Civilinė byla Nr. 2A-348-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02502-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui D. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė S. V. 2010-03-04 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukros K. L. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo D. L. nepilnametei dukrai K. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 16 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudariusi santuoką, kurią 2003-10-25 nutraukė. Nutraukus santuoką, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra K. L.. Šalys gyvena atskirai, atsakovas neteikia jokio išlaikymo dukrai. Mergaitė yra mažametė, jai reikia didelės priežiūros, ji itin glaudžiai prisirišusi prie motinos, todėl mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta būtent su ja. Taip pat ieškovė nurodė, jog didžiąją dalį dukros išlaikymui reikalingų lėšų sudaro išlaidos maistui, drabužėliams, vaistams, higienos prekėms, būsto išlaidoms, žaislams bei lavinimosi priemonėms. Ieškovės gaunamos pajamos yra 1884,25 Lt motinystės pašalpa. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis, nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei dukra neturi. Apie atsakovo gaunamas pajamas jai nėra žinoma, šis yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir akcininkas. Iki šalys dar gyveno kartu, atsakovas savo vardu jokio registruoto nekilojamojo turto nebuvo įgijęs, jo vardu buvo įregistruotas tik automobilis Tačiau atsakovas yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, todėl gali pilnai išlaikyti tiek save, tiek savo dukrą. Kadangi atsakovas nuo pat dukros gimimo nesistengė prisidėti prie jos išlaikymo, prašė priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą po 800 Lt nuo dukros gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y  16 000 Lt.

Atsakovas D. L. atsiliepimu (b.l. 66-68) su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad dukters K. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutiko dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tvirtino, kad gyvenant kartu jis rūpinosi dukra, rėmė materialiai ir vaiką, ir ieškovę. Kai ieškovė su dukra 2008 m. lapkričio mėnesį išsikraustė, jis pareigos išlaikyti dukrą nevengė, tačiau ieškovė nenurodė sąskaitos numerio, į kurią galėtų būti pervedamas išlaikymas, aiškino, kad vaikas yra ne jo. Taigi ir jam buvo kilusios abejonės dėl dukros K. tėvystės. Be to, ieškovei pradėjus gyventi skyrium, atsakovo motina jai perdavė 7000 Lt, skirtus nepilnametei dukrai išlaikyti. Todėl mano, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti atmestas. Nesutinka ir su ieškovės įvardintais dukters poreikiais, šie viršija tiek jo, tiek pačios ieškovės galimybes. Dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties jo pajamos yra visiškai mažos, jis neturi galimybės teikti dukrai ieškovės prašomą 800 Lt per mėnesį išlaikymą ir sutiktų mokėti po 350 Lt per mėnesį.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-04 sprendimu (b.l. 111-114) ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnametės K. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove S. V., 2) priteisė iš atsakovo D. L. nepilnametės dukros – K. L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės, taip pat 4500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai S. V.; 3) priteisė iš atsakovo D. L. ieškovės S. V. naudai 131 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo D. L. valstybės naudai 151,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė K. L., gim. (duomenys neskelbtini) , yra ieškovės ir atsakovo dukra, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė iki mergaitei sukaks dveji metai gavo motinystės pašalpą, apie 1880 Lt, vėliau ji jokių pajamų negavo, ieškosi darbo, turi automobilį, nekilnojamojo turto neįgijo, gyvena pensione, už kurį moka po 105 Lt per mėnesį, skolų ar paskolų neturi, gyvena iš santaupų. Dėl atsakovo turinės padėties teismas nurodė, kad šis pajamų iš (duomenys neskelbtini) taip pat negauna, 2010 m. sausio mėn. gavo tik apie 90 Lt, vėlesniais mėnesiais darbo užmokesčio negavo, jį išlaiko tėvai ir sutuoktinė, pas kuriuos ir gyvena, turi 1995 m. automobilį, nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad abiejų vaiko tėvų dabartinė turtinė padėtis yra vienodai sunki, o K. L. tėra dveji metai, ji ypatingų specialiųjų poreikių (ženklesnių sveiktos sutrikimų), išskyrus jai nustatytas atopinį dermatitą, neturi, padarė išvadą, jog nepilnametės dukters poreikius užtikrintų 350 Lt kas mėnesį atsakovo mokamos periodinės išmokos. Vertindamas reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumą teismas nustatė, jog 2008 m. birželio mėnesį gimus dukrai šalys gyveno kartu iki 2008 m. lapkričio mėnesio ir vedė bendrą ūkį, abu rūpinosi dukra. Todėl išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo nuo to momento, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium iki kol vaikui buvo priteistas laikinas išlaikymas (2010 m. kovo mėn.). Teismas pažymėjo, kad mergaitė tuo metu buvo maža ir vaiko iki pusantrų metų poreikiai nėra tokie dideli, kaip suaugusio asmens, taigi iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nurodytu laikotarpiu po 300 Lt per mėnesį, iš viso 4500 Lt sumą.

Ieškovė S. V. 2010-11-03 apeliaciniu skundu (b.l. 117-119) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimo dalį dėl periodinių išmokų dydžio nustatymo ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 800 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, likusią sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra vienodai sunki, o mergaitės amžius bei poreikiai leidžia iš atsakovo periodinėmis išmokomis priteisti tik po 350 Lt išlaikymą. Esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus turi būti lygios. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui atsižvelgtina į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos principą. Bylos nagrinėjimo metu ji pateikė duomenis, pagrindžiančius vaiko poreikius, o atsakovas šių poreikių nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas vaiko poreikių neanalizavo, o tik atsižvelgė į atsakovo argumentus apie turtinę padėtį. Pažymi, kad nepilnametis vaikas turi ir specialiųjų poreikių, kadangi serga atopiniu dermatitu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra jauno amžiaus, abu darbingi, todėl turi ir bendrą pareigą išlaikyti vaiką, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Atsakovas D. L. 2010-11-24 atsiliepimu (b.l. 123-124) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė, teigdama, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1800 Lt, neįvertina atsakovo turtinės padėties. Pasisakydama apie nepilnametės dukters poreikius, ši neatsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog nurodytieji vaiko poreikiai viršija ne tik atsakovo, bet ir jos pačios galimybes. Teismo priteista 350 Lt išlaikymo suma, pasak atsakovo, yra reali, tokį išlaikymo dydį jis yra pajėgus mokėti. Kadangi jo pajamos nagrinėjamu laikotarpiu yra visiškai mažos, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme  keliamas klausimas tik dėl atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukterį dydžio, t.y. kokia apimtimi šis turėtų prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kartu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus konkretaus vaiko poreikių ir abiejų vaiko tėvų turtinės padėties faktus. Tokių teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai  lemia ir išlaikymo dydžio nustatymą, t.y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimaliausius) vaiko poreikius. Todėl teismas,  nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

Išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą tiesiogiai išlaikymo dydį įtakojančią nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykio taisyklę. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau toks kriterijus yra tik orientacinis, o ne besąlygiškai teismui privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui pareigą teikti dukrai K. 350 Lt per mėnesį išlaikymą. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino abiejų tėvų finansinį pajėgumą bei tokio nedidelio amžiaus vaiko poreikius, konstatavęs, jog visų ieškovės išvardintų poreikių tenkinimo dabartinė abiejų tėvų materialinė padėtis patenkinti neleidžia. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliaciniame skunde išdėstyta apeliantės nuomonė, kad išlaikymo dydžio nustatymą turėtų nulemti vien dukters poreikių objektyvus  egzistavimas ir jų nurodymas teisme, o išlaikymo suma, tenkanti abiems vaiko tėvams,   negali būti mažesnė nei 800  Lt minimali mėnesinė alga, neparemta įstatymu. Kolegija jau pasisakė dėl kasacinio teismo praktikos, susijusios su MMA kriterijaus orientacine reikšme. Koks išlaikymo dydis, užtikrinantis vaiko vystimosi sąlygas, yra būtinas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir tėvų bei vaikų interesų derinimo taisyklę. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aptarė ir šiuos aspektus, susijusius su atsakovo turtu bei pajamomis. Jokių duomenų apie atsakovo nepagrįstą vengimą gauti didesnes pajamas, kurie galėtų paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl objektyviai pasunkėjusių verslo sąlygų ir dėl to sumažėjusių pajamų, nėra. SODROS duomenimis, pastaruoju metu jo gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra 100 Lt  (iki 2011 m. balandžio mėn. buvo 800 Lt). Kita vertus, ir pati apeliantė, kaip matyti iš SODROS duomenų, iki 2011-02-01 jokių nuolatinių pajamų negavo, nuo 2011-02-01 iki 2011-02-19, t.y. iki turėjo oficialių darbo santykių (duomenys neskelbtini) gavo 535,55 Lt pajamas, po šio laikotarpio jokių duomenų apie jos pačios darbo santykius ar pajamų iš kitų šaltinių gavimą nesama. Tačiau savo pačios nedarbo fakto, nors taip trunka jau pakankamai ilgą laikotarpį,  ji, priešingai nei atsakovo atveju, netraktuoja kaip vengimo išlaikyti dukterį. Vienaip ar kitaip akivaizdu, kad tokių vaiko poreikių, kuriuos įvardijo bylos nagrinėjimo metu apeliantė, šalys šiuo metu objektyviai užtikrinti nepajėgia. 

Apibendrinant teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnametei šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio šiuo laikotarpiu teisingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, apeliantė turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 125), todėl pagal CPK 92 str. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei pašto bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteisiamos.  

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                Virginijus Kairevičius