Administracinė byla Nr. eA-1161-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01970-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūros būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Būsto energijos taupymo agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūros būstas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Jūros būstas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-128 (AG-91/04-2017) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas); 3) bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros sprendimas susigrąžinti permokėtas lėšas yra individualus teisės taikymo aktas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau jų neatitinka, o VAGK, nagrinėdama bylą šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, VAGK sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad yra daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – ir Namas), bendrojo naudojimo objektų valdytojas, tačiau neatsako pagal gyventojų prievoles ir neprivalo įvykdyti savininkų prievolių, sustabdžius ar nutraukus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą. Pareiškėjas, būdamas bendro naudojimo objektų valdytoju ir projektų administratoriumi, neturi pareigos grąžinti valstybės paramą. Pareiškėjas teigė, kad tik susipažinęs su Agentūros pateiktu atsiliepimu VAGK byloje, buvo informuotas, jog Agentūros sprendimas jam buvo pateiktas kaip gyventojų atstovui. Agentūra, įteikdama sprendimą pareiškėjui, kaip atstovui, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi tokiais veiksmais užkirto kelią tikriesiems Agentūros sprendimo gavėjams reikšti dėl jo pretenzijas.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra skundžiamame sprendime nenurodė, kokius klaidingus duomenis pateikė pareiškėjas, kokiais veiksmais pažeidė teisės aktus. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama daugiabučio namo patalpų savininkams, bet ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar projekto administratoriui. Namo gyventojai, pasirinkdami pareiškėją Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi, neįgaliojo jo vykdyti valstybės paramos grąžinimo administravimą. Projekto administravimas buvo paskirtas, iki Namas bus atnaujintas, todėl nutraukus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui negalėjo kilti nauji įsipareigojimai. Pareiškėja dėl galbūt kilusios žalos galėtų atsakyti tik įrodžius civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Nei Agentūra, nei VAGK sprendimuose nenurodė, kokias funkcijas ir veiksmus netinkamai atliko pareiškėjas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje nusprendė 2013 metais, kai teisės aktuose nebuvo numatytas permokėtų lėšų grąžinimo atvejis. Namo gyventojai priėmė sprendimą dalyvauti Namo atnaujinimo programoje tik susipažinę su tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, kuris nenumatė, o bendraturčiai negalėjo ir neturėjo numatyti, kad, neįgyvendinus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, bus reikalaujama sugrąžinti permokėtas lėšas.
6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. BETA-1-761 suderino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą investicijų planą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. gruodžio 6 d. protokoliniu sprendimu, kurį priėmė dauguma savininkų, pasirinko ir patvirtino investicijų plano paketą. Investicijų plane numatyta rangos darbų pradžia 2014 m. kovo mėn., o pabaiga – 2014 m. lapkričio mėn. Pareiškėjas Agentūros tinklalapyje 2014 m. skelbė rangos darbų su projektavimu konkursus, tačiau statybos rangos darbai su projektavimu nebuvo nupirkti. Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. U0112597 apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Agentūra 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4)-B2.1-9685 informavo pareiškėją apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą ir pervedė suteiktą valstybės paramą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą. Rangos darbai nebuvo nupirkti ir pradėti. Pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2016 m. sausio 15 d. informuoti Namo gyventojus apie projekto proceso nutraukimą. Pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas apskaičiuoja mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Pareiškėjas, nutraukdamas projekto įgyvendinimą savo iniciatyva, prisiima visus su tuo susijusius įsipareigojimus. Agentūros nesieja jokie tiesioginiai santykiai su Namo butų ir kitų patalpų savininkais, todėl pareiškėjas turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo, o ne atskirai kiekvienas Namo butų ir kitų patalpų savininkas. Pareiškėjui neįgyvendinus projekto per teisės aktuose nustatytą projekto įgyvendinimo terminą bei savo iniciatyva nutraukus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, valstybės parama negalėjo būti suteikta, nes nebuvo pasiektas tikslas. Aplinkybė, kad anksčiau teisės aktuose nebuvo nurodyta, jog parama susigrąžinama projekto neįgyvendinus, nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Jūros būstas“ skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Agentūra 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. BETA-1-761 suderino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą investicijų planą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. gruodžio 6 d. protokoliniu sprendimu pasirinko ir patvirtino investicijų plano paketą. Investicijų plane numatyta rangos darbų pradžia 2014 m. kovo mėn. bei pabaiga 2014 m. lapkričio mėn. Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. U0112597 apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Agentūra 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4)-B2.1-9685 informavo pareiškėją apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą ir pervedė suteiktą valstybės paramą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą.
10. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (31.1)-R12-1311 įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. sausio 15 d. informuoti Namo gyventojus apie projekto proceso nutraukimą. Pareiškėja 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0029 informavo Agentūrą, jog Namo atnaujinimo projektas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Agentūra sprendimu įpareigojo pareiškėją pervesti 2 751,52 Eur valstybės paramos sumą. Pareiškėjas teikė skundą VAGK, kuriame prašė panaikinti Agentūros sprendimą. VAGK sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.) nuostatas. Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 290 buvo papildytas Taisyklių 85 punktas, kuriame buvo išaiškinta dėl paramos sugrąžinimo, t. y., jeigu paaiškėja, kad <...> savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama apmokant kredito ir palūkanų įmokas nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų, t. y. neįgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto. Skundą pareiškėjas grindžia argumentu, kad Agentūros apskaičiuota permokėta valstybės paramos suma turi būti pervesta į Agentūros sąskaitą iš namo savininkų, o ne iš pareiškėjo. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. Agentūra suderino su pareiškėju Namo investicijų planą; Namo butų ir kitų patalpų savininkai protokoliniu sprendimu patvirtino investicijų planą, pritarė preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, ir nustatė, kad visas su Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai; projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą, finansavimą pavedė pareiškėjui. Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. JRB-RS-17-0029 informavo Agentūrą, jog Namo atnaujinimo projektas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas. Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. U0112597 apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Agentūra pagal pareiškėjo prašymą pervedė į jo atsiskaitomąją sąskaitą suteiktos valstybės paramos sumas administravimo išlaidoms apmokėti. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, paprašė pareiškėjo grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo, kaip projekto administratoriaus, kaltės šioje situacijoje nėra, o Agentūra nepateikė jokių duomenų, kokius klaidingus duomenis pateikė pareiškėjas ir kokiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, pažymėjo, kad iš Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad Namo gyventojai nusprendė pavesti pareiškėjui organizuoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, t. y. paskyrė pareiškėją namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi ir pavedė spręsti visus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimo, administravimo ir jo įgyvendinimo bei finansinius klausimus. Taigi pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą ir prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus.
14. Pagal Taisyklių 85 punktą Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymu projekto įgyvendinimo administravimo lėšos buvo pervestos į pareiškėjo sąskaitą, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Agentūrai priėmus sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų susigrąžinimo, pareiga pervesti Agentūros išmokėtas ir (ar) permokėtas lėšas į atsakovo sąskaitą nustatyta projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkams. Kadangi, kaip nustatyta, visos lėšos buvo pervestos pareiškėjos prašyme nurodytu būdu į pareiškėjos sąskaitą, neįgyvendinus projekto, t. y. jį sustabdžius, projekto administratorius prisiima prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą, jis privalo sugrąžinti permokėtas paramos lėšas kaip teisėtas naudos gavėjų atstovas. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad permokėtas lėšas turi grąžinti Namo gyventojai, o ne pareiškėjas, atmetė.
15. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Agentūra, priimdama sprendimą, vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik buvo kitaip suformuluota. Agentūra, priimdama sprendimą, jį grindė šio sprendimo priėmimo metu galiojančia Taisyklių redakcija, t. y. papildyta nuostata. Teismas sutiko su VAGK išvada, kad tai, jog 2013 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 p. sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis. Projekto administratoriui neįgyvendinus projekto per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo terminą, bei namo gyventojams priėmus sprendimą sustabdyti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, valstybės parama negalėjo būti suteikta, nes nebuvo pasiektas tikslas – nebuvo įgyvendintas projektas.
16. Teismas pažymėjo, kad VAGK nėra viešojo administravimo subjektas, o administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas. Teismas pažymėjo, kad VAGK sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimo teisinė argumentacija nukreipta į atitinkamas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, iš kurio galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę sprendimas turi pareiškėjos teisėms ir pareigoms, taip pat aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl VAGK priimtas sprendimas atitinka Administracinių ginčų komisijų įstatyme nustatytus sprendimui keliamus reikalavimus.
17. Teismas konstatavo, kad Agentūros ir VAGK sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė, o pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
18. Pareiškėjas UAB ,,Jūros būstas“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą; 2) panaikinti VAGK 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 3R-128 (AG-91/04-2017); 3) UAB „Jūros būstas“ skundą tenkinti, t. y., Agentūros 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ panaikinti ir bylą nutraukti bei priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja butų ir kitų patalpų savininkai, projekto administratorius organizuoja projekto įgyvendinimą ir įgyvendina gyventojų priimtus sprendimus. Taisyklių 41 punktas numato, jog dėl projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo arba kompensavimo į Agentūrą gali kreiptis tik Projekto administratorius (t. y., kaip gyventojų atstovas). Valstybės parama apmokant arba kompensuojant išlaidas teikiama butų ir kitų patalpų savininkams, o projekto administratorius, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, turi teisę iš gyventojų gauti apmokėjimą už suteiktas projekto administravimo paslaugas. Valstybė teisės aktų nustatyta tvarka apmoka arba kompensuoja gyventojams jų patirtas išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Namo savininkų su Agentūra tiesiogiai nesieja administraciniai teisiniai santykiai yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros yra susiklostę viešosios teisės reglamentuojami santykiai ir nėra pagrindo kvestionuoti VAGK išvados, jog įgaliotojo (butų patalpų savininkų) atsakomybės, galimos pareigos pareiškėjui atlyginti (įgaliotiniui) nuostolius, kuriuos jis patyrė vykdant pavedimą, klausimai nėra šio ginčo dalykas bei jų nagrinėjimas nėra priskirtas nei VAGK, nei administracinių teismų kompetencijai, yra nepagrįsti, nes tiek projekto administratorių su Agentūra, tiek ir gyventojus su Agentūra sieja administraciniai teisiniai santykiai. Šio teiginio teismas nemotyvavo ir plačiau dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime neanalizavo aplinkybės, kad šiuose administraciniuose teisiniuose santykiuose, nors galbūt ir ne tiesiogiai, bet dalyvavo ir butų ir kitų patalpų savininkai, kurie gavo valstybės paramą.
20. Pareiškėjas pažymi, kad Namo bendraturčiams priėmus sprendimą dalyvauti Namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, jie projekto administratoriumi pasirinko UAB „Jūros būstas“; tarp namo bendro naudojimo objektų valdytojų ir pareiškėjo susiklostė pavedimo santykiai, kuriais pavesta pareiškėjui atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Taigi byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą, o neapsiribuoti vien tik fakto konstatavimu, jog Agentūra turėjo tiesioginius santykius su pareiškėju, bet ne su gyventojais.
21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su skundo atmetimo teisiniais pagrindais yra neaiškūs, dviprasmiški ir nemotyvuoti. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus bei visus įrodymus, kurie patvirtino aplinkybę, jog projekto administratorius kelis kartus organizavo rangos darbų pirkimą, tačiau jų nupirko, nes nei vienas rangovas nepateikė pasiūlymo. Projekto administratorius nuo Namo investicijų plano patvirtinimo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įsigyti reikiamas paslaugas ir darbus Projekto įgyvendinimui. Pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją de minimis pažymai gauti, pakartotinai 2015 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į komercinių patalpų savininkus A. S. ir M. S., kurie atsisakė pateikti duomenis reikalingus minėtai pažymai gauti, kurią pareiškėjas, kaip projekto administratorius, privalėjo pateikti bankui. Taip pat nemažėjant namo butų bei kitų patalpų savininkų įsiskolinimams, dėl kurių bankas nekredituoja renovacijos proceso, buvo pateiktas siūlymas nutraukti Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymą. Todėl nėra aišku, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo vadovaujantis jis padarė išvadą, jog projekto administratorius savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą ir dėl to turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose. Pareiškėjas, vykdydamas gyventojų priimtus sprendimus, neturėjo teisės ir pareigos elgtis kitaip, nei jų išreikšta valia, projekto administratorius organizuoja projekto įgyvendinimą tik vadovaudamasis gyventojų priimamais sprendimais.
22. Pareiškėjas tvirtina, kad tarp Agentūros ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų susiklosčiusiuose administraciniuose teisiniuose santykiuose jis veikė tik kaip tarpininkas. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjui grąžinti valstybės išmokėtas sumas, kuri yra valstybės parama gyventojams, yra pažeista tiek Taisyklėse (38 p.), tiek ir pavedimo sutartyje įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti pareiškėjas turi teisę įvykdęs Taisyklių 5 punkte numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjui grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi pareiškėjo suteiktomis paslaugomis bus pasinaudoję nemokamai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neįvertino faktinės situacijos, tai iš esmės nulėmė nepagrįsto pranašumo Agentūrai suteikimą, neteisingas išvadas bei neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
23. Pareiškėjas pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 metais, kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo kai projektas neįgyvendinamas, t. y., gyventojams nebuvo žinoma, ir jie pagrįstai numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais, todėl reikalaujant susigrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas. Tokie Agentūros veiksmai, taikant gerokai vėliau įsigaliojusias elgesio normas sunkina silpnesniosios šalies – t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, teisinę padėtį, todėl ir dėl šios priežasties jos priimtas ginčijamas sprendimas turi būti naikinamas. Be to, teisės aktas numatė baigtinį sąrašą atvejų, kada valstybės parama turėtų būti grąžinta.
24. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
25. Agentūra nurodo, kad tai, jog neįgyvendinus projekto Agentūra reikalauja gražinti lėšas, numatytas atitinkamam projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti), jokiais būdais nepažeidžia nei Namo butų ar kitų patalpų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių, nei viešojo intereso. Priešingai, būtent racionalus biudžeto lėšų naudojimas, teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti, atitinka viešąjį interesą. Namo butų ir kitų patalpų savininkus ir pareiškėją sieja tiesioginiai civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėją ir Agentūra – tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai. Agentūros ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nesieja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai, nes jie savo teises įgyvendina per atstovą, kuris atlieka visus teisinius administracinius veiksmus. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimas neužkerta kelio jam išsireikalauti užmokesčio už suteiktas paslaugas iš šių paslaugų gavėjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jei tokios paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o projektas buvo neįgyvendintas ne dėl projekto administratoriaus kaltės. Kadangi Namo butų ir kitų patalpų savininkai protokoliniu sprendimu pareiškėjui pavedė vykdyti visus veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu, šis pavedimas nebuvo atšauktas, projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių ir kitų teisės aktų numatytą terminą, valstybės parama projekto įgyvendinimui buvo pervesta į pareiškėjo pateiktuose prašymuose nurodytą sąskaitą, o ne atskirai kiekvienam iš Namo butų ar kitų patalpų savininkui, Agentūros ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų nesieja joks tiesioginis teisinis santykis, o Taisyklių 85 punktas aptariamu atveju projekto administratorių numato kaip vienintelį subjektą turintį pareigą grąžinti išmokėtas valstybės paramos lėšas, darytina pagrįsta išvada, kad Agentūros sprendimas reikalauti permokėtų lėšų gražinimo iš pareiškėjo, kaip projekto administratoriaus, yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pateiktais duomenimis, Agentūra 2013 m. rugsėjo 9 raštu Nr. BETA-1-761 suderino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje investicijų planą (VAGK byla, b. l. 86–88). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. gruodžio 6 d. protokoliniu sprendimu pasirinko ir patvirtino II paketo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, nustatė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Jūros būstas“; projekto įgyvendinimo administravimo mokestį ir t. t. (VAGK byla, b. l. 16–19). Investicijų plane rangos darbų pradžia numatyta 2014 m. kovo mėn., pabaiga – 2014 m. lapkričio mėn. (VAGK byla, b. l. 58–74). Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė prašymą Nr. U0112597 apmokėti 2 751,52 Eur projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. liepos 31 d. (VAGK byla, b. l. 90–95). Agentūra 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4)-B2.1-9685 informavo pareiškėją apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą ir pervedė suteiktą valstybės paramą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą (VAGK byla, b. l. 112–117). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (31.1)-R12-1311, atsižvelgdama į tai, kad vieni iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komercinių patalpų savininkų nesutiko dalyvauti Klaipėdos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje, dėl ko nėra galimybės kredituoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. sausio 15 d. informuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje butų ir kitų patalpų savininkus apie namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo proceso nutraukimą (VAGK byla, b. l. 121–122). Pareiškėjas 2017 m. sausio 31 raštu Nr. JRB-RS-17-0029 informavo Agentūrą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atnaujinimo (modernizavimo) projektas nuo 2016 m. sausio 11 d. yra nutrauktas (VAGK byla, b. l. 120). Agentūra byloje ginčijamu 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“, įvertinusi, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, informavo apie priimtą sprendimą, vadovaujantis Taisyklių 85 punktu, dėl permokėtų lėšų (projekto administratoriui) sugrąžinimo ir paprašė pareiškėją pervesti 2 751,52 Eur valstybės paramos sumą į Agentūros sąskaitą banke (VAGK byla, b. l. 50). Pareiškėjui šį sprendimą apskundus VAGK, pastaroji 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b. 1. 132–133).
28. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas apskundė Agentūros 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ ir VAGK 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-128 (AG-91/04-2017), 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu jo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad: Namo gyventojai nusprendė pavesti pareiškėjui organizuoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, t. y. paskyrė pareiškėją namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi ir pavedė spręsti visus Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimo, administravimo ir jo įgyvendinimo bei finansinius klausimus. Taigi pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą projekto įgyvendinimą ir prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus; kadangi, kaip nustatyta, visos lėšos buvo pervestos pareiškėjo prašyme nurodytu būdu į jo sąskaitą, darytina išvada, kad, neįgyvendinus projekto, t. y. jį sustabdžius, projekto administratorius prisiima prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą, jis privalo sugrąžinti permokėtas paramos lėšas kaip teisėtas naudos gavėjų atstovas; teismas sutiko su VAGK išvada, kad tai, jog 2013 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 p. sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta; Agentūros ir VAGK sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAĮ 8 straipsnio ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalies reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, į kuriuos, pasak jo, teismas motyvuotai neatsakė.
29. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl ginčijamo spendimo atitikimo teisės aktų reikalavimams: Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio administracinio akto bendruosius reikalavimus, 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, jame (individualiame administraciniame akte) turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
30. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (ginčui reikšminga įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustato, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. Valstybės parama teikiama šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytais būdais (Įstatymo 13 str. 1 d.). Jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimą pirkdama paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka savo iniciatyva organizuoja savivaldybė ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas, šio projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytomis lėšomis apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka atrinktam atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengėjui arba kompensuojamos savivaldybei ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui arba bendrojo naudojimo objektų valdytojui, jeigu atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidas šie asmenys apmokėjo savo lėšomis, kai investicijų planą patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (Įstatymo 13 str. 2 d.). Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė (Įstatymo 13 str. 7 d.). Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis ir kuri atlieka Įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nurodytas 1–6 punktuose nustatytas funkcijas, iš jų – vykdo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą.
31. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (ginčui reikšminga Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.), nustatančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams sąlygas ir tvarką, 85 punktas numato, jog jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
32. Apibendrinant minėtą reglamentavimą, konstatuotina, kad Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo, sprendime turi būti nurodyti: objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, kuriais grindžiamas toks sprendimas; asmuo (ar asmenys) – Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai, kurie jį (sprendimą) privalo įvykdyti ir kurie apie jį (sprendimą) turi būti informuoti.
33. Ginčo atveju Agentūros 2017 m. kovo 3 d. raštas Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ neatitinka minėtų reikalavimų: ginčijamas sprendimas turi būti grindžiamas materialinės teisės normų nuostatomis, buvusiomis santykių dėl paramos teikimo susiformavimo, metu: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs, jog lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai) (žr. 2013 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-222/2013). Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas. Būtent šie teisės aktai turėtų būti nurodomi poveikio priemonės taikymo teisiniais pagrindais (2012 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012). Ginčijamas sprendimas yra grindžiamas Taisyklių 85 punkto nuostatomis, kurios galiojo jo (sprendimo) priėmimo metu ir kurių nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje butų ir kitų patalpų savininkams 2013 m. gruodžio 6 d. protokoliniu sprendimu patvirtinus dalyvavimą namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje pagal pasirinktą planą, todėl jis vien dėl šios priežasties negali būti pripažintas teisėtu. Pažymėtina, kad Agentūros ginčo nagrinėjimo Komisijoje ir teisme metu procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl kitos redakcijos Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo nėra reikšmingi, kadangi jais iš esmės keičiamas ginčijamo administracinio akto faktinis ir teisinis pagrindimas.
34. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktą. Jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio, faktinio pagrindo ar aktą suformuluoja taip, kad akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Ginčijamame Agentūros sprendime nenurodyta, koks asmuo – pareiškėjas (Projekto administratorius) ar / ir butų ir kitų patalpų savininkai – privalo grąžinti paramą, kuri, pažymėtina, teikta butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad VAGK ir pirmosios instancijos teismo skundžiamuose sprendimuose nurodyti teiginiai, kad ginčijamas Agentūros sprendimas susigrąžinti permokėtas lėšas paramos lėšas pagrįstai adresuotas pareiškėjui, kaip teisėtam naudos gavėjų atstovui, nėra pagrįsti nei faktiniais duomenimis, nei teisės normomis, dėl ko negali būti vertinami kaip motyvuoti. Jeigu visgi šiame sprendime nurodyto reikalavimo galutinis adresatas, t. y. asmuo, privalantis grąžinti paramą, yra namo butų ir kitų patalpų savininkai, jie, atsižvelgiant į Taisyklių 85 punkto nuostatas, apie ginčijamą sprendimą turi būti informuoti. Pažymėtina, kad jeigu sprendimas neatitinka minėtų reikalavimų, jis, o iš esmės ir procesas dėl tokio akto teisėtumo patikros, neturi jokios prasmės: kadangi įstatymai nenustato, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl, sprendimui nesant įvykdytam, parama turėtų būti išieškoma kreipiantis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. bendra tvarka procese, kuriame ginčijamu Agentūros sprendimu, į kurio priėmimo procedūrą nebuvo įtraukti jį įvykdyti privalantys asmenys, nustatyti faktai nebūtų priskiriami neįrodinėtiniems.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjo skundas dalyje dėl Agentūros 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ panaikinimo yra tenkinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Ginčijamą sprendimą pripažinus neteisėtu dėl aptartų priežasčių, iš jų – ir dėl jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjimo ginčo kontekste nėra svarbūs, kadangi Agentūra, siekdama išspręsti su paramos grąžinimu susijusius klausimus, turės priimti naują sprendimą. Pripažinus Sprendimą neteisėtu, naikinamas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 3R-128 (AG-91/04-2017), priimtas ginčą išnagrinėjus ne teismo tvarka. Kitos pareiškėjo skundo dalies reikalavimas (bylą nutraukti), kurio pagrindimas iš esmės ir nėra nurodytas, nėra tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūros būstas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Jūros būstas“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 3R-128 (AG-91/04-2017)
Panaikinti viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1677 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan