Civilinė byla Nr. e2-99-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00498-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.3.2.5
(N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens VERSLO, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – VERSLO, uždaroji akcinė bendrovė, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Urbasta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo;
1.2. taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“, (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas) procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, įpareigojo atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
3. 2023 m. gruodžio 1 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VERSLO, UAB (toliau – ir trečiasis asmuo) pateikė prašymą taikyti ieškovės atžvilgiu trečiojo asmens naudai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę per Kauno apygardos teismo nustatytą terminą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 137 161,12 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
4. Trečiasis asmuo nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti jo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Visų pirma, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami trečiojo asmens, kaip Pirkimą laimėjusio, verslą vykdančio tiekėjo, teisėti lūkesčiai. Jeigu ne ieškovės kreipimasis į atsakovę su pretenzija, Pirkimo sutartis galėjo būti pasirašyta dar 2023 m. spalio 24 d., kas reiškia, kad trečiasis asmuo Pirkimo sutartį būtų galėjęs pradėti vykdyti prieš žiemos sezoną. Antra, vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros skelbiama Statybos sąnaudų elementų kainų indeksų lentele, 2022 m. spalio mėn. visos statybos sąnaudų indeksas buvo 148,7734, o 2023 m. spalio mėn. – 152,1473. Vadinasi, per metus kainų indeksas pakito +2,27 proc., atitinkamai statybos sąnaudų elementų kainos per metus padidėjo 2,27 proc., kas reiškia, kad vidutinis mėnesinis pabrangimas siekia 0,19 proc. Taigi, šiuo atveju Pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas sudaryti Pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu gali realiai sąlygoti ženklias neigiamas pasekmes Bendrovei, nes jeigu kainos toliau didėtų pagal nurodytą tendenciją ir jeigu tik 2024 m. balandžio mėnesio pradžioje būtų atnaujintos Pirkimo procedūros, trečiasis asmuo patirtų 137 161,12 Eur nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Trečia, trečiojo asmens 137 161,12 Eur nuotolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kad ji objektyviai negalėtų atlyginti trečiojo asmens dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių. Be to, ieškovė, inicijuodama bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra itin nesąžininga, nes ne tik, kad nenurodė jokių motyvų dėl savo realių galimybių tapti Pirkimo laimėtoja, bet nėra net hipotetinės galimybės, jog ieškinio patenkinimo atveju Pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškove, nes iki 2026 m. spalio 1 d. ji yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VERSLO, uždarosios akcinės bendrovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
6. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį.
7. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – realiai tikėtino nuostolių atsiradimo. Teismas vertino, kad nors trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti galimus atsirasti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaujasi Valstybės duomenų agentūros skelbiama Statybos sąnaudų elementų kainų indeksų lentele, tačiau Pirkimo objektas yra sporto paskirties pastato statyba su baseinų konkrečios baseinų technologijos įrangos įrengimu, t. y. Pirkimo objektas yra specifinis, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad baseinų statyba ir baseinų įrengimo kainų pokyčiai yra tapatūs Statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčiams. Nors trečiasis asmuo galimus patirti nuostolius grindžia lygindamas 2022 m. spalio ir 2023 m. spalio mėn. statybos kainas, tačiau teismo vertinimu, nė viena iš šalių nežino, kaip statybos sąnaudos keisis ateityje, todėl trečiojo asmens pateiktus paskaičiavimus, vertinant darbų kainų padidėjimą praeitais laikotarpiais, atmetė kaip nepagrįstus.
8. Teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens galimų patirti nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas iš byloje pateikto trečiojo asmens pasiūlymo nustatė, kad pasiūlymo galiojimas yra terminuotas, t. y. pasiūlymas galioja iki Pirkimo dokumentų 8.1 punkte nurodyto termino, t. y. iki 2023 m. lapkričio 26 d. (imtinai). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo turėtų galimybę Pirkimo sutartį sudaryti tik 2024 m. balandžio mėn., tai nebūtų privalomas veiksmas, kadangi trečiasis asmuo galėtų nuspręsti, ar jam naudinga, ar nenaudinga sudaryti Pirkimo sutartį.
9. Teismas vertino, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra bloga ir ateityje ji nesugebės galimų nuostolių atlyginti. Teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės mokumą ar nemokumą. Vien nurodymas, kad 2022 m. ieškovė dirbo nuostolingai, kad sumažėjo darbuotojų skaičius, ar, kad ieškovė buvo įtraukta į ilgalaikių skolininkų sąrašą, savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovė jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nebūtų pajėgi trečiajam asmeniui atlyginti jo neva patiriamus nuostolius. Be to, nors trečiasis asmuo nurodė, kad egzistuoja reali galimybė, kad ieškovė paslėps, perleis, įkeis turimą turtą ar kitaip jį apsunkins tam, kad trečiajam asmeniui nebūtų atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirti nuostoliai, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VERSLO, UAB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti trečiojo asmens ieškovės atžvilgiu pareikštą prašymą užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo neįrodė visų sąlygų, kuriomis vadovaujantis būtų galima tenkinti trečiojo asmens prašymą ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemonę, tai yra tiek realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą (pirmoji sąlyga), tiek nuostolių atsiradimo mechanizmą, kuris priežastiniu ryšiu yra susijęs su Pirkimo procedūrų sustabdymu bei uždraudimu sudaryti Pirkimo sutartį (antroji sąlyga), tiek tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkimą arba nebuvimą galimybės juos kompensuoti (trečioji sąlyga).
10.2. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą (pirmoji sąlyga) gali įrodyti tik baseinų statybos kainų didėjimas ateityje, šią sąlygą susiejo su aplinkybe, kurią objektyviai nėra įmanoma nustatyti. Šiuo atveju Valstybės duomenų agentūra nerenka, nesistemina ir neindeksuoja konkrečiai baseino statybos sąnaudų elementų kainų bei neatlieka tokių kainų prognozių į ateitį. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi de facto (faktiškai) nustatytas pirmosios sąlygos įrodinėjimo standartas neatitinka nei pamatinio protingumo principo, nei Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad pakanka nustatyti tik realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą. Trečiasis asmuo nuostolių atsiradimo tikėtinumą pagrindė Valstybės duomenų agentūros, vykdant jai teisės aktais paskirtą funkciją, skelbiamais duomenimis apie statybos sąnaudų elementų kainas, jų indeksų pokyčius per pastaruosius vienerius metus. Atitinkamai vadovaujantis tokia kainų didėjimo tendencija, buvo atliktas realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžio apskaičiavimas. Šiuo atveju teismas, nurodydamas, kad atsakovė turės visiškai ar iš dalies kompensuoti Pirkimo sutarties vykdymo padidėjimo kaštus, nepagrįstai nutyli, kad Pirkimo sutarties projekto 86 punkte yra nustatytos konkrečios privalomos Pirkimo sutarties kainos peržiūros sąlygos. Taigi, priešingai nei yra teigiama skundžiamoje nutartyje, ne visais atvejais padidėję Pirkimo sutarties vykdymo kaštai bus kompensuojami.
10.3. Teismų praktikoje nurodyta, kad tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Vadovaujantis minėtu, atmestinas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad antrosios sąlygos buvimą per se (savaime) paneigia tai, kad Pirkimo sąlygose Pirkimą laimėjusio tiekėjo atžvilgiu nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti Pirkimo sutartį.
10.4. Trečiasis asmuo įrodė ir trečiąją sąlygą, tai yra tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą, netaikius užtikrinimo priemonių. Trečiosios sąlygos buvimą trečiasis asmuo pagrindė viešai prieinamais duomenimis ne tik apie ieškovės nuostolingą veiklą, bet ir apie nesąžiningus jos veiksmus. Teismas niekaip nepagrindė savo pozicijos, kad ginčo atveju apsunkintą nuostolių kompensacijos išieškojimą gali patvirtinti tik ieškovės nemokumas. Toks nutartimi de facto nustatytas 3 sąlygos įrodinėjimo standartas neatitinka nei pamatinio protingumo principo, nei Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad pakanka nustatyti tik tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą. Ieškovė savo geros finansinės būklės pasirinko neįrodinėti ir jokiais leistinais įrodymais nepaneigė nurodytų aplinkybių apie sunkią finansinę padėtį.
11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Nurodo tokius atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:
11.1. Egzistuoja tikimybė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Pirkimo sutarties vykdymo kaštai padidės ir šių kaštų padidėjimo rizika teks trečiajam asmeniui. Atitinkamai dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo patirs nuostolius, kurių atlyginimą trečiasis asmuo pagrįstai ir prašo užtikrinti.
11.2. Dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė taip pat patiria bei ateityje patirs nuostolius. Pirkimo objektas yra svarbus visuomenės interesams. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama Pirkimu – pastatyti naują baseiną, be kita ko, užtikrinant Kauno miesto moksleivių poreikius. Atsakovė įgyvendina Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti programą, kurios tikslas išmokyti mokinius plaukti ir saugiau elgtis vandenyje ir prie vandens, formuoti fiziškai aktyvios ir sveikos mokinių gyvensenos įgūdžius, mažinti skendimų skaičių. Šiuo atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei negalint įgyvendinti programos bei negaunant naudos / pajamų iš planuojamo pastatyti baseino veiklos, atsakovė neabejotinai patiria ir ateityje patirs nuostolius, kuriuos galiausiai turės prašyti atlyginti ieškovės.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškinį pateikė teisinį suinteresuotumą byloje praradusi ieškovė. Be to, teismas nevertino, kad praleidusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnyje nustatytus terminus ir nepasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija byloje ieškovė iš esmės ginčija Pirkimo sąlygų teisėtumą. Nepaisant ieškinio nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių ieškovė neatsisako ieškinio reikalavimų ir toliau didina kitų byloje dalyvaujančių asmenų patiriamus nuostolius.
12. Ieškovė UAB „Urbasta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:
12.1. Trečiasis asmuo neįrodė nei vienos iš sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas CPK 146 straipsnyje nurodytas nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
12.2. Iš trečiojo asmens argumentų nėra aišku, kaip yra konkrečiai susijęs statybų sąnaudų indeksas su Pirkimo objektu. Pirkimo objektas yra specifinis ir negalima teigti, kad baseinų statyba bei baseinų įrengimo kainų pokyčiai yra tapatūs Statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčiams. Be to, pats trečiasis asmuo pripažino, kad negali pateikti ir nepateikė baseino statybos sąnaudų elementų kainų pokyčių, taip pat negali pateikti ir nepateikė įrodymų apie baseino statybos kainų pokyčius ateityje. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo teigia, jog dėl vėlesnio Pirkimo sutarties sudarymo jis patirtų nuostolių, trečiasis asmuo privalo pateikti konkrečius tai patvirtinančius įrodymus. Nors trečiasis asmuo savo galimus nuostolius grindžia praeities duomenimis, t. y. lygindamas 2022 m. spalio ir 2023 m. spalio mėn. statybos kainas, tačiau nei viena iš šalių nežino, kaip statybos sąnaudos keisis ateityje. Net jeigu būtų galima analizuoti trečiojo asmens pateiktus praeities statybos kainų duomenis matyti, kad statybos kainos keitėsi netolygiai. Trečiajam asmeniui teigiant, kad dėl teismo bylos Pirkimo sutartis bus sudaryta ne 2023 m. spalio mėnesį, bet 2024 m. balandžio mėnesį, turėtų būti analizuojama, kaip keitėsi statybos darbų kainos nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio. Trečiasis asmuo, teikdamas teismui prašymą, remiasi praeities duomenimis, nors pagrindime teigia, jog statybos darbų kainos didės ateityje. Tokiu būdu trečiasis asmuo pats sau prieštarauja ir nėra aišku, kokiais konkrečiai duomenimis trečiasis asmuo apskaičiuoja savo galimus tariamus nuostolius.
12.3. Trečiasis asmuo neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirtų kokius nors nuostolius. Pirkimo sutarties 86 punktas nustato išsamias taisykles, kaip yra perskaičiuojama sutarties kaina tuo atveju, jeigu padidėja sutarties vykdymo sąnaudos. Todėl tuo atveju, jeigu dėl vėlesnio Pirkimo sutarties pasirašymo padidėtų baseino statybos darbų kainos, sutarties kaina galės ir turės būti indeksuojama, kas reiškia, jog faktiškai trečiasis asmuo nepatirtų jokių nuostolių. Kaip matyti, trečiojo asmens pasiūlymo galiojimas jau faktiškai yra pasibaigęs. Tai reiškia, kad net tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo turėtų galimybę Pirkimo sutartį sudaryti 2024 m. balandžio mėnesį, tai nebūtų privalomas veiksmas, kadangi trečiasis asmuo galėtų nuspręsti, ar jam naudinga, ar nenaudinga sudaryti Pirkimo sutartį. Be to, trečiasis asmuo, dalyvaudamas Pirkime, galėjo ir privalėjo numatyti, jog dėl Pirkimo gali kilti teisminių ginčų, dėl ko Pirkimo sutarties sudarymas gali būti atidėtas tam tikram laiko tarpui.
12.4. Trečiasis asmuo neįrodė trečiosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos, t. y., kad egzistuoja tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas. Vien tai, kad UAB „Urbasta“ 2022 metais patyrė nuostolių, nereiškia, jog ji nebūtų pajėgi vykdyti savo prievolių. Tam, kad trečiasis asmuo įrodytų trečiąją sąlygą dėl tikėtino nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimo, jis privalo įrodyti, jog UAB „Urbasta“ neturi pajėgumų atlyginti tikėtinų nuostolių. Tačiau trečiasis asmuo nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
16. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais ar teisių suvaržymais asmeniui, kurio turtui jos yra taikomos, tačiau tais atvejais, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pareikštiems reikalavimams suvaržo šalies teises, sukelia ar realiai gali sukelti nuostolių atsiradimą, įstatymas numato galimybę prašyti pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) ar taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė savo teisių įgyvendinimui pasirinko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
18. Susiformavusioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
19. Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-556/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).
21. Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-280-790/2023 23 punktas, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-840-302/2023 18 punktas). Vadinasi, šiuo atveju būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kilo pareiga įrodyti galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas (žr. šios nutarties 18 punktą).
22. Atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tai reiškia, kad pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį negali būti užtikrinami hipotetiniai nuostoliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Savo ruožtu teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017).
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiu atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo. Minėto ieškinio reikalavimo užtikrinimui, Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, įpareigojo atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – įpareigojo sustabdyti jos vykdymą. Trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą taikyti ieškovės atžvilgiu trečiojo asmens naudai nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Trečiasis asmuo įrodinėdamas pirmąją (realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas) ir antrąją (tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis) sąlygas nuostolių atsiradimo tikėtinumą iš esmės grindė Valstybės duomenų agentūros, vykdant jai teisės aktais paskirtą funkciją, skelbiamais duomenimis apie statybos sąnaudų elementų kainas, jų indeksų pokyčius per pastaruosius vienerius metus. Tuo tarpu, trečiojo asmens argumentai, susiję su trečiosios sąlygos (tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių) grindžiami nuostolinga ieškovės veikla ir jos nesąžiningais veiksmais.
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Apeliantė (trečiasis asmuo) nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą įrodė. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad šiuo atveju nuostolius gali įrodyti tik baseinų statybos kainų didėjimas ateityje, pirmąją sąlygą susiejo su aplinkybe, kurią objektyviai nėra įmanoma nustatyti – Valstybės duomenų agentūra nerenka, nesistemina ir neindeksuoja konkrečiai baseino statybos sąnaudų elementų kainų bei neatlieka tokių kainų prognozių į ateitį. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytas pirmosios sąlygos įrodinėjimo standartas neatitinka nei protingumo principo, nei Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad šiuo atveju pakanka nustatyti tik realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės mokumą ar nemokumą, nesąžiningus veiksmus (trečiąją sąlyga), nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, kad pakanka nustatyti tik tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau apeliantės nurodomus argumentus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ar netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Tai yra, trečiojo asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina galimą realiai prognozuotinų nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nėra pagrindo abejoti, kad Pirkimo objektas (sporto paskirties pastato – baseino statybos darbų pirkimas) yra specifinis. Tam, kad įgyvendinti Pirkimo sąlygas, reikalinga turėti ir sumontuoti specifinius įrengimus (plaukimo baseiną, vaikų mokomąjį baseiną, pirtis, masažinių vonių sistemą ir kt.), todėl šiuo atveju negalima būsimų nuostolių vertinti, atsižvelgus į bendruosius Statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokyčius. Be to, nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trečiasis asmuo apskaičiuoja lygindamas 2022 m. spalio mėn. ir 2023 m. spalio mėn. statybos kainas, nors prognozuoja, kad galimai Pirkimo sutartis bus sudaryta tik 2024 m. balandžio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens pateikti paskaičiavimai, vertinant darbų kainų padidėjimą praeitais laikotarpiais, nepagrindžia galimų darbų kainų padidėjimo ateityje. Be to, nurodomas nuostolių susidarymo mechanizmas ne tik nėra aiškus, bet tokiomis prielaidomis paremto galimų nuostolių apskaičiavimo, nepakanka, kad nuostolių atsiradimą būtų galima pripažinti realiu. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 22 punkte, gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą. Šiuo atveju vien abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie galimus nuostolius ir hipotetiniai paskaičiavimai nesudaro pagrindo spręsti apie realiai prognozuotinus nuostolius.
26. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas Pirkime yra terminuotas ir galioja iki Pirkimo dokumentų 8.1 papunktyje nurodyto termino, tai yra iki 2023 m. lapkričio 26 d. (imtinai). Todėl, net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo turėtų galimybę pirkimo sutartį sudaryti tik 2024 m. balandžio mėn., tai nebūtų privalomas veiksmas. Be to, trečiasis asmuo, būdamas verslininku, galėjo numatyti, kad dėl Pirkimo gali kilti teisminių ginčų ir sutarties sudarymas gali būti atidėtas tam tikram laiko tarpui, o vien ta aplinkybė, jog apeliantė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė tariamus nepatogumus, savaime nėra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
27. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantė neįrodė, kad dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ji patiria nuostolius. Kadangi CPK 146 straipsnyje įtvirtinta nuostolių, galinčių atsirasti ar patiriamų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo galimybė siejama su pirmiau aptartų sąlygų visuma (žr. šios nutarties 18 punktą), todėl neįrodžius bent vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinos sąlygos, nuostolių atlyginimo užtikrinimas negali būti taikomas ir kiti skundo argumentai (dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo) iš esmės nedaro įtakos bylos teisiniam rezultatui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti trečiojo asmens (apeliantės) prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo buvo pagrįstas bei teisėtas. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza