Administracinė byla Nr. eI-2308-320/2023

                 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01120-2022-7

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams D. J. ir R. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau– ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovų D. J. ir R. J. 70,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau– ir vietinės rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (toliau– ir ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nebuvo asmenų deklaravusių savo gyvenamosios vietos adresą, savininkas. Todėl atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovai per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovai atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad jie gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, gyvenamosios vietos jame nedeklaravo, nėra suteiktas komunalinių atliekų konteineris ir nebuvo teikiamos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos. Taip pat nurodė, kad jiems nesinaudojant gyvenamuoju namu, negalėjo susidaryti ir kauptis atliekos, todėl nėra pagrindo juos pripažinti atliekų turėtojais ir vietinės rinkliavos mokėtojais. Paminėjo, kad nesutinka su Panevėžio RATC nurodyta aplinkybe, jog jiems buvo siunčiami mokėjimo pranešimai apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, mokėjimo pranešimų jie negavo ir negalėjo gauti, kadangi prie namo nėra pašto dėžutės.

  Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Vietinė rinkliava Panevėžio rajono savivaldybės (toliau– ir Savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos (toliau– ir Taryba) 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau– ir Nuostatai), įsigaliojusiais 2017 m. spalio 1 d.  (toliau– ir Nuostatų redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 5 d.). Taryba 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. T-245 Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, pakeitė ir papildė Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, ši Nuostatų redakcija galiojo nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. vasario 22 d. (toliau– ir Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 6 d.). Be to, Taryba 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-33 Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitė ir papildė Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, ši Nuostatų redakcija galioja nuo 2022 m. vasario 23 d. (toliau– ir Nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2022 m. vasario 23 d.).

Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 4.12 punktais pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal Nuostatų redakcijų, galiojusių iki 2022 m. vasario 22 d., 33 punktus administratorius vykdo ir organizuoja vietinės rinkliavos surinkimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 35 punkte. Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 4.4 punktai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal iki 2022 m. vasario 22 d. galiojusių Nuostatų redakcijų 20 punktus, vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Taryba. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2022 m. vasario 23 d. galiojančių Nuostatų 21 punkte. Iki 2022 m. vasario 22 d. galiojusių Nuostatų 31 punktai nustatė, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra pateikti Nuostatų 1 priede. Analogiškai nustatoma ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 33 punkte.

Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 5 d., 20.1 punktą pastovioji dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. lapkričio 6 d. ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 20.1 punktai papildomai numatė, kad pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.

Nuostatų redakcijų, galiojusių iki 2022 m. vasario 22 d., 20.2 punktuose nustatyta, kad kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Analogiškos nuostatos įvirtintos Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 21.2 punkte.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas– gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl remiantis Nuostatų 4.4 punktu, jie privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovai per ginčo laikotarpį nėra sumokėję 70,50 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėja apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovus informavo įspėjimu.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; kt.). Todėl atsakovų argumentai, jog jie neturėjo mokėti vietinės rinkliavos tuo pagrindu, kad nėra aprūpinti komunalinių atliekų konteineriu, nebuvo teikiama komunalinių atliekų išvežimo paslauga, laikytini nepagrįstais. Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Nors atsakovai teigia, kad gyvenamajame name už kurį apskaičiuota rinkliava negyveno, pagal ginčo laikotarpiu galiojusius Nuostatus, nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra atleidžiami nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo, todėl atsakovų argumentas, kad ginčo laikotarpiu nebuvo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėtojais, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuostatų redakcijose, galiojusiose iki 2022 m. vasario 22 d., 35 punktuose numatyta, kad gyvenamosios, transporto, garažų (fizinių asmenų), religinės, žemės ūkio, specialiosios, sodų paskirčių objektams, kitiems neįvardintiems objektams ir netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams mokėjimo pranešimai pateikiami Registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu iki kovo 1 dienos. Analogiškai mokėjimo pranešimų pateikimo tvarką reglamentuoja ir Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. vasario 23 d., 37 punktas, numatantis, kad fiziniams asmenims priklausantiems ir/ar fizinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams mokėjimo pranešimai pateikiami Registro duomenų bazėje esančiu nekilnojamojo turto objekto adresu arba kitu žinomu adresu iki kovo 31 dienos. Pagal byloje pateiktus mokėjimo pranešimus matyti, kad mokėjimo pranešimai siųsti atsakovų valdomo ginčo objekto adresu. Byloje nėra duomenų, atsakovai taip pat nenurodė, kad būtų teikę prašymą mokėjimo pranešimus siųsti kitu adresu nei yra jų valdomas nekilnojamojo turto objektas, todėl teismo vertinimu pareiškėja įvykdė pareigą informuoti vietinės rinkliavos mokėtojus apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad Nuostatai nenumato pareigos pareiškėjai, mokėjimo pranešimus vietinės rinkliavos mokėtojams, siųsti registruotu laišku. Atsakovų argumentai, kad prie namo neįrengta pašo dėžutė ir negavo mokėjimo pranešimų, neatleidžia jų nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinus tai, vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė.

Pareiškėja prašė iš atsakovų priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (žr., pvz.,  2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-256-520/2022 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

prašymą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui iš D. J. ir R. J. solidariai 70,50 Eur (septyniasdešimt eurų ir 50 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                    Irena Varžinskienė