ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Ne, nu, tai taip“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ne, nu, tai taip“, trečiasis asmuo M. R. dėl pirkėjo teisių gynimo dėl parduoto nekokybiško naudoto automobilio.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. K. teismo prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ 2024 m. vasario 18 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos (toliau tekste – automobilis), pardavimo, įpareigoti atsakovę savo jėgomis ir lėšomis pasiimti iš ieškovės automobilį ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai už automobilį sumokėtą 4100,00 Eur sumą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1597,11 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2024 m. vasario 18 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ už 4100,00 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos. Automobilį rado interneto svetainėje autogidas.lt. Parduodant automobilį, atsakovė nenurodė jokių automobilio trūkumų, teigė, jog jis puikios būklės. Ieškovė automobilį 2024 m. gegužės 24 d. pristatė į autoservisą UAB „Alkidėja“, kur buvo atlikti eksploataciniai darbai (rato guolio, gal. amortizatorių keitimas ir kt.). Už detales ir darbus sumokėjo 355,00 Eur. 2024 m. rugsėjo 16 d. Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartimi automobilį pardavė S. K. už 4200,00 Eur. S. K. pareiškė pretenzijas dėl automobilio kokybės, reikalavo jį pasiimti atgal ir grąžinti pinigus, nes patikrino automobilį servise ir rado trūkumų. S. K. per savo sūnų susirašinėjimo programėle pateikė ieškovei UAB ,,Service MD Group‘‘ sąmatą, kur buvo nurodyta, jog automobilio trūkumų remonto kaina 7205,55 Eur su PVM. Ieškovė, matydama tokius duomenis apie automobilio būklę, nenorėjo įsivelti į teisminį ginčą su S. K., todėl sutiko pasiimti automobilį, 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarė Transporto priemonės grąžinimo sutartį, kurios pagrindu S. K. už 4200,00 Eur grąžino (pardavė atgal) ieškovei automobilį, o ieškovė grąžino 4200,00 Eur. 2024 m. spalio 29 d. ieškovė kreipėsi į oficialią VW automobilių atstovybę UAB „Autojuta“, kuri patikrinusi ginčo automobilį pateikė raštu patikros išvadą ir remonto sąmatą, kuri sudaro 19 153,36 Eur. Patikroje išsamiai aprašyta, kad automobilis turi daug trūkumų. Ieškovė teigia, kad atsakovė akivaizdžiai nuslėpė tikrąją automobilio būklę ir neatskleidė jos ieškovei.

3.       Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su byloje pareikštais reikalavimais nesutiko visiškai ir prašė juos atmesti. Nurodė, jog atsakovė ginčo automobilį 2024 m. sausio 31 d. įsigijo iš M. R., kuris atvyko į įmonę įsigyti kito atsakovės parduodamo automobilio ir jį išsirinko. Tuo pačiu pasiūlė iš jo įsigyti ginčo automobilį, kas ir buvo padaryta. Ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, jo rida buvo apie 192980 km. Kitą dieną automobilis buvo nuplautas, užpilta kuro ir jis pastatytas aikštelėje pardavimui, nes su nupirktais automobiliais perpardavimui nevažinėjama. Ieškovė buvo atvykusi ne viena, o su keliais asmenimis. Apžiūrint automobilį paaiškėjo, jog pirkėja yra įmonės savininko buvusios žmonos draugė. Automobilis buvo apžiūrimas gana ilgai, viskas buvo tikrinama, buvo padaryti du ar trys bandomieji važiavimai, paprašyta VIN kodo, norint pasitikrinti automobilio istoriją. Visi duomenys pirkėjai buvo suteikti, parodyti turimi automobilio dokumentai. Atsakovė sutiko leisti automobilį tikrintis servise pas pirkėjos pažįstamus. Pirkėja, pasitarusi su ja atvykusiais asmenimis, nutarė pirkti automobilį jo nepatikrinusi servise. 2024 m. vasario 18 d. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis buvo perduotas ieškovei ir ši išvyko. Nuo to laiko iš ieškovės nebuvo jokių pretenzijų dėl ginčo automobilio kokybės. Praėjus 7 ar 8 mėnesiams į aikštelę atvyko ieškovė su vyriškiu bei pareiškė, kad pirko ginčo automobilį ir dabar privaloma jį pasiimti atgal. Teigė, kad atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už automobilio defektus, atsiradusius ieškovei jį intensyviai eksploatuojant. Nuo ginčo automobilio įsigijimo, ji per aštuonis mėnesius nuvažiavo 17368 km. Ieškovė tik du kartus lankėsi servise, t. y. keitė ABS bloką ir atliko važiuoklės remontą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nutraukė tarp ieškovės S. K. ir atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ 2024 m. vasario 18 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. pardavimo; įpareigojo atsakovę MB „Ne, nu, tai taip“ savo jėgomis ir lėšomis pasiimti iš ieškovės S. K. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai už automobilį sumokėtą 4100,00 Eur sumą; priteisė iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai 1104,59 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); priteisė iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai 2515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės S. K. atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ naudai 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

5.       Teismas konstatavo, kad dalį nurodytų trūkumų patvirtino ieškovės į bylą pateiktos S. K. darytos nuotraukos iš kurių matyti, jog egzistuoja kėbulo dugno virinimo žymės. Ieškovė taip pat grindė 2024 m. rugsėjo mėn. buvusius automobilio trūkumus, į bylą pateikta remonto užsakymo paraiška, tačiau teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nes jis nei patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes – remonto užsakymo paraiška yra S. K. vardu, joje nurodyto automobilio valstybinis numeris neatitinka ginčo automobilio numerio. Šios sutarties metu egzistavusius trūkumus patvirtina kiti byloje pateikti įrodymai, t.y. Car Vertical ataskaita, Autojuta serviso automobilio patikros lapai.

6.       Teismas vertino, jog, nors šalių sudaryta sutartis yra tipinės formos, joje numatyta, tačiau ieškovės pateiktoje sutartyje nepažymėta varnele nei aplinkybė, ar autotransporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, nepažymėti jokie autotransporto priemonės trūkumai, tačiau atmetami atsakovės teiginiai, jog ieškovės nurodomi automobilio trūkumai negali būti laikomi esminiu sutarties pažeidimu. CK 6.352 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose laikomas viešąją oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.

7.       Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo taikyti CK 6.353 straipsnio 10 punkto tuo aspektu, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę per protingą terminą ir per šį terminą nenutraukė sutarties. Teisinę reikšmę turi tai, kad ieškovei buvo suteikta klaidinanti informacija apie automobilio ridą ir teismui nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė šia informacija pasitikėjo ir nieko nežinojo apie jos klastojimo faktą iki 2024 m. rugsėjo 27 d. t. y. iki tol kol su S. K. sudarė Transporto priemonės grąžinimo sutartį dėl joje nurodytų techninių trūkumų (įskaitant ridą), o vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 17 d., kuomet buvo sugeneruota Car Vertical ataskaita.

8.       Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog automobilio rida buvo esminė sutarties sąlyga šalims tariantis dėl automobilio pirkimo. Teismui nustačius, jog ji buvo pažeista, jau vien ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja CK 6.217 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas – egzistuoja esminis sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties.

9.       Teismas iš dalies sutikdamas su tuo, kad dalis trūkumų atsirado po automobilio eksploatacijos ir išoriškai apžiūrint automobilį ir tikrinant jį sutarties sudarymo dieną nebuvo nurodyti, nors turėjo būti aiškiai matomi (pvz. žibinto apatinė ausis išlaužta, besilupantys kapoto dažai, nepritvirtintas akumuliatorius ir pan.) arba apie dalį trūkumų ieškovė apžiūros metu žinojo (pvz., neatsidarantis automobilio langas, galinio bamperio pažeidimai (teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 6 d. 1 val. 17 min. 02 sek., 18 min. 1 val. 17 min. 50 sek.) negalėjo daryti išvados, kad techninė automobilio būklė jo pirkimo metu atitiko visus kokybės reikalavimus.

10.       Teismas laikė įrodytu šias aplinkybes: 1) automobilio trūkumai dėl jo atstatymo po autoįvykių egzistavo jau pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu; 2) ieškovė apie šiuos trūkumus nebuvo tinkamai informuota; 3) atsižvelgiant į informacijos pateiktos atsakovės viešoje ofertoje, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį gauti automobilį be aptartų trūkumų, tokį, kuris nebuvo savo laiku pripažintas elementariu metalo laužu. Atsakovės išreikštos abejonės dėl ieškovės 2024 m. gruodžio 2 d. atliktos privalomosios transporto priemonės techninė apžiūros poreikio ir pagrįstumo atmestos – ieškovė iki šio termino galu gale gavusi visą informaciją apie automobilio būklę, turėjo teisę įsitikinti, ar automobilis atitinka saugumo reikalavimus ir iš viso gali būti eksploatuojamas.

11.       Teismas sprendė, jog ieškovės išlaidų nebūtų buvę, jeigu atsakovė savalaikiai ir tinkamai būtų suteikusi visą informaciją apie tikrąją automobilio būklę ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovė eksploatavo automobilį beveik 7 mėnesius, nuvažiavo apie 17000 km. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nors vienas iš šių trūkumų, kurie buvo šalinami 2024 m. gegužės 24 d.,  egzistavo dar 2024 m. vasario 18 d. t. y. sudarant sutartį dėl automobilio pirkimo tarp šalių, o nebuvo pačios ieškovės automobilio eksploatacijos pasekmė. Nenustačius, kad dėl šių išlaidų atsakinga atsakovė (CK 6.281 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šioje apimtyje turėtų reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti žalą už atliktus automobilio remonto darbus ir pirktas automobilio dalis atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Ne, nu, tai taip“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2025-11-12 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nuspręsta nutraukti tarp ieškovės S. K. ir atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ 2024 m. vasario 18 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2012 m. pardavimo; įpareigoti atsakovę MB „Ne, nu, tai taip“ savo jėgomis ir lėšomis pasiimti iš ieškovės S. K. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai už automobilį sumokėtą 4100,00 Eur sumą; priteisti iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai 1104,59 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); priteisti iš atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“ ieškovės S. K. naudai 2515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį pilnai atmesti; priteisti iš ieškovės išlaidas turėtas advokato pagalbai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovų paaiškinimus, jog jeigu tokie automobilio trūkumai (defektai) būtų buvę 2024-02-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties metu, automobilis 2023 m. rugpjūčio mėnesį nebūtų praėjęs techninės apžiūros, kuri galiojo iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio.

12.2.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilio trūkumai galėjo atsirasti laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2024-02-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau yra labai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti automobilį eksploatuojant ieškovei, nes kaip jau minėta, ji neigė jį intensyviai eksploatavusi, t.y. nuvažiavusi apie 17 000 km. Tikėtina, kad ieškovei eksploatuojant automobilį 7 mėnesius, jis galėjo turėti neįregistruotų eismo įvykių, vėliau buvo suremontuotas, remonto metu atliekant virinimo darbus ir išpjaunant DPF ir antrinį filtrą.

12.3.                      Teismas neįvertino ieškovės veiksmų, kuomet automobilio pirkėja S. K. pareiškė jai pretenzijas dėl automobilio defektų. Ieškovė be jokio ginčo 2024-09-27 su S. K. sudarė Transporto priemonės grąžinimo sutartį dėl joje nurodytų techninių trūkumų, tai patvirtina faktą, jog ieškovė apie jų buvimą jau žinojo parduodama automobilį S. K..

12.4.                      Teismas neįvertino, kad per visą ginčo automobilio eksploatacijos laikotarpį ieškovė apeliantei nepareiškė jokių pretenzijų, tai leidžia teigti, jog automobiliu buvo galima naudotis pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to ir tai sėkmingai buvo daroma.

12.5.                      Teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė CarVertical ataskaitai, kurioje nėra nurodytas joje esančių duomenų šaltinis (kurį būtų galima patikrinti), be to ieškovė taip pat byloje nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų duomenis šioje ataskaitoje. Apeliantės nuomone, CarVertical ataskaita kaip įrodymas turi būti vertintinas itin kritiškai, nes pagal byloje esančius duomenis ieškovė 2024-11-23 ginčo automobilį apžiūrai pateikė UAB „Autojuta“, kuri yra oficialus VW atstovas ir kuri kompiuterinės diagnostikos metu patikrinusi automobilio įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją nenustatė odometro klastojimo fakto.

12.6.                      Teismas, vertindamas įrodymų visumą, visiškai ignoravo iš VĮ Regitra gautus įrodymus, tarp kurių yra 2017-06-01 Techninės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Būtent šio dokumento pagrindu ginčo automobilis buvo pirmą kartą įregistruotas registre, o jame nurodyti duomenys apie techninės ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas paneigia apylinkės teismo išvadas, kad 2024-02-18 automobilio techninė būklė neatitiko sutarties sąlygų.

12.7.                      Teismas nepasisakė ir neatsižvelgė, kad, sprendime nustačius, jog ieškovė eksploatavo automobilį beveik 7 mėnesius ir nuvažiavo apie 17 000 km, byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji laikėsi daikto naudojimo taisyklių (pvz. periodiško tepalo keitimo).

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2025-11-12 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą; priteisti ieškovei S. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė neturi specialių žinių, susijusių su automobilių būklės įvertinimu, todėl ji nežinojo ir net negalėjo žinoti apie automobilio tikrąją būklę, o ypač, kai atsakovės atstovas patikino, jog automobilio būklė yra labai gera. 2025-05-06 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jos išsilavinimas vidurinis, todėl ji apie automobilių techninę būklę neišmano. Jai buvo paminėti tik kosmetiniai trūkumai. Klausė, ar automobilis tvarkingas, ji buvo patikinta, kad tvarkingas, jog defektų nėra. Apie automobilio patikrinimą nebuvo kalbos, nes ji pasitikėjo pardavėjo žodžiais.

13.2.                      Patikrinus automobilį paaiškėjo, jog jis turi daug rimtų trūkumų, jo rida netikra, yra atvežtas iš JAV aukciono po didelio eismo įvykio ir jog jį draudžiama eksploatuoti. Šios informacijos atsakovė nebuvo atskleidusi ieškovei. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo imti ir ginčytis su S. K., yra deklaratyvūs.

13.3.                      Tai tėra atsakovės prielaidos, bet jos neparemtos jokiais objektyviais įrodymais, jog defektus, kuriuos nustatė autorizuotas ir specializuotas autoservisas, Volkswagen oficialus atstovas, galėjo nustatyti autoservisai, kurie atliko nedidelius eksploatacinio pobūdžio darbus, o ne tyrė automobilį.

13.4.                      Vien tai, kad ginčo automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nepaneigia byloje surinktų įrodymų apie tai, jog jis turėjo ir turi rimtų esminių defektų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017; ir kt.). Atsakovė neprašė leisti automobilį patikrinti pas jo pasirinktą specialistą, neprašė skirti teismo ekspertizės kilnojamojo daikto techninei būklei įvertinti ir pan., todėl savo teiginių apie automobilio techninę būklę neįrodė.

13.5.                      Nors ieškovė kurį laiką važinėjo ginčo automobiliu nežinodama apie jo trūkumus, manytina, kad laimingas atsitiktinumas, jog ieškovė perėmė savo draugo automobilį ir jog susiklostė taip, kad ginčo automobiliu ji nebevažinėjo, nes didelė tikimybė, kad buvo tik laiko klausimas, kada ieškovė galėjo patekti į eismo įvykį ar patirti panašų pavojų, jį sukelti savo vaikui, kuris būdavo kartu šiame automobilyje. Tai, jog ginčo automobilį buvo pavojinga eksploatuoti, patvirtina UAB „Autojuta“, kuri išvadoje nurodė, jog ginčo automobilį eksploatuoti nesaugu, ir kiti byloje pateikti įrodymai apie automobilio patirtą eismo įvykį, jo geometrijos tiesinimą, tai automobilį padaro mažiau saugų. Taigi,  nors automobilis galėjo važiuoti, bet realiai jis nebuvo saugus ir tinkamas eksploatuoti.

13.6.                      Ieškovė į bylą pateikė CarVertical ir autoistorija.lt ataskaitas, kurios savo pateikiamų duomenų ir informacijos pobūdžiu analogiškos, informacija atitinka, jose yra pateikti ginčo automobilio duomenys, nuotraukos ir kt., todėl nėra pagrindo netikėti šia informacija. Juose yra fiksuota, jog ginčo automobilio rida netikra. Būtent tokią informaciją atsakovė turėjo suteikti ieškovei, kad ji galėtų tinkamai apsispręsti dėl tokio automobilio įsigijimo. Esmė ne šaltinis, o apskritai ši informacija, kuri pirkėjui turi būti suteikta. Vis dėlto atsakovė tokios informacijos nesuteikė.

13.7.                      Atsakovė nesilaikė imperatyviųjų CK 6.431¹ straipsnio ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimų.

13.8.                      2025-05-06 teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad įsigydamas ginčo automobilį netikrino servise ar pas automechanikus jo būklės. Taip pat paaiškino, jog netikrino jo istorijos. Nurodė, jog išsipirkti istoriją apie automobilį yra išlaidos, todėl netikrino. Atsakovė turėjo pareigą pasitikrinti parduodamą automobilį ir žinoti ką parduoda, jog atsakingai galėtų tiek skelbime, tiek apžiūros metu, tiek sutartyje deklaruoti automobilio būklę. Atsakovė galėjo ir turėjo pateikti informaciją, užfiksuotą CarVertical, autoistorija.lt ataskaitose, pirkėjams, bet to nedarė, nes taupė dėl tokių ataskaitų įsigijimo ar sąmoningai neatskleidė šios jai žinomos informacijos. Faktas, jog ieškovei nebuvo atskleisti esminiai trūkumai, tame tarpe, nebuvo atskleista informacija apie netikrą ridą, todėl atsakovė pažeidė savo įstatymu ir sutartimi nustatytą pareigą garantuoti prekės kokybę ir atskleisti informaciją apie trūkumus.

13.9.                      Atsakovė, siekdama įrodyti, kad ginčo automobilio rida yra tikra, turėjo tą įrodyti visomis leistinomis priemonėmis, tame tarpe prašyti skirti teismo ekspertizę. Be to, šie duomenys nepaneigia fakto, jog atsakovė nepateikė ieškovei jokios informacijos apie tai, kad automobilio rida yra netikra, t. y. kad tokia informacija yra rodoma CarVertical ir/ar autoistorija.

     Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio -  atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus, dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

16.       2024 m. vasario 18 d. šalys sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuriuo ieškovė pirko iš atsakovės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 4100,00 Eur.

17.       2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį su S. K.. Sutartyje nurodoma, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, o su trūkumais pirkėja supažindinta.

18.       2024 m. rugsėjo 27 d. su S. K. ieškovė sudarė Transporto priemonės grąžinimo sutartį dėl joje nurodytų techninių trūkumų (DFP filtras, antrinis filtras, sklendė, variklio blokas, atsuktos ridos, buvusios avarijos nurodytos ataskaitose, esančių virinimo žymių).

19.       Atsakovė ginčo automobilį 2024 m. sausio 31 d. įsigijo iš M. R., kuris atvyko į įmonę įsigyti kito atsakovės parduodamo automobilio. Atsakovės teigimu, ginčo automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, jo rida buvo apie 192980 km.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus 

20.       Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

21.       CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

22.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

23.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

24.       Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. vasario 18 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), pardavimo, įpareigoti atsakovę savo jėgomis ir lėšomis pasiimti iš ieškovės automobilį ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai už automobilį sumokėtą 4100,00 Eur sumą.

25.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 34 punktas). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

26.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sudarant sutartį ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie automobilio techninę būklę. Teismas sprendė, kad automobilio rida buvo esminė sutarties sąlyga šalims tariantis dėl automobilio pirkimo. Faktą, kad automobilio rida suklastota, patvirtina į bylą su ieškiniu pateikta Car Vertical ataskaita iš kurios matyti, kad 2019 m. liepos mėn. nurodoma rida yra 172454 km, o sekanti 2019 m. liepos mėn. nurodoma rida yra jau 136142 km. Teismas sprendė, jog negali daryti išvados, kad techninė automobilio būklė, jo pirkimo metu atitiko visus kokybės reikalavimus.

27.       Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog automobilio trūkumai galėjo atsirasti laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2024-02-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau yra labai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti automobilį eksploatuojant ieškovei, nes kaip jau minėta, ji neigė jį intensyviai eksploatavusi, t. y. nuvažiavusi apie 17 000 km. Tikėtina, kad ieškovei eksploatuojant automobilį 7 mėnesius, jis galėjo turėti neįregistruotų eismo įvykių, vėliau buvo suremontuotas, remonto metu atliekant virinimo darbus ir išpjaunant DPF ir antrinį filtrą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovų paaiškinimus, jog, jeigu tokie automobilio trūkumai (defektai) būtų buvę 2024-02-18 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties metu, automobilis 2023 m. rugpjūčio mėnesį nebūtų praėjęs techninės apžiūros. Teismas neįvertino, kad per visą ginčo automobilio eksploatacijos laikotarpį ieškovė apeliantei nepareiškė jokių pretenzijų, visiškai ignoravo iš VĮ Regitra gautus įrodymus, tarp kurių yra 2017-06-01 Techninės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė CarVertical ataskaitai, kurioje nėra nurodytas joje esančių duomenų šaltinis (kurį būtų galima patikrinti), be to ieškovė taip pat byloje nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų duomenis šioje ataskaitoje. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

28.       Ieškovė į bylą pateikė UAB „Autojuta“, kuri, patikrinusi ginčo automobilį, pateikė raštu patikros išvadą ir remonto sąmatą, kuri sudaro 19 153,36 Eur. Patikroje aprašyta, kad automobilis turi daug trūkumų. Nurodyta, jog kėbulas pagal slenksčių įspaustas žymes ant tampymo stendo buvęs, tai reiškia, jog automobilio kėbulas tiesintas, geometrija atstatinėta. Patikros išvadoje nurodyta: „Automobilį eksploatuoti nesaugu!”. Taip pat UAB „Autojuta“ nustatė, jog automobilis yra po eismo įvykio, pardavinėtas aukcione. Pažymėtina, kad ieškovė ginčo automobiliu naudojosi nuo 2024 m. vasario 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. kai ieškovė automobilį pardavė S. K., į UAB „Autojuta“ ieškovė kreipėsi 2024 m. spalio 29 d. Per naudojimosi automobiliu laikotarpį ieškovė atsakovei jokių pretenzijų dėl parduoto automobilio nereiškė. Nors ieškovė neigia, kad intensyviai jį eksploatavo, tačiau byloje yra įrodymai, kad per tą laikotarpį su ginčo automobiliu nuvažiuota apie 17368 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi per visą laikotarpį ieškovė atsakovei nepareiškė jokių pretenzijų, tai leidžia daryti išvadą, jog automobiliu buvo galima naudotis pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. UAB „Autojuta“ trūkumus nustatė 2024-11-23. Pažymėtina, jog kompiuterinės diagnostikos metu patikrinus automobilio įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją nenustatė odometro klastojimo fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas nepatvirtina aplinkybių, kad visi nustatyti trūkumai galėjo būti ginčo automobilio pardavimo metu.

29.       Taip pat ieškovė pateikė CarVertical ataskaitą. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė CarVertical ataskaitai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CarVertical ataskaita negali būti laikoma pakankamai patikimu ir kategorišku įrodymu, kadangi joje pateikiama informacija grindžiama tik tikimybinio pobūdžio duomenimis. Ataskaitoje nėra konstatuojamas ridos atsukimo faktas – joje tik nurodoma, kad rida galėjo būti koreguota, todėl toks duomenų pobūdis negali būti laikomas tiesioginiu ir neginčijamu įrodymu. Minėta ataskaita vertintina kaip informacinio pobūdžio dokumentas, sudaromas remiantis tretinių šaltinių duomenimis, kurių tikslumas, išsamumas ir aktualumas negali būti patikrintas. 

30.       Atsakovė į bylą pateikė VĮ Regitra 2017-06-01 Techninės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atliktos techninės ekspertizės rezultatai sudaro technines prielaidas transporto priemonės patekimui į viešąjį eismą Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad transporto priemonė atitinka visus techninius reikalavimus. Ekspertizę atliko kelių transporto priemonių ekspertas T. M.. Būtent šio dokumento pagrindu ginčo automobilis buvo pirmą kartą įregistruotas registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje pažymoje nurodyti duomenys apie techninės ekspertizės metu nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad 2024-02-18 automobilio techninė būklė neatitiko sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad po to dar ne vieną kartą ginčo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir visais atvejais konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. 2023 m. rugpjūčio mėnesį vėl buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galiojo iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio.

31.       Ieškovė nurodo, jog yra teismų praktikoje pasisakyta, kad vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka.

32.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma, ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Tai reiškia, jog aplinkybė, kad transporto priemonė buvo pripažinta tinkama eksploatuoti, savaime nepaneigia galimybės, jog vėliau jos techninė būklė pakito, tačiau taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad techninė apžiūra buvo atlikta neteisėtai ar nepagrįstai. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo automobilis buvo pripažintas tinkamas eksploatuoti ne vieną kartą nuo 2017 m. ir paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio mėnesį vėl buvo praeita techninė apžiūra, todėl nepagrįstais vertinti teismo ir ieškovės argumentai, kad nuo patekimo į Lietuvą ginčo automobilis buvo netinkamas naudoti. Pažymėtina, jog ieškovė jį naudojo ne vieną mėnesį po įsigijimo iš atsakovės, tai reiškia, kad parduotas daiktas atitiko jam keliamus reikalavimus. 

33.       Pažymėtina, kad CarVertical ataskaita vertintina kaip informacinio pobūdžio dokumentas, o dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio rida buvo suklastota, jog automobilio būklė 2024 m. vasario 18 d. neatitiko sutarties sąlygų. Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog atsakovė, teikdama informaciją apie ginčo automobilį, buvo nesąžininga.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčo automobilis ieškovei buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra, o tai reiškia, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir galėjo būti eksploatuojamas, labiau tikėtina, kad automobilio defektai atsirado jį eksploatuojant ieškovei. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad ieškovė neteikė jokių pretenzijų atsakovei per visą naudojimosi ginčo automobiliu laiką, o automobilį dėl atsiradusių defektų pardavė trečiajam asmeniui. Be to, ieškovei apie išorinius automobilio defektus turėjo būti žinoma jį perkant.

36.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vertintina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kad automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu; ieškovė apie šiuos trūkumus nebuvo tinkamai informuota; kad ginčo automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą - ieškinį pilnai atmesti.

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas visiškai, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

40.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2420,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovei priteisia iš ieškovės.

41.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 117,00 Eur žyminis mokestis, 847,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso – 964,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovės advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinio skundo turinį ir apimtį, Rekomendacijų nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovei priteisia iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės MB „Ne, nu, tai taip“, juridinio asmens kodas 305775108, naudai 3384,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                            Lina Muchtarovienė

                                                                                                           Aleksandras Rusakas

                                                                                                           Irma Valiuškienė