Civilinė byla Nr. e2A-1039-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07336-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13; 3.3.1.20 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) VšĮ „Navas Racing Club“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Navas Racing Club“ ieškinį atsakovui asociacijai „Lietuvos motociklų sporto federacija“ dėl asociacijos valdymo organo sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio reikalavimo pripažinti asociacijos tarybos posėdžio metu priimtus sprendimus negaliojančiais nagrinėjimą teisme bei teisinį įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu 2018 m. sausio 11 d. asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ tarybos posėdį ir panaikinti šio posėdžio metu priimtus nutarimus. Ieškovas nurodė, kad jis yra Asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ narys. 2018 m. sausio 10 d. www.lmsf.lt buvo paskelbta apie 2018 m. sausio 11 d. vyksiantį uždarą atsakovo tarybos posėdį bei jo darbotvarkė. Ieškovo manymu, atsakovo įstatuose nėra numatyta atsakovo tarybos posėdžio sušaukimo tvarka, todėl atsakovo tarybos susirinkimas turėtų būti šaukiamas tokia pačia tvarka kaip ir visuotinis narių susirinkimas, t. y. ne vėliau kaip 21 diena prieš susirinkimą paskelbiant atsakovo įstatų 7. 5. p. Toks šios situacijos reguliavimas išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 str. 4 d., 8 str. 6 d. Šiuo atveju, posėdis buvo sušauktas likus vienai dienai iki jo. Taigi, akivaizdu, kad apie atsakovo tarybos posėdį buvo pranešta likus vos vienai dienai iki jo, tokiu būdu pažeidžiant atsakovo narių teises ir pažeidžiant įstatuose numatytą Tarybos posėdžio sušaukimo tvarką. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 str. 5 d. nurodo, kad: „Asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame narių susirinkime be balso teisės“. Šiuo atveju, 2018 m. sausio 11 d. atsakovo tarybos posėdis buvo uždaras, t. y. pažeidžiant Asociacijų įstatymą, kitų atsakovo valdymo organų nariams neteisėtai buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teises ir dalyvauti atsakovo tarybos posėdyje be balso teisės. Net jei atsakovo tarybos posėdis būtų atviras, nebūtų buvę jokių objektyvių galimybių kitiems atsakovo organams šiame posėdyje dalyvauti ir pasisakyti svarstomais klausimais. Taigi, atsakovo tarybos priimti sprendimai yra neteisėti ir todėl yra naikinti.

3.       Atsakovas asociacija „Lietuvos motociklų sporto federacija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinys yra grindžiamas prielaida, neva Lietuvos motociklų sporto federacijos tarybos posėdžiai turi būti organizuojamai tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos motociklų sporto federacijos visuotinis narių susirinkimas. Pasak ieškovo, apie Tarybos posėdį turėjo būti pranešta prieš 21 dieną ir Tarybos posėdis turėjo būti atviras, todėl Tarybos priimti sprendimai yra neteisėti. Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas nepagrįstai tapatina LMSF Tarybą ir Suvažiavimą. Pagal Atsakovo įstatų 6.3. p., Suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises. Tačiau pagal įstatų 6.4. p. Taryba yra LMSF valdymo organas. Asociacijų įstatymas taip pat labai aiškiai atskiria šiuos du skirtingus organus (Asociacijų įstatymo 7-9 straipsniai). Suvažiavimo ir Tarybos paskirtis bei funkcijos yra visiškai skirtingos. Todėl negali būti tapatinama ir šių skirtingų organų susirinkimų organizavimo tvarka. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovo įstatuose nėra detalizuojama Tarybos susirinkimų Šaukimo tvarka. Pagal LMSF įstatų 8.7. pati Taryba nustato jos darbo tvarką. Šiuo atveju 2018-01-11 Tarybos narių susirinkime dalyvavo visi aštuoni tarybos nariai (Įstatų 8.1. p.). Pagal Įstatų 8.9. p. Taryba gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių. Nei vienas iš Tarybos narių nereiškė pastabų dėl Tarybos posėdžio sušaukimo ar organizavimo tvarkos. Visi Tarybos posėdyje priimti sprendimai patvirtinti Tarybos narių daugumos balsais. Tarybos posėdis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Taryba yra kolegialus valdymo organas, todėl turi sprendimus priiminėti operatyviai. Neretai, pagal susiklosčiusią praktiką, posėdžiai organizuojami ir sprendimai priimami ir nuotoliniu būdu (Tarybos nariams balsuojant elektroniniu paštu). Šiuo atveju Tarybos posėdis vyko viešoje vietoje, apie ją buvo paskelbta LMSF internetiniame puslapyje. Kita vertus, ieškovas nepaaiškina, kokią reikšmę Tarybos posėdžio teisėtumui turi posėdžių (ne)viešumas. Ieškovas nenurodo jokio realaus jo teisių pažeidimo, o Tarybos posėdžio ir jo metu priimtų sprendimų tariamą neteisėtumą grindžia išgalvotais posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimais. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pareikštas vien tik siekiant įtraukti atsakovą į betikslius brangiai kainuojančius teisminius ginčus, varžyti LMSF veiklą. Tai ne vienintelė civilinė byla, kurią ieškovas inicijavo prieš atsakovą (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-6168-967/2018; Nr. e2-6768-994/2018). Taigi, ieškinys yra reiškiamas ne siekiant apginti realiai pažeistą ieškovo teisę, bet pakenkti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovas nėra asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ valdymo organo – Tarybos narys. 2018 m. sausio 11 d. įvykusiame atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ Tarybos posėdyje dalyvavo visi tarybos nariai. Nors ieškovas nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. atsakovo Tarybos posėdis buvo uždaras ir tuo, pažeidžiant Asociacijų įstatymą kitų atsakovo valdymo organų nariams neteisėtai buvo užkirstas kelias dalyvauti tarybos posėdyje be balsavimo teisės, aukščiau minėta, kad 2018 m. sausio 11 d. vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavo visi į šį valdymo organą išrinkti nariai, jokių nusiskundimų iš Tarybos narių dėl 2018 m. sausio 11 d. įvykusio posėdžio nebuvo, o ieškovui nesuteikta teisė ginti Tarybos narių teisių. Ieškovas nenurodo jokio realaus jo teisių pažeidimo, t. y. neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo, o tik abstrakčiai nurodė, jog gina kitų narių teises ir teisėtus interesus. Asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ nariai turi teisę ginti savo interesus, dalyvaudami asociacijos suvažiavimuose ir balsuodami juose suvažiavimo kompetencijai priskirtais klausimais (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat skųsdami suvažiavimų nutarimus teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo kaip asociacijos nario teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, patenkinus jo ieškinį, ir tai yra savarankiškas pagrindas netenkinti ieškinio (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliantas VšĮ „Navas Racing Club“ (ieškovas) pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

6.       Apeliantas nurodė, kad jis, būdamas asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ (toliau – LMSF) nariu, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis bei vykdydamas pareigas, siekia, kad LMSF veikla būtų teisėta, teisinga ir skaidri. Nagrinėjamu atveju, 2018 m. sausio 11 d. vykęs LMSF tarybos posėdis buvo sušauktas pažeidžiant tiek įstatymo, tiek LMSF įstatuose reglamentuotą tvarką ir jo metu priimti sprendimai yra neteisėti; LMSF prezidentas jokio motyvuoto sprendimo dėl skubaus tarybos posėdžio sušaukimo nėra priėmęs. Kadangi 2018 m. sausio 11 d. LMSF tarybos posėdžio metu priimti sprendimai yra neteisėti, Apeliantas, siekdamas LMSF veiklos teisėtumo, teisingumo ir sąžiningumo inicijavo šią bylą.

7.       Atsakovas asociacija „Lietuvos motociklų sporto federacija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apeliantas nepagrindė savo teisės ir teisėto intereso dėl ginčo dalyko. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį motyvuojant tuo, jog „ieškovas neįrodė savo kaip asociacijos nario teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, patenkinus jo ieškinį“ yra visiškai pagrįstas ir teisingas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius ir kasacinio teismo suformuota praktika pagrįstus motyvus dėl materialinio teisinio suinteresuotumo turinio, teisės kreiptis teisminės gynybos apimties. Taigi, skundžiamas sprendimas yra tinkamai ir aiškiai motyvuotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

10.       Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).

11.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 33–35 punktus).

12.       Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos motociklų sporto federacijos įstatų (toliau – Įstatai) (atnaujinti nuo 2017-05-16 vadovaujantis LMSF neeilinio suvažiavimo protokolu Nr. 17/02) 6.2. – 6.2.4. punktus LMSF organai yra: suvažiavimas, taryba, prezidentas, komisijos. Suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises. Suvažiavimas neturi teisės pavesti kitiems LMSF organams spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus (6.3. punktas). LMSF valdymo organai yra taryba ir prezidentas (6.4. punktas). Nei LMSF įstatai, nei kiti šios asociacijos vidiniai aktai 2018 m. sausio mėnesį nereglamentavo Tarybos posėdžių sušaukimo tvarkos. Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalis numato, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Atsakovo įstatų 8.7. punktas numato, kad tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas tarybos darbo reglamentas. Atsakovo tarybos 2018 m. sausio 11 d. posėdžio organizavimo ir vykdymo metu toks darbo reglamentas priimtas nebuvo. Būtent per šį susirinkimą buvo svarstytas reglamento projektas, pateiktos pastabos dėl jo turinio ir jo tvirtinimas atidėtas – tarybos darbo reglamentas buvo patvirtintas atsakovo tarybos 2018 m. kovo 12 d. posėdyje. Kolegija taip pat pažymi, jog Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Asociacijoje turi būti vienasmenis ir/ar kolegialus valdymo organas. Atsakovo taryba yra valdymo organas, ir ji neturi atsakovo visuotinio narių susirinkimo teisių, todėl Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos tarybos veiklai bei jos organizavimui nėra taikomi.

13.       Ieškovas į teismą kreipėsi kaip asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ narys dėl šios asociacijos valdymo organo Tarybos priimtų sprendimų nuginčijimo. Ieškovas nėra asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ valdymo organo – Tarybos narys. 2018 m. sausio 11 d. įvykusiame atsakovo asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ Tarybos posėdyje dalyvavo visi tarybos nariai. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. atsakovo Tarybos posėdis buvo uždaras ir tuo, pažeistas Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, kitų atsakovo valdymo organų nariams neteisėtai buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teises ir dalyvauti tarybos posėdyje bei įgyvendinti balsavimo teises, tačiau, kaip nustatyta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2018 m. sausio 11 d. vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavo visi į šį valdymo organą išrinkti nariai, jokių skundų iš Tarybos narių dėl 2018 m. sausio 11 d. įvykusio posėdžio nebuvo pareikšta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui nesuteikta teisė ginti Tarybos narių teisių. Be to, ieškovas nenurodė jokio realaus jo teisių pažeidimo, t. y. neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo, o tik abstrakčiai nurodė, jog gina kitų narių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ nariai turi teisę ginti savo interesus, dalyvaudami asociacijos suvažiavimuose ir balsuodami juose suvažiavimo kompetencijai priskirtais klausimais (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas), taip pat skųsdami suvažiavimų nutarimus teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos baigties

14.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

16.       Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį pateikusio apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

17.       Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju apeliantui tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju tokį prašymą pateikusios atsakovės asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ patirtas 375,10 EUR dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

18.       Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio. Atsakovės asociacijos „Lietuvos motociklų sporto federacija“ prašomos atlyginti 375,10 Eur atstovavimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios ginčą šalies, t. y. apeliantų (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) VšĮ „Navas Racing Club“ (j/k 302475109) atsakovui Lietuvos motociklų sporto federacijai (j/k 290641260) turėtas 375,10 (trys šimtai septyniasdešimt penki ir 10 ct) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina