Civilinės bylos Nr. e2A-263-790/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00058-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tectis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“ dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo ir sumažintos darbų kainos permokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Betono mozaika“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinbeta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Argensta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tectis“ 32 580,36 Eur skolą, 7 977,27 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė (toliau – ir rangovė) paaiškino, kad pagal 2018 m. lapkričio 26 d. rangos darbų sutartį (toliau – ir Rangos sutartis-3) atliko rangos darbus ir tuo pagrindu pateikė atsakovei (toliau – ir užsakovė) apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Nr. 0001993, Nr. 0002145, Nr. 0002146, Nr. 0002147. Atsakovė, motyvuodama tuo, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, tik iš dalies įvykdė pinigines prievoles ir pagal Rangos sutartį-3 liko skolinga 31 360,12 Eur sumą.

3.       Ieškovė, atlikusi papildomus statybos darbus pagal atsakovės pageidavimus, kurie nebuvo numatyti Rangos sutartyje-3, pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002169 (1 220,24 Eur). Pastaroji taip pat nėra apmokėta. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei iš viso siekia 32 580,36 Eur.

4.       Aplinkybę, kad ieškovė įvykdė darbus pagal Rangos sutartį-3, patvirtina 2019 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2019 m. spalio 30 d. perduodamų–priimamų dokumentų sąrašas Nr. 1, 2019 m. spalio 30 d. vidaus ir lauko durų spynų raktų priėmimo–perdavimo aktas, 2019 m. spalio 30 d. baigiamasis priėmimo–perdavimo aktas (toliau – ir Baigiamasis aktas), atsakovei pateikti draudimo garantiniai raštai bei kiti dokumentai. Pasirašydama Baigiamąjį aktą, atsakovė patvirtino, kad rangovė atliko visus Rangos sutartyje-3 numatytus darbus pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus; darbai atlikti kokybiškai, laikantis sutartinių terminų ir yra tinkamai užbaigti; užsakovė neturi rangovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo kiekybės ir kokybės. Todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti savo prievolių vykdymą pagal Rangos sutartį-3 bei taikyti ieškovei Rangos sutarties-3 9.5 punkte nustatytą 15 000 Eur dydžio baudą už vėlavimą atlikti darbus iki 2019 m. lapkričio 1 d., pastarąją įskaitant į ieškovės atsakovei turimą piniginį reikalavimą.

5.       Atsakovės pateiktas Nebaigtų darbų kokybės trūkumų  aktas Nr. 1 (toliau – ir Nebaigtų darbų aktas) yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi jame nurodyti darbų defektai neegzistuoja arba šie tariami defektai yra papildomi darbai, kurių pagal Rangos sutartį-3 ieškovei nepriklausė atlikti. Vadovaujantis Rangos sutarties-3 9.3 punktu atsakovei yra taikytini 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną nuo visos neapmokėtos sumos, siekiantys 7 977,27 Eur. 

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. preliminariu sprendimu UAB „Argensta“ ieškinį patenkino. 

7.       Atsakovė UAB „Tectis“ patikslintame priešieškinyje prašė sumažinti darbų pagal 2018 m. kovo 19 d. rangos darbų sutartį (toliau – ir Rangos sutartis-1) bei Rangos sutartį-3 kainą 45 767 Eur be PVM suma ir priteisti atsakovei iš ieškovės 29 406,92 Eur sumažintos darbų kainos permoką arba (alternatyviai) priteisti iš ieškovės atsakovei 45 767 Eur nuostoliams atlyginti, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8.       Atsakovė nurodė, kad tarp rangovės ir užsakovės iš viso buvo sudarytos trys rangos sutartys: Rangos sutartis-1, pagal kurią ieškovė už 525 600 Eur sumą be PVM įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato, esančio Taikos pr. 114L, Kaune, statybos rangos darbus, 2018 m. birželio 13 d. rangos darbų sutartis (toliau – ir Rangos sutartis-2), pagal kurią ieškovė už 381 000 Eur sumą be PVM įsipareigojo atlikti paslaugų paskirties pastato, esančio Taikos pr. 114K, Kaune, statybos rangos darbus bei  Rangos sutartis-3, pagal kurią ieškovė už 600 000 Eur sumą be PVM įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato, esančio Veiverių g. 85, Kaune, statybos rangos darbus.

9.       Atsakovė paaiškino, kad statybos darbus pagal Rangos sutartį-3 ieškovė turėjo užbaigti ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau Baigiamasis aktas buvo pasirašytas tik 2019 m. lapkričio 5 d. Tą pačią dieną tarp šalių buvo pasirašytas ir Nebaigtų darbų aktas, kuriame buvo užfiksuoti ieškovės nebaigti vykdyti darbai bei nustatyti tokių darbų atlikimo terminai. Deklaracija apie statybos darbų užbaigimą pagal Rangos sutartį-3 buvo pasirašyta 2019 m. lapkričio 14 d. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, užsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties-3 9.5 punktu, teisėtai įskaitė savo turimą reikalavimą ieškovei dėl 15 000 Eur baudos į rangovės jai (užsakovei) turimą reikalavimą.

10.       Ieškovės nurodomi papildomi darbai už 1 220,24 Eur sumą yra tie patys darbai, kuriuos ieškovė vėlavo įvykdyti pagal Rangos sutartį-3. Šie darbai buvo užfiksuoti Nebaigtų darbų akte, todėl rangovė privalėjo juos atlikti neatlygintinai. Atsakovė taip pat teisėtai yra sustabdžiusi likusios ieškovės reikalaujamos sumos pagal Rangos sutartį-3 (16 360,12 Eur) mokėjimą, nes ieškovė nepašalino savo atliktų darbų trūkumų ir nepateikė laidavimo draudimo rašto.

11.       2019 m. gruodžio 20 d. techninis prižiūrėtojas L. Č. parengė objekto, esančio Taikos pr. 114L, Kaune, darbų kokybės trūkumų aktą Nr. 3 bei šio objekto fotofiksaciją. Darbų kokybės trūkumų akte Nr. 3 užfiksuoti ieškovės rangos darbų defektai pastate įrengtose grindyse: epoksidiniame grindų sluoksnyje yra atsiradęs didelis kiekis pūslių. Pūslės epoksidiniame grindų sluoksnyje atsirado dėl anksčiau fiksuoto įrengtų betoninių grindų defekto – susisluoksniavimo, kurį ieškovė paslėpė betonines grindis uždengus papildomu epoksidiniu grindų sluoksniu.

12.       2019 m. spalio 30 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti objekto Veiverių g. 85, Kaune, darbų trūkumai: objekto trinkelės, pateiktos į statybvietę, tiek sudėtos, tiek ir dedamos, yra dėmėtos, dėmės baltos spalvos. Šis trūkumas užfiksuotas ir 2019 m. lapkričio 5 d. šalių pasirašytame Nebaigtų darbų akte: trinkelės, pateiktos į statybvietę, dėmėtos (baltų dėmių prigimtis neaiški). Be to, pati ieškovė dar 2019 m. spalio mėn. teikė pretenziją trinkelių gamintojai UAB „Betono mozaika“ dėl trinkelių paviršiuje matomų baltų dėmių.

13.       2020 m. birželio 8 d. atsakovės darytose fotonuotraukose objekte Veiverių g. 85, Kaune, taip pat matyti, kad į pastato vidų bėga vanduo per langus. 2022 m. spalio 11 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovės langų skardinimo darbų trūkumus šalino atsakovės pasamdyta rangovė UAB „Skardena“.

14.       Siekdama ištaisyti ieškovės atliktų darbų trūkumus, atsakovė kreipėsi į skirtingus rangovus, kurie parengė rangos darbų sąmatas su darbų kainomis. Tačiau su netinkamu ieškovės darbų atlikimu susijusios aplinkybės bei tiksli atsakovės nuostolių suma – 45 767 Eur – paaiškėjo teismo ekspertui D. V. atlikus Statybos darbų techninę ekspertizę (toliau – ir Ekspertizė) ir pateikus 2021 m. lapkričio 15 d. Ekspertizės aktą (toliau – ir Ekspertizės aktas) kartu su lokalinėmis sąmatomis. 

15.       Ieškovė yra atsakinga už atsiradusius trūkumus ir jų šalinimą, todėl atsakovė turi teisę priešieškiniu prašyti sumažinti rangos darbų pagal Rangos sutartį-1 ir Rangos sutartį-3 kainą rangovės neatliktų darbų bei jos atliktų darbų trūkumų šalinimo verte – 45 767 Eur ir priteisti atsakovei iš ieškovės 29 406,92 Eur sumažintos darbų kainos permoką (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, CK 6.658 straipsnio 5 dalį) arba priteisti 45 767 Eur nuostoliams atlyginti (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 pateiktą išaiškinimą).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu pakeitė Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą: (1) ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Argensta“ iš atsakovės UAB „Tectis“ 31 360,12 Eur skolą, 7 977,27 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (39 337,39 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, (2) priešieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę UAB „Argensta“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ištaisyti jos atliktų darbų objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, trūkumus: išardyti 597 kv. m ploto kiemo betoninių trinkelių dangą, palyginti esamą pasluoksnį papildant naujomis medžiagomis ir pakloti trinkelių dangą naujomis kokybiškomis juodos spalvos trinkelėmis, siūles tarp trinkelių užšluoti skaldos atsijomis; per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ištaisyti jos atliktų darbų objekte, esančiame Taikos pr. 114L, Kaune, trūkumus: išardyti (nušratuoti) pastato pirmojo aukšto salėje (1-3 patalpoje, kurios plotas 451,88 kv. m), esančią epoksidinę dangą ir grindų betono paviršių 15 mm gyliu, paviršių nugruntuoti, užlieti savaime išsilyginantį skiedinį 15 mm ir jo paviršių apdoroti mineraliniu kietikliu, išardytas atliekas pristatyti į statybinių atliekų aikštelę.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovei Baigiamąjį aktą turėjo pateikti pasirašyti per penkias dienas nuo objekto statybos užbaigimo akto ir (ar) deklaracijos gavimo dienos. Atsakovė (užsakovė) turėjo pareigą Baigiamąjį aktą pasirašyti pašalinus visus užsakovės Nebaigtų darbų akte nurodytus trūkumus.

18.       Teismas sutiko su atsakove, kad Nebaigtų darbų akte nurodyti darbų defektai, antstolių konstatuotos faktinės aplinkybės, liudytojo parodymai, Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad Baigiamojo akto pasirašymo metu darbų trūkumų buvo. Tačiau, teismo vertinimu, prisiėmusi riziką Baigiamąjį aktą pasirašyti iki statybos užbaigimo akto išdavimo bei rangovei nepašalinus visų atliktų darbų trūkumų, atsakovė prisiėmė ir pareigą atsiskaityti su rangove Rangos sutartyje-3 numatyta tvarka. Atsakovei pateiktų 31 360,12 Eur ieškinio sumą pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0001993, Nr. 0002145, Nr. 0002146, Nr. 0002147 apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 25 d., todėl, atsakovei neįvykdžius pareigos pagal jas atsiskaityti, ieškovė pagal Rangos sutarties-3 9.3 punktą pagrįstai apskaičiavo 7 977,27 Eur delspinigių.

19.       Teismo vertinimu, Baigiamojo akto pasirašymas, nepriklausomai nuo jo pasirašymo datos, dėl tų pačių priežasčių (prisiimtų jo pasirašymo pasekmių) eliminuoja ir Rangos sutarties-3 9.5 punkte įtvirtintą atsakovės teisę reikalauti, kad užsakovė, darbus pavėlavusi atlikti iki 2019 m. lapkričio 1 d., sumokėtų vienkartinę 15 000 Eur baudą. Baigiamojo akto pasirašymas reiškia, kad ieškovė nėra pavėlavusi atlikti darbus iki 2019 m. lapkričio 1 d. Pasirašydama Baigiamąjį aktą atsakovė patvirtino prievolę atsiskaityti už atliktus darbus, t. y. patvirtino priešpriešinės prievolės nebuvimą.

20.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad 2019 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų akte ir lokalinėje sąmatoje Nr. 4-P nurodyti darbai yra atsakovės papildomai užsakyti ir dėl to apmokėtini darbai. Techninio projekto duomenys, Rangos sutarčių 5.12 punkte prisiimtas rangovės įsipareigojimas savo lėšomis sutvarkyti objekto aplinką, Rangos sutarčių 3.1 punkte apibrėžta papildomų darbų sąvoka, antstolės konstatuotos faktinės aplinkybės, Nebaigtų darbų kokybės trūkumų akte Nr. 1 užfiksuotų trūkumų ištaisymo faktas rodo, jog atlikdama šiuos darbus ieškovė taisė atliktų darbų trūkumus. Todėl teismas sumažino preliminariu sprendimu ieškovei priteistą sumą.

21.       Teismas nusprendė, kad atsakovė įrodė priešieškinyje išdėstytų ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą. Dėl trinkelių ir betoninių grindų trūkumų specifiškumo (visiško pasitvirtinimo praėjus tam tikram laiko tarpui) bei ieškovės nekokybiškai ištaisytų langų apskardinimo darbų laikytina, kad šie trūkumai galutinai paaiškėjo garantinio laikotarpio metu.

22.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad objekte Veiverių g. 85, Kaune, 47 proc. (kiekis nustatytas Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje) sumontuotų trinkelių turi vizualinių defektų – iki šiol (trejus metus) neišnykusias baltas dėmes – ir dėl to neatitinka įprastinių estetinių savybių trinkelių spalvai. Ieškovė suklojo trinkeles, neatitinkančias sutartinių reikalavimų ir todėl laikytina netinkamai įvykdžiusia savo pareigas pagal Rangos sutartį-3.

23.       Dėl langų skardinimo trūkumų ginčo nebuvo, ieškovė nesėkmingai atliko šių trūkumų šalinimo darbus, todėl tam, kad pastatas būtų apsaugotas nuo atmosferinių kritulių poveikio, atsakovė juos ištaisė pati, sumokėdama 2002 m. rugsėjo mėn. darbus atlikusiai UAB „Skardena“ 2 904,39 Eur. Byloje faktiškai nebuvo ginčo ir dėl to, kad betoninės grindys objekte Taikos pr. 114L, Kaune, įrengtos nekokybiškai, dėl to grindų danga „sproginėja“, o ant betoninių grindų viršaus išlietoje epoksidinėje dangoje susidaro pūslės. Ekspertizės akte konstatuota, kad šiame objekte įrengtos betoninės grindys neatitinka Rangos sutartyje-1, Techniniame projekte nurodytų reikalavimų.

24.       Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ nepaneigė Ekspertizės akto išvados, kad, „siekiant ištaisyti nustatytus grindų defektus, reikia atlikti tokius darbus: išardyti (nušratuoti) esamą epoksidinę dangą ir grindų betono paviršių 15 mm gyliu, tada paviršių nugruntuoti ir užlieti savaime išsilyginantį skiedinį 15 mm, kurio paviršių apdoroti mineraliniu kietikliu. Išardytas atliekas pristatyti į statybinių atliekų aikštelę. Nustatyta, kad pastato pirmojo aukšto salės (1-3 patalpos) plotas yra 451,88 kv. m., kurį visą reikia ištaisyti, kad būtų sustabdytas šarminės korozijos plitimas.“

25.       Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės perduotas, o atsakovės priimtas darbų rezultatas abiejuose objektuose yra naudojamas (pastatai išnuomoti), nėra pagrindo spręsti, kad rangovės atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti pagal rangos sutartis už tinkamos kokybės darbus.

26.       Galimybę taikyti CK 6.658 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą, nustatančią užsakovo teisę išskaičiuoti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, eliminuoja atsakovės pasirašytas Baigiamasis aktas ir išaiškinimas dėl užsakovo reikalavimo sumažinti kainą taikymo tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima ir naudoja. Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančių rangos sutarčių 7.2 punkte įtvirtinta, kad garantinio laikotarpio metu išaiškėjusius trūkumus, atsiradusius dėl rangovės ar subrangovų kaltės, ieškovė įsipareigoja pradėti šalinti per protingą terminą nuo užsakovės raštiško pranešimo gavimo dienos, jei tai leidžia darbų technologija, ir pašalinti per technologiškai būtinus terminus. Taigi, teismo vertinimu, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nagrinėjamu atveju neleido taikyti įstatymo galią šalims turintis susitarimas, nustatytas jų sudarytose rangos sutartyse.

27.       Kadangi rangos sutartyse nėra numatyta užsakovės teisė pašalinti trūkumus ar sumažinti darbų kainą, atsakovė 2019 m. bei 2020 m. ne kartą pasinaudojo rangos sutarčių 7.2 punkte ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta teise reikalauti rangovės neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą. Tačiau ieškovė Baigiamojo akto pasirašymo metu pripažinusi Nebaigtų darbų akte nurodytus jos atliktų darbų trūkumus bei įsipareigojusi juos ištaisyti, nuo bylos iškėlimo faktiškai trejus metus juos neigė ir netaisė, išskyrus nesėkmingą bandymą ištaisyti langų apskardinimo darbų trūkumus. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė pažeidė rangos sutarčių 7.2 punkte įtvirtintą įsipareigojimą, taip pat CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas. Todėl teismas priešieškinį tenkintino iš dalies ir atsakovės civilinių teisių apgynimui pritaikė CK 1.138 straipsnio 4 punkte numatytą būdą, įpareigodamas ieškovę natūra įvykdyti sutartinę pareigą pašalinti paminėtus trinkelių ir betoninių grindų trūkumus teismo Ekspertizės akte nurodytu būdu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Tectis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir patenkinti vieną iš alternatyvių reikalavimų: UAB „Argensta“ ieškinį atmesti, sumažinti darbų pagal Rangos sutartį-1 bei Rangos sutartį-3 kainą 45 767 Eur be PVM suma ir priteisti atsakovei iš ieškovės 29 406,88 Eur sumažintos darbų kainos permoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo arba priteisti ieškovei iš atsakovės 16 360,12 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus ir kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės 45 767 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Baigiamasis aktas buvo pasirašytas 2019 m. lapkričio 5 d., jau suėjus darbų pagal Rangos sutartį-3 atlikimo terminui. Kartu su Baigiamuoju aktu ginčo šalys pasirašė Nebaigtų darbų aktą, kuriame išvardino ieškovės iki 2019 m. lapkričio 5 d. neatliktus pagal Rangos sutartį-3 darbus, atliktų darbų trūkumus, taip pat darbų atlikimo bei trūkumų ištaisymo terminus. Atsižvelgiant į tai, Baigiamojo akto turinys teismo nepagrįstai buvo vertinamas atskirai nuo Nebaigtų darbų akto turinio. Baigiamuoju aktu apeliantė neatsisakė nuo pretenzijų (reikalavimų) ieškovei dėl darbų atlikimo, trūkumų pašalinimo ir pan. Baigiamuoju aktu su išlygomis, kurios aptartos Nebaigtų darbų akte, buvo priimti iki tol ieškovės atlikti statybos rangos darbai.

28.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbus ieškovė baigė per Rangos sutartyje-3 numatytą terminą – iki 2019 m. lapkričio 1 d. Ieškovė, vėlavusi pateikti darbų grafiką, galiausiai jo nesilaikė – darbus vykdė atsilikdama nuo jame numatytų terminų. 2019 m. spalio 30 d. antstolės fiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio mėn. ieškovė tebevykdė apdailos, dažymo darbus, nors pagal darbų grafiką jau turėjo būti vykdomos statybos užbaigimo procedūros. Baigiamasis aktas pasirašytas tik 2019 m. lapkričio 5 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą pasirašyta 2019 m. lapkričio 14 d. Būtent ši diena, vadovaujantis Rangos sutarties-3 4.10 punkto nuostata, laikytina darbų užbaigimo diena. Statybos rangos darbus pastate ieškovė vykdė dar ir 2019 m. lapkričio 26 d. Todėl apeliantė 2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu teisėtai įskaitė reikalavimą ieškovei dėl 15 000 Eur dydžio baudos į ieškovės turimą reikalavimą atsakovei dėl apmokėjimo už statybos rangos darbus pagal Rangos sutartį-3.

28.3.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei delspinigius. Apeliantė buvo pagrįstai sustabdžiusi priešpriešinių prievolių ieškovei vykdymą – apmokėjimą pagal PVM sąskaitas faktūras, nes ieškovė laiku neteikė apeliantei rangos sutarčių 8.3 punkte ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštų, ieškovė vėlavo įvykdyti įsipareigojimus numatytus Nebaigtų darbų akte iki 2019 m. lapkričio 16 d., kai kurių darbų trūkumų, pvz., trinkelių trūkumų nepašalino iki šiol.

28.4.                      Apeliantė pareiškė alternatyvų reikalavimą priteisti iš ieškovės 45 767 Eur (be PVM) nuostoliams atlyginti. Šis alternatyvus reikalavimas teismo nebuvo tinkamai įvertintas. Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantės reikalavimas sumažinti ieškovės atliktų statybos rangos darbų kainą buvo nepagrįstas, teismas privalėjo ne priteisti apeliantei ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimą natūra (ko apeliantė net ir neprašė), tačiau priteisti apeliantės prašomą nuostolių atlyginimą. Atsakovės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo pagrindžia tiek sprendime nustatytos aplinkybės, susijusios su defektų faktu, tiek ir CK 6.658 straipsnio 5 dalies, 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatos bei jų aiškinimas teismų praktikoje.

28.5.                      Teismai ne kartą sprendė, kad statybos darbų kaina gali būti mažinama trūkumų šalinimo kaina. Rangos sutarčių 7.2 punkto sąlyga, įtvirtinanti, kad rangovė garantiniu terminu išaiškėjusius trūkumus, atsiradusius dėl rangovės ar subrangovės kaltės, įsipareigoja pradėti šalinti per protingą terminą nuo užsakovės raštiško pranešimo gavimo dienos, jei tai leidžia darbų technologija, ir pašalinti per technologiškai būtinus terminus, nenumato konkrečių ribojimų apeliantės teisių gynimo būdams. Šios sutartinės nuostatos esmė ta, kad rangovė turi pareigą pradėti šalinti trūkumus per protingą terminą. Ieškovei tokią pareigą pažeidus, Sutartyje nėra numatyta ribojimų apeliantei naudotis kitais teisių gynimo būdais. Be to, tam, kad būtų mažinama statybos rangos darbų kaina, neturi būti nustatyta, kad darbų rezultatas visiškai negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį.

28.6.                      Teismas ginčą išsprendė ne pagal apeliantės byloje pareikštus reikalavimus. Reikalavimo įpareigoti ieškovę šalinti jos atliktų darbų trūkumus apeliantė nereiškė. Teismas taip pat neįvertino, kad jo parinktas apeliantės teisių gynimo būdas yra praktiškai neįgyvendinamas. Kadangi apeliantę saisto galiojančios nuomos sutartys, per šešis mėnesius ji negalės iškraustyti nuomininkų iš ginčo pastatų vien tam, kad darbus juose galėtų atlikti ieškovė. Kita vertus, remonto darbų vykdymo metu apeliantė negaus pajamų iš savo nuomininkų, o tai reiškia, kad tokius nuostolius turėtų taip pat atlyginti ieškovė. Taigi, teismas ne tik neišsprendė ginčo tarp šalių, bet ir sukūrė situaciją naujiems nesutarimams.

28.7.                      Pripažinęs, kad langų skardinimo darbus pastate Veiverių g. 85, Kaune, pagal Rangos sutartį-3 ieškovė atliko nekokybiškai, šių trūkumų jai taip pat nepavyko pašalinti, todėl apeliantė juos pašalino savo lėšomis, teismas nei sumažino ieškovės atliktų darbų kainą, nei priteisė apeliantei iš ieškovės nuostolių atlyginimą.

29.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Tectis“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Argensta“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

29.1.                      Atsakovė Baigiamąjį aktą pasirašė 2019 m. lapkričio 5 d. Būtent dėl šios akto pasirašymo dienos atsakovė pareikalavo 15 000 Eur baudos sumokėjimo ir ją įskaitė į mokėtinas sumas. Jei atsakovei tiko Rangos sutarties-3 įvykdymas 2019 m. lapkričio 5 d., tai tikrai jis turėjo tikti ir 2019 m. spalio 30 d., nes nebuvo esminių trūkumų. Todėl atsakovės argumentai dėl Rangos sutarties-3 neįvykdymo ir smulkių defektų taisymo po 2019 m. lapkričio 5 d. neturi reikšmės.

29.2.                      Aplinkybė, kad atsakovė pasirašė Baigiamąjį aktą, patvirtina faktą, kad ieškovė atliko visus darbus tinkamai. Net jeigu Baigiamojo akto pasirašymo metu buvo trūkumų, jie buvo nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo vertinti, kad ieškovė neatliko prisiimtų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį-3. Baigiamasis aktas pasirašytas be pastabų. Atsakovė pati yra atsakinga, kad nurodė vėlesnę Baigiamojo akto pasirašymo datą, nei faktiškai buvo perduotas objektas.

29.3.                      Nebaigtų darbų akte nurodyti reikiami atlikti darbai buvo tiesiog atsakovės pageidavimai, kuriems ieškovė neprieštaravo ir juos atliko. Visi šie darbai netrukdė atsakovei priduoti objekto. Atsakovė nepagrįstai tapatina Baigiamąjį aktą ir Nebaigtų darbų aktą.

29.4.                      Aplinkybę, kad ieškovė dar iki Rangos sutartyje-3 nurodyto termino (2019 m. lapkričio 1 d.) buvo pasiruošusi perduoti galutinai užbaigtus ir tinkamai atliktus darbus, patvirtina byloje esantis 2019 m. spalio 31 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šiame dokumente konstatuota, kad objekte visi darbai buvo baigti, patalpos išplautos ir buvo likusios visiškai nereikšmingos smulkmenos bei atsakovės pageidavimu vykdomi nesutartiniai darbai. 

29.5.                      Vien vadovaujantis Baigiamojo akto pasirašymo aplinkybe, nepriklausomai kada jis buvo pasirašytas, galima teigti, kad atsakovė neturi teisės reikalauti baudos mokėjimo. Deklaracija apie statybos užbaigimą buvo gauta tik 2019  m. lapkričio 14 d. dėl to, kad atsakovė nebuvo sutvarkiusi dujų įvedimo į objektą. Jeigu atsakovė tai būtų padariusi laiku, tai ir kitų dokumentų gavimas nebūtų vėlavęs.

29.6.                      Rangos sutartis-3 imperatyviai numatė, kad atsakovei nemokant už priimtus ir šiuo atveju jau naudojamus darbus yra skaičiuojamos netesybos. Teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės delspinigius.

29.7.                      Aplinkybė, kad rangovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovės nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti. Sulaikymo teise šiuo atveju atsakovė negalėjo naudotis, nes pasirašydama Baigiamąjį aktą patvirtino, kad jokių priešpriešinių prievolių nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad dėl dalies prašomų priteisti sumų ginčo netgi nėra, o dalies ji nemoka tik dėl to, kad atliko įskaitymą.

29.8.                      Atsakovė iš esmės savo prievolių vykdymą sustabdė dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su Rangos sutarties-3 tinkamu vykdymu, nes pagal šią sutartį statomas objektas ginčo laikotarpiu buvo apdraustas. Kitas atsakovės argumentas, kad neva darbai atlikti su trūkumais, o ieškovė jų netaisė, yra atmestinas vien dėl to, jog šie trūkumai galutinai paaiškėjo garantinio laikotarpio metu.

29.9.                      Trūkumų šalinimo išlaidos galimos tik tokiu atveju, jeigu atitinkama rangos sutartis tokią galimybę užsakovui numatė. Nagrinėjamu atveju Rangos sutartis-3 nenumatė galimybės atsakovei pašalinti trūkumus, todėl atsakovė negali remtis CK 6.665 straipsnio nuostatomis. Kita vertus, atsakovės apeliaciniame skunde suformuota pozicija patvirtina, jog ji iš tikrųjų siekia ne trūkumų šalinimo (nes jie netrukdo statinius naudoti pagal paskirtį, t. y. nesukelia jokių kitokių nepatogumų), o tiesiog pasipelnyti ieškovės sąskaita. Priešingu atveju teismo nustatytas įpareigojimas natūra pašalinti trūkumus ir teismo nustatytas būdas, kaip tą šalinimą atlikti, atsakovę tenkintų.

30.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Tectis“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ prašo skundo dalies dėl trinkelių kokybės netenkinti bei patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

30.1.                      Nors atsakovė reiškė reikalavimus sumažinti rangos darbų kainą arba atlyginti nuostolius, iš apeliacinio skundo negalima suprasti, ko iš tiesų ji reikalauja – nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), rangos darbų kainos sumažinimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte (specialusis civilinių teisių gynimo būdas) ir CK 6.245 straipsnio 3 dalies (civilinė atsakomybė ir nuostolių atlyginimas) taikymui reikalingų sąlygų egzistavimo trinkelių aspektu atsakovė neįrodė.

30.2.                      Skunde grįsdama savo poziciją dėl trinkelių apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, nes ji taikoma esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, o ginčo šalys yra juridiniai asmenys, todėl ši norma netaikytina. CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.664 straipsnio 3 dalis reglamentuoja galimybę užsakovui reikalauti iš rangovo sumų, kurios reikalingos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms, kai pats užsakovas ketina pašalinti trūkumus. Atsakovė nereikalavo trinkelių keitimo naujomis trinkelėmis. Atsakovė byloje siekė pinigų už grindinio su trinkelėmis įrengimą susigrąžinimo iš ieškovės, tuo pačiu ketindama minėtu grindiniu (jame esančiomis trinkelėmis) toliau naudotis pagal paskirtį. Atsakovė taip pat yra patvirtinusi, kad neegzistuoja CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisių gynimo būdui taikyti reikalingos sąlygos: neginčija, kad trinkelės gali būti toliau naudojamos.

30.3.                      Atsakovė, norėdama, kad jai iš ieškovės dėl trinkelių trūkumų būtų priteistas nuostolių atlyginimas, turėjo įrodyti rangovės neteisėtus veiksmus, susijusius su trinkelėmis. Byloje nėra įrodymų, kad objekte į grindinį yra suklotos norminiais teisės aktais nenustatytos kokybės ar Rangos sutarties-3 reikalavimų neatitinkančios trinkelės. Atsakovė neįvardija, kokią, kaip konkrečiai pasireiškusią žalą ir dėl ko ji patyrė. Vien reikalaujamos priteisti nuostolių sumos įvardijimas ar argumentai apie baltas neaiškios kilmės dėmes trinkelių paviršiuje, kurios niekaip nelemia galimybės trinkeles naudoti pagal paskirtį, nėra pakankami, kad būtų laikoma, jog atsakovė patyrė žalą. Skunde neįvardijama, iš kur ir kokiu pagrindu susiformavo atsakovės lūkestis, kad trinkelės nebus (netaps) dėmėtos. Atsakovė reikalauja menamų nuostolių ir siekia nepagrįstai praturtėti.

30.4.                      Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kokią sumą tariamai sutaupė ieškovė dėl trinkelių.

31.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl trinkelių kokybės panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Tectis“ reikalavimus dėl trinkelių kokybės atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės alternatyvių priešieškinio reikalavimų ir, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, priėmė siurprizinį sprendimą – sprendimo dalimi dėl trinkelių atsakovei priteisė tai, ko ji byloje neprašė. Atitinkamai, nustačius atsakovės atžvilgiu CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą (kurio atsakovė neformulavo ir taikyti byloje neprašė), konstatuotina, kad tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomones dėl sprendime įvardinto atsakovės teisių gynimo būdo taikymo pagrįstumo.

31.2.                      2022 m. sausio 26 d., 2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžiuose trečiojo asmens atstovei nepagrįstai nebuvo suteikta replikos teisė. Teismas, spręsdamas dėl trinkelių kokybės, nevertino trečiojo asmens paaiškinimų ir į bylą pateiktų atitinkamų įrodymų, vadovavosi Ekspertizės aktu ir jame surašytomis išvadomis, nepaisydamas to, kad visas Ekspertizės aktas yra paremtas „įprastinių estetinių kokybės reikalavimų“, „vizualių defektų“ kategorijomis (sąvokomis), kurios net neegzistuoja, t. y. joks norminis teisės aktas neapibrėžia ir mokslinėje literatūroje nėra paaiškinta, kas yra „įprasti estetiniai kokybės reikalavimai“, ar kokių reikalavimų neatitinkantys betoniniai gaminiai būtų laikomi kaip turintys „vizualių defektų“. „Įprastinių estetinių kokybės reikalavimų“ kategorija Ekspertizės akte (atitinkamai dėl to ir teismo sprendimas) yra paremta išimtinai teismo eksperto subjektyviu vertinimu. Trinkelių paviršiuje matomos baltos taškinės dėmės nėra atsiradę (ir net negalėjo atsirasti) trinkelių gamybos metu ir baltų taškinių dėmių trinkelių paviršiuje buvimas nereiškia minėtų trinkelių nekokybiškumo, ką patvirtina trečiojo asmens į bylą teikti įrodymai.

31.3.                      Teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų taisyklių dėl teismo eksperto išvados vertinimo. Byloje nebuvo atsakyta į klausimą, ar ant betoninių grindinio trinkelių paviršiaus 2019 m. rudenį atsiradusios neaiškios kilmės baltos taškinės dėmės yra tokių betoninių gaminių nekokybiškumo požymis, ar ne. Atsakovei teigiant, kad dėl jų trinkelės yra nekokybiškos, paviršiaus vizualinių pokyčių įtakai trinkelių kokybei įvertinti bylos nagrinėjimo metu turėjo būti atlikti trinkelių tyrimai ir jų rezultatai vertinami pagal LST EN 1338:2003:2003/AC:2006 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai standartas“ (toliau – Standartas). Ekspertas Ekspertizę atliko ir išvadą, kad trinkelės yra nekokybiškos neva dėl jų gamybos priežasčių, padarė trinkeles įvertinęs tik vizualiai, nesiaiškinęs baltų dėmių kilmės šaltinio ir tų dėmių trinkelių paviršiuje buvimo galimumo pagal Standartą ir trinkelių garantines sąlygas. Trečiojo asmens prašymai skirti byloje tokio pobūdžio ekspertizę buvo atmesti.

31.4.                      Teismui klaidingai nurodžius, kad trečiasis asmenį ginčo bylos laikotarpiu turo laisvą prieigą prie trinkelių, trečiasis asmuo kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia ir prašo prijungti 2022 m. kovo 2 d. vaizdo įrašą, darytą siekiant užfiksuoti tuometinę trinkelių vizualinę būklę objekte, tačiau atsakovės atstovų grubiai nutrauktą. Teismui nepagrįstai atsisakius priimti trečiojo asmens į bylą teiktus įrodymus, nors jie buvo teikti laiku ir savo apimtimi negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo bei turi esminę reikšmę tinkamai įvertinti situaciją, trečiasis asmuo kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia ir prašo prijungti trinkelių gamybos partijos maišymų duomenis, konfidencialios informacijos sąrašą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos ataskaitą „Pigmento kiekio įtakos trinkelių regimiesiems požymiams gamybiniai tyrimai“ (toliau – Tyrimas).

32.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Argensta“ prašo jį patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

32.1.                      Kadangi jokių norminių aktų, nustatančių kokybės reikalavimus trinkelių estetikai, nėra, teismo išvada, kad trinkelių dėmių kilmė nėra esminis klausimas, yra klaidinga. Tik nustačius ant trinkelių esančių dėmių kilmę galima spręsti, ar trinkelės yra su trūkumais, ar ne. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trinkelės buvo kokybiškos, o atsiradusios dėmės yra įprastinė tokių trinkelių savybė. Teismo eksperto nuomonė, kad reikia pakeisti 47 proc. betono trinkelių, yra pagrįsta jo spėjimu, kad galbūt trinkelių gamybos metu buvo įpilta per mažai juodų dažų. Tokia nuomonė nėra išvada, todėl niekuo neparemtu spėjimu negalima vadovautis.

32.2.                      Kadangi šalys nebuvo susitariusios dėl trinkelių specialių spalvos ar atspalvių reikalavimų, sprendimo išvada, kad ieškovė suklojo rangos sutarties reikalavimų neatitinkančias trinkeles ir todėl laikytina netinkamai įvykdžiusia savo pareigas pagal Rangos sutartį-3, nėra teisinga. Vienintelis susitarimas buvo dėl juodos trinkelių spalvos (Privalomųjų medžiagų ir įrengimų sąrašas prie Rangos sutarties-3). Ekspertizės akte nurodyta, kad trinkelės yra juodos, todėl ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines pareigas.

33.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Tectis“ prašo UAB „Betono mozaika“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

33.1.                      Ieškovė buvo prisiėmusi pareigą pakeisti trinkeles kitomis, jeigu po 2019–2020 m. žiemos sezono neaiškios kilmės dėmės neišnyks. Tokios dėmės nėra išnykusios iki šiol, tai buvo nustatyta ir Ekspertizės akte. Nepaisant to, minėtos savo prievolės ieškovė iki šiol neįvykdė. Ekspertizės akte apskaičiuota, kad tokios prievolės įvykdymo kaina yra 26 845 Eur (be PVM). Būtent tokią sumą ieškovė ir sutaupė neįvykdžiusi savo prievolių atsakovei.

33.2.                      Vien ta aplinkybė, jog vizualinių trūkumų turinčios grindinio trinkelės fiziškai gali būti naudojamos, savaime nereiškia, nei kad jų kokybė yra tinkama, nei kad atsakovė nepatyrė nuostolių. Vizualinė pastato ir greta jo esančios aikštelės išvaizda turi didelę svarbą atsakovei bei pastatą nuomojančio verslo komercinei veiklai bei sėkmei. Šiuo atveju perkant grindinio trinkeles vienas esminių joms keliamų reikalavimų buvo vizualinis.

33.3.                      Paskutinės replikos teisė priklauso atsakovui ir (arba) jo atstovui. Paskutinis replikos teise 2022 m. spalio 19 d. posėdyje pasinaudojo atsakovės atstovas. Kadangi trečiojo asmens atstovė iki atsakovės atstovui sakant replikas neišsakė pageidavimo naudotis replikos teise, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės replikos teise naudotis keletą kartų, teismas tinkamai taikė CPK 245 straipsnį.

33.4.                      2022 m. sausio 26 d. teismo posėdyje buvo vykdoma teismo eksperto D. V. apklausa. Pasisakyti dėl eksperto šiame teismo posėdyje išsakytų paaiškinimų byloje dalyvaujantys asmenys galėjo vėliau – tiek duodami paaiškinimus dėl ginčo esmės, tiek išsakydami baigiamąsias kalbas. Tai, kad šiame teismo posėdyje Kauno apygardos teismas neleido trečiajam asmeniui išsakyti replikos dėl teismo eksperto atsakymų į teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų klausimus, liudija tik tai, kad teismas laikėsi teismo posėdžio organizavimo tvarkos.

33.5.                      Klausimas, dėl ko ginčo trinkelės turėjo baltas taškines neaiškios kilmės dėmes dar iki statybvietę perimant atsakovei, ginčui tarp ieškovės ir atsakovės reikšmės neturi, nes: (i) ginčo trinkeles dar pradedant montuoti atitinkami trūkumai jau buvo pastebėti, (ii) atitinkamą trūkumą raštu pati ieškovė buvo pripažinusi ir net įsipareigojusi trinkeles pakeisti, jeigu atitinkamos dėmės neišnyks po žiemos sezono, t. y. iki 2020 m. kovo 1 d. Atitinkamas klausimas būtų svarbus tik ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens atveju, t. y. ieškovei įrodinėjant, kad trečiasis asmuo perdavė netinkamos kokybės grindinio trinkeles. Todėl teismas pagrįstai nutarė netenkinti UAB „Betono mozaika“ prašymų dėl įrodymų priėmimo bei papildomos ekspertizės šiuo klausimu skyrimo.

33.6.                      Dar iki kylant teisminiam ginčui UAB „Betono mozaika“ buvo nurodžiusi dvejopo pobūdžio ant ginčo trinkelių esančias dėmes: baltas karbonatines (kalkių) dėmes, dėl kurių pretenzijų byloje niekas nereiškė, ir kitas neaiškios kilmės dėmes, dėl kurių vyksta ginčas. Prasidėjus ginčui ir siekiant pagrįsti, kad baltos taškinės dėmės nėra ginčo trinkelių trūkumas, trečiasis asmuo poziciją pakeitė ir pradėjo teigti, kad ir baltos neaiškios kilmės taškinės dėmės, ir baltos karbonatinės (kalkių) dėmės yra tas pats. Tačiau nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad kitos neaiškios kilmės dėmės nėra įprastinis grindinio trinkelių, kurios turėtų būti juodos, bruožas. Tai patvirtino pati UAB „Betono mozaika“, jo atstovei 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje paaiškinus, kad atvejų, kuomet betono trinkelės būtų su baltomis taškinėmis dėmėmis, nebuvo pasitaikę, dėl to atitinkamų pretenzijų iš pirkėjo susilaukia pirmą kartą.

33.7.                      Atsakovė nesutinka su naujų įrodymų prijungimu, nes iš vaizdo įrašo negali spręsti, nei kur jis buvo darytas, nei kas jį darė, nei kas nesutiko su apžiūra; vaizdo įrašas, kaip teigia trečiasis asmuo, buvo darytas 2022 m. kovo 2 d., taigi jį į bylą trečiasis asmuo galėjo pateikti ir anksčiau, gamybos partijų maišymų duomenų dokumentai sudaryti ne valstybine kalba, nepasirašyti, nepatvirtinti, iš juose esančio teksto neįmanoma suprasti, kokias aplinkybes ar duomenis atitinkami įrodymai turėtų patvirtinti, Tyrimas nėra niekaip susijęs su ginčo trinkelėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

35.       Apeliacijos dalyką sudaro įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino ir taikė statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas iš dalies patekinti ieškovės reikalavimą priteisti skolą ir delspinigius bei konstatuodamas atsakovės ieškovei pritaikytos (įskaitytos) baudos bei mokėjimų sustabdymo neteisėtumą, taip pat nustatydamas ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų faktą. Be to, apeliacijos dalyką sudaro įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas materialinės ir proceso teisės normų, nepatenkino vieno iš alternatyvių atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl darbų kainos sumažinimo, o kitą reikalavimą patenkino iš dalies, įpareigodamas ieškovę ištaisyti atliktų darbų trūkumus natūra, nors tokio teisių gynimo būdo atsakovė neprašė taikyti.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius pagrįstumo bei atsakovės pritaikytos ieškovei baudos įskaitymo ir mokėjimų sustabdymo teisėtumo

36.       Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą taisyklę užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

37.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad Rangos sutartyje-3 nustatyti darbai atsakovei yra perduoti, atsakovė naudojasi šių darbų rezultatu ir todėl turi pareigą už juos atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0002145, Nr. 0002146 ir Nr. 0002147. Tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės reikalavimo ieškovei dėl 15 000 Eur baudos sumokėjimo pagrįstumo ir 2019 m. lapkričio 12 d. atlikto baudos įskaitymo teisėtumo.    

38.       Vadovaujantis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, vykdydamas rangos sutartį, rangovas turi ne tik užtikrinti atitinkamos kokybės darbų įvykdymą, tačiau taip pat jis turi užtikrinti, kad darbų rezultatas bus pasiektas per konkretų sutartyje apibrėžtą terminą. CK 6.652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartyje turi būti nustatyta darbų pradžia ir pabaiga, be to, šalys joje gali nustatyti ir atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymuose ar sutartyje nėra nurodyta kitaip, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą.

39.       Rangos sutarties-3 4.1 punktu rangovė sutartyje nurodytus darbus įsipareigojo visiškai atlikti ir galutinį šių darbų rezultatą perduoti užsakovei UAB „Tectis“ ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 1 d. Darbams esant užbaigtiems užsakovė įsipareigojo pasirašyti Baigiamąjį aktą (Rangos sutarties-3 4.10 punktas). Tuo atveju, jei rangovė ne dėl užsakovės kaltės vėluotų atlikti darbus, rangovė, užsakovei pareikalavus, įsipareigojo sumokėti vienkartinę 15 000 Eur baudą (Rangos sutarties-3 9.5 punktas).

40.       Byloje nustatyta, kad Baigiamąjį aktą dėl UAB „Argensta“ Rangos sutartyje-3 atliktų darbų užsakovė pasirašė 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. jau po Rangos sutartyje-3 nurodyto termino. Į bylą pateiktas Nebaigtų darbų kokybės trūkumų aktas Nr. 1 patvirtina, kad bylos šalių atstovų susitikimo dieną (2019 m. spalio 30 d.) rangovė nebuvo atlikusi dalies sutartų darbų. Šią aplinkybę savo parašu patvirtino rangovės atstovas (darbų vadovas) bei kartu įsipareigojo užbaigti neatliktus darbus iki 2019 m. lapkričio 16 d. Iš to paties Nebaigtų darbų akto ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 19 nustatyta, kad nei iki 2019 m. lapkričio 1 d., nei iki 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė nebuvo atlikusi visų Rangos sutartyje-3 nurodytų darbų – užfiksuota betono grindų deliuminacija, nesudėtos grindjuostės, neįrengtas dengiamasis profilis ir gelžbetoninės perdangos plokštės, nenuglaistytos ir nenudažytos visos vidinės palangių zonos, nepaleistos ir nesureguliuotos pastato šildymo ir vėdinimo sistemos, neužbaigti įrengti išmetimo ortakiai. Nebaigtų darbų akte užsakovės techninio prižiūrėtojo parašu patvirtinta, kad rangovė darbus atliko 2019 m. lapkričio 14 d.

41.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė nebuvo įvykdžiusi Rangos sutartyje-3 numatytų darbų iki 2019 m. lapkričio 1 d. Ieškovės argumentai dėl iki 2019 m. lapkričio 1 d. neatliktų darbų mažareikšmiškumo šios išvados nekeičia, priešingai, ją patvirtina. Todėl, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė Rangos sutartyje-3 nustatytų darbų iki joje nustatyto termino, atsakovė turėjo teisę, remdamasi Rangos sutarties-3 9.5 punktu, reikalauti rangovės sumokėti užsakovei 15 000 Eur baudą ir šią baudą įskaityti į savo prievolę sumokėti rangovei pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0002145, Nr. 0002146 ir Nr. 0002147 už UAB „Argensta“ pagal Rangos sutartį-3 atliktus darbus.

42.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė nepagrįstai pritaikė prievolės sustabdymo institutą ir nesumokėjo ieškovei likusios po įskaitymo darbų kainos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0002145, Nr. 0002146 ir Nr. 0002147. Pažymėtina, kad šios PVM sąskaitos faktūros užsakovei buvo pateiktos 2019 m. spalio 29 d. ir užsakovės pasirašytos 2019 m. lapkričio 5 d. Pagal Rangos sutarties-3 2.6 punktą užsakovė įsipareigojo jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėti per dvidešimt kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad užsakovė pateiktas PVM sąskaitas faktūras priėmė ir patvirtino savo parašu, taip pat Nebaigtų darbų akte užsakovės techninio prižiūrėtojo parašu buvo patvirtinta, jog rangovė darbus atliko 2019 m. lapkričio 14 d., šią dieną buvo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą, o tai reiškia, kad darbų rezultatas atsakovės buvo priimtas ir jos vertinamas kaip galimas apmokėti, užsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. pranešimu neturėjo teisės sustabdyti likusių mokėjimų pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras.

43.       Nors bylos duomenys patvirtina, kad rangovė tik 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė užsakovei pagal Rangos sutarčių 8.3 punktus privalomas pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijas (laidavimą), be to, byloje yra duomenys, kad net ir atsakovei priėmus atliktų darbų rezultatą pagal Rangos sutartį-1 ir Rangos sutartį-3, darbai turėjo trūkumų, kurių dalis buvo taisomi, vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo teisėta priežastimi sulaikyti mokėjimus. Kaip jau minėta, esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė priėmė darbų rezultatą pagal Rangos sutartį-3, pradėjo jį naudoti, taip pat pripažino savo prievolę atsiskaityti, priimdama PVM sąskaitas faktūras, tuo tarpu užfiksuoti darbų trūkumai galėjo būti šalinami darbų kokybės garantinio laikotarpio metu (CK 6.664 straipsnis, 6.697 straipsnis). Be to, užsakovė sulaikė mokėjimus tik pagal Rangos sutartį-3, o garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantijų rangovė nebuvo pateikusi laiku pagal visas Rangos sutartis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nepagrįstai sustabdžius mokėjimus pagal Rangos sutartį-3, rangovė turėjo pagrindą taikyti sutarties 9.3 punktą, numatantį, kad užsakovei vėluojant apmokėti už atliktus darbus daugiau nei penkias darbo dienas, skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną vėluojamą sumokėti dieną.

44.       Atsižvelgdama į aukščiau padarytą išvadą dėl užsakovės reikalavimo rangovei dėl 15 000 Eur baudos sumokėjimo pagrįstumo, aplinkybes dėl 2019 m. lapkričio 12 d. atlikto baudos įskaitymo bei 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2020 m. sausio 30 d. užsakovės rangovei pagal Rangos sutartį-3 atliktus dalinius atsiskaitymus (30 500 Eur ir 19 050 Eur) pagal Rangos sutartį-3, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai užsakovės sulaikyta ir rangovei sumokėti pradelsta suma siekia 16 360,12 Eur (31 360,12–15 000). Byloje nustatyta, kad užsakovė rangovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras pasirašė 2019 m. lapkričio 5 d., vadovaujantis sutarties 2.6 ir 9.5 punktais, PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminas baigėsi 2019 m. lapkričio 25 d. Ieškovė su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 31 d. Todėl atsakovė 16 360,12 Eur sumą pradelsė sumokėti šešiasdešimt dienų ir mokėtina delspinigių suma siekia 1 963,21 Eur (16 360,12 x 60 x 0,2 proc.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pakeičiamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 16 360,12 Eur skola ir 1 963,21 Eur delspinigiai.

Dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų

45.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė ieškovės UAB „Argensta“ pagal Rangos sutartį-1 ir Rangos sutartį-3 atliktų statybos rangos darbų trūkumus: (1) netinkamą objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, sudėtų betoninių trinkelių kokybę dėl jų paviršiuje esančių neaiškios kilmės baltų dėmių ir (2) netinkamai atliktus skardinimo darbus, dėl kurių į pastatą patenka atmosferos krituliai, taip pat (3) objekte, esančiame Taikos pr. 114L, Kaune, grindų defektą – betoninių grindų deliuminaciją (susisluoksniavimą), dėl kurio ant grindų viršaus išlietoje epoksidinėje dangoje susidarė pūslės. Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad skundžiamo sprendimo išvada, jog objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, sudėtos betoninės trinkelės buvo nekokybiškos, yra nepagrįsta. Ieškovė UAB „Argensta“, pritardama šiam trečiojo asmens skundo argumentui, tvirtina, kad ant trinkelių atsiradusios dėmės yra įprastinė tokių trinkelių savybė. Nei trečiojo asmens apeliaciniame skunde, nei ieškovės atsiliepime į jį nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skardinimo ir betoninių grindų įrengimo darbų trūkumų.

46.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. užsakovės techninis prižiūrėtojas Statybos darbų žurnale užfiksavo, kad į objektą, esantį Veiverių g. 85, Kaune, pristatytos trinkelės yra vizualiai nekokybiškos (juodos spalvos trinkelės padengtos baltomis dėmėmis). Kartu Statybos darbų žurnale techninis prižiūrėtojas pažymėjo, kad trinkelių įrengimo darbai iš rangovės bus priimti tik pastarajai pateikus trinkelių gamintojos pažymą dėl nurodyto defekto atsiradimo priežasties, patvirtinant, kad rangovė įsipareigoja jas pakeisti, jei baltos trinkelių dėmės neišnyks po dvylikos mėnesių.

47.       2019 m. spalio 16 d. rangovė kreipėsi į trinkelių gamintoją UAB „Betono mozaika“ su prašymu pateikti patvirtinimą dėl baltų dėmių ant trinkelių išnykimo arba garantiją, kad gamintoja savo lėšomis trinkeles pakeis. Atsakydama į rangovės prašymą (2019 m. spalio 31 d.), UAB „Betono mozaika“ nurodė, kad apžiūros (2019 m. spalio 28 d.) metu suklotų trinkelių paviršiuje nustatytos baltos karbonatinės (kalkių) dėmės ir kitos neaiškios kilmės dėmės. Gamintoja paaiškino, kad baltos karbonatinės (kalkių) dėmės nusitrins, o dėl kitų, neaiškios kilmės baltos spalvos dėmių, susidariusių trinkelių klojimo ar eksploatacijos metu, ji pasisakyti negali.

48.       2019 m. spalio 30 d. Nebaigtų darbų kokybės trūkumų akte Nr. 1 užsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas užfiksavo, be kita ko, kad gerbūvio trinkelės padengtos baltomis dėmėmis, būtinas trinkelių gamintojo raštas, kuriame bus nurodyti garantiniai ir trinkelių galimo keitimo įsipareigojimai, jei po žiemos sezono dėmės neišnyks. Rangovės atstovas (darbų vadovas) savo parašu patvirtino Nebaigtų darbų akte nurodytus darbų trūkumus ir įsipareigojimus.

49.       2020 m. sausio 22–30 d. ir 2020 m. vasario 3 d. užsakovės ir rangovės susirašinėjimas patvirtina, kad UAB „Argensta“ bandė ištaisyti darbų trūkumus pagal Nebaigtų darbų kokybės trūkumų  aktą Nr. 1 ir Darbų kokybės trūkumų aktą Nr. 3, tačiau darbų defektai – trinkelių baltos dėmės objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, nebuvo taisomi.

50.       2021 m. vasario 25 d. rangovė pateikė užsakovei raštą „Dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame nurodė, kad objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, trinkelės yra tinkamos kokybės. 2021 m. balandžio 6 d. atsiliepime į rangovės raštą užsakovė nurodė, kad trinkelių defekto faktą rangovė yra pripažinusi ir su juo sutikusi.

51.       Iš šių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad baltos neaiškios kilmės dėmės ant juodų trinkelių buvo užfiksuotos 2019 m. spalio 1 d., dar iki pradedant jas rangovei montuoti objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune. Su nurodytu trinkelių defektu rangovė sutiko, dėl jo išnykimo (pašalinimo) galimybės kreipėsi į šių trinkelių gamintoją UAB „Betono mozaika“. Gamintoja, atlikusi rangovei perduotų trinkelių apžiūrą, konstatavo, kad ant jų yra baltos dėmės, kurios susidarė trinkelių klojimo ir eksploatacijos metu. Taigi, tiek šioje nutartyje jau paminėtos faktinės aplinkybės, tiek Ekspertizės aktas patvirtina, kad pagal Rangos sutartį-3 objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, sudėtų trinkelių dalis yra padengtos baltos spalvos dėmėmis, kurios nėra išnykusios. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad tokios baltos dėmės negalėjo atsirasti trinkelių gamybos metu, Ekspertizės akte ši išvada grindžiama prielaida, be to, tai netrukdo trinkelėmis naudotis, t. y. trinkelės yra kokybiškos.

52.       Ekspertizės akto Tiriamosios dalies 2.2.4 punkte nurodyta, kad 47 proc. objekte, adresu Veiverių g. 85, Kaune, sudėtų trinkelių dėl jų gamybos priežasčių ar užteršimo statybinėmis medžiagomis yra nekokybiškos jų spalvos atžvilgiu. Trinkelės nebuvo aptaškytos statybos aikštelėje, labiausiai tikėtina, kad trinkelių gamybos metu buvo įpilta mažiau juodų dažų nei buvo reikalinga pagal gamybos receptą. Ekspertizės akto 3.1–3.2 punktuose pateiktos išvados, kad trinkelės neatitinka įprastinių estetinių (išvaizdos) kokybės reikalavimų trinkelių spalvai.

53.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante UAB „Betono mozaika“, kad nustatytas betoninių trinkelių trūkumas netrukdo naudotis rangovės darbų rezultatu. Vis dėlto šis vizualinio pobūdžio defektas yra reikšmingas. Užsakovės tikslas įsigyjant trinkeles buvo sukurti estetinį (gražų, tvarkingą) pastato bei jo aplinkos vaizdą, todėl nekyla abejonių, kad neaiškios kilmės dėmių ant trinkelių buvimas tokį vaizdą gadina. Be to, Rangos sutarties-3 priedo „Privalomųjų medžiagų ir įrengimų sąrašas“ 8 punkte šalys susitarė, kad rangovė įrengs būtent juodos spalvos trinkeles, o ne juodas su baltomis dėmėmis. Todėl nustačius, kad dalis trinkelių sutartinių reikalavimų neatitinka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai konstatavo rangovės atliktų trinkelių įrengimo darbų defektus.

54.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, kad teismas, nustatydamas, jog trinkelės turėjo kokybės trūkumų, nepagrįstai vadovavosi Ekspertizės akto išvada ir tokiu būdu nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl teismo eksperto išvados vertinimo. Vis dėlto aplinkybė, kad Ekspertizės akto išvada dėl trinkelių nekokybiškumo jų spalvos atžvilgiu yra pagrįsta prielaida dėl trinkelių gamybos metu įpilto per mažo juodų dažų kiekio, savaime nereiškia, jog Ekspertizės aktu pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis. Byloje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad trinkelės turėjo vizualinio pobūdžio trūkumų dar iki jas įrengiant, t. y. rangovė jas tokias jau pateikė užsakovei. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, klausimas, dėl kokių priežasčių dalis trinkelių buvo padengtos baltomis dėmėmis dar iki jas įrengiant, galėtų būti daugiau aktualus ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens atveju, ieškovei įrodinėjant, kad UAB „Betono mozaika“ perdavė netinkamos kokybės trinkeles. Šiuo atveju ieškovei ir atsakovei susitarus dėl juodos spalvos trinkelių įrengimo, tačiau nustačius, kad dalis rangovės pristatytų ir įrengtų trinkelių padengtos baltos spalvos dėmėmis, pagrįsta konstatuoti, jog tokios trinkelės neatitinka įprastinių estetinių (išvaizdos) kokybės reikalavimų trinkelių spalvai. Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl trinkelių kokybės reikalavimų trūkumo laiko pagrįsta bei teisėta.

55.       Kartu su apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ pateikė ir prašė priimti 2022 m. kovo 2 d. vaizdo įrašą, 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. trinkelių gamybos partijų maišymų duomenis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos ataskaitą „Pigmento kiekio įtakos trinkelių regimiesiems požymiams gamybiniai tyrimai“, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku. Teiginiui, kad trinkelių gamybos partijų maišymų duomenys yra konfidenciali trečiojo asmens informacija, pagrįsti, UAB „Betono mozaika“ pateikė Konfidencialios informacijos sąrašą, kurį taip pat prašo priimti į bylą.

56.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

57.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau padarytą išvadą, kad klausimas, dėl kokių priežasčių dalis trinkelių buvo padengtos baltomis dėmėmis dar iki jas įrengiant, nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, o trečiasis asmuo priešingiems teiginiams pagrįsti pateikė šios nutarties 55 punkte nurodytus naujus duomenis, nusprendžia, kad teismui pateikti nauji duomenys nagrinėjamai bylai aktualių aplinkybių nepatvirtina ir jų nepriima.

Dėl atsakovės priešieškinio alternatyvių reikalavimų

58.       Atsakovė patikslintame priešieškinyje suformulavo du alternatyvius reikalavimus: sumažinti darbų pagal Rangos sutartį-1 bei Rangos sutartį-3 kainą 45 767 Eur be PVM suma ir priteisti atsakovei iš ieškovės 29 406,92 Eur sumažintos darbų kainos permoką arba priteisti iš ieškovės atsakovei 45 767 Eur nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo atmetė, laikydamas, kad atsakovei priėmus darbų rezultatą pagal Rangos sutartį-1 ir Rangos sutartį-3 bei juo naudojantis, nėra pagrindo pripažinti, jog rangovės atlikti darbai neverti Rangos sutartyse nustatytos kainos. Rangovei pažeidus Rangos sutarčių 7.2 punkto nuostatas dėl garantinio laikotarpio metu išaiškėjusių trūkumų pašalinimo, kurios, teismo vertinimu, eliminavo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto gynybos būdo taikymą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę ištaisyti trinkelių ir betoninių grindų įrengimo trūkumus natūra. Atsakovės įsitikinimu, teismas, netenkindamas reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, netinkamai įvertino ir reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, priteisdamas tai, ko apeliantė niekada neprašė.

59.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Minėta, kad vienu iš savo reikalavimų atsakovė prašė teismo sumažinti darbų kainą, t. y. prašė taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisių gynybos būdą. Savo reikalavimą užsakovė grindė rangovės netinkamai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo verte (45 767 Eur), nustatyta Ekspertizės akte, ir prašė priteisti iš ieškovės sumažintos darbų kainos permoką (29 406,92 Eur).

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą, nurodė, kad toks teisių gynimo būdas taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Taikant pažeistų teisių gynybos būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių darbų arba juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų ir kt. Tuo tarpu taikant kitą pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

61.       Taigi, reikalavimas sumažinti rangos darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) negali būti grindžiamas rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidomis (verte), o turi būti grindžiamas rangovo atliktų darbų rezultato naudojimo pagal paskirtį galimybių pablogėjimu, rangovo sutaupymu atliekant darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalavimą dėl rangos darbų kainos sumažinimo grindė iš esmės tik ieškovės netinkamai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo verte (45 767 Eur), tačiau ne darbų rezultato naudojimo galimybių pablogėjimu ar ieškovės sutaupymu atliekant darbus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė naudojasi tiek objekte, esančiame Veiverių g. 85, Kaune, tiek  objekte, esančiame Taikos pr. 114L, Kaune, ieškovės atliktų darbų rezultatais, neįrodinėja, kad dėl darbų trūkumų yra pablogėję naudojimosi galimybės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo patenkinti atsakovės reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo ir priteisti darbų kainos permoką. Pažymėtina, kad remdamasi nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, atsakovė 2022 m. kovo 16 d. papildė savo priešieškinį alternatyviu reikalavimu dėl 45 767 Eur nuostolių atlyginimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovei yra žinoma nurodyta teismų praktika, paneigianti jos reikalavimo pagrįstumą.

62.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareikšto alternatyvaus priešieškinio reikalavimo, kuriuo atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 45 767 Eur nuostoliams atlyginti, pagrįstumo, šį reikalavimą vertino kaip prašymą taikyti pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir atsižvelgęs į tai, jog rangos sutarčių 7.2 punkte nėra numatyta užsakovės teisė pašalinti trūkumus, nusprendė šio reikalavimo netenkinti, o pritaikyti rangos sutarčių 7.2 punkte ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą užsakovės teisių gynimo būdą – įpareigoti rangovę pašalinti darbų trūkumus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

63.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pritaikęs kitą atsakovės, kaip užsakovės, pažeistų teisių gynimo būdą, nei prašė atsakovė priešieškinio reikalavimais, pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), pareigą spręsti bylą tik pagal pareikštus reikalavimus ir draudimą juos peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti trūkumus per nustatytą terminą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovę pašalinti darbų trūkumus per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negali būti laikoma teisėta.

64.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo proceso metu teikė įrodymus ir argumentus dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius, todėl tokioje procesinėje situacijoje bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl priešieškinio reikalavimo ribų peržengimo būtų pernelyg formalus – apeliacinės instancijos teismas turi visas galimybes įvertinti atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą.

65.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

66.       Nors atsakovė nagrinėjamu atveju prašė priteisti jai nuostolius, tačiau šį reikalavimą ji grindė Ekspertizės akte apskaičiuotomis būsimomis ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės priešieškinio reikalavimas iš esmės turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aptariamas užsakovės pažeistų teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikomas dėl to, kad rangos sutarčių 7.2 punkte šalys numatė rangovės įsipareigojimą pačiai pašalinti garantiniu terminu išaiškėjusius trūkumus. Pažymėtina, kad šalys rangos sutartyse neaptarė, jog užsakovė apskritai neturi teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidų, jeigu rangovė garantiniu terminu tinkamai nevykdo įsipareigojimo pašalinti darbų trūkumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vieno teisių gynimo būdo detalizavimas sutartyje savaime nereiškia, jog šalys ketino apriboti kitų teisių gynimo būdų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Kita vertus, rangos sutarčių 9.2 punkte numatyta šalių bendroji pareiga atlyginti sutarties pažeidimu kitai šaliai padarytus nuostolius. Byloje nustatytos aplinkybės bei Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad dalis rangovės darbų buvo su trūkumais ir jų rangovė neištaisė (betoninių grindų ir trinkelių įrengimo darbų trūkumai). Priešingai, ieškovė galiausiai pradėjo neigti trinkelių kokybės trūkumus, teigė, kad skardinimo darbų trūkumus pašalino, o dėl darbų, susijusių su betoninių grindų trūkumų ištaisymu, nurodė užsakovei bendradarbiauti tiesiogiai su subrangove. Rangovei nepavykus ištaisyti skardinimo darbų trūkumų, užsakovė juos ištaisė trečiųjų asmenų pagalba. Taigi, esant tokiai situacijai, kai ieškovė tinkamai nevykdo rangos sutarčių 7.2 punkte numatytų įsipareigojimų, ir po darbų perdavimo jau daugiau kaip trejus metus nepašalina nustatytų darbų trūkumų, pripažintina atsakovės teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurios nustatytos Ekspertizės akte. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent būsimų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimas geriausiai atitinka šalių interesus, kadangi atsakovė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką (šiuo metu pastatai yra išnuomoti), turės galimybę pati organizuoti darbų trūkumų pašalinimą geriausiai priimtinu metu, nesukeldama papildomų nepatogumų ir nuostolių dėl poreikio iškeldinti nuomininkus iš užimamų patalpų.

68.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias ieškovės nesugebėjimą ištaisyti atliktų darbų trūkumų, šios nutarties 60 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagrindžiančią atsakovės teisę į būsimų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir argumentus dėl šalių interesų užtikrinimo, teisėjų kolegija patenkina atsakovės reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovei iš ieškovės priteisiama Ekspertizės akte nustatyta ir šalių neginčijama 45 767 Eur dydžio būsimų rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo suma.

69.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi taip pat tenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (45 767 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70.       Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neturi teisės reikalauti rangovės sumokėti baudą ir ją įskaityti, taip pat pažeidė draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir įpareigojo ieškovę pašalinti atliktų darbų trūkumus, be to, netinkamai aiškino ir taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl teisės reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija pakeičia skundžiamą sprendimą: sumažina iš atsakovės ieškovei priteisiamą skolos ir delspinigių sumą ir priteisia iš atsakovės ieškovei 16 360,12 Eur skolą, 1 963,21 Eur delspinigius, procesines palūkanas; patenkina atsakovės priešieškinį ir priteisia atsakovei iš ieškovės 45 767 Eur trūkumų šalinimo išlaidas ir procesines palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl jie detaliau neaptariami.

71.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

72.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš viso 21 900,29 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė prašymą dėl 22 740,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš viso 448,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Grinbeta“ pateikė prašymą dėl 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, darbų ataskaitos ir mokėjimo nurodymai.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimais ieškovė prašė priteisti 40 557,63 Eur sumą, Atsakovė priešieškinio reikalavimais prašė priteisti 45 767 Eur. Kadangi abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio reikalavimų nagrinėjimu, laikytina, kad ieškovės išlaidos, susijusios su ieškinio reikalavimų nagrinėjimu sudaro 47 proc., arba 10 293,14 Eur, o atsakovės išlaidos, susijusios su ieškinio reikalavimų nagrinėjimu sudaro 53 proc., arba 12 052,30 Eur. Kadangi šia nutartimi priteisiama ieškovei 18 323,33 Eur, laikytina, kad patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 45,18 proc. Todėl ieškovei priteisiama 45,18 proc. dalis jos išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimų nagrinėjimu – 4 650,44 Eur (10 293,14 × 0,4518), o atsakovei 54,82 proc. dalis jos išlaidų, susijusių su ieškinio reikalavimų nagrinėjimu – 6 607,07 Eur (12 052,30 × 0,5482). Likusi dalis ieškovės patirtų išlaidų, kurios susijusios su priešieškinio nagrinėjimu, ieškovei nepriteistina, nes priešieškinio reikalavimai buvo atmesti, tuo tarpu likusi atsakovės išlaidų dalis, susijusi su priešieškinio reikalavimų nagrinėjimu, atsakovei priteisiama pilna apimtimi, nes priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Taigi, iš viso ieškovei priteistinos 4 650,44 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, o atsakovei – 17 294,95 Eur (6 607,07 + 10 687,88). Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 12 644,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma (17 294,95 – 4 650,44).

74.       Tretieji asmenys UAB „Betono mozaika“ ir UAB „Grinbeta“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės teikė argumentus, susijusius su ieškovės atliktų darbų trūkumais, jų pašalinimo galimybe. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti jų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, nes atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti.

75.       Atsakovė pateikė prašymą dėl 1 256 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 6 793,55 Eur už apeliacinio skundo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Šias išlaidas patvirtina kartu su prašymu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų suvestinė ir mokėjimų nurodymai. Ieškovė už atsiliepimų į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinius skundus parengimą prašė priteisti iš atsakovės 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymu. Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo nepateikė.

76.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma 6 793,55 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį 3 058,03 Eur (1 799 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,7 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.10 punktą)). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį – 97 proc., atsakovei iš ieškovės priteisia 4 185 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

77.       Ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek už atsiliepimo į atsakovės UAB „Tectis“ apeliacinį skundą parengimą (3 630 Eur), tiek už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ apeliacinį skundą parengimą (484 Eur). Trečiojo asmens apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo spręsti dėl atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą patirtų išlaidų priteisimo. Ieškovės už atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašoma priteisti suma 3 630 Eur viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 2 338,7 Eur (1 799 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nepatenkintą atsakovės apeliacinio skundo dalį – 3 proc., iš atsakovės ieškovei priteisia 70,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 115 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. preliminarų sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“ (juridinio asmens kodas 301545558) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tectis“ (juridinio asmens kodas 304690199) 16 360,12 Eur (šešiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų 12 centų) skolą, 1 963,21 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 21 centą) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 323,33 Eur (aštuoniolika tūkstančių trys šimtai dvidešimt trys eurai 33 centai)) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti priešieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tectis“ (juridinio asmens kodas 304690199) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ (juridinio asmens kodas 301545558) 45 767 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (45 767 Eur (keturiasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt septyni eurai)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tectis“ (juridinio asmens kodas 304690199) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ (juridinio asmens kodas 301545558) 12 644,51 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tectis“ (juridinio asmens kodas 304690199) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argensta“ (juridinio asmens kodas 301545558) 4 115 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                     Marius Bajoras

                                                                                     Dalia Kačinskienė

                                                                             Žilvinas Terebeiza