Administracinė byla Nr. eA-1093-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09317-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama  panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760087402 (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760087402 (toliau – ir Leidimas). Leidimas išduotas remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus patarėjos, laikinai vykdančios departamento direktoriaus funkcijas, 2022 m. liepos 13 d. įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“. Pareiškėja šio įsakymo pagrindu buvo įdarbinta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kalvasta“ (toliau – ir Bendrovė) projekto vadovės pareigose.

2.2.                      Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi UAB „Kalvasta“ darbo sutartį su pareiškėja nutraukė 2023 m. gegužės 31 d., yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

2.3.                      Atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nesusisiekė su pareiškėja, neišsiaiškino jos individualios situacijos, darbo santykių su Bendrove nutraukimo priežasčių, taigi nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto objektyvumo principo. Atsakovas turėjo aiškiai įsivertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, įskaitant tas aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjui.

2.4.                      Atsakovas neišsiaiškino, kad 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, taip pat 2023 m. sausio-balandžio mėnesiais pareiškėja iš viso negavo jokio atlyginimo iš UAB „Kalvasta“, nes minėtu laikotarpiu ji buvo priverstinai išsiųsta „nemokamų atostogų“. Tai susiję su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje ir pareiškėjos turima (duomenys neskelbtini) pilietybe, bet tai nesusiję su jos darbu ir funkcijų atlikimo kokybe. Pareiškėja, dirbdama projekto vadove UAB „Kalvasta“, bendravo su Švedijos verslo atstovu dėl Švedijoje įgyvendinamų projektų – garažų, mokyklos, statymo, metalinių konstrukcijų įrengimo, kalnakasybos šachtų modernizavimo projektų ruošimo (virš 7 projektų); savo darbdaviams (UAB „Kalvasta“ ) pareiškėja teikė siūlymus dėl įsitvirtinimo Švedijos rinkoje steigiant ten UAB „Kalvasta“ filialą arba įsigyjant tinkamą Švedų kompaniją: jos siūlyti projektai šiuo metu realizuojami, be kita ko, tam įsigyta ir Švedų firma Mefab.

2.5.                      Darbo sutarties su Bendrove nutraukimas, kuris lėmė Sprendimo priėmimą, buvo sąlygotas ne neteisėtų ar kaltų pareiškėjos veiksmų, tačiau geopolitinių įvykių ir Lietuvos Respublikoje kilusios reakcijos į juos. Pareiškėja nėra priešiška Lietuvos Respublikos politinei, socialinei ir ekonominei krypčiai, ji mokosi lietuvių kalbos, būdama atleista iš darbo, įsigijo individualios veiklos patentą, ieško darbo. Pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pratęsti 3 mėnesiams leidimą gyventi Lietuvoje, be to, jau yra kita įmonė (UAB „Viktesa“), kuri 2023 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad pageidauja pareiškėją įdarbinti kaip aukštos kvalifikacijos specialistę.

2.6.                      Lietuvos Respublikos institucijos neturi pareiškėjai jokių pretenzijų, susijusių su jos lojalumu Lietuvos valstybei, jos visuomeninei santvarkai, taip pat visuotinai pripažintoms vertybėms. Pareiškėja jau nuo 2019 metų gyvena Lietuvoje, ir ši aplinkybė, nuvykus į (duomenys neskelbtini), dažnu atveju kliudo pareiškėjai gauti paslaugas, bandyti laikinai įsidarbinti, realizuoti kitus poreikius, pareiškėjai grįžti į (duomenys neskelbtini) gali darytis nesaugu. Panaikinus Sprendimą, būtų išsaugota pareiškėjos galimybė integruotis į vakarietiškomis vertybėmis grindžiamą Lietuvos visuomenę.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį. Pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. leidus pakeisti darbdavį, kuriuo tapo UAB „Kalvasta“. Bendrovė darbo sutartį su pareiškėja nutraukė 2023 m. gegužės 31 d.

3.2.                      Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėja apie aplinkybę, kad jai nebuvo mokamas atlyginimas 2023 m. sausio-balandžio mėnesiais, ir kad šiuo laikotarpiu ji buvo priverstinai išsiųsta neapmokamų atostogų bei apie tai, kad būdama atleista iš darbo, įsigijo individualios veiklos patentą iki Sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamento neinformavo, o dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi tik 2023 m. spalio 18 d. Aplinkybė, jog pareiškėja įsigijo individualios veiklos patentą nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą nepagrįstu, kadangi leidimas gyventi jai išduotas būtent darbo UAB „Kalvasta“ pagrindu. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.3.                      Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą bei pranešti pareiškėjui iš anksto, kad bus priimtas jam nepalankus sprendimas. Migracijos departamentas nesutinka, kad pažiedė gero administravimo principą, kadangi Migracijos departamentas laikėsi visų taisyklių bei procedūrinių reikalavimų. Duomenys dėl pareiškėjos darbo santykių, nustatyti remiantis kompetentingos institucijos – Sodros – duomenimis, buvo aiškūs ir nedviprasmiški, Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas.

3.4.                      Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, o pareiškėjos skunde teismui nurodyta teismų praktika neatitinka bylos aplinkybių.

3.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Viktesa“ pagrindu, teisminis ginčas neturi tikslo, be to Sprendimas neužkirto kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos V. D. skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėja 2022 m. liepos 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2207-LLGD-1470 leisti pakeisti darbdavį.

5.2.                      2022 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760087402 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, t. y. leidus pakeisti darbdavį, darbo UAB „Kalvasta“ pagrindu. Leidimas galiojo iki 2023 m. spalio 28 d.

5.3.                      Pareiškėjos darbdavys UAB „Kalvasta“ Migracijos departamentą 2023 m. birželio 1 d. pranešimu Nr. 2306-PRNŠ-1926 informavo, kad darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2023 m. gegužės 31 d.

5.4.                      2023 m. spalio 18 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą įforminti naują leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgęs į tai, kad darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nutraukta, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikinti pareiškėjai Leidimą.

6.       Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

7.               Teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad su asmeniu nutraukta darbo sutartis, ir byloje dėl to nėra ginčo, pareiškėja nėra įsidarbinusi jokioje kitoje įmonėje. Aplinkybė dėl pareiškėjos darbo santykių nutraukimo pagrįsta Bendrovės pranešimu bei Sodros duomenimis, ir nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamentui pareigos, priimant Sprendimą, vertinti pareiškėjos atleidimo iš darbo pagrindus bei aplinkybes, kad pareiškėja yra išsiėmusi verslo liudijimą. 

8.               Teismas nenustatė, kad pareiškėja, žinodama Įstatymo jai nustatytą pareigą atitikti reikalavimus leidimo laikinai gyventi išlaikymui, būtų pranešusi Migracijos departamentui apie pasibaigusius darbo santykius ar atitinkamai apie aplinkybes, kad jai nebuvo mokamas darbo užmokestis tam tikrą laikotarpį. Pareiškėja 2023 m. kovo 1 d. buvo pateikusi prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „Laivsta“, tačiau, kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, 2023 m. gegužės 16 d. UAB „Laivsta“ pateikė prašymą Migracijos departamentui nutraukti prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes pareiškėja nebus įdarbinta.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Aplinkybės, jog UAB „Kalvasta“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtos Įstatymo nuostatos.

10.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė neaktualią teismų praktiką, kuria teismas neturi pagrindo vadovautis.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

12.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760087402.

13.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neinformavo atsakovo apie aplinkybes, kad Bendrovėje jai nebuvo mokamas darbo užmokestis tam tikrą laikotarpį, kadangi pareiškėjos susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, jog pareiškėja, 2023 m. kovo 22 d. teiraudamasi dėl 2023 m. kovo 1 d. pateikto paklausimo dėl darbdavio keitimo tvarkos, be kita ko, atsakovui nurodė, jog dabartinėje darbovietėje nebegauna tiesioginio darbo užmokesčio, negali gauti naujo darbo, aplinkybės, kad pareiškėja neturi darbo ir pajamų atsakovui taip pat buvo nurodytos pareiškėjos 2023 m. balandžio 5 d. paklausime atsakovui. Taigi pareiškėja jau 2023 m. kovo mėnesį, t. y. dar formaliai tebebūdama UAB „Kalvasta“ darbuotoja, atsakovui pranešė ir apie jai nemokamą darbo užmokestį ir apie norą pakeisti darbdavį, ši informacija atsakovą pasiekė, tačiau pareiškėjos iškelta problema nebuvo išspręsta. Pareiškėjai nutraukus darbo santykius su atlyginimo nemokėjusia UAB „Kalvasta“ Leidimas jai buvo panaikintas.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos pateikto susirašinėjimo su atsakovu, taigi, netinkamai nustatė bylos aplinkybes, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bylos aplinkybių nustatymo. Neįvertinus visų bylos aplinkybių, nebuvo nustatyta, kad pareiškėja neatliko kaltų veiksmų, lėmusių darbo santykių su UAB „Kalvasta“ pasibaigimą; ji nukentėjo dėl darbdavio veiksmų, todėl neturi dar kartą nukentėti dėl jai panaikinto Leidimo.

13.3.                      Atsakovas turėjo formalų pagrindą panaikinti Leidimą, tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės dėl darbo santykių su Bendrove nutraukimo priežasčių, taip pat įvertinta tai, kad atsakovas labai ilgai nesuteikė pareiškėjai informacijos dėl darbdavio pakeitimo galimybių, taip užkirsdamas kelią pareiškėjai kuo greičiau susirasti kitą darbą ir kitą darbdavį.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į gerą administravimą, taip pat kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, ir kiekviena situacija turi būti įvertinama individualiai, . atsižvelgiant į užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Negalėjimas pragyventi iš darbo, nes nemokamas atlyginimas, yra pakankamai svari priežastis individualiai pažvelgti į tai patyrusio asmens situaciją ir, prieš taikant jam nepalankią priemonę (Leidimo panaikinimą), išklausyti jį ir konstatavus, kad su asmeniu pasielgta neteisingai, rasti sprendimą, kaip apsaugoti jo teises.

14.       Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo, kad pareiškėja, turėdama pareigą pranešti apie aplinkybių, lėmusių Leidimo išdavimą, pasikeitimą, iki Sprendimo priėmimo dienos neinformavo atsakovo apie darbo santykių su Bendrove pasibaigimą, todėl atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą. Sprendime nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos plotinių požiūrių ir jos lojalumo ar nelojalumo Lietuvos Respublikai ar kitoms šalims. Sprendimas atitinka teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi, buvo nutraukta, konstatavo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjos skundą atmetė.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

19.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

20.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2022 m. kovo 14 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi Nr. 760087402. 2022 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai buvo išduotas antras Leidimas laikinai gyventi, leidus pakeisti darbdavį darbo UAB „Kalvasta“ pagrindu. Leidimas galiojo iki 2023 m. spalio 28 d. UAB „Kalvasta“ 2023 m. birželio 15 d. pranešimu Nr. 2306-PRNŠ-1926 informavo atsakovą, kad darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

21.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „Kalvasta“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; 2023 m. spalio 23 d. nutartį administracinėj byloje Nr. eA-2362-662/2023 ir kt.).

22.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023 suformuota praktika dėl individualių aplinkybių, lėmusių užsieniečio atleidimą iš darbo, vertinimo, kadangi pareiškėjos nurodytoje byloje buvo ginčijamas Migracijos departamento priimtas sprendimas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjai išduotas Leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (kai su užsieniečiu nutraukiama darbo sutartis).

23.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas individualiai neįvertino ir nerinko papildomų įrodymų dėl pareiškėjos situacijos, nes Migracijos departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą Sprendimui priimti, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019). Pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023).

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo galimybę nurodyti ir pateikti visus duomenis, susijusius su, jos teigimu, sąlygų panaikinti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimu, ginčo nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iki atsakovo Sprendimo priėmimo neinformavo atsakovo apie tai, kad Bendrovėje jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau ši aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo, kadangi pareiškėjos pateikti duomenys apie darbo sutarties su Bendrove nutraukimo priežastis, taip pat aplinkybės dėl kitų pareiškėjos teiktų prašymų atsakovui (leisti pakeisti darbdavį) nagrinėjimo nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Migracijos departamento nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Veslava Ruskan