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad duomenis turi būti galima patikrinti proceso veiksmais, šiuo atveju tyrimo metodika nėra viešai prieinama, o pačiose specialisto išvadose ji iš viso nenurodoma. Taigi, kasatoriaus manymu, padarytas dar vienas proceso pažeidimas, laikytinas esminiu, – apeliacinės instancijos teismas ignoravo gynybos prašymą skirti lingvistinę ekspertizę, nors pats pripažino, kad R. P. komentarų tyrimo metodikos neatskleidimas laikytinas vienu iš teismui pateiktų išvadų trūkumų, tačiau šio trūkumo esminiu nelaikė, pripažino tokias išvadas tinkamu įrodymu ir atėmė iš kasatoriaus galimybę efektyviai gintis.

5. Atsiliepimu į nuteistojo R. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, o kasacinio skundo argumentai apie netinkamą įrodymų vertinimą, neišsamų jų ištyrimą yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, analogiškus kasaciniame skunde nurodytiems argumentams, kuriais kasatorius kelia abejones dėl to, ar specialisto L. L. išvadų duomenys laikytini teisėtu įrodymu, išsamiai išanalizavo bei įvertino specialisto išvadų turinį, jo paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, teismų praktiką (kasaciniame skunde minimus teismų sprendimus: Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-484-317/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-60-788/2015, 2K-86-684/2016) ir motyvuotai konstatavo, kad vien tai, jog specialisto išvadose ir specialisto paaiškinimuose teismo posėdžio metu nebuvo atskleista tyrimo metodika, kuria remiantis buvo tiriami R. P. komentarai, nesudaro pagrindo specialisto išvadų duomenų nelaikyti tinkamu įrodymų šaltiniu. Be to, priešingai, nei nurodo R. P., jo kaltė grindžiama ne tik specialisto L. L. išvadomis, bet ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, todėl prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tyrimo metodikos neatskleidimas laikytinas neesminiu trūkumu, nesudarančiu pakankamo pagrindo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismų sprendimuose pateikti pakankami motyvai, kodėl teismai vadovavosi vienais įrodymais ir kodėl kritiškai vertino nuteistojo parodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų teismai nepažeidė.

5.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad R. P. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir 170 straipsnio 3 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų). Bylos įrodymais nustatyta, kad R. P. apkaltinamajame nuosprendyje nurodytuose viešai prieinamuose interneto tinklalapiuose nuo 2015 m. balandžio 20 d. 21.01 val. iki 2015 m. liepos 30 d. 06.40 val. po įvairiais straipsniais parašė 15 komentarų.

5.3. Kasatorius nurodo, kad pirmuose keturiuose komentaruose išsakomas neigiamas rusų tautybės asmenų vertinimas, juos viešai įžeidžiant, niekinant kaip atskirą asmenų grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, tačiau kadangi jais nėra raginama imtis diskriminacinių veiksmų prieš rusų tautybės žmones, šie R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos ir diskriminacijos skatinimas žmonių grupei dėl tautybės. Kitais vienuolika komentarų buvo aiškiai išreikštas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu (rusų tautybės), jie yra akivaizdžiai skatinamojo pobūdžio, todėl šios nuteistojo R. P. veikos teisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 170 straipsnio 3 dalį kaip viešai išreikšti raginimai smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl tautybės. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių, todėl nepagrįsti yra kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teismai šiuo atveju privalėjo nustatyti, kokias pasekmes sukėlė R. P. padarytos veikos.

6. Nuteistojo R. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo 

7. Kasatorius prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nepagrįstai nuteistas už nuomonės apie kitos valstybės agresyvią politiką reiškimą, taip pažeidžiant jo konstitucinę teisę skleisti savo įsitikinimus.

7.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, kurioje dar kartą apie tai yra pasisakyta). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi ir nagrinėjamoje byloje skundžiamas nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis vertintini tuo aspektu, ar teismai, priimdami tokius sprendimus, nepadarė BPK, konkrečiai – BPK 20 straipsnio 5 dalies, nuostatų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

7.2. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.  Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.3. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, būtent specialisto išvados Nr. EAN-28, EAN-50, EAN-62, EAN-66, EAN-73, EAN-74, EAN-77 ir specialisto L. L. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, išsamiai išnagrinėtos, nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant kaltinamajam įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas specialisto išvadas pateikęs specialistas L. L., nuteistasis ir jo gynėjas galėjo užduoti specialistui klausimus, ką aktyviai ir darė teismo posėdžio metu. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl neva pažeistos teisės į tinkamą gynybą yra nepagrįsti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje gynybos versijos motyvuotai atmestos. Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad jie iš esmės yra tokie patys, kokie buvo nurodomi ir apeliaciniame skunde, kuriuo buvo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Argumentai kartojami, tačiau nenurodoma, kad į juos apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos.

7.4. Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su specialisto L. L. pateiktų išvadų bei jo paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme kritika, metodikos, kuria buvo remtasi atliekant tyrimus, nepateikimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje argumentuotai atsakė ir į šį nuteistojo argumentą. Teismas nurodė, kad, sprendžiant specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Tokiu būdu akivaizdu, kad specialisto išvados tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą, todėl vien tik tyrimo metodikos neatskleidimas, priešingai, nei nurodo nuteistasis R. P. bei jo gynėjas, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktas specialisto L. L. išvadas vertinti kaip nepagrįstas ar nepatikimas BPK 20 straipsnio prasme. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog R. P. komentarų tyrimo metodikos neatskleidimas laikytinas vienu iš teismui pateiktų išvadų trūkumų, tačiau, atsižvelgiant į specialisto paaiškinimų teisme turinį, į tai, kad analizuojamu atveju R. P. kaltė grindžiama ne tik L. L. išvadomis, tačiau ir kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, šis trūkumas nelaikytas esminiu. Taigi kasatoriaus argumentai, kad jis nuteistas remiantis tik specialisto išvadų pagrindu, yra nepagrįsti.

7.5. Nuteistasis, bandydamas pagrįsti savo skundo argumentus dėl tyrimo metodikos ypatingos svarbos, nurodo neva precedentus, kurie, jo manymu, turėjo būti taikomi šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo cituojamuose teismų procesiniuose sprendimuose (baudžiamosios bylos Nr. 1A-481-317/2015, 2K-86-648/2016, 2K-7-60-788/2015) bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-317/2015 bylą nagrinėjant apeliacine tvarka asmuo išteisintas nurodžius, kad vien tik necenzūrinių ar neigiamų žodžių pavartojimas bet kokiame komentare, nesant konkrečių ir tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti bei diskriminuoti konkrečią žmonių grupę dėl jos seksualinės orientacijos, skatinančių diskriminuoti būtent homoseksualių asmenų grupę ar raginančių tiesiogiai naudoti smurtą būtent šios asmenų grupės atžvilgiu, negali būti pripažįstamas BK 170 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika. Ši byla buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, ją savo skunde kaip precedentą taip pat nurodo R. P. – baudžiamoji byla Nr. 2K-86-648/2016. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad asmuo pagrįstai išteisintas, ir tokios išvados darytinos atsižvelgiant į komentaro lakoniškumą, jame pavartotus žodžius, nekonkretų komentaro pobūdį (neigiamas autoriaus požiūris nemotyvuojamas detaliau, tokiu motyvavimu siekiant ir kitus nuteikti prieš atitinkamą grupę; nepateikiamas konkretus neigiamas grupės pristatymas, apie smurtą kalbama tik abstrakčiai, pavartojant frazeologizmus, ir kt.). Taigi R. P. nurodytos bylos aplinkybės, išskyrus patį kaltinimą pagal BK 170 straipsnį, nėra identiškos ar net panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Cituojamoje baudžiamojoje byloje asmuo buvo kaltinamas tik vieno gana abstraktaus, lakoniško komentaro parašymu, tuo tarpu šioje byloje, kaip pagrįstai nustatė abiejų instancijų teismai, nuteistasis veikė tyčia, siekė viešai tyčiotis, niekinti rusų tautybės žmones, skatinti neapykantą, diskriminaciją prieš juos, reiškė raginimus smurtauti ir fiziškai su jais susidoroti. R. P. savo komentarus internete parašė net penkiolika kartų, ir tai neleidžia abejoti nuteistojo nusikalstamais ketinimais. Kitos baudžiamosios bylos, kurią taip pat kaip precedentą nurodo kasatorius, – 2K-7-60-788/2015, – aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Minimoje baudžiamojoje byloje asmuo buvo kaltinamas dėl neteisėto antikvarinio daikto (knygos) gabenimo kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną ir išteisintas dėl tyčios jo veiksmuose gabenti kontrabandą nenustatymo, t. y. nesant jo veiksmuose inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Minėtoje kasacinėje nutartyje dėl specialisto išvados pasisakyta glaustai: ,,Specialisto išvada yra trumpa ir lakoniška, joje neaprašyta, pagal kokius požymius nustatytos jos išleidimo data bei vertė ir kokia metodika taikyta.“ Vertinant viešus komentarus BK 170 straipsnio prasme, esminę reikšmę turi jų turinys, o ne tyrimo metodika. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pripažino, kad specialisto išvadoje tyrimo metodikos nenurodymas nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes tai nesukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

7.6. Iš teismų priimtų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7.7. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nepadarė.

Dėl BK 170 straipsnio 2, 3 dalių taikymo

8. Kasatorius taip pat skundžia ir, jo manymu, netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą – BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis. Nurodo, kad buvo apribota jo saviraiškos laisvė, jis nuteistas už nuomonės apie kitos valstybės agresyvią politiką reiškimą. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Pasisakydama dėl BK 170 straipsnio (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) taikymo, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia kasatoriaus dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, draudžiančias žmonių grupės ar jai priklausančių asmenų diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, taip pat įtvirtintas asmenų lygybės principas. Diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu. Svarbią reikšmę aiškinant diskriminacijos draudimą ir valstybės pareigas jį įgyvendinant turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Pažymėtina, kad šis straipsnis netaikomas atskirai, nes yra veiksmingas tik dėl teisių ir laisvių, garantuojamų kitose Konvencijos ir jos protokolų nuostatose, įgyvendinimo. Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Diskriminacija Konvencijos 14 straipsnio prasme reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais panašiose situacijose, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. EŽTT yra konstatavęs, kad joks skirtingas elgesys, kuris yra grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi asmens etnine kilme, negali būti objektyviai pateisinamas šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kuriamoje vadovaujantis pliuralizmo ir pagarbos skirtingoms kultūroms principais. Diskriminacija dėl asmens etninės kilmės yra rasinės diskriminacijos rūšis (Mižig?rov? v. Slovakia, no. 74832/01, judgment of 14 December 2010, § 114). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad rasinė diskriminacija yra ypatingą pasipiktinimą kelianti diskriminacijos rūšis ir kad, atsižvelgiant į jos pavojingus padarinius, tokia diskriminacija reikalauja ypatingo valstybės institucijų budrumo bei ryžtingos reakcijos (Nachova and Others v. Bulgaria, nos. 43577/98 and 43579/98, judgment of 6 July 2005, § 145; Aksu v. Turkey, nos. 4149/04 and 41029/04, judgment of 15 March 2012, § 44).

9. BK 170 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. BK 170 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas, aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją, kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviajai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. BK 170 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika reiškiasi, be kita ko, viešu kurstymu smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl pirmiau nurodytų jų bruožų. Kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti – tai tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.).

9.1. Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiamo, niekinamo, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinamą, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos.

9.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad R. P. paskelbė rusų tautybės asmenų atžvilgiu neigiamus komentarus. Komentarų paskelbimo fakto neginčija ir pats kasatorius, tačiau nurodo, kad jis tiesiog reiškė nuomonę apie kitos valstybės, Rusijos, politiką, su ja nesutikdamas. Tokius skundo argumentus paneigia visų pirma pačių komentarų turinys. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, R. P. komentarai rusiškos kiaulės kriuksi pritvinkę žmonių kraujo. geras ruskis – miręs, Ruskiai negali gyventi jeigu jiems neplauna smegenų, Geras rusas tik miręs nes žmogždžių ir banditų vieta po žeme, „rusiškos brandingos kruvinais snukiais tegul sėdi namuose ir geria samanę. Po to seka mordobojus daužant snukius štanketais. Tokios fašistų kultūros pasauliui nereikia, Gaila kad ne 101 procentas. Beprotės beždžionių veislės fašistai geri tik negyvi nes pasiutligė gydoma tik pakasant po žeme pagrįstai nagrinėjamu atveju įvertinti kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir diskriminacijos kurstymas atitinkamos žmonių grupės, skiriamos pagal tautybę, atžvilgiu, t. y. kaip nusikalstamos veikos, nustatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje. Visi kiti komentarai įvertinti kaip raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu (žudyti rusus, išnaikinti juos nuo žemės paviršiaus, numatyti jiems vietą po žeme ar rezervate, sunaikinti bet kokiomis priemonėmis ir kuo greičiau), t. y. kaip nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 170 straipsnio 3 dalyje. Akivaizdu, kad pacituotų komentarų turinys rodo ne kitos valstybės politikos aptarimą ar kritiką. Teisė turėti įsitikinimus ir saviraiškos laisvė nesiderina su viešu tyčiojimusi, neapykantos bei diskriminacijos skatinimu ir juo labiau nesiderina su raginimu smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikros tautybės asmenų grupe. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais. Konstitucijoje pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės (18 straipsnis ir kt.), tačiau, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (28 straipsnis); įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad negalima varžyti žmogaus teisių ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (29 straipsnis).

9.3. Taip pat pažymėtina, kad aptariamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, jog atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti. Teismai R. P. tyčią išsamiai argumentavo, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje atkreipdamas dėmesį ir į kai kuriuos nuteistojo prisistatymus, kuriais jis pasirašydavo po savo komentarais: rusų čiulpikam, ruskiam, ruskiam–fašistam, kurie rodo jo siekį viešai tyčiotis, niekinti, diskriminuoti, raginti smurtauti ir kt. Be to, jau minėta, kad R. P. parašė net penkiolika viešų komentarų internete, o tai taip pat tik patvirtina, kad jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o priešingai – buvo apgalvoti.

9.4. Atsakant į kasatoriaus argumentus dėl to, kad jokių aktyvių veiksmų nei iš jo, nei iš kitų asmenų nebuvo, byloje niekas nepripažintas nukentėjusiuoju, pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo jų padarymo momento, t. y. šių nusikalstamų veikų sudėtys formaliosios, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.

10. Taip pat kasatorius kritikuoja teismų išvadas dėl jo nuteisimo pagal skirtingas BK 170 straipsnio dalis (už pirmus keturis komentarus pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, už kitus vienuolika – pagal BK 170 straipsnio 3 dalį), nurodydamas, kad toks skirtingas nuteisimas yra nepagrįstas. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat atmestini. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pirmuosiuose keturiuose komentaruose išsakomas neigiamas rusų tautybės asmenų vertinimas, juos viešai įžeidžiant, niekinant kaip atskirą asmenų grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, tačiau kadangi jais nėra raginama imtis diskriminacinių veiksmų prieš rusų tautybės žmones, šie R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos ir diskriminacijos skatinimas žmonių grupei dėl tautybės. Kitais vienuolika komentarų buvo aiškiai išreikštas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu pagrindu (rusų tautybės), jie yra akivaizdžiai skatinamojo pobūdžio, todėl šios nuteistojo R. P. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 170 straipsnio 3 dalį kaip viešai išreikšti raginimai smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl tautybės.

10.1. Taigi viešojoje erdvėje kasatoriaus paskleistų komentarų turinys, juose vartojami žodžiai, komentarų kiekis patvirtina, kad jis atvirai tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę dėl tautybės, taip pat kurstė smurtauti prieš žmonių grupę dėl jų tautybės. Teismai, įvertinę visus įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės prioritetinės reikšmės, tinkamai vadovaudamiesi baudžiamosios teisės principais, padarė motyvuotas išvadas dėl R. P. kaltės, teisingai konstatavo, kad jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                        Rima Ažubalytė                                                                                                 

             Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                                                                          Vytautas Masiokas