Civilinė byla Nr. e2A-2475-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43646-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.; 2.5.4.; 2.5.10.5.2.; 3.3.1.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lazdynų butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė draudimo bendrovė Gjensidige.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Lazdynų butų ūkis“ 897,34 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-01-13 daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. S. bute esančio daugiabučio namo bendrojo naudojimo karšto vandens stovo išsiliejo vanduo ir apgadino žemiau esantį V. V. priklausantį butą Nr. 13, kurį buvo apdraudęs ieškovas. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą, nustatė, kad draudikui atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą ir išmokėjo 1 650,77 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Išmokėjęs žalą, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Draudikas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kuris yra paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Atsakovas patvirtino, kad žalos šaltinis atsirado jo administruojamame karšto vandens stove, tačiau atlyginti žalą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neturi namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų priežiūros iniciatyvos pareigos. Ieškinį grindė CK 6.263, 4.83 str. 3 d., 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d, 6.1015 str. 1 d. teismų praktika -  LAT Nr. 3K-3-62/2009.

Atsakovas UAB „Lazdynų butų ūkis“ nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kad įstatymo, įstatų ir sutarties pagrindu atsakovas, prižiūrėdamas pastatus ir kitus įrenginius, namui priskirtą žemės sklypą, nėra tapęs inžinierinės įrangos teisėtu valdytoju (daiktinės teisės prasme), kuriam galėtų būti taikytina atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu. Tuo atveju, kai dalis bendrosios inžinierinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkių patalpose – butuose, tai teisės aktai (CK 4.83 str. 3 d.) numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Todėl patalpų savininkų prievolė rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinierinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kad apie pastebėtus defektus turi būti  pranešta  namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat turi prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Informaciniais pranešimais atsakovas teikė gyventojams informaciją dėl būtinybės prižiūrėti ir keisti susidėvėjusias inžinierines sistemas – vamzdynus, tačiau sprendimas dėl bendrosios namo inžinerinės įrangos remonto buvo nepriimtas dėl namo bendrasavininkų neveikimo. Vien tai, kad remdamasis CK 4.83 str. 4 d., inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti už atliekamus darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo pagal šią normą uždėti pareigą namo administratoriui atlikti bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Dėl to ieškovas nepagrįsta teigia, jog dėl įvykusio draudiminio įvykio kyla absoliuti UAB “Lazdynų butų ūkis” atsakomybė. Atsakovas nuolat atlikdavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės būklės stebėjimus. Atsakovo, kaip namo administratoriaus, veiksmai iki žalos atsiradimo buvo pakankami kad būtų konstatuota, jog atsakovas tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas jam pareigas, kad  neatliko neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad avarija įvyko, trūkus karšto vandens vamzdžiui, esančiu  namo 17 bute,  kuris priskirtinas pastato bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Ginčo, jog trūkęs vandens vamzdis priklauso ginčo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nebuvo. Atsakovo teigimu, šis vamzdis galimai buvo nusidėvėjęs ir veikiant mechaniškai trūko. Ieškovas, atlyginęs draudėjui žalą, reiškė ieškinį atsakovui, jog šis netinkamai vykdė šio namo bendrojo naudojimo vamzdžio priežiūrą, iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, jo trūkumų ir nesiėmė veiksmų šiems trūkumams pašalinti, todėl ir privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą CK 6.266 str. pagrindu. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas 2015-10-30 nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju UAB „Lazdynų butų ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 str. 1 d.) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl nėra pagrindo byloje atsakovo atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 str. nuostatas  „griežtąją atsakomybę“ - atsakomybę be kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau dalies savo funkcijų, tokių kaip nusidėvėjusių vamzdžių, tarp jų ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi pagal CK 4.83 str. 3 d, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Savo teiginiams dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus paties atsakovo teiginius, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo inžinierinėje įrangoje. Teismo vertinimu, atsakovas šiuo atveju pagal bylos medžiagą buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę (namo bendraturčiams) ir kitas aplinkybes pagal esamus byloje įrodymus. Todėl iš esmės atmetus galimybę byloje taikyti CK 6.266 str. nuostatas, t. y. „griežtąją atsakomybė“ - atsakomybę be kaltės atsakovo atžvilgiu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Taigi, ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) teismas nenustatė, teismas darė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai kėlė atsakovui subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, ir pažymėjo, jog vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių priežasčių šie vamzdžiai trūko (ypač esant nurodytam faktui apie mechaninį poveikį vamzdžiui), neįrodo administratoriaus kaltės. Byloje nebuvo įrodyta, kad administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Teismas pripažino, kad ginčo atveju buvo draudimo įvykis, kad įvykio metu kilo žala, bet pažymėjo, kad atsakomybė galėtų kilti ne ieškovo pasirinktam atsakovui, bet bendro naudojimo inžinierinių tinklų (bendro naudojimo karšto vandens vamzdžių) savininkams, kurie, žinodami savo turimo turto būklę, neorganizuoja jos tvarkymo, jos išsaugojimo, nesiima bendrų priemonių galimai žalai išvengti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovo atliekama techninė priežiūra apima pareigą išsaugoti ir užtikrinti turto naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį ir apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo šio turto išsaugoti ir užtikrinti jo tinkamo naudojimo pagal tikslinę paskirtį: tokią pareigą nustato įstatymas (CK 4.84 str., 4.239 str. 1 d., 4.240 str.) ir jam nebūtinas bendraturčių pritarimas. Galiojantis teisinis reguliavimas neišskiria, kuriais atvejais ir kokiomis inžinerinių tinklų atkarpomis techninę priežiūrą atlieką administratorius, o kokiais atvejais - bendraturčiai. Minimos teisinės nuostatos aiškiai nurodo, kad jei administratorius yra skiriamas CK 4.84 str. pagrindu, jis vykdo visų bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad administratorius turi savarankiškas teises ir pareigas atlikti techninę priežiūrą, užtikrinti susijusių objektų tinkamą funkcinę paskirtį, vykdyti šių darbų užsakovo funkcijas. Bendraturčiams suteikiamos tik teisės dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkime ir kt.
2. Galiojantis teisinis reguliavimas ir teisės taikymo praktika nenustato pareigų nukentėjusiam asmeniui atlikti specifinius detalius ir išsamius tyrimus, paremtus ekspertų ir specialistų išvadomis, siekiant įrodyti priežastis, dėl kurių iš atsakovo valdomo daikto įvyko žalą darantis apliejimas, todėl teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad būtent apeliantas tokias pareigas turėjo. Apelianto vertinimu, tokias pareigas turėjo atsakovas, kadangi ginčas vyksta dėl jo valdomo objekto, be to tik atsakovas buvo žalos vietoje ir šalino jos atsiradimo šaltinį, atliko remonto darbus. Taigi, atlikdamas aptariamo objekto techninę priežiūra, šalindamas žalos šaltinį, atsakovas, pasinaudodamas savo resursais ir interesu, privalėjo paneigti aplinkybes, kad už padarytą žalą jis nėra atsakingas, o atsakingi kiti tretieji asmenys. Vis tik atsakovas teismui neteikė pagrįstų duomenų dėl žalos šaltinio, atliktų darbų, tyrimų ir išvadų, o tik deklaratyviai išreiškė apsvarstymus dėl galimos avarijos priežasties ir atitinkamo buto savininko atsakomybės.
3. Teismas be pagrindo laikė atsakovo informacinius pranešimus gyventojams bei jo įrašus techninės priežiūros žurnale kaip turinčius teisinę reikšmę ar juolab grindžiančius atsakovo, kaip administratoriaus, apdairumą ir rūpestingumą, nes atsakovo pateiktas informacinis pranešimas yra absoliučiai bendros formos, iš kurios negalima spręsti, ar jis apskritai buvo viešinamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojams, jo turinys negali būti laikomas informatyviu, įrašai žurnale yra paviršutiniški ir neatitiko poreikio nuodugniau įvertinti daugiabučio namo inžinerinių tinklų būklę. Administruojamas daugiabutis yra 1974 m. statybos, todėl daugiabučio namo būklę buvo tikslinga įvertinti iš esmės ir imtis reikiamų priemonių trūkumams pašalinti. Kad tokių veiksmų buvo imtasi, atsakovas neįrodinėjo.
4. Sprendimu buvo paveikta neįtrauktų į procesą trečiaisiais asmenimis asmenų teisinė padėtis, todėl sprendimas turėtų būti naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Teismas sprendime konstatavo, jog už padarytą žalą turėtų būti atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai, kas lemia neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų apimtį, dėl kurių jiems nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti, pateikti įrodymus ir kitus argumentus. Karšto vandens stovo gedimą sąlygojo ne konkretaus buto savininko veiksmai, o bendra viso stovo prasta būklė. Grindžiant savo atsikirtimus, pats atsakovas taip pat turėjo pareigą apsispręsti dėl prašymo teismui įtraukti jo kaltinamą buto savininką trečiuoju asmeniu. Neįtraukus į bylą asmens ir nesant jo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, atsakovo paaiškinimai apie karšto vandens stovo neteisėtą sugadinimą nėra pakankami išvadai, jog už žalą atsakingas ne atsakovas, o galimai buto, per kurį ėjo pažeista karšto vandens stovo atkarpa, savininkas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lazdynų butų ūkis“ prašo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino UAB „Lazdynų butų ūkis“ pateiktus dokumentus – informacinį pranešimą, atliktų darbų aktą, kuriame nurodoma, kad bendroji inžinerinė įranga jokios įtakos įvykusiai avarijai neturėjo, bei (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, kuris patvirtina, kad administratorius tinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, įvertino faktinę situaciją bei priėmė teisingą sprendimą. Ieškovas dėl nagrinėjamo įvykio pateikė tik bendro pobūdžio teiginius, neva atsakovas neatliko būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo kitų asmenų turtui, nepagrįsdamas šių teiginių konkrečiais įrodymais. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius, taigi ir atsakovas, automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Neužtenka konstatavimo, jog atsakovas yra namo administratorius, nes atsakovas neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK nenustato, kad paskyrus namo bendro naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus, atvirkščiai patalpų savininkams į bendro naudojimo objektus išlieka pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, todėl šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad ne atsakovas nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų, o patys minėto namo bendraturčiai nevykdė CK 4.75 str. 1 d. nustatytos pareigos bendraturčiams rūpintis savo turtu ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, o pats apeliantas neįrodo, kokius padarinius sukėlė teismo sprendimas tretiesiems, į bylą neįtrauktiems, asmenims.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Byloje reikšminga aplinkybe yra tai,   ar ieškovas įrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigas, jam, kaip turto  administratoriui, priskirtas CK 4.240 straipsnyje  kaip turto paprastajam administratoriui bei kituose CK ketvirtos knygos  XIV skyriaus normose. Atsakovas nurodė,  kad atsakovo atliekama techninė priežiūra apima pareigą išsaugoti ir užtikrinti turto naudojimą pagal jo tikslinę paskirtį ir apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pareigos be bendraturčių sutikimo šio turto išsaugoti ir užtikrinti jo tinkamo naudojimo pagal tikslinę paskirtį, kad tokią pareigą nustato įstatymas -  CK 4.84 str., 4.239 str. 1 d., 4.240 str. ir jam nebūtinas bendraturčių pritarimas, tačiau šiose įstatymo normose nėra reglamentuojama,  kokias teises ir pareigas   turi turto  administratorius,  CK 4.84 straipsnio   8 dalis numato, jog  bendrojo naudojimo  objektų administratorius administruoja bendrojo  naudojimo  objektus  pagal Vyriausybės  patvirtintus  nuostatus. Ieškovas, atlyginęs draudėjui žalą, reiškė ieškinį atsakovui, jog šis netinkamai vykdė šio namo bendrojo naudojimo vamzdžio priežiūrą, iki avarijos nenustatė vamzdžio pažeidimo, jo trūkumų ir nesiėmė veiksmų šiems trūkumams pašalinti, todėl ir privalo atlyginti avarijos metu padarytą žalą CK 6.266 str. pagrindu. Teismui  nurodžius sprendime motyvus, dėl kurių netaikytinos šios  teisės   normos turto administratoriaus  atžvilgiu,  ieškovas  nenurodė argumentų,  kad teismo išvados šioje dalyje būtų   nepagrįstos. Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas 2015-10-30 nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį.

Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Teismas daro išvadą, kad UAB „Lazdynų butų ūkis“ neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 str. 1 d.) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Byloje nustatyta, kad 2015-01-13 daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. S. bute esančio daugiabučio namo bendrojo naudojimo karšto vandens stovo išsiliejo vanduo ir apgadino žemiau esantį V. V. priklausantį butą Nr. 13, kurį buvo apdraudęs ieškovas. Taigi, žala atsirado dėl bendrosios namo inžinerinės įrangos  gedimo, byloje turėjo būti pateikti  duomenys, kad   gedimas nebuvo pašalintas laiku dėl atsakovo kaltės.  Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų  LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 , III skyriaus „ Administratoriaus  teisės  ir pareigos“   6- ame punkte numatyta, kad administratorius turi teisę:

6.1. priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas.

Ieškovas, teigdamas, kad administruojamas daugiabutis yra 1974 m. statybos, todėl daugiabučio namo būklę buvo tikslinga įvertinti iš esmės ir imtis reikiamų priemonių trūkumams pašalinti,  turėjo nurodyti, kokios reikiamos  priemonės turėjo  būti priimtos administratoriaus  pagal namo būklės įvertinimą.  Byloje nesant duomenų, kad namas buvo  įvertintas specialistų ir pagal jų išvadas turėjo būti taikomos namo inžinerinių tinklų atžvilgiu tam tiktos būtinos priemonės,  teismas neturėjo  pagrindo  daryti išvados, kad administratorius turėjo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie buvo būtini,  pagal  esamą  namo techninę būklę.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.2. p. numato,  kad per 3 mėnesius nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos administratorius   sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, jame turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas. Taigi, ieškovas neteikė įrodymų, kad  administratoriaus  sudarytas aprašas ir jame nurodyta namo karšto vandens  vamzdžių techninė būklė neatitiko realios padėties, kad buvo būtina namo bendrojo naudojimo objektus  atnaujinti ir  šių pareigų nevykdymas buvo žalos atsiradimo  ieškovui priežastimi.  Nesant byloje duomenų, kad buvo būtina iki įvykio pakeisti namo karšto vandens vamzdžius ar atlinkti  jų remontą, darytina išvada, kad  nebuvo pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas yra kaltas dėl to, kad  remonto darbai buvo būtini, o atsakovas neorganizavo kaip  namo administratorius, remonto darbų.

              Ieškovas skunde  nurodo, kad  teismas sprendime konstatavo, jog už padarytą žalą turėtų būti atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai, kas lemia neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų apimtį, dėl kurių jiems nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti, pateikti įrodymus ir kitus argumentus, tačiau teismo  nustatytos aplinkybės  šioje dalyje  nėra prejudiciniais faktais asmenims, kurie nedalyvavo bylos nagrinėjime  ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas ) todėl nėra pagrindo  daryti išvadai, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta  dėl neįtrauktų į  bylos nagrinėjimą  asmenų  teisių ir pareigų. Ieškovas nurodė,  kad grindžiant savo atsikirtimus, pats atsakovas taip pat turėjo pareigą apsispręsti dėl prašymo teismui įtraukti jo kaltinamą buto savininką trečiuoju asmeniu, tačiau  trečiojo asmens  neįtraukimas į bylos nagrinėjimą  nesudaro pagrindo  naikinti teismo  sprendimo,  jei sprendimu nebuvo išspręsta  dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas ). 

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                  Danutė Kutrienė