Civilinė byla Nr. e2S-2034-863/2022 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10978-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.26.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) ir antstolė I. B.. 

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja J. J. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnio nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, panaikinti antstolės I. B. 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti antstolės I. B. 2022 m. balandžio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę I. B. grąžinti jai visas 2022 m. balandžio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-(duomenys neskelbtini) priverstinai nurašytas lėšas.

1.1       Pareiškėja teismui pateiktame 2022 m. gegužės 6 d. skunde nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. iš antstolės I. B. gavo Nurodymą  priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog nesutikdama su minėtu nurodymu 2022 m. kovo 30 d. pateikė antstolei skundą, kuris antstolės 2022 m. balandžio 11 d. Patvarkymu tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėtas neva tenkinus jos skundą. Pažymėjo, jog nurodytu aptvarkymu jos skundas pilna apimtimi patenkintas nebuvo, kadangi antstolė nusprendė panaikinti banko sąskaitos areštą taikomą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti 1 986,03 Eur nurašytas lėšas į nurodytą sąskaitą, tačiau pateiktu skundu ji prašė panaikinti sprendimą, kuriuo nuspręsta nurašyti lėšas iš visų jos turimų sąskaitų. Nepaisant to jos skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotas nebuvo. Paaiškino, jog 2022 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė dar vieną patvarkymą t. y. naują nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nurašyti lėšas nuo 3 pagrindinių jos banko sąskaitų. Nurodė, jog toks antstolės elgesys jai yra nesuprantamas, kadangi tarp jos ir antstolės buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis, kuris buvo vykdomas tinkamai jai reguliariai pervedant pinigus į antstolės nurodytą banko sąskaitą. Atkreipė teismo dėmesį, jog 2017 m. gruodžio 19 d. VMI (išieškotojas) priėmė sprendimą Pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog minėtame VMI sprendime nurodyta: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo  (toliau MAĮ) 112 straipsnio 1 dalimi, nusprendžiu pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“. Atsižvelgiant į tai, mano, jog minėtame sprendime yra aiškiai nurodomas pagrindas, kuriuo VMI teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoka pasibaigia – MAĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestinės prievolės pasibaigimas. Pažymėjo, jog antstolė, žinodama apie VMI sprendimą bei matydama, jog jų susitarimas skolą grąžinti dalimis yra vykdomas, aiškiai viršydama savo įgaliojimus, priėmė sprendimą, prieštaraujantį VMI sprendimui, kad akivaizdžia parodo, jog  tokie antstolės veiksmai yra nepagrįsti ir apskritai neteisėti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog antstolė savavališkai nusprendė vykdyti sprendimą, kurio vykdymas VMI sprendimu buvo sustabdytas, 2022 m. balandžio 28 d. VMI viršininkas priėmė naują sprendimą sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) VMI. Minėtu sprendimu nusprendė sustabdyti mokestinės nepriemokos iš turto vykdymo ir laikinai neieškoti į biudžetą 151 270,85 Eur sumos, t. y. sustabdė 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog kadangi pats išieškotojas nusprendė vykdymą sustabdyti, antstolės veiksmai tęsti priverstinį skolos išieškojimą yra neteisėti.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Irenos Belskytės 2022 m. gegužės 12 d. rezoliucija buvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino skundui pateikti atnaujinimo. Priėmus pareiškėjos skundą teismas įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu išieškotoją VMI bei nustatė išieškotojai ir antstolei 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškėjos skundą pateikti.

2.1.                      Antstolė pateiktame atsiliepime nurodė, jog jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jo pakeitimais) dėl 204 144,08 Eur skolos išieškojimo iš J. J.. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad skolininkė reguliariai dengė susidariusį įskolinimą suderinus likučius su VMI, skolos suma 2022 m. kovo 29 d.- pagal sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)- 151 950,61 Eur. Paaiškino, kad pareiškėjos atžvilgiu kontoroje yra vykdoma dar viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 25 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais) dėl 89 455 Eur priverstinio išieškojimo (skolinis įsipareigojimas užtikrintas hipoteka), atsižvelgiant į realizuotą turtą skola yra sumažėjusi. Nurodė, jog be to, kontoroje vykdoma dar viena vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 41 415,66 Eur, skolos likutis 2022 m. kovo 29 d.  31 635,71 Eur. 

2.2.                      Antstolė nurodė, jog 2022 m. kovo 29 d. buvo areštuotos visos skolininkės sąskaitos vykdomosiose bylose - Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kartu siūlant skolininkei pateikti dokumentus apie gaunamas pajamas. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 5 d. el. paštu skolininkė persiuntė kreditinės sąskaitos sutartį ir prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo nuo kreditinės sąskaitos. Nurodė, kad 2022 m. kovo 31 d. buvo gautas skundas dėl areštuotų sąskaitų, tačiau 2022 m. balandžio 4 d. buvo gautas prašymas atidėti skundo nagrinėjimą ir nagrinėti po susitikimo su antstole. Paaiškino, jog  po susitikimo skolininkė per savo atstovą buvo informuota, kad skundas bus tenkintas - areštas nuo kreditinės kortelės bus panaikintas, nurašyta pinigų suma iš kreditinės kortelės bus grąžinta i sąskaitą. Atsižvelgiant į tai areštas pagal nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, kitoms sąskaitoms buvo uždėtas iš naujo.  Pažymėjo, jog vykdomoji byla nebuvo persiųsta teismui, kadangi po susitikimo buvo klaidingai įvertintas pasiektas susitikimo rezultatas. 

2.3.                      Papildomai paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 19 d. VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija buvo gauta iš skolininkės 2022 m. kovo 29 d. Nurodė, jog  šiuo dokumentu VMI pripažino netekusiu galios 2012 m. rugpjūčio 21 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu buvo areštuotos skolininkės sąskaitos. Tačiau pažymėjo, jog antstolė vykdo skolos išieškojimą vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir iki 2022 m. gegužės 23 d. nebuvo gavusi jokių nurodymų netaikyti skolininkės sąskaitoms nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

2.4.                      Pažymėjo ir tai, kad nesutinka su skolininkės argumentais, kad Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui  panaikinus 2019 m. spalio 4 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ji vykdo išieškojimą neturėdama jokio teisinio pagrindo, kadangi skolos išieškojimą vykdo 2012 metų sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su visais vėlesniais pakeitimais (pakeitimai buvo gauti dėl delspinigių atleidimo, dėl gautų antstolės mokėjimų bei po lėšų įskaitymo realizavus skolininkės turtą), taigi VMI nebuvo sustabdžiusi/panaikinusi sprendimo Nr.  (duomenys neskelbtini) vykdymą. 

2.5.                      Nurodė, jog taip pat nesutinka su pareiškėjos išdėstyta pozicija, jog ji savavališkai nusprendė vykdyti sprendimą, kurio vykdymas yra sustabdytas. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 6 d. gavo VMI sprendimus sustabdyti 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi asmuo pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, tuo pagrindu  vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdytos.  Tačiau nurodė, jog įstatyme yra aiškia numatyta, jog sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo skolininkės skundo tenkinimui.

3.       Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 25 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (skolinis įsipareigojimas užtikrintas hipoteka), ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš J. J.. Vykdant išieškojimą antstolė 2022 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo visas skolininkės sąskaitas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (31 635,71 Eur skolos sumai), Nr. (duomenys neskelbtini) (78 257,56 Eur skolos sumai) ir 2 766,61 Eur vykdymo išlaidoms (iš viso 112 659,88 Eur). Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, kad, jeigu šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkė turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja su patvarkymu nesutiko ir 2022 m. kovo 31 d. pateikė antstolei skundą dėl minėto 2022 m. kovo 29 d. antstolės sprendimo, nurodydama, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. gauna darbo užmokestį, lygų 511,75 Eur. 2022  m. balandžio 5 d. el. laišku pareiškėja pateikė antstolei kreditinės sąskaitos sutartį ir prašymą grąžinti nurašytas lėšas. Antstolė sutikdama su pareiškėjos skundu panaikino areštą skolininkės kreditinei sąskaitai, į kurią pareiškėja gauna darbo užmokestį.

6.       Teismas sprendė, kad antstolė atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytus motyvus bei vėliau pateiktą informaciją dėl gaunamo darbo užmokesčio, neturėjo pagrindo abejoti, jog pareiškėja kreipėsi į antstolę būtent dėl lėšų sąskaitoje, į kurią mokamas darbo užmokestis, ir išieškojimo ribojimų šioms pajamoms, o ne dėl visų jos areštuotų sąskaitų, todėl  antstolė pagrįstai sprendė pareiškėjos skundą esant patenkintą ir 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė skundą tenkinti.

7.       Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog 2017 m. gruodžio 19 d. VMI (išieškotoja) priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei, jog  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu panaikino VMI 2019  m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, todėl antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą jos atžvilgiu, teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė išieškojimą vykdo 2012 m. lapkričio 14 d. vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendime akcentavo, jog aplinkybė, kad 2013 m. vasario 5 d. sprendimu buvo pakeistas pirminis sprendimas dėl išieškojimo iš pareiškėjos turto, atlikus priešpriešinį mokestinių prievolių įskaitymą, neduoda teisinio pagrindo teigti apie pirminio sprendimo negaliojimą. Konstatavo, jog pareiškėjos minimas VMI 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs su vykdomaisiais dokumentais, kurių pagrindu antstolė atliko ginčijamus vykdymo veiksmus, o aplinkybė, kad buvo panaikintas 2019 m. spalio 4 d. VMI sprendimas, nesudaro pagrindo negaliojančiu pripažinti 2012 m. lapkričio 14 d. pirminį sprendimą, kurio pagrindu antstolė ir vykdo išieškojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolę viršijus jai suteiktus įgaliojimus ar pažeidus teisės aktų nustatytą vykdymo tvarką.

8.       Teismas pažymėjo, kad įstatyme suteikta teisė vykdymo proceso šalims vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, kuria galima susitarti dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis ar kitų sąlygų (CPK 595 straipsnis), todėl pareiškėjos argumentas, jog antstolė neturėjo teisės nurašyti lėšų iš jos sąskaitų, kadangi pareiškėja antstolei mokėjo įmokas dalimis laikytinas nepagrįstu.

9.       Teismas nurodė, kad CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626  ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, atsižvelgiant į tai konstatavo, jog antstolė, gavusi išieškotojos VMI sprendimą stabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turo vykdymą, pagrįstai 2022 m. gegužės 23 d. atsiliepime nurodė, kad sustabdžius bylas nėra teisinio pagrindo naikinti areštą skolininkės turtui. Be to, teismas pažymėjo, jog iš pateiktos vykdomosios bylos teismas nustatyta, kad gavus VMI 2022 m. gegužės 18 d. pranešimą, buvo atnaujintas sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymas t. y. antstolės 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos buvo atnaujintos. Teismo vertinimu, teismas nenustatė, kad antstolė I. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priimdama procesinius sprendimus (2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)-tenkinti skundą ir neperduoti bylos teismui, nurodymą nurašyti pinigines lėšas) būtų pažeidusi vykdymo proceso teisės normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje apskritai beveik nepasisakoma, o tik lakoniškai nurodoma, jog pirminis (2022 m. kovo 30 d.) skundas antstolės buvo patenkintas pilna apimtimi. Su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi 2022 m. kovo 31 d. skundu antstolės prašė panaikinti sprendimą, kuriuo nuspręsta nurašyti lėšas iš visų jos turimų sąskaitų, tuo tarpu skundas buvo patenkintas tik iš dalies ir nebuvo persiųstas teismui. 

10.2.                      Vadovaujantis pirmos instancijos teismo nutartimi jos susitarimas, gyvavęs apie 10 metų tariamai yra negaliojantis ir niekada negalėjo būti sudarytas, tačiau ne ji sugalvojo mokėti antstolei įsiskolinimą dalimis, ir tai daryti kone 10 metų, todėl keičiant tokį susitarimą, kurio dabar nebepripažįsta teismas, turi atsirasti ir priežastys, kodėl toks susitarimas staiga yra keičiamas, tuo labiau, kad pats išieškotojas - VMI, dėl tokio susitarimo jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kas rodo, kad tai ją tenkino. O tokių aplinkybių, leidžiančių keisti egzistuojantį susitarimą, byloje nėra įvardinta.

10.3.                      2017 m. gruodžio 19 d. VMI priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime aiškiai nurodomas pagrindas, kuriuo VMI teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoka pasibaigia – MAĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestinės prievolės pasibaigimas. MAĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai, o MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog mokestinė prievolė pasibaigia, kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taigi, šiuo atveju, antstolė, žinodama apie VMI sprendimą bei matydama, jog jos ir antstolės susitarimas jai skolą grąžinti dalimis yra vykdomas, aiškiai viršydama savo įgaliojimus, priėmė sprendimą, prieštaraujantį VMI sprendimui. Tačiau teismas skundžiamojo nutartyje neįvertino to, jog nepriklausomai nuo to, jog egzistuoja pirminis VMI sprendimas dėl skolos, vėlesni VMI sprendimai įgyvendiną šį, tai yra kreditorius priima sprendimą, kaip realizuoti jo teises, ko pasekmėje, negali būti taip, kad tą patį sprendimą (dėl skolos) įgyvendina du subjektai – pati VMI ir antstolė, atskirai vienas nuo kito. Teismas niekaip neatsekė ryšio tarp esamų sprendimų, juos laikė dvejomis atskiromis procedūromis, dėl to paties dalyko.

10.4.                      VMI nusprendus sustabdyti mokestinės nepriemokos iš turto vykdymo ir laikinai neieškoti į biudžetą 151 270,85 Eur sumos, t. y. sustabdė 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, kas reiškia, jog antstolės nurodymas yra naikintinas, kadangi pats išieškotojas nusprendė vykdymą sustabdyti.

10.5.                      Pradinis skundas tenkintinas nebuvo arba buvo tenkintinas tik iš dalies, tokiu būdu antstolė sąmoningai siekia apeiti (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą, priėmus patvarkymą atsisakyti skundą tenkinti iš dalies, jį perduoti vietos apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla. Dėl šių skunde išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė – CPK normų, reglamentuojančių privalomą galutinio procesinio sprendimo motyvavimą pažeidimas. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl kertinių argumentų.

11.       Antstolė I. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.  Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Vykdomoji byla nebuvo persiųsta teismui, kadangi po susitikimo su pareiškėjos atstovu, buvo klaidingai įvertintas pasiektas susitikimo rezultatas. Areštas nuo kreditinės kortelės, į kurią pareiškėja gauna darbo užmokestį, yra panaikintas, likusios sąskaitos areštuotos, kadangi skolininkė nepateikė jokių duomenų dėl kitų nurašytų lėšų kilmės.

11.2.                      Pagal CPK 624 straipsnio nuostatas sąskaitų areštas yra viena iš priverstinių vykdymo priemonių, todėl vykdomojo dokumento pagrindu vykdant priverstinį skolos išieškojimą, antstolis gali areštuoti skolininko sąskaitas be jokio išieškotojo leidimo.

11.3.                      VMI sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs suvykdomaisiais dokumentais, kadangi minėto sprendimo pagrindu VMI nuo 2012 m. gruodžio 19 d. buvo areštavusi skolininkes sąskaitas, o 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu savo nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikino, todėl VMI areštas buvo panaikintas. Tačiau antstolė vykdo skolos išieškojimą vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iki 2022 m. gegužės 23 d. nebuvo gavusi jokių nurodymų netaikyti skolininkės sąskaitoms nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

11.4.                      Antstolės kontoroje gavus VMI sprendimus sustabdyti mokestinės nepriemokos iš turto vykdymo, vykdomosios bylos buvo sustabdytos, tačiau pagrindo naikinti nurodymus pritaikytus sąskaitoms nėra.  CPK 628 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog sustabdžius vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. t. y. įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. 

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

15.       Nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo skolos išieškojimą vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 25 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (skolinis įsipareigojimas užtikrintas hipoteka) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės J. J. išieškotojos VMI naudai.

16.       Vykdant išieškojimą antstolė 2022 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo visas skolininkės bako sąskaitas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (31 635,71 Eur skolos sumai), Nr. (duomenys neskelbtini) (78 257,56 Eur skolos sumai) ir 2766,61 Eur vykdymo išlaidoms (iš viso 112 659,88 Eur).

17.       2022 m. kovo 31 d. skolininkė pateikė antstolei skundą, prašydama panaikinti 2022 m. kovo 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikti paaiškinimus kokiu teisiniu pagrindu antstolė priėmė 2022 m. kovo 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) kokių priežasčių antstolė priėmė 2022 m. kovo 29 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu VMI naujų sprendimų pareiškėjos atžvilgiu nepateikė.

18.       2022 m. balandžio 1 d. pareiškėja pateikė antstolei prašymą atidėti skundo nagrinėjimą, skundą nagrinėti po 2022 m. balandžio 8 d. susitikimo su pareiškėja ar jo atstovu.

19.       2022 m. balandžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini)- panaikino banko sąskaitos areštą, taikomą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžino 1 986,03 Eur nurašytas lėšas į nurodytą sąskaitą bei pateikė paaiškinimus dėl 2022 m. kovo 29 d. nurodymo - priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Tuo pačiu 2022 m. balandžio 11 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       2022 m. gegužės 6 d. pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės I. B. 2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti antstolės I. B. 2022 m. balandžio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-(duomenys neskelbtini) įpareigoti antstolę I. B. grąžinti pareiškėjai J. J. visas 2022 m. balandžio 11 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašytas lėšas. Nurodė, jog beveik penkerius metus antstolė bendradarbiavo su pareiškėja, kuri nuolat vykdė periodines įmokas pagal antstolės ir pareiškėjos susitarimą, tačiau 2022 m. kovo 29 d. antstolė, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir neįspėjusi, priverstinai nurašė pareiškėjos banko sąskaitoje buvusias lėšas. Pažymėjo, jog šiuo metu yra galiojantys VMI sprendimai, pagal kuriuos yra sustabdytas vykdymas bei panaikintas sąskaitų areštas, todėl antstolė viršijo savo kompetencijos ribas ir sąmoningai priėmė patvarkymą, kuriuo realiai skundo netenkino, ir nurodymą, kuris savo esme prieštarauja išieškotojo interesams.

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą nenustatė, kad antstolė I. B. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priimdama procesinius sprendimus (2022 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)-tenkinti skundą ir neperduoti bylos teismui, nurodymą nurašyti pinigines lėšas) būtų pažeidusi vykdymo proceso teisės normas, pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

21.1.                      Pareiškėja atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl kertinių argumentų bei apsiribojo tik lakoniškais pasisakymais, todėl prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį.

22.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir antstolės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

23.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

24.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais.

25.       CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Taigi, viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte taip pat nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

26.       Įstatymų leidėjas, CPK 739 straipsnyje apibrėždamas skolininkui priklausančias sumas, iš kurių negalima išieškoti, įtvirtina baigtinį tokių skolininkui priklausančių sumų sąrašą, kurios, nors ir laikytinos skolininko pajamomis, bet dėl savo paskirties, siekiant apsaugoti skolininko interesus, negali būti priverstinio vykdymo metu atliekamų išskaitų iš skolininko pajamų pagrindu. Pažymėtina, jog tokių CPK 739 straipsnyje įtvirtintų skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, paskirtis – užtikrinti skolininko interesų apsaugą vykdymo procese, nustatant draudimą nukreipti išieškojimą į tas skolininko pajamas, kurių išmokėjimo tikslinė paskirtis – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šių išmokų gavėjo (skolininko vykdymo procese) patirtas išlaidas, negautas pajamas, pajamų sumažėjimą, ar kitų svarbių interesų apsaugą.

27.       Nagrinėjamu atveju  iš pareiškėjos pateiktų skundų dėl antstolės veiksmų nustatyta, kad pareiškėja kelia iš esmės analogiškus klausimus tiek pradiniame tiek vėlesniame skunde t. y. pareiškėja nesutinka su antstolės patvarkymais - nurodymais: 2022 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

28.       Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir antstolės buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis, todėl ji šio susitarimo laikėsi ir reguliariai pervesdavo lėšas į antstolės nurodytą banko sąskaitą. Vadinasi, antstolė, gavusi informaciją iš VMI, žinodama, jog pareiškėja periodiškai įmokas moka dalimis, nepagrįstai savo iniciatyva nusprendė nurašyti pinigines lėšas iš jos banko sąskaitos.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks antstolio įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos nenumato, kad antstolis turi suteikti skolininkui teisę išieškomą sumą mokėti dalimis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme suteikta teisė vykdymo proceso šalims vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, kuria galima susitarti dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis ar kitų sąlygų (CPK 595 straipsnis). Šalys laisva valia raštu sudaro taikos sutartį ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių skolininkės ir išieškotojos sudarytą taikos sutartį nei vykdomojoje byloje, nei pareiškėjos skundo pagrindu užvestoje civilinėje byloje nėra pateikta. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo leisti skolininkei VMI priimtus sprendimus vykdyti dalimis bei pagristai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą.

31.       P. S. vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Byloje pateikti duomenys patvirtina (2022 m. balandžio 8 d. el. laiškas), kad skolininkei pateikus antstolės nurodytus duomenis antstolė informavo skolininkę, jog skolininkės skundas bus patenkintas t. y. antstolė skolininkei skirtame laiške informavo skolininkę, jog areštas taikomas kreditinės kortelės sąskaitai bus panaikintas, o antstolės iš minėtos sąskaitos nurašyta suma skolininkei bus grąžinta, taip pat prašė patikslinti sąskaitą, į kurią skolininkei yra mokamas darbo užmokestis. Be to iš minėto laiško matyti, jog antstolė skolininkei nurodė, jog areštavus skolininkės sąskaitas bus nustatyta laisvai disponuojam suma. Pažymėtina, jog atsakydama į minėtą antstolės laišką skolininkė (skolininkės atstovas) 2022 m. balandžio 11 d. pateikė atsakymą, kuriame yra nurodoma banko sąskaita, į kurią yra mokamas skolininkei jos darbo užmokestis. Atitinkamai iš antstolės pateikto atsakymo matyti, jog antstolė aiškiai nurodė, kokiai skolininkės sąskaitai pritaikytas areštas bus panaikintas ir kokia suma skolininkei bus grąžinta. Atsižvelgt į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininkės 2022 m. kovo 29 d. skundas antstolės buvo patenkintas pilna apimtimi, kadangi iš pateikto susirašinėjimo aiškiai matyti, kad šalys bendravo tik dėl arešto panaikinimo sąskaitai, į kurią skolininkė gauna darbo užmokestį. Be to, antstolė dar iki skundo išnagrinėjimo aiškiai išdėstė, jog skundą tenkins ir koks bus tenkinimo rezultatas.

32.       VMI teisė sustabdyti išieškojimo veiksmus nėra absoliuti, kadangi būtent antstolis priima sprendimą sustabdyti ar atsisakyti sustabdyti priverstinius išieškojimo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas, be to, antstoliui suteikta teisė spręsti dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo apimties. Gavęs išieškotojo prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolis visų pirma įvertina, ar sustabdžius priverstinį išieškojimą nebus pažeistos vykdymo proceso šalių teisės ir teisėti interesai, ar nebus pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės, taip pat antstolis įvertina, ar pateiktas prašymas nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir bendrų vykdymo proceso principų. Pažymėtina ir tai, kad vykdomojoje byloje yra išieškoma ne tik skola, bet ir vykdymo išlaidos, todėl net išieškotojui ir prašant sustabdyti išieškojimo veiksmus, išieškojimo veiksmai gali būti tęsiami, siekiant išieškoti vykdomojoje byloje patirtas vykdymo išlaidas.

33.       CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi pirmiau pateiktu išaiškinimu, kad CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nebaigtinis, daro išvadą, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas.

34.       Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytos gavus VMI 2022 m. balandžio 28 d. sprendimus sustabdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus VMI 2022 m. gegužės 18 d. pranešimą, kad buvo atnaujintas sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymas, antstolės 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos, buvo atnaujintos. Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos pažymi, jog nors nagrinėjimu atveju vykdymas yra atnaujintas, tačiau net ir sustabdžius vykdomąsias bylas antstolė neturėjo jokio pagrindo pritaikyto arešto panaikinimui.

35.       CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pažymėtina, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad buvo panaikintas 2019 m. spalio 4 d. VMI sprendimas nesudaro pagrindo negaliojančiu pripažinti 2012 m. lapkričio 14 d. pirminį sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55757, kurio pagrindu antstolė ir vykdo išieškojimą, kadangi naujai priimti sprendimai patikslinantys skolos likutį nesudaro pagrindo išieškojimą vykdančiai antstolei jai pateiktų sprendimų priimti kaip naujo vykdomojo dokumento. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymi, kad ginčo vykdomosiose bylose yra vykdomi vieninteliai vykdomieji dokumentai – pagal 2012 m. lapkričio 14 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 25 d. VMI sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kurie yra teisėti ir galiojantys. Pažymėtina, jog antstolis neatlieka vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos (nagrinėjamu atveju – išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) priežiūros ar kontrolės funkcijų, ir išieškojimą vykdo pagal vykdomojo proceso nuostatas, jų nepažiesdamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad iš pareiškėjos vykdomas skolos išieškojimas yra neteisėtas, kadangi VMI 2019 m. spalio 4 d. sprendimas yra panaikintas, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylos baigties

37.       Nagrinėjamu atveju susidaro tokia situacija, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia nuomonę dėl susiklosčiusių byloje aplinkybių ir apeliantės atliktų veiksmų turinio iš savo perspektyvos, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė tik apsiriboja, nurodydama, anot jos, pirmosios instancijos teismo pažeistas CPK normas, tačiau vienintelis argumentas, kodėl jos pažeistos, yra tas, jog teismas byloje esančius įrodymus ir apeliantės nurodomas aplinkybes įvertino ne taip, kaip ji tikėjosi, t. y. ne jos naudai. 

38.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                           Kristina Lysionok