LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. birželio 17 d. gautu ieškovių D. I. ir L. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovės D. I. ir L. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovių D. I. ir L. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamu taikymu, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, dėl to neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovių nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad teisę pareikšti ieškinį jos įgijo tik po motinos mirties ir po 2016 m. gegužės 6 d. atsakovės rašto, kuriame buvo nurodyta apie negalėjimą privatizuoti butą, todėl ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. gegužės 6 d. Teismas pažeidė CK 1.127 straipsnio 5 dalį, nes nepagrįstai nekvalifikavo atsakovės padaryto pažeidimo kaip tęstinio. Teisės privatizuoti butą ieškovių motina neįgyvendino dėl Kauno miesto valdybos neveikimo, kuri neinformavo jos, kad ji gali kreiptis dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butą įgyvendinimą, o to nepadarius, ieškovių atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Pažymima, kad ginčo butas yra vienintelė ieškovių gyvenamoji patalpa, o dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo jos negalės pasinaudoti valstybės suteikta lengvata, kuria pasinaudojo dauguma gyventojų, ir taip bus pažeista jų teisė į būstą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatui Tomui Vildžiūnui (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškoves 2020 m. birželio 14 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 41.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas