Civilinė byla Nr. e3K-3-202-915/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22338-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovėms bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“, uždarajai akcinei bendrovei ,,HeidelbergCement Klaipėda“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,HC Betonas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gerdukas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių akcininko teisę kreiptis į teismą, reikalaujant uždrausti vykdyti sandorius, kuriais bendrovei galėtų būti padaroma žala, ir jo teisę kreiptis į teismą, ginant akcininkų sutartyje įtvirtintas teises, taikymo ir aiškinimo.
2. Ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, prašydamas: uždrausti įmonių grupei „HeidelbergCement Northern Europe“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti (tiekti) cementą Lietuvos įmonėms, kurių akcijų turi įmonių grupės „HeidelbergCement Northern Europe“ įmonės, išskyrus UAB ,,Gerdukas“; uždrausti atsakovėms UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ ir UAB ,,HC Betonas“ tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis pirkti cementą iš įmonių grupės „HeidelbergCement Northern Europe“, leidžiant įmonių grupei „HeidelbergCement Northern Europe“ cementą pirkti tik iš UAB ,,Gerdukas“.
3. Ieškovas nurodė, kad UAB „Gerdukas“ pagrindinė veikla – prekyba cementu ir jo gaminiais. Ieškovas iki 2007 m. buvo vienintelis UAB „Gerdukas“ akcininkas, turėjęs 100 proc. įmonės akcijų. 2007 m. birželio 19 d. ieškovas ir atsakovė bendrovė „HeidelbergCement Northern Europe“ sudarė UAB „Gerdukas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei 70 proc. UAB „Gerdukas“ akcijų (toliau – Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis). Šiuo metu likusi 30 proc. akcijų priklauso ieškovui. 2013 m. pasireiškė pirmieji UAB „Gerdukas“ ekonominės veiklos nuosmukio požymiai.
4. Atsakovė bendrovė „HeidelbergCement Northern Europe“ 2010 m. birželio 14 d. įsteigė konkuruojančią UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ir 2012 m. visos iki tol UAB „Gerdukas“ vykdytos cemento tiekimo sutartys buvo nutrauktos bei sudaryta viena nauja tiekimo sutartis su UAB „HeidelbergCement Klaipėda“. 2015 m. rugsėjo 8 d. atsakovė bendrovė „HeidelbergCement Northern Europe“ įsteigė kitą konkuruojantį juridinį asmenį – UAB „HC Betonas“.
5. Atsakovei bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“ organizuojant cemento tiekimą į Lietuvą ne per UAB „Gerdukas“, kurios akcininkas yra ieškovas, bet per UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ir (ar) UAB „HC Betonas“, yra vykdomas tęstinis UAB „Gerdukas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, konstatuodamas, kad ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė prevencinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad prevencinį ieškinį gali pareikšti specialus subjektas – asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla būtent jam kelia realų pavojų ir būtent jam kyla reali žalos atsiradimo tikimybė. Iš ieškinyje formuluojamų reikalavimų (ieškinio dalyko) ir ieškinio turinio (faktinio pagrindo) yra akivaizdu, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu siekia apginti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB ,,Gerdukas“ teises ir teisėtus interesus tam, jog atsakovių veiksmais UAB ,,Gerdukas“ galimai nebūtų daroma (padaryta) žala.
8. Teismas vertino, kad šiuo atveju reali žala galimai gresia ne ieškovui, o UAB ,,Gerdukas“, todėl tik UAB ,,Gerdukas“ (atitinkamas jo valdymo organo narys ar atstovas pagal pavedimą) turi teisę kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Ieškovas neturi teisės veikti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų vardu.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo materialiniai reikalavimai, suformuluoti ieškinio rezoliucinėje dalyje, taip pat yra nukreipti tik į atsakovų ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų teises bei pareigas ir išimtinai su jomis susiję, tokių ieškinio reikalavimų patenkinimas sukeltų teisinių pasekmių ne ieškovui, o kitiems asmenims, kurie galbūt tokių teisinių pasekmių net nenori ir jų nesiekia. Tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens interesai nesutampa ir galbūt netgi yra visiškai priešingi, liudija Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad teismuose jau vyksta teisminiai ginčai tarp N. V. ir UAB „Gerdukas“.
10. Pareikštu prevenciniu ieškiniu siekiama apsaugoti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų UAB „Gerdukas“ teises ir teisėtus interesus ir tai daroma be minėto juridinio asmens valios, todėl teismas atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis.
11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad įmonės vardu netinkamai sudarytų ar vykdomų sandorių akcininkams tiesiogiai žalos nepadaroma, nes jiems tiesiogiai nepriklauso įmonės turtas nuosavybės teise. Akcininkas nuosavybės teise valdo akcijas, todėl įmonės nuosavybės teise valdomo turto mažėjimas dėl įvairių sandorių sudarymo, sutarčių nutraukimo ar pan. gali mažinti akcijų vertę, t. y. veikti ją netiesiogiai.
13. Įstatymas nedraudžia bendrovės akcininkui reikšti prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama išvengti realios žalos ateityje, uždraudžiant kitiems bendrovės dalyviams ir valdymo organams atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas siekia, kad būtų uždraustas sutarčių su atsakovėmis vykdymas, nes, anot ieškovo, sandoriai dėl cemento pirkimo ir pardavimo mažina trečiojo asmens UAB „Gerdukas“ pelną. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad veiksmai dėl neefektyvaus įmonės valdymo organo veikimo sudarant nepalankius, ekonomiškai nenaudingus ar kitaip nuostolingus sandorius sudaro objektyvią galimybę pažeisti akcininko daiktinę nuosavybės teisę netiesiogiai ir tai teisiškai atitiktų prevencinio ieškinio teikimo sąlygą, jeigu numatomais sandoriais sudaroma grėsmė patirti nuostolių gali būti pripažinta kaip reali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
14. Teisinė priemonė ir jos taikymo procedūra juridinio asmens dalyviams patikrinti, ar juridinio asmens valdymas yra tinkamas, ir taikyti priemones, kad jis būtų tinkamas, yra juridinio asmens veiklos tyrimas. Kadangi reikalavimą reiškė juridinio asmens dalyvis, o jo reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kurios gali būti kvalifikuojamos kaip turinčios netinkamo valdymo požymių, bet ne realiai keliančios grėsmę padaryti žalą, tai ieškinys šiuo atveju negali būti kvalifikuotas kaip prevencinis pagal CK 6.255 straipsnį.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tačiau nurodė neteisingą įstatymo pagrindą. Teismas pažymėjo, kad pateiktu ieškiniu siekiama uždrausti vykdyti teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis, tačiau tai neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų, todėl toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme. Tai reiškia, kad teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.
16. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovas norimam rezultatui pasiekti naudoja ne tik prevencinio ieškinio institutą, bet ir kitus teisminės gynybos būdus, pvz., prašo atlikti juridinio asmens UAB „Gerdukas“ veiklos tyrimą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1069-480/2019 pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovams UAB ,,Gerdukas”, P. B. ir kt. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo). Iš nagrinėjamos ir minėtos bylos procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad tarp ieškovo N. V. ir kitos UAB „Gerdukas“ akcininkės bendrovės „HeidelbergCement Northern Europe“ bei valdymo organų (vadovo) yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, o nagrinėjamos bylos ieškinio ir ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo argumentai faktiškai yra analogiški. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad, atsisakius priimti ieškovo ieškinį, jo teisė į teisminę gynybą nebus pažeista (CPK 5 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai, atsisakydami priimti ieškovo ieškinį, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardytas baigtinis pagrindų, kuriuos nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį, sąrašas. Teismai, atsisakydami priimti ieškinį, šį veiksmą argumentavo materialinio teisinio pobūdžio pagrindais, kurie nepatenka į CPK 137 straipsnio 2 dalies sąrašą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl pačios bylos esmės ir ieškinio nepagrįstumo, nes konstatavo, kad ieškovo ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų (t. y. pasisakė dėl ieškinio tenkinimo sąlygų), nors turėjo tik patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant tuo, jog ieškinys neatitinka ieškinio tenkinimo sąlygų, šioje stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tenkinimo). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.
17.2. Teismai analizavo kitų ieškovų inicijuotas bylas. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nebuvo susipažinęs su Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO sistemoje nurodytomis bylomis ir neanalizavo šių bylų įrodinėjimo dalyko. Ieškovas šiuo metu yra inicijavęs bylas, kuriose tiesioginė naudos gavėja yra būtent UAB „Gerdukas“, tose bylose UAB „Gerdukas“ yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas, todėl jokie ginčai tarp ieškovo ir UAB „Gerdukas“ nevyksta (Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-918-584/2019, Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1009-638/2019, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1069-480/2019, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1060-896/2019 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-885-479/2019).
17.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovas norimam rezultatui pasiekti naudoja ne tik prevencinio ieškinio institutą, bet ir kitus teisminės gynybos būdus, pvz., teisme prašo atlikti juridinio asmens UAB „Gerdukas“ veiklos tyrimą. Nepaisant to, juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas, įrodinėjimo dalykas ir taikytinos priemonės yra iš esmės skirtingi nei šioje byloje. Juridinio asmens veiklos tyrimo byloje ieškovas nepasiektų tikslų, kurių siekia šioje byloje.
17.4. Ieškovas turi teisę reikšti prevencinį ieškinį remdamasis keliais skirtingais pagrindais: atsakovių pažeidimai kildinami iš akcininkų ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų ieškovo ir bendrovės „HeidelbergCement Northern Europe“, pažeidimų; atsakovių neteisėti veiksmai pažeidžia ne tik UAB „Gerdukas“, bet ir ieškovo interesus; UAB „Gerdukas“ direktorius ir valdyba nesiima jokių veiksmų ginant UAB „Gerdukas“ interesus. Ieškovo prevencinis ieškinys laikytinas atsakovėms tiesiogiai pareikštu ieškiniu dėl akcijų pirkimo–pardavimo ir Akcininkų sutarčių nevykdymo; UAB „Gerdukas“ akcininko išvestiniu ieškiniu, turinčiu netiesioginio ieškinio bruožų, kadangi ieškovas yra UAB „Gerdukas“ kreditorius, o UAB „Gerdukas“ direktorius ir valdyba atsisako imtis veiksmų ginant UAB „Gerdukas“ pažeistus interesus. Atsižvelgiant į tai, teismų nutartys yra neteisėtos, pažeidžiančios ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovėms pažeidžiant UAB „Gerdukas“ teises, kartu yra pažeidžiamos ir ieškovo teisės ir dėl to, kad ieškovas nebegauna UAB „Gerdukas“ dividendų arba gauna jų daug mažiau. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) ar CK nėra įtvirtinti papildomi reikalavimai įmonės akcininkui siekiant pasinaudoti prevenciniu ieškiniu (t. y., pvz., minimalus akcijų skaičius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana (Pauliano ieškinys), netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje nurodyta, kad prevencinio ieškinio pareiškėju gali būti bet kuris asmuo, kuriam gresia žala, galinti kilti dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Atsakovių šiuo metu atliekami ir planuojami atlikti ateityje veiksmai sudaro objektyvią galimybę pažeisti ieškovo, kaip UAB „Gerdukas“ akcininko, daiktinę nuosavybės teisę netiesiogiai (mažinant ieškovo nuosavybės vertę) ir tai atitinka prevencinio ieškinio teikimo sąlygą, kai numatomais ateityje atlikti veiksmais yra reali grėsmė patirti nuostolių. Nepaisant to, teismas ieškinio priėmimo stadijoje negalėtų vertinti ieškinio tenkinimo sąlygų ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. UAB „Gerdukas“ direktoriaus ir (ar) valdybos sprendimas neteikti ieškinio negali saistyti ieškovo. UAB „Gerdukas“ direktorius ir valdyba nėra suinteresuoti bylinėtis su bendrove „HeidelbergCement Northern Europe“, UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ir UAB „HC Betonas“, nes UAB „Gerdukas“ direktorius ir valdyba veikia bendrovės „HeidelbergCement Northern Europe“ interesais; UAB „Gerdukas“ direktorius ir valdyba iš yra tie patys asmenys kaip ir UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ir UAB „HC Betonas“ direktoriai ir valdyba. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, pagrindinis naudos gavėjas ir tiesiogiai suinteresuotas įmonės valdymu bei teikiamomis pajamomis yra akcininkas, o ne direktorius ar valdyba.
17.5. Ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl bylos baigties, nes reikalavimus, be kita ko, kildina iš akcijų pirkimo–pardavimo ir Akcininkų sutarčių pažeidimų. Ieškovas, kaip Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir Akcininkų sutarties šalis, turi teisę reikalauti, kad Akcijų pirkimo–pardavimo ir Akcininkų sutartys būtų vykdomos. Akcininkų sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja dėti visas pastangas, siekdamos veikti bendrovės interesais, laikydamosi skaidrios verslo praktikos nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti bendrovės ekonominę, finansinę būklę ar užimamą padėtį rinkoje arba turėti neigiamos įtakos šalių turimoms akcijoms. Todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, o bendrovė „HeidelbergCement Northern Europe“ – sutartinę pareigą veikti UAB „Gerdukas“ interesais. Bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“ pažeidus Akcininkų ir Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, būtent ieškovas turi materialinį suinteresuotumą pareikšti prevencinį ieškinį bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“ ir jos neteisėtai įsteigtoms UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ bei UAB „HC Betonas“ dėl neteisėtai vykdomų veiksmų, kurie kelia žalą ieškovui ir UAB „Gerdukas“, uždraudimo.
17.6. Ieškovas, kaip UAB „Gerdukas“ akcininkas, turi teisę reikšti išvestinį ieškinį asmenims, kurie pažeidžia UAB „Gerdukas“ teises. Ieškovas turi reikalavimo teisę į UAB „Gerdukas“ turto dalį dividendų išraiška, tačiau dėl UAB „Gerdukas“ finansinių rodiklių blogėjimo jis negauna dividendų, nes įmonė nebeatitinka kriterijų, nustatytų ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę priverstinai įgyvendinti UAB „Gerdukas“ teises pareikšdamas ieškinį UAB „Gerdukas“ vardu, jeigu UAB „Gerdukas“ pati šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia ieškovo interesus. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad akcininkas turi neturtinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Išvestinis ieškinys yra kiekvieno teisinį suinteresuotumą turinčio akcininko teisė apsaugoti savo investicijas (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl tokios teisės įgyvendinimo nėra nustatyta papildomų reikalavimų akcininkui (pavyzdžiui, turėti konkretų skaičių akcijų). Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje remdamasis prielaidomis, negalėjo objektyviai įvertinti, kad ieškinys yra pareikštas asmens, kuris neturėjo teisės atlikti tokį veiksmą. Tokios išvados galėtų būti daromos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kas sudarytų pagrindą ieškinį atmesti. Be to, išvestinis ieškinys gali būti laikomas specialia netiesioginio ieškinio forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-87-516/2017). Išvestiniu ieškiniu taip pat siekiama apsaugoti UAB „Gerdukas“ kreditorių interesus. Ieškovas, būdamas UAB „Gerdukas“ akcininkas, taip pat yra UAB „Gerdukas“ kreditorius, kadangi UAB „Gerdukas“ bankroto atveju turtas yra paskirstomas akcininkams, kai atsiskaitoma su kreditoriais, atsiradusiais UAB „Gerdukas“ vykdant veiklą. Taigi UAB „Gerdukas“, neįgyvendindama reikalavimo teisės ir nereikalaudama nutraukti žalą keliančius veiksmus, pažeidžia ieškovo interesus. Išvestiniu ieškiniu ieškovas, kaip akcininkas, gina savo interesus netiesiogiai. Uždraudus neteisėtus atsakovų veiksmus būtų apginti UAB „Gerdukas“ interesai, kartu apsaugoma ieškovo, kaip UAB „Gerdukas“ akcininko, nuosavybė (akcijos). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bendrovės akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti dalį likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama išsaugoti bendrovės turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009).
17.7. Teismai, atsisakydami priimti ieškovo ieškinį, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje G. M. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, par. 36, 39; EŽTT 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, par. 33). Ieškovo, kaip UAB „Gerdukas“ akcininko, teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos, tačiau teismai atsisakė priimti ieškinį nurodydami, kad jam žala negresia, todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio ir ieškovo ieškinys neatitinka ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl negalėtų būti nagrinėjamas teisme. Be teisinio pagrindo atsisakant priimti ieškovo ieškinį buvo iš esmės apribotos ieškovo teisės į teisminę gynybą, todėl teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui.
18. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovo ir bendrovės „HeidelbergCement Northern Europe“ sudarytų sutarčių vykdymo ir menamo pažeidimo klausimai, kaip nustatyta Akcininkų sutarties 15.2 punkte, yra teismingi ne bendrosios kompetencijos teismui, o arbitražui. Todėl bendrosios kompetencijos teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Akcininkų sutarties pažeidimo. Vien dėl šios aplinkybės ieškovo reikalavimai, susiję su menamais Akcininkų sutarties pažeidimais, negali būti priimti bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Akivaizdu, kad menamas Akcininkų sutarties pažeidimas nesudaro pagrindo, remiantis tuo, kad pažeista Akcininkų sutartis, reikšti prevencinį ieškinį dėl veiksmų, kuriais menamai UAB „Gerdukas“ sukeliama žala, sustabdymo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, privalėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kadangi šis galėtų būti nagrinėjamas tik arbitraže.
18.2. Kasaciniame skunde nėra pateikiama motyvų dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo. Priešingai, kasaciniame skunde yra dėstomi bendro pobūdžio motyvai dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies, bet ne dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo.
18.3. Ieškovo nurodyta 2018 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje. Ši pozicija yra pagrįsta, pirma, tuo, kad nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas nieko nepasisakė dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo. Priešingai, nurodytoje byloje kasacinis teismas suformavo precedentą dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Antra, civilinės bylos Nr. e3K-3-10-690/2018 ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra visiškai skirtingas: nagrinėjama byla yra susijusi su prevencinio ieškinio esme bei pateikimo sąlygomis, o minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalį.
18.4. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad vienas iš jo ieškinio reikalavimų yra uždrausti įmonių grupės „HeidelbergCement Northern Europe“ įmonėms tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis parduoti (tiekti) cementą į Lietuvą įmonėms, kurių akcijų turi įmonių grupės „HeidelbergCement Northern Europe“ įmonės, išskyrus UAB „Gerdukas“. Iš šio ieškinio reikalavimo yra akivaizdu, kad jo pagrindu yra prašoma taikyti prašomo priimti teismo sprendimo padarinius neapibrėžtam ratui asmenų. Tokia situacija prieštarauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 135 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai procesinę pareigą ieškinyje nurodyti visus asmenis, t. y. atsakovus, dėl kurių yra prašoma taikyti procesinius ir materialinius priimtino teismo sprendimo padarinius.
18.5. Priešingai nei iš esmės kasaciniu skundu bando motyvuoti ieškovas, teisė į teisminę gynybą negali būti absoliutinama. Kaip ir bet kokią kitą subjektinę teisę, teisę į teisminę gynybą galima įgyvendinti ne bet kaip. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t. y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Tokia tvarka nustatyta ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įtvirtinančiame, kad teismui gali būti pareikštas tik toks ieškinys ir jo reikalavimai, kurie nagrinėtini teisme. Ieškinys yra procesinis dokumentas, kuris privalo tenkinti jam keliamas sąlygas, įskaitant ir nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis – ieškovo reikalavimas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Asmuo, kreipdamasis į teismą, kartu su materialiniais teisiniais reikalavimais gali reikšti ir su jais susijusius procesinius teisinius reikalavimus (taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sujungti bylas ir kt.), tačiau savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti ieškinio dalyku ir negali būti nagrinėjami teisme ieškinio teisenos tvarka. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, ieškovas siekia uždrausti vykdyti teisėtai sudarytas, t. y. nepripažintas negaliojančioms ar neteisėtomis, sutartis. Tokie reikalavimai neatitinka prevencinio ieškinio sampratos, šio ieškinio rūšiai keliamų reikalavimų, kadangi ieškovas iš esmės siekia iš teisės kildinti neteisę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dvi iš penkių prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra siekis apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Ieškinyje tokių sąlygų nėra – ieškovas prašo uždrausti vykdyti teisėtai galiojančius sandorius, tačiau nereiškia jokių reikalavimų dėl daiktinės teisės apgynimo nuo žalos; reikalavimo objektas nėra būsimi neteisėtai veiksmai, kadangi ieškiniu yra prašoma uždrausti vykdyti jau sudarytus sandorius. UAB „Gerdukas“ sprendimai dėl ieškovo ginčijamų sandorių buvo priimti valdybos ir ieškovui buvo žinomi, t. y. tiek dėl naujų juridinių asmenų steigimo, tiek dėl žaliavų tiekimo į Lietuvą modelio. Ieškovas dalyvavo priimant šiuos sprendimus, bet sprendimų priėmimo metu ir dar beveik 10 metų po jų priėmimo jokių pretenzijų nekėlė.
18.6. Ieškovas neturi teisės reikšti išvestinio prevencinio ieškinio. Išvestinis ieškinys, kaip nustatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, susidariusią dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teisės doktrinoje pažymima, kad bendrovė kaip savarankiškas teisės subjektas turi locus standi (teisė kreiptis į teismą) dėl žalos, padarytos jai (bendrovei) valdymo organo narių pareigų pažeidimu, atlyginimo. Akcininkas tik priverstinai įgyvendina bendrovės reikalavimo teisę teismo tvarka. Taigi UAB „Gerdukas“ interesais ieškovas ieškinį gali reikšti tik dėl jau patirtos žalos, kilusios dėl neteisėtų akcininko ar vadovo veiksmų.
18.7. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009 suformuluotu išaiškinimu. Nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009 buvo nagrinėjamos akcininko teisės bendrovei bankrutuojant, o nagrinėjamu atveju UAB „Gerdukas“ nėra bankrutuojanti įmonė. Be to, minėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas išvestinio prevencinio ieškinio klausimas.
18.8. Visos ieškovo civilinės bylos yra inicijuotos nurodant iš esmės tapatų faktinį pagrindą, t. y. remiantis tapačiomis aplinkybėmis. Ieškovas yra pareiškęs išvestinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Gerdukas“ vadovo bei akcininkų, UAB „Gerdukas“ veiklos tyrimo ir UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ steigimo akto pripažinimo negaliojančiu bei kt. Akivaizdu, kad ieškovas naudojasi daugybe galimų teisių gynimo būdų, tad kasacinio skundo teiginys, jog, atsisakius priimti ieškinį, pareikštą netenkinant kreipimosi į teismą prielaidų, pažeidžiama teisė kreiptis į teismą, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
19. Trečiasis asmuo UAB „Gerdukas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškiniu siekiamas ginčyti sutartis iš esmės yra patvirtinęs pats ieškovas. Ši pozicija yra pagrįsta tuo, kad ginčo sutartys ir cemento tiekimo schema tarp UAB „Gerdukas“, UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ ir UAB „HC Betonas“ buvo nustatyta, aptarta ir patvirtinta UAB „Gerdukas“ akcininkų susirinkimuose bei valdyboje, kurios narys buvo pats ieškovas. UAB „Gerdukas“ veiklos nuostolius sukėlė ne prevenciniame ieškinyje nurodyta cemento tiekimo schema, o objektyvios rinkos sąlygos. Šias aplinkybes pagrindžia specialistų civilinėje byloje Nr. e2-1069-480/2019 pateikta UAB „Gerdukas“ 2007–2017 m. veiklos analizė. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, jo paties prevenciniu ieškiniu siekiami uždrausti vykdyti sandoriai yra teisėti ir nėra akivaizdžiai nuostolingi UAB „Gerdukas“.
19.2. Ieškovas siekia uždrausti vykdyti teisėtai sudarytas, t. y. nepripažintas negaliojančioms ar neteisėtomis, sutartis. Ieškovo siekiami apriboti sandoriai nėra pripažinti neteisėtais; be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų akivaizdų jų neteisėtumą.
19.3. Išvestinis ieškinys, kaip nustatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, suteikia akcininkui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Taigi įstatyme yra įtvirtintas konkretus gynybos būdas, kurį gali įgyvendinti akcininkas, t. y. reikalavimas atlyginti bendrovei akcininkų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad minėta norma suteikia akcininkui teisę reikšti UAB „Gerdukas“ interesais prevencinį ieškinį, t. y. reikalauti uždrausti veiksmus, kurie neva kelia žalą UAB „Gerdukas“, kitaip tariant, ne dėl jau patirtos žalos, o dėl būsimos galimos žalos.
19.4. Prevencinio ieškinio objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Akcininkų teisė uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens tikslams, yra įtvirtinta CK 2.81 straipsnio 3 dalyje. Aptartas reglamentavimas patvirtina tai, kad akcininkas neturi teisės reikšti prevencinį ieškinį, kadangi iš esmės egzistuoja kitas institutas, sudarantis pagrindą akcininkui apsiginti nuo galimo pažeidimo, kuris galimai sukels žalą bendrovei, t. y. CK 2.81 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas uždrausti bendrovės valdymo organams sudaryti sandorius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl akcininko teisės kreiptis į teismą, reikalaujant uždrausti vykdyti sandorius, kuriais bendrovei galėtų būti padaroma žala
20. Nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ieškovas (UAB „Gerdukas“ akcininkas) siekia uždrausti atsakovėms vykdyti tam tikrus sandorius, kuriais cemento tiekimas į Lietuvą organizuojamas ne per UAB „Gerdukas“. Pasak ieškovo, tokie veiksmai kelia grėsmę UAB „Gerdukas“ patirti žalą, kartu mažina ieškovo galimybę gauti dividendus, todėl jis kaip akcininkas turi teisę pareikšti išvestinį ieškinį, reikalaudamas uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę bendrovei. Be to, ieškovas nurodo, kad reiškia ir prevencinį ieškinį, nes, atsakovėms pažeidžiant UAB „Gerdukas“ teises, kartu pažeidžiama jo teisė gauti dividendus.
21. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte akcininkui suteikiama neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.
22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys, t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys tretiesiems asmenims. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui locus standi ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
23. Remiantis ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir teismų praktika, toks ieškinys gali būti pareiškiamas bendrovės valdymo organams (jų nariams), o tais atvejais, kai bendrovės valdymas buvo laikinai patikėtas trečiajam asmeniui, – ir turto administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
24. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje bendrovės akcininkas, be kita ko, reikalavo priteisti iš kitų ūkio subjektų bendrovei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir dėl neteisėtų veiksmų konkurencijos srityje žala gali būti padaroma ūkio subjektui. Ūkio subjekto akcininkas nėra nei konkurencijos, nei civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvis. Dėl šios priežasties tik pats ūkio subjektas, o ne jo akcininkas gali vertinti, ar dėl jo atlikti neteisėti veiksmai, ar dėl tų neteisėtų veiksmų atsirado žala ir ar dėl atsiradusios žalos tikslinga kreiptis į teismą siekiant apginti juridinio asmens interesus. Akcininkas per visuotinį akcininkų susirinkimą dalyvauja formuojant akcinės bendrovės valdymo organus (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau neturi įgaliojimų veikti bendrovės vardu, išskyrus įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais (CK 2.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).
25. Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad prevencinio ieškinio atveju, jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 27 punktas). Kai prevenciniu ieškiniu siekiamos išvengti žalos grėsmė kyla bendrovei, o ne prevencinį ieškinį pareiškusiam akcininkui, šis asmuo nėra subjektas, galintis pareikšti tokį ieškinį.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant įmonę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (ABĮ 20 straipsnis). Juridinio asmens dalyviai taip pat turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją (CK 2.81 straipsnio 3 dalis).
27. Kitų neturtinių teisių, taip pat ir teisės reikalauti iš kitų asmenų nevykdyti bendrovei galimai žalą darančių sandorių, akcininkas neturi. Tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo, kuris ją įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad akcininkas yra suinteresuotas pelninga bendrovės veikla, nesuteikia jam teisės veikti bendrovės vardu ir siekti įgyvendinti jos teises, kurių neįgyvendina jos valdymo organai. Kadangi akcininkui nesuteikta teisė reikalauti priteisti bendrovei padarytos žalos atlyginimą iš trečiųjų asmenų, išskyrus iš bendrovės valdymo organų ir jų narių, jam nesuteikiama ir teisė reikšti prevencinį ieškinį, kai žala dar tik gali atsirasti. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).
28. Turėdamas abejonių, ar juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, akcininkas, kurio turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, gali inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą (CK 2.124 straipsnis, 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šia procedūra, be kita ko, gali būti naudojamasi ir siekiant ištirti UAB „Gerdukas“ direktoriaus ir valdybos veiklą, kai šie subjektai, ieškovo teigimu, nesiima veiksmų UAB „Gerdukas“ teisėms ginti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas jau yra inicijavęs bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, pagrįstai sprendė, kad tai yra tinkamas būdas apginti galimai pažeistas akcininko teises.
Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo
29. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
30. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018, 19 punktas).
31. CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų.
33. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).
34. Šios nutarties 24–27 punktuose konstatuota, kad akcininkas, išskyrus atskirus įstatymuose nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą gindamas nuo pažeidimo juridinio asmens, kurio akcininkas jis yra, teises – tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo, veikdamas per savo valdymo organus. Akcininko, kuris įstatymuose nenurodytais būdais gina kito subjekto (bendrovės, kurios akcininkas jis yra) teises, ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia akcininko teisės į teisminę gynybą pažeidimo, nes, nebūdamas tinkamas subjektas pareikšti atitinkamą ieškinį, akcininkas akivaizdžiai neturi teisės, kurią būtų galima ginti. Akcininko teisė į teisminę gynybą užtikrinama kitais įstatymų nustatytais būdais, be kita ko, kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp minėto kasacinio teismo išaiškinimo ir atsisakymo priimti ieškinį pagal šios nutarties 15 punkte nurodytus argumentus prieštaravimo nėra. Teisės į teisminę gynybą absoliutumas nesuteikia teisės akcininkui kreiptis į teismą su bet kokio pobūdžio ieškiniais, reikalaujant apginti kitam asmeniui (juridiniam asmeniui, kurio akcininkas yra ieškovas) priklausančią teisę. Reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieškinį, reiškia materialinį teisinį pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Tuo tarpu procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o šių prielaidų nebuvimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo atveju akcininkas kreipėsi į teismą dėl juridinio asmens teisių gynimo įstatyme nenurodytais būdais, tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl teisės kreiptis į teismą, ginant iš Akcininkų sutarties kylančias pažeistas teises
37. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad atsakovės nevykdo Akcininkų sutarties. Ieškovas teigia, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl bylos baigties, nes ieškinio reikalavimus, be kita ko, kildina iš Akcininkų sutarties. Ieškovas, kaip šios sutarties šalis, turi teisę reikalauti, kad Akcininkų sutartis būtų vykdoma. Ieškovas remiasi Akcininkų sutarties 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad šalys įsipareigoja dėti visas pastangas, siekdamos veikti bendrovės interesais, laikydamosi skaidrios verslo praktikos nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti bendrovės ekonominę, finansinę būklę ar užimamą padėtį rinkoje arba turėti neigiamos įtakos šalių turimoms akcijoms. Todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, o bendrovė „HeidelbergCement Northern Europe“ – sutartinę pareigą veikti UAB „Gerdukas“ interesais. Bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“ pažeidus akcininkų ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, būtent ieškovas turi materialinį suinteresuotumą pareikšti prevencinį ieškinį bendrovei „HeidelbergCement Northern Europe“ ir jos neteisėtai įsteigtoms UAB „HeidelbergCement Klaipėda“ bei UAB „HC Betonas“ dėl neteisėtai vykdomų veiksmų, kurie kelia žalą ieškovui ir UAB „Gerdukas“, uždraudimo.
39. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad ieškovo ir bendrovės „HeidelbergCement Northern Europe“ sudarytų sutarčių vykdymo ir galimo pažeidimo klausimai, kaip nustatyta Akcininkų sutarties 15.2 punkte, yra teismingi ne bendrosios kompetencijos teismui, o arbitražui, todėl bendrosios kompetencijos teismas neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl Akcininkų sutarties pažeidimo; vien dėl šios aplinkybės ieškovo reikalavimai, susiję su menamais Akcininkų sutarties pažeidimais, negali būti priimti bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
40. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepasisakė dėl ieškovo nurodomo ieškinio pagrindo, kildinamo iš galimo Akcininkų sutarties pažeidimo, taip pat nepasisakė ir dėl minėtos Akcininkų sutarties išlygos dėl arbitražo. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad tais atvejais, kai ieškovas savo reikalavimuose nurodo skirtingus faktinius ir teisinius pagrindus, teismas, atsisakydamas priimti vienu pagrindu grindžiamą reikalavimą, ex officio (pagal pareigas) privalo įvertinti, ar ieškinys gali būti priimamas nagrinėti teisme remiantis kitu ieškinyje nurodytu pagrindu.
41. Nors, kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galimybės priimti nagrinėti ieškinį, grindžiamą Akcininkų sutarties pažeidimu, atskirai nevertino, tačiau iš minėtos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl ginčų sprendimo arbitražo teisme. Ieškovas neargumentavo, kad šis šalių susitarimas negalioja. Tarp šalių kilęs ginčas dėl Akcininkų sutarties vykdymo priskirtinas nagrinėti arbitražo teisme, o ne Lietuvos Respublikos teismuose, to imperatyviosios įstatymų normos nedraudžia. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, privalėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį kaip nagrinėtiną arbitraže (CPK 137 straipsnio 2 dalis 6 punktas). Nors apeliacinės instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vien neišsamus teismo motyvavimas ir ne visų teisinių pagrindų, kodėl atsisakoma priimti ieškinį, nurodymas nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ši nutartis paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, neatlygintinos.
45. Atsakovė UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ prašo priteisti 3118,93 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą 1634,89 Eur dydį. Atsakovei advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas sumažintinas iki 1634,89 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo.
46. Trečiasis asmuo UAB „Gerdukas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme nepateikė.
47. Kasacinis teismas turėjo 10,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, šių pašto išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,,HeidelbergCement Klaipėda“ (j. a. k. 302525117) 1634,89 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,36 Eur (dešimt Eur 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas