Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-312/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27213-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,

nuteistosios I. B. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir I. B. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. B. civilinio ieškovo APB „A.“ naudai priteista 198,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       I. B. nuteista už tai, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 20.25 val., užėjusi į APB „A.“ priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė nuo moterų skyriuje esančio stendo suknelę „Calvin Klein“, 49,99 Eur vertęs, kurią pasikišo po rūbais krūtinės srityje ir moterišką sijoną „Boss“, 199 Eur vertės, kurį apsivilko prekybos salėje, bei nesusimokėjusi už prekes, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė APB „A.“ priklausantį 248,99 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantės manymu, jai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog būtina atsižvelgti ne tik į jos asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad apeliantė yra bausta ir teista, tačiau ir į teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad ji atlygino žalos dalį, augina tris vaikus, dirba, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui išaiškinti baudžiamąjį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nemotyvavo, kodėl parenkama būtent tokia bausmės rūšis ir tik formaliai išvardino BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas bei paskyrė ilgą laisvės apribojimo bausmę. Apeliaciniame skunde pažymi, jog baudžiamojo nusižengimo sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda. Apeliaciniame skunde teigiama, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį ar nustatant trumpesnę paskirtos bausmės rūšies trukmę.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistosios I. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios I. B. apeliacinis skundas atmetamas

5.       Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji I. B., neginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo, skunde nesutinka su jai paskirta bausme, teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

6.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu I. B. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuteistajai pripažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

9.       BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik laisvės apribojimo bausmė, bet ir griežtesnė už laisvės apribojimą bausmės rūšis – areštas, taip pat dvi švelnesnės už laisvės apribojimą bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda. Vis tik, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajai paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai I. B. laisvės apribojimo bausmę skyrė įvertinęs tiek su jos padaryta nusikalstama veika, tiek su asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino.

10.       Svetimo turto pagrobimu pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Savo kaltę I. B. pripažino, gailėjosi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog nuteistoji iš dalies atlygino padarytą žalą ir šią aplinkybę pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis teistumas I. B. nėra pirmas. Bylos duomenimis, I. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteista antrą kartą. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės I. B. iki šiol nėra sumokėjusi. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji daug kartų bausta administracine tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. yra padariusi 8 administracinius nusižengimus, tarp kurių - ir smulkias vagystes, paskirtų baudų ji taip pat nėra sumokėjusi (t. 1, b. l. 58-65).

11.       Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad anksčiau nuteistajai I. B. paskirta švelnesnė baudos bausmė jos nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistoji nepasimokė, baudų nemokėjo, savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą – būdama recidyviste ir ši aplinkybė nuosprendyje pagrįstai pripažinta jos atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12.       Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Pažymima ir tai, kad paskirtoji bausmė individualizuota teisingai ir nėra per griežta. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13.       Apeliaciniame skunde nuteistoji savo prašymą skirti švelnesnę bausmę iš esmės grindžia tik tuo, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei atlygino dalį žalos, tačiau šios aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę buvo įvertintos ir į jas, kaip turinčias reikšmės skirtinai bausmei, buvo atsižvelgta. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog nuteistoji turi tris vaikus ir dirba, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu bausmės švelninimui. Kaip minėta, I. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista ne pirmą kartą, taip pat ji ne kartą bausta administracine tvarka, kas patvirtina, jog šeimyninės ir su darbu susijusios aplinkybės nesulaiko jos nuo vagysčių darymo. Nors nuteistajai anksčiau ir buvo skirtos administracinės nuobaudos, nuteistoji nesistengia sumokėti jai paskirtas baudas. Atsižvelgiant į tai, pagrindo paskirti švelnesnę už laisvės apribojimą bausmę ar nustatyti trumpesnę paskirtos bausmės trukmę nėra.

14.       Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas esmines, reikšmingas teisingam bausmės skyrimui faktines bylos aplinkybės, jas tinkamai įvertino, teisingai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, atitinka nuteistosios asmenybę bei šiuo atveju nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                  Gintaras Dzedulionis

        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                             Paulius Veršekys