Civilinė byla Nr. e2A-2370-562/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28048-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.20

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. gruodžio 7  d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) F. A. ir atsakovės (apeliantės) N. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. A. patikslintą ieškinį atsakovei N. D. ir pagal atsakovės N. D. patikslintą priešieškinį ieškovui F. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

        Teismas

 

nustatė:

 

                                                                 I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas F. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 

1.1.       Nutraukti ieškovo ir atsakovės N. D. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2.       Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „A.“, o atsakovei „D.“.

1.3.       Nustatyti šalių nepilnametės dukros N. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;

1.4.       Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

1.5.       Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui Š. A. po 230 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

1.6.       Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

Ieškovas su nepilnamete dukra N. A. bendrauja:

1.       metų lyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant N. A. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant ją sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       pirmąją pusę visų N. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jos lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną ieškovas 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka ieškovui, o nelyginiais – atsakovei. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

3.       pusę N. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jos lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaiko vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

4.       N. A. gimimo dieną lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 21.00 val.

Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi Š. A. bendrauja:

1.       metų nelyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant Š. A. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       antrąją pusę visų Š. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovė 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius nelyginiais metais tenka atsakovei, o lyginiais – ieškovui. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su atsakove metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

3.       pusę Š. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaikų vasaros atostogų, praleidžiamų su atsakove, metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

4.       Š. A. gimimo dieną nelyginiais metais pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.;

Vaikui būnant pas kitą iš tėvų, turi būti sudarytos galimybės su kitu tėvu bendrauti telekomunikacijų, el. ryšio priemonėmis; jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas kompensuojamas tėvų sutartu laiku. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja; šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas; bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną.

1.7.       

Pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine šalių nuosavybe;

1.8.       Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1)       butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas (duomenys neskelbtini));

2)       automobilį Mercedes Benz ML 320 CDI 4MATIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Mercedes Benz);

3)       buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr.

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas (duomenys neskelbtini)), dalį natūra – patalpas 10-1 (25,11 kv. m.), 10-2 (16,73 kv. m.), 10-3 (2,08 kv. m.) ir 10-4 (6,84 kv. m.), 10-9 (3,35 kv. m.), viso 54,11 kv. m.

1.9.       Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra – patalpas 10-5 (30,12 kv. m.), 10-6 (10,56 kv. m.), 10-7 (18,97 kv. m.), 10-8 (3,87 kv. m.) ir 10-10 (4,42 kv. m.), viso 67,94 kv. m.;

1.10.       Priteisti atsakovei iš ieškovo 41 643,27 Eur piniginę kompensaciją;

1.11.       Priteisti ieškovui iš atsakovės 25 835,64 Eur piniginę kompensaciją;

1.12.       Atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo 15 807,63 Eur piniginę kompensaciją;

1.13.       Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas papildomu pareiškimu prašė, netenkinus patikslintame ieškinyje išdėstyto reikalavimo dėl turto padalijimo, patenkinti alternatyvų reikalavimą, taip pat pareiškė papildomą reikalavimą:

2.1.                       Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1)       automobilį Mercedes Benz;

2)       butą (duomenys neskelbtini).

2.2.                      Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini);

2.3.                      Priteisti atsakovei iš ieškovo 116 500 Eur piniginę kompensaciją;

2.4.                      Priteisti ieškovui iš atsakovės 39 143,27 Eur piniginę kompensaciją;

2.5.                      Atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo 77 356,73 Eur piniginę kompensaciją;

2.6.                      Nustatyti, kad prieš kreditorių „Swedbank“, AB, pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA (toliau – ir Kredito sutartis) šalys lieka solidariais skolininkais, tačiau po santuokos nutraukimo:

1)       arba butą (duomenys neskelbtini) priteisus ieškovui, vidiniame santykyje kreditorinį įsipareigojimą vykdys ieškovas vienasmeniškai;

2)       arba butą (duomenys neskelbtini) priteistus atsakovei, vidiniame santykyje kreditorinį įsipareigojimą vykdys atsakovė vienasmeniškai.

3.       Ieškovas papildomai prašė priteisti jam iš atsakovės nuo 2022 m. kovo 30 d. jos iš valstybės gautus pinigus už nepilnametį sūnų Š. A..

4.       Ieškovas patikslintame ieškinyje paaiškino, kad:

4.1.                      santuokoje pradėjo skirtis šalių požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimą. Pažymėjo, kad nemato galimybės susitaikyti ir atnaujinti santuokinį gyvenimą. Atsakovės elgesys jau ilgą laiką buvo netoleruotinas – atsakovė turi psichologinių problemų, nekontroliuoja pykčio, emocijų, agresyvaus elgesio. Dar 2008 metais ji buvo nubausta administracine tvarka dėl to, kad necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ją sustabdžiusius policijos pareigūnus, grasino juos atleisti iš darbo, spyrė į policijos automobilį. Toks atsakovės elgesys buvo įprastas šeimoje. Atsakovė nuolatos naudojo fizinį smurtą prieš vaikus (berniukus). Pažymėjo, kad analogiški emociniai agresyvūs protrūkiai buvo ir jo atžvilgiu. Atsakovė nuolatos kviesdavo policiją į šalių gyvenamąją vietą. Dėl atsakovės elgesio ir turėtų problemų su teisėsauga, jai du kartus buvo atsisakyta suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Akcentavo, kad nepaisant to, jog dėl atsakovės neprognozuojamo elgesio 2015 metais buvo priverstas išsikraustyti iš namų, tačiau ir toliau rūpinosi šeima – perduodavo atsakovei pinigų šeimos ir jos pačios poreikiams tenkinti; mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovė su vaikais; pirkdavo maisto produktus šeimai; mokėjo už atsakovės vyriausiojo sūnaus mokslus, duodavo jam pinigų kasdienėms išlaidoms; kartais mokėdavo komunalinius mokesčius už atsakovės motinos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad neprašo santuokos nutraukti dėl atsakovės kaltės, nes nori išsiskirti kaip įmanoma taikiau, kad šalių ginčai nekenktų vaikams.

4.2.                      Nurodė, kad sutinka, jog šalių nepilnametės dukros N. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (dukra šiuo metu su ja ir gyvena). Tačiau prašo, kad nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tokį norą yra aiškiai išreiškęs pats nepilnametis sūnus. Tokia sūnaus pozicija yra susiformavusi dėl to, kad atsakovė prieš jį naudojo fizinį smurtą, dėl ko jis turi stiprių psichologinių išgyvenimų, traumų.

4.3.                      Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 priteisė iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, prašo pakeisti minėtą įsakymą ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui Š. A. po 230 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

4.4.                      Nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo: automobilį automobilis Mercedes Benz (vidutinė rinkos vertė – 5 000 Eur); butą (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 113 000 Eur). Taip pat iki santuokos sudarymo įgijo po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 228 000 Eur). Santuokos metu šis butas buvo gerinamas, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas santuokos nutraukimo metu. Santuokos metu su „Swedbank“, AB, sudarė 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA. Šis kreditas buvo skirtas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Neįvykdytų įsipareigojimų bankui suma sudaro 34 713,46 Eur. Šiuo metu abu butus pilna apimtimi valdo ir naudoja atsakovė, t. y. bute (duomenys neskelbtini) gyvena, o butą (duomenys neskelbtini) yra išnuomojusi tretiesiems asmenims ir iš nuomos gautų pajamų dengia kreditą bankui. Akcentavo, kad iki santuokos sudarymo buvo įgijęs 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Nutraukiant santuoką turi 90 vnt. akcijų, kurios vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Kadangi akcijos buvo įgytos dar iki santuokos sudarymo, jos nepriskirtinos prie bendros jungtinės nuosavybės ir yra nedalintinos. 

4.5.                      Pažymėjo, kad prašo butą (duomenys neskelbtini) ir automobilį Mercedes Benz asmeninės nuosavybės teise priteisti jam. Atitinkamai atsakovei priteistina kompensacija už butą yra 39 143,27 Eur ((113 000 Eur – 34 713,46 Eur) / 2). Atsakovei taip pat priteistina kompensacija už automobilį – 2 500 Eur. Viso kompensacija 41 643,27 Eur. Atsakovei išreiškus norą gyventi bute (duomenys neskelbtini) bei nesutinkant, kad visas butas, kurį jis iki santuokos įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir vėliau už simbolinę kainą ½ dalį šio buto pardavė atsakovei, būtų priteistas jam, prašo butą dalinti tarp šalių, atidalinant šią nuosavybę natūra. Paaiškino, kad butas yra pakankamai didelis, t. y. 122,05 kv. m., todėl yra visos galimybės jį atidalinti, padarant du butus, kuriuos šalys valdytų asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad įsigijęs šį butą, jis perkėlė į kitą vietą įėjimą, todėl būtų galima atkurti seniau buvusį įėjimą ir padaryti atskirus įėjimus. Atidalinus nurodytu būdu, vienoje dalyje liktų virtuvė, o kitoje dalyje – sanitarinis mazgas. Tačiau tiek vienoje, tiek kitoje dalyje yra visos galimybės įsirengti tiek virtuvę, tiek sanitarinį mazgą. Kadangi atidalinus atsakovei tektų 6,915 kv. m. didesnis plotas, iš atsakovės priteistina 25 835,64 Eur kompensacija (228 000 Eur / 122,05 kv. m. x 6,915 kv. m.). Nurodė, kad sutiktų ir su atsakovės reikalavimu dėl buto (duomenys neskelbtini) padalinimo, priteisiant šį butą atsakovei, tačiau tik jei už tai būtų sąžiningi kompensuota, t. y. 114 000 Eur. Tačiau atsakovė neturi pajamų, už kurias galėtų sumokėti kompensaciją, todėl toks turto padalinimas būtų komplikuotas.

5.       Atsakovė atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti.

6.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad: 

6.1.                      su ieškovu susipažino maždaug 1995 metais jos gimtinėje (duomenys neskelbtini). Ieškovas įkalbėjo ją vykti gyventi į Lietuvą. Pirmieji gyvenimo Lietuvoje metai jai buvo labai sunkūs, teko adaptuotis prie naujos aplinkos, mokytis kalbos, be to, (duomenys neskelbtini) metais šalims gimė sūnus K. A., dėl ko didžiausią laiko dalį teko skirti ir dviem mažamečiams vaikams (šeimoje gyveno atsakovės sūnus iš pirmos santuokos bei ieškovo sūnus iš pirmos santuokos). Pažymėjo, kad visada stengėsi būti gera mama vaikams ir rūpestinga žmona ieškovui. Vėliau gimė dar du vaikai – sūnus Š. A. ir dukra N. A.. Akcentavo, kad būtent ieškovas, o ne ji yra labai ūmaus būdo, griežto charakterio, linkęs ne tik jai, bet ir kitiems šeimos nariams skirti ir auklėti fizinėmis bausmėmis, o taip pat ir taikyti psichologinį spaudimą, smurtą. Nurodė, kad jos gauta administracinė nuobauda visiškai nepatvirtina ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių. Tuo metu laukėsi, todėl normalu, kad buvo jautresnė, emocionalesnė. Ieškovas pats ne kartą yra gavęs administracines nuobaudas, tačiau apie savo administracinę atsakomybę tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nutyli. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 30 d., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas eilinį kartą smurtavo, dėl ko buvo kviečiama policija. Po šio įvykio ieškovas, pareiškęs, kad jį vargina aplinka, išsinuomojo butą ir išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovas, net ir išsikraustęs iš šeimos namų ir toliau su ja elgėsi itin nepagarbiai – žemino ir juodino ją, nesant tam jokio pagrindo. Iš į bylą patektų rašytinių įrodymų matyti, kad pats ieškovas teigė, jog jau turi kitą šeimą. Nuolatinis psichologinis bei fizinis smurtas, šeimos palikimas likimo valiai yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, nesuderinama su sutuoktinio lojalumo ir supratimo reikalavimais. Ieškovas, kurdamas šeimą ir vėliau sugriaudamas, pasielgė neatsakingai bei parodė nepagarbą jos jausmams, pamenkino pačią santuoką. Todėl visiškai nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6.2.                      Pažymėjo, kad prašo pripažinti, jog santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2015 m. sausio 30 d., kadangi santuoka faktiškai iširo, kai ieškovas išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos.

6.3.                      Nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios dukra N. A. nuolat gyveno su ja ir nėra jokio ginčo dėl jos gyvenamosios vietos. Tačiau sūnus Š. A. nuo 2018 metų iki 2021 metų birželio mėn. didesnę laiko dalį gyveno su ieškovu, t. y. kai tėvas su juo nebesusitvarkydavo ugdymo klausimais, sūnus persikeldavo gyventi pas ją. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio mėn., sūnus daugiau nei mėnesį gyveno su ja, taip pat su ja gyveno nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. Problemos išsprendimui mokyklos vadovybė surengė susitikimą su tėvais, kurio metu ieškovas aiškiai nurodė, kad jam nepavyksta su sūnumi susitarti dėl režimo laikymosi. Todėl sūnaus gyvenimas su ja vis tik labiau atitinka vaiko interesus. Be to, gyvenimas su mama užtikrintų brolio ir sesers santykių stabilumą ir emocinį artumą. 

6.4.                      Nurodė, kad neprieštarauja, jog išsprendus klausimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, būtų išspręstas ir klausimas dėl išlaikymo sūnaus poreikiams tenkinti priteisimo. Mano, kad išlaikymas priteistinas ne nuo 2022 m. kovo 1 d., o nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

6.5.                      Pažymėjo, kad visiškai neriboja vaikų bendravimo su tėvu, priešingai, yra suinteresuota, kad bendravimas vyktų ir tarp ieškovo su vaikais būtų kuo stipresnis tarpusavio ryšys. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti standartinę bendravimo su vaikais tvarką, kuriai iš esmės neprieštarauja, tačiau pažymėjo, kad tokia prašoma patvirtinti bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama. Mano, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šiai dienai, ketinant atkurti ir ateityje palaikyti abiejų šalių bendravimą su vaikais, šalims reikėtų kreiptis į specialistus, kurie patartų, pakonsultuotų šalis, kokiu tempu ir kokiais etapais atkurti ir palaikyti bendravimą abiejų tėvų su nepilnamečiais vaikais. Labai svarbu, kad vaikai nejaustų spaudimo, kad nebūtų įstatyti į rėmus, jog po teismo sprendimo turės bendrauti konkrečiomis dienomis, nors iki šiol ilgą laiką buvo priešingai.

6.6.                      Nurodė, kad ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) įsigijo iš ieškovo dar prieš santuoką. Nuo 2015 metų, ieškovui išsikrausčius iš šio buto, jo priežiūra ir eksploatacija, mokesčiai už komunalines paslaugas ir visa kita liko ant jos vienos pečių. Tai, kad kelis kartus per visą šį laiką ieškovas yra pervedęs dalį sumos už komunalinius mokesčius, niekaip nepatvirtina jo reikalavimo. Mano, kad šis butas turėtų būti priteistinas jai, o ieškovui – butas (duomenys neskelbtini). Toks pasidalijimas labiau atitiktų tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek susiklosčiusį turto valdymą. Pažymėjo, kad į dalintino turto balansą ieškovas neįtraukė (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytų akcijų. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, po santuokos sudarymo buvo įsigyta 934 vnt. šios bendrovės akcijų. Kadangi vienos akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur, vadinasi visų santuokos metu įgytų ir dalintinų akcijų vertė yra 27 048,64 Eur ir kiekvienam sutuoktiniui tenka po 13 524,32 Eur vertės akcijų. Atitinkamai ieškovas yra nesąžiningas, nes apskaičiuodamas išmokėtinos kompensacijos dydį visiškai nutyli aplinkybę, kad tiek pradinę įmoką bankui, tiek visas kredito grąžinimo įmokas pagal su „Swedbank“, AB, sudarytą Kredito sutartį ji mokėjo jau po to, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Nurodė, kad šią prievolę vykdė iš mamos dovanotų lėšų ir jai giminių pervestų paramos sumų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad daugiau nei ½ dalies minimo buto įsigijimui panaudotos jos asmeninės lėšos, mano, kad turi teisę reikalauti didesnės turto dalies arba kompensacijos išmokėjimo. Paminėjo ir aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo perkamas vyriausiajam sūnui A. K.. Ieškovas nei vienu euru neprisidėjo prie šio buto įsigijimo. Negana to, šiame bute nuo jo įsigijimo iki 2019 metų gyveno jos mama. Vėliau šį butą išnuomojo. Pajamos už butą dengė kredito įmokas bankui bei komunalines išlaidas. Nurodė, kad kartu su šiuo atsiliepimu teikia dvi turto vertintojo (eksperto) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Pažymėjo, kad turto vertintojo (tiek ieškovo, tiek atsakovės) nustatyta šio buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 113 000 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais ½ dalis buto buvo įgyta iš jos asmeninių lėšų bei į tai, kad dalis suteikto kredito sumos vis dar nėra išmokėta, t. y. neįvykdytų įsipareigojimų bankui suma yra apie 34 000 Eur, todėl dalintina buto vertė yra tik 56 500 Eur. Priteisiant šį butą ieškovui, turėtų būti išmokėta ne mažesnė nei 84 750 Eur kompensacija, taip pat 2 500 Eur kompensacija už ieškovui tenkantį automobilį Mercedes Benz, bei 13 542,32 Eur už (duomenys neskelbtini) akcijas. Iš viso ieškovas už jam po santuokos nutraukimo liekančio turto dalį turėtų sumokėti 100 792,32 Eur kompensaciją. Ieškovo turto vertintojo nustatyta buto (duomenys neskelbtini) vertė – 228 000 Eur, o jos turto vertintojo – 232 000 Eur, todėl ji ieškovui turėtų sumokėti 116 000 Eur kompensaciją. Išvedus mokėtinų kompensacijų balansą, ji turėtų sumokėti ieškovui 15 207,68 Eur kompensaciją.

7.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama:

7.1.                      Nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės;

7.2.                      Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. sausio 30 d.;

7.3.                      Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „D.“.

7.4.                      Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukros N. A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;

7.5.                      Nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

7.6.                      Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui Š. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovą vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai N. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant atsakovę vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

7.7.                      Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

Ieškovas su nepilnamete dukra N. A. bendrauja:

1.       metų lyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant N. A. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant ją sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       pirmąją pusę visų N. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jos lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną ieškovas 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka ieškovui, o nelyginiais – atsakovei. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

3.       pusę N. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jos lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaiko vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

4.       N. A. gimimo dieną lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 21.00 val.

Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi Š. A. bendrauja:

1.       metų nelyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant Š. A. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       antrąją pusę visų Š. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovė 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius nelyginiais metais tenka atsakovei, o lyginiais – ieškovui. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su atsakove metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

3.       pusę Š. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaikų vasaros atostogų, praleidžiamų su atsakove, metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

4.       Š. A. gimimo dieną nelyginiais metais pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.;

Vaikui būnant pas kitą iš tėvų, turi būti sudarytos galimybės su kitu tėvu bendrauti telekomunikacijų, el. ryšio priemonėmis; jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas kompensuojamas tėvų sutartu laiku. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja; šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas; bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną.

7.8.                      Pripažinti butą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine šalių nuosavybe;

7.9.                      Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1)       Butą (duomenys neskelbtini);

2)       automobilį Mercedes Benz;

7.10.                      Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (duomenys neskelbtini);

7.11.                      Priteisti atsakovei iš ieškovo 116 821,96 Eur piniginę kompensaciją;

7.12.                      Priteisti ieškovui iš atsakovės 115 000 Eur piniginę kompensaciją;

7.13.                      Atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo 1 821,96 Eur piniginę kompensaciją;

7.14.                      Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovė taip pat prašė nustatyti, kad visos jos vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė jos nuosavybė bei visos ieškovo vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė ieškovo nuosavybė.

9.       Atsakovė patikslintame priešieškinyje papildomai nurodė, kad:

9.1.                      atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiam sūnui jau yra (duomenys neskelbtini) metų ir į sūnaus išreikštą norą gyventi su tėvu, ji sutinka ir neprieštarauja, kad sūnaus Š. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

9.2.                      Nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja ieškovo patikslintu ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai.

9.3.                      Pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra bylą yra pateikę pasirinktų nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitas. Mano, kad turėtų būti skaičiuojamas vertės vidurkis ir laikytina, kad buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 230 000 Eur. 

9.4.                      Nurodė, kad prašo priteisti jai kompensaciją už (duomenys neskelbtini) akcijas. Mano, jog  faktas, kad ieškovas be jokio pagrindo, vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, sumažino (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą, neturi teisinės reikšmės, kadangi santuoka faktiškai iširo nuo 2015 m. sausio 30 d. Pabrėžė, kad nuo santuokos sudarymo momento dirbo ieškovo įmonėje administracinį darbą, bendravo su pacientais, rūpinosi dokumentais, padėjo ieškovui vystyti verslą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai ir t. t. (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 5 punktas). Negalima sutikti su ieškovo tvirtinimu, kad įmonės vertė sumažėjo ir įmonė dirba nuostolingai. Pažymėjo, kad išreikalavo įmonės finansinės atskaitomybės išrašus. Santuoka buvo sudaryta 2007 metais, todėl ir verslo analizę reikia atlikti nuo santuokos sudarymo momento. Pagal (duomenys neskelbtini) finansinę atskaitomybę už 2007 metus, įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 7 595 Lt, atitinkamai tiek pat nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, kas buvo 2 199,66 Eur. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo 2015 metų. Iš 2015 metų finansinės atskaitomybės rinkinio matyti, kad įmonė 2014 metais turėjo turto iš viso už 76 096 Eur, o 2015 metais – už 70 797 Eur. Įmonės rodomas minusinis nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) susidarė dėl įmonės paimto didelio kredito stomatologinei klinikai įrengti. Šiuo metu kreditas sėkmingai išmokėtas. Remiantis finansinės atskaitomybės rinkiniais yra akivaizdu, kad verslo vertė, tame tarpe ir jos pastangomis, padidėjo nuo 2 199,66 Eur 2007 metų pabaigoje iki 70 797 Eur 2015 metais, kas sudaro 68 597,34 Eur. Būtent šis verslo vertės padidėjimas ir pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, iš kurios atsakovė turi teisę į 34 298,67 Eur piniginę kompensaciją.

9.5.                      Pažymėjo, kad teikia įrodymus – Kadastro agentūros prie Uzbekistano Respublikos valstybinio mokesčių komiteto pažymą, patvirtinančią, kad santuokos metu ieškovo vardu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Šis butas, be jos sutikimo, 2015 m. kovo 2 d. parduotas. Siekiant nustatyti buto vertę, teikia pažymą, patvirtinančią, kad analogiško buto kaina buvo 39 700 JAV dolerių (sąlyginiai piniginiai vienetais Uzbekistane yra laikomi JAV doleriai). Europos centrinio banko duomenimis, 2015 m. kovo 2 d. buto vertė buvo 35 361,18 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, butas, ir gautos pajamos yra pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe, iš kurių ji turi teisę į 17 680,59 Eur kompensaciją

10.       Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo sutampa su jo patikslinto ieškinio reikalavimais, su jais sutinka. Tuo tarpu kitus patikslinto priešieškinio reikalavimus prašo atmesti.

11.       Ieškovas atsiliepime taip pat nurodė, kad:

11.1.                      kategoriškai nesutinka su atsakovės išdėstytais kaltinimais dėl jo netinkamo elgesio. Pažymėjo, kad, neneigia, jog sūnus turi problemų dėl mokymosi ir lankomumo, tačiau šios problemos yra sąlygotos ne jo kaltės. Tiek tuo laikotarpiu, kai sūnus gyveno su atsakove, tiek dabar, sūnaus pažymiai ir lankomumas yra toks pat.

11.2.                      Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių nebelieka ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, sutinka, jog abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui būtų priteista vienoda suma – atitinkamai iš jo ir atsakovės po 300 Eur kas mėnesį.

11.3.                      Pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo. Prieš sudarant santuoką su atsakove, rodydamas gerą valią, 2006 m. su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies buto perleidimo atsakovės nuosavybėn. Tačiau ir iš pačios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ½ buto atsakovei buvo perleista už 20 000 Lt, kai tuo tarpu viso buto vertė buvo 198 000 Lt. Taigi, ½ dalis buto buvo perleista už simbolinę kainą. Todėl nesutinka, kad butas natūra būtų priteistas atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo daug asmenų įvairiais laikotarpiais, kas paneigia teiginius apie buto pirkimą sūnui ar atsakovės motinos gyvenimą bute. Atsakovė teigia, kad toks padalinimo būdas, t. y. priteisiant jai butą (duomenys neskelbtini), o ieškovui butą (duomenys neskelbtini) labiau atitiktų susiklosčiusį turto valdymą. Tačiau tuo pačiu atsakovė teigia, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas vyriausiajam sūnui. Jokios realios valdymo tvarkos atsakovės prašomas padalinimo būdas neatitinka, nes realiai atsakovė viena pati valdo abu butus. Todėl palaiko savo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Pažymėjo, kad tiek buto pradinis įnašas, tiek kredito įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateikta pinigų dovanojimo sutartis yra datuota 2015 m. birželio 15 d., o sutartyje nurodoma, kad lėšos bus panaudotos banko paskolai pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA padengti. Akivaizdu, kad atsakovė suklydo, sudarydama sutartį prieš pateikiant priešieškinį. Suprantama, kad prieš prasidedant skyrybų procesui atsakovė „pasirengė“ dokumentus, kuriais bando įrodinėti turėjusi asmeninių pinigų buto pradiniam įnašui. Tačiau realiai pradinis buto įnašas buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Iš pateikto banko atsakymo akivaizdu, kad sutuoktiniams užteko savų lėšų sumokėti pradinį įnašą, įsigyjant butą (duomenys neskelbtini). Faktą, kad buto (duomenys neskelbtini) pradinis įnašas buvo sumokėtas iš bendrų santuokinių lėšų patvirtina ir atsakovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovė iš savo indėlio sąskaitos į sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 10 d. persivedė 7 000 Eur ir tą pačią dieną 6 615,00 Eur pervedė UAB „Vikonda“ pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu banko paskolos įmokos buvo dengiamos iš nupirkto buto nuomos, taigi, taip pat iš bendrų sutuoktinių lėšų. Akcentavo, kad atsakovės motina visą laiką gyveno ir toliau gyvena nuosavame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo su įeinančiais mokėjimais matyti, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo pervedamas ne tik jai priklausantis darbo užmokestis, tačiau pati atsakovė kiekvieną mėnesį į savo sąskaitą įnešdavo grynus pinigus. Iš atsakovės pajamų deklaracijų matyti, kad per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2021 m. atsakovė deklaravo 31 707,19 Eur pajamų. Iš šių įrodymų akivaizdu, kad nuo 2015 m. realios atsakovės pajamos, kurių didžiąją dalį sudarė į jos banko sąskaitą įsinešti grynieji pinigai, buvo keturis kartus didesnės už deklaruotas. Iš šių įrodymų, t. y. duomenų apie atsakovės deklaruotas pajamas ir grynųjų pinigų įnešimą į banko sąskaitą, kiekvieno mėnesio paskutinėmis dienomis įnešant tą pačią sumą apie – 400 Eur, akivaizdu, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo jo įsigijimo dienos buvo nuomojamas, už nuomą gauti pinigai grynaisiais buvo įnešami į banko sąskaitą ir iš jų buvo mokamas kreditas. Todėl atsakovė neturi jokios teisės į didesnę turto dalį ar didesnę kompensaciją.

11.4.                      Atsakovė teigia, kad jos pastangomis verslo vertė nuo 2007 m. buvusios 2 199,66 Eur padidėjo iki 70 797 Eur 2015 m. Tačiau atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (pelno (nuostolio) ataskaitos, balansai) negali būti prilyginami specifiniam įmonės (verslo) vertę galinčiam patvirtinti įrodymui, nes juose nėra duomenų, kurie padėtų nustatyti tikėtiną piniginę vertę rinkoje ir kt. Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčio, būtina turėti omenyje tai, kad tai specifinis turto objektas, kuris turi būti vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Įmonės balansas – tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėjo, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais. Vertinant įmonės vertę vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip įmonės prestižas, įmonės gautas pelnas, turimas ilgalaikis, trumpalaikis turtas bei finansiniai įsipareigojimai ir kiti svarbūs verslo rodikliai. Tuo tarpu atsakovė skaičiuoja skirtumą tarp 2007 m. ir 2015 m. įmonės turėto turto ir teigia, kad tai ir yra verslo vertės padidėjimas. Atkreipė dėmesį, kad tiek 2007 m., tiek 2015 m. įmonė veikė nuostolingai, įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Taigi, realiai jokio įmonės (verslo) vertės padidėjimo nėra, ypač tokio, kokį skaičiuoja atsakovė. Todėl nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl kompensacijos už padidėjusią verslo vertę priteisimo. Be to, verslu visą laiką vertėsi tik jis. Atsakovės teiginiai, kad būtent jos pastangomis verslas suklestėjo, yra absoliučiai neteisingi. Atsakovė buvo tik formaliai įdarbinta įmonėje, tačiau niekada realiai nedirbo.

11.5.                      Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) mieste gyveno jo tėvai su visa šeima. Tėvams mirus, turtas perėjo jam. Paaiškino, kad Uzbekistane nėra tokio paveldėjimo instituto kaip Lietuvoje. Laikoma, kad šeimos turtas priklauso visiems jame gyvenantiems šeimos nariams ir kažkuriam šeimos nariui mirus, turtas toliau priklauso likusiam šeimos nariui. Taigi, šį butą įgijo faktiniu paveldėjimo būdu. Vietos valdžiai nusprendus nugriauti šį nekilnojamojo turto objektą, jam, kaip kompensacija, už nugriautą butą buvo perduotas kitas nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 metais šį butą pardavė. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paveldėtas turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

12.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teiktose išvadose nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma. Šeimai nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. kovo 21 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Nuo 2020 m. birželio mėn. Tarnyboje nebuvo gauta naujų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Pažymėjo, kad neprieštarauja dėl reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – dukros su motina, o sūnaus – su tėvu. Nurodė, kad prašomą nustatyti bendravimo tvarka yra aiški, konkreti ir vykdytina, neprieštarautų vaikų interesams, tačiau atsižvelgiant į sūnaus amžių, kyla abejonių dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad ieškovas minimaliai bendrauja / nebendrauja su dukra, todėl skatina tėvus pagalvoti apie pereinamąjį laikotarpį ieškovo ryšio su dukra atkūrimui ir sustiprinimui prieš nustatant konkrečią ir maksimalią bendravimo tvarką. Tarnybos nuomone, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams pareikštas jų interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaikų poreikius.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

13.1.                      Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

13.2.                      Pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;

13.3.                      Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „A.“, o atsakovei „D.“;

13.4.                      Nustatė nepilnametės dukros N. A. gyvenamąją vietą su atsakove;

13.5.                      Nustatė nepilnamečio sūnaus Š. A. gyvenamąją vietą su ieškovu;

13.6.                      Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 nustatytą išlaikymo tvarką, priteisdamas iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui Š. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo jo gyvenimo su tėvu pradžios, t. y. 2022 m. balandžio 1 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

13.7.                      Paskyrė ieškovą sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise;

13.8.                      Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-23398-1094/2021 iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai N. A., jį padidinant ir ieškovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai N. A. po 300 Eur kas mėnesį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

13.9.                      Paskyrė atsakovę dukrai priteisto išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teise;

13.10.                      Nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

Ieškovas su nepilnamete dukra N. A. bendrauja:

1.       metų lyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant N. A. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant ją sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       pirmąją pusę visų N. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jos lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną ieškovas 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius lyginiais metais tenka ieškovui, o nelyginiais – atsakovei. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

3.       pusę N. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jos lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaiko vasaros atostogų, praleidžiamų su ieškovu, metu 1 punkte numatyta bendravimo su ieškovu tvarka netaikoma;

4.       N. A. gimimo dieną lyginiais metais, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 21.00 val.

Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi Š. A. bendrauja:

1.       metų nelyginių savaičių penktadienį 18.00 val. paimant Š. A. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18.00 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;

2.       antrąją pusę visų Š. A. mokyklinių atostogų (išskyrus vasaros atostogas), nustatytų jo lankomoje ugdymo įstaigoje. Pirmąją atostogų dieną atsakovė 11.00 val. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžina jį paskutinę priklausančią atostogų dieną 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą. Jei atostogų dienų skaičius yra nelyginis, didesnis bendravimo dienų skaičius nelyginiais metais tenka atsakovei, o lyginiais – ieškovui. Vaiko mokyklinių atostogų, praleidžiamų su atsakove metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

3.       pusę Š. A. vasaros atostogų, kurių laikotarpis nustatomas jo lankomos ugdymo įstaigos. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaikais sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka ieškovui, nelyginiais – atsakovei. Vaikų vasaros atostogų, praleidžiamų su atsakove, metu 1 punkte numatyta bendravimo su atsakove tvarka netaikoma;

4.       Š. A. gimimo dieną nelyginiais metais pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 21.00 val.;

Vaikui būnant pas kitą iš tėvų, turi būti sudarytos galimybės su kitu tėvu bendrauti telekomunikacijų, el. ryšio priemonėmis; jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, prarastas laikas kompensuojamas tėvų sutartu laiku. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja; šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas; bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz; 

13.11.                      Padalino butą (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei po ½ asmeninės nuosavybės teise;

13.12.                      Nustatė, kad prieš kreditorių „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį ieškovas ir atsakovė lieka solidariais skolininkais, tačiau po santuokos nutraukimo vidiniame santykyje kreditorinį įsipareigojimą vykdys abu lygiomis dalimis;

13.13.                      Priteisė atsakovei iš ieškovo 6 943 Eur piniginę kompensaciją;

13.14.                      Nustatė, kad visos atsakovės vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė jos nuosavybė; 

13.15.                      Nustatė, kad visos ieškovo vardu atidarytose bankų ir (arba) bet kurių kredito įstaigų ir (arba) pensijų kaupimo fondų sąskaitose sukauptos bet kokio pobūdžio piniginės lėšos (įskaitant, bet neapsiribojant, pensijos, indėliai ir pan.) yra asmeninė jo nuosavybė;

13.16.                      Likusiose dalyse patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmetė. 

14.       Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės nurodė, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų charakterių nesuderinamumo, išsiskyrusio požiūrio į bendrą gyvenimą kartu, šeimą, negebant bendrauti tarpusavyje, nuolatos konfliktuojant. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog santuoka iširo dėl ieškovo nuolatos prieš ją naudoto fizinio ir psichologinio smurto, tačiau kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jo siųstų elektroninių laiškų atsakovei, pateiktų duomenų ikiteisminio tyrimo įstaigai, būtent ieškovas išsikėlė iš bendrų šeimos namų po eilinio šalių tarpusavio konflikto. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, būtent ieškovas iniciavo civilinės santuokos nutraukimo procesą. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog ji tam neturėjo lėšų, vertintini kritiškai, nes iš jos pateikiamų duomenų matyti, kad ji dirba, gauna nuolatines pajamas, liko gyventi šeimos būste, šalims pradėjus gyventi skyriumi, ieškovas, išsikėlęs iš bendrų šeimos namų, išlaikė šeimą, jos teigimu, ji gaudavo ir savo giminaičių finansinę paramą iš Uzbekistano. Nors atsakovė pateikė specialisto išvadas dėl jai padarytų sužalojimų, byloje nėra įrodymų, kad šiuos sužalojimus atliko būtent ieškovas bei kad jam būtų buvę pareikšti įtarimai ar kad jis buvo teisiamas dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Kita vertus, net ir vertinant, kad labiausiai tikėtina, jog ji minėtus sužalojimus patyrė iš ieškovo, pastebėjo, kad sužalojimai patirti iki santuokos sudarymo. Taigi, ieškovo elgesys nebuvo kliūtis sudaryti santuoką, atsakovė su ieškovu sudarė santuoką ir su juo gyveno dar mažiausiai dešimt metų. Sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog būtent ieškovo tikėtinas smurtinis elgesys 2004 metais galėjo lemti santuokos iširimą. Vertinant galimą psichologinę prievartą, sprendė, kad nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovo naudojamą psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu. Byloje esančių šalių susirašinėjimų turinys, policijos pareigūnų kvietimai atskleidžia būtent šalių konfliktinius tarpusavio santykius. Byloje pateiktos tik atskiros elektroninių laiškų susirašinėjimų dalys be bendro jų konteksto, kuriuose atsispindi būtent ieškovo pyktis ir nusivylimas tiek ieškove, tiek bendra jų šeimine situacija. Nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės, nes įtampą ir konfliktus šeimoje sąlygojo abiejų sutuoktinių negebėjimas bendrauti ir kartu spręsti šeimoje iškilusias problemas.

15.       Pasisakydamas dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms, nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šalys 2015 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. 8001-7 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA, su ,,Swedbank“, AB, banku ir gavo 54 485 Eur kreditą butui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Nors Kredito sutartis sudaryta šalims jau gyvenant skyriumi, tačiau šalys išreiškė savo valią įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir prisiėmė visus su šio turto įsigijimu susijusius kreditorinius įsipareigojimus, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad šalių gyvenimas skyrium sukėlė jiems teisines pasekmes iki Kredito sutarties sudarymo ir buto įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Šiuo atveju atsakovės argumentai, kad butas buvo perkamas sūnui, neturi teisinės reikšmės, nes butas įgytas šalių santuokos metu jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, solidariai prisiimant kreditorinius įsipareigojimus. Be to, iš pateiktų ieškovo sąskaitų išrašų, kuriuose užfiksuoti pavedimai atsakovei, matyti, kad atsakovas po 2015 m. sausio 30 d. apmokėdavo šeimos būsto komunalinius mokesčius, aprūpindavo ją maistu, mokėjo už vaikų mokslus, skirdavo jiems lėšų, pora kartų 2016 m. yra apmokėjęs atsakovės motinos buto komunalinius mokesčius. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad atsakovė prašė jo grįžti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo išsinuomojęs butą, kuriame ji lankėsi ir su sutuoktiniu intymiai bendravo. 2016 m. balandžio 13 d. atsakovė kvietė policiją nurodydama, kad namuose prieš ją taikomas psichologinis smurtas. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys net ir išsikėlus ieškovui iš bendro šeimos būsto palaikė šeiminius santykius, jų bendras gyvenimas, nors ir konfliktiškas, tačiau tęsėsi jų šeimai įprastu būdu. Ieškovo teigimu, jis iki 2019 metų pilnai išlaikė visa šeimą, t .y. nepilnamečius vaikus ir atsakovę, intymus šalių santykiai nutrūko nuo 2019 m. ir po 2019 metų jis išlaikė tik nepilnamečius vaikus. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi raštu su prašymu nutraukti jos religinę santuoką, trijų liudininkų parašais patvirtintas jos prašymo turinys, kad ji jau daigiau nei tris metus nebegyvena su savo sutuoktiniu (ieškovu). Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės 2019 m. rugsėjo 8 d. pažyma patvirtina, kad šalių religinė santuoka nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgdamas į ieškovo teiginius, jog santuokinis gyvenimas nutrūko po 2019 metų, kuomet jis lėšas pradėjo skirti tik vaikams, į tai, kad būtent 2019 metais atsakovė kreipėsi dėl religinės santuokos nutraukimo, sprendė, kad šalys faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir gyventi kartu nuo 2019 m., dėl to santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

16.       Pasisakydamas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo nurodė, kad ieškovo prašymu po santuokos nutraukimo jam paliekama jo pavardė – „A.“, o atsakovei jos turima pavardė – „D.“.

17.       Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, kad nors iš pradžių tarp šalių buvo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovė prašė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau atsakovė, įvertinusi šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo aiškiai išreikštą norą gyventi su tėvu, savo reikalavimus pakeitė sutikdama, kad sūnus, gyventų su tėvu. Tarnyba šiam prašymui neprieštaravo. Todėl tenkino ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus.

18.       Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo sprendė, kad, nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tvirtintina jų prašoma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

19.       Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pažymėjo, kad tarp šalių (pagal patikslintus ieškinį ir priešieškinį) nekilo ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė ir sutiko dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Vertino, kad šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas, dėl to šalių prašymą dėl išlaikymo tenkino.

20.       Pasisakydamas dėl vaiko išmokų grąžinimo pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su standartine išmoka vaikui (mokama kas mėnesį), kuri 2022 m. (ginčo laikotarpiu) sudarė 73,5 Eur bei 2023 m. – 85,75 Eur. Nurodyta suma gali būti išmokama į atidarytą vaiko sąskaitą arba pervedama į vaiko / motinos / globėjo, kuris turi nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkymo teisę. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (6 straipsnio 1 dalį), šios išmokos skiriamos vaikui. Išmokos vaikui esmė – užtikrinti vaiko interesus, ji skiriama kiekvienam vaikui, todėl turi būti naudojama išimtinai tik individualiems vaiko poreikiams tenkinti. Akcentavo, kad kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2023 m. birželio 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su advokate yra pateikusi įrodymus, jog ji atlieka sūnui pavedimus tiesiogiai į jo sąskaitą, tenkina kitus jo poreikius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė apmoka sūnaus draudimą (po 22 Eur per mėnesį), patyrė išlaidas ne tik dukters, tačiau ir sūnaus ortodontiniam gydymui, telefono ryšio paslaugoms apmokėti, kitiems sveikatos priežiūros poreikiams (pavyzdžiui, skiepams), 2022 m. kovo mėnesį ji sūnui atliko pavedimus 97 Eur sumai (20 Eur sūnus jai grąžino), 2023 m. balandžio mėnesį – 52 Eur sumai, gegužės mėnesį – 63 Eur sumai, birželio mėnesį – 15 Eur sumai. Sprendė, kad vaikų motina valstybės skiriamus pinigus naudojo išimtinai sūnaus poreikiams pagal jų tikslinę paskirtį, dėl to sprendė, kad ieškovo prašymo netenkina.

21.       Pasisakydamas dėl šalių įgyto turto nurodė, kad šalys iki santuokos įregistravimo asmeninės nuosavybės teise yra įgijusios po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) Ieškovui priklauso 90 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (nominali akcijų vertė yra 28,96 Eur). Įmonė buvo įregistruota 2003 m. kovo 3 d. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis yra įgijusios butą (duomenys neskelbtini) bei automobilį automobilis Mercedes Benz. „Swedbank”, AB, 2021 m. rugsėjo 22 d. pažyma patvirtina, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. 15-066688-FA šalims suteiktas 54 485 Eur dydžio kreditas butui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl nekilnojamojo turto vertės nėra, abu sutinka, kad buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 113 000 Eur, o buto (duomenys neskelbtini) – 230 000 Eur. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovas automobilį automobilis Mercedes Benz įvertino 5 000 Eur suma, tačiau paskutiniojo posėdžio metu nurodė, kad nuo pirminio vertinimo jau praėjo apie porą metų, dėl to ji neatitinka šių dienų kainų. Ieškovas pateikė į bylą „Autoplius“ skelbimų duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio automobilis Mercedes Benz vidutinė rinkos vertė yra apie 3 750 Eur. Atsakovė šios transporto priemonės vertės neginčijo.

22.       Pasisakydamas dėl buto (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nors sutuoktiniai iki civilinės santuokos Lietuvos Respublikoje įregistravimo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, buvo sudarę religinę santuoką, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų nekilnojamojo turto nuosavybės klausimą jie jau yra išsisprendę kitu teisiniu būdu ir nusistatę aiškias jo dalis dar iki santuokos sudarymo. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs butą (duomenys neskelbtini), kurio ½ iki civilinės santuokos sudarymo pardavė atsakovei. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jokie esminiai šio nekilnojamojo turto pagerinimo darbai nebuvo atliekami. Ieškovas taipogi nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie esminius šio turto pagerinimus. Spendė, kad esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo minėtą šalių bendrosios dalinės nuosavybės turtą, įgytą iki civilinės santuokos sudarymo, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad savo reikalavimais šalys iš esmės siekia bendros dalinės nuosavybės atsidalinimo ir tokiu būdu išspręsti visus bendrus turtinius klausimus vienoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju ieškovo siūlomas buto atidalinimas natūra nepakeis daikto tikslinės paskirties, fiziškai jį padalinus, nepasikeis ir kiekviena dalis galėtų būti kaip savarankiškas daiktas, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad ieškovo prašomas atidalinimo būdas reikalauja papildomų ir tikėtina nemažų investicijų, nes dalijant butą į du butus bus reikalingi du sanitariniai mazgai, virtuvės zona, bus privaloma laikytis kitų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Šiuo atveju, esant itin konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, atsakovei neturint piniginių lėšų ieškovo siūlomam atidalinimui natūra, ieškovui išreiškus aiškią poziciją, kad prie atidalinimo natūra įgyvendinimo turi prisidėti abi šalys lygiomis dalimis, sprendė, kad toks atidalinimo būdas nepasieks turto atidalinimo instituto siekiamų tikslų (t. y. kad būtų palengvintas ir supaprastintas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises), paskatins tik naujus šalių nesutarimus, tokiu būdu ir toliau ribojant visų bendraturčių teises naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu. Dėl to sprendė, kad šiuo atveju turėtų būti svarstomi kiti bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdai.

23.       Pasisakydamas dėl buto (duomenys neskelbtini) sprendė, kad pradinis įnašas už šį butą buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Atsakovė nurodė, kad jai paramą teikė giminaičiai, tačiau pagal jos pateiktus mokėjimus matyti, kad gauta parama nepatenka į buto įsigijimo laikotarpį, daugiausia lėšų atsakovė yra gavusi iš savo pirmojo vaiko tėvo Y. S. B., kurie tikėtinai buvo skirti remti sūnų. Pateiktos buto nuomos sutartys patvirtina aplinkybę, kad butas, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. iki dabar yra nuomojamas. Nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2023 m. liepos 25 d. (sprendimo priėmimo dienos) iš nuomos gavo apie 24 560 Eur pajamų, kurios laikytinos bendromis šalių pajamomis (CK 4.76 straipsnis). Be to, atsakovės banko sąskaitos išrašas leidžia tikėtinai spręsti, kad butas buvo nuomojamas ir iki 2018 m., nes kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesį matyti periodinės įmokos į sąskaitą po 400 Eur, nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio po 420 Eur, nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio po 500 Eur. Remiantis atsakovės sąskaitos išrašu, už nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio buvo gauta pajamų 39 700 Eur (CK 3.88 straipsnio, 4.76 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad bute (duomenys neskelbtini) iki jo nuomos pagal sutartis gyveno jos motina. Iš „Swedbank“, AB, 2022 m. kovo 22 d. pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. kovo 15 d. atsakovė yra sumokėjusi 27 149,72 Eur. Taip pat atsakovė bendromis šalių lėšomis sumokėjo 3 000 Eur avansą bei 6 615 Eur pradinį įnašą už perkamą butą. Papildomai pateikta „Swedbank“, AB, 2023 m. kovo 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 23 d. atsakovė papildomai padengė 3570,25 Eur kredito dalį ir 743 Eur palūkanų, iš viso 4 313,25 Eur. Pažymoje nurodyta, jog šiai dienai likusi bankui įsipareigojimų dalis yra 29 392,57 Eur. Iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. kovo 23 d. buvo padengta 30 719,97 Eur paskolos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, spendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad šios įmokos buvo padengtos iš asmeninių atsakovės lėšų, nes bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas buvo nuomojamas, o iš jos gautos pajamos panaudotos paskolos įmokų dengimui.

24.       Pasisakydamas dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padalinimo nurodė, kad sprendžiant buto (duomenys neskelbtini) atidalinimo klausimą, priteisiant jį vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją, pagal šalių nustatytą turto vertę mokėtina kompensacija sudarytų 114 000 Eur. Tuo tarpu, sprendžiant buto (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimą, priteisiant jį vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją, mokėtina kompensacijos sudarytų apie 41 803,72 Eur (113 000 Eur - 29 392,57 Eur (likusi įmokų dalis 2023 m. kovo 23 d. duomenimis sudaro 83 607,43 Eur). Bylos duomenimis, nė viena iš šalių šiai dienai neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi piniginių lėšų nei buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, dalijant jį į du butus, nei kompensacijos mokėjimui. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad jis turi galimybę pinigines lėšas pasiskolinti. Pastebėjo, kad šalys bylos nagrinėjimo metu bandė spręsti ginčą taikiai, ginčo atveju ieškovui buvo išaiškinta pareiga pateikti įrodymus apie turimas pinigines lėšas kompensacijai išmokėti. Šalys buvo pateikusios 2023 m. sausio 23 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, iš kurios turinio matyti, kad ieškovas skolintomis lėšomis įsipareigojo sumokėti kompensacija už jam tenkančią turto dalį atsakovei skolintomis lėšomis dalimis, t. y. 61 000 Eur per tris mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, įsiteisėjimo dienos ir likusią dalį (15 000 Eur) per du su pusę metų nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas šiai dienai neturi piniginių lėšų išmokėti atsakovei kompensaciją, nes net ir skolinantis lėšas, jis visą kompensaciją atsakovei galėtų sumokėti tik po dviejų su pusę metų. Atsižvelgiant į šiai dienai byloje esamus duomenis, sprendė, kad atidalijimo būdas, kuomet kiekvienam sutuoktiniui tektų po butą asmeninės nuosavybės teise, negalės būti realiai įvykdomas, todėl sprendė, kad patikslinti ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje atmestini. Šalims išaiškino, kad jos gali svarstyti, kitus bendrosios nuosavybės pasibaigimu būdus, pavyzdžiui, pardavimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad joms priklauso du butai, svarstyti naudojimosi tvarkos butais nustatymą, kuomet kiekvienam iš jų tektų naudotis po atskirą butą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmetė šalių reikalavimus dėl bendros dalinės nuosavybės teisėmis valdomo buto (duomenys neskelbtini) atidalinimo, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini) padalino šalims po ½ asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) padalintas šalims po ½ asmeninės nuosavybės teise, nustatė, kad prieš kreditorių „Swedbank“, AB, pagal Kredito sutartį šalys lieka solidariais skolininkais, o po santuokos nutraukimo savo vidiniuose santykiuose kredito įmokas moka lygiomis dalimis.

25.       Pasisakydamas dėl buto Taškento mieste sprendė, kad jis buvo asmeninė ieškovo nuosavybė, dėl to už jo pardavimą gautos lėšos santuokos nutraukimo byloje nėra dalintinos.

26.       Pasisakydamas kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijų vertės padidėjimą nurodė, kad jos buvo įgytos iki santuokos sudarymo, dėl to įmonė yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovės nurodomi argumentai dėl jos darbo įmonėje ir prisidėjimo prie jos vystymosi santuokos metu šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes pagal teisinį reguliavimą įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys). Be to, vertinant atsakovės prisidėjimą prie įmonės vertės padidėjimo pažymėjo ir tai, kad sutuoktinis prisideda prie bendro gėrio (turto) sukūrimo ne tik tiesiogiai dalyvaudamas įmonės veikloje, tačiau ir šeimoje pasikirstant šeiminėmis bei darbinėmis pareigomis, pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių skiriant didesnę laiko dalį šeimos buities reikmėms, vaikų priežiūrai, auklėjimui, kuomet kitas iš jų didesnę laiko ir energijos dalį skiria darbui ir pajamų gavimu, kas šiuo atveju ir buvo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įžvelgia ir savo kaltės (ne tik atsakovės) dėl santuokos iširimo, nes labai didelę laiko dalį (po 15 val.) skirdavo darbui ir per mažai šeimai. Dėl to sprendė, kad atsakovė turi teisę į piniginę kompensaciją už jai tenkančią vertės padidėjimo dalį. Nurodė, kad nesutinka, jog įmonės vertės padidėjimas gali būti apskaičiuotas išimtinai remiantis tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais (pelno (nuostolio) ataskaitomis, balansais ir aiškinamaisiais raštais) ir pritaria ieškovui, kad šie dokumentai negali būti prilyginami specifiniam įmonės (verslo) vertę galinčiam patvirtinti įrodymui, nes juose nėra duomenų, kurie padėtų nustatyti tikėtiną vertę rinkoje. Šiuo atveju, nesant jokių kitų įrodymų apie įmonės vertės padidėjimo įvertinimą, rėmėsi akcijų nominaliąja verte (nominali akcijos vertė yra 28,96 Eur) ir sprendė, kad atsakovei priklauso 5 068 Eur dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu padidėjusią įmonės vertę ((350 vnt. x 28,96 Eur) / 2).

27.       Pasisakydamas dėl automobilio Mercedes Benz nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė jį asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, dėl to šis šalių prašymą tenkino.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

28.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą:

28.1.                      Panaikinti jį dalyje, kuria pripažinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;

28.2.                      Priteisti jam iš atsakovės nuo 2022 m. balandžio 1 d. jos iš valstybės gautus pinigus už nepilnametį sūnų Š. A.; 

28.3.                      Panaikinti jį dalyje, kuria atsakovei priteista 5 068 Eur kompensacija už (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimą;

28.4.                      Pakeisti jį dalyje, kuria padalinti butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini):

1)       arba, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra – patalpas 10-1 (25,11 kv. m.), 10-2 (16,73 kv. m.), 10-3 (2,08 kv. m.) ir 10-4 (6,84 kv. m.), 10-9 (3,35 kv. m.), viso 54,11 kv. m., bei priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra – patalpas 10-5 (30,12 kv. m.), 10-6 (10,56 kv. m.), 10-7 (18,97 kv. m.), 10-8 (3,87 kv. m.) ir 10-10 (4,42 kv. m.), viso 67,94 kv. m. ir, atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo 15 807,63 piniginę kompensaciją;

2)       arba, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) bei priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) ir, atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš ieškovo 77 356,73 Eur piniginę kompensaciją;

28.5.                      Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą;

28.6.                      Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

29.       Ieškovas apeliaciniame skunde:

29.1.                      pasisakydamas dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad byloje buvo pateikti du priešingi reikalavimai – ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką teismo sprendimu ir atsakovės reikalavimas santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2015 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išrinko ir nustatė kitą datą, nuo kurios jo konstatavimu santuokos nutraukimas šalims sukėlė teisines pasekmes, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad apie šią konkrečią datą bylos nagrinėjimu metu nepasisakė nei jis, nei atsakovė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė savo inciatyva, nesuteikęs galimybės nei vienai iš šalių į ją atsikirsti. Šiuo atveju santuokos nutraukimo teisinių padarinių sukėlimo momentas yra susijęs išimtinai tik su turtinėmis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis, neliečia nepilnamečių vaikų interesų ar kitokio viešo intereso. Todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo buvo aktyvūs ir savo iniciatyva nustatė santuokos nutraukimo teisinių padarinių sukėlimo momentą. Konstatavus, kad nėra pagrindo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikyti nuo 2015 m. sausio 30 d. ir atmetus šį patikslinto priešieškinio reikalavimą, šalių santuoka turėjo būti nutraukta teismo sprendimu, vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalies ir 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

29.2.                      Pasisakydamas dėl vaiko išmokų grąžinimo pažymėjo, kad nepilnametis sūnus nuo 2022 m. kovo mėn. pabaigos gyvena su juo, tačiau šiuo laikotarpiu vaiko išmokas gavo ir ja naudojosi atsakovė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė gautą išmoką panaudojo vaiko poreikiams, t. y. mokėjo draudimo įmokas, patyrė išlaidas ne tik dukros, bet ir sūnaus ortodontiniam gydymui, telefono ryšio paslaugoms apmokėti, skiepams, taip pat pervedė sūnui pinigus. Atsakovė pateikė išrašą, kad yra kaupiamas saugus vaiko fondas. Atsakovė nepateikė sudarytos draudimo sutarties, tačiau iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad „Swedbank“, AB, saugus vaiko fondas yra investicinis draudimas, kurio garantijos suma sutarties termino pabaigoje atsiima kaupęs asmuo. Šiuo atveju sudaryta draudimo sutartimi yra tenkinami ne kasdieniai būtinieji vaiko poreikiai, o atliekamas kaupimas, kuris bus išmokėtas suėjus terminui. Toks kaupimas yra vienasmenis ieškovės sprendimas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę priimti sprendimus dėl įvairių vaiko draudimo sutarčių sudarymo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog draudimo sutartiniai santykiai yra grindžiami savanoriškumo principu, nesant kito iš tėvų sutikimo, draudimo išlaidos turėtų tekti išimtinai draudimo sutartį sudariusiam tėvui ar motinai (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-392/2020). Taigi, tokios atsakovės patiriamos išlaidos nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir nėra atsakovės vaiko išlaikymui patiriamos išlaidos, kurios galėtų būti tenkinamos iš vaiko išmokų. Atsakovė taip pat pateikė tris čekius, iš kurių matyti, kad 2022 m. gegužės 20 d. UAB „CT-dent“ buvo sumokėta 50 Eur, o 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. gegužės 31 d. UAB „Ortodenta“ buvo sumokėta 113 Eur. Pažymėjo, kad iš šių įrodymu negalima matyti, už ką konkrečiai buvo sumokėta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio šalių sūnaus odontologinis ir ortodontinis gydymas yra atliekamas VšĮ Centro poliklinikoje ir VšĮ Žalgirio klinikoje. Todėl jokio poreikio naudotis kitomis įstaigomis tokiam gydymui nebuvo. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pavyzdžiui, medicininių išrašų, gydymo kortelės ar pan., kurie patvirtintų, kad nepilnamečiam sūnui tuo laiku buvo reikalingos ir teikiamos odontologinės ar ortodontinės paslaugos nurodomose įstaigose. Atsakovė taip pat pateikė nepilnamečių vaikų skiepų pasų viršelio nuotraukas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. sūnus buvo skiepijamas ar kad dėl to atsakovė patyrė kokių nors išlaidų. Tuo tarpu iš atsakovės pateiktų telefono ryšio paslaugų apmokėjimo įrodymų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo keičiamas maršrutizatorius TELIA X1, reikalingas interneto ryšiui namuose. Be to, iš dokumento nematyti, kada šis įrangos keitimas buvo atliktas, nei kad dėl to buvo patirtos kokios nors išlaidos. Tuo tarpu kitas atsakovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad tai yra sąskaita už šviesolaidį internetą adresu (duomenys neskelbtini), bei datuojama 2021 m. spalio 30 d. Taigi, šios išlaidos yra visiškai nesusiję su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovė taip pat pateikė banko sąskaitos išrašą, nurodydama, kad tuo laikotarpiu pervedė sūnui pinigų. Tačiau tokius mokėjimus atsakovė atliko savo iniciatyva, nederindama jų su ieškovu. Jis neturėjo galimybės šias atsakovės vaikui pervestas pinigines lėšas išreikalauti iš vaiko ir jas panaudoti kasdienių jo poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė valstybės skiriamus pinigus naudojo išimtinai sūnaus poreikiams pagal jų tikslinę paskirtį, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo.

29.3.                      Pasisakydamas dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad patikslintu ieškiniu pateikė alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė butą (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti jam, o atsakovei piniginę kompensaciją, arba butą (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o ieškovui kompensaciją. Atsakovė patikslintų priešieškiniu prašė butą (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui, o atsakovei kompensaciją. Atsakovė nereiškė intereso šį butą (duomenys neskelbtini) išlaikyti nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas į šalių išreikštą sutampančią poziciją neatsižvelgė pasisakęs, kad butą (duomenys neskelbtini) padalina abiem sutuoktiniams po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, kadangi nė viena iš šalių neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Pažymėjo, kad byloje liudijęs M. T. patvirtino, jog jis neabejotinai paskolins ieškovui reikiamą sumą kompensacijos mokėjimui (2023 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi, byloje yra patvirtinta, kad ieškovas turėtų visas galimybes išmokėti atsakovei kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šalių sudarytoje nepatvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas buvo įsipareigojęs kompensaciją išmokėti tik per tam tikrą terminą, jokiu būdu nereiškia, jog jis neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo dėl kompensacijos priteisimo. Atsakovė išreiškė poziciją, kad ji nenori turėti nieko bendro su ieškovu, nenorėtų netgi gyventi šalia gretimame bute. Visą laiką nuo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo šį turtą vienasmeniškai valdo atsakovė. Pažymėjo, kad net ir būdamas turto savininkas, neturi jokių galimybių valdyti šį turtą ar priimti kitus sprendimus dėl jo naudojimo, nesukeldamas didžiulio konflikto su atsakove. Taigi, šio turto padalinimas, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise reikštų, kad šalių konfliktai būtų nuolatiniai, kadangi susitarimas tarp šalių dėl turto valdymo bendru sutarimu yra neįmanomas. Dėl buto (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buto atidalinimas natūra yra neprotingas, nes skatins dar didesnius konfliktus tarp šalių. Taigi, šiuo atveju esant byloje pareikštam reikalavimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, turėjo būti sprendžiamas klausimas, kaip teisingai atidalinti nuosavybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas tiesiog atmetė šį patikslinto ieškinio reikalavimą, klausimo iš esmės neišspręsdamas ir bendrosios dalinės nuosavybės neatidalindamas. Tokiu būdu pažeidžiamos jo, kaip turto savininko, teisės, kadangi byloje patvirtinta, jog butą vienasmeniškai valdo atsakovė, jame gyvena taip pat ir atsakovės motina. O ieškovas neturi jokių galimybių šiuo turtu naudotis ar priimti sprendimus dėl jo valdymo. Kaip patvirtinta bylos nagrinėjimo metu, jis turi neabejotina galimybę pasiskolinti kompensacijai reikalingą sumą ir išmokėti ją atsakovei. Todėl nusprendus, jog buto atidalinimas natūra nėra galimas, butas turi būti atidalintas, jį visą priteisiant jam, o atsakovei kompensaciją. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog butas (duomenys neskelbtini) negali būti atidalintas natūra, kadangi tai paskatins naujus šalių nesutarimus, tačiau spręsdamas klausimą dėl buto (duomenys neskelbtini) jau nevertino, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir turto priteisimas lygiomis dalimis natūra skatins naujus šalių konfliktus ir ribos abiejų bendraturčių teise naudotis daiktu.

29.4.                      Pasisakydamas kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijų vertės padidėjimą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už įmonės vertės padidėjimą. Akcijų kiekis santuokos bylos iškėlimo teisme metu buvo toks pat, kaip ir santuokos sudarymo metu. Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, vertinant įmonės vertę, vadovaujamasi tokiais kriterijai kaip įmonės prestižas, įmonės gautas pelnas, turimas ilgalaikis, trumpalaikis turtas bei finansiniai įsipareigojimai ir kiti svarbūs verslo rodikliai. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, kad įmonės vertė negali būti nustatoma iš įmonės finansini ataskaitų, o vertės padidėjimas turi būti nustatomas atlikus ekspertinį vertinimą, tačiau vis tik įmonės vertės padidėjimą vertino pagal akcijų nominalią vertę. Tokį sprendimą padarė, nes atsakovė nesutiko atlikti ekspertizės. Pažymėjo, kad būtent atsakovė reiškė reikalavimą priteisti jai kompensaciją už įmonės vertės padidėjimą. Taigi, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovė šios savo pareigos iš esmės nevykdė (atsisakė atlikti ekspertizę). Taigi, atsakovė savo reikalavimo pagrįstumo iš esmės neįrodinėjo. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu, konstatavęs, jog įmonės vertės padidėjimo nustatymui reikalingos specialios žinios, pirmosios instancijos teismas vis tik sprendė dėl kompensacijos priteisimo, vertindamas akcijų nominalią vertę.

29.5.                      Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismas paskelbė bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, tačiau 2023 m. liepos 24 d. byloje atliko aktyvius veiksmus, t. y. ištraukė iš Juridinių asmenų registro informaciją apie (duomenys neskelbtini), tame tarpe apie įmonės akcijas ir kapitalą skirtingais laikotarpiais. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas matė poreikį ištirti naujus įrodymus ir nustatyti naujas faktines aplinkybes. Tačiau tai buvo padaryta neatnaujinus bylos nagrinėjimo. O tai atitinkamai lemia, jog šalys neturėjo galimybių pasisakyti dėl naujai nustatinėjamų aplinkybių.

30.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą.

31.       Atsakovė atsiliepime:

31.1.                      pasisakydama dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais, nes jie neatitinka ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškiniu iš viso nekėlė klausimo dėl datos, nuo kurios santuokos nutraukimas sukels teisines pasekmes.

31.2.                      Pasisakydama dėl vaiko išmokų grąžinimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingą išvadą. Ieškovas teigia, kad nepateikti įrodymai, jog nepilnamečiui sūnui buvo reikalingos ir teikiamos odontologinės ar ortodontinės paslaugos gydymo įstaigose. Nurodė, kad būtent tai, jog sūnui buvo suteiktos odontologinės paslaugos bei jas apmokėjo atsakovė ir patvirtina, jog jos buvo reikalingos, kitaip tariant, tais atvejais, jeigu nėra reikalingas gydymas, jis ir nėra atliekamas. Ieškovas nurodo, kad ji savo iniciatyva, pervesdama vaiko pinigus sūnui, nesitarė su ieškovu. Tačiau vaiko pinigai yra skirti vaikui. Be to, svarbu paminėti, sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. jis buvo pakankamo amžiaus spręsti, kokiems poreikiams tenkinti bus panaudoti pinigai.

31.3.                      Pasisakydama dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija dėl santuokoje įgyto ir kito turto padalinimo. Ieškovas tikslingai klaidina apeliacinės instancijos teismą ir siekia ją bei jų nepilnametę dukrą apskritai palikti be gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad šiuo atveju santuokoje įgyto ir kito turto padalinimas turi vykti kompleksiškai, t. y. ne dalijant kiekvieną turto vienetą atskirai, o dalijant visą sutuoktinių turtą, atsižvelgiant į tai, jog privalo būti užtikrinta gyvenamoji vieta tiek jai su nepilnamete dukra. Akcentavo, kad neprieštarauja, jog nagrinėjamoje byloje būtų išspręstas tiek asmeninio, tiek bendra jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo klausimas, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomu padalijimo būdu ir sąlygomis.

32.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti.

33.       Atsakovė apeliaciniame skunde:

33.1.                      pasisakydama dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

 Pažymėjo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis pažeidė CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje numatytas pagrindines sutuoktinio pareigas, t. y. 2015 m. sausio 30 d. išėjo iš namų ir paliko šeimą. Nesuprantamas ir visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad jos kaltę patvirtina aplinkybė, jog ieškovas, nepakėlęs įtampos namuose, išsikėlė iš bendrų šeimos namų. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų ieškovą išvariusi iš namų ar kaip nors kitaip privertusi palikti namus. Išeiti iš namų buvo ieškovo savarankiškas sprendimas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad po 2015 m. sausio 30 d. kilusio konflikto buvo nustatyta, jog ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ieškovas pirmiausia buvo išvežtas į policijos komisariatą ir tik po to paliko bendrus namus. Ieškovas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu psichologiškai ir fiziškai smurtavo. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo sumenkinimo pateiktus įrodymus jai padarytų sužalojimų ir visiškai neįvertino, kad pateiktose išvadose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad sužalojimus sukėlė būtent ieškovas, ir tarsi normalizavo ieškovo elgesį nurodydamas, jog ieškovo elgesys iki santuokos nebuvo atsakovei kliūtis sudaryti santuoką. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą ir amoralią praktiką, jog sutuoktinis, kuris prieš sudarydamas santuoką kentėjo nuo kito sutuoktinio smurto, ir galiausiai žinodamas, kad vėl gali patirti smurtą, sudarė santuoką, santuokos nutraukimo byloje yra pats kaltas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog būtent ieškovo tikėtinas smurtinis elgesys 2004 metais galėjo lemti santuokos iširimą. Pažymėjo, kad neįrodinėjo, jog konkrečiai 2004 metų elgesys lėmė santuokos iširimą, o iš esmės įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovas dar net nesudarius santuokos, o galiausiai ir ją sudarius, nuolat smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Nuolatinę įtampą kėlė būtent ieškovas. Pažymėjo, kad nė karto iki santuokos ar per santuokos metus nebuvo užfiksuota, jog atsakovė būtų smurtavusi prieš ieškovą. Kitaip tariant, tai, kad psichologinis ir fizinis smurtautojas, t. y. ieškovas, savo noru ir neverčiamas paliko šeimos namus, niekaip nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iširimo, priešingai patvirtina faktą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jau 2015 metais turėjo kitą moterį, kaip pats įvardino – kitą mylimą žmogų, kitą šeimą, kas reiškia, jog ieškovas pažeidė ne tik lojalumo, bet ir abipusės pagalbos – ištikimybės pareigą. Šiuo atveju, nuolatinis psichologinis bei fizinis smurtas, palikimas šeimos likimo valiai yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, nesuderinama su sutuoktinio lojalumo ir supratimo reikalavimai.

33.2.                      Pasisakydama dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. šalys jau gyvendami skyrium sudarė Kredito sutartį ir išreiškė savo valią įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, negalėjo padaryti išvados, jog šalių gyvenimas skyrium sukėlė jiems teisines pasekmes iki kredito sutarties sudarymo ir buto įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Mano, kad ši išvada prieštaringa – ginčijamame sprendime patvirtinta, kad šalys jau gyveno skyrium, kas reiškia, kad sutuoktiniai negyveno santuokinio gyvenimo, netvarkė bendro ūkio, tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovas, atsakovės išprašytas, pasirašė minėtą kredito sutartį, lėmė neteisingą ir atsakovės interesams prieštaraujantį sprendimą. Pažymėjo, kad teikė išsamų ir detalų, iš konteksto neištrauktą 2015 m. birželio 23 d. susirašinėjimą su ieškovu, kuriame ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai teigia neturi nieko bendro su jos paskola. Akivaizdu, kad abiem sutuoktiniams buvo aišku, jog kreditą gauti ir turtą įgyti siekia tik atsakovė, o ieškovas šioje dalyje figūruoja tik kaip formalus sutuoktinis. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo mokėjimo, tačiau sąmoningai suklaidino pirmosios instancijos teismą, teigdamas, kad santuoka nutrūko nuo 2019 metų ir tokiu būdu siekia butą pasidalinti lygiomis dalimis. Negana to, ieškovas ne tik neprisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo mokėjimo, tačiau atsakovei teko maldauti sutikimo, t. y. „parašo“, pasirašant kredito sutartį. Iš pateiktų susirašinėjimų akivaizdu, kad abu sutuoktiniai yra įsitikinę, jog 2015 metų vasarą jie jau tebuvo formalūs sutuoktiniai, t. y. jie nebetvarkė bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, o ieškovo paaiškinimai ir pateikti santuokinį gyvenimą pagrindžiantys įrodymai šioje byloje, tėra gynybinė pozicija, siekiant butą (duomenys neskelbtini) pasidalinti lygiomis dalimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovas nuo 2019 metų lėšas pradėjo skirti tik vaikams, o iki 2019 metų pilnai išlaikė visą šeimą, įskaitant ir atsakovę, bei tuo, kad ji tik 2019 metais kreipėsi dėl religinės santuokos nutraukimo. Ieškovas, nuo tada kai paliko šeimą, tiesiog vykdė įstatyminę tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bei neįgalųjį pilnametį vaiką. Pažymėjo, kad po vaiko išlaikymo sąvoka patenka ne tik vaiko poreikiai, tokie kaip maistas, būreliai, mokslai ir pan., tačiau ir komunaliniai mokesčiai. Dar daugiau, pažymėjo, kad jai nereikėjo sutuoktinio išlaikymo, kadangi dėjo pastangas, jog gautų pajamų. Šalia namų ruošos, gamino ir turgavietėse pradėjo pardavinėti nacionalinius gaminius – plovą, koldūnus ir pan. 2018 metais įgijo ir (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Be to, išmokus lietuvių kalbą, pagal poreikį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Taip pat jai nuolatos padėdavo giminaičiai, atlikdami pinigų perlaidas. Vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini).    Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jau 2015 metais turėjo kitą moterį. Pirmosios instancijos teismas savo spendimą motyvavo tik ieškovo pateiktais paaiškinimai ir pateiktais įrodymais. Konkrečiu atveju liko neįvertinti atsakovės pateikti susirašinėjimai, bei aplinkybė jog, patys sutuoktiniai laikė, jog jų santuoka faktiškai nutrūko 2015 metais.

33.3.                      Pasisakydama dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju turėtų būti svarstomi kiti bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdai, nei reikalauja ieškovas, ar atsakovė, lėmė ne teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą, o priešingai – toliau besitęsiančius konfliktus dėl turto. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė butą (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Taip pat ieškovas prašė jam asmenine nuosavybės teise priteisti buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra  (patalpas 10-1 (25,11 kv. m.), 10- 2 (16,73 kv. m.), 10-3 (2,08 kv. m.) ir 10-4 (6,84 kv. m.), 10-9 (3,35 kv. m.), viso 54,11 kv. m.). Akcentavo, kad nesutinka su šiais ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad šiame bute gyvena iki šiol su nepilnamete dukra. Dukra šiame bute turi savo atskirą kambarį, yra pripratusi prie ją supančios namų aplinkos, jos lankoma mokykla yra šalia namų. Todėl, siekiant užtikrinti, kad nepilnametei dukrai nebūtų neigiamos įtakos ir sukeltas stresas dėl gyvenimo sąlygų pasikeitimo mano, kad šis butas turėtų būti priteistinas jai, o būtent ieškovui paliktinas butas (duomenys neskelbtini). Toks pasidalijimas labiau atitiktų tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek susiklosčiusį turto valdymą. Ieškovas yra nesąžiningas, nes apskaičiuodamas išmokėtinos kompensacijos dydį visiškai nutyli aplinkybę, kad tiek pradinę įmoką bankui, tiek visas kredito grąžinimo įmokas su ,,Swedbank“, AB, banku sudarytą paskolos Kredito sutartį ji mokėjo jau po to, kai faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Šią prievolę vykdė iš mamos dovanotų lėšų ir giminaičių pervestų paramos sumų. Byloje pateikta 2015 m. birželio 15 d. pinigų dovanojimo sutartis, kuri buvo sudaryta banko prašymu, nes priešingu atveju atsakovė nebūtų galėjusi gauti paskolos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jai giminaičių siųsta parama nepatenka į buto įsigijimo laikotarpį. Tačiau šios išvados yra klaidingos. Byloje pateikti įrodymai, kad 2015-2021 metų laikotarpiu giminaičiai nuolatos atlikdavo pinigų pavedimus, iš kurių ji dengdavo paskolą. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo mokėjimo, tačiau siekia butą pasidalinti lygiomis dalimis. Iš viso lėšomis, kurios pritaikius CK 3.67 straipsnio 2 dalies pasekmes, nelaikytinos bendra jungtine nuosavybe, sumokėjo 41 077,97 Eur, t. y. apmokėjo daugiau nei ½ dalį įsigyto buto kainos, kuri buvo 64 100 Eur. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, kad daugiau nei ½ dalies minimo buto įsigijimui panaudotos jos asmeninės lėšos, ji turi teisę reikalauti didesnės turto dalies arba kompensacijos išmokėjimo. Taip pat akcentavo, kad ji turės lėšų piniginei kompensacijai ieškovui sumokėti – kaip ir visada iki šiol, šiai kompensacijai pinigų skirs artimieji.

33.4.                      Pasisakydama kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijų vertės padidėjimą nurodė, kad ryšium su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d, ji nesutinka ir su jai priteistu kompensacijos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas įmonės vertės dydį apskaičiavo klaidingu metodu, prieštaraujančiu ir pažeidžiančiu jos interesus. Negalima sutikti su ieškovo tvirtinimu, kad įmonės vertė sumažėjo ir įmonė dirba nuostolingai. Santuoka buvo sudaryta 2007 metais, todėl ir verslo analizę reikia atlikti nuo santuokos sudarymo momento. Pagal (duomenys neskelbtini) teikiamą finansinę atskaitomybę už 2007 metus, įmonė 2007 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 7 595 Lt, atitinkamai tiek pat nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, kas buvo 2 199,66 Eur. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir sutuoktinių gyvenimo nuo 2015 metų. Pagal (duomenys neskelbtini) teikiamą finansinę atskaitomybę už 2015 metus, įmonė 2014 metais turėjo turto iš viso už 76 096 Eur, o 2015 metais – už 70 797 Eur. Įmonės rodomas minusinis nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) susidarė dėl paimto didelio kredito odontologijos klinikai įrengti. Šiuo metu kreditas sėkmingai išmokėtas. Taigi, remiantis finansinės atskaitomybės rinkiniais, yra akivaizdu, kad verslo vertė, tame tarpe ir jos pastangomis, padidėjo nuo 2 199,66 Eur 2007 metų pabaigoje iki 70 797 Eur 2015 metais, kas sudaro 68 597,34 Eur. Būtent šis verslo vertės padidėjimas ir pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, iš kurios ji turi teisę į 34 298,67 Eur piniginę kompensaciją.

33.5.                      Pasisakydama dėl buto (duomenys neskelbtini) mieste nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl šio turto priėmė remiantis ieškovo pateiktais, tačiau nepatvirtintais pažyma (Apostille) dokumentais.

34.       Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

35.       Ieškovas atsiliepime:

35.1.                      pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės nurodė, kad atsakovė teigia, jog jis paliko šeimą ir taip pasireiškia jo kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovė teigia neišvariusi jo iš namų, tačiau bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog savavališkai pakeitė durų spyną. Atsakovės argumentai dėl jos pateiktų 2004 m. išvadų yra labai prieštaringi. Viena vertus atsakovė teigia, kad ji šiomis išvadomis neįrodinėja, jog šis smurtinis jo elgesys lėmė santuokos iširimą. Kita vertus teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šiomis išvadomis. Atsakovė bando teigti, kad 2004 m. išvadomis ji įrodo, kad jis prieš ją visą laiką smurtavo. Tačiau iš atsakovės elgesio matyti, kad ji yra linkusi viską fiksuoti policijos pagalba. Todėl, jei šalių santuokos metu jis iš tikrųjų būtų smurtavęs prieš atsakovę, neabejotinai byloje būtų ne vienas policijos iškvietimas ir specialistų išvados. Taigi, atsakovė pateiktos 2004 m. išvados niekaip nepatvirtina smurtavo prieš atsakovę nei 2004 m., nei vėliau santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasisakė, jog neturi pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės, nes įtampą ir konfliktus šeimoje sąlygojo abiejų sutuoktinių negebėjimas bendrauti ir kartu spręsti šeimoje iškilusias problemas.

35.2.                      Pasisakydamas dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nurodė, kad sutinka su atsakove toje dalyje, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Tačiau nesutinka, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2015 m. sausio 30 d.

35.3.                      Pasisakydamas dėl buto Taškento mieste nurodė, kad CPK imperatyviai numato pareiga bylos šaliai teikiamus rašytinius įrodymus, kurie yra ne valstybine kalba, išversti į lietuvių kalbą, pateikiant įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą, t. y. atliktą tokią teisę turinčių asmenų (t. y. profesionalių vertėjų). Įstatymas nenumato jokios pareigos rašytinius įrodymus patvirtinti apostille ar juos legalizuoti. Dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Šiuo atveju jis į bylą pateikė rašytinius dokumentus, kurie yra išversti į lietuvių kalbą, paneigdamas atsakovės teiginius apie santuokos metu bendrai įgytą butą Taškente. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi šiais dokumentais.

36.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 30 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37.       Ieškovas apeliacinės instancijos teismui 2023 m. lapkričio 6 d. taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

38.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

39.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

41.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta dėl santuokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės 

 

42.       Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovė – dėl ieškovo kaltės.

43.       Bylos duomenimis, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 9). Ieškovas turi sūnų iš pirmos santuokos – J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi sūnų iš pirmos santuokos – K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 74; e. bylos 5 t., b. l. 63). Taip pat šalys kartu susilaukė dar trijų vaikų – K. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 75), Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 11) ir N. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 10).

44.       Ieškovas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad dar 2008 metais atsakovė buvo nubausta administracine tvarka dėl to, kad necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ją sustabdžiusius policijos pareigūnus, grasino juos atleisti iš darbo, spyrė į policijos automobilį. Toks atsakovės elgesys buvo įprastas šeimoje. Atsakovė nuolatos naudojo fizinį smurtą prieš vaikus (berniukus). Pažymėjo, kad analogiški emociniai agresyvūs protrūkiai buvo ir jo atžvilgiu. Akcentavo, kad nepaisant to, jog dėl atsakovės neprognozuojamo elgesio buvo priverstas 2015 metais išsikraustyti iš namų, tačiau ir toliau rūpinosi šeima – perduodavo atsakovei pinigų šeimos ir jos pačios poreikiams tenkinti; mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovė su vaikais; pirkdavo maisto produktus šeimai; mokėjo už atsakovės vyriausiojo sūnaus mokslus, duodavo jam pinigų kasdienėms išlaidoms; kartais mokėdavo komunalinius mokesčius už atsakovės motinos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

45.       Ieškovė pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-1066-468/2008, iš kurio matyti, kad atsakovė buvo pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (e. bylos 3 t., b. l. 34-35). Šiame nutarime, be kita ko, nurodyta, kad atsakovės teiginiai, jog ji neįžeidinėjo policijos pareigūnų, negrasino jiems atleidimu iš darbo ir nespyrė į jų automobilio dureles, yra paneigti nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų parodymais bei byloje esančiomis fotonuotraukomis.

46.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad būtent ieškovas, o ne ji yra labai ūmaus būdo, griežto charakterio, linkęs ne tik ją, bet ir kitus šeimos narius auklėti fizinėmis bausmėmis, o taip pat ir taikyti psichologinį spaudimą, smurtą. Nurodė, kad jos gauta administracinė nuobauda visiškai nepatvirtina ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių – tuo metu laukėsi, todėl normalu, kad buvo jautresnė, emocionalesnė. Ieškovas pats ne kartą yra gavęs administracines nuobaudas, tačiau apie savo administracinę atsakomybę tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nutyli. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 30 d. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas eilinį kartą smurtavo, dėl ko buvo kviečiama policija. Po šio įvykio ieškovas, pareiškęs, kad jį vargina aplinka, išsinuomojo butą ir išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovas, net ir išsikraustęs iš šeimos namų ir toliau su ja elgėsi itin nepagarbiai – žemino ją, nesant tam jokio pagrindo. Nuolatinis psichologinis bei fizinis smurtas, šeimos palikimas likimo valiai yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, nesuderinama su sutuoktinio lojalumo ir supratimo reikalavimais. Ieškovas, kurdamas šeimą ir vėliau sugriaudamas, pasielgė neatsakingai bei parodė nepagarbą jos jausmams, pamenkino pačią santuoką.

47.       Atsakovė pateikė duomenis, kad: teismo medicinos ekspertas 2004 m. birželio 29 d., atlikęs tyrimą, atsakovei nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą – padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir kojose; atsakovė paaiškino, kad 2004 m. birželio 28 d. ją kumščiais sumušė ieškovas (e. bylos 5 t., b. l. 66-67); teismo medicinos ekspertas 2004 m. lapkričio 10 d., atlikęs tyrimą, atsakovei nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą – padaryta poodinės kraujosruva dešinės akies apatiniame voke; atsakovė paaiškino, kad 2004 m. lapkričio 8 d. ieškovas smogė jai į veidą kumščiu (e. bylos 5 t., b. l. 68-69); atsakovė, iškvietus policijos pareigūnus, nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. tarp jos ir ieškovo įvyko konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė (fizinio skausmo nepatyrė; konflikto metu sudaužytas telefonas) (e. bylos 1 t., b. l. 79); teismo medicinos ekspertas 2015 m. vasario 4 d., atlikęs tyrimą, atsakovei nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą – padarytos poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse; atsakovė paaiškino, kad 2015 m. sausio 30 d. žodinio konflikto metu ieškovas sugriebė ją už abiejų žastų, papurtė (e. bylos 1 t., b. l. 80-81). 

48.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad ieškovas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu psichologiškai ir fiziškai smurtavo. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo sumenkinimo pateiktus įrodymus dėl jai padarytų sužalojimų ir visiškai neįvertino, kad pateiktose išvadose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad sužalojimus sukėlė būtent ieškovas, ir tarsi normalizavo ieškovo elgesį, nurodydamas, jog jo elgesys iki santuokos nebuvo atsakovei kliūtis sudaryti santuoką. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog būtent ieškovo tikėtinas smurtinis elgesys 2004 metais galėjo lemti santuokos iširimą. Atsakovė pažymėjo, kad neįrodinėjo, jog konkrečiai 2004 metų elgesys lėmė santuokos iširimą, o iš esmės įrodinėjo aplinkybę, kad ieškovas dar net nesudarius santuokos, o galiausiai ir ją sudarius, nuolatos smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Nuolatinę įtampą kėlė būtent ieškovas. Pažymėjo, kad nė karto iki santuokos ar per santuokos metus nebuvo užfiksuota, jog ji būtų smurtavusi prieš ieškovą. Kitaip tariant, tai, kad psichologinis ir fizinis smurtautojas, t. y. ieškovas, savo noru ir neverčiamas paliko šeimos namus, niekaip nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iširimo, priešingai patvirtina faktą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas jau 2015 metais turėjo kitą moterį, kaip pats įvardino – kitą mylimą žmogų, kitą šeimą, kas reiškia, jog ieškovas pažeidė ne tik lojalumo, bet ir abipusės pagalbos – ištikimybės pareigą.

49.       Pagal CK 3.60 straipsnio nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).

50.       Pagal CK 3.61 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

51.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

52.       Atsakovė teigia, kad ieškovo neištikimybės faktą įrodo jos pateiktos šalių susirašinėjimo ištraukos. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bendravimas emocionalus, todėl spręstina, kad viename iš susirašinėjimų nurodyti teiginiai apie kitą moterį, nėra pakankami ieškovo neištikimybės faktui įrodyti. Tai, kad ginčijamame sprendime, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių / kito sutuoktinio kaltės, atsižvelgta į duomenis apie atsakovei padarytus sužalojimus ir konstatuota, jog ieškovo elgesys nebuvo kliūtis atsakovei sudaryti santuoką, nereiškia, jog, kaip nurodė atsakovė, pirmosios instancijos teismas normalizavo ieškovo elgesį. Spręstina, kad šie duomenys, vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, buvo reikšmingi bei vertintini būtent taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi jie patvirtina faktą, jog šalių santykiai buvo konfliktiški dar iki santuokos sudarymo.

53.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo šį klausimą spręsti kitaip nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas ir vertina, jog kaip nurodyta ginčijamame sprendime, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų charakterių nesuderinamumo, išsiskyrusio požiūrio į bendrą gyvenimą kartu, šeimą, negebant bendrauti tarpusavyje, nuolatos konfliktuojant.

 

Dėl datos, nuo kurios taikomos santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms

 

54.       Atsakovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2015 m. sausio 30 d., kadangi santuoka faktiškai iširo, kai ieškovas išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos

55.       Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. sausio 30 d., po įvykusio konflikto, išsikraustė laikinai – atsakovė ateidavo pas jį į darbą, jie susitikinėjo, bei, kai rasdavo bendrą kalbą, atsakovės prašomas, grįždavo, o po kurio laiko, prasidėjus konfliktams, vėl išeidavo (gyveno savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini)); kai gyvendavo atskirai, per kiekvienas išeigines susitikdavo su vaikais, kurie atnešdavo sąrašą su reikalingais nupirkti maisto produktais, kai vaikus parveždavo namo, tai jiems kartu su maisto produktais perduodavo pinigus šeimai; sūnus išėjo su juo gyventi 2017 metais, bet su atsakove, jos iniciatyva, dar susitikdavo porą metų; 2019 metais, kai pats atvežė maisto produktus, įėjęs į namus rado atsakovę su kitu vyru, sekančią dieną buvo pakeistos visos spynos – tai buvo momentas, kai jų santykiai, kaip poros, galutinai nutrūko (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., garso įrašo 1 dalies 10 min. 43 sek. – 19 min. 20 sek.; 37 min. 55 sek. – 43 min. 01 sek.).

56.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas po 2015 m. sausio 30 d. įvykio pinigų jai neduodavo, keletą kartų buvo nupirkęs maisto produktų, todėl viską pirko pati; ieškovas sakė, kad maisto produktus pirks tik tada, jei ji reguliariai važiuos pas jį į kliniką intymiems santykiams; kadangi ieškovas nesutiko pasirašyti kredito sutarties, buvo priversta atvykti pas jį į (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio mėnesį (tai buvo paskutinis kartas, kai intymiai bendravo su ieškovu); butas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas neįgalumą turinčiam sūnui; santykiai su ieškovu niekada nebuvo geri; religinę santuoką su ieškovu sudarė dar tada, kai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste; jokio kito vyro nebuvo, spynas pakeitė, kai ieškovas išėjo 2015 metais (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., garso įrašo 2 dalies 2 min. 05 sek. – 15 min. 18 sek.; 34 min. 38 sek. – 49 min. 10 sek.).

57.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Tokia išvada padaryta, įvertinus tai, kad:

57.1.                      šalys su „Swedbank“, AB, sudarė 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA, kuria pasiskolino 54 485 Eur butui (duomenys neskelbtini) įsigyti (e. bylos 1 t., b. l. 126-140);

57.2.                      šalys 2015 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8001-7 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini)  (e. bylos 1 t., b. l. 18-19);

57.3.                      atsakovas po 2015 m. sausio 30 d. apmokėdavo šeimos būsto komunalinius mokesčius, aprūpindavo šeimą maistu, mokėjo už vaikų mokslus, skirdavo jiems lėšų, pora kartų 2016 metais yra apmokėjęs atsakovės motinos buto komunalinius mokesčius (e. bylos 4 t., b. l. 13-26; 34-49); 

57.4.                      ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė prašė jo grįžti;

57.5.                      šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad intymiai bendravo ir po 2015 m. sausio 30 d.;

57.6.                      2016 m. balandžio 13 d. atsakovė kvietė policiją nurodydama, kad namuose prieš ją taikomas psichologinis smurtas (e. bylos 3 t., b. l. 29);

57.7.                      šalių religinė santuoka, atsakovės prašymu, nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. (e. bylos 2 t., b. l. 29-30).

58.       Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose nurodė, kad su šią ginčijamo sprendimo dalimi nesutinka. Ieškovas pažymėjo, kad apie šią konkrečią datą bylos nagrinėjimu metu nepasisakė nei jis, nei atsakovė. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė savo inciatyva, nesuteikęs galimybės nei vienai iš šalių į ją atsikirti. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi kredito sutarties sudarymu, kadangi abiem sutuoktiniams buvo aišku, jog kreditą gauti ir turtą įgyti siekia tik atsakovė, o ieškovas šiame sandoryje dalyvavo tik kaip formalus sutuoktinis (2015 m. birželio 23 d. susirašinėjime ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai teigė, kad neturi nieko bendro su atsakovės paskola); ieškovas visiškai neprisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo mokėjimo, tačiau sąmoningai suklaidino pirmosios instancijos teismą, teigdamas, kad santuoka nutrūko nuo 2019 metų ir tokiu būdu siekia butą (duomenys neskelbtini) pasidalinti lygiomis dalimis; iš pateiktų susirašinėjimų akivaizdu, kad abu sutuoktiniai yra įsitikinę, jog 2015 metų vasarą jie jau tebuvo formalūs sutuoktiniai, t. y. jie nebetvarkė bendro ūkio ir nebegyveno santuokinio gyvenimo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovas nuo 2019 metų lėšas pradėjo skirti tik vaikams, o iki 2019 metų pilnai išlaikė visą šeimą, įskaitant ir atsakovę – ieškovas, nuo tada, kai paliko šeimą, tiesiog vykdė įstatyminę tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bei neįgalųjį pilnametį vaiką. 

59.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau paminėtais įrodymais, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pritaria ginčijamame sprendime nurodytai išvadai, kad išvardintos aplinkybės patvirtina, jog šalys net ir išsikėlus ieškovui iš bendro šeimos būsto, palaikė šeimyninius santykius, jų bendras gyvenimas, nors ir konfliktiškas, tačiau tęsėsi jų šeimai įprastu būdu. Be to, akcentuotina, kad iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė ieškovui rašė, jog nori pateikti pasiūlymą, kuris naudingas tiek jam, tiek jai – kai tik jis pasirašys visus popierius, duoda žodį, kad važinės pas jį kai tik pakvies ir pildys visas jo vyriškas fantazijas, bei nereikalaus, kad jis grįžtų namo (e. bylos 5 t., b. l. 114-119). Taigi, vertintina, kad ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, tvirtinant, jog pati atsakovė prašė jo grįžti gyventi į šeimos namus, atitinka tiesą.

 

Dėl vaiko išmokų grąžinimo

 

60.       Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai prašė priteisti jam iš atsakovės nuo 2022 m. kovo 30 d. jos iš valstybės gautus pinigus už nepilnametį sūnų Š. A. (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 30 d., garso įrašo 1 val. 28 min. 45 sek. – 1 val. 32 min. 32 sek.).

61.       Atsakovė, atsiliepdama į ieškovo patikslintą ieškinį, paaiškino, kad sūnus Š. A. nuo 2018 metų iki 2021 m. birželio mėnesio didesnę laiko dalį gyveno su ieškovu, t. y. kai tėvas su juo nebesusitvarkydavo ugdymo klausimais, sūnus persikeldavo gyventi pas ją. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio mėnesį sūnus gyveno su ja, taip pat su ja gyveno nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio.  

62.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštą reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, ji apmoka sūnaus draudimą (po 22 Eur per mėnesį), patyrė išlaidas ne tik dukters, tačiau ir sūnaus ortodontiniam gydymui, telefono ryšio paslaugoms apmokėti, kitiems sveikatos priežiūros poreikiams (pavyzdžiui, skiepams), 2022 m. kovo mėnesį ji sūnui atliko pavedimus 97 Eur sumai (20 Eur sūnus jai grąžino), balandžio mėnesį – 52 Eur sumai, gegužės mėnesį – 63 Eur sumai, birželio mėnesį – 15 Eur sumai (e. bylos 2 t., b. l. 131-153).

63.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė pateikė duomenis, jog, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės skiriamus pinigus naudojo išimtinai sūnaus poreikiams pagal jų tikslinę paskirtį, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ji galėjo piktnaudžiauti savo, kaip motinos, kuri naudoja valstybės sūnui skiriamas lėšas uzufrukto teise, bei juos išleisti asmeniniams poreikiams tenkinti. Bylos duomenimis, atsakovė visais vaikais rūpinasi, skiria jiems savo laiką bei finansinius išteklius. Todėl ginčijamas sprendimas ir šioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

 

Dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  

 

64.       Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį (e. bylos 1 t., b. l. 16), tuo tarpu  butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (e. bylos 1 t., b. l. 18-19).

65.       Pirmosios instancijos teismas atmetė šalių reikalavimus dėl buto (duomenys neskelbtini) atidalinimo, o butą (duomenys neskelbtini) padalino šalims po ½ asmeninės nuosavybės teise bei nustatė, kad prieš kreditorių „Swedbank“, AB, šalys lieka solidariais skolininkais, o po santuokos nutraukimo savo vidiniuose santykiuose kredito įmokas moka lygiomis dalimis.

66.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: arba priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra – patalpas 10-1 (25,11 kv. m.), 10-2 (16,73 kv. m.), 10-3 (2,08 kv. m.) ir 10-4 (6,84 kv. m.), 10-9 (3,35 kv. m.), viso 54,11 kv. m. bei priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra – patalpas 10-5 (30,12 kv. m.), 10-6 (10,56 kv. m.), 10-7 (18,97 kv. m.), 10-8 (3,87 kv. m.) ir 10-10 (4,42 kv. m.), viso 67,94 kv. m. ir, atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš jo 15 807,63 piniginę kompensaciją; arba priteisti jam asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) bei priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) ir, atlikus įskaitymą, priteisti atsakovei iš jo 77 356,73 Eur piniginę kompensaciją.

67.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu jam asmenine nuosavybės teise priteisti buto (duomenys neskelbtini) dalį natūra. Mano, kad šis butas turėtų būti priteistinas jai, o būtent ieškovui paliktinas butas (duomenys neskelbtini).

68.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes apskaičiuodamas išmokėtinos kompensacijos dydį visiškai nutyli aplinkybę, kad tiek pradinę įmoką bankui, tiek visas kredito grąžinimo įmokas pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA ji mokėjo jau po to, kai faktiškai kartu negyveno. Šią prievolę vykdė iš mamos dovanotų lėšų ir giminaičių pervestų paramos sumų. Byloje pateikta 2015 m. birželio 15 d. pinigų dovanojimo sutartis, kuri buvo sudaryta banko prašymu, nes priešingu atveju atsakovė nebūtų galėjusi gauti paskolos. Ieškovas visiškai neprisidėjo prie kredito įmokų grąžinimo mokėjimo, tačiau siekia butą pasidalinti lygiomis dalimis.

69.       Atsakovė pateikė 2015 m. birželio 51 d. Pinigų dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovės motina dovanoja jai 10 000 Eur, kurie bus panaudoti paskolai pagal 2015 m. rugpjūčio 10 d. Kredito sutartį Nr. 15-066688-FA dengti (e. bylos 2 t., b. l. 59).

70.       Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2021 m. spalio 2 d. gaudavo grynųjų pinigų perlaidas (e. bylos 1 t., b. l. 82-102; e. bylos 2 t., b. l. 31, 54). Didžioji dalis per minėtą laikotarpį gautų piniginių lėšų buvo iš Y. S. B.. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis asmuo yra jos buvęs sutuoktinis ir pirmojo vaiko tėvas (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 2 dalies garso įrašo 55 min. 23 sek. – 55 min. 39 sek.).

71.       Ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo jo įsigijimo buvo nuolatos nuomojamas, nuompinigius gaudavo atsakovė; pradinį įnašą mokėjo iš jo uždirbtų pinigų; kredito įmokos buvo apmokamos iš nuompinigių (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 31 d., garso įrašo 1 val. 6 min. 2 sek. – 1 val. 12 min. 04 sek.; teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 1 dalies garso įrašo 25 min. 42 sek. – 27 min. 34 sek.).

72.       Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pradinį įnašą mokėjo iš savo turėtų pinigų (dovanotų mamos ir kitų giminaičių); iki 2018 metų bute (duomenys neskelbtini) gyveno jos mama, kadangi dėl sveikatos būklės negalėjo lipti į 4 aukštą name, kuriame turi butą; visas kredito įmokas iki to laiko mokėjo iš pinigų, kuriuos jai dovanojo giminaičiai; vėliau šį butą nuomojo; mama, po išsikėlimo iš buto (duomenys neskelbtini), gyveno su ja, o vėliau grįžo į savo butą (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 2 d., garso įrašo 15 min. 48 sek. – 20 min. 48 sek.; teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 2 dalies garso įrašo 1 val. 14 min. 48 sek. – 1 val. 21 min. 7 sek.).

73.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamo sprendimo išvadoms, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių 10 000 Eur jai perdavimą. Be to, Pinigų dovanojimo sutarties sudarymo momentu, t. y. 2015 m. birželio mėnesį, atsakovė ir jos motina dar negalėjo žinoti kredito sutarties, kuri buvo sudaryta rugpjūčio mėnesį, numerio. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d., t. y. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo dieną, atsakovės sąskaita papildyta indėlio dalies išmokėjimu 7 000 Eur sumai ir tą pačią dieną 6 615,00 Eur sumą atsakovė pervedė UAB „Vikonda“ pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. pirkimo pardavimo sutartį, o 2015 m. rugsėjo 18 d. išmokėta paskola 54 485 Eur sumai (e. bylos 6 t., b. l. 90-102; e. bylos 7 t., b. l. 111-183). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pradinis įnašas buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės banko sąskaitos išrašas leidžia tikėtinai spręsti, jog butas buvo nuomojamas ir iki 2018 m., nes kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio matyti periodinės įmokos į sąskaitą po 400 Eur, (e. bylos 6 t., b. l. 90-102; e. bylos 7 t., b. l. 111-183).

74.       Toliau pasisakant dėl buto (duomenys neskelbtini) padalinimo, pažymėtina, kad šalys prašė pripažinti šį butą bendrąja jungtine jų nuosavybe.

75.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo minėtą šalių bendrosios dalinės nuosavybės turtą, įgytą iki civilinės santuokos sudarymo, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005 metais, po vaiko gimimo, bute padarė papildomą kambarį bei perkėlė į kitą vietą įėjimo duris, tai nebuvo kapitalinis remontas (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 2 dalies garso įrašo 26 min. 52 sek. – 31 min. 45 sek.). Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie esminius šio turto pagerinimus. Be to, šis turtas ir taip šalims priklauso dalinės nuosavybės teise po ½. Taigi, butas (duomenys neskelbtini) į santuokos nutraukimo byloje dalintino turto masę nepatenka (CK 3.59 straipsnis).

77.       Tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir yra dalintinas. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

78.       Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

79.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis, nė viena iš šalių šiai dienai neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kompensaciją atsakovei išmokėti galėtų – pinigus pasiskolintų (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 1 dalies garso įrašo 23 min. 44 sek. – 25 min. 10 sek.). Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas šiai dienai neturi piniginių lėšų išmokėti atsakovei kompensaciją, nes, bylos duomenimis, net ir skolinantis lėšas, jis visą kompensaciją atsakovei galėtų sumokėti tik po dviejų su pusę metų (e. bylos 6 t., b. l. 158-162).

80.       Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigų išmokėti kompensaciją ieškovui neturi (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., 1 dalies garso įrašo 1 val. 48 min. 28 sek. – 1 val. 50 min. 44 sek.). Pažymėtina, kad buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 113 000 Eur (e. bylos 4 t., b. l. 70-132; e. bylos 6 t., b. l. 22-44). Todėl įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog, kaip teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, ji turės lėšų piniginei kompensacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai butą (duomenys neskelbtini) padalino šalims po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise.

81.       Pažymėtina, kad, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, šalys gali svarstyti kitus bendrosios nuosavybės pasibaigimu būdus, pavyzdžiui, pardavimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalims priklauso du butai, yra galimybė svarstyti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurio pagrindu kiekvienas iš jų galėtų  naudotis atskiru butu. 

 

Dėl kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijų vertės padidėjimą

 

82.       Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. kovo 3 d. Ieškovas, nuo įmonės įregistravimo dienos, yra vienintelis jos akcininkas; akcijos nominali vertė – 28,96 Eur (e. bylos 1 t., b. l. 120-125). Įmonė teikia sveikatos priežiūros – (duomenys neskelbtini) (e. bylos 5 t., b. l. 154-156).

83.       Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.

84.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini)iki šalių santuokos sudarymo nuosavybės teise priklausė ieškovui, sprendė, kad atsakovė turi teisę į piniginę kompensaciją už jai tenkančią (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo dalį bei jai priteistinos piniginės kompensacijos dydį apskaičiavo pagal akcijų nominalią vertę – atsižvelgdamas į tai, kad šalių santuoka sudaryta 2007 m. gruodžio 6 d., o santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2018 m. gruodžio 31 d., bei įvertinęs tai, kad įmonės akcijų skaičius 2018 m. balandžio 12 d. padidėjo iki 450 vnt., t. y. padidėjo 350 vnt. (e. bylos 8 t., b. l. 99-104), sprendė, kad atsakovei priklauso 5 068 Eur dydžio piniginė kompensacija ((350 vnt. x 28,96 Eur) / 2).

85.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent atsakovė reiškė reikalavimą priteisti jai kompensaciją už įmonės vertės padidėjimą. Taigi, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju atsakovė šios savo pareigos iš esmės nevykdė (atsisakė atlikti ekspertizę), todėl ginčijamu sprendimu, nustatant (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimą, nepagrįstai remtasi akcijų nominalia verte.

86.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo – padalijimo.

87.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo teisėja teismo posėdžio metu šalims paaiškino, kad šalys gali pasirinkti kokiu būdu nustatys įmonės (verslo) vertės padidėjimą ir  vienas iš tokių būdų galėtų būti ekspertizė (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., garso įrašo 1 dalies 1 val. 6 min. 7 sek. – 1 val. 9 min. 26 sek.). Tačiau šalys ekspertizės skirti neprašė.

88.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įmonės vertės dydį apskaičiavo klaidingu metodu, prieštaraujančiu ir pažeidžiančiu jos interesus. Pažymėjo, kad remiantis (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės rinkiniais yra akivaizdu, kad verslo vertė  padidėjo nuo 2 199,66 Eur 2007 metų pabaigoje (e. bylos 7 t., b. l. 24) iki 70 797 Eur 2015 metais (e. bylos 8 t., b. l. 97), kas sudaro 68 597,34 Eur. Būtent šis verslo vertės padidėjimas ir pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurios ji turi teisę į 34 298,67 Eur piniginę kompensaciją.

89.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčio, būtina turėti omenyje tai, kad tai specifinis turto objektas, kuris turi būti vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną, t. y. taikant naudojimo pajamų vertės metodą; buhalterinis įmonės turto būklės įvertinimas konkrečiais laikotarpiais suteikia tam tikrų duomenų apie įmonės būklę, galėtų būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, patvirtinančiais įmonės vertės pokytį, tačiau vien jis nėra pakankamas įmonės (verslo) vertei ir jos pokyčiui nustatyti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

90.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie įmonės vertės padidėjimą 2018 m. gruodžio 31 d., nes balanso duomenys neatspindi turto vertės pokyčio, susijusios su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu, kadangi įmonė turi būti vertinama ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, galintis duoti pelną. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje nepateikus pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti dėl ginčo įmonės (verslo) vertės pokyčio santuokos metu ir atsakovei neprašius skirti (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo ekspertizės, pirmosios instancijos teismo pasirinktas taikyti šios įmonės (verslo) vertės padidėjimo apskaičiavimo būdas yra teisingas.

   

      Dėl buto (duomenys neskelbtini) mieste

 

91.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovo nuosavybė, dėl to už jo pardavimą gautos lėšos santuokos nutraukimo byloje nėra dalintinos.

92.       Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais paveldėjo jo būstą, kuriame buvo registruota ir jo gyvenamoji vieta; vėliau, po namo nugriovimo, valstybė kompensavo jį kitu būstu (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., garso įrašo 1 dalies 28 min. 50 sek. – 31 min. 21 sek.).

93.       Ieškovas pateikė duomenis, kad:

93.1.                      jo tėvas N. A., kurio registracijos vieta (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 8 t., b. l. 9-10);

93.2.                      jo registruotas gyvenamosios vietos adresas nuo 1987 m. sausio 1 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 7 t., b. l. 70-72);

93.3.                      kompensuojant būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimą, ieškovui suteiktas kitas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 7 t., b. l. 94-96);

93.4.                      būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas 2015 m. kovo 2 d. (e. bylos 7 t., b. l. 19-22).

94.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais, Uzbekistano Respublikoje išduotais, dokumentais, kadangi jie nėra patvirtinti pažyma (Apostille).

95.       Tiek Lietuvos Respublika, tiek Uzbekistano Respublika yra pasirašiusios 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija)

96.       Pagal Konvencijos 2 straipsnį, kiekviena susitariančioji valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje; pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija (Konvencijos 3 straipsnis).

97.       Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovo pateikti, Uzbekistano Respublikoje išduoti, dokumentai, kurie nėra patvirtinti pažyma (Apostille), nėra oficialūs dokumentai, tačiau yra rašytiniai įrodymai, kurie minėtų CPK normų pagrindu gali būti įrodymais civiliniame procese.

98.       Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 116 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

99.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teismo posėdžio metu nėra nurodžiusi, kad butą (duomenys neskelbtini) mieste ieškovas įsigijo santuokos metu; nurodė, kad prašo, jog ieškovas pateiktų įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytus teiginius dėl buto paveldėjimo (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. birželio 28 d., garso įrašo 1 dalies 1 val. 56 min. 30 sek. – 1 val. 59 min. 11 sek.).

100.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl ieškovo paaiškinimų.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

101.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

102.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

103.       Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 4 901 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

104.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 4 364 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

105.       Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra paskirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-556-1120/2020).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

apelianto F. A. ir apeliantės N. D. apeliacinius skundus atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                     Visvaldas Kazakiūnas

 

 

                                                         Rosita Patackienė

 

 

             Dainius Rinkevičius