Civilinė byla Nr. 2VP-401-850/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00904-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 27 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,
sekretoriaujant I. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjui J. L.,
suinteresuotam asmeniui E. L.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. ir E. L. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. L. (toliau – pareiškėjas) prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2900-850/2019 patvirtintos taikos sutarties vykdymo. Prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo E. L. (toliau – suinteresuotas asmuo) nevykdo taikos sutarties sąlygų 5 punkto, kuriuo susitarta, kad J. L. naudotis kaire tvarto ir dešine daržinės dalimi (žiūrint iš kiemo pusės) pagal esamas pertvaras.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad E. L. užkalė kažkokias plokštes, taip durų vietoje padarydama sieną. Užtverta savavališkai pastatyta pertvara uždaro įėjimą į jam priklausančią tvarto ir daržinės dalį. Užvaldytos abi durys, nors vienos priklauso jam, o kitos E. L..
Suinteresuotas asmuo E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš 40 metų buvo sienelė, perskirta mediniais pagaliais, kuri yra supuvusi. Pati vieną sienikę buvo atitvėrusi, kad būtų riboženklis, kur yra J. L., o kur jos dalis. Į J. L. pusę ji neina. Pati užstatė stalo teniso lentą, kad į jo pusę neitų jos gyvuliai. Dalis pertvarų yra likę. Abejos durys yra jos pusėje. L. gali pasidaryti duris ir vaikščioti. Kai buvo atvažiavusi antstolė, jos nematė. Pertvaros ji nenugriovė, ji supuvo jau prieš daugelį metų ir ją nuardė dar būdami gyvi tėvai.
Šalys nupiešė ant lapo, kokiomis pastato dalimis naudojasi.
Teismas
konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2900-850/2019 patvirtino šalių patikslintą 2019 m. birželio 5 d. taikos sutartį. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 28 d. Pareiškėjas J. L. 2019 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties 5 punkto nevykdymo. Sutarties 5 punkte nurodyta –„Pareiškėjai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) susitaria, kad nustatoma, jog tvartu, unikalus (duomenys neskelbtini), ir daržine, unikalus (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai naudosis bendrai, o būtent: J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis kaire tvarto ir dešine daržinės dalimi (žiūrint iš kiemo pusės) pagal esamas pertvaras, o E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis dešine tvarto ir kaire daržinės dalimi (žiūrint iš kiemo pusės) pagal esamas pertvaras“. Pareiškėjas nurodė, jog suinteresuotas asmuo nesilaiko taikos sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos, J. L. nėra galimybių patekti į jam priklausančią patalpą – tvartą.
Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos A. T. 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos A. T. 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
Šioje byloje prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo pareiškėjas J. L. grindė tuo, kad suinteresuotas asmuo E. L. neįvykdė taikos sutarties sąlygos – neleidžia pareiškėjui naudotis kaire tvarto ir dešine daržinės dalimi (žiūrint iš kiemo pusės) pagal esamas pertvaras.
Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai įvykdomos.
A. N. G. 2020 m. sausio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašo išdavimo teisinės reikšmės neturi, nes antstolė iš esmės nesiaiškino ar pažeistos taikos sutarties 5 punkto nuostatos, t. y. ar tvartas naudojamas pagal esamas pertvaras – apie jas minimame protokole net neužsiminta. E. L. patvirtino, kad ji apie antstolės atvykimą nebuvo informuota, su ja antstolė nebendravo ir jos pozicijos nesiaiškino. Antstolė konstatavo, kad į tvartą patenkama per duris kairėje pusėje, per kurias pagal taikos sutartį turėtų vaikščioti J. L., tačiau taikos sutartyje klausimas kuriomis durimis naudojasi E. L. ar J. L. nėra aptartas, todėl antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra informatyvus.
Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
J. L. su E. L. yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 7473 pagrindu tvarto, unikalus (duomenys neskelbtini), kiekvienam bendrasavininkiui priklauso po ½ dalį. E. L. teigia, kad jai tenka mažesnė tvarto dalis, pertvara yra už tvarto antrųjų durų. Dar tėvams esant gyviems, ji buvo tarp pirmųjų ir antrųjų durų, bet pertvara supuvo ir tėvai patys ją nugriovė. Šalys sudarydamos taikos sutartį, 5 punkte numatė, kad bendrasavininkiai naudosis tvartu ir daržine pagal esamas pertvaras. Byloje duomenų apie tai, kad po teismo patvirtintos taikos sutarties suinteresuotas asmuo E. L. ar kitas jos paprašytas asmuo būtų išgriovę pertvaras, nėra.
Įsiteisėjusios taikos sutarties vykdymo metu teismas neturi realios galimybės nustatyti, ar pareiškėjai taikos sutarties 5 punktu nukrypo nuo dovanojimo sutartimi nustatyto tvarto lygių dalių principo, tai yra, ar pertvara tvartą dalija į lygias dalis. Šalims nesusitarus kitaip, ši aplinkybė turi esminės reikšmės. Teismui ši aplinkybė nėra aiški, todėl vykdomasis raštas negali būti išduodamas. J. L. ir E. L. pasiūlytina geranoriškai kartu išmatuoti bendro tvarto plotą ir tvartą pasidalinti lygiomis dalimis – jei likusi pertvara tvarto nedalija į lygias dalis, kreiptis į teismą dėl taikos sutarties 5 punkto pakeitimo pagal pareiškėjų naujai aptartas sąlygas. Šalims nesusitarus geruoju – kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjo J. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėjas Egidijus Mockaitis