Civilinė byla Nr. eA2-1747-1025/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02067-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.3.4.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Asta Matulevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Ovirama” prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7023-1112/2025, išnagrinėtoje pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, suinteresuotas asmuo R. P..
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja pareiškė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7023-1112/2025. Atnaujinus procesą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-09-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1.1. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodo, kad 2025-08-20 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad neišmokėto atlyginimo likutis yra 2 174 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisdamas 2 406,16 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų viršijo pareikšto ieškinio reikalavimus ir apie tokius ketinimus atsakovės neįspėjo/neinformavo. Teismas peržengdamas ieškinio ribas, t. y. kitos šalies neinformuodamas apie tokį ketinimą priėmė siurprizinį teismo sprendimą ir nesudarė atsakovei galimybės išsakyti savo pozicijos bei atsikirsti, rėmėsi prieštaringais įrodymais.
1.2. Be to, CPK 182 straipsnio 5 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). Teismas pažeidė šią teisės normą. Ieškovui ir atsakovei pripažįstant aplinkybę, jog ieškovas nuo 2024-10-14 iki 2024-10-31 (42, 43, 44 savaitės) buvo neapmokamose atostogose, teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą ir kaip dirbtas dienas skaičiavo 43, 44 savaites, nors ieškovas tomis savaitėmis nedirbo, pripažino, kad už spalio mėnesį su juo pilnai atsiskaityta, todėl teismas peržengdamas ieškinio ribas neteisingai apskaičiavo dienpinigius, darbo valandas ir viršvalandžius per 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį bei neteisingai suskaičiavo darbo valandas.
1.3. Teismas pažeidė CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias pateikti rašytinių įrodymų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškovo atstovas ir pats ieškovas nepateikė darbo tabelių originalų, taip pat nepateikė įrodymų kokių dokumentų kopijas pateikė teismui, t. y. ar padarė originalių dokumentų kopijas
2. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Prašymas netenkintinas.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7023-1112/2025 buvo iš dalies patenkintas ieškovo R. P. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo: priteista ieškovui R. P. iš atsakovės UAB „Ovirama“ 2 406,16 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų, 1 376,00 Eur dienpinigių, 373,32 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 9 804,84 Eur netesybų ir 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2025-10-10.
4. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014) (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino.
5. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
6. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.
7. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2025-12-10 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo nėra praėję trys mėnesiai, todėl spręstina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nėra praleistas.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
8. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo.
9. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, tai yra prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pirma pareiškėja nurodo, jog teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 2 174,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, tuo tarpu teismas sprendimu priteisė ieškovo naudai 2 406,16 Eur. Antra, teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 5 punktą, numatantį, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Ieškovui ir atsakovei pripažįstant aplinkybę, jog ieškovas nuo 2024-10-14 iki 2024-10-31 (42, 43, 44 savaitės) buvo neapmokamose atostogose, teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą ir kaip dirbtas dienas skaičiavo 43, 44 savaites, nors ieškovas tomis savaitėmis nedirbo, pripažino, kad už spalio mėnesį su juo pilnai atsiskaityta. Trečia, teismas pažeidė CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias pateikti rašytinių įrodymų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškovo atstovas ir pats ieškovas nepateikė darbo tabelių originalų, taip pat nepateikė įrodymų kokių dokumentų kopijas pateikė teismui, t. y. ar padarė originalių dokumentų kopijas
10. Teismas nurodo, jog pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą civilinis procesas gali būti atnaujintas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo ieškinį teismas išnagrinėjo individualų darbo ginčą. Darbo bylų nagrinėjimui be kita ko taikomos CPK XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ nuostatos. CPK 417 straipsnyje nustatyta kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju teismas byloje, kaip teisingai pastebi pareiškėja, ieškovo naudai priteisė didesnę sumą nei buvo reikalaujama patikslintu ieškiniu, tai yra vietoje 2 174 Eur, priteista 2 406,16 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu buvo išnagrinėtas individualus darbo ginčas, teismui suteikta teisė išeiti už ieškinio reikalavimų ribų darbo bylose, didesnės sumos priteisimas iš atsakovės ieškovo naudai nei reikalauta patikslintu ieškiniu negali būti vertinama teisės normos taikymo klaida.
13. CPK 187 straipsnyje įtvirtinta: šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą; teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
14. Teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos.
15. Iš CPK 187 straipsnio nuostatų matyti, kad fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos (toliau – Sąlygos): 1) šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; 2) šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; 3) teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; 4) teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis.
16. Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Tik įvykdęs šią pareigą teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Būtina prielaida teismo galimybei tokią pareigą įvykdyti yra aiškus, nedviprasmiškas šalies valios pripažinti faktą išreiškimas, nes, nesant aiškių požymių, kad tokia pareiga teismui kilo, jis neturi galimybės ją konstatuoti ir vykdyti. Jei byloje dalyvaujantis asmuo, suinteresuotas fakto nustatymu, mano, kad šalis išreiškė fakto pripažinimą, tačiau tai padarė neaiškiai ir teismas to neidentifikavo kaip fakto pripažinimo, toks asmuo turėtų imtis iniciatyvos, kad visi neaiškumai būtų pašalinti ir būtų suformuotas aiškus pagrindas teismui spręsti, ar įvykdytos visos CPK 187 straipsnyje reikalaujamos sąlygos faktą laikyti pripažintu.
17. Įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, nenustatyta jokia privaloma procesinio dokumento forma šiam veiksmui atlikti, todėl jis gali būti atliktas tiek žodžiu, tiek raštu procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose), tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje.
18. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).
20. Pabrėžtina, kad pareiškėjos teiginys, jog ieškovas teismo posėdyje pripažino nuo 2024-10-14 iki 2024-10-31 buvimą neapmokamose atostogose, negali savaime būti laikomas fakto pripažinimu CPK 187 straipsnio prasme, kadangi tam reikia nustatyti ir kitas būtinas sąlygas: 1) šaliai aiškiai apibrėžti pripažįstamą faktą; 2) teismui nustatyti, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; 3) teismui nustatyti, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis. Įvertinus pareiškėjos teiginius, faktinius bylos duomenis, konstatuotina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 182, 185 187 straipsniai).
21. Dėl galimo CPK 114 straipsnio pažeidimo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas yra buvęs pareiškėjos darbuotojas. Pareiškėjos žinioje yra ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio (tabelio) originalas, todėl pareiškėja gali šiuos rašytinius duomenis prijungti prie bylos. Nors šiuo atveju prašymu reiškiamos abejonės dėl ieškovo į bylą pateiktos rašytinio įrodymo formos (kopijos vietoje originalo), tačiau nėra duomenų, teikiančių pagrindą išvadai, kad ieškovas į bylą pateikė ne savo darbo laiko apskaitos žiniaraščio originalo kopiją. Įvertinus tai, teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktos darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos objektyvumu.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-7023-1112/2025 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Ovirama”, juridinio asmens kodas 303206510, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7023-1112/2025.
Nutartį pareiškėja per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali skųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Asta Matulevičienė