Baudžiamoji byla Nr. 2K-131/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.3.; 2.1.15.2.6.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Prano Kuconio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant R. Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai, .
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų. Dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2005 m. gruodžio mėn.) T. V. išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. V. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
T. V. nuteistas už tai, kad Kretingos r. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamoje vietoje, name bei prie jo esančiame garaže, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 71,123 g narkotinės medžiagos heroino, 52,574 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,896 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2006 m. rugpjūčio mėn. 29 d. 7.20 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu T. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kasacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai be pagrindo nesprendė klausimo dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo bei slapto jo sekimo teisėtumo. Pagal BPK 154 straipsnį klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, daryti įrašus ir pagal BPK 160 straipsnį paskirti slaptą asmens sekimą galima, kai yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Baudžiamojoje byloje nėra jokių ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, patvirtinančių, kad T. V. telefoninių pokalbių klausymasis, įrašų darymas, jo sekimas buvo teisėti. Todėl neteisėtais būdais gauti duomenys dėl galimos nusikalstamos veikos darymo nedavė teisėto pagrindo 2006 m. rugpjūčio 29 d. atlikti kratą T. V. gyvenamajame name ir prie jo esančiame garaže, o kratos metu gauti duomenys negali būti įrodymais, nes gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką.
Be to, kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. T. V. teigia, kad prieš sulaikymą, kažko ieškodamas garaže, netyčia rado dėžę, kurioje aptiko, kaip jis pats įtarė, narkotinių medžiagų. Radęs narkotines medžiagas, T. V. tik įtarė, kad tai narkotikai, bet nežinojo, nei koks jų kiekis, nei kokios tai konkrečiai narkotinės medžiagos. Pasak kasatoriaus, garažas ir jame buvusios narkotinės medžiagos jam nepriklausė, todėl teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad T. V. laikė narkotines medžiagas, nes jos nebuvo jo žinioje.
Nuteistojo T. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 145 straipsnio reikalavimų
Kasaciniame skunde kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo grįsti nuosprendžio įrodymais, gautais kratos, atliktos jo namuose, metu, nes krata buvo atlikta neteisėtai.
Krata gali būti atliekama tik esant BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos. Pagal BPK 145 straipsnio 1 dalies nuostatą krata daroma tada, kai yra ikiteisminio tyrimo duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų, dokumentų ir kitų objektų. Šie duomenys gali būti gaunami tiek iš procesinių šaltinių, tiek iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos rezultatų medžiagos. Kad T. V. namuose buvo pagrindas kratai daryti, patvirtina 2006 m. rugpjūčio 29 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad T. V. gyvenamoje vietoje, garaže, buvo kartoninė dėžė, kurioje buvo 3 polietileniniai maišeliai su neaiškios kilmės milteliais. Vėliau nustatyta, kad tai buvo narkotinė medžiaga. Tai, kad byloje nėra operatyvinės veiklos medžiagos, nereiškia, kad krata buvo atlikta neteisėtai.
Pagal BPK 145 straipsnio 3 dalį krata daroma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tačiau neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad krata T. V. namuose buvo daroma 2006 m. rugpjūčio 29 d. tyrėjos nutarimu. Tokiais atvejais įstatymas reikalauja, kad per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad krata T. V. namuose buvo atlikta 2006 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu, kuris buvo patvirtintas teisėjo 2006 m. rugpjūčio 30 d. Vadinasi, BPK 145 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.
Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad krata T. V. namuose buvo atlikta vien tik jo telefoninių pokalbių, dėl kurių nebuvo priimta teisėjo nutartis, pasiklausymų pagrindu. Byloje tokios teisėjo nutarties nėra, tačiau nėra ir duomenų, kad buvo klausomasi T. V. telefoninių pokalbių. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 154 ir 160 straipsnių reikalavimų pažeidimų, tiriant T. V. baudžiamąją bylą.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu T. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nuteistojo T. V. apeliacinis skundas pagrįstai atmestas.
Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Todėl T. V. kasacinio skundo motyvai nagrinėtini tiek, kiek jie yra susiję su tinkamu BK 260 straipsnio 3 dalies pritaikymu.
BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija nustato baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą.
Tai, kad kratos metu T. V. priklausančiame garaže surastų 71,123 g heroino, 52,574 g metamfitamino, 0,896 g kanapių ir jų dalių sudaro labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nekelia abejonių ir pačiam kasatoriui T. V.
BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas – sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų sudaro savarankišką nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tokia nusikalstama veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, todėl narkotinių medžiagų, surastų T. V. garaže, laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai T. V. pradėjo jas laikyti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. sąmoningai savo garaže laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tai, kad T. V. teigimu, narkotinė medžiaga priklausė kitam asmeniui, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, jeigu nustatyta, kad jis suvokė, jog laiko narkotinę medžiagą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tai nustatyta ir kasacine tvarka nagrinėjant bylą ši aplinkybė nekvestionuojama.
T. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Pranas Kuconis
Josifas Tomaševičius