Civilinė byla Nr. e2-413-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00005-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.2 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „SITOLA“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SITOLA“ 2023 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą be kita ko prašydama iškelti jai nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.
2. Nurodė, kad pagrindinė atsakovės veiklos rūšis – švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimas. Atsakovės finansinė veikla sutriko dėl šių esminių priežasčių: 1) auginamos veislinės bandos susirgimo: 2021 metų rudenį bendrovei atlikus gyvūnų kraujo tyrimus bei pašarų kokybės tyrimus, paaiškėjo, kad žvėreliai serga aleutine liga. Bendrovė priėmė sprendimą užmigdyti visus turėtus žvėrelius bei įsigyti naują veislinę bandą veiklos tęstinumui užtikrinti; 2) dėl nestabilumo audinių kailių rinkoje, kurį sukėlė pandemija COVID-19. Tiek 2020 metais, tiek 2021 metais aukcionuose, kuriuose bendrovė parduodavo savo produkciją, buvo stebimas parduodamų kailių kainų nestabilumas. Bendrovė negalėjo prognozuoti ar lemti aukcionuose parduodamų kailių kiekių, tipų – tai ženkliai apribojo iš kailių gautinas sumas. Pažymėjo, kad šiuo metu turimo trumpalaikio turto (audinių kailių) bendrovė negali parduoti ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, nes jis, siekiant gauti geriausią kainą, yra parduodamas tarptautiniuose aukcionuose, kurie vyksta iš anksto nustatytomis konkrečiomis datomis. Šiemet aukcionas, kuriame bendrovė ketina parduoti savo turimus audinių kailius, vyks kovo 15 d., birželio 16 d. ir rugsėjo 13 d., todėl ir pajamas bendrovė gaus tik atitinkamais laikotarpiais.
3. Trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Juodoji audinė“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad UAB „SITOLA“ nesusiduria su finansiniais sunkumais, o finansinėse ataskaitose turtas yra mažesnis nei yra iš tikrųjų, pareiškėja siekia nuslėpti nuo kreditorių apie 442 838 Eur vertės turto. Audito išvadoje nurodyta, kad UAB „SITOLA“ bendrasis likvidumo rodiklis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 2,48; 2022 m. lapkričio 30 d. – 1,74, kitaip tariant, bendrovė turi kur kas daugiau trumpalaikio turto, nei trumpalaikių įsipareigojimų. Kadangi šie rodikliai ženkliai viršija 1,2 ribą, auditorė padarė išvadą, jog UAB „SITOLA“ nepriklauso nei restruktūrizuotinų, nei bankrutuojančių įmonių grupei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi be kita ko nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „SITOLA“.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „SITOLA“ finansinius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Ji negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, UAB „SITOLA“ turi finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis.), todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.
6. UAB „SITOLA“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, bendrovė taip pat yra gyvybinga. Teismas nurodė, kad gaunant pajamas yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procedūras. Teismas pažymėjo, kad, remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „SITOLA“ 2022 m. gruodžio 3 d. turėjo 14 darbuotojų (apdraustųjų). Nors UAB „SITOLA“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau įmonės darbuotojai neatleisti, taigi įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklą.
7. Teismas sprendė, kad UAB „SITOLA“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. UAB „SITOLA“ pateikė įmonės restruktūrizavimo plano projektą. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad UAB „SITOLA“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams ir užtikrinti jiems stabilų pragyvenimo šaltinį, išvengti bankroto bylos iškėlimo, padidinti pardavimo apimtis ir uždirbti pelną iš ūkinės-komercinės veiklos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo RUAB „Juodoji audinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl atsakovės UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo ginčijo ieškovo teiginį, kad atsakovė UAB „SITOLA“ susiduria su finansiniais sunkumais; įrodinėjo, jog pateiktas UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų, o plano projekte numatytos priemonės nepadės UAB „SITOLA“ įveikti finansinių sunkumų; kvestionavo teismui pateiktų UAB „SITOLA“ finansinių rodiklių tikslumą ir teisėtumą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl šių motyvų ir įrodymų visiškai nepasisakė. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama. Tai laikytina nutarties esminiu trūkumu, kadangi nutartis yra visiškai be motyvų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
8.2. UAB „SITOLA“ yra moki. Siekiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalinga įrodyti nemokumo tikimybę, o būtent, kad per artimiausius tris mėnesius įmonės negalės įvykdyti daugelio pradelstų finansinių įsipareigojimų, jog trūksta apyvartinių lėšų, o skolos – didėja. Šios pareigos ieškovė neįvykdė. Pirmasis kailių pardavimas vyks kovo 15 d. aukciono metu, taigi atsakovė netrukus gaus prievolių vykdymui bei veiklos tęstinumui būtinas lėšas. Atsakovė yra moki ir nėra tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga.
8.3. UAB „SITOLA“ savo finansinėse ataskaitose bei teismui pateiktame restruktūrizavimo plano projekte pateikia netikslius duomenis apie turtą – atvaizduoja turinti mažiau turto, nei fiksuoja savo vidinėje apskaitoje: UAB „SITOLA“ už 2021 m. nuslėpė net 752 tūkst. eurų pelno prieš apmokestinimą, kuris užfiksuotas jos darbinės atskaitomybės parengimo lentelėje (didžiojoje knygoje), tačiau neužfiksuotas finansinėse ataskaitose bei restruktūrizavimo plano projekte. Viena vertus, tai reiškia, jog UAB „SITOLA“ nuo kreditorių nuslėpė šią reikšmingą pajamų sumą, iš kurios turėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Kita vertus, akivaizdu, jog šis nuslėptas 2021 m. rezultatas nebuvo perkeltas ir į UAB „SITOLA“ 2022 m. finansinius rezultatus, tokiu būdu dirbtinai bloginant UAB „SITOLA“ finansinius rezultatus bei rodiklius.
8.4. Viešai skelbiamais duomenimis, vienai audinei užauginti per metus tenka iki 50 kg pašarų. UAB „SITOLA“ kartu su 2023 m. vasario 6 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė apskaitos duomenis apie pašarų įsigijimus 2022 metais. Pagal šiuos apskaitos duomenis, UAB „SITOLA“ per 2022 m. įsigijo 2 093 054 kg pašarų, tai reiškia, kad metų eigoje UAB „SITOLA“ šėrė 41 861 vnt. audinių. Tuo tarpu byloje pateiktuose dokumentuose UAB „SITOLA“ deklaruoja 2022 m. užauginusi vos 28 210 vnt. audinių. Iš UAB „SITOLA“ pateiktų duomenų (pašarų įsigijimo dažnio) akivaizdu, kad bendrovė pašarų nesandėliuoja, o įsigyja tik einamajam poreikiui tenkinti, taigi UAB „SITOLA“ per 2022 m. įsigijo ženkliai daugiau pašaro, nei reikėtų jos deklaruojamam prieaugliui šerti. Be to, UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo plano projekte (8 lentelėje) laiko, jog viena audinė per metus atsiveda apie 4,1 jauniklio. Tuo tarpu už 2022 metus UAB „SITOLA“ teigia, jog 12 822 vnt. banda atsivedė tik 28 210 vnt. prieauglį, t. y. 1 audinė turėjo vos 2,2 vnt. prieauglio. Atitinkamai, UAB „SITOLA“ už 2022 metus nuo kreditorių ir teismo slepia audinių už savikainą nuo 442 838 Eur.
8.5. Audito išvados pagrindžia, jog teismui pateikti UAB „SITOLA“ finansiniai rezultatai yra akivaizdžiai nepatikimi – UAB „SITOLA“ nepagrįstai slepia dalį turto, sumažino savo (neslepiamo) turto vertę, padidino sąnaudas ir nuslėpė itin reikšmingą pajamų skaičių, tokiu būdu „kurdama“ fiktyvų pagrindą restruktūrizavimo procesui.
8.6. Restruktūrizavimo plane numatytas 2022–2026 m. (imtinai) UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo laikotarpis, kurio metu ketinama atkurti tariamai prarastą įmonės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Visgi, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, uždrausiantis kailinių žvėrelių auginimo verslą, buvo registruotas dar 2021 m. pabaigoje; juo numatoma, jog draudimas vykdyti veiklą įsigalios nuo 2025 m. gruodžio 31 d.
8.7. Projekte nėra nurodomi jokie konkretūs tikslai, veiksmai, sprendimai, verslo planai ar veiksniai, kurie galėtų lemti vienokius ar kitokius atsakovės veiklos rezultatus ateityje. Atsakovės UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo plano projektas yra grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio tikslais „mažinti sąnaudas“, „didinti pajamas“ ir „dirbti efektyviau“, niekaip nedetalizuojant, nekonkretizuojant ir nepagrindžiant, kaip tokie tikslai neva bus pasiekti. Taigi UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo plano projektas akivaizdžiai neatitinka JANĮ keliamų reikalavimų ir nepadės (negali padėti) UAB „SITOLA“ išvengti finansinių sunkumų (kurie, beje, apskritai neegzistuoja).
9. Atsakovė UAB „SITOLA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Apeliantės reikalavimas atsakovei sudaro 601 548,05 Eur. Apeliantė yra restruktūrizuojama įmonė, kurios pagrindinė veikla taip pat yra kailinių žvėrelių (audinių) auginimas, produkcijos (kailių) realizavimas, t. y. atsakovė yra apeliantės konkurentė. Iš kitų tarp šalių vykusių ginčų apeliantei yra žinoma, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmė atsakovės turimos audinių bandos liga. Pažymėtina, kad apeliantei Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla iš esmės dėl analogiškų priežasčių. Atsakovė laiko, kad apeliantė iš tiesų siekia pašalinti konkurentą iš rinkos ir daryti spaudimą, jog jos finansinis reikalavimas būtų patenkintas anksčiau nei kitų kreditorių.
9.2. Atsakovė 2021 m. pabaigoje įsigijo naują audinių bandą, jos turimas turtas viršija įsipareigojimus kreditoriams, tačiau šiuo metu turimo trumpalaikio turto (audinių kailių) negali parduoti, nes, siekiant gauti geriausią kainą, jis yra parduodamas tarptautiniuose aukcionuose, kurie vyksta iš anksto nustatytomis konkrečiomis datomis.
9.3. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra 2 žvėrelių fermos: pirmoji (duomenys neskelbtini). Joje yra įrengtos stoginės su 992 880 vienetais narvų bei visa infrastruktūra (tvoros, apšvietimas ir kita įranga), antroji – (duomenys neskelbtini), kurioje yra įrengtos stoginės su 5 724 vienetais narvų, taip pat su visa infrastruktūra. Didžiąją dalį atsakovės turimo turto sudaro auginamos audinės ir audinių kailiai aukcionuose ir atsakovė finansines lėšas gauna nereguliariai, o realizavusi kailius aukcionuose. Atsakovė per kasą grynaisiais pinigais piniginių operacijų nevykdo, o laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. kovo 15 d. atsakovė į banko sąskaitas iš viso gavo tik 125 435,74 Eur įplaukų, 2023 m. kovo mėnesį vykusio kailių aukciono metu atsakovė iš „Kopenhagen Fur International A/S“ iki 2023 m. kovo 23 d. turėtų papildomai gauti 36 535,50 Eur pajamų už kalių pardavimą.
9.4. Apeliantės pasitelktam antstoliui vykdant 625 919 Eur sumos išieškojimą iš atsakovės turto, atsakovė negali ir nebegalės disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis, neabejotinai pritrūks apyvartinių lėšų, o tai neleidžia užtikrinti elementarių audinių bandos egzistavimo poreikių, tokių kaip gyvūnų maitinimas, savalaikis vakcinavimas ir kt. Iš kailių pardavimo atsakovės generuojamos gaunamos pajamos objektyviai neleidžia atsakovei iš karto atsiskaityti su apeliante, antstoliui tęsiant išieškojimą iš atsakovės turto atsakovė greitu metu nebeturės apyvartinių lėšų bei lėšų dengti prisiimtiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, atsakovė nebegalės toliau vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos ir bus priversta bankrutuoti.
9.5. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis atsakovė turėjo iš viso kailių ir audinių 85 156 vnt., iš jų 12 822 vnt. audinių ir 72 334 vnt. kailių. Lentelėje nurodytas prieauglis 28 210 vnt. audinių jauniklių atsirado per 2022 metus t. y. birželio mėnesį, taigi iš viso atsakovei teko šerti 41 032 vnt. audinių. Atitinkamai, atsakovė nenuslėpė turimo turto nuo kreditorių.
9.6. Atsakovės restruktūrizavimo plano projekte yra numatyta, kad, esant poreikiui, papildomai yra nuomojamos fermos žvėrelių auginimui. Pareiškėjas pateikia papildomus įrodymus, kad 2022 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta audinių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė 4 000 vnt. audinių patelių, kurios buvo susikergusios vieną kartą arba nesikergusios balandžio mėnesį, kitai įmonei, tačiau atsakovė įsipareigojo teikti šiai įmonei šių audinių priežiūros, auginimo, maitinimo atsakovės turimais pašarais paslaugą atsakovės fermoje, kol audinės subręs ir bus išdirbtos į kailius. Todėl, atitinkamai, atsakovei nuosavybės teise priklausančių audinių prieauglis buvo mažesnis.
9.7. 2023 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siūloma, kad Seimo narių teikiamas įstatymas, nuo 2026-ųjų draudžiantis auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl kailio, įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., o šia veikla užsiimančiam verslui būtų skiriamos kompensacijos. Tačiau įstatymo projektas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs, taigi, teiginys, kad atsakovės vykdoma veikla bus uždrausta 2026 m., neatitinka tikrovės.
9.8. Apeliantė nepagrįstai sutapatina restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano projektą ir restruktūrizavimo planą.
9.9. Apelianto pateikta išvada negali būti laikoma auditoriaus išvada Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau– FAAĮ) prasme bei neatitinka FAAĮ 35 straipsnio reikalavimų, o išvadoje nurodyti klausimai auditoriui apskritai nepatenka į auditoriaus kompetenciją. Be to, pačiame dokumente yra aiškiai nurodyta, kad ši ataskaita yra skiriama išskirtinai UAB „Juodoji audinė“ vadovybės naudojimui ir negali būti naudojama kitiems tikslams bei negali būti teikiama jokiai trečiai šaliai be išankstinio rašytinio audito įmonės sutikimo. minėtas dokumentas Teismui negali turėti jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes jame padaryti klaidingi faktiniai pastebėjimai.
9.10. Didžioji dalis atsakovės kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 987 278,97 Eur (iš bendrų atsakovės turimų kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro 2 675 443,78 Eur), raštu yra išreiškę pritarimą, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų dokumentų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Atsakovė UAB „SITOLA“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus dokumentus – sutarties su audito paslaugų teikimo įmone kopiją, kasos knygų išrašą, banko sąskaitų išrašą, 2023 m. kovo 2 d. pažymą su vertimu, 2022 m. gegužės 1 d. audinių pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto kopijas, 2023 m. kovo 8 d. pranešimą spaudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamais naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima.
12. Atsakovė UAB „SITOLA“ 2023 m. balandžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1497) ir papildomus dokumentus – UAB „Bankrotų tyrimo centras“ konsultacinę išvadą su priedais, kuriuos prašė pridėti prie civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad atsakovės naujai teikiami įrodymai tik papildo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl bendrovės tikėtino nemokumo. Atsižvelgdama į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, teismas atsakovės rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus papildomus įrodymus priima.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
13. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria UAB „SITOLA“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribų.
16. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartis nemotyvuota, nebuvo pasisakyta dėl esminių trečiojo asmens argumentų, kuriais buvo ginčijamas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, o tai, trečiojo asmens teigimu, sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį ir šalių procesinius dokumentus, neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
17. Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).
18. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto, numatančio pagrindą panaikinti procesinį teismo sprendimą tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), taikymo ir aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 33 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 34 punktas, kt.).
19. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 35 punktas).
20. Iš skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas detaliai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat nurodė trečiojo asmens UAB „Juodoji audinė“ nesutikimo su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo argumentus, taigi nėra pagrindo teigti, jog į šiuos motyvus visiškai neatsižvelgė priimdamas procesinį sprendimą. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės – restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų, dėl UAB „SITOLA“ atitikimo JANĮ 21 straipsnio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra labai lakoniški, iš esmės neteikiama šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų analizė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, jog procesinis sprendimas yra visai be motyvų (sutrumpintų motyvų).
21. Primintina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017, 30 punktas ir jame nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).
Dėl nemokumo tikimybės, kaip sąlygos kelti restruktūrizavimo bylą, nustatymo
22. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai restruktūrizavimo bylą ir nurodė, kad ji nėra nemoki, tik patiria finansinių sunkumų. Tuo tarpu trečiasis asmuo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde įrodinėja, kad pareiškėja yra moki, jos finansiniai rodikliai yra geri, todėl nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nemokumo tikimybės apibrėžties, nustatymo momento ir įrodinėjimo.
23. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis), t. y. yra reali tikimybė, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 71 dalis). Teisės doktrinoje pažymima, kad nemokumo tikimybės koncepcija sukurta siekiant užtikrinti, jog procesas nebūtų pradėtas nei per anksti iki nemokumo (kad nebūtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teikiama apsauga, siekiant padengti visas savo skolas), nei per vėlai (dėl to restruktūrizavimo procesas tampa neveiksmingas) (Jose M. Garrido ir kt., „Restructuring and Insolvency in Europe: Policy Options in the Implementation of the EU Directive“, International Monetary Fund 152 (2021)).
24. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas sukuria juridiniam asmeniui specifines teises ir pareigas – sustabdomas išieškojimas iš įmonės turto ir lėšų (JANĮ 19 straipsnio 5 dalis), sustabdomas prievolių vykdymas ir netesybų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnis), įsigalioja draudimas nutraukti esmines sutartis (JANĮ 1021 straipsnis), taikoma naujo ir tarpinio finansavimo apsauga (JANĮ 64 straipsnio 3 dalis) ir kt. Taigi juridinis asmuo (skolininkas), kuriam taikomos restruktūrizavimo procedūros, tam tikra prasme atsiduria palankesnėje padėtyje nei kreditorius. Be to, teismas turi teisę tvirtinti restruktūrizavimo planą, net jeigu kreditoriai jam ir nepritaria (JANĮ 1111 straipsnis), tokiu būdu gali būti tiesiogiai veikiami sutartiniai šalių teisiniai santykiai ir daroma teisminė intervencija modifikuojant šalių prievoles.
25. Apibendrinant pažymėtina, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023 30 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad restruktūrizavimo byla negali būti keliama mokiai įmonei, kadangi tokiu atveju kyla rizika išbalansuoti rinką ir, nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo, daryti įtaką privatiniams teisiniams santykiams.
26. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė yra moki, kadangi bendrovė turi kur kas daugiau trumpalaikio turto, nei trumpalaikių (pradelstų ir nepradelstų) įsipareigojimų, UAB „SITOLA“ bendrasis likvidumo rodiklis 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 2,48, o 2022 m. lapkričio 30 d. – 1,74, šiuos savo argumentus grindžia į bylą pateikta UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita (4 t., b. l. 25).
27. JANĮ įtvirtintas konkretus nemokumo tikimybės terminas – trys mėnesiai – per kurį turėtų atsirasti realus nemokumas. Tačiau nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta tvarka ir būdas, kaip šis terminas turi būti nustatomas ar apskaičiuojamas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nemokumo prognozavimas jau daug metų yra tyrinėjamas mokslinėje literatūroje (žr., pavyzdžiui, E. I. Altman‘o bankroto prognozavimo modelį, Zavgren bankroto prognozavimo modelį, Chesser bankroto prognozavimo modelį ir daugelį kitų). Autorių mokslinių tyrimų gausa rodo, kad iki šiol negalima nustatyti patikimiausio bankroto prognozavimo modelio (Rasa Budrikienė, Irena Paliulytė, „Bankroto prognozavimo modelių pritaikomumas skirtingo mokumo ir pelningumo įmonėms“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2(26) (2012): 92).
28. Bendrovių ūkinę, investicinę ir finansinę būklę apibūdinančių santykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš balanso bei pinigų srautų ataskaitų yra labai daug. Dažniausiai skaičiuojami pelningumo, ilgalaikio ir trumpalaikio mokumo (likvidumo), veiklos efektyvumo ir kapitalo rinkos rodikliai. Kiekviena grupė apima po keliolika santykinių rodiklių, kurie gali būti panaudoti įvairioms sritims vertinti. Bankrotui prognozuoti mokslininkai naudojo skirtingas šių rodiklių kombinacijas pritaikydami jiems svertinius koeficientus ir nustatydami to konkretaus tyrimo balų ribas. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, vien tik konkretaus rodiklio (ar keletos rodiklių) dydžio pateikimas negali lemti konstatavimo, kad įmonei (ne)gresia nemokumo tikimybė.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad įvairūs koeficientai (bendrasis likvidumo rodiklis (arba trumpalaikio mokumo rodiklis), kritinio likvidumo rodiklis ir pan.), kurie gali būti apskaičiuojami remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais ir iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės mokumą, negali būti vertinami absoliučiais dydžiais, kadangi, be kita ko, turi būti įvertinamas prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumai ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamas finansinis ir ekonominis pajėgumas, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją. Tačiau nei restruktūrizavimo plano projekte, nei trečiojo asmens pateiktoje ataskaitoje tokie duomenys nėra pateikti.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtent šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atskirtimus (CPK 178 straipsnis), o teismas atlieka tokių įrodymų teisinį vertininimą. Nemokumo tikimybė pagal JANĮ nustatytina atsižvelgiant į įrodymų visumą, kurią teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
31. Nei JANĮ, nei teismų praktika nemokumo bylose nėra suformavusi kitų (kitokių) įrodymų vertinimo taisyklių, nei bendrosios įrodymų vertinimo ir tyrimo taisyklės, įtvirtintos CPK, todėl teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
32. Trečiasis asmuo atsakovės mokumą įrodinėjo remdamasis į bylą pateikta UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita, o atsakovė, atskirsdama į trečiojo asmens argumentus, pateikė UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitą. Atmestini atsakovės argumentai, kad UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita negali būti įrodymu civilinėje byloje, kadangi jis neatitinka leistinumo reikalavimo. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad trečiasis asmuo ataskaitą gavo sudaręs susitarimą su ataskaitą rengusia įmone, taigi nepažeisdamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad minėtas dokumentas negali būti vertinamas kaip auditoriaus išvada. Nustatyta, kad procedūros buvo atliktos vadovaujantis 4400-tuoju tarptautiniu susijusių paslaugų apskaitos standartu (toliau – TSPAS), kuriame numatyta, jog sutartų procedūrų užduotis nėra auditas, peržiūra ar kita užtikrinimo užduotis. Atlikdamas sutartų procedūrų užduotį praktikuojantis asmuo nerenka įrodymų, kad galėtų pareikšti bet kokios formos nuomonės arba užtikrinimo išvados, o išvadas pagal tokį dokumentą paliekama daryti pačiam vartotojui, kuris remiasi ataskaitoje išdėstytomis procedūromis ir pastebėjimais (TSPAS 4400-tojo standarto 4, 6 punktai). Tačiau UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ parengta ataskaita laikytina rašytiniu įrodymu civilinėje byloje.
33. Visgi įrodymams yra keliamas ir patikimumo reikalavimas. Nustatyta, kad UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita yra skiriama išskirtinai UAB „Juodoji audinė“ vadovybės naudojimui ir negali būti naudojama kitiems tikslams, nors abiem šalims buvo žinoma, kad UAB „Juodoji audinė“ užsakė paslaugas būtent UAB „SITOLA“ dokumentų, kurie buvo pateikti restruktūrizavimo byloje, analizei. Kodėl buvo nustatytas būtent toks vartotojų ratas, teismui nėra žinoma ir nėra paaiškinta. Tuo tarpu atsakovės pateikta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaita buvo skirta būtent į šią nagrinėjamą civilinę bylą pateikti. Be to, UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaita parengta vadovaujantis tik civilinėje byloje buvusiais duomenimis, o UAB „Bankrotų tyrimo centras“ taip pat buvo suteikta prieiga prie UAB „SITOLA“ buhalterinės apskaitos programos. Todėl atsakovės pateikta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaita laikytina išsamesniu bei patikimesniu įrodymu ir teismas ja vadovaujasi.
34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina bei sąnaudos (1 t., b. l. 38) esmingai skiriasi nuo darbinės atskaitomybės lentelėjes už 2021 metų laikotarpį nurodytos informacijos (3 t., b. l. 42). Tačiau UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje pažymėta, kad teismui pateikta 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. darbinės atskaitomybės lentelė yra po pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo operacijos, pajamos ir sąnaudos perkeltos į nuosavybės dalį, todėl 2021 laikotarpio pajamų ir sąnaudų dydžių nustatymui šios ataskaitos neužtenka. Pagal darbinės atskaitomybės lentelės duomenis, nuosavybė per 2021 metus padidėjo nuo 130 136,61 Eur iki 329 639,64 Eur. Skirtumą sudaro 188 814,59 Eur ilgalaikio turto perkainavimo rezervas ir 10 688,44 Eur atvaizduotas 2021 metų pelnas. Pagal VĮ „Registrų centro“ pateiktus 2021 metų finansinių ataskaitų duomenis, pelnas sudaro 5 667 Eur (skirtumas – 5 021,44 Eur). Tuo tarpu iš UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaitos matyti, kad buvo tiesiog palyginti į bylą pateikti dokumentai, nedarant prielaidos ir nekeliant klausimo, ar darbinės atskaitomybės lentelė yra po pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymo operacijos, neanalizuojant kitų duomenų – nuosavybės – pasikeitimo, todėl vertintina kaip padaryta neatsižvelgus į esmines faktines aplinkybes, todėl nepatikima ir neišsami.
35. Dar viena svarbi aplinkybė, kuri nurodyta UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje, yra ta, kad UAB „Gražinos Bucikūnienės ir partneriai“ ataskaitoje neįvertinta ir neatsižvelgta į biologinio turto prieauglio pajamų sumažinimą dėl gaišenos, nes 2021 m. atsakovės ūkyje išplitusios aleutinės audinių ligos užsikrėtė visi turimi žvėreliai ir atsakovei teko utilizuoti visą turimą audinių bandą, nors šios aplinkybės buvo žinomos iš civilinės bylos medžiagos.
36. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje paneigti ir kiti trečiojo asmens argumentai dėl netinkamo finansinės atskaitomybės sudarymo ir galimo pajamų slėpimo. UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitoje nurodyta, kad pardavimo pajamas sudaro 500 ir 506 buhalterinės sąskaitos. Šiose sąskaitose apskaitytos pajamos sudaro 2 416 070,94 Eur 500-oje sąskaitoje ir 2 408 400 Eur biologinio turto prieauglio 506-oje buhalterinėje sąskaitoje, minus 1 283 400 Eur biologinio turto prieauglio pajamų sumažinimas dėl gaišenos, iš viso 3 541 070,94 Eur, o tai atitinka duomenis, kurie buvo pateikti VĮ „Registrų centras“.
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, priešingai nei teigia trečiasis asmuo atskirajame skunde, nėra pagrindo civilinėje byloje nesiremti atsakovės pateiktais finansinės apskaitos dokumentais ir duomenimis. Atsakovė VĮ „Registrų centrui“ nuolat teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, į bylą pateikti dokumentai pasirašyti tiek bendrovės vadovo, tiek buhalterės, atitinka dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus dėl auginamo žvėrelių kiekio, prieauglio ir pašarų santykio, pateikė UAB „Bankrotų tyrimo centras“ ataskaitą, paneigiančią trečiojo asmens motyvus dėl netinkamos apskaitos vedimo ir galimo turto slėpimo.
38. Be to, pažymėtina, kad apskaitos klaidų gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VAS-21 „Dėl 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ tvirtinimo“ ((toliau – 7-asis apskaitos standartas), 18 punktas). Apskaitos klaidos gali būti taisomos (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas 19 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta esminių apskaitos klaidų, kurios galėtų daryti tokį didelį poveikį praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenims, kad tų laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos patikimomis (7-ojo apskaitos standarto 3.4 papunktis, 19 punktas).
39. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo, kaip prioritetinio juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 ir kt.).
40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 49 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 18 punktas ir kt.).
41. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo modelio nemokumo tikimybei nustatyti, bendrovei esant mokiai, tačiau kilus ginčui dėl nemokumo tikimybės (atsiradimo) momento, nustačius veiksnius (pavyzdžiui, reikšmingo sandorio praradimas, didelio deliktinio reikalavimo atsiradimas, kilus pandemijai ir pan.), galinčius sukelti grėsmę bendrovės mokumui, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo procedūroms.
42. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė neturi piniginių lėšų banko sąskaitose (4 t., b. l. 95, 96), grynaisiais pinigais operacijų nevykdo (4 t., b. l. 88), o per 2022 m. gruodžio mėnesį – 2023 m. kovo mėnesį sugeneravo įvairių 116 397,73 Eur pajamų (4 t., b. l. 89–95). Nustatyta, kad per tą patį laikotarpį UAB „SITOLA“ buvo numačiusi patirti 140 193,75 Eur dydžio išlaidas (1 t., b. l. 79), į kurias nėra įtraukti mokėjimai kreditoriams. Šiuo metu jau yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekia 1 221 479,02 Eur sumą (1 t., b. l. 12).
43. Didžiausią ir labiausiai likvidų bendrovės turtą, kurio vertė yra 2 350 089 Eur, sudaro audinės (biologinis turtas) ir produkcija – išdirbti audinių kailiai (duomenys restruktūrizavimo plano rengimo metu, 1 t., b. l. 11). 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pateikti į aukcionus parduoti buvo kailiai, kurių vertė 1 368 534 Eur, 618 640 Eur vertės kailiai sandėliuojami, turimų žvėrelių vertė buvo 362 915 Eur (3 t., b. l. 304). Be to, nustatyta, kad kreditorė UAB „Juodoji audinė“ yra pradėjusi priverstinio išieškojimo procedūras iš UAB „SITOLA“ dėl 625 919 Eur sumos išieškojimo (1 t., b. l. 53), priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo UAB „SITOLA“ banko sąskaitos (1 t., b. l. 55), pateiktas nurodymas Danijos bendrovei „Kopenhagen Fur International“ pateikti informaciją, ar jai yra perduotas koks nors UAB „SITOLA“ turtas.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad žvėreliai ir kitas bendrovės turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra reikalingas bendrovės veiklai vykdyti, todėl šio turto realizavimas iš esmės reiškia bendrovės likvidavimą. Atitinkamai, dėl šio turto vertės ir realizavimo nėra pasisakoma sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pažymi, kad, nors bendrovė faktiškai turi turto – išdirbtų kailių – savo turimiems įsipareigojimams padengti, tačiau dėl prekės specifiškumo ir pardavimo ypatumų (byloje nėra ginčo dėl to, kad didžiausią kainą už šią prekę galima gauti ją parduodant tarptautiniuose aukcionuose), bendrovė negali iš karto atsiskaityti su kreditoriais, kurių skolos yra pradelstos. Pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras, bus destabilizuota bendrovės finansinė padėtis – bendrovė negalės sklandžiai mokėti einamųjų mokėjimų, priverstine tvarka bus realizuotas bendrovės turtas, tikėtina, ne už įmanomą didžiausią kainą, todėl galimi potencialūs nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė siektų piktnaudžiauti ar restruktūrizavimo procesu ar ketintų nesąžiningai naudotis restruktūrizavimo procedūromis. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė įrodė esant nemokumo tikimybę.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
46. Apeliantės teigimu, UAB „SITOLA“ restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų, o jame numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Iš esmės atskirajame skunde nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projektas nėra konkretus, o apsiribojama bendromis frazėmis „siekti efektyvumo“, „mažinti išlaidas“ ir pan.
47. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 64 punktas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 24 punktas ir kt.). Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 25 punktas).
48. Iš į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtą turi, išvardino kreditorius, pristatė savo finansinę būklę, finansinių sunkumų priežastis ir mastą. Taip pat nurodė, kad ketina mažinti veiklos išlaidas, apskaičiuota, kiek žvėrelių planuojama auginti, koks planuojamas prieauglis, kokios planuojamos gauti pajamos įvairiais metais, kokios suplanuotos išlaidos ir planuojamos mokėti skolos. Pažymėtina, kad atskirajame skunde keliamos abejonės dėl restruktūrizavimo plano projekto yra abstrakčios ir neesminės. Trečiasis asmuo neginčija aplinkybės dėl planuojamų gauti pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais.
49. Apeliantas teisingai pažymi, kad 2021 m. lapkričio 15 d. buvo užregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, kuriuo siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimo verslą. Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 5 d. įvyko kaimo reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytas šis įstatymo projektas ir nutarta įstatymų projektų svarstyme daryti pertrauką, siūlant pareikalauti pateikti informaciją apie kompensacijos metodikos apskaičiavimą, ar siūlomas kompensacijos dydis atitinka Danijos ir kitų šalių analogiškos komercinės veiklos uždraudimo kompensavimo dydžius bei metodikas, paaiškinti, kuo išskirtinės šio verslo sąlygos Lietuvoje, kad kompensacijos taip reikšmingai skiriasi nuo kitų šalių analogiškos komercinės veiklos uždraudimo mokamų kompensacijų. Taip pat buvo pasiūlyta kreiptis dėl įstatymų projekto antikorupcinio vertinimo; kreiptis į Europos Komisiją, klausiant, kada Komisija numato inicijuoti kailinių žvėrelių verslų uždarymo klausimo svarstymą ES lygiu ir kaip Komisija siūlytų finansuoti tokį veiksmą bei koks Komisijos požiūris į verslų uždarymą, galimai naudingą nedraugiškoms šalims, Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina atskirojo skundo argumentams, kad įstatymo projektas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs ir šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl žvėrelių auginimo verslo uždraudimo nuo 2026 metų.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo ir procesinės bylos baigties
50. Apeliantė prašė priimti atskirąją nutartį dėl finansinės apskaitos netinkamo tvarkymo ir klaidingų finansinių rezultatų, informuojant apie juos Valstybinę mokesčių inspekciją ir (arba) prokuratūrą. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą šiuo konkrečiu atveju nenustatė pagrindo priimti atskirosios nutarties.
51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis