Civilinė byla Nr. e2-440-998/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07024-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2;

3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,

sekretoriaujant Sigitai Jonauskienei, Anetai Kozun,

dalyvaujant ieškovei K. N.,

ieškovės K. N. atstovei advokatei Valei Televičienei,

atsakovui Ž. S.,

atsakovo Ž. S. atstovui advokatui Mariui Griciui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė K. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: priteisti iš atsakovo Ž. S. nepilnamečio sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 245,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teises pagrindu lėšas mokant jai (ieškovei K. N.). Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus J. S. pilnametystes; priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. 21 mėn. ir 7 d. sudaro 5200,00 Eur (245,00 Eur x 21 mėn. 7d.); nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, vaiko motina K. N..

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu pradėjo draugauti 2015 m. balandį, maždaug po mėnesio, t. y. 2015 m. gegužės mėn., apsigyveno kartu jos giminaitei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. S.. Gimus vaikui, kurį laiką dar gyveno kartu, tačiau atsakovo darbas buvo susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į kitas šalis, todėl jo nuolat nebūdavo namuose ir sūnų auginti teko vienai. Ieškovė pažymi, jog nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos nebegyvena kartu su atsakovu. Ieškovės teigimu, nuo pat sūnaus gimimo atsakovas neprisidėjo prie jų vaiko išlaikymo. Atsakovas gera valia nesutiko mokėti sūnui išlaikymo.

Ieškovė nurodo, jog gimus sūnui, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau nei prie vaiko kraitelio suruošimo iki jam gimstant, nei prie sūnaus išlaikymo vaikui gimus, atsakovas neprisidėjo ir iki šiol neprisideda. Sūnus paaugo, greitai jam bus jau 2 metai, todėl ir vaiko poreikiai didėja. Ieškovė nurodo, kad yra vaiko priežiūros atostogose, todėl visas jos ir vaiko pajamas sudaro gaunama vaiko priežiūros išmoka, kuri siekia apie 180,00 Eur ir vaiko pinigai 50,16 Eur. Gaunamų pinigų nepakanka vaiko ir jos pragyvenimui, todėl nuolat materialiai paremdavo ir toliau remia jos (ieškovės) tėvai bei seneliai. Nurodo, kad būtiniausios sūnaus J. S. išlaikymo išlaidos sudaro: rūbai 50,00 Eur; maistas 150,00 Eur; vaistai (peršalimo ligos), vitaminai, (odontologo paslaugos) 60,00 Eur; išlaidos higienos reikmenims (sauskelnės, drėgnos servetėlės, dantų priežiūros priemonės ir kt.), kirpykla, skalbimo ir kt., buitinės priemonės 80,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui ir lavinamiesiems žaislams, piešimo priemonėms, knygelėms ir kt. 50,00 Eur; mokesčiai už darželio lankymą 60,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos 40,00 Eur. Realius sūnaus poreikius atitinkanti suma per mėnesį yra 490,00 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų po 245,00 Eur.

Ieškovė pažymi, kad atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. 21 mėn. ir 7 d. sudaro 5200,00 Eur (245,00 Eur x 21 mėn. 7d.).

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, jis nedalyvavo net sūnaus krikštynose, be to, jis dirba užsienyje, todėl, ieškovės nuomone, konkreti bendravimo su vaiku tvarka nėra reikalinga. Atsakovas galės matytis ir bendrauti su sūnumi pagal poreikius, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir dienos rėžimą bei paisant sūnaus interesų. Ieškovės teigimu, sūnaus gyvenamoji vieta taip pat turėtų būti nustatyta kartu su ja, t. y. vaiko mama.

Ieškovė papildomai nurodo, kad banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ji davė naudotis Ž. S.. Atsakovas pervedinėdavo į jos sąskaitą pinigus, o ji sumokėdavo jo skolas antstoliams ir kreditoriams. Be to, atsakovas kurį laiką naudojosi jos duota banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas atsiskaitydavo būdamas užsienyje. Ieškovės teigimu, už atsakovą iš savo sąskaitos 347,17 Eur sumokėjo UAB Mogo, 190,46 Eur sumokėjo UAB Tele2, 49,40 Eur – UAB Itdu, pervedė atsakovui 80,00 Eur.

Atsakovas Ž. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus J. S. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas mokant ieškovei K. N.; nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina K. N.; priteisti iš ieškovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui po 245,00 Eur kas mėnesį. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, būtinas didesnes išlaidas už gydymą ar papildomas išlaidas. Pažymi, kad nepilnamečiams vaikams yra nemokamas gydymas. Nurodytas vaiko išlaikymo krepšelis yra nerealus. Ieškovė, gaudama 180,00 Eur kas mėnesį pajamų, akivaizdu, kad pati savęs negali išlaikyti, skirti vaikui 490,00 Eur neturi galimybių, byloje nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, apie giminaičių paramą. Atsakovas nurodo, kad kategoriškai nesutinku su 60,00 Eur išlaidomis ligoms, odontologui, nes šios medicininės paslaugos yra teikiamos nemokamai. Atsakovo teigimu, higienos reikmėms pakanka 20,00 Eur per mėnesį, o didesnei sumai ieškovė duomenų nepateikė. Išlaidos žaislams ir laisvalaikiui pakankamos būtų 10,00 Eur, išlaidų už darželį ir komunalinius mokesčius ieškovė nepateikė. Atsakovo teigimu, šiai dienai jo turtinė padėtis nėra gera. Jo pajamos yra 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Šiuo metu neturi nekilnojamojo turto, santaupų. Dėl išlaikymo dydžio pažymi, kad atsižvelgiant į gaunamą minimalų atlyginimą, kuris yra 360,00 Eur atskaičius mokesčius, bei 50,00 Eur gaunamus už vaiką, tai pagal šias nuostatas vaiko išlaikymui dydis būtų tik 310,00 Eur, iš šios sumos ½ dalis jau tėra tik 155,00 Eur.

Atsakovas taip pat nurodo, jog visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo. Atsakovo teigimu, ieškovė melagingai nurodo, kad jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Pažymi, kad jiems gyvenant kartu, jie sprendėme visus buitinius klausimus bendru sutarimu, pradedant maitinimusi, mokesčių mokėjimu ir pragyvenimu, baigiant išlaidomis vaikui. Gyvenant kartu, jis teikė pilną išlaikymą vaikui ir šią aplinkybę iš esmės patvirtina ieškovės elgesys, nes į teismą dėl išlaikymo kreipėsi tik po to, kai pradėjo gyventi skyrium. Kita svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad jis rūpinausi vaiku, tai yra pateikiami pavedimai už 2019 liepos mėn. ir 2019 rugpjūčio mėn., kurie patvirtina, kad mokėjo išlaikymą vaikui. Atsakovas pažymi, jog 2017 m. minimali alga buvo mažesnė, o skaičiavimai atlikti pagal ieškinio pateikimo dienai skaičiuojamas sumas.

Atsakovas nurodo, jog neprieštarauja dėl sūnaus gyvenamosios vietos su mama. Taip pat mano, jog bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku turėtų būti nustatyta, nes ieškovė elgiasi netinkamai, riboja jo bendravimą su vaiku, kada yra galimybė, atranda įvairių pretekstų neleisti bendrauti, šantažuoja jį dėl didesnio išlaikymo dydžio.

Teismo posėdyje ieškovė K. N. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį jau nebegyveno kartu, jie išsiskyrė. Atsakovas niekada neišlaikė vaiko, vaiką padėjo išlaikyti jos tėvai ir seneliai. Paskutinį kartą atsakovas vaiką matė 2019 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė nurodė, jog ji atlikdavo mokėjimus iš savo sąskaitos už jo skolas (antstoliams ir kt.). Atsakovas naudojosi jos kortele, jis atsiskaitinėdavo su ja. Tėvai dėl vaiko išlaikymo duodavo grynais pinigais arba pervesdavo per sąskaitą. Už buto komunalinius mokesčius mokėjo ji, skolas už butą padėjo sumokėti seneliai. Atsakovas dirbdavo užsienyje, kai grįždavo iš užsienio jis grįždavo pas ją ir vaiką kelioms savaitėms. Atsakovas finansiškai visiškai neišlaikė vaiko. Ieškovės teigimu, jos tėvai netgi padėdavo atsakovui išvykti į užsienį, pirmieji išvykimai buvo finansuojami jos tėvų. Nurodė, kad su atsakovu bendrų pirkinių nebuvo, laisvo laiko kartu neleisdavo, nes jis dirbdavo užsienyje. Pripažino, kad kartu važiuodavo pas tėvus, lankydavo gimines. Atsakovas maisto nepirkdavo, ji maistą pirkdavo iš savo pinigų. Nurodė, kad kartu vyko į Jurmalą, į vandens parką, mokėjo abu. Atsakovo daiktai būdavo bute. Nurodė, kad sąskaitos išrašai patvirtina, kiek ji išleido vaiko išlaikymui. Negalėjo tiksliai pasakyti, kiek vaikui išleisdavo per mėnesį, neskaičiavo. Pažymėjo, kad pati gali vaikui skirti 245,00 Eur. Ji dirba pagal individualią veiklą, negali tiksliai paskaičiuoti, keik uždirba. Vaikas valgo ir mėsą, ir pieno produktus ir pan. Nors vaikas maitinasi darželyje, tačiau taip pat valgo ir namie. Vaikui būtini vitaminai, lašiukai, gerosios bakterijos ir kt. Vaikas kartais sloguoja, jam kyla angina, geriamai antibiotikai. Vaikui yra daromi kraujo tyrimai, taip pat tiriamas D vitamino kiekis. Vaikas naudoja sauskelnes, drėgnas servetėles, reikia skalbiklių, perka kokybiškas prekes, nes vaiką beria. Vaikui būtini žaislai, jis yra augantis, todėl būtinos ir lavinimo priemonės. Su vaiku kartu eina į žaidimų kambį, parduotuves, restoraną, tokiu būdų vaiką įtraukia į socialinį gyvenimą. Po išsiskyrimo su atsakovu, ji dar jam davė naudotis savo kortele. Nurodė, kad nuolatos tikėjosi, jog bus šeimoje pagerėjimas, todėl nesikreipė į teismą. Su atsakovu pradėjo gyveni nuo 2015 m., kitus klausimas, tokius kaip gydytojai neštumo laikotarpiu, pasiruošimas kūdikiui ir pan., spręsdavo kaip ir bendrai, tačiau jis jai duodavo teisę priimti sprendimą. 

Teismo posėdyje ieškovės K. N. atstovė prašė ieškinį tenkinti. Patikslino, kad atsižvelgus į minimalios algos dydį ir perskaičiavus įsiskolinimą pagal atsakovo pervestas lėšas už nurodytą laikotarpį, atsakovo įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko išlaikymą yra 4382,00 Eur. Nurodė, jog atsakovas pinigus leisdavo savo reikmėms, vaikui išlaikymo neskirdavo. Ką atsakovas pervesdavo ieškovei, tas būdavo sumokama už jo skolas ir įsipareigojimus.

Teismo posėdyje atsakovas Ž. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Teigė, kad dirbdavo legaliai ir nelegaliai, duodavo pinigų ieškovei, jis pildavo kurą, prižiūrėjo mašinas, būdavo bendri buities reikalai, pinigus leisdavo kartu. Su ieškove gyveno kaip šeima, gyveno kartu „po vienu stogu“. Valgydavo kartu, maistą pirkdavo kartu, klausimus spęsdavo kartu, finansinius dalykus spręsdavo taip pat kartu. Pripažino, kad vaiko vežimėlį ir kt. pirko ieškovės tėtis, tačiau, kai jis susirado geresnį darbą, tikrai vaiką aprūpindavo, duodavo ieškovei pinigų. Nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 19 d. kartu nebegyvena. Kai gyvendavo kartu, maistui išleisdavo iki 300,00 Eur. Kai grįždavo iš užsienio visuomet vaikui parveždavo sauskelnių ir kt., ko prašydavo ieškovė. Kai jis būdavo grįžęs, visur važiuodavo kartu, vykdavo pas gimines, jie buvo šeima. Kai dirbdavo, jis darbo užmokestį gaudavo grynais ir bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad 150,00 Eur vaiko maistui per mėnesį yra per didelė suma, higienai turėtų būti skirta 30,00 Eur, lavinimo priemonėms – 25,00 Eur, būsto išlaidos turėtų būti dalinamos iš trijų. Vaikui parvežė dviratį. Jo įsiskolinimai kreditoriams buvo asmeniniai.

Teismo posėdyje atsakovo Ž. S. atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolino priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, gyveno kartu. Pati ieškovė nurodė, kad gyventi kartu su atsakovu baigė 2019 m. birželio mėn. Ieškovės mama nurodė, kad atsakovas šeimoje buvo priimtas kaip sūnus. Ieškovė ir atsakovas sprendė finansinius klausimus kartu. Pažymėjo, jog vaikas gauna maitinimą darželyje, todėl 150,00 Eur suma mėnesiui yra per didelė. Nurodė, kad komunaliniams mokesčiams suma taip pat yra per didelė. Nurodė, kad pati ieškovė nesugebės skirti 250,00 Eur išlaikymo vaikui. Akcentavo, jog taip pat turėtų būti atsižvelgiama į gaunamus vaiko pinigus iš valstybės. Teigė, kad turi būti tenkinami vaiko būtiniausi poreikiai, o tik po to papildomi jei yra finansinės galimybės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra, todėl iš esmės nėra pagrindo išvadai byloje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. N. ir atsakovas Ž. S. turi nepilnametį sūnų J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė K. N. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, o atsakovas su tuo sutinka ir byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, taip pat nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio J. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove K. N. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis). 

Ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl teismas dėl to nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje (vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu.

Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 490,00 Eur bei pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta: rūbai 50,00 Eur; maistas 150,00 Eur; vaistai (peršalimo ligos), vitaminai, (odontologo paslaugos) 60,00 Eur; išlaidos higienos reikmenims (sauskelnės, drėgnos servetėlės, dantų priežiūros priemonės ir kt.), kirpykla, skalbimo ir kt., buitinės priemonės 80,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui ir lavinamiesiems žaislams, piešimo priemonėms, knygelėms ir kt. 50,00 Eur; mokesčiai už darželio lankymą 60,00 Eur; būsto išlaikymo išlaidos 40,00 Eur. Iš viso 490,00 Eur. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Viena sąskaita“ apmokėjimo išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn., iš kurių apskaičiuota, kad vidutiniškai vieno mėnesio komunaliniai mokesčiai sudaro 90,00 Eur. Taip pat byloje pateiktas Klaipėdos lopšelio-darželio „Alksniukas“ raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už J. S. buvo gautos įmokos: 2019 m. rugsėjo mėn. 56,58 Eur, 2019 m. spalio mėn. 52,62 Eur, iš viso 109,20 Eur. Nors ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaikui perka maistą, rūbus ir kt., bet byloje nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, tačiau pastebėtina, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito, tokiu būdu situacija, kai sunku pagrįsti išlaidas, patiriamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, yra suprantama ir galima. Būtina pažymėti ir tai, kad visuotinai yra žinomos šiuo metu rinkoje vyraujančios paslaugų ir prekių kainos, kurios vienareikšmiškai yra susijusios su vaikui reikalingo išlaikymo dydžiu ir pagrįstumu.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog 150,00 Eur per mėnesį vaiko maistui yra per didelė suma, higienai turėtų būti skirta 30,00 Eur, lavinimo priemonėms 25,00 Eur, o būsto išlaidos turėtų būti dalinamos iš trijų. Atsakovo atstovas posėdžio metu papildė, kad vaikas darželyje gauna maitinimą, todėl 150,00 Eur suma maistui nereikalinga, o būsto komunaliniai mokesčiai yra per dideli. Visų pirmiausia pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys (UAB „Viena sąskaita“ apmokėjimo išrašai), kurie parvirtina, jog vidutiniškai per mėnesį buto komunaliniai mokesčiai sudaro 90,00 Eur. Šie duomenys paneigia atsakovo ir jo atstovo teiginius, jog būsto komunaliniai mokesčiai yra per dideli. Be to, pažymėtina, kad atsakovas negalėjo pagrįsti, kodėl komunaliniai mokesčiai turėtų būti dalijamos trims asmenims. Antra, teismo vertinimu, 150,00 Eur suma, skiriama nepilnamečio vaiko maistui, yra adekvati, atsižvelgiant į esamas kokybiškų ir pilnavertiškų produktų kainas rinkoje, o taip pat siekiant užtikrinti sveiką ir visavertį maisto racioną augančiam nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas nurodė, jog jam pakanka žymiai mažesnės sumos maistui, tačiau teismas atkreipia dėmesys, kad maisto produktų, skirtų mažamečio vaiko racionui, kaina paprastai yra didesnė už įprastų produktų. Be to, suaugęs žmogus gali pats rinktis kokį maistą valgyti, kai tuo tarpu augančiam vaikui yra būtinas platesnis visaverčio maisto racionas. Pastebėtina ir tai, kad nors vaikas eina į darželį ir ten yra gaunamas maitinimas, tačiau, kaip teisingai posėdžio metu nurodė ieškovė, vaikas taip pat maitinasi grįžęs iš darželio, savaitgalių metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaikas kartais gali sirgti, o tuo metu nėra lankomas darželis, todėl jam maistas būtinas namie. Dėl teiginių, jog higienai turėtų būti skirta 30,00 Eur, o lavinimo priemonėms 25,00 Eur, teismo nuomone, jie laikytini deklaratyviais, atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių mažesnį nepilnamečio vaiko poreikį higienos priemonėms ir lavinamosioms priemonėms, negu nurodo ieškovė, juolab, kad vaikui dar yra būtinos sauskelnės ir kt. Atsiliepimu atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis 60,00 Eur išlaidomis vaistams, peršalimo ligoms, vitaminams, odontologo paslaugos, nes medicininės paslaugos vaikams yra teikiamos nemokamai. Teismas sutinka su atsiliepime išdėstytais teiginiais, jog Lietuvoje gydymas yra nemokamas, tačiau pažymi, kad ne visos gydymo paslaugos yra teikiamos nemokamai, pvz. papildomi kraujo tyrimai, siekiant nustatyti vitaminų kiekį kraujyje, ir kt. Pažymėtina ir tai, kad augančiam vaiko organizmui yra reikalingi vitaminai ir papildai, kurie nėra kompensuojami. Taip pat vaikai periodiškai gali sirgti ir peršalimo ar kitokiomis ligomis, kurioms gydyti reikalingi medikamentai, jie taip pat nėra kompensuojami. Būtina paminėti ir tai, kad kartais gali nutikti nenumatytų įvykių dėl vaiko sveiktos, kas darytų įtaką papildomoms ir nenumatytoms išlaidoms. 

Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog vaiko išlaikymui galimai pakaktų mažesnių išlaidų, savaime nepaneigia ieškovės skaičiavimų, juolab, kad ieškovė gyvena kartu su vaiku ir gali geriau įvertinti realius sūnaus poreikius.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas savo paskaičiavimų bei įrodymų, pagrindžiančių kitokį išlaikymo dydį, į bylą neteikė, o tik deklaratyviai nurodė mažesnes sumas, reikalingas vaiko išlaikymui, darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų dėl vaiko poreikiams skiriamų lėšų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą vaiko poreikių detalizacijos lentelę, visuotinai žinomas produktų ir paslaugų kainas bei tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų dydžio vaiko poreikiams tenkinti, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 490,00 Eur išlaidų suma per mėnesį vaiko poreikiams atitinka protingumo principą bei visapusiškai užtikrina vaiko poreikius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, gauna vaiko priežiūros išmoką (apie 180,00 Eur). Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, jo darbo užmokestis darbo sutartyje nurodytas 730,00 Eur, turi automobilį. Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovo teigimu, jo pajamos yra 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių), neturi nekilnojamojo turto, santaupų, todėl 245,00 Eur išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikti negali.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra tik 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių), dėl ko jis iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikui reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas nurodo, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 730,00 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau jis advokatui sumokėjo 1000,00 Eur už teisines paslaugas. Remiantis šia aplinkybe labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei jis bando įrodyti. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

 Tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė nesugebės skirti 245,00 Eur išlaikymo vaikui, o byloje nėra duomenų, įrodančių ieškovės giminaičių paramą. Teismas šiuos teiginius vertina kritiškai. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos mama, liudytoja V. N., nurodė, kad padeda finansiškai išlaikyti nepilnametį vaiką J. S.. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2019 m. sausio 23 d. V. N. ieškovei pervedė 160,00 Eur, 2019 m. vasario 13 d. – 300,00 Eur, o tai įrodo faktą, kad ieškovei nepilnametį vaiką padeda išlaikyti jos giminaičiai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad vežimėlį ir kitus daiktus nepilnamečiam sūnui pirko ieškovės tėtis. Visa tai paneigia aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie ieškovės galėjimą skirti 245,00 Eur išlaikymą vaikui.

Atsakovas atsiliepime dėl išlaikymo dydžio taip pat pažymi, kad ieškovė gauna 50,00 Eur vaiko pinigus, kurie turėtų būti minusuojami iš mėnesiui reikalingų vaiko išlaidų.

Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat pastebi, kad, kaip minėta, aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrinant konstatuotina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020).

Pastebėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas turi lygia dalimi prisidėti išlaikant vaiką, todėl iš atsakovo priteistina po 245,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teismas pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas teigia, jog išlaikymą vaikui teikė, nes su ieškove gyveno iki 2019 m. liepos 19 d. bei vedė bendrą ūkį. Tai, kad šalys kartu gyveno iki 2019 m. vasaros nurodė ir ieškovė, t. y. ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos, tačiau teigė, jog bendro ūkio niekada kartu nevedė.

Teismas pastebi, kad nors atsakovas byloje nepateikė svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiktą išlaikymą vaikui nuo 2017 m. gruodžio 3 d., tačiau ieškovė byloje taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokias išlaidas patyrė išlaikant vaiką. Pastebėtina, jog paprastai tais atvejais, kai šeimoje nekyla konfliktinių situacijų, nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą, todėl šiuo atveju byloje vertinami šalių paaiškinimai, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai dėl šalių bendro gyvenimo ir santykių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasaros išsiskyrė, tačiau šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku minėtu laikotarpiu gyveno tuose pačiuose namuose, t. y. atsakovas dirbdavo užsienyje, o grįžęs, gyvendavo su ieškove ir vaiku, leisdavo laiką kartu, lankydavo gimines, vyko pramogauti. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino abi šalys, taip pat tai nurodė ir liudytojos, ieškovės bei atsakovo motinos G. S. bei V. N. 

Iš byloje pateiktų banko išrašų matyti, kad buvo atliekami pinigų pervedimai tarp ieškovės ir atsakovo sąskaitų. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė atsakovui davė naudotis jos banko kortele, jis ja atsiskaitinėdavo užsienyje, vykdydavo savo kreditorinius įsipareigojimus ir kitaip disponuodavo. Ieškovė taip pat mokėdavo už atsakovo skolas. Į atsakovo sąskaitą buvo pervedamos SODROS išmokos už vaiką, ką atsakovas vėliau pervesdavo ieškovei. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad šalys bendrai tokiu būdu sprendė savo finansinius klausimus, atsiskaitymus su atsakovo kreditoriais ir planavo bei tarėsi dėl šeimos biudžeto bei lėšų paskirstymo.

Byloje ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikymas neteikiamas nuo jo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad į teismą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 19 d. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuolatos tikėdavosi, kad atsakovas pradės teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, manė, kad atsakovas gali pasikeisti ir laukdavo šeimos santykių pagerėjimo, tačiau, teismo vertinimu, pusantrų metų laiko tarpas nėra protingas terminas dėti viltis ir lūkesčius laukiant atsakovo palankaus elgesio, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovas neišlaikė savo sūnaus, atsižvelgiant į jos pačios neveikimą ir delsimą kreiptis į teismą, vertintini kaip keliantys dvejonių. Pastebėtina, kad ieškovė posėdžio metu savo ir atsakovo santykius įvardijo kaip šeimą, kas leidžia daryti prielaidą dėl bendro gyvenimo ir ūkio vedimo.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. N., ieškovės motina, nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui, liudytoja G. S., atsakovo motina, teigė, kad atsakovas išlaikė sūnų. Nagrinėjamu atveju teismas kritiškai vertina abiejų liudytojų paaiškinus, nes tiek liudytoja V. N., tiek liudytoja G. S. yra suinteresuotos palankiu sprendimo priėmimu kiekvieno savo vaiko atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad nė viena šalis byloje nepateikė duomenų apie teiktą išlaikymą vaikui nuo (duomenys neskelbtini), į tai, kad šalys pripažino, jog gyveno kartu, bendrai sprendė finansinius reikalus, į tai, kad ieškovė dėl išlaikymo į teismą kreipėsi praėjus beveik 2 metams, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, jog šalims gyvenant kartu ir pasiskirstant savo lėšas buvo vedamas bendras ūkis, kas apima ir šalių pareigą išlaikyti bei tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas iki tol, kol gyveno kartu su ieškove vienuose namuose, apskritai neteikė jokio išlaikymo vaikui ar kad jo teikiamas išlaikymas visiškai neatitiko vaiko poreikių (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei, ieškovės teigimu, iš bendrų lėšų šalims vedant bendrą ūkį buvo mokami asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, ieškovė gali kreiptis dėl šių išlaidų priteisimo.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nebegyvena nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos, tuo tarpu atsakovo teigimu, su ieškove kartu nebegyvena nuo 2019 m. liepos 19 d., kai šalys visiškai susipyko. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ją, elgėsi nepagarbiai. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad prieš išeinant atskirai gyventi nesutarė su ieškovė. Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santykiai buvo komplikuoti jau prieš atsakovo deklaruojamą išėjimą (2019 m. liepos 19 d.), santykiai buvo konfliktiški ir anksčiau, todėl laikytina, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos gyvena skyrium (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip jau minėta, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Iš byloje pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovei 2019 m. liepos 25 d. buvo atliktas 120,00 Eur pavedimas su paaiškinimu „Vaiko išlaikymui už Ž. S. ((duomenys neskelbtini))“. Taip pat 2019 m. rugsėjo 14 d. ieškovei atliktas 180,00 Eur pavedimas su paaiškinimu „Elementai J. S.“. Teismas pažymi, kad išanalizavus atsakovo banko sąskaitų išrašus matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. 180,00 Eur atsakovas į savo banko sąskaitą gavo 180,12 Eur už vaiko priežiūrą skirtą išmoką iš VSDFV, todėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. 180,00 Eur lėšų suma pervesta ieškovei nėra laikytina atsakovo išlaikymu vaikui. Apibendrinant, atsakovas už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos iki 2019 m. rugsėjo 10 d. vaiko išlaikymui skyrė 120,00 Eur. Atsižvelgus į tai, kad byloje konstatuota, jog nepilnamečiui sūnui išlaikyti atsakovas turi skirti 245,00 Eur per mėnesį, atsakovas už 2,5 mėnesių (nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.) turėjo vaikui skirti 612,50 Eur. Nustačius, kad atsakovas vaiko motinai 2019 m. liepos 25 d pervedė 120,00 Eur, atsakovo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą sudaro už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. 492,50 Eur, todėl iš atsakovo pritiestina 492,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš dalies tenkinus (70,41 proc.) ieškovės ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistina 295,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteistina 141,00 Eur žyminio mokesčio bei 189,40 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės K. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su motina K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaikymą sūnui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 492,50 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimties centų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui J. S., gim. 2017 m. gruodžio 3 d.

Priteisti iš ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 295,90 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 189,40 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus keturiasdešimt centų) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja