Civilinė byla Nr. e2A-1912-910/2021
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00987-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;
(S)
2.4.2.12.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. ieškinį atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. Č., J. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos B. Č. 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduotą leidimą Nr. LSKR-05-180824-00006 atlikti statinio kapitalinį remontą. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovei nuo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-7 (49,86/100 iš 3,69 kv. m), 2-8 (49,90/100 iš 5,23 kv. m) 2-9 (50,1/100 iš 5,05 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas ir bendro naudojimo patalpos yra antrame namo aukšte. Iš bendro naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu 2-9, patenkama į balkoną. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra Butas, konstrukcija tokia, kad virš pirmojo aukšto butų abiejose namo pusėse yra balkonai. Ieškovei priklausantis balkonas yra virš namo pirmo aukšto buto Nr. 1, kurio savininkas yra trečiasis asmuo B. Č..
1.2. Trečiasis asmuo pradėjo ieškovės balkono griovimo darbus, vietoje jo siekdamas įsirengti sau šlaitinį stogą. Jam tokią teisę suteikė Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduotas leidimas Nr. LSKR-05-180824-00006 kapitaliniam statinio remontui (toliau – Leidimas). Informaciją apie išduotą leidimą ieškovė rado internetinėje svetainėje www.infostatyba.lt. Leidimas suteikė teisę buto Nr. 1 savininkui B. Č. įsirengti šlaitinį stogą. Dėl to ieškovė praranda teisę naudotis balkonu, yra pažeidžiamos jos teisės ir interesai.
1.3. Kapitaliniam statinio remontui buvo būtina pateikti bendraturčių – to paties gyvenamojo namo savininkų – sutikimus. Tačiau ieškovė apie projektuojamą balkono griovimą ir šlaitinio stogo įrengimą nebuvo informuota. Projekto vadovei B. Č. pateikė namo bendraturčių R. N., S. N., J. M. ir A. D. sutikimus. Tačiau jiems priklausančio patalpos (3, 4, 5 butai) yra kitame namo gale, taigi buto Nr. 1 kapitalinis remontas jiems jokios įtakos neturės. Tuo tarpu asmenys, kuriuos ši rekonstrukcija tiesiogiai veikia, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo J. A., net nebuvo informuoti.
1.4. Pagal aiškinamąjį raštą kapitalinio remonto tikslas – suremontuoti įgriuvusį namo priestato (1-ojo buto 7, 8, 9 patalpų) stogą, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas. Ten, kur antrajame aukšte yra ieškovei ir trečiajam asmeniui J. A. priklausantis Buto balkonas, į kurį patenkama per bendro naudojimo patalpas, suprojektuotas vienšlaitis stogas. Pagal projektą antrajame namo aukšte nelieka durų. Taigi iš esmės keičiasi pastato fasadas, virš trečiojo asmens B. Č. buto yra suprojektuotas šlaitinis stogas, nors šiuo metu namo abiejose pusėse yra balkonai.
1.5. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2020 m. vasario 17 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr.00-20200217-00022 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyti šie trūkumai: su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pateikta visa statinio kadastro duomenų byla. Tačiau šį trūkumą Trakų rajono savivaldybės administracija pašalino 2020 m. kovo 5 d.
1.6. Patikrinimo akte nurodyta, kad terasos žymėjimo „Tr“ statinio kadastro duomenų bylos antro aukšto plane nėra. Tai reiškia, kad antrame namo aukšte, greta Buto Nr. 2, terasos nėra. Tačiau inventorizacinėje byloje matyti, kad ten suprojektuotas ne langas, o patekimas į erdvę – balkoną ar terasą. Nežinoma, dėl kokių priežasčių VĮ Registrų centro atliktuose brėžiniuose faktiškai buvęs balkonas (ar terasa) nebuvo įtrauktas į Buto bendrą plotą, nors buvo suprojektuotas ir faktiškai naudojamas pagal paskirtį (durys į balkoną-terasą) virš pirmojo aukšto butų (balkonas-terasa). VĮ Registrų centras paaiškino, kad balkonas netraukiamas į bendrą buto plotą, į kurį skaičiuojamas tik įstiklintų balkonų plotas.
1.7. Leidimas išduotas formaliai, nevertinant, ar pateikti sutikimai dėl kapitalinio remonto nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Patikrinimo akte nurodyta, kad name yra šeši butai ir kūrybos dirbtuvės, iš viso – septyni turtiniai vienetai, sutikimus dėl stogo dalies remonto darbų pasirašė butų Nr. 3, 4, 5 savininkai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Stogo dalies remontui pritarė trijų butų savininkai, o buto Nr. 1 savininkas yra statytojas. Taigi stogo dalies remontui pritarė keturi iš septynių butų savininkų. Tačiau sutikimai buvo gauti iš savininkų tų butų, kurie nesiriboja su trečiojo asmens B. Č. ir ieškovės butu, todėl remonto atlikimas jiems jokios įtakos nedaro.
2. Atsakovė, Trakų rajono savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Trakų rajono savivaldybės administracijai per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas Gyvenamosios paskirties (6.3) pastato buto Nr. 1 kapitalinio remonto projektas, o 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Leidimas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktas nustato, kad statybą leidžiantis dokumentas privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad kapitalinio remonto tikslas – suremontuoti įgriuvusį namo priestato (1 buto 7, 8, 9 patalpų) stogą, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas. Dėl to leidimas šiuo atveju net nebuvo būtinas, nes buvo avarinė stogo būklė, kėlusi pavojų aplinkai.
2.2. Stogo dalies remonto darbams pritarė keturi iš septynių butų savininkų, t. y. butų savininkų dauguma, nes iš viso aptariamame name yra 6 butai ir kūrybos dirbtuvės. Todėl atsakovė, išduodama Leidimą, nepažeidė CK 4.85 straipsnio 1 dalies ir teisės aktų reikalavimų. Leidimo išdavimo metu ir projekte nebuvo svarstoma dėl balkonų ar terasų. Taip pati ieškovė vadina šalia jos buto esančią bendrąją namo konstrukciją. Tačiau toks pavadinimas nepagrįstas nei teisinių reglamentavimu, nei faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovės nurodomas „balkonas“ ar „terasa“ yra tiesiog stogo konstrukcija, ant kurios galima patekti iš ieškovės buto per angą (langą), kuri yra skirta patekimui ant stogo avariniu atveju ar sniego valymo tikslais. Jeigu tai būtų balkonas ar terasa, būtų visiškai kitokia statinio ir šios dalies konstrukcija, jis nebūtų taip greit susidėvėjęs ir išpuvęs. Ieškovė šia namo dalimi savavališkai naudojosi, kaip balkonu. Pagal Patikrinimo aktą bendroji statinio konstrukcija, esanti greta Buto, neatitinka balkono apibrėžties, nurodytos statybos technikos reglamente STR 2.02.01:2004.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. Č. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad:
3.1. Trečiasis asmuo inicijavo statinio konstrukcijos (stogo) remontą dėl avarinės būklės. Statinio konstrukcija neatitinka balkono sąvokos, labiau atitinka terasos sąvoką. Pagal VĮ Registrų centro duomenis ant sutapdinto stogo konstrukcijos įrengtas objektas (terasa), į kurį patenkama iš ieškovės Buto, neįregistruota kaip šiam Butui priklausanti terasa. Pagal brėžinius, esančius statinio kadastro duomenų byloje, terasos žymėjimo „Tr“ statinio antro aukšto plane nėra. Tai reiškia, kad antrame namo aukšte, greta Buto, terasos nėra. Ieškovė klaidingai interpretuoja statinio konstrukcijos sąvoką. Ginčo statinio konstrukcija nėra skirta naudoti kaip balkonas ar terasa. Toks naudojimas prieštarauja statinio konstrukcijos paskirčiai ir saugos reikalavimams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie statinio konstrukcijos priskyrimą atskirai bendrojo naudojimo objekto daliai, kuri naudojama tik ieškovės poreikiams tenkinti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A. sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad:
4.1. Atsakovės priimtas norminis aktas yra neteisėtas. Trečiasis asmuo B. Č. atliktų darbų su niekuo nederino, o kitų butų savininkai, duodami sutikimus, nesuprato, kad bus keičiama pati stogo konstrukcija. Įvyko nesusipratimas dėl pačios stogo sąvokos ir dėl to, kad kaimynai nebuvo informuoti, kaip tas stogas bus remontuojamas, jiems nebuvo pateikti jokie brėžiniai, schemos. Kaimynai, kurie tiesiogiai buvo susiję su remonto darbais, iš viso jokio pranešimo negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui B. Č..
6. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijai per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas Gyvenamosios paskirties (6.3) pastato (duomenys neskelbtini) buto Nr. 1 kapitalinio remonto projektas. Buto savininkui B. Č. 2018 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Leidimas atlikti kapitalinį remontą.
7. Ieškovė apie savo teisių galimą pažeidimą, t. y. apie Leidimo išdavimą trečiajam asmeniui, galėjo ir turėjo sužinoti 2018 m. rugpjūčio 24 d., viešai paskelbus leidimą oficialiajame šaltinyje „Infostatyba“. Net jei ieškovė apie Leidimą sužinojo 2019 m. vasarą, jai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nuo 2019 m. birželio 25 d., ji buvo paraginta kuo skubiau susisiekti su paskirtu advokatu. Tačiau skundą dėl Leidimo Departamentui ji pateikė tik 2019 m. gruodžio 23 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi terminą ieškiniui pateikti, nenurodžiusi jokių objektyvių procesinio termino praleidimo priežasčių. Ieškovė neprašė šio terimo atnaujinti, todėl teismas pripažino, kad ieškinys paduotas praleidus terminą ieškiniui pateikti.
8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nustatė, jog namo gyventojai jokių mokesčių ieškovės įvardijamai terasai (balkonui) išlaikyti nemokėjo. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie ginčo statinio konstrukcijos priskyrimą atskirai bendrojo naudojimo objekto daliai, juolab apie ieškovės registruotas nuosavybės teises į terasą (balkoną), ar kad ginčo konstrukcija būtų projektuota ir registruota kaip terasa (balkonas). Teismas sutiko su atsakove, kad, vadovaujantis STR 1.05.01:2017, esant avarinei stogo būklei, Leidimas nebuvo būtinas, todėl atmetė ieškinį, kaip nepagrįstą.
9. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektai (CPK 47 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, B. Č. priteisė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir iš atsakovės ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl byla privalo būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant patikslinti reikalavimą, arba perduota nagrinėti administraciniam teismui. Statyba yra pradėta, tuo tarpu B. Č. dalyvauja byloje tik trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Reiškiant reikalavimą tik panaikinti Leidimą, byla teisminga administraciniam teismui, nes nesusiklosto jokie civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija šiuose santykiuose dalyvauja kaip viešojo administravimo institucija, o ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas.
10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė praleido terminą Leidimui apskųsti. Ieškovė elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Neturėdama žinių apie statybą reglamentuojančias teisės normas, ieškovė siekė įvertinti Leidimo teisėtumą, rinko įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Ieškovė nėra administracinius valdinius įgalinimus turintis subjektas, todėl jos galimybės rinkti įrodymus yra ribotos dėl valstybės institucijų gautų atsakymų turinio ir terminų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką terminas, per kurį institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti. Ieškovė pradėjo teisminį procesą tik surinkusi reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Dėl to terminas nebuvo praleistas, o jeigu praleistas, tai privalėjo būti atnaujintas teismo iniciatyva dėl byloje vyraujančio viešojo intereso.
10.3. Teismo sprendimas yra formalus ir visiškai nemotyvuotas. Teismas nenagrinėjo ieškovės nurodytų motyvų dėl Leidimo neteisėtumo, ignoravo ieškovės argumentus dėl procedūrinių pažeidimų. Sutikimas yra be datos, nepridėta jokia projektinė dokumentacija, nenurodyta statybos rūšis, neatitinka minimalių reikalavimų tokio pobūdžio dokumentui, nepriimtas teisės normų nustatyta tvarka. Nebuvo organizuojamas gyventojų susirinkimas, nebuvo balsavimo, nebuvo nuspręsta dėl bendrojo naudojimo objektų. Toks Leidimas negalėjo būti išduotas. Su statybos darbais taip pat turėjo būti supažindinti visi namo gyventojai, priešingu atveju tai pažeidžia viso pastato gyventojų, administratoriaus teises ir pareigas, elementarius procedūrinius reikalavimus.
10.4. Leidimas išduotas kapitaliniam remontui, tačiau pagal projektą atliekama akivaizdi rekonstrukcija. Dėl to teismo sprendimu Leidimas privalėjo būti panaikintas. Projekte numatyti statybos darbai pakeičia pastato konstrukciją, pakeičia jo aukštį. Plokštumos vietoje atsiranda šlaitas su nuolydžiu. Neteisėtai numatytas ieškovės durų į balkoną panaikinimas, šlaitinis stogas pakeltas aukštai. Ieškovė anksčiau į balkoną patekdavo per slenkstį, balkono grindys (trečiojo asmens B. Č. stogas) buvo gerokai žemiau. Pagal projektą šlaitinio stogo pradžia yra ieškovės durų į balkoną pradžia. Todėl visas vanduo nuo šiol veržiasi per duris į ieškovės Butą.
10.5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po pastatu esantį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Dėl to, atliekant rekonstrukciją, būtinas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kurio nebuvo, apie tai ši tarnyba neinformuota. Su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą taip pat nebuvo pateikta nei visa statinio kadastro duomenų byla, nei ieškovės Buto byla. Projekto vadovė elgėsi nesąžiningai, nes pateikė ne visą būtiną dokumentaciją. Tai yra vienas iš pagrindų naikinti Leidimą, nes projektas neatitinka įstatymų reikalavimų.
10.6. Nėra nė vieno įrodymo, kad stogas (balkonas) buvo avarinės būklės. Dėl to nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Trečiasis asmuo B. Č. neturėjo teisės šalinti stogo (balkono) avarinės būklės. Tokią pareigą turėjo namo administratorius, kuris to nedarė. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad stogas nebuvo avarinės būklės.
10.7. Ieškovės valdoma pastato dalis atitinka tiek balkono, tiek terasos apibrėžtį. Tokios pastato dalies rekonstravimas, ją panaikinant, iš esmės pažeidžia ieškovės nuosavybės teisės neliečiamumą. Neteisėtiems statybos darbams atlikti buvo būtini ieškovės bei trečiojo asmens J. A. sutikimai. Joms priklausantis balkonas visą laiką buvo, jis yra pažymėtas ir išmatuotas inventorinėje byloje, yra išėjimas iš joms priklausančių patalpų į nurodytą pastato dalį. Tai reiškia, kad pastato dalis yra jų nuosavybė. Pagal Lietuvos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles į ieškovės Buto plotą atviras balkonas (terasa) negali būti įskaičiuojamas į bendrą plotą. D4l to, nors pastato dalis ir priklauso ieškovei, ji nenurodyta nekilnojamojo turto išraše, teisinės registracijos tokiai nuosavybės teisei nėra.
11. Atsakovė, Trakų rajono savivaldybės administracija, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. Č. nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą, priteisti trečiajam asmeniui visas apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės keičia nuomonę ir savo reikalavimą panaikinti Leidimą grindžia nauja aplinkybe – pastato butų savininkų tinkamo sutikimo atlikti stogo remonto darbus nebuvimu. Teismo sprendimas nenulems namo patalpų ir butų savininkų teisinės padėties pablogėjimo vien dėl to, kad bus panaikintas ar paliktas galioti Leidimas atlikti stogo konstrukcijos kapitalinį remontą, kuriam patys gyventojai ir davė sutikimą. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjamoje byloje. N4ra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytu motyvu.
12.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Bylos rūšinio teismingumo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3305-983/2020, kuri yra įsiteisėjusi, todėl privaloma ir vykdytina.
12.3. Byla nėra susijusi su viešuoju interesu. Ieškovė neatskleidė, koks viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste buvo pažeistas ir turėtų būti ginamas. Nagrinėjamoje byloje yra aiškiai apibrėžtas ieškovės individualus interesas. Ieškovė remiasi viešuoju interesu, siekdama įrodyti buvus pagrindą atnaujinti terminą Leidimui ginčyti. Tačiau ieškinys buvo atmestas ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, kaip savarankiško pagrindo.
12.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes. Toks procesinis elgesys neužtikrina nei greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, nei sąžiningo bylinėjimosi. Ieškovė neatskleidė bylai reikšmingų duomenų pirmosios instancijos teisme, nesirėmė argumentais, kad Leidimas išduotas, esant šio dokumento išdavimo procedūrinių pažeidimų, kad išduotas ne tai statybos rūšiai, kad atliekant rekonstrukciją negautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, kad pastato stogas nebuvo avarinės būklės, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės atlikti stogo remonto darbų. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl neturi teisės jomis remtis apeliacinėje instancijoje.
12.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime pats pripažino, jog Leidimas išduotas neteisėtai, nes neteisingai nurodyta statybos rūšis. Vieną skundžiamame sprendime esantį žodį, kuris parašytas esant rašymo klaidai, vietoje žodžių junginio „stogo konstrukcija“, apibrėžiančio objektą, daiktą, ieškovė neteisingai vertina izoliuotai, kaip aplinkybę, kad teismas sprendė ginčą dėl statybos darbų pobūdžio. Ieškovės pozicija reiškia klaidingą statinio konstrukcijos (stogo) interpretaciją. Statinio konstrukcija nėra skirta naudoti ją, kaip balkoną ar terasą. Faktinis ieškovės naudojimasis stogu, kaip balkonu-terasa, ar konkretaus patekimo ant stogo per atitinkamą angą – duris – įrengimas, liudytojų interpretacijos, nepaneigia šios statinio konstrukcijos rūšies ir naudojimo paskirties.
12.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių statinio konstrukcijos avarinę būklę. Teismui pateikti papildomi įrodymai (nuotraukų skaitmeninės kopijos), kurie įrodo, kad ginčo statinio konstrukcija neatitinka nei balkono, nei terasos paskirties, taip pat kad medinės stogo konstrukcijos supuvusios ir dėl tokios stogo avarinės būklės, šiam sugriuvus, buvo atliekamas statinio konstrukcijos (stogo) remontas. Tai patvirtino ir liudytojas.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A., su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti trečiajam asmeniui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Sprendžiant dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų likimo ir jų statybos darbų ar atitinkamo su šiais darbais susijusio statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, sprendžiama dėl visų butų savininkų materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl to jie visi arba bent jau jų atstovas (bendro naudojimo objektų administratorius) privalėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
13.2. Ieškovė ieškiniu ginčijo tik statybą leidžiantį dokumentą ir neprašė šalinti statybos padarinių, nes šis reikalavimas savo esme yra civilinio teisinio pobūdžio, o jam esant ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Kol toks reikalavimas nekeliamas, ginčo, kaip išimtinai tik administracinio teisinio pobūdžio, negalima nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose ir bylą būtina grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tam, jog būtų išspręstas reikalavimo tikslinimo arba bylos perdavimo nagrinėti administraciniam teismui pagal bylų rūšinio teismingumo taisykles klausimas.
13.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymas priimti ieškovės skundą ir ieškovės nepasinaudojimas teise šį teismo sprendimą apskųsti negali lemti proceso bendrosios kompetencijos teismuose teisėtumo ir paneigti ieškovės teisės į apeliaciją.
13.4. Nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo atliekamiems statybos darbams ir statinio projekto sprendiniams atlikti būtinos gavimo procedūros. Bendraturčiai ne tik nedavė sutikimo atlikti statinio projekte numatytus darbus, bet ir tokio sutikimo objektyviai negalėjo duoti, nes jiems nebuvo nurodyta, kokius darbus numatoma atlikti, jie nebuvo supažinti su projekto sprendiniais ar bent kokiais nors projektavimo pasiūlymais ir kitokiais dokumentais (brėžiniais ar pan.), iš kurių galėtų susidaryti įspūdį apie numatomus statybos darbus. Išduodant Leidimą, taip pat nebuvo vertinta statinio kadastro duomenų byla, nes ši nebuvo pateikta.
13.5. Pagal projektą, kuriam yra išduotas Leidimas, yra keičiami statinio išorės matmenys, tai yra pagrindinis statinio rekonstravimo požymis, skiriantis šią statybos rūšį nuo kapitalinio remonto (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 dalys). Dėl to Leidimas turėjo būti išduotas statybos rūšiai – statinio rekonstravimui su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant ir būtinybę gauti Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimą, nes statinys yra valstybinėje žemėje (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
15. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosavybės teise priklauso Butas Nr. 2 su rūsiu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 2-7, 2-8 ir 2-9. Butas yra 1960 m statybos, 2 aukštų gyvenamajame name, kuriame yra iš viso šešios gyvenamosios paskirties patalpos ir viena negyvenamosios paskirties patalpa. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. išdavė Leidimą trečiajam asmeniui B. Č. atlikti statinio kapitalinį remontą. Šiam trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, kuris yra pirmame daugiabučio namo aukšte. Tuo tarpu ieškovei priklausantis Butas yra antrame aukšte. Butui priklausančioje bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 2-9, yra durys, pro kurias buvo galima patekti ant namo konstrukcijos, kuri buvo ir buto Nr. 1 plokščias sutapdintas stogas, ir kurią ieškovė bei kiti antro aukšto gyventojai naudojo kaip jiems priklausančią terasą ar balkoną.
17. Leidimas buvo išduotas kapitalinio remonto projektui, pagal kurį turėjo būti suremontuotas įgriuvęs namo priestato, bute Nr. 1 esančių patalpų, pažymėtų indeksais 7, 8, 9, stogas, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas, taip pat apšiltinamos pastato sienos ir pamatas. Stogas pagal projektą projektuojamas vienšlaitis.
18. Ieškovė, sužinojusi, kad buto Nr. 1 formuojamas stogas bus šlaitinis, vietoje buvusio plokščio, ginčijo atsakovės išduotą Leidimą, teikdama skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri nenustatė pagrindų panaikinti Leidimą. Dėl to ieškovė Leidimo teisėtumą ginčija teisme.
Dėl ginčo teismingumo
19. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jos reikalavimą, pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Byloje atsakove yra tik Trakų rajono savivaldybės administracija, kuri veikia kaip viešojo administravimo institucija, ieškovė reikalauja panaikinti tik Leidimą, todėl byla teisminga administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
20. Ieškovė, prieš pateikdama nagrinėjamą ieškinį, buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. kovo 12 d. rašto ir Leidimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3305-983/2020 atsisakė priimti ieškovės skundą ir nurodė, kad dėl ginčo ji turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šia nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad, ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2018; 2018 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-8/2018 ir kt.).
21. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą.
22. Ieškovė ieškinyje pati buvo nurodžiusi, kad trečiasis asmuo B. Č. pradėjo jos balkono griovimo darbus ir siekia įsirengti šlaitinį stogą virš jam priklausančio buto Nr. 1. Taip pat byloje esančiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. kovo 12 d. rašte nurodyta, kad buto Nr. 1 buvusi sutapdinto stogo konstrukcija demontuota, nuardyta dalis parapeto, su minimaliu nuolydžiu (neiškylant virš parapeto) sudėtos naujos medinės gegnės, uždengtos profiliuota skarda. Taigi statyba jau yra pradėta. Dėl to ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia bylos teismingumo administraciniam teismui klausimą.
Dėl praleisto termino reikalavimui panaikinti statybą leidžiantį dokumentą pareikšti
23. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui dėl Leidimo panaikinimo pareikšti. Ieškovė teigia, kad ji elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes, neturėdama teisinių žinių, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama įvertinti Leidimo teisėtumą. Jeigu terminas būtų pripažintas praleistu, jis turėtų būti atnaujintas dėl ieškovės sąžiningų veiksmų ir byloje vyraujančio viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
24. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (pagal dabar galiojančią ABTĮ redakciją – 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Taigi, sprendžiant dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas Leidimas išduotas 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir tą pačią dieną apie jo išdavimą paskelbta oficialiame statybą leidžiančių dokumentų šaltinyje – Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Stogo montavimo darbų ir skardos įleidimo į sieną, ją įpjaunant, darbai buvo perduoti 2019 m. spalio 29 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu (el. b. failas 1, l. 122).
27. Ieškovė dėl teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi 2019 m. balandžio 3 d. Ieškovei advokatė paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 25 d. sprendimu. Paskirta advokatė 2019 m. spalio 22 d. pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl Leidimo ir su juo susijusių dokumentų kopijų pateikimo, o 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Inspekcija 2020 m. kovo 12 d. raštu nurodė, kad ieškovės prašymas panaikinti Leidimą yra nepagrįstas. Ieškovė dėl šio Inspekcijos rašto ir Leidimo 2020 m. balandžio 17 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiam 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovės skundą kaip neteismingą, ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. pateikė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui.
28. Pažymėtina, kad Leidimo išdavimo išviešinimo faktas neatskleidžia projekto, kuriam šis Leidimas yra išduotas, turinio. Ypač tokiu atveju, kaip nagrinėjamoje byloje, kai yra kilęs klausimas ir dėl daugiabučio namo savininkų tinkamo informavimo apie vykdomos statybos projektą, nes būtina sąlyga Leidimui išduoti buvo bendraturčių sutikimas. Tik detaliai susipažinęs su pačiu projektu, asmuo gali įvertinti būsimos statybos atitiktį jo teisėms, taip pat apsispręsti dėl teisių gynimo, jeigu šios pažeistos. Pripažintina, kad tokiems duomenims išsireikalauti ieškovei reikėjo teisinių žinių, todėl ji turėjo kreiptis teisinės pagalbos. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti 2018 m. rugpjūčio 24 d.
29. Prašymą dėl teisinės pagalbos ieškovė pateikė 2019 m. balandžio 3 d., kai statyba dar nebuvo baigta. Antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta 2019 m. birželio 25 d., tik 2019 m. spalio 22 d. jai atstovavusi advokatė pateikė prašymą atsakovei dėl Leidimo ir jį sudarančių dokumentų kopijų gavimo. Byloje nėra duomenų, kada ieškovės atstovei atsakovė pateikė prašomus dokumentus, bet skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., tai yra praėjus dviem mėnesiams nuo prašymo atsakovei dėl dokumentų kopijų pateikimo. Dėl to tikėtina, kad, atsakovei pateikus ieškovės atstovei prašytus dokumentus per vieną mėnesį, būtent tuo metu ji ir sužinojo apie jos pažeistas teises. Po to visi skundai ir kiti procesiniai dokumentai buvo teikiami nepraleidžiant įstatymuose nustatytų jų apskundimo terminų.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad po 2019 m. birželio 25 d. antrinės teisinės pagalbos ieškovei paskyrimo ji tik 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Pažymėtina, kad ieškovė visą laikotarpį nuo tada, kai trečiasis asmuo pradėjo faktiškai vykdyti statybos darbus ir formuoti šlaitinį stogą vietoje plokščio, iki antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo ir advokatės paskyrimo, buvo priklausoma ir nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos, ir nuo jai paskirto konkretaus advokato veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, taip pat tai, kad nuo Leidimo išdavimo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nėra praėję daugiau kaip 10 metų, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas atnaujinti ieškovės praleistą terminą Leidimui ginčyti (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis; CPK 78 straipsnis).
Dėl teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų
31. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti visi namo bendraturčiai, taip pat trečiojo asmens B. Č. procesinė padėtis nebuvo pakeista iš trečiojo asmens į atsakovo.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
34. Bylos duomenimis, namas, kurio dalies kapitaliniam remontui išduotas ginčijamas Leidimas, turi šešias gyvenamosios paskirties patalpas ir vieną negyvenamosios paskirties patalpą. Leidimas išduotas gyvenamosios paskirties (6.3) pastate esančio buto Nr. 1 kapitalinio remonto projektui, kurio sudėtinė dalis yra R. N., S. N., J. M. ir A. D. pasirašytas sutikimas, kad jie neprieštarauja, jog B. Č. atliktų buto (duomenys neskelbtini), priestato Nr. 1-7, 1-8, 1-9 stogo dalies remonto darbus savo lėšomis ir kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas B. Č. vardu.
35. Ieškovė Leidimą ginčijo remdamasi ir aplinkybe, kad ji nebuvo informuota apie rengiamą stogo rekonstrukcijos projektą, o sutikimus pateikusiems 3, 4, 5 butų savininkų teisėms ši rekonstrukcija jokios įtakos nedaro.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai namo bendraturčiai R. N. ir A. D. parodė, jog sutikimą davė manydami, kad stogas bus atstatytas, laikantis pirminio projekto. Byloje yra A. D. 2019 m. lapkričio 4 d. prašymas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai jo parašą, patvirtinantį, kad jis sutinka su patalpų rekonstrukcija, laikyti negaliojančiu, nes B. Č. pateikė tik projektinius pasiūlymus, nesudarydamas galimybės susipažinti su pačiu projektu; uždengus tik stogą, atsirado vizualinė tarša (el. b. failas 1, l. 65). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą vertinti, kad byloje kilęs ginčas dėl Leidimo teisėtumo susijęs su visų namo bendraturčių teisėmis bei interesais.
37. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama panaikinti Leidimą ir atsakove nurodydama tik Trakų rajono savivaldybės administraciją, kuri išdavė Leidimą, o patį statytoją, kuriam išduotas Leidimas, – trečiuoju asmeniu. Taip pat trečiuoju asmeniu buvo nurodyta J. A., kuri kartu su ieškove naudojasi prie jos buto esančiomis bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-7, 2-8 ir 2-9. Ieškinyje iš karto buvo nurodyta, kad statybos darbai pagal ginčijamą Leidimą jau yra atlikti, ir pateikti šią aplinkybę patvirtinantys duomenys.
38. Jau nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Taigi nagrinėjamoje byloje, ieškovei prašant tik panaikinti Leidimą ir atsakove nurodžius tik šį Leidimą išdavusį asmenį, kai pagal ginčijamą Leidimą jau yra atlikti statybos darbai, galimas palankus teismo sprendimas jai nesukeltų norimų padarinių.
39. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kokio rezultato savo ieškiniu ji siekia – tik leidimo panaikinimo ar ir jau atliktų statybų padarinių šalinimo. Jeigu ieškovė iš tikrųjų siekia atliktų statybų padarinių šalinimo, teismas turėjo pasiūlyti trečiuoju asmeniu nurodytą B. Č. traukti atsakovu (CPK 45 straipsnis).
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pozicija ir apeliaciniame skunde taip pat nėra pakankamai aiški, nes ji kvestionuoja bylos teismingumą, teigdama, kad pagal jos reikalavimą panaikinti tik Leidimą byla turėjo būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant patikslinti reikalavimą, arba ją perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Tačiau, formuluodama galutinį apeliacinio skundo reikalavimą, ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.
41. Norint nustatyti, ar teismo sprendimas gali įtakoti į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teises ir pareigas, visų pirmą reikia žinoti tikslų ieškovės reikalavimą ir šio reikalavimo pagrindą. Tik tada galima atsakyti į klausimą, kokių asmenų teises ir pareigas gali nulemti šių reikalavimų tenkinimas, kas yra tiesioginis reiškiamo reikalavimo atsakovas, kas turi dalyvauti byloje bendraieškiu, o kas – trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neišsiaiškino.
42. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes, priėmus ieškinį su trūkumais, neatskleista, koks tikrasis ieškovės reikalavimas ir kokių asmenų materialiąsias teises ir pareigas jis gali nulemti.
43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimų, neišaiškinus, kokius asmenis ji, atsižvelgdama į ieškiniu siekiamą tikslą, turėtų traukti atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, buvo neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo
44. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo jos argumentų dėl Leidimo teisėtumo, neanalizavo aplinkybės, jog Leidime nurodyta ne tokia statybos rūšis, kokia iš tikrųjų yra atliekama pagal projektą, netikrino, ar tinkamai buvo gautas kitų butų savininkų sutikimas, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad stogas buvo avarinės būklės, kad ieškovė neturi nuosavybės teisės į balkoną (terasą). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
45. Išanalizavus byloje esančius pastato brėžinius ir nuotraukas, sutiktina su Inspekcijos 2020 m. kovo 12 d. rašte padaryta išvada, kad bendroji statinio konstrukcija greta Buto labiau atitinka STR 2.02.01:2004 4.34 punkte pateiktą terasos apibrėžtį, pagal kurią terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Tačiau iš byloje esančių buto Nr. 2 techninės apskaitos bylos fragmentų ir buto Nr. 1 techninės apskaitos bylos duomenų bei pastato nuotraukų, atsižvelgiant į bendrą statinio nusidėvėjimo būklę, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ant buto Nr. 1 stogo būtų buvusi įrengta terasa, skirta naudotis antro aukšto butų savininkams.
46. Kartu pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ant buto Nr. 1 stogo nebuvo įrengta terasa, savaime nereiškia, jog buvusio plokščio sutapdinto stogo konstrukcijos pakeitimas į vienšlaitį su minimaliu nuolydžiu stogą, nepažeidžia ieškovės, kaip Buto Nr. 2 savininkės, teisių ir interesų. Byloje esantys namo brėžiniai ir nuotraukos patvirtina, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui J. A. priklausanti bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu Nr. 2-9, turi duris, vedančias ant anksčiau buvusio plokščio namo stogo. Šios durys visada buvo ir yra nubraižytos namo plane. Tuo tarpu kapitalinio remonto projekto, kuriam išduotas Leidimas, brėžiniuose antrame namo aukšte nėra jokių durų virš suprojektuoto šlaitinio stogo.
47. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pagal projektą numatyta tas duris panaikinti, ar ieškovei buvo atskleistas šis faktas. Taip pat teismas nesiaiškino šių durų pirminės paskirties, todėl apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti, ar jos yra būtinos, ar jų (ne)palikimas, esant vienšlaičiam stogui, nepažeidžia saugumo reikalavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo išsireikalautas ir Inspekcijos 2020 m. vasario 17 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. 00-20200217-00022.
48. Vienas iš pagrindinių pirmosios instancijos teismo motyvų, dėl kurių atmestas ieškovės ieškinys, – aplinkybė, kad namo stogo būklė buvo avarinė, todėl pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktą Leidimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia išvada.
49. Pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktą statybą leidžiantis dokumentas privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
50. Nurodytoje teisės normoje aptariamas skubių statybos darbų, siekiant išvengti avarijos grėsmės, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Taigi įstatyme įtvirtinti tam tikri neatidėliotini darbai, kuriais siekiama arba sustabdyti tam tikrus statinio griuvimo procesus, arba pašalinti jau įvykusius griuvimo procesus. Tačiau šis reglamentavimas neskirtas nei kapitaliniam remontui, nei rekonstrukcijai, kuriais siekiama ilgalaikio ir stabilaus statinio išvaizdos bei konstrukcijos pakeitimo.
51. Pažymėtina tai, kad STR 1.03.01: 2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nustato reikalavimus statinio avarinei būklei konstatuoti: statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [3.1] ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę (13 punktas), o ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, pateikia statinio naudotojui statinio ekspertizės aktą su išvada (15 punktas). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog trečiasis asmuo B. Č. būtų kreipęsis dėl ekspertizės atlikimo ar ji būtų atlikta kitų asmenų iniciatyva. Išvadą apie avarinę stogo būklę Trakų rajono savivaldybė padarė vien iš projekte nurodyto teiginio. Kapitalinio remonto tikslas – suremontuoti įgriuvusį namo priestato (1 buto 7, 8, 9 patalpų) stogą, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino.
52. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustato skirtingus statinio rekonstravimo ir statinio kapitalinio remonto požymius. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, taip pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. (9 punktas), tuo tarpu statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis (10 punktas).
53. Nagrinėjamoje byloje pateiktame projekte, kuriam išduotas ginčijamas Leidimas, nurodyta, kad statybos rūšis – kapitalinis remontas, kurio tikslas – suremontuoti įgriuvusį namo priestato (1 buto 7, 8, 9 patalpų) stogą, pakeičiant supuvusias laikančiąsias konstrukcijas. Projekto aiškinamajame rašte prie pastatą apibūdinančios konstrukcinės schemos nurodyta, kad jos stogas – šlaitinis medinių gegnių stogas, taip pat nurodoma, kad stogas projektuojamas vienšlaitis, numatoma stogo danga – beasbestiniai banguotieji lakštai. Tačiau iš tikrųjų pagal pradinį projektą pastatas turėjo plokščią sutapdintą stogą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar projekte nurodyta tinkama statybos rūšis, ar leidimą teikiančiai institucijai tinkamai buvo atskleisti daromi namo stogo konstrukcijos, o kartu ir matmenų, pakeitimai.
54. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų ieškinyje nurodytų, taip pat bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, tai yra nesiaiškino, ar butų savininkams tinkamai buvo atskleistas planuojamų statybų projektas, ar pagal vykdomą projektą numatytas ieškovės naudojamų patalpų durų panaikinimas, kokia buvo jų paskirtis anksčiau, ar šlaitinio stogo formavimas nepažeis ieškovės ir kitų bendrojo naudojimo patalpų naudotojų interesų saugumo aspektu, jeigu durys į šlaitinį stogą išliks, ar Leidimas buvo išduotas tai statybų rūšiai, kuri iš tikrųjų yra vykdoma, ar stogas buvo pripažintas avarinės būklės.
55. Pagal neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl to konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teisė į apeliaciją.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad termino reikalavimui dėl Leidimo panaikinimo pareikšti neatnaujinimas, nenustatymas termino ieškinio trūkumams šalinti, sąlygojo nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, kuris sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktais.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus