Civilinė byla Nr. e3K-3-64-421/2022

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00887-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3, 2.2.2.3.1.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimą, asociacijos nario pažeistų teisių gynimo būdus ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:

2.1.                      pripažinti, kad atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ (toliau – ir Klubas), nepateikdamas ieškovui informacijos apie Klubo veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teisę gauti informaciją (toliau – ir pirmas reikalavimas);

2.2.                      pripažinti, kad atsakovas, neįrašydamas ieškovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. savo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises (toliau – ir antras reikalavimas);

2.3.                      pripažinti, kad atsakovas, neleidęs ieškovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises (toliau – ir trečias reikalavimas);

2.4.                       įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose (toliau – ir ketvirtas reikalavimas);

2.5.                      įpareigoti atsakovą ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą (toliau – ir penktas reikalavimas).

3.       Ieškovas nurodė, kad jis yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018, pripažino, kad ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių, ir panaikino atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalis, kuriomis buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovo narių. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovo, kaip Klubo nario, teisės de facto (faktiškai) nebuvo atkurtos: ieškovui ir toliau neišduodami medžioklės lapai, jis neįrašomas į kitiems medžiotojams išduotus medžioklės lapus, atsakovas neatsakė į ieškovo prašymus pateikti informaciją, ieškovui be jokio teisinio pagrindo nebuvo leista dalyvauti atsakovo visuotiniame narių susirinkime. Kai ieškovas atvyko į visuotinius susirinkimus, kurie vyko 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., jam Klubo pirmininkas nurodė, kad jis yra skolingas Klubui, todėl negali dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Ieškovas nurodė nesantis skolingas Klubui, o nario mokesčio nemokėjo už 2017 metus, kai buvo pašalintas iš Klubo narių ir nedalyvavo jokioje Klubo veikloje. Dėl papildomos rinkliavos už medžiotojų namelį jis nežinojo, apie tai jam nebuvo pranešta. Todėl, vos tik sužinojęs apie tokią rinkliavą, ieškovas ją sumokėjo. 2019 m. liepos 19 d. į Klubo organizuojamą medžioklę jis nuvyko kartu su savo sutuoktine. Klubo pirmininkas ieškovo sutuoktinę įrašė į medžioklės lapą, o ieškovo neįrašė, nurodydamas, kad pagal teismo sprendimą jis yra skolingas Klubui 2000 Eur, nors tuo metu teismo sprendimas, kuriuo iš jo Klubui buvo priteista 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nebuvo įsiteisėjęs. Kai ieškovas 2019 m. lapkričio 23 d. nuvyko į Klubo organizuojamą medžioklę kartu su varovu, iš jo buvo akivaizdžiai tyčiojamasi, jis buvo vadinamas juokdariu, o vos atvykus iš karto buvo liepta važiuoti atgal. Medžioklės lapą pildęs A. P. ieškovui nurodė, kad medžioklėje jis negali dalyvauti, nes bylinėjasi su Klubu teisme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Klubas, nepateikdamas ieškovui informacijos apie Klubo veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teisę gauti informaciją; pripažino, kad Klubas, neįrašydamas ieškovo į Klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. Klubo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teises; pripažino, kad Klubas, neleisdamas ieškovui dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teises; atmetė ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimų užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti Klubo visuotiniuose narių susirinkimuose ir teisę medžioti Klubo naudojamame medžioklės plotų vienete; priteisė ieškovui iš atsakovo 1884,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas nusprendė, kad atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. kovo 25 d. visuotiniame Klubo narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš Klubo narių. Ieškovo pašalinimas pripažintas neteisėtu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, šis įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Kadangi iš Klubo narių pašalintas ieškovas 2017 metais nesinaudojo narystės teikiamomis galimybėmis (nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse), teismo vertinimu, jis neprivalėjo mokėti nario mokesčio už šį laikotarpį ir jam negalėjo būti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo teisinės pasekmės. Atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad ieškovui nebuvo leista balsuoti visuotiniuose susirinkimuose dėl jo skolų Klubui, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs mokėti kokias nors įmokas, išskyrus nario mokestį už 2017 metus.

6.       Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti Klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., taip pažeisdamas ieškovo teisę dalyvauti Klubo veikloje. Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ medžioja žvėris ir paukščius, užsiima mėgėjiška žvejyba nuomojamuose plotuose, vadovaudamasis šalies medžioklės ir žvejybos įstatymais ir taisyklėmis (atsakovo įstatų 2 punktas). Šio Klubo narių teisė dalyvauti Klubo rengiamose medžioklėse yra nustatyta Klubo įstatų 4.1 punkte – Klubo narys turi teisę dalyvauti visuose Klubo renginiuose. Ieškovo pateikti įrodymai (garso įrašas, liudytojų parodymai) patvirtina, kad ieškovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti Klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. (dėl teismo sprendimu iš ieškovo atsakovo naudai priteistos 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos) ir 2019 m. lapkričio 23 d. (dėl tariamo ieškovo nepaklusimo medžioklės vadovui, kurio atsakovas neįrodė). Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pagrįstą ir teisėtą ieškovo nušalinimą nuo medžioklių ir neįrašymą į medžioklės lapus.

7.       Teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę gauti informaciją apie Klubo veiklą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose ir Klubo įstatų 4.1 punkte. Ieškovo atstovas 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymais pateikti informaciją ir Klubo dokumentus. Klubo narys V. M. gavo Klubui siųstą ieškovo 2018 m. birželio 29 d. prašymą, tačiau į jį jokio atsakymo Klubas nepateikė, nes ieškovo prašymas pasimetė, pakartotinai siųstų prašymų negavo. Atsakovo, kaip juridinio asmens, pareiga yra užtikrinti, kad jam bus įteikiami laiškai jo buveinės adresu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, gavęs 2018 m. birželio 29 d. ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo, privalėjo ieškovui pateikti informaciją apie Klubo veiklą arba bent nurodyti, dėl kokių priežasčių atsisako tai padaryti. Jokio atsakymo nepateikimas, ieškovo siųstų laiškų ignoravimas laikytinas ieškovo – Klubo nario – nepateisinamu teisių suvaržymu. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi, siekdamas apginti savo neturtines teises, tokio pobūdžio reikalavimai negali būti siejami su turtine ar neturtine žala.

8.       Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimų užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y. įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą, kadangi tokie reikalavimai yra nukreipti į ateitį, siekiant išvengti ieškovo galimų teisių pažeidimų, o ne pašalinti esamus. Iš esmės tai reikalavimas patvirtinti tokias teises, kurias suteikia narystė Klube. Įpareigojimas Klubą laikytis įstatymų, įstatų nuostatų prieštarauja protingumo kriterijams. Be to, į ateitį nukreiptas įpareigojimas reikštų kišimąsi į Klubo veiklą.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimas susideda iš penkių atskirų reikalavimų, iš kurių patenkinus tris buvo patenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų, nusprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos, proporcingos atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Atlikęs analogiškų išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 1 794,82 Eur advokato pagalbos išlaidų.

10.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovui iš atsakovo 8164,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė ieškovui iš atsakovo 961,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

11.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas yra atsakovo narys, kuris 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. Klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš Klubo narių, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti Klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl jo pašalinimo iš medžiotojų klubo narių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d.

12.       Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, ne tik reikalavo, kad būtų pripažinta, jog jo teisės buvo pažeistos, tačiau kartu reikalavo šias teises apginti konkrečiais pareikštais ketvirtu ir penktu reikalavimais. Teisėjų kolegija vertino, kad ieškinio reikalavimai aptartu aspektu yra suformuluoti tinkamai. Todėl, pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinio reikalavimus dėl pažeistų teisių pripažinimo, turėjo būti tenkinami ieškinio reikalavimai dėl ieškovo teisių gynimo, kadangi priešingu atveju susiklostytų situacija, kai priimtas teismo sprendimas reikštų tik fakto pripažinimą, tačiau neapgintų pažeistos teisės ir nesukurtų teisinių pasekmių. Kadangi ieškovas nereiškė reikalavimų panaikinti konkrečius atsakovo valdymo organo sprendimus, neprašė atlyginti žalos, atsakovas nepagrįstai rėmėsi tokių reikalavimų ieškinio senaties terminais.

13.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., dėl to pažeidė ieškovo teisę dalyvauti Klubo veikloje. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 25 d. visuotiniame narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. Klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš Klubo narių, jo pašalinimas pripažintas neteisėtu tik 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimu, šis įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas nesinaudojo Klubo narystės teikiamomis galimybėmis 2017 metais, nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad už šį laikotarpį ieškovas neprivalėjo mokėti nario mokesčio, taigi jam negali būti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo pasekmės (medžioklės ir balsavimo teisių suspendavimas).

14.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, pagrįstai nusprendė, jog ieškovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti Klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojų parodymais, kadangi nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų jais vadovautis. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2019 m. liepos 19 d. buvo atvykęs į vietą, kur rinkosi Klubo nariai medžioklei, o atsakovo pozicija, kad ieškovas atvykęs net neprašė būti įrašomas į medžioklės lapą, prieštarauja vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens elgesiui. 

15.       Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais dviem garso įrašais, kuriais jis byloje įrodinėjo aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo leista dalyvauti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklėse. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti įrašai daryti viešoje vietoje, juose nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių, įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama, todėl jie laikytini tinkamais įrodymais šioje byloje. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovu, kad tokiu atveju, kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio rašytinio sprendimo apriboti ieškovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia šiomis teisėmis naudotis, ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pažeistas teises, yra įmanoma tik padarant savo teisių pažeidimo faktų garso įrašus.

16.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. vykusioje medžioklėje ieškovui nebuvo leista dalyvauti todėl, kad jis buvo Klubui pareiškęs ieškinį. Atsakovė leistinais įrodymais šios teismo išvados nepaneigė, taip pat neįrodė, kad ieškovas būtų pažeidęs teisėtus medžioklės vadovo nurodymus, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ar Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.

17.       Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl ieškovo atsakovui siųstų laiškų ir jo teisės gauti informaciją apie Klubo veiklą pažeidimo. Aplinkybė, jog ieškovas, nesulaukęs atsakymų į jo pateiktus raštus, kreipėsi į teismą, nelaikytina nesąžiningu ieškovo elgesiu, ją lėmė paties atsakovo neveikimas.

18.       Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklių vadovų, kaip medžioklės renginio organizatorių, teisinės atsakomybės netinkamo atribojimo, kaip nesudarančius pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja Asociacijų įstatymas, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklėms vadovavę asmenys vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2019 m. liepos 19 d. medžioklės vadovas privalomus nurodymus ieškovo sutuoktinei davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019 m. lapkričio 23 d. vykusioje medžioklėje ieškovui nebuvo leista dalyvauti remiantis minimų taisyklių 25 punktu.

19.       Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo prašomi taikyti jo teisių gynimo būdai (įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete) yra netinkami. Byloje konstatuoti atsakovo padaryti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių pažeidimai įrodo, kad ieškovo teisės realiai buvo apribotos, o ieškinio tikslas yra ne formalus nustatytų pažeidimų užfiksavimas teismo sprendime, o realus ieškovo teisių gynimo užtikrinimas. Nors ieškovo prašomas jo teisių gynimo būdas gali būti laikomas pertekliniu, tačiau, įvertinusi konfliktinius šalių santykius, faktą, kad atsakovas neigia padarytus ieškovo kaip asociacijos nario teisių pažeidimus, teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu, kadangi kitais įstatyme nustatytais būdais ieškovo pažeistos teisės ir teisėti interesai negali jų apginti.

20.       Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo prašomi taikyti įpareigojimai atsakovui apribotų asociacijos teisę spręsti dėl naujų vidinių taisyklių nustatymo, sukurtų diskriminacines sąlygas tarp asociacijos narių, kadangi nusprendė, jog ieškovo reikalavimai reiškia ne kokių nors išskirtinių teisių ieškovui sudarymą, o įpareigojimą laikytis jau ir taip teisės aktais nustatytų reikalavimų.

21.       Nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatytos aiškios medžioklės lapų išdavimo tvarkos. Byloje atsakovas neįrodė, kad medžioklės lapai būtų išduodami išimtinai vien atsakovės valdybos nariams. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir atvykęs į atsakovo organizuojamas medžiokles nebuvo į jį įrašomas, taip ieškovui užkertant kelią bet kokiu būdu medžioti, t. y. naudotis savo kaip atsakovo nario teisėmis, įpareigojimas įrašyti ieškovą į atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymą ieškovui medžioti) ir pagal vidaus tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei ieškovo teisių užtikrinimo būdas.

22.       Pakeitusi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinusi visiškai, teisėjų kolegija pakeitė šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą ir išsprendė šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais: 

23.1.                      Ketvirto reikalavimo tenkinimas, įpareigojant atsakovą užtikrinti ieškovo dalyvavimą atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, yra neteisėtas, nes apriboja asociacijos teisę nustatyti tam tikras teises ir (ar) pareigas ieškovui, kaip asociacijos nariui. Asociacija kolegialių valdymo organų sprendimu įstatuose ar atskiru sprendimu turi teisę nustatyti, kad kaip viena iš drausminių poveikio priemonių asociacijos nariams yra veiklos juridiniame asmenyje, teisės medžioti arba teisės dalyvauti kolegialių valdymo organų veikloje stabdymas. Tuo tarpu atsakovui pareikšto ketvirto reikalavimo (dėl ieškovo dalyvavimo atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose užtikrinimo) patenkinimas apribotų tokių sprendimų įgyvendinimo galimybę ir sukurtų diskriminacines sąlygas kitų asociacijos narių atžvilgiu.

23.2.                      Ketvirtas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo subjektinių teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, tačiau nebuvo tinkamai suformulavęs prašomo nustatyti materialinio teisinio rezultato, t. y. ieškovo reikalavimas buvo savitikslis. Pirmas ir ketvirtas reikalavimai neturi absoliučiai jokio tarpusavio ryšio.

23.3.                      Penkto reikalavimo tenkinimas, įpareigojant atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, yra nepagrįstas. Antro reikalavimo tenkinimas turėjo būti susijęs su teisių, pažeistų konkrečiais neteisėtais veiksmais, atkūrimu (pvz., 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. vykusių medžioklių neteisėtų pasekmių šalinimu), o ne nustatant penktu reikalavimu aprašytas teisines pasekmes ateityje, tuo labiau paliekant antstoliui diskreciją nuspręsti dėl ieškovo teisių pažeidimo. Teismo procesinio sprendimo tenkinti penktą reikalavimą vykdymas yra labai neapibrėžtas, nes jo vykdymą lemtų atsakovo pareiga laikytis įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose ir netgi lokaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovo pareigą vykdyti penktą reikalavimą lemtų tai, ar ieškovas atitinka Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, t. y. ar ieškovas yra blaivus, neapsvaigęs nuo kitų medžiagų, apsirengęs tinkamais medžioklei rūbais, turi galiojantį leidimą nešioti ginklą, atėjo į medžioklę su ginklu, kurį naudoti turi leidimą, turi medžiotojo bilietą, galiojančią žymą apie saugaus elgesio medžioklės metu kursų išklausymą ir t. t.

23.4.                      Vadovaujantis atsakovo valdybos 2019 m. gegužės 2 d., o vėliau – 2020 m. gegužės 16 d. sprendimu, medžioklės lapai išduodami tik valdybos nariams R. K. ir D. J.. Kadangi ieškovui medžioklės lapas negali būti išduodamas, ieškovo penkto reikalavimo tenkinimas yra formalus. Ieškovas, kaip ir didelė dalis kitų asociacijos narių, neturi teisės gauti medžioklės lapą pagal asociacijoje nustatytą vidinę tvarką.

23.5.                      Ieškovo pareikštų pirmo, antro ir trečio reikalavimų patenkinimas pirmosios instancijos teismo sprendimu nesukūrė ieškovui absoliučiai jokių materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi ieškovo teisės nebuvo ginamos nė vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Todėl, ieškovui neprašant teismo priteisti galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimo, atkurti tariamai pažeistų teisių bet kokiu kitu materialiąsias teisines pasekmes sukuriančiu būdu (pvz., įpareigojant pateikti reikalautą informaciją ar dokumentus; pripažinti atsakovo 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. asociacijos visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus negaliojančiais; priteisti žalos atlyginimą, kurį sudaro kelionės į medžioklę sąnaudos, medžiojimas kitur, susimokant už šią pramogą ar pan.), pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo teisės realiai nebuvo apgintos ar atkurtos.

23.6.                      Dėl pirmo reikalavimo nepagrįsto tenkinimo. Atsakovas gavo tik vieną iš trijų ieškovo advokato siųstų laiškų dėl informacijos pateikimo. 2018 m. liepos 9 d. siunta grąžinta siuntėjui nepavykus įteikti jos atsakovui, o 2018 m. rugpjūčio 14 d. siunta įteikta buhalterei, kuri neturi jokio ryšio su atsakovu. Todėl ieškovo pasirinkimas kreiptis į teismą, negavus atsakymo į vieną iš savo užklausų dėl informacijos pateikimo, yra neadekvatus ir nesąžiningas. Tokį ieškovo elgesį galima laikyti piktnaudžiavimu teise pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį.

23.7.                      Dėl antro reikalavimo nepagrįsto tenkinimo. Šio reikalavimo tenkinimas yra neteisėtas dėl keturių priežasčių:

23.7.1.                      ginčo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudarė teismams pagrindo pripažinti garso įrašus tinkamu įrodymu ir laikyti juos objektyviausiais įrodymais byloje. Slaptas įrašinėjimas yra neteisėtas, todėl tokie įrašai, padaryti neinformavus apie jų darymą atsakovo, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Ieškovas, veikdamas viešose vietose, abiem atvejais turėjo galimybę užtikrinti įrašų teisėtumą, pasakydamas asmenims, jog įrašinėja pokalbius ir juos filmuoja. Be to, kadangi medžioklės vyko iš anksto nustatytu laiku nustatytoje vietoje, ieškovas galėjo pasinaudoti antstolio pagalba ir konstatuoti faktines aplinkybes, atsivežti papildomų liudytojų, daryti garso ir vaizdo įrašą, bet to nepadarė. Atsakovo atstovas niekada nepripažino garso įrašų kaip įrodymų, savo balso, jų darymo vietos ir laiko;

23.7.2.                      teismai neobjektyviai vertino liudytojų parodymus, kadangi atsižvelgė į ieškovo sutuoktinės ir jo draugo parodymus, nors bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti asociacijos nariai, kurie neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tinkamas įrodymų įvertinimas, sprendžiant dėl antro reikalavimo pagrįstumo, būtų lėmęs šias išvadas, kad: 1) ieškovas iš 2019 m. liepos 19 d. medžioklės kartu su savo sutuoktine išvyko ne dėl to, kad jam nebuvo leidžiama dalyvauti medžioklėje, bet dėl to, kad jo sutuoktinė nenorėjo medžioti medžioklės vadovo nurodytoje vietoje; 2) 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklės vadovas ieškovui neleido dalyvauti medžioklėje dėl to, kad ieškovas atsisakė paklusti medžioklės vadovo nurodymams;

23.7.3.                      2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. vykusių medžioklių metu buvo nepagrįstai neatribota atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklėms vadovavusių medžioklės vadovų teisinė atsakomybė, kadangi jie veikė visiškai skirtingų teisės aktų pagrindu. Atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja Asociacijų įstatymas, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. Tuo tarpu 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklėms vadovavę asmenys vadovavosi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, t. y. 2019 m. liepos 19 d. medžioklės vadovas privalomus nurodymus ieškovo sutuoktinei davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019 m. lapkričio 23 d. vykusioje medžioklėje ieškovui nebuvo leista dalyvauti remiantis šių taisyklių 25 punktu. 

23.8.                      Dėl trečio reikalavimo nepagrįsto tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo nedalyvavimo 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. asociacijos visuotiniuose susirinkimuose priežasčių, nors tai turėjo teisinę reikšmę sprendžiant dėl trečio reikalavimo pagrįstumo. Teismas turėjo remtis susirinkimo protokolais, kaip objektyviausiais ir patikimiausiais susirinkimų eigos turinio įrodymais, o ne ginčo šalių paaiškinimais. Byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovo teiginio, kad atsakovas neleido jam dalyvauti 2018 m. kovo 10 d. vykusiame eiliniame asociacijos narių visuotiniame susirinkime.

23.9.                      Teismai neturėjo teisinio pagrindo patenkinti trečią reikalavimą, kadangi šis nebuvo tinkamai suformuluotas ir buvo praleistas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį taikyti prašė atsakovas. Jeigu ieškovas būtų ginčijęs atsakovo valdymo organo sprendimus, siekdamas jų panaikinimo (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui būtų 3 mėnesiai (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Jeigu ieškovas būtų prašęs teismo atlyginti žalą, kurią galimai padarė atsakovas, priimdamas 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. sprendimus, tai ieškinio senaties terminas būtų 3 metai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

23.10.                      Teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į ieškovo procesinį elgesį, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui per didelį išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą, taip pažeisdami CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas:

23.10.1.                      kadangi byla buvo du kartus grąžinta nagrinėti iš naujo dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, iš atsakovo ieškovui neturėjo būti priteista ta ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, kuri atsirado ne dėl jo kaltės (CPK 93 straipsnio 4 dalis);

23.10.2.                      bylos nagrinėjimo dalyku tapo ne pirminiu ieškiniu pareikšti reikalavimai (iš kurių faktiškai liko tik vienas pirminiu ieškiniu pareikštas reikalavimas), bet viso bylos nagrinėjimo metu suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškovui bandant sąmoningai surasti ar netgi sukurti teisinį ginčą. Ieškovas neveikė sąžiningai, nesilaikė protingumo, teisingumo ir geros moralės principų bei piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis, dėl to jo teisės neturėtų būti ginamos remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalies teisiniu pagrindu;

23.10.3.                      apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad tenkinami visi byloje ieškovo pareikšti reikalavimai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atsisakė tokių reikalavimų kaip pripažinti jo pašalinimą iš asociacijos narių neteisėtu ar reikalavimų įpareigoti nediskriminuoti, teikti informaciją apie medžiokles, išduoti licencijas gyvūnams. Todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo priteisti iš atsakovo visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

23.10.4.                      apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų taisyklių, kadangi bylinėjimosi procesas užsitęsė ir pabrango ne dėl atsakovo kaltės.

24.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                      Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos dėl draudimo kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolę. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. To paties įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asociacijos narys, inter alia (be kita ko), turi tokias teises: (i) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; (ii) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; (iii) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Todėl atsakovas, pažeidęs ieškovo teises, nesilaikydamas pareigos veikti pagal įstatymus, negali tikėtis, kad teisminė valdžia neturės teisės apginti asociacijos nario teises. Ieškovas prašė užtikrinti jo teisių įgyvendinimą ne apskritai, bet pagal įstatymus ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles.

24.2.                      Ieškovas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patikslino (detalizavo, nekeisdamas esmės) pareikšto ieškinio reikalavimus, prašydamas pripažinti atsakovo padarytus ieškovo teisių pažeidimus ir įpareigoti atsakovą užtikrinti tinkamą ieškovo teisių įgyvendinimą. Remiantis Konstitucija ir joje įtvirtintu teisminės gynybos prieinamumo principu, netoleruotina situacija, kad kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, kai pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista. Pripažinimas, kad buvo pažeistos ieškovo teisės, niekaip neapgintų nuolat pažeidinėjamų ieškovo teisių, todėl ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimus, kurių pagrindu jis prašė apginti jo teises realiai, o ne formaliai, t. y. tokiu būdu, kad ieškovas teismo sprendimo pagrindu galėtų realiai įgyvendinti savo, kaip Klubo nario, teises – naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, kurios yra nustatytos Medžioklės įstatyme, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse bei atsakovo įstatuose.

24.3.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo reikalavimai buvo pareikšti netinkamai. Nei atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, kuriuose negalėjo dalyvauti ieškovas, nei medžioklėse, kuriose ieškovas nebuvo įrašomas į medžioklės lapus, nebuvo priimta jokių valdymo organų sprendimų dėl tokių ieškovų teisių ribojimo, kuriuos būtų galima ginčyti teisme ir pripažinti juos neteisėtais. Ieškovas šioje byloje taip pat neprašė žalos atlyginimo, kadangi jis savo pareikštais reikalavimais šioje byloje siekė kitų tikslų, t. y. siekė, kad jis, būdamas Klubo narys, galėtų realiai įgyvendinti savo teises. Ieškovas tik bylos nagrinėjimo metu, gavęs atsakovo atsiliepimą, sužinojo, kad jokių sprendimų, ribojančių ieškovo teises, nėra priimta. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo keisti savo ieškinio dalyką ir nereikalauti panaikinti kokius nors atsakovo valdymo organų sprendimus, kadangi jų nebuvo.

24.4.                      Kadangi ieškovas pats turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jis nori apginti savo pažeistas teises, vien dėl to, kad ieškovas neginčijo faktinių atsakovo veiksmų kaip oficialių juridinio asmens organų priimamų sprendimų, kuriais jis pažeidžia ieškovo teises, ir nereikalavo žalos atlyginimo, nereiškia, jog jis pareikštus ieškinio reikalavimus suformulavo netinkamai. Atsakovo atsisakymas užtikrinti ieškovo teises naudotis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis be jokio teisinio pagrindo ar priimto atsakovo valdymo organų sprendimo yra akivaizdus ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teisių pažeidimas. Nuo tokio ieškovo teisių pažeidimo ieškovas turi turėti teisinę priemonę gintis (ubi jus ubi remedium).

24.5.                      Tokiu atveju, kai atsakovas nepriima jokių savo valdymo organų sprendimų de jure, bet de facto savo valdymo organų veiksmais apriboja ar apskritai paneigia asociacijos nario teises, ieškovas negali pasirinkti kitokių savo teisių gynimo būdų nei tų, dėl kurių gali nuspręsti teismas, vadovaudamasis CK 1.138 straipsniu: (1) prašydamas teismo pripažinti šias teises (ieškovo teisę dalyvauti susirinkimuose, dalyvauti medžioklėse), (2) prašydamas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (teisę gauti asociacijos teikiamas paslaugas).

24.6.                      Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovo pareikšti ketvirtas ir penktas reikalavimai nėra abstraktūs, o yra labai konkretūs ir lengvai įvykdomi. Atsakovui užtenka nutraukti neteisėtus veiksmus prieš ieškovą ir leisti ieškovui naudotis visomis jam priklausančiomis Klubo nario teisėmis. Tokių reikalavimų patenkinimas niekaip neapriboja atsakovo teisės neleisti medžioti ieškovui, jeigu jis to daryti negalėtų pagal teisės aktų reikalavimus. Lygiai taip pat tokiais reikalavimais ieškovui nėra sudaromos jokios išskirtinės sąlygos Klube, kadangi ieškovas prašo tik apginti tas teises, kurios nuosekliai yra pažeidinėjamos.

24.7.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis neatsako už sprendimus atsisakyti leisti ieškovui medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, kadangi juos priėmė tuo metu medžioklei vadovavę asmenys. Medžioklės lapas yra vienintelis dokumentas, kuris suteikia teisę dalyvauti teisę medžioti turinčiam asmeniui (kuris turi galiojantį medžiotojo bilietą ir leidimą laikyti bei nešioti ginklus) organizuojamoje medžioklėje. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 4 straipsniu, yra išduotas atsakovui, kuris organizuoja medžiokles pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles jam priskirtame medžioklės plotų vienete. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad visus medžioklės lapus medžiotojams išdavė atsakovo vadovas. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, yra nustatyta, kas gali būti įrašytas į medžioklės lapą ir dalyvauti medžioklėse. Jokių teisiškai pagrįstų ir objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovo medžiotojų kolektyvo narys nebuvo įrašomas į medžioklės lapą, nebuvo nurodoma arba nurodomos tokios priežastys, kurios nebuvo pagrįstos.

24.8.                      Naujausioje šiam civiliniam ginčui aktualioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020) yra pateikti medžiotojų būrelio narių teisių gynimo būdų išaiškinimai, t. y. nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asociaciją netrukdyti medžiotojų kolektyvo nariui dalyvauti asociacijos narių kolektyvinėse ir individualiose medžioklėse bei įpareigoti išduoti medžioklės lapus pagal galiojančius teisės aktus ir atsakovo vidaus tvarkos taisykles. Minėtos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos bylos aplinkybės iš esmės yra tapačios, kadangi tiek minėtoje byloje, tiek šioje byloje medžiotojų būrelis be jokių teisėtų ir pagrįstų priežasčių faktiškai apribojo savo narių teises ir taip diskriminavo medžiotojus kitų medžiotojų atžvilgiu. 

24.9.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo pareikšti reikalavimai šioje byloje nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Ieškovas iš esmės reiškė vientisą reikalavimą, kuris susideda iš dviejų dalių, t. y. pripažinti, kad tam tikra konkreti teisė neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažeista, ir buvo prašoma apginti šią pažeistą teisę, įpareigojant atsakovą atkurti ieškovo teises naudotis atsakovo asociacijos nario teisėmis. Vien dėl to, kad atsakovas dirbtinai skaido ieškovo reikalavimus į daugybę, jo vertinimu, savarankiškų ir atskirų reikalavimų, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismai patenkino reikalavimus, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių.

24.10.                      Atsakovo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai, padarydami išvadą, jog atsakovas pažeidžia ieškovo teises, apribodamas jo teisę dalyvauti visuotiniuose Klubo narių susirinkimuose, nesivadovavo protokolų turiniu, yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismai apie ieškovo teisių dalyvauti ir balsuoti susirinkime apribojimų priežastis sprendė būtent iš visuotinių Klubo narių susirinkimų protokolų, kuriuose buvo nurodyta, kad ieškovas neva buvo skolingas atsakovui. Teismai tyrė įrodymus ir vertino, ar ieškovas iš tiesų buvo skolingas atsakovui dienomis, kuriomis vyko visuotiniai Klubo narių susirinkimai. Kaip teisingai konstatavo žemesnės instancijos teismai, 2018 m. kovo 10 d. susirinkime ieškovo teisės dalyvauti ir balsuoti susirinkime buvo apribotos neteisėtai, kadangi ieškovas neturėjo pareigos mokėti nario mokestį atsakovui už tą laikotarpį, kurio metu jis buvo neteisėtai pašalintas iš Klubo. Ieškovo teisė dalyvauti ir balsuoti 2019 m. balandžio 13 d. susirinkime buvo apribota neteisėtai, kadangi ieškovas niekada nebuvo informuotas apie tai, kad jis turi mokėti tam tikrą papildomą tikslinę įmoką už Klubo reikmėms įsigytą sodybą. Be to, ieškovas niekada nevengė mokėti Klubui mokesčių.

24.11.                      Priešingai nei nurodo atsakovas, žemesnės instancijos teismai turėjo teisę vertinti garso įrašus, kadangi ieškovo į bylą pateiktuose garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nustatomomis aplinkybėmis ir nė vieno asmens teisė į privatų gyvenimą nebuvo pažeista. Pokalbiai buvo įrašyti tik siekiant surinkti įrodymus dėl to, kaip yra de facto pažeidinėjamos ieškovo teisės naudotis jo, kaip asociacijos nario, teisėmis. Be to, tokiu atveju, kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio rašytinio sprendimo apriboti ieškovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia šiomis teisėmis naudotis, ieškovui įrodyti savo pažeistas teises yra įmanoma tik pateikus tokius įrodymus kaip garso įrašas.

24.12.                      Atsakovas nepagrįstai kelia ieškovo iniciatyva į bylą iškviestų liudytojų nepatikimumo klausimą, kaip patikimus priešpriešindamas savo iškviestų liudytojų parodymus. Atsakovo liudytojai yra atsakovo medžiotojų kolektyvo nariai ir jie naudojasi atsakovo asociacijos nario teisėmis, t. y. jiems yra išduodami medžioklės lapai arba jie yra įrašomi į medžioklės lapus. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, jo į bylą iškviesti liudytojai yra nepatikimi, kadangi jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi dėl savo artimo ryšio su atsakovu ir priklausymo nuo jo sprendimų.

24.13.                      Kritiškai vertintinas atsakovo tvirtinimas, kad medžioklės lapai išduodami tik atsakovo valdybos nariams. Iš į bylą ieškovo prašymu išreikalautų medžioklės lapų buvo nustatyta, kad medžioklės lapai yra išduodami tiek atsakovo valdybos nariams, tiek asmenims, kurie nėra valdybos nariai, t. y. pagal vidinę tvarką, kurią nulemia ne koks nors rašytinis atsakovo sprendimas, o atsakovo vadovas A. P. (vienasmenis valdymo organas). Tokiu būdu ieškovas turi teisę laikantis įstatymų reikalavimų bei pagal vidinę, inter alia, ir paprotinę, atsakovo vidaus tvarką gauti medžioklės lapą ir juo naudodamasis medžioti.

24.14.                      Prieš kreipdamasis į teismą, kad apgintų savo pažeistą teisę naudotis visomis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis, ieškovas pateikė atsakovui tris prašymus pateikti informaciją apie tai, kaip ieškovas galėtų įgyvendinti savo kaip asociacijos nario teises, tačiau atsakovas į šiuos prašymus jokio atsakymo nepateikė. Atsakovo argumentai, jog jis nepažeidė ieškovo teisių, nepateikdamas jokio atsakymo į ieškovo prašymus pateikti informaciją ir dokumentus, yra nepagrįsti. Juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad jo buveinės adresu siunčiami dokumentai pasiektų adresatą, organizuoti savo veiklą taip, kad gautų jo buveinės adresu siunčiamus laiškus. Atsakovo vadovas sąmoningai siekė ignoruoti ieškovą ir jo siunčiamus pranešimus, siekdamas keršyti už tai, kad ieškovas principingai gynė savo teises teisme kilus civiliniam ginčui dėl neteisėto jo pašalinimo iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių.

24.15.                      Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi visos jos susidarė dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio ir tolimesnių ieškovo teisių pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas buvo priverstas reikšti reikalavimus, dėl kurių atsakovas jokių sprendimų nebuvo priėmęs, tačiau savo neveikimu (informacijos neteikimas, neįrašymas į medžioklės lapus, medžioklės lapų neišdavimas) sudarė sąlygas ieškovui pagrįstai vertinti, kad jis savo pažeistas teises gali apginti tik teisme, todėl žemesnės instancijos teismai turėjo pagrindą priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal šio reikalavimo ribas. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės reiškė tuos pačius reikalavimus, jų patikslinimas reikalavimų esmės nepakeitė. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo

25.       Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas. Nors gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokią teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).

27.       Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

28.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Garc?a Manibardo prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, par. 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, par. 61). Pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą).

29.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

30.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.

31.       Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).

32.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas.  Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

33.       Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Dėl asociacijos nario pažeistų teisių gynimo būdų

34.       Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje nustatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja, inter alia (be kita ko), jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos reglamentavimo įstatymais principas.

35.       Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Konstitucijos 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

36.       Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir (ar) juridiniai asmenys (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Asociacijos įstatai (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

37.       Remiantis Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

38.       Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.

39.       EŽTT savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, kad asociacijų organizacinė autonomija sudaro svarbų asociacijų laisvės, kuri yra saugoma Konvencijos 11 straipsnyje, aspektą (2017 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Lavrić prieš Kroatiją, par. 71). Asociacijos turi teisę nusistatyti savo pačių taisykles ir tvarkyti savo reikalus (1985 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas byloje Chell prieš Jungtinę Karalystę).

40.       Tikra ir efektyvi pagarba asociacijų laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos netrukdyti; vien tik negatyvi koncepcija būtų nesuderinama nei su Konvencijos 11 straipsnio, nei su pačios Konvencijos tikslu bendrąja prasme. Todėl tokiais atvejais gali būti neišvengiama imtis pozityvių įsipareigojimų, kad būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis teise į asociacijų laisvę, netgi santykių tarp asmenų srityje (EŽTT 2006 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Ouranio Toxo ir kt. prieš Graikiją, par. 37). Nacionalinės valdžios institucijos gali tam tikromis aplinkybėmis būti įpareigotos kištis į santykius tarp privačių asmenų, imdamosi protingų ir tinkamų priemonių, kad apsaugotų efektyvų naudojimąsi asociacijų laisve (EŽTT 2002 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Wilson, Nacionalinė žurnalistų sąjunga ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, par. 41).

41.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas gina savo, kaip Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“, kuris savo teisine forma yra asociacija, nario teises dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Šioms savo teisėms apginti ieškovas pasirinko du skirtingus savo pažeistų civilinių teisių gynybos būdus – pripažinimą, kad atsakovas pažeidė jo, kaip asociacijos nario, teises, ir kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams užkirtimą.

42.       Minėta, kad pirmuoju pažeistų teisių gynybos būdu ieškovas pirmu, antru ir trečiu reikalavimais prašė pripažinti jo, kaip asociacijos nario, teisių dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime, naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis, susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškinio reikalavimus, pripažindamas, kad atsakovas konkrečiais pirmo, antro ir trečio reikalavimų faktinį pagrindą sudarančiais neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teises. Atsakovas savo kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija tuo pagrindu, kad ieškinio reikalavimų dėl ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių pažeidimo pripažinimo tenkinimas nebuvo galimas, nes toks teismo sprendimas nesukūrė ieškovui absoliučiai jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

43.       Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Taigi teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus. Minėta, ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmas, antras ir trečias ieškinio reikalavimai minėtų reikalavimų neatitinka, todėl negalėjo būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai sudaro pagrindą nutraukti civilinę bylą dėl pirmo, antro ir trečio ieškinio reikalavimų CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Tačiau, net ir nutraukusi civilinę bylą dėl šių ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jų faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės turėjo teisinę reikšmę sprendžiant dėl ketvirto ir penkto ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

44.       Ieškovas ketvirtu ir penktu ieškinio reikalavimais prašė taikyti pažeistų teisių gynimo būdą – užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkino ieškovo ketvirtą ir penktą reikalavimus: įpareigojo atsakovą užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles, įpareigojo atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškinys dėl ketvirto ir penkto reikalavimų negalėjo būti patenkintas dėl netinkamo pažeistų teisių gynimo būdo.  

45.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

46.       Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 2.55 straipsnio 1 d.), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos.

47.       Teisės doktrinoje, kalbant apie neteisėtų veiksmų nutraukimą, kaip pažeistų teisių gynimo būdą, pabrėžtina, kad jis taikomas tada, kai jau atliekami neteisėti veiksmai, todėl svarbu yra ne tik tai, kad taip bus sustabdomi (nutraukiami) teisę pažeidžiantys veiksmai, tačiau ir tai, kad kartu bus užkirstas kelias neteisėtų veiksmų tąsai. Tai tarsi kvazipreventyvus teisių gynimo būdas, apimantis ne tik esamų neteisėtų veiksmų nutraukimą, bet ir užtikrinimo, kad jie nebus toliau vykdomi, funkciją (Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 143).

48.       Kai prevenciniu ieškiniu asmuo pasirenka CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, siekdamas užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. 

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas ketvirtu ir penktu ieškinio reikalavimais siekia jam, kaip asociacijos nariui, įstatymu ir asociacijos įstatais nustatytų teisių dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose ir Klubo organizuojamose medžioklėse tinkamo įgyvendinimo, užkertant kelią atsakovo neteisėtų veiksmų ateityje atlikimui, padaro išvadą, kad pagal įrodinėjimo dalyką ieškovo, kaip asociacijos nario, pakartotinius teisių pažeidimus sudarančios faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindė savo pirmą, antrą ir trečią reikalavimus dėl pažeistų teisių konstatavimo, sudaro jo ketvirto ir penkto reikalavimų faktinį pagrindą. Todėl nors pirmas, antras ir trečias reikalavimai dėl pažeistų teisių konstatavimo negalėjo būti pareikšti kaip savarankiški reikalavimai, tačiau jų faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas prevencinių ieškinio reikalavimų, kuriais siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, faktinis pagrindas.

50.       Kaip minėta šios nutarties 40 punkte, egzistuojanti pozityvi pareiga įpareigoja valstybę imtis priemonių, užtikrinant asociacijos narių teisių tinkamą įgyvendinimą. Todėl pasikartojantys ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių pažeidimai, nesant teisinių prielaidų jo teisių ribojimui, taip pat reali grėsmė, kad tokie pažeidimai bus daromi ateityje ir nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, užtikrinančių, kad ieškovo teisės nebus pažeidinėjamos ateityje, sudarė pagrindą pripažinti ieškovo pasirinktą CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą teisėtu ir tenkinti ketvirtą ir penktą ieškinio reikalavimus. Kaip savo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodo ieškovas, nei atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, nei medžioklėse, kuriose ieškovas negalėjo dalyvauti, nes nebuvo įrašytas į medžioklės lapus, nebuvo priimta jokių valdymo organų sprendimų dėl tokių ieškovo teisių ribojimo, kuriuos būtų galima ginčyti teisme ir pripažinti juos neteisėtais. Ieškovas šioje byloje taip pat nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi jo tikslas – būnant Klubo nariu realiai įgyvendinti savo teises dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose ir Klubo organizuojamose medžioklėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent prevenciniu ieškiniu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kai nėra kitų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, būtų užtikrintas valstybės pozityvios pareigos užtikrinti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių įgyvendinimą, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnyje nustatytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (nepiniginio pobūdžio sprendimų), įvykdymo tvarką. Tokių ieškinio reikalavimų patenkinimu niekaip neapribojamos atsakovo teisės ir ieškovui nesudaromos išskirtinės sąlygos kitų asociacijos narių atžvilgiu, kadangi atsakovas įpareigojamas užtikrinti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių įgyvendinimą, laikantis įstatymuose, kituose teisės aktuose ir atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintos tvarkos, ieškovo teisių įgyvendinimą siejant su būtinomis teisės aktuose ir atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytomis teisinėmis prielaidomis.

51.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pasikartojančius ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių pažeidimus ir realią grėsmę, kad tokie pažeidimai gali būti daromi ateityje, pagrįstai tenkino ieškovo ketvirtą ir penktą reikalavimus.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant įrodinėjamas aplinkybes

52.       Nagrinėjamoje byloje prevencinio ieškinio dalykas ir pagrindas buvo susiję su ieškovo teisių dalyvauti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis (dalyvauti Klubo organizuojamose medžioklėse) pažeidimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovo teises pažeidė neleisdamas ieškovui dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d, taip pat neįrašydamas ieškovo į klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. savo organizuotose medžioklėse. Atsakovas kasaciniame skunde remiasi proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu, įrodinėdamas, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė prevencinių ieškinio reikalavimų tenkinimo pagrindo.

53.       Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 

54.       Remiantis CPK 176 straipsniu, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

55.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

56.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudarė teismams pagrindo pripažinti garso įrašų tinkamu įrodymu, atsižvelgiant į tai, kad įrašai buvo darytas slapta, neinformavus apie jų darymą atsakovo. Be to, atsakovas kasaciniame skunde kelia ieškovo iniciatyva į bylą iškviestų liudytojų duotų parodymų nepatikimumo klausimą, priešpriešindamas savo iškviestų liudytojų parodymus.

57.       Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į asmens duomenų apsaugą ir privatų gyvenimą. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; kt.).

58.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui, kaip duomenų subjektui, nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, spręstina, ar tokie atsakovo teisių apribojimai nustatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pripažintas pateisinamu atsižvelgiant į tokius kriterijus: kad ieškovo tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į atsakovo asmens duomenų rinkimą; įrašu ieškovas siekia apginti savo teisėtus interesus; iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims (žr. tos pačios nutarties 29 punktą).

59.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, vertinimo atsakovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo aspektu, kai garso įrašas padarytas atsakovui nedavus sutikimo daryti pokalbio garso įrašą, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų pažeista teisė į privatumą, reikia, kad asmens duomenų tvarkymu būtų kišamasi į asmens privatų gyvenimą arba toks asmens duomenų tvarkymas vyktų ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 30 punktas).

60.       Nagrinėjamu atveju civilinę bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad garso įrašai buvo leistina įrodinėjimo priemonė, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų garso įrašų vertinimo kriterijų, kai garso įrašas padarytas be atsakovo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog pateikti įrašai buvo daryti viešoje vietoje; juose nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių; įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama; ieškovo teisės dalyvauti atsakovo organizuojamose medžioklėse pažeidimo įrodinėjimas yra apsunkintas, kadangi tokiu atveju nėra priimama jokio protokolinio rašytinio sprendimo. Atsakovo kasaciniame skunde pateikti argumentai, atsižvelgiant į garso įrašų padarymo aplinkybes ir juose užfiksuotą informaciją, nagrinėjamu atveju nepaneigia garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumo.

61.       Kita kasacinio skundo argumentų dalis, susijusi su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, yra grindžiama tuo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nepatikimais ieškovo kviestų liudytojų parodymais ir neįvertino atsakovo liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių dokumentų turinį, nusprendžia, kad aptarti įrodymai buvo tiriami ir įvertinti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad atsakovas su teismų atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismai, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Kadangi bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo teisės dalyvauti atsakovo organizuojamose medžioklėse pažeidimo, vertino įrodymų visumą ir padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai nekėlė abejonių, jog jam nebuvo leista dalyvauti Klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., neįrašant jo į medžioklės lapus, o byloje atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad buvo teisinės tokio atsakovo elgesio prielaidos, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų netinkamo taikymo.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių dokumentų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismai, nustatydami ieškovo teisių dalyvauti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir Klubo organizuojamose medžioklėse pažeidimus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178,185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

63.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

64.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

65.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

66.       Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. pradiniu ieškiniu ieškovas buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus: pirma, panaikinti atsakovo valdymo organų (valdybos ir (ar) visuotinio narių susirinkimo) protokolų dalis, kurių pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių; antra, įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, nediskriminuojant ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu). Ieškovas, iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį sužinojęs, kad atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių, 2018 m. gruodžio 21 d. dubliku atsisakė pirmo reikalavimo. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad Klubas, nepateikdamas ieškovui informacijos apie savo veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teisę gauti informaciją, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo valdymo organų (valdybos ir (ar) visuotinio narių susirinkimo) protokolų dalis, kurių pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių, buvo pareikštas dėl to, kad atsakovas neužtikrino ieškovo teisės susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą tinkamo įgyvendinimo bei laiku nepateikė ieškovui informacijos, kad jis nėra pašalintas iš Klubo narių. 

67.       Byloje taip pat nustatyta, kad civilinė byla du kartus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi bei 2020 m. birželio 19 d. nutartimi grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, nustačius, kad neatskleista bylos esmė, o bylos pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Taigi bylos nagrinėjimo procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko tris kartus, tai lėmė išaugusias ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmą bei antrą kartą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nekeitė savo ieškinio reikalavimo (išskyrus minėtą reikalavimo atsisakymą pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu, kai byla pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme). Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nors pareikšti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti yra nukreipti į ateitį, siekiant išvengti jo teisių pažeidimo, ieškovas, nurodydamas apie savo teisių pažeidimus, jokių konkrečių reikalavimų dėl savo pažeistų teisių nesuformulavo, t. y. nereiškė reikalavimų pripažinti konkrečių atsakovo veiksmų nepagrįstais, neteisėtais, nereiškė reikalavimų pašalinti  konkrečių pažeidimų ir pan. Todėl nors pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ieškovo pažeistų teisių, tačiau konkrečių teisių pažeidimo faktų nenustatė. Ieškovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo nurodytas civilinės bylos grąžinimo priežastis, galutinius ieškinio reikalavimus suformulavo tik trečią kartą nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. 

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinį elgesį, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1  dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, priteisiant ieškovui iš atsakovo 70 proc. jo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 6388,80 Eur ((8164,98 Eur + 961,89 Eur) x 70 proc.) (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju, visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovo, kai bylinėjimosi procesas užsitęsė, o bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose vyko tris kartus iš dalies ir dėl ieškovo kaltės, laiku ir tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo

69.       Pripažinusi, kad ieškiniu pareikšti pirmas, antras ir trečias reikalavimai negalėjo būti savarankišku ieškinio dalyku, tačiau nustačiusi, kad jų faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas ketvirto ir penkto ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas, kuris buvo įrodytas ir šie reikalavimai patenkinti, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tuo pagrindu, jog buvo patenkinta tik dalis ieškinio reikalavimų, ieškovo turėtų išlaidų atlyginimas negali būti mažinamas.

70.       Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1052,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (PVM sąskaitą faktūrą, serija AS, Nr. 21-08-04, sąskaitos išrašą), ir prašė jų atlyginimą priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktų nuostatas, todėl jų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

        n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį pakeisti.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo D. B. atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ pareikštus reikalavimus: pripažinti, kad atsakovas, nepateikdamas ieškovui informacijos apie Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teisę gauti informaciją; pripažinti, kad atsakovas, neįrašydamas ieškovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. savo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises; pripažinti, kad atsakovas, neleidęs ieškovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises.

Priteisti ieškovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (j. a. k. 191536133) 6388,80 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 80 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (j. a. k. 191536133) 1052,70 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du Eur 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Danguolė Bublienė

                                                                                Andžej Maciejevski

                                                                                Donatas Šernas