Civilinė byla Nr. 2-1815/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo notaro A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1352-777/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovams L. K., G. K., P. J., M. J., notarui A. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. Š..

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:           1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-10-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3245, sudarytą tarp UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir L. K. su G. K., ir taikyti restituciją: grąžinti L. K. ir G. K. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti iš atsakovų L. K. bei G. K. ieškovės naudai 452 000 Lt; 2) subsidiariai priteisti iš atsakovų P. J. su sutuoktine M. J. ir notaro A. D. 452 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-12 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams        L. K., G. K., priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 452 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašydamas areštuoti subsidiariems atsakovams P. J., M. J., notarui A. D. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas juos ar trečiuosius asmenis trūkstamai ieškinio sumai užtikrinti. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštavo atsakovų L. K., G. K. turto tik už 114 000 Lt. Kadangi paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pagrindinių atsakovų L. K., G. K. turimo ir areštuoto turto nepakanka galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, būtina taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones trūkstamai ieškinio sumai užtikrinti. Teismui neareštavus subsidiariems atsakovams priklausančio turto ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Subsidiarių atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma. Notaro profesinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 100 000 Lt, todėl draudimo išmokos nepakaks visiškai žalai atlyginti, be to, notaro atlikti neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia, o ne neatsargumu, todėl draudimo išmoka gali būti neišmokėta.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo atsakovų P. J., M. J., notaro A. D. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 338 000 Lt sumai, uždraudžiant šiuos daiktus perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jų vertę, turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai – areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus bei pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškinio pareiškimo metu egzistavo aplinkybė, suteikianti ieškovui teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš subsidiarių skolininkų. Subsidiarią pareigą turintys atsakovai pagal ieškinį turėtų atsakyti tik tuomet, kai pareikštų reikalavimų patenkinimui neužtektų pagrindinių atsakovų turto. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pagrindinių atsakovų turtinė padėtis nėra gera ir turimo turto nepakanka, kad būtų užtikrintas teismo sprendimas, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į tai, kad subsidiarių atsakovų turtinė padėtis šiuo metu nėra žinoma, atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė, be to atsakovai yra fiziniai asmenys, teismas sprendė, kad pareikšta ieškinio 452 000 Lt suma jiems yra pakankamai didelė, o tai objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymėjo, kad 2014-06-12 nutartyje netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo notaro A. D. turtui, nurodė, jog notarai draudžiami profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Notariato įstatymo 62 str. 1 d.), tačiau notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 Lt vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui, tuo tarpu ieškovo reiškiamų reikalavimų 452 000 Lt suma viršija įstatymo nustatytą minimalią draudimo sumą. Be to, ieškovas nurodė, kad galima išvada, jog notaro neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia. Esant šiai aplinkybei teismas sprendė, kad yra pagrindas areštuoti ir notarui A. D. priklausantį turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas notaras A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui notarui A. D., arba pakeisti atsakovui notarui A. D. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant notaro turtą ne didesnei nei 12 667 Lt sumai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai taikė notarui turto areštą, kadangi notaro atsakomybė pagal ieškinį, įvertinus ieškinio reikalavimus ir jų esmę, yra negalima. Pirmas ieškinio reikalavimas pareikštas atsakovams L. ir G. K. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, po to, reikalavimas nukreipiamas į ieškovo vadovą ir galiausiai – į notarą. Įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, galima daryti išvadą, kad reiškiami sąlyginiai reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami atskirose civilinėse bylose – pirmiausiai turėtų būti išnagrinėtas klausimas dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo, ir tik jeigu išnagrinėjus šią bylą ieškovas įrodytų, kad jam žala vis vien nėra atlyginta, teismas galėtų nagrinėti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir nustatinėti dėl žalos atlyginimo kaltus asmenis. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje nepagrįstai taikytas areštas notaro turtui. Be to, ieškinyje nepagrįstai įvardijama, kad notaras yra subsidiariai atsakingas su ginčijamų sandorių šalimis, kadangi atsakovams L. ir G. K. ir notarui reiškiami skirtingo pobūdžio reikalavimai. Todėl notaras ir L. ir G. K. negali būti laikomi subsidiariais skolininkais. Todėl konstatuotina, kad ieškovas realiai reiškia du skirtingus reikalavimus, kurie vienu metu negali būti nagrinėjami – jei nagrinėjamas klausimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tuo pačiu negali būti priteisiama žala ieškovui iš notaro. Dėl to nėra pagrindo vienu metu areštuoti tiek atsakovų L. ir G. K., tiek notaro turtą.

2. Teismo nutartimi areštuotas P. ir M. J. ir notaro turtas bendrai 338 000 Lt sumai, tačiau toks turto arešto paskirstymas yra neteisingas. Teismas nenustatė, ar notarui ir atsakovams P. ir M. J. yra reiškiamas subsidiarus ar solidarus reikalavimas. Jei teismas bent preliminariai spręstų, kad notaras ir P. ir M. J. galėtų būti trys solidarūs skolininkai, 338 000 Lt suma turėtų būti dalinama į tris lygias dalis ir turėtų būti areštuojamas kiekvieno solidaraus skolininko turtas už 112 667 Lt. Taip pat turėtų būti įvertinta, kad notaro civilinė atsakomybė yra drausta privalomu civiliniu draudimu 100 000 Lt sumai, kas reiškia, jog notaro turtas turėtų būti areštuojamas ne didesnei nei 12 667 Lt sumai.

Ieškovas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai bei faktinės ieškinio aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas ieškinys, leidžia teigti, jog išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas – ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu, bei konstatuotos atsakovo notaro civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. pateikta pakankamai duomenų preliminariai išvadai dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Taip pat atsakovas nepaneigė prezumpcijos dėl realios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kai pareikšto ieškinio suma yra didelė. Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių jo gerą turtinę padėtį, bei leidžiančių pagrįstai manyti jį būsiant pajėgų sumokėti priteistą sumą ieškovui ieškinio tenkinimo atveju. 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; kt.). Tačiau prezumcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise turimo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-735/20112; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; kt.).

Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pareikšti reikalavimą keliems asmenims kaip bendraskoliams. Jeigu ieškovas atsakovais patraukia kelis bendraskolius ir įrodinėja, kad vienas iš jų yra pagrindinis skolininkas, o kiti pagal įstatymą atsako subsidiariai, teismas, spręsdamas dėl pagal subsidiariąją prievolę patrauktų atsakovų turto arešto, visų pirma, turi įvertinti pagrindinio bendraskolio turtinę padėtį, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kurių bendraskolių atžvilgiu ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu ieškovas prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti visų atsakovų atžvilgiu, tik nepakankant pagrindinio skolininko turto užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, turi būti vertinama subsidiariąją prievolę turinčių atsakovais patrauktų bendraskolių turtinė padėtis. Jeigu pagrindinio skolininko turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma jam nėra didelė, turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, netaikoma nei jo, nei juo labiau subsidiariais bendraskoliais patrauktų asmenų atžvilgiu. Tačiau tuomet, kai duomenų apie pagrindinio skolininko turtinę padėtį nėra, o esami duomenys apie kitus bendraskolius, kurių atsakomybė kreditoriui yra subsidiari, nepagrindžia jų geros turtinės padėties, teismas, neviršydamas ieškinio sumos, turėtų taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, taip pat ir tų, kurių atsakomybė yra subsidiari (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2026/2011).  

Nagrinėjamu atveju ieškovas – bankrutuojanti įmonė pareiškė ieškinį CK 1.80 str., 1.82 str., 6.66 str. pagrindais keliems atsakovams, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ir taikyti restituciją - grąžinti pagrindiniams atsakovams L. K. ir G. K. žemės sklypą, o iš šių atsakovų priteisti ieškovui 452 000 Lt žemės sklypo kainos, taip pat subsidiariai priteisti 452 000 Lt ir iš atsakovų P. J.,  M. J., notaro A. D.. Taigi šio ieškinio patenkinimo atveju reikalavimas pirmiausia būtų nukreiptas į atsakovų L. K. ir G. K. turtą ir tik neužtekus šių atsakovų turto, būtų galima reikalavimą nukreipti į kitų atsakovų P. J.,  M. J. ir notaro A. D., kurie patraukti kaip subsidiariąją prievolę turintys bendraskoliai, turtą. Atitinkamai ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma, turi būti įvertinta, ar ieškinio suma pagrindiniams skolininkams yra didelė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pagal bylos duomenis pagrindinių atsakovų turtinė padėtis nėra gera (antstolis areštavo atsakovų turto tik už 114 000 Lt) ir turimo turto nepakanka, kad būtų užtikrintas teismo sprendimas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad subsidiarių atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, pagrįstai sprendė, jog pareikšta ieškinio 452 000 Lt suma jiems yra pakankamai didelė, o tai objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir subsidiariems atsakovams.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą iš esmės grindė tuo, kad teismas nepagrįstai taikė notarui turto areštą, kadangi notaro atsakomybė pagal ieškinį, įvertinus ieškinio reikalavimus ir jų esmę, yra negalima. Sutiktina su apelianto argumentais, kad tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali būti taikomos. Tačiau pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, t. y. preliminarus ieškinio pagrįstumas procesine, bet ne materialiąja teisine prasme. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina kiekvienos iš pareikšto reikalavimo sudėtinių dalių pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Atsižvelgiant į bylos duomenis, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui negalimumo.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad notaras yra apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę 100 000 Lt sumai, todėl yra pagrindas taikytas laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu sumažinti šia suma. Pagal Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580, yra nustatyti ir nedraudiminiai įvykiai, kai draudimo išmoka nėra mokama (pvz. kai nustatomi notaro tyčiniai veiksmai, kuriais padaryta žala). Dėl to šiuo metu neesant duomenų, ar draudimo išmoka būtų išmokėta, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių masto mažinti nurodyta 100 000 Lt suma.

Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju 338 000 Lt suma turėtų būti dalinama į tris lygias dalis tarp atsakovų P. J.,  M. J. ir notaro A. D.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad šių atsakovų tarpusavyje atsakomybė gali būti vertinama kaip solidari. Tačiau solidariosios atsakomybės atveju, skirtingai nei subsidiariosios, pagal pareikštą ieškinį gali atsakyti tiek pagrindinis skolininkas, tiek solidarusis skolininkas (šiuo atveju, atsakovai tarpusavyje) visa apimtimi, o ne tik ta dalimi, kiek turto neužtenka iš pagrindinio skolininko, todėl nėra pagrindo solidariųjų skolininkų atžvilgiu kiekvienam jų taikyti tik su atitinkama ieškinio dalimi susijusias laikinąsias apsaugos priemones (CK 6.6 str.). 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.