Civilinė byla Nr. 2S-1713-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08801-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.8.9; 3.3.2.5.

                                                                    (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-15173-375/2017 atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, S. N. L., tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Policijos generalinis komisaras, Policijos departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš atsakovų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, S. N. L. bei Lietuvos valstybės solidariai priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, 23 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog jis dėl atsakovų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės biudžetinės įstaigos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės biudžetinės įstaigos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, S. N. L., kaip įvairių institucijų ir jų atstovų veiksmų bei neveikimo, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškiniu ir prašo priteisti.

Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala kilo dėl valstybės ir jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo dėl kurių ieškovas ilgą laiką jautė emocinę įtampą ir nerimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį.

Teismas šioje nutartyje nurodė, kad ieškovo ieškinys yra įžeidžiantis Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe ir jų tautybės pagrindu, iš esmės yra grindžiamas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, deklaratyviais ir įžeidžiančiais pareiškimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra įžeidžiančio pobūdžio, teismas sprendė, kad ieškovas, pateikdamas tokio turinio ieškinį, sąmoningai siekė rodyti netinkamą požiūrį į Lietuvos valstybę, reikšti nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės, konstatavo netinkamą ieškovo procesinį elgesį, kurį prilygino piktnaudžiavimui teise. Atsižvelgdamas į tai, kad vien tik Kauno apylinkės teisme ir vien tik civilinio proceso tvarka 2016 - 2017 metais buvo nagrinėjami daugiau kaip 25 ieškovo ieškiniai, prašymai dėl proceso atnaujinimo, skundai dėl antstolio veiksmų ir įvairūs pareiškimai, laikė, jog ieškovui žinomi ieškinio turiniui keliami reikalavimai, todėl sprendė, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl tokių ieškovo nesąžiningų veiksmų neturėjo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą

Teismas pažymėjo, kad ieškinio, kuris iš esmės būtų grindžiamas įžeidžiančio pobūdžio deklaratyviais pareiškimais, žeminančiais asmenis jų tautybės pagrindu, taip pat įžeidžiančio pobūdžio deklaratyviais pareiškimais apie Lietuvos valstybę, jos teismus ir kitas institucijas, jose dirbančius pareigūnus ir valstybės tarnautojus, kitus asmenis, priėmimas ir nagrinėjimas teisme prieštarautų viešajai tvarkai, kadangi preziumuotų prielaidą, jog asmenų žeminimas jų tautybės pagrindu gali būti teisėtas ir pagrįstas.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir tokiu būdu pažeidė CPK 2 straipsnio nuostatą. Teismas nepagrįstai diskriminuoja ieškovą – neleidžia jam ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį – ieškovo teisę į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teise, šiai aplinkybei pagrįsti nenurodė jokių ieškinio trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį jo išsamiai neperskaitęs ir neišanalizavęs, skundžiamai nutarčiai priimti panaudojo procesinio dokumento, priimto kitoje civilinėje byloje, ruošinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas - patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinio turinys ir jame nurodomos aplinkybės bei vartojami teiginiai yra emocionalūs, deklaratyvaus ir įžeidžiančio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes iš apelianto ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apeliantui V. J. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškinti ieškinio turiniui keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka (Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20811-848/2016; Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30881-955/2016; Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14410-199/2017 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas apelianto teikiamą teismui ieškinį atsisakė priimti kaip pareikštą piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą, nes apelianto ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl valdžios institucijų ir jos pareigūnų neva neteisėtų veiksmų, negali būti vertinamos kitaip, kaip tik sąmoningas siekis sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas bei naudojimasis teise kreiptis į teismą ne pagal jos paskirtį.

Vertindamas apelianto atskirojo skundo argumentą dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė civilinio proceso kodekso normas ir jas taikė, bei atsižvelgdamas į bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 straipsnis) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, remdamasis atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl neturi pagrindo sutikti ir su šiuo apelianto atskirojo skundo argumentu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, laiko, jog jie yra aiškūs ir suprantami, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, aiškiai suprantama ir dėl to paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis