Civilinė byla Nr. e2S-1730-275/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27224-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės užsienio bendrovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Impuls LTU“ ir Gym LT ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl sutarties modifikavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Impuls LTU“ ir Gym LT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei užsienio bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašydamos: pakeisti 2015 m. birželio 10 d. kredito sutartį Nr. KS 15/06/12 (toliau – kreditavimo sutartis) – nukelti periodinių gražintinų kredito sumų, mokėtinų laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (imtinai) terminus (šiuo terminu nebus vykdomas kredito įmokų gražinimas) ir įpareigoti atsakovę išdėstyti nesumokėtą kredito likutį lygiomis dalimis kas mėnesį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki kredito mokėjimo termino pabaigos.
2. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei nutraukti kreditavimo sutartį dėl kredito įmokų nemokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; uždrausti atsakovei iki 2020 m. gruodžio 31 d.: a) reikalauti sumokėti kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; b) nurašyti nuo banko sąskaitų kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; c) reikalauti sumokėti visą kreditą; d) pradėti ir vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal kreditavimo sutartį iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio bet kokio turto, ir (ar) pradėti išieškojimą ar turto realizavimą iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (įskaitant, bet neapsiribojant hipoteka, įkeitimu, laidavimu, garantija, draudimu); laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti skubos tvarka.
3. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, egzistuoja būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė. Ieškovių teigimu, nagrinėjamu atveju būtina laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, kadangi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones kiltų neigiamos pasekmės: ieškovės iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalės sumokėti atsakovei 723 180,00 Eur. Priešingu atveju bankas (atsakovė) nutrauks kreditavimo sutartį, pradės priverstinį skolos išieškojimą, o ieškovės taps nemokios; 723 180,00 Eur sumokėjimas atsilieps kritiškai ieškovių veiklai, kadangi įmonės negalės atsiskaityti su kitais kreditoriais, didės skolos kitiems kreditoriams, pastarieji nutrauks susitarimus dėl skolų išdėstymo, pradės teismines procedūras, suvaržys įmonių veiklą ir dėl to įmonės taps nemokios; netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentėtų ne tik ieškovių, bet ir pačios atsakovės, kitų kreditorių bei darbuotojų (dirba 334 asmenys), akcininkų interesai, būtų sužlugdyta visuomenėje žinomų ir gerą vardą turinčių sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ veikla; galimai palankus teismo sprendimas (sutarties modifikavimas) faktiškai būtų nebeįgyvendinamas – kreditavimo sutartis būtų nutraukta, o mokėtinos sumos būtų išieškomos priverstine tvarka, todėl teisminė gynyba prarastų bet kokią prasmę, būtų visiškai neefektyvi.
4. Ieškovės teigia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu įvertint aplinkybes: ieškovės yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurios susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, turi reikiamą turtą (sporto klubus, kurių nuomos sutartys tęsiamos), faktiškai dirbančius darbuotojus, realius veiklos plėtros planus bei perspektyvas, todėl yra būtina užtikrinti, kad kredito gavėjų interesai nenukentėtų dėl atsakovės pozicijos neatidėti kredito įmokų iki 2020 m. gruodžio 31 d.; Lietuvos teismai yra jau ne kartą pripažinę, kad pasibaigus įvestam karantinui įmonės tik po truputį grįžta į normalias vėžes bei įprastas darbo sąlygas, todėl reikia atsižvelgti į įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesus, iš rinkos nešalinti ūkinę komercinę veiklą vykdančių, darbo vietas sukuriančių bei mokesčius valstybei mokančių ūkio subjektų; Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad šiuo metu verslui reikalingi mokesčių bei įmokų atidėjimai, kadangi tai padeda tęsti veiklos vykdymą, bet kokie prašomi atidėjimai yra pagrįsti; Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai turėtų padėti veiklą realiai vykdančioms ir tęsiančioms bendrovėms, kurioms taikomos VMI ir SODROS mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, jeigu bendrovėje dirba apdrausti asmenys, vykdoma faktinė veikla, dauguma įmonės kreditorių sutinka atidėti ar išdėstyti skolų mokėjimą ir suteikia pagalbą bendrovei. Šiuos kriterijus, ieškovių vertinimu, jos visiškai atitinka.
5. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiks proporcingumo ir sąžiningumo principus, kadangi: i) atsakovei būtų uždrausta laikinai reikalauti nurašyti, išieškoti kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; teismas apibrėžtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laike; ii) Ieškovės ir toliau atsakovei mokėtų palūkanas 114 104 Eur, taip tęsdamos prievolės vykdymą ir skolos sumokėjimą; dėl palūkanų mokėjimo atsakovės gaunama nauda arba uždarbis iš suteikto kredito padidėtų; iii) jokių kitų neigiamų pasekmių atsakovei nekiltų; nuo 2021 m. sausio 1 d. ieškovės privalėtų toliau mokėti kredito įmokas bei palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino ieškovių UAB „Impuls LTU“ ir Gym LT prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: uždraudė atsakovei užsienio bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, nutraukti 2015 m. birželio 10 d. kredito sutartį Nr. KS 15/06/12 dėl kredito įmokų nemokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; uždraudė atsakovei užsienio bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iki 2020 m. gruodžio 31 d.: a) reikalauti sumokėti kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; b) nurašyti nuo ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Impuls LTU“ ir Gym LT banko sąskaitų kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; c) reikalauti sumokėti visą kreditą; d) pradėti ir vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal kredito sutartį iš ieškovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Impuls LTU“ ir Gym LT nuosavybės teise priklausančio bet kokio turto, ir (ar) pradėti išieškojimą ar turto realizavimą iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (įskaitant, bet neapsiribojant hipoteka, įkeitimu, laidavimu, garantija, draudimu). Išaiškino, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
8. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbus karantiną, ieškovių veikla buvo sustabdyta iki 2020 m. gegužės 18 d. – uždaryti ir neveikė sporto klubai Impuls bei Lemon Gym. Nuo 2020 m. gegužės 20 d. sporto klubai Impuls ir Lemon Gym, palaipsniui iki 2020 m. birželio 22 d., atnaujino veiklą, tačiau ieškovės dėl prarastų pajamų susidūrė su mokumo sunkumais. Teismas sprendė, kad įvertinus byloje sprendžiamo ginčo pobūdį bei susiklosčiusią išimtinę situaciją, nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir išlaikyti status quo padėtį, kas leistų priėmus galimai ieškovėms palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Pažymėjo, kad atsakovei nutraukus ginčo kredito sutartį, pradėjus įsiskolinimo (2 772 941,44 Eur ir 400 000 Eur) išieškojimą, realizavus įkeistą ar kitaip apsunkintą turtą, tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga.
9. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovių pozicija, kad būtinumą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia reali grėsmė būsimo teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus ieškovėms) įvykdymui, kadangi nesustabdžius atsakovės veiksmų, susijusių su kredito sutarties nutraukimu ir nutraukimo teisinių padarinių įgyvendinimu - priverstiniu skolos išieškojimu, sprendimas dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo) taptų beprasmiu ir neįgyvendinamu, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Nesustabdžius kredito sutarties nutraukimo ir leidus atsakovei pradėti priverstinio nepadengtos skolos išieškojimo iš įkeisto turto (turto realizavimo) procesą, sutartinių santykių atkūrimas būtų nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) užsienio bendrovė Luminor Bank AS, veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį
10.1. Nurodė, kad nei atsakovių ieškinys yra pagrįstas, nei egzistuoja antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – galima grėsmė. Atsakovės, siekdamos subjektyvių tikslų, spekuliuodamos pandemija, atsakovių darbuotojų skaičiumi bei kitomis aplinkybėmis, verčia apeliantę sutikti su atsakovių diktuojamomis sąlygomis. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis c. b. Nr. e2-50-464/2017; 2018-03-29 nutartis c. b. Nr. e2-195- 943/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovės duomenų apie pirmiau nurodyto pobūdžio apeliantės veiksmus Teismui nepateikė. Aplinkybės, kad, jeigu apeliantė iš atsakovių sukaupto 965 689 EUR rezervo pareikalautų nuo 2020-09-01 iki 2020-12-31 sumokėti 609 076 EUR kredito grąžinimo įmokų ir 114 104 EUR palūkanų, nesuponuoja atsakovių teisės vienašališkai stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių pagalba įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis vykdymą.
10.2. Pažymėjo, kad apeliantė kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – skolinimas (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 3 str. 1 d. 2 p.), negauna to, ko siekė – kredito ir palūkanų grąžinimo laiku, t. y. nustatytu grafiku. Finansų įstaiga privalo laiku pastebėti iš sudaromų paskolų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją vertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti, valdyti, o taip pat privalo nuolat stebėti bei fiksuoti klientų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, finansinę ir ekonominę būklę ir sekti, ar tai nedaro grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (FĮĮ 31 str. l d. 2 p., 6 d.). Įstatymo nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Be to ne tik atsakovės, bet ir apeliantė turi išlaikyti milžinišką darbuotojų aparatą pandemijos metu.
10.3. Apeliantė nesutiko, kad nutartimi teismas neva užtikrino ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi nutartimi buvo patenkinti išimtinai atsakovių interesai.
2. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Impuls LTU“ ir Gym LT pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių 2020 m. spalio 10 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33019-1098/2020; palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-33019-1098/2020.
11.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas pakankamai pagrindžia tikimybę, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir iš esmės pareiškus ieškinį, gali būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas.
11.2. Pagal viešai prieinamą informaciją matyti, jog Europos Sąjunga laikosi vienareikšmiškos pozicijos, kad yra privaloma teikti pagalbą verslams kovojant su COVID-19 krize, analogiškai ir atsakovas tokią pagalbą turėtų suteikti ieškovams.
11.3. Pažymėjo, kad atsakovo (ne)sąžiningumas neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. 11.4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti status quo
. Ši sąlyga turi būti siejama su paties ieškinio reikalavimo, t. y. užtikrinti, kad patenkinus ieškinį nebūtų apsunkintas tokio sprendimo įvykdymas ir / ar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų užtikrintas status quo, t. y. nekiltų papildomų neigiamų pasekmių. Laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Ieškovai dėl kilusių laikinų finansinių sunkumų ieškiniu prašo pakeisti Kreditavimo sutartį (nukelti periodinių grąžintinų kredito sumų mokėjimą ir įpareigoti Atsakovą išdėstyti nesumokėtą kredito likutį lygiomis dalimis kas mėnesį iki kredito mokėjimo termino pabaigos). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti, jog atsakovas Kreditavimo sutarties nenutrauks ir būsimas teismo sprendimas galės būti įgyvendintas. 11.5. Pažymėjo, kad būtina įvertinti ir specifines aplinkybes, kurios lėmė ieškinio pareiškimą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones
. Ieškovai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurios susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, turi reikiamą turtą (sporto klubus, kurių nuomos sutartys tęsiamos), faktiškai dirbančius darbuotojus, realius veiklos plėtros planus bei perspektyvas, todėl yra būtina užtikrinti, kad Kredito gavėjų interesai nenukentės dėl Atsakovo pozicijos neatidėti kredito įmokų iki 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvos teismai yra jau ne kartą pripažinę, kad pasibaigus įvestam karantinui įmonės tik po truputį grįžta į normalias vėžes bei įprastas darbo sąlygas, todėl reikia atsižvelgti į įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesus, iš rinkos nešalinti ūkinę komercinę veiklą vykdančių, darbo vietas sukuriančių bei mokesčius valstybei mokančių ūkio subjektų. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad šiuo metu verslui reikalingi mokesčių bei įmokų atidėjimai, kadangi tai padeda tęsti veiklos vykdymą, ar bet kokie prašomi atidėjimai yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovai pagrindė, kad reikalingas laikinas 4 mėn. termino atidėjimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai turėtų padėti veiklą realiai vykdančioms ir tęsiančioms bendrovėms, kurioms taikomos VMI ir SODROS mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19; bendrovėje dirba apdrausti asmenys; vykdoma faktinė veiklą, dauguma įmonės kreditorių sutinka atidėti ar išdėstyti skolų mokėjimą ir suteikia pagalbą bendrovei. Šiuos kriterijus visiškai atitinka ieškovai. 11.6. Nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė
. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai susidurtų su nepakeliamais finansiniais sunkumais, Kreditavimo sutartis būtų nutraukta, o Kredito gavėjai taptų faktiškai nemokūs. Tuo tarpu atsakovui jokių neigiamų padarinių pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nekyla.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei užsienio bendrovei Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, t. y. sustabdė laikinųjų apsaugos priemonių pagalba įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kredito gavėjas UAB „Impuls LTU“ ir atsakovė 2015 m. birželio 10 d. sudarė kredito sutartį Nr. KS 15/06/12 dėl 960 000 Eur kredito išdavimo. Kredito gavėjas Gym LT, UAB ir atsakovė 2015 m. birželio 10 d. sudarė kredito sutartį Nr. KS 15/06/13 dėl 960 000 Eur kredito išdavimo. Abu kredito gavėjai ir atsakovė 2018 m. balandžio 30 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. KSP 18/04/07, kuriuo kredito gavėjas Gym LT, UAB tapo pirmos kreditavimo sutarties šalimi, kredito gavėjo Gym LT, UAB visos teisės ir pareigos pagal antrąjį kreditavimo sandorį buvo perkeltos į pirmąjį kreditavimo sandorį. Nuo šio papildomo susitarimo sudarymo dienos antrasis kreditavimo sandoris buvo automatiškai laikomas nebegaliojančiu. 2018 m. balandžio 30 d. papildomo susitarimo Nr. KSP 18/04/07 (06) pagrindu kredito, suteikto pagal antrąjį kreditavimo sandorį, negrąžinta dalis buvo apjungta su kredito dalimi, kuri yra negrąžinta pagal pirmąjį kreditavimo sandorį. Taip pat, šalys susitarė pakeisti kredito grąžinimo terminą iki 2021 m. balandžio 30 d. (2 772 941,44 Eur kredito daliai) bei 2021 m. rugsėjo 30 d. (400 000 Eur kredito daliai).
14. Nustatyta, kad ieškovai buvo įtraukti į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą. Susidūrus su veiklos apribojimais ir dideliu pajamų kritimu, ieškovai ėmėsi priemonių užtikrinti tolimesnį veiklos vykdymą ir atsiskaitymą su kreditoriais. Atsakovas, kaip vienas reikšmingiausių ieškovų kreditorių, taip pat sutiko atidėti kredito įmokų mokėjimą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Paminėtos priemonės leido ieškovams sukaupti 965 689 Eur pinigų rezervą ir pasiruošti antrajai galimai COVID-19 pandemijos bangai, išlaikant mokėjimus visiems kreditoriams. Siekdami užtikrinti veiklos tęstinumą, 2020 m. liepos 22 d. ieškovai pradėjo derybas su atsakovu dėl papildomo ir labai reikalingo kredito įmokų atidėjimo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nepaisant vykusių derybų, bankas 2020 m. rugsėjo 16 d. informavo, kad įmokų mokėjimas nebus atidėtas, todėl ieškovai privalės nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 609 076 Eur kredito grąžinimo įmokų ir 114 104 Eur palūkanų, bendra suma - 723 180 Eur.
15. Ieškovai pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo pakeisti 2015 m. birželio 10 d. kredito sutartį Nr. KS 15/06/12 – nukelti periodinių gražintinų kredito sumų, mokėtinų laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (imtinai) terminus (šiuo terminu nebus vykdomas kredito įmokų gražinimas) ir įpareigoti atsakovę išdėstyti nesumokėtą kredito likutį lygiomis dalimis kas mėnesį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki kredito mokėjimo termino pabaigos. Be to, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei nutraukti kreditavimo sutartį dėl kredito įmokų nemokėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; uždrausti atsakovei iki 2020 m. gruodžio 31 d.: a) reikalauti sumokėti kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; b) nurašyti nuo banko sąskaitų kredito įmokas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; c) reikalauti sumokėti visą kreditą; d) pradėti ir vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal kreditavimo sutartį iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančio bet kokio turto.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijso teismas turėjo vadovautis aukštesniojo teismo – Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ( t.y. vėlesnėje iš nurodytų dviejų nutarčių) suformuluota teisės normų taikymo praktika, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, kai byloje esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Tai, kad atsakovo nurodyta teisminės praktikos byla nėra analogiška su nagrinėjama byla, leidžia daryti išvadą, kad ši nutartis netaikytina sprendžiant klausimą dėl uždraudimo nutraukti kreditavimo sutartį, kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Kaip matyti iš ginčo, nagrinėto byloje, kurioje buvo atsisakyta taikyti atsakovo turto areštą, tai yra skolos priteisimo ginčas, kilęs tarp dviejų verslo subjektų. Tai, kad šioje byloje reiškiamas prašymas taikyti atsakovo atžvilgiu visai kitokio pobūdžio, nei atsakovo turto areštas, priemones, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu nėra reikšminga jo elgesio savybe iki ieškinio pareiškimo. Atsakovo nesąžiningumas yra reikšminga savybe sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, kurioje reiškiamas turtinis reikalavimas atsakovui, kaip ir yra nurodytoje apeliacinio teismo byloje. Dėl to atmestini atsakovo argumentai, jog prašymas negali būti tenkinamas, jei nepateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningumą. Šioje byloje ieškovai siekia atsakovo teisės vykydyti skolos išieškojimą apribojimo tam tikru laikotarpiu, taigi, įrodžius esant ieškovų nesąžiningumui, jų prašymai galėtų būti netenkinami.
17. Atsakovės teigimu, ieškovių ieškinys yra nepagrįstas, todėl byloje negali būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
18. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovės grindžia ieškinio reikalavimą, taip pat įvertinus su ieškiniu pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovių pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas joms palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
19. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.).
20. CPK
nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. 21. CK
6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. Šiame straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Atsakovas nenurodo, kad būtų įtrauktas į verslo subjektų, nukentėjusių dėl ribojimų, atsiradusių COVID -19 pandemijos pasekoje, sąrašą. Iš to darytina išvada, kad vienai sutarties šaliai tapo sunkiau vykdyti sutartį, nei kitai, iš esmės šioje stadijoje sutartį vykdo tik viena pusė –ieškovas, nes atsakovas ją jau yra įvykdęs, t.y. suteikęs kreditą. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). 22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovių pateiktų duomenų matyti, kad ieškovai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, sporto klubai karantino laikotarpiu buvo uždaryti nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., todėl prarado nemažai pajamų. Galima teigti, kad ieškovės susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi jos turi reikiamą turtą (sporto klubus, kurių nuomos sutartys tęsiamos), faktiškai dirbančius darbuotojus, realius veiklos plėtros planus bei perspektyvas, todėl yra būtina užtikrinti, kad Kredito gavėjų interesai nenukentės dėl atsakovo pozicijos neatidėti kredito įmokų iki 2020 m. gruodžio 31 d.
23. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad būtinumą nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia reali grėsmė būsimo teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus ieškovėms) įvykdymui, kadangi nesustabdžius atsakovės veiksmų, susijusių su kredito sutarties nutraukimu ir nutraukimo teisinių padarinių įgyvendinimu - priverstiniu skolos išieškojimu, sprendimas dėl sutarties pakeitimo (modifikavimo) taptų beprasmiu ir neįgyvendinamu, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Nesustabdžius kredito sutarties nutraukimo ir leidus atsakovei pradėti priverstinio nepadengtos skolos išieškojimo iš įkeisto turto (turto realizavimo) procesą, sutartinių santykių atkūrimas būtų nebeįmanomas. Nors teismas, patenkinęs ieškovo prašymą, pritaikė iš esmės kelias analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždraudė nutraukti kreditavimo sutartį, uždraudė vykdyti išieškojimą, tačiau atsakovas to nenurodo kaip jo interesus pažeidžiantį teismo procesinį sprendimą, todėl teismas nekeičia taikytų priemonių apimties. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Kutrienė