Civilinė byla Nr. e3K-3-147-1075/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26911-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.20.3

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. (M. D.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tez Tour“ dėl turizmo ir rekreacinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fridmis“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį turisto iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas M. D. prašė pripažinti, kad jo ir atsakovės UAB „Tez Tour“ 2020 m. vasario 10 d. sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 20447786 (toliau – ir sutartis) buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą, priteisti 4834 Eur, sumokėtus pagal nurodytą sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d., tarpininkaujant kelionių pardavimo agentei UAB „Fridmis“, sudarė su atsakove sutartį dėl kelionės į Jungtinius Arabų Emyratus (toliau – JAE). Sutartyje atsakovė įsipareigojo ieškovui ir jo šeimos nariams užtikrinti poilsinę kelionę į JAE laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. ir suteikti paslaugas: kelionę lėktuvu maršrutu Vilnius–Dubajus ir Dubajus–Vilnius, 7 nakvynių apgyvendinimą 5 žvaigždučių viešbutyje, maitinimą „viskas įskaičiuota“, pervežimą oro uostas–viešbutis–oro uostas, kelionių organizatoriaus atstovo paslaugas. Ieškovas už šias paslaugas atsakovei sumokėjo 4834 Eur.

4.       Ieškovas teigė, kad 2020 m. vasario mėnesį JAE ėmė sparčiai daugėti COVID-19 atvejų, viešbučiuose buvo skelbiamas karantinas, o viešbučiuose gyvenantys asmenys nebuvo iš viešbučių išleidžiami, be to, JAE buvo uždaromos mokyklos. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje skelbė su COVID-19 susijusią informaciją asmenims, vykstantiems į užsienio valstybes. Nuo 2020 m. sausio 8 d. šioje svetainėje buvo skelbiama rekomendacija į JAE vykstantiems asmenims imtis atsargumo priemonių, o nuo 2020 m. kovo 12 d. rekomenduota asmenims atidėti visas keliones ir artimiausią mėnesį nevykti į visas užsienio valstybes, įskaitant ir JAE. Kadangi COVID-19 grėsmė buvo akivaizdi, 2020 m. vasario 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas nutraukti sutartį, o už kelionę sumokėtus pinigus leisti panaudoti kitai kelionei, kurią galima būtų vykdyti Pasaulio sveikatos organizacijai (toliau – ir PSO) paskelbus apie sumažėjusią (išnykusią) COVID-19 grėsmę.

5.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsisakė tenkinti jo prašymą; atsakyme nurodė, jog Užsienio reikalų ministerijos svetainėje keliauk.urm.lt/location nėra pateikta rekomendacijų nevykti į JAE, o atsakovės partneriai JAE patikino, kad kurortuose gyvenimas vyksta kaip įprasta, nėra jokių trikdžių, dėl kurių turizmo paslaugos negalėtų būti suteiktos ar nebūtų įmanoma įvykdyti kelionę pagal sutartį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo atvejis nepatenka į sutarties 2.1.2.3 punkto taikymo apimtį, todėl, ieškovui nutraukus sutartį, būtų skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis pagal sutarties 2.1.1 punktą, o sudarius naują sutartį ieškovą saistytų pareiga sumokėti naujai įsigytos kelionės kainą.

6.       Ieškovas teigė, kad sprendimą nevykti į turistinę kelionę lėmė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – sparčiai plintantis ir pavojingas virusas, taigi šiuo atveju egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių šalys negalėjo valdyti. Dėl šių priežasčių ieškovo elgesys, atsisakant kelionės, atitiko atsargaus, socialiai atsakingo vartotojo elgesį, jis turėjo teisę pasinaudoti sutarties nutraukimo galimybe, o pasaulyje dėl COVID-19 susiklosčiusi pavojinga situacija turėjo būti vertinama būtent kaip neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės sutarties 2.1.2.3 punkto, CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tačiau atsakovė netinkamai vertino su turistine kelione susijusią riziką ir nepagrįstai netekino ieškovo prašymo, nuspręsdama, kad sutartis nutraukta pagal jos 2.1.1 punktą (turistui nutraukus sutartį likus nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo, sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 80 proc. kelionės kainos).

7.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti; nurodė, kad jau sutarties sudarymo metu vyko COVID-19 plitimas kelionės tikslo vietoje – JAE, o visos ieškovo išvardytos aplinkybės įvyko jau pasibaigus sutartyje nurodytam kelionės laikotarpiui; taigi ieškovas, sudarydamas sutartį, pats prisiėmė su tuo susijusią riziką; be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties nebūtų buvę įmanoma įvykdyti (buvo uždarytas ieškovo pasirinktas viešbutis ir pan.). Atsakovė teigė, kad tiek sutarties sudarymo metu (2020 m. vasario 10 d.), tiek ieškovo prašymo dėl sutarties nutraukimo pateikimo metu (2020 m. vasario 27 d.), tiek sutartyje nurodytu kelionės laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) galiojo tik rekomendacija imtis atsargumo priemonių, tačiau jokių draudimų vykti į keliones ir (ar) jas vykdyti nebuvo nustatyta. Kelionės į JAE 2020 m. kovo 3 d. – 2020 m. kovo 8 d. laikotarpiu buvo vykdomos pagal suplanuotą skrydžių programą, jokių turistų susirgimo COVID-19 atvejų nebuvo nustatyta.

8.       Atsakovė teigė, kad ji faktiškai patyrė 4074 Eur nuostolių; juos sudaro: 1) 579 Eur už 2020 m. kovo 1 d. skrydį Vilnius–Dubajus 3 asmenims ir 10 procentų komisinis atlygis, sumokėtas kelionių pardavimo agentui; 2) 173 Eur už 2020 m. kovo 8 d. skrydį Dubajus–Vilnius 1 asmeniui ir 10 procentų komisinis atlygis, sumokėtas kelionių pardavimo agentui; 3) sumokėta 3322 Eur apgyvendinimo kaina su 10 procentų komisiniu atlygiu. Taigi ieškovui grąžintina pinigų suma yra 760 Eur (4834 Eur minus 4074 Eur), o ieškovo reikalavimas dėl 4074 Eur priteisimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovės 760 Eur grąžintiną sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (760 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 711,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10.       Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo faktines aplinkybes iš esmės matyti, jog ieškovas įrodinėja savo teisę nutraukti turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, remdamasis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktu, t. y. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių kelionės tikslo vietoje. Šiuo atveju nenugalimos jėgos aplinkybė, kurią įrodinėja ieškovas, yra COVID-19 virusas.

11.       Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo situacijoje reikšmingi elementai yra: 1) laikotarpis ir 2) nenugalimos jėgos egzistavimas konkrečioje vietoje šiuo konkrečiu laikotarpiu. Bylos duomenimis, ieškovas kelionę įsigijo 2020 m. vasario 10 d., kelionės laikotarpis – nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d., kelionės tikslas – Dubajus, JAE.

12.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančio Užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento 2020 m. gegužės mėn. rašto matyti, jog svetainėje https://keliauk.urm.lt/lt/ skelbiamos rekomendacijos Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į JAE. Rašte nurodoma, kad dėl įtemptos saugumo situacijos regione 2020 m. sausio 8 d. interneto svetainėje buvo atnaujintas rekomendacijos vykstantiems į šią šalį tekstas, įspėjimo lygis – rekomenduojama imtis atsargos priemonių. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus imtis griežtesnių priemonių COVID-19 situacijai suvaldyti, 2020 m. kovo 12 d. Užsienio reikalų ministerija rekomendavo piliečiams atidėti visas keliones ir artimiausią mėnesį nevykti į visas užsienio valstybes, tarp jų – ir į JAE.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo įsigytos kelionės trukmė buvo iki 2020 m. kovo 8 d., o rekomendacija nevykti į užsienio šalis, taip pat ir į JAE, nurodytoje svetainėje atsirado tik praėjus keturioms dienoms nuo dienos, kurią turėjo baigtis ieškovo įsigyta kelionė. Teismo vertinimu, aptarti terminai yra reikšmingi, nes jie tiesiogiai susiję su šalių priimtais sprendimais. Ieškovas įsigijo kelionę iš atsakovės 2020 m. vasario 10 d., o informacija apie saugumo priemonių ėmimąsi buvo išviešinta 2020 m. sausio 8 d., ir jokių naujų rekomendacijų nebuvo iki pat 2020 m. kovo 12 d. Taigi nuo to laiko, kai ieškovas 2020 m. vasario 10 d. įsigijo kelionę, iki to laiko, kai turėjo baigtis ieškovo įsigytos kelionės laikas, t. y. iki 2020 m. kovo 8 d., situacija ir informacija dėl grėsmės nebuvo nepakitusi. Ieškovas buvo priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, o grėsmė, minėta, iki pat suplanuotos kelionės pabaigos nebuvo pakitusi. 

14.       Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 27 d., kai ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo (iki kelionės likus 2 dienoms), nei Lietuvoje, nei kelionės tikslo vietoje (JAE) nebuvo paskelbto karantino; Lietuvoje sergančiųjų COVID-19 nebuvo, pirmasis užregistruotas tik 2020 m. vasario 28 d., kelionės tikslo vietoje buvo keletas sergančiųjų, tačiau šalis nebuvo įtraukta į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 protrūkį pandemija 2020 m. kovo 11 d., o ieškovo kelionė turėjo trukti iki 2020 m. kovo 8 d. Teismas konstatavo, kad pagal turimus įrodymus nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovo kreipimosi į atsakovę metu (2020 m. vasario 27 d.) ar suplanuotos kelionės laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d.) kelionės tikslo valstybėje buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių nebuvo galima įvykdyti sutarties.

15.       Įvertinęs kelionės įsigijimo laiką (2020 m. vasario 10 d.), jos laikotarpį (2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 8 d.), ieškovo kreipimosi dėl kelionės atšaukimo laiką (2020 m. vasario 27 d.) ir kelionės tikslą (Dubajus, JAE), taip pat aptartus Užsienio reikalų ministerijos duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovo sprendimą nutraukti kelionės sutartį lėmė jo valia, o ne reali tuo konkrečiu laiku egzistavusi grėsmė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perkelti kelionių organizatoriui atsakomybę dėl nuostolių, patirtų šiam pagal ginčo sutartį įvykdžius savo pareigas tiek įvykdyti skrydį, tiek užsakyti ir sumokėti už apgyvendinimo paslaugas. Teismo vertinimu, nepagrįsta būtų tenkinti ieškovo reikalavimus ir vien tuo aspektu, kad jis yra vartotojas.

16.       Pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar kelionės organizatorius realiai vykdė sutartį ir kokias realias išlaidas patyrė, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės organizuota kelionė į Dubajų, JAE, 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. kovo 8 d. laikotarpiu ne tik įvyko, bet ir į ją vyko visi keleiviai, išskyrus ieškovą ir jo šeimos narius. Atsakovės skaičiavimu, jos patirti nuostoliai dėl to, kad ieškovas nutraukė sutartį, sudaro 4074 Eur, todėl, iš kelionės kainos – 4834 Eur atėmus atsakovės patirtus nuostolius – 4074 Eur, ieškovui grąžintina 760 Eur.

17.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė apskaičiavo ir nurodė, kad ieškovui grąžintina suma sudarytų 760 Eur, tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovės 760 Eur sumą, kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą. 

18.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl sumų, sumokėtų už organizuotos turistinės kelionės sutartį, grąžinimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo; priteisė ieškovui iš atsakovės 966,80 Eur grąžintiną sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (966,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė atsakovei iš ieškovo 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pagal byloje esančius duomenis (karantinas nei Lietuvoje, nei JAE nebuvo paskelbtas; Lietuvoje susirgimų COVID-19 atvejų dar nebuvo, o JAE – tik keletas; JAE nebuvo įtraukti į sąrašą šalių, į kurias rekomenduojama nevykti) nėra pagrindo byloje susiklosčiusius faktus vertinti kaip sutarties nutraukimo metu buvusias nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes. Nuo kelionės įsigijimo (2020 m. vasario 10 d.) iki planuotos jos pabaigos (2020 m. kovo 8 d.) neįvyko pokyčių ir neatsirado didesnio pavojaus, susijusio su COVID-19 viruso plitimu, situacija ir informacija dėl grėsmės nebuvo pakitusi, todėl ieškovas, priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, turėjo pats įvertinti riziką dėl jo nurodomų kelionės galimumo aplinkybių, realų norą vykti į suplanuotą kelionę, o ne praėjus vos 17 d. nuo kelionės įsigijimo ir esant tik rekomendacijai imtis atsargumo priemonių bei nesant jokios kelionės grėsmės pakitimo apsigalvojus nutraukti sutartį.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog nurodytu laikotarpiu buvo neįmanoma įvykdyti kelionę. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad į JAE vyko kiti atsakovės turistai, kurie organizuotos turistinės kelionės neatsisakė. Taigi, kelionė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. faktiškai įvyko. Ieškovas sutartį 2020 m. vasario 27 d. nutraukė galbūt ir turėdamas pagrįstų baimių bei neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad būtent sutarties nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.), o ne vėlesniu laikotarpiu, egzistavo objektyvus, o ne subjektyvus sutarties įvykdymo negalimumas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalys sutartyje buvo susitarusios dėl jos nutraukimo mokesčio. Jis priklausė nuo likusio laiko iki kelionės pradžios. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės realiai patirtus nuostolius ir nusprendė, kad ieškovui grąžintina suma sudarytų 760 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kadangi sutartyje buvo nustatytas kelionės nutraukimo mokestis, tai pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, turėjo vadovautis sutartyje nustatytu sutarties nutraukimo mokesčiu, o ne vien tik vertinti atsakovės realiai patirtus nuostolius.

22.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nutraukė sutartį 2020 m. vasario 27 d., t. y. likus 3 dienoms iki kelionės pradžios (2020 m. kovo 1 d.), nes 2020 metais vasario mėnesį buvo 29, o ne 28 dienos. Vadovaujantis sutarties 2.1.1 punkte pateikta lentele, jeigu iki kelionės pradžios liko nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo, taikomas 80 procentų sutarties nutraukimo mokestis. Taigi šiuo atveju, remiantis sutarties 2.1.1 punktu ir CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, sutarties nutraukimo mokestis sudarytų 3867,20 Eur (4834 Eur × 80 proc.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio, nes šiuo atveju, įvertinus sutarties nutraukimo mokesčio dydį (3867,20 Eur) ir sutarties kainą (4834 Eur), ieškovui grąžintina suma sudaro 966,80 Eur (4834 Eur minus 3867,20 Eur).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

23.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai; priteisti iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                       Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nes netinkamai aiškino šioje normoje vartojamą nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoką ir nepagrįstai sutapatino jas su force majeure aplinkybėmis, kurios nustatomos pagal CK 6.212 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto norma buvo priimta įgyvendinant 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Direktyva 2015/2302). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Direktyvoje 2015/2302 pateiktą „nepaprastų ir neišvengiamų aplinkybių“ apibrėžimą bei pavyzdinį jų sąrašą. Ieškovas pažymi, kad CK yra vartojama sąvoka „nenugalimos jėgos aplinkybės“, o Direktyvoje 2015/2302 – „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, tai suponuoja, kad CK vartojama sąvoka „nenugalimos jėgos aplinkybės“ neturėtų būti suprantama kaip tais pačiais žodžiais CK apibūdinamos force majeure aplinkybės (CK 6.212 straipsnis). Be to, CK nurodyta, kad turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, jeigu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę, o Direktyvoje 2015/2302 nurodoma, jog sutarčiai nutraukti pakanka, kad egzistuotų neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį paketo vykdymui. Taigi pagal Direktyvą 2015/2302 iš esmės pakanka, kad būtų didelis poveikis kelionės sėkmingam vykdymui, o CK yra įtvirtintas griežtesnis reikalavimas, siejamas su absoliučiu negalėjimu vykdyti kelionę. Neįmanomumas vykdyti kelionę turėtų būti aiškinamas ne vien tik kaip negalėjimas suteikti paslaugų kelionės tikslo vietoje, tačiau ir kaip negalėjimas užtikrinti saugios kelionės, nesukeliant turistui nepatogumų ar pavojaus rizikos. Bylą nagrinėję teismai taikė pernelyg kategoriškus nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo kriterijus, nepagrįstai susiaurino (sugriežtino) įtvirtintas organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo sąlygas.

23.2.                       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad COVID-19 protrūkis iki pandemijos paskelbimo negali būti laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe, kuria remiantis galima nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Ieškovas teigia, kad byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, jog organizuotos turistinės kelionės nutraukimo metu (2020 m. vasario 27 d.) pasaulyje buvo išplitęs itin pavojingas COVID-19 virusas. Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoms neišvengiamoms ir nepaprastoms aplinkybėms apibūdinti yra pateikiami pavyzdžiai (be kita ko, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje), dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai, kaip buvo susitarta kelionės paslaugų paketo sutartyje (Direktyvos 2015/2302 preambulės 31 punktas). Taigi neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių atsiradimą lemia ligos protrūkis, o ne teisinio statuso ar režimo paskelbimas. Akivaizdu, kad COVID-19 plitimo situacija atsirado anksčiau nei oficialus pandemijos (ar karantino) paskelbimas. Dėl to teismai turėjo vertinti, ar organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo metu buvo faktinių duomenų, kurių pagrindu ieškovas galėjo manyti, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsirado su COVID-19 paplitimu susijusios aplinkybės, kurios daro didelį poveikį kelionės vykdymui ar nuvykimui į kelionės tikslo vietą. Be to, teismai nepagrįstai padėtį dėl COVID-19 viruso pavojingumo iki pandemijos paskelbimo vertino kaip statišką ir nekintamą. Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbti duomenys, kurių pagrindu teismai padarė tokią išvadą, ieškovo vertinimu, nepatvirtina statiškos COVID-19 viruso plitimo padėties visą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. kovo 12 d. Faktinė situacija, remiantis visuomenės žiniasklaidos priemonėse skelbiamomis naujienomis, blogėjo kiekvieną valandą, todėl teismai nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi Užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija kaip realų grėsmės lygį atspindinčiais duomenimis. Po suplanuotos kelionės vykusių įvykių seka patvirtina, kad grėsmė tinkamam ir saugiam kelionės įvykdymui buvo reali, o atsižvelgiant į itin trumpą laiko intervalą tarp pandemijos paskelbimo ir kelionės laikotarpio, akivaizdu, kad pavojinga sveikatai situacija egzistavo ir buvo išplitusi ieškovo įsigytos kelionės laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Tai, kad ieškovas, nutraukdamas organizuotos turistinės kelionės sutartį, sureagavo anksčiau, nei COVID-19 viruso protrūkiui buvo suteiktas pandemijos statusas, nesuponuoja iki tol buvusios situacijos saugumo, o kelionė kitiems turistams buvo sėkmingai įvykdyta tik dėl susiklosčiusių atsitiktinai palankių aplinkybių. 

23.3.                       Vadovaujantis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimas siejamas ne tik su kelionės tikslo vieta, bet ir su visiškai greta esančiomis vietovėmis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo vietą siejo tik su galutine kelionės tikslo vieta – Dubajuje (JAE) esančiu viešbučiu, kuriame turėjo apsistoti ieškovas. Turistinės kelionės tikslas – ne tik poilsinis, bet ir pažintinis. Be to, Dubajus – vienas iš lankomiausių turizmo traukos centrų, o nenugalimos jėgos aplinkybės buvo siejamos su užkrečiamosios ligos protrūkiu, todėl nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo vieta ir visiškai greta esančios vietos turėjo būti aiškinamos plačiuoju požiūriu, t. y. įvertinant ne tik teritorinį atstumą tarp COVID-19 židinių, bet ir populiacijos tankumą bei mobilumą, atvykėlių skaičių, vietovės kosmopolitiškumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės buvo siejamos su užkrečiamosios ligos protrūkiu, teismai turėjo įvertinti ne tik kelionės tikslo vietoje, bet ir paties vykimo į kelionę bei grįžimo iš jos metu (oro uoste, lėktuve, autobuse) egzistavusią riziką.

23.4.                       Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ieškovas neįrodė, jog nebuvo įmanoma vykdyti sutarties, nepagrįstai turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį siejo ne su galimu, o su absoliučiu neįmanomumu vykdyti organizuotą turistinę kelionę. Pagal CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą, turisto teisei nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį atsirasti pakanka nustatyti, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Taigi šioje normoje yra įtvirtintas tik galimas (numanomas), o ne pasiektas visiškas organizuotos turistinės sutarties neįmanomumas. Turistas į kelionę vyksta ne būtinaisiais, o poilsiniais ir (ar) pažintiniais tikslais, todėl teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį sietina ne tik su tiesiogiai pavojingomis ar ribinėmis situacijomis, bet ir jeigu yra tik galimas poveikis kelionės vykdymui, susijęs su padidėjusia rizika turistui. Ieškovas teigia, kad jis neprivalėjo išlaukti padėties, kuriai esant pasaulyje būtų nevaldoma situacija ar būtų imtasi kraštutinių priemonių, juo labiau kad su ieškovu į kelionę kartu turėjo vykti ir jo šeimos nariai – žmona ir du mažamečiai vaikai. Dėl to, žaibiškai pablogėjus epidemiologinei situacijai, ieškovas priėmė pasvertą ir objektyviai proporcingą sprendimą nutraukti sutartį, atitinkantį sąžiningumo principą ir protingumo kriterijų. Tuo tarpu teismai vertino tik teorinę tikimybę sėkmingai nuvykti ir grįžti iš kelionės tikslo vietos, visiškai neatsižvelgdami į poilsinės kelionės tikslus – pailsėti, nepatirti nepatogumų, nerizikuoti saugumu, sveikata ir pan. Atsižvelgiant į teismų motyvus, turistas turi teisę atsisakyti sutarties, kai kelionė objektyviai jau negali būti vykdoma (o ne galėjo tapti neįvykdoma).

23.5.                       Remiantis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatomis, nenugalimos jėgos aplinkybių galimas poveikis kelionės vykdymui turi būti vertinamas iš sutarties nutraukimo metu buvusios perspektyvos, t. y. remiantis sutarties nutraukimo metu žinomomis, o ne vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad ieškovas neturėjo pagrindo pasinaudoti sutarties nutraukimo teise, nepagrįstai vertino aplinkybes, paaiškėjusias jau po suplanuotos turistinės kelionės laikotarpio, kurių ieškovas sutarties nutraukimo metu negalėjo žinoti. Konkrečiai teismai nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad kitiems ta pačia kryptimi skridusiems turistams kelionė buvo įvykdyta, ieškovo suplanuota turistinė kelionė turėjo vykti iki pandemijos paskelbimo, taip pat iki judėjimo ribojimų nustatymo ir valstybių sienų uždarymo.

24.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutartį, priteisti iš ieškovo visų kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.                       Lietuviškame Direktyvos 2015/2302 vertime vartojamas terminas „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“ yra analogiškas savo turiniu unifikuotam terminui „ypatingos aplinkybės“. Perkeliant Direktyvos 2015/2302 nuostatas į nacionalinę teisę, turėjo būti perkeltas tas pats ypatingų (nepaprastųjų) aplinkybių terminas (Direktyvos 2015/2302 4 straipsnis). Tačiau CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta ne ypatingų aplinkybių, o nenugalimos jėgos sąvoka. Dėl to atsakovė teigia, kad iš dalies sutinka su ieškovo teiginiais dėl Direktyvos 2015/2302 nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę lingvistinių skirtumų, tačiau nesutinka su kasacinio skundo argumentais, jog bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo Direktyvoje 2015/2302 apibrėžiamos ypatingų aplinkybių sąvokos, netinkamai aiškino nenugalimos jėgos aplinkybių turinį.

24.2.                       Direktyvos 2015/2302 3 straipsnio 12 dalyje neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės apibrėžiamos kaip padėtis, kurios šalis, kuri remiasi tokia padėtimi, negali valdyti ir kurios pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių. Kaip matyti iš šios sąvokos konstrukcijos, ji sudėtinė, todėl neišvengiamomis ir nepaprastomis aplinkybėmis laikytina ne bet kokia padėtis, kurios šalis negali valdyti, o tik tokia, kurios pasekmių nėra galimybės išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių. Darytina pagrįsta išvada, kad, pvz., rimtos ligos protrūkis (epidemija), gaivalinės nelaimės, rimtos saugumo problemos gali būti laikomos aplinkybėmis, kurių šalys negali valdyti, tačiau jų pasekmės gali būti reguliuojamos (išvengiamos) imantis atitinkamų priemonių. Kitaip tariant, ne visos rimtos ligos gali būti laikomos neišvengiamomis ir nepaprastomis aplinkybėmis, o tik tos, kurių pasekmių nėra galimybės išvengti, net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Atsižvelgiant į Direktyvoje 2015/2302 pateiktą ypatingų aplinkybių apibrėžimą ir šios konkrečios bylos aplinkybes, prasidėjęs COVID-19 viruso plitimas galėjo būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios negalima valdyti, tačiau ji negalėjo būti vertinama nei kaip protrūkis, nei kaip aplinkybė, dėl kurios kelionės tikslo saugus pasiekimas tapo neįmanomas.    

24.3.                       Direktyvos 2015/2302 preambulės 31 punkte nurodyta, kad neišvengiamomis ir nepaprastomis aplinkybėmis gali būti, pavyzdžiui, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje, dėl kurio tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, Direktyvoje 2015/2302 akcentuojamas ne tik didelis poveikis kelionės vykdymui, bet ir saugaus keliavimo į kelionės tikslą neįmanomumas. Darytina išvada, kad nenugalimos jėgos aplinkybės pagal CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti aiškinamos ir įrodinėjamos kaip force majeure aplinkybės.

24.4.                       Nei Direktyvoje 2015/2302, nei nacionalinės teisės normose nėra įtvirtinta turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su kelionės tikslu, pvz., dėl nenugalimos jėgos aplinkybių išvykimo vietoje, tarpiniuose sustojimuose ir pan. Direktyvos 2015/2302 preambulės 31 punkte aiškiai nurodyta, kad neišvengiamomis ir nepaprastomis aplinkybėmis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai. Ši norma pagal jos konstrukciją negali būti aiškinama plečiamai arba kaip teisės spraga, kurią turėtų užpildyti teismai, nes joje įtvirtintas tiesioginis įstatymų leidėjo tikslas suteikti turistui teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant jokio sutarties nutraukimo mokesčio tik dėl aplinkybių, susijusių su kelionės tikslu. Dėl to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pakeliui į kelionės tikslo vietą (oro uoste, lėktuve ir pan.) galinčios atsirasti aplinkybės negali būti suprantamos kaip „visiškai greta kelionės tikslo“ esančios nenugalimos jėgos aplinkybės. 

24.5.                       Priešingai nei teigia ieškovas, bylą nagrinėję teismai, spręsdami organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo ieškovo iniciatyva klausimą, vertino būtent situaciją, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Ieškovo pateikiami argumentai (COVID-19 pripažinimas pandemija 2020 m. kovo 11 d., karantino režimo paskelbimas nuo 2020 m. kovo 16 d., bevizio režimo sustabdymas nuo 2020 m. kovo 19 d., keleivinių reisų ir oro linijų keleivių tranzito nutraukimas nuo 2020 m. kovo 23 d., Užsienio reikalų ministerijos paskelbtos griežčiausios rekomendacijos atidėti keliones į JAE nuo 2020 m. kovo 12 d.) vertintini kaip nepagrindžiantys ieškovo pareikštų reikalavimų. Visos išvardytos aplinkybės įvyko jau pasibaigus sutartyje nurodytam ieškovo kelionės laikotarpiui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties nebūtų buvę įmanoma įvykdyti (buvo uždarytas ieškovo pasirinktas viešbutis ir pan.). Pagal Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas nei 2020 m. vasario 27 d., kai ieškovas atsisakė kelionės, nei 2020 m. kovo 8 d., kai kelionė turėjo pasibaigti, JAE nebuvo įtraukti į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad būtent Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos dėl kelionių, o ne kiti veiksniai, yra svarbiausi ypatingų aplinkybių rodikliai.

 

IV. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų rašytiniai paaiškinimai

 

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir šios bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo sustabdė. 

26.       Pagrįsdama kreipimąsi dėl prejudicinio sprendimo teisėjų kolegija nurodė, kad, siekiant išspręsti nagrinėjamą ginčą, egzistuoja poreikis patikslinti sąlygas, kuriomis keliautojas gali remtis neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį, buvimu atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ir prireikus šios sąvokos bei force majeure sąvokos, kaip ji suprantama pagal CK 6.750 straipsnį, ryšį.

27.       Teisėjų kolegija Teisingumo Teismui pateikė šiuos klausimus:

27.1.                       Ar tam, kad būtų laikoma, jog kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta susiklostė neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, būtinas oficialus išvykimo ir (ar) atvykimo valstybės institucijų įspėjimas susilaikyti nuo nebūtinų kelionių ir (ar) kelionės tikslo šalies (o galbūt ir išvykimo šalies) priskyrimas rizikos zonai?

27.2.                       Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui: i) atsižvelgtina tik į objektyvias aplinkybes, t. y. ar didelis poveikis paketo vykdymui sietinas tik su objektyviu neįmanomumu ir turi būti aiškinamas tik kaip apimantis atvejus, kai sutarties vykdymas tampa nei fiziškai, nei teisiškai neįmanomas, ar vis dėlto apima ir atvejus, kai sutarties vykdymas nėra neįmanomas, tačiau (šiuo atveju – dėl pagrįstos baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija) tampa sudėtingas ir (ar) ekonomiškai neefektyvus (keliautojų saugumo, rizikos jų sveikatai ir (ar) gyvybei, galimybės įgyvendinti poilsinės kelionės tikslus prasme); ii) svarbūs yra subjektyvūs veiksniai, tokie kaip kartu keliaujantys mažamečiai vaikai ar priklausymas didesnės rizikos grupei dėl keliautojo amžiaus, sveikatos būklės, ir pan. Ar keliautojas turi teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį tuo atveju, jeigu dėl pandemijos ir su ja susijusių aplinkybių, vidutinio keliautojo vertinimu, nuvykimas į kelionės tikslo vietą ir grįžimas iš jos tampa nesaugus, sukelia keliautojui nepatogumų ar pagrįstą baimę dėl pavojaus sveikatai ar užsikrėtimo pavojingu virusu rizikos?

27.3.                       Ar teisė nutraukti sutartį nemokant jos nutraukimo mokesčio kaip nors (pvz., nesuteikiant tokios teisės; taikant griežtesnius neigiamo poveikio paketo vykdymui pagrįstumo vertinimo kriterijus, kt.) sietina su faktu, kad aplinkybės, kuriomis remiasi keliautojas, jau buvo susiklosčiusios ar bent jau numanomos / tikėtinos užsakant kelionę? Ar taikant protingo numatomumo kriterijų pandemijos kontekste turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad nors sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį PSO jau buvo paskelbusi informaciją apie viruso plitimą, tačiau pandemijos eiga ir pasekmės buvo sunkiai nuspėjamos, nebuvo jokių aiškių infekcijos suvaldymo ir kontrolės priemonių, pakankamai duomenų apie pačią infekciją, o užsikrėtimų dinamikos didėjimas nuo kelionės užsakymo momento iki jos nutraukimo buvo akivaizdus?

27.4.                       Ar, vertinant, ar kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo momentu kelionės tikslo vietoje arba visiškai greta egzistuoja neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės ir ar jos daro didelį poveikį paketo vykdymui, sąvoka „kelionės tikslo vieta ar visiškai greta“ apima tik atvykimo valstybę ar, atsižvelgiant į neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės pobūdį – užkrečiamą virusinę infekciją, ir išvykimo valstybę, taip pat su vykimu į kelionę ir grįžimu iš jos susijusius taškus (persėdimo vietas, tam tikras transporto priemones, kt.)?

28.       Teisingumo Teismas 2024 m. vasario 29 d. sprendime byloje M. D. prieš UAB „Tez Tour“, C-299/22, (toliau – Prejudicinis sprendimas) pateikė tokius išaiškinimus:

28.1.                       Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis, siejama su šios direktyvos 3 straipsnio 12 punktu, turi būti aiškinama taip, kad neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal šias nuostatas, atsiradimo kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta konstatavimas nepriklauso nuo to, ar kompetentingos institucijos yra paskelbusios oficialią rekomendaciją keliautojams nevykti į atitinkamą zoną arba oficialų sprendimą, kuriuo ši zona priskiriama prie rizikos zonos. Nors dėl savo pobūdžio minėtos rekomendacijos ir sprendimai gali turėti didelę įrodomąją galią, kad tokios aplinkybės iš tiesų susiklostė šalyse, su kuriomis tie dokumentai susiję, ir turėjo poveikį atitinkamo paketo vykdymui, vis dėlto jiems negalima suteikti tokios įrodomosios galios, jog jų nebuvimo pakaktų tam, kad būtų užkirstas kelias konstatuoti tokių aplinkybių atsiradimą. Direktyvoje 2015/2302 nėra nuostatų dėl neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalį, atsiradimo įrodinėjimo tvarkos. Tokios tvarkos nustatymas patenka į kiekvienos valstybės narės nacionalinio reguliavimo sritį (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 21 d. sprendimo byloje W ir kt., C-621/15, 25 punktą). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pasaulinė sveikatos krizė, kaip antai COVID-19 pandemija, turi būti laikoma galinčia patekti į neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvoką (2023 m. birželio 8 d. sprendimas byloje UFC – Que choisir ir CLCV, C-407/21, 45 punktas).

28.2.                       Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį paketo vykdymui arba darančios didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“ apima ne tik aplinkybes, dėl kurių tampa neįmanoma įvykdyti šio paketo, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad šis paketas negali būti įvykdytas nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui, prireikus atsižvelgiant į asmeninius veiksnius, susijusius su individualia šių keliautojų padėtimi. Toks poveikis turi būti vertinamas iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama atitinkama kelionės paslaugų paketo sutartis. Kadangi teisės nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio įgyvendinimas siejamas su sąlyga, kad „kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsirado neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui arba darančių didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, ši sąlyga būtinai turi būti tenkinama sutarties nutraukimo dieną, t. y. „iki paketo pradžios“. Taigi, siekiant įvertinti, ar ši sąlyga yra tenkinama, laiko požiūriu būtina atsižvelgti į situaciją, buvusią atitinkamos kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo datą. Kadangi šis poveikis galutinai pasireikš tik vykdant paketą, jo vertinimas neišvengiamai yra perspektyvinio pobūdžio. Toks vertinimas turi būti grindžiamas „prognoze“, kiek tai susiję su tikimybe, kad atitinkamo keliautojo nurodytos neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės turės didelį poveikį paketo vykdymui, o šios aplinkybės, beje, jau turi būti susiklosčiusios šio paketo nutraukimo dieną. Vertinant poveikio tikimybę ir dydį, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia tai daryti iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos, t. y. vadovaujantis kriterijumi, taikomu kitose ES teisės srityse, susijusiose su vartotojų apsauga (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 3 d. sprendimo byloje G. del M. G., C-125/18, 51 punktą).

28.3.                       Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad padėtis, apie kurią kelionės paslaugų paketo sutarties sudarymo dieną atitinkamas keliautojas jau žinojo arba kurią galėjo numatyti, negali būti keliautojo nurodoma kaip „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą; vis dėlto reikia turėti omenyje tai, kad, atsižvelgiant į kintamąjį šios padėties pobūdį, po sutarties sudarymo ji galėjo iš esmės pasikeisti ir dėl to susiklostyti nauja padėtis, galinti savaime atitikti sąvokos „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, apibrėžtį. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos įvertinti, ar sveikatos rizikos lygis, dėl kurio ieškovas 2020 m. vasario 27 d. nutraukė savo kelionės paslaugų paketo sutartį, gerokai pasikeitė, palyginti su rizika, kuri egzistavo ar galėjo būti numatyta šios sutarties sudarymo dieną, t. y. vasario 10 d.

28.4.                       Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad siekiant nustatyti, ar neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, atsiradusios kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta, daro „didelį poveikį paketo vykdymui arba <...> didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą“, taip pat gali būti atsižvelgta į poveikį, atsiradusį išvykimo vietoje ir su vykimu į atitinkamą kelionę bei grįžimu iš jos susijusiuose taškuose, jeigu jis turi įtakos šio paketo vykdymui. Aptariamoje nuostatoje nėra jokio geografinio apribojimo, kiek tai susiję su vieta, kurioje dėl tokių aplinkybių turi atsirasti toks poveikis, kad į jį būtų galima atsižvelgti. Be to, į kelionės paslaugų paketą įeinančios kelionės paslaugos gali apimti, be kita ko, keleivių vežimą; tokiu atveju pagal Direktyvos 2015/2302 5 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį atitinkamoje kelionės paslaugų paketo sutartyje turi būti nurodytos transporto priemonės, jų charakteristikos ir kategorijos, išvykimo ir grįžimo vietos, datos ir laikas, laukimo tarpinėse stotelėse trukmė bei vietos ir transporto jungtys. Tuo remiantis darytina išvada, kad, jei neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sukeltas poveikis išplinta už kelionės tikslo vietos ribų ir pasiekia, be kita ko, išvykimo ar grįžimo vietą arba tarpines stoteles bei kelionės jungtis, tai gali turėti įtakos atitinkamo paketo vykdymui, todėl į tokias aplinkybes turi būti galima atsižvelgti taikant Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalį.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 25 d. nutartimi atnaujintas šios civilinės bylos nagrinėjimas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Teisingumo Teismo Prejudicinio sprendimo.

30.       Ieškovas M. D. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Prejudicinio sprendimo, juose nurodo:

30.1.                       Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių nebuvimą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo metu konstatavo remdamiesi aplinkybe, kad nutraukiant sutartį dar nebuvo paskelbta Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija nevykti į JAE. Kaip išaiškino Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime, neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių konstatavimas nepriklauso nuo to, ar kompetentingos institucijos yra paskelbusios oficialią rekomendaciją keliautojams nevykti į atitinkamą zoną arba oficialų sprendimą, kuriuo ši zona priskiriama rizikos zonai. Taigi, priešingai nei vertino bylą nagrinėję teismai, Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos nevykti į atitinkamas šalis nebuvimas per se (savaime) nereiškia, kad turistinės kelionės sutarties nutraukimo metu neegzistavo neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės. Būtent neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių buvimas yra tokių rekomendacijų priėmimo pagrindas, o ne atvirkščiai.

30.2.                       Bylą nagrinėję teismai neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių poveikį ir jo mastą turistinės kelionės sutarties vykdymui klaidingai vertino ne iš sutarties nutraukimo metu buvusios perspektyvos, o remdamiesi po įvykusios kelionės jau žinomais faktais bei aplinkybėmis apie kelionės vykdymui reikšmingus įvykius (kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė karantiną tik nuo 2020 m. kovo 16 d.; kad PSO COVID-19 viruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. balandžio 11 d.; kad Užsienio reikalų ministerijos rekomendacija nevykti į vienas ar kitas valstybes buvo priimta tik 2020 m. kovo 12 d.). Be to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus, teismai, spręsdami, ar COVID-19 protrūkis gali būti laikomas aplinkybe, darančia didelį poveikį paketo vykdymui arba didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą, nepagrįstai vertino tik objektyvų sutarties vykdymo negalimumą. Pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, naudos gavėjai buvo ir ieškovo šeimos nariai: žmona bei du mažamečiai vaikai. Didelį poveikį paketo vykdymui ieškovas grindė ir subjektyviais veiksniais, susijusiais su individualia jo šeimos, t. y. keliautojų, padėtimi. Kadangi kartu keliavo mažamečiai vaikai (ir atsakovei tai buvo žinoma), tai būtų galėję lemti sutarties tinkamo įvykdymo negalimumą, atsižvelgiant į jos tikslus.

30.3.                       Vertinant padėtį, egzistavusią nuo turistinės kelionės sutarties sudarymo iki šios sutarties nutraukimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad nors sudarant sutartį PSO jau buvo paskelbusi informaciją apie viruso plitimą, tačiau pandemijos eiga ir pasekmės buvo sunkiai nuspėjamos, nebuvo pakankamai duomenų apie pačią infekciją, o užsikrėtimų dinamikos didėjimas nuo kelionės užsakymo momento iki sutarties nutraukimo buvo akivaizdus. Sparčiai besikeičianti situacija sudarė pagrindą vidutiniam keliautojui manyti, kad situacija ne tik nepagerės, bet priešingai – kad valstybių, į kurias įspėjama nevykti, sąrašas išsiplės. Pabrėžtinas ir 2020 m. pradžioje vyravęs situacijos neapibrėžtumas, kuris iš esmės skiriasi nuo tų pačių metų vasaros ir vėlesnių laikotarpių, kai keliautojai jau galėjo tiksliau įvertinti su pandemijos valdymu susijusius egzistuojančius ir potencialius apribojimus bei iš to kilusias rizikas. Neabejotina, kad COVID-19 viruso plitimas dinamiškai didėjo, lyginant su padėtimi, buvusia sutarties sudarymo metu. Taigi, sutarties nutraukimo momentu buvo iš esmės susiklosčiusi nauja padėtis, atitinkanti sąvokos „neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, apibrėžtį.

30.4.                       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, egzistavusios tuo metu, kai ieškovas nutraukė sutartį (oficialių PSO 2020 m. sausio 30 d. pranešimų, kvalifikuojančių COVID-19 protrūkį kaip tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, paskelbimas; nepaprastosios padėties Lietuvoje 2020 m. vasario 26 d. įvedimas; informacijos apie kelis COVID-19 infekcijos atvejus, užfiksuotus JAE, pasirodymas spaudoje 2020 m. vasario 27 d.), rodė didesnę riziką sveikatai. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad sutarties nutraukimo dieną išvykimo vietoje (Lietuvoje) atsirado didelis poveikis paketo vykdymui, o kelionės vietą, t. y. JAE, ir kartu išvykimo vietą COVID-19 protrūkis jau buvo žinomai pasiekęs. Atsižvelgiant į tai, kad pavojinga liga buvo išplitusi visame pasaulyje, nepaprastų ir neišvengiamų aplinkybių poveikis egzistavo ir visose tarpinėse stotelėse bei kelionės jungtyse (oro uostuose, autobusuose vykstant iki viešbučio ir atgal, lėktuvuose), t. y. kelionės metu.

31.       Atsakovė UAB „Tez Tour“ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Prejudicinio sprendimo, kuriuose nurodo:

31.1.                      Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) sąvoka buvo pakeista į ypatingų aplinkybių (angl. extraordinary circumstances) apibrėžtį tik siekiant suvienodinti tarptautinėse konvencijose ir Europos Sąjungos teisės aktuose dėl keleivių teisių vartojamus terminus. Direktyvos 2015/2302 31 konstatuojamojoje dalyje kaip ypatingos aplinkybės įvardijamos, pavyzdžiui, karas, kitos rimtos saugumo problemos, pavyzdžiui, terorizmas, didelė rizika žmonių sveikatai, pavyzdžiui, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje, arba gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, potvyniai ar žemės drebėjimai, arba meteorologinės sąlygos, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai. Kaip matyti iš Direktyvoje 2015/2302 pateiktų pavyzdžių, tai tradicinės nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, taip, kaip jos suprantamos CK 6.212 straipsnio prasme. Terminas „neišvengiamos ir nepaprastos (ypatingos) aplinkybės“, pagal Teisingumo Teismo praktiką, yra platesnis nei „nenugalimos jėgos aplinkybės“, apimantis ne tik išorinius, pirmiau minėtus įvykius, bet ir vidinius, dažniausiai bendrovių veikloje pasireiškiančius įvykius (pvz., streikas ir pan.). Dėl to darytina pagrįsta išvada, kad CK 6.212 straipsnyje ir 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte vartojamos nenugalimos jėgos ir neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sąvokos gali būti sutapatinamos, kai apima klasikinius išorinius nenugalimos jėgos įvykius, kurie, be kita ko, nurodyti ir Direktyvos 2015/2302 31 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamai nenugalimos jėgos aplinkybėms konstatuoti taikytini kasacinio teismo praktikoje suformuluoti kvalifikuojantys požymiai, kurių visuma leidžia faktines aplinkybes pripažinti nenugalima jėga.

31.2.                      Kaip matyti iš Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies dispozicijos, didelis poveikis paketo vykdymui nebūtinai yra siejamas su objektyviu neįmanomumu. Tai konstatavo ir Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime (jo 51 punkte). Kaip ir kokia forma bei apimtimi pasireiškia didelis poveikis paketo vykdymui, yra fakto klausimas, kuris turi būti analizuojamas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi, pavojus sveikatai taip pat gali būti vertinamas kaip ypatinga aplinkybė, tačiau ne visais atvejais. Vertinant, ar pavojus sveikatai gali būti pripažįstamas neišvengiama ir nepaprasta aplinkybe, labai svarbu atskirti keliautojo subjektyvų ir abstraktų įtarimą, baimę, išankstinį nusistatymą nuo objektyvios realybės. Keliautojui siekiant pasinaudoti sutarties nutraukimo nemokant nutraukimo mokesčio teise, turi egzistuoti reali tikimybė, kad kelionės tikslo vietoje atsiras neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui ar keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą. 

31.3.                      Ieškovui sudarant sutartį (2020 m. vasario 10 d.) egzistavusios aplinkybės beveik niekuo nesiskyrė nuo aplinkybių, buvusių sutarties nutraukimo momentu (2020 m. vasario 27 d.). Šių aplinkybių egzistavimas (numanymas) iki sutarties sudarymo panaikina keliautojo teisę nutraukti sutartį nemokant nutraukimo mokesčio dėl ligos protrūkio kelionės tikslo vietoje. Vienintelis 2020 m. vasario 27 d. užfiksuotas COVID-19 infekcijos atvejis viešbutyje, niekuo nesusijusiame su viešbučiu, kuriame apgyvendinimo paslaugą buvo įsigijęs ieškovas, negali būti vertinamas kaip iš esmės pakeitęs padėtį. Nors ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad vasario mėnesį ėmė smarkiai plisti COVID-19 atvejai, daugėti informacijos apie esminius pokyčius, tačiau jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių į bylą nepateikė. Taigi, ieškovas priėmė sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, o grėsmė iki pat suplanuotos kelionės pabaigos nebuvo pakitusi, juolab iš esmės.

31.4.                      Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostata pagal jos konstrukciją negali būti aiškinama plečiamai arba kaip teisės spraga, kurią turėtų užpildyti teismai, pagal savo kompetenciją spręsdami bylas, nes aptariamos normos konstrukcijoje matyti įstatymų leidėjo tiesioginis tikslas teisę nutraukti kelionės paslaugų paketo sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio turistui suteikti tik dėl aplinkybių, susijusių su kelionės tikslu. Kita vertus, mažai tikėtina, kad gali egzistuoti Direktyvos 2015/2302 31 konstatuojamojoje dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės išvykimo valstybėje, nepriklausomai nuo kurių kelionių organizatorius galėtų vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vis dėlto, jei tokios aplinkybės išvykimo vietoje egzistuotų, keliautojas taip pat įgytų teisę atsisakyti sutarties nemokėdamas nutraukimo mokesčio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog ieškovo šeimai išvykti į kelionę būtų buvę atitinkamų kliūčių ar apsunkinimų išvykimo valstybėje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių, kaip sąlygos nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį turisto iniciatyva pagal CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą

 

32.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymo ir keliautojo (ieškovo) teisės nutraukti šią sutartį nepatiriant neigiamų finansinių pasekmių, kai keliautojas (ieškovas) įsigijo kelionę jau esant paskelbtai bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių, susijusių su COVID-19 viruso plitimu, ėmimosi bei egzistuojant šio viruso protrūkio grėsmei. Kasaciniu skundu keliamas CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto, o konkrečiai – jame nustatytų nenugalimos jėgos aplinkybių, kaip sąlygos turisto iniciatyva nutraukti kelionių paketo sutartį, tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimas.

33.       Lietuvos turizmo teisėje 2018 m. įvyko esminių pokyčių: įgyvendinant Direktyvos 2015/2302 nuostatas buvo parengta nauja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo redakcija (įsigaliojusi 2018 m. liepos 1 d.) ir pakeistos CK šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, tokiu būdu iš esmės naujai reglamentuojant turizmo paslaugų teikimą.

34.       Organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl turi būti užtikrinta vartotojo (keliautojo), kaip silpnesniosios tokio pobūdžio sutarties šalies, teisių apsauga. Įsigaliojus naujoms turizmo teisės nuostatoms, buvo naujai sureguliuota daugelis šio teisės instituto klausimų, tarp jų – ir susijusių su vartotojo, keliautojo, teisių apsaugos stiprinimu, reglamentuojant, be kita ko, ir turisto teisę nutraukti sutartį, atvejus, kai netaikomas sutarties nutraukimo mokestis.

35.       CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuojama, kad turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą.  

36.       Šiomis CK normomis į nacionalinę teisę buvo perkeltos Direktyvos 2015/2302 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose pateiktas kiek kitoks aplinkybių, kurioms esant turistas gali nutraukti organizuotos turistinės kelionės paslaugų sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, įvardijimas – neišvengiamos ir nepaprastos, o ne nenugalimos jėgos aplinkybės.

37.       Direktyvos 2015/2302 3 straipsnio 12 dalyje neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės apibrėžiamos kaip padėtis, kurios šalis, kuri remiasi tokia padėtimi, negali valdyti ir kurios pasekmių nebūtų buvę galima išvengti, net jei būtų imtasi visų pagrįstų priemonių.

38.       Pagal Direktyvos 2015/2302 31 konstatuojamosios dalies nuostatas, tokios (t. y. neišvengiamos ir nepaprastos) aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, karas, kitos rimtos saugumo problemos, pavyzdžiui, terorizmas, didelė rizika žmonių sveikatai, pavyzdžiui, rimtos ligos protrūkis kelionės tikslo vietoje, arba gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, potvyniai ar žemės drebėjimai, arba meteorologinės sąlygos, dėl kurių tampa neįmanoma į kelionės tikslo vietą keliauti saugiai, kaip buvo susitarta kelionės paslaugų paketo sutartyje.

39.       Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai (-ioms) direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimas byloje V. N. prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktas; 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktai ir juose nurodyta šio teismo praktika).

40.       Taigi, neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, kurioms egzistuojant turistas įgyja teisę nutraukti kelionių paslaugų paketo sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, yra Direktyvos 2015/2302 nuostatų, perkeltų į atitinkamas CK nuostatas (nepriklausomai nuo to, kokį terminą vartojant tai buvo padaryta), autonominio aiškinimo dalykas. 

41.       Tai reiškia, kad CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąvokos „nenugalimos jėgos aplinkybės“ aiškinimas negali būti (ir tai pagrįstai akcentuojama ieškovo kasaciniame skunde) visiškai tapatinamas su CK 6.212 straipsnyje reglamentuojama nenugalima jėga (force majeure), kurios, kaip pagrindo atleisti šalį nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, konstatavimas sietinas su kitokiomis (griežtesnėmis) šioje CK normoje nustatytomis ir teismų praktikoje aptartomis sąlygomis, įskaitant ir poveikį sutarties vykdymui – absoliutų jos įvykdymo negalimumą. Atitinkamai bylą nagrinėjusių teismų argumentai, susiję su CK 6.212 straipsnio nuostatų ir kasacinio teismo praktikos dėl nenugalimą jėgą (force majeure) kvalifikuojančių požymių šioje byloje taikymu, negali būti pripažinti pagrindžiančiais teismų išvadas dėl pagrindo ieškovo nurodytas aplinkybes vertinti kaip neišvengiamas ir nepaprastas nebuvimo. 

42.       Atsižvelgdama į tai, kad CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo sąlygos, taigi ir sąvoka „nenugalimos jėgos aplinkybės“, aiškintinos ir vertintinos atsižvelgiant į Direktyvos 2015/2302 turinį, jos esmę bei tikslus, teisėjų kolegija, siekdama aiškesnio (tikslesnio) šios sąvokos supratimo, sąvoką „nenugalimos jėgos aplinkybės“ CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimo tikslais vartoja kartu su sąvoka „neišvengiamos ir nepaprastos“ aplinkybės.

43.       Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo Teismo Prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, galima daryti išvadą, kad nenugalimos jėgos (neišvengiamas ir nepaprastas) aplinkybes CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo prasme kvalifikuoja toliau aptariami požymiai. 

44.       Pirma, šios aplinkybės turi egzistuoti sutarties nutraukimo dieną; šių aplinkybių nebuvo sudarant kelionės paslaugų paketo sutartį, jos sutarties sudarymo metu keliautojui nebuvo žinomos ir (ar) jų atsiradimo keliautojas negalėjo numatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo aspektu, atsižvelgdamas į vertinamos padėties, susiklosčiusios COVID-19 protrūkio sąlygomis, kintamąjį pobūdį, Teisingumo Teismas pažymėjo, jog padėtis, buvusi sutarties sudarymo dieną, po jos sudarymo gali iš esmės pasikeisti ir dėl to susiklostyti nauja padėtis, sutarties nutraukimo dieną galinti per se atitikti neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių situaciją. Dėl tokio (esminio) padėties pasikeitimo teismas sprendžia pagal vidutinio keliautojo (vartotojo), kuris yra suprantamas kaip pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, kriterijų.

45.       Antra, nenugalimos jėgos (neišvengiamos ir nepaprastos) aplinkybės turi daryti esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą. Esminis poveikis organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą

apima ne tik aplinkybes, dėl kurių tampa apskritai neįmanoma įvykdyti sutarties, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad ši sutartis negali būti įvykdyta nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui, prireikus atsižvelgiant į asmeninius veiksnius, susijusius su individualia šių keliautojų padėtimi.

46.       Toks poveikis (jo tikimybė ir dydis) vertintinas iš vidutinio keliautojo (vartotojo), kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama atitinkama organizuotos kelionės paslaugų sutartis. Šis vertinimas atliekamas remiantis prognoze, kad sutarties nutraukimo dieną, vartotojo požiūriu, tikėtinas didelis poveikis atitinkamos organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymui. Aptariamas vertinimas neišvengiamai yra perspektyvinio pobūdžio, nes poveikis galutinai pasireikš tik vykdant organizuotos turistinės kelionės paslaugų sutartį. Be to, šis vertinimas turi būti objektyvus, o ne remtis vien tik vartotojo nuogąstavimais, nerimo ar jo baimės jausmu.

47.       Tai, ar aplinkybės daro esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą, teismas vertina atskirai kiekvienu konkrečiu atveju.

48.       Trečia, nenugalimos jėgos (neišvengiamomis ir nepaprastomis) aplinkybėmis galima pateisinti atitinkamo keliautojo sprendimą nutraukti sutartį nepatiriant dėl to finansinių nuostolių tik jeigu jos atsiranda kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip išaiškino Teisingumo Teismas Prejudiciniame sprendime (jo 92–93 punktai), jeigu neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių sukeltas poveikis išplinta už kelionės tikslo vietos ribų ir pasiekia, be kita ko, išvykimo ar grįžimo vietą arba tarpines stoteles bei kelionės jungtis, kurios nurodytos kelionės paslaugų paketo sutartyje, tai gali turėti įtakos atitinkamo paketo vykdymui, todėl į tokias aplinkybes gali būti atsižvelgiama taikant Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį.

49.       Ketvirta, turistas, kuris remiasi nenugalimos jėgos (nepaprastų ir neišvengiamų) aplinkybių padėtimi, negalėjo tų aplinkybių valdyti ir išvengti jų pasekmių, net jeigu būtų ėmęsis visų nuo jo priklausiusių pagrįstų priemonių. Dėl šio kvalifikuojančio požymio spręstina atsižvelgiant į vertinamos aplinkybės, kuria remtasi atsisakant sutarties, pobūdį (pvz., su saugumu susiję neramumai (kariniai, politiniai, teroristiniai veiksmai), su didele rizika žmonių sveikatai susijusi problema (rimtos ligos protrūkis) ar gaivalinės nelaimės (potvynis, žemės drebėjimas arba meteorologinės sąlygos).

50.       Specialiųjų nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių įrodinėjimo taisyklių nei Direktyvos 2015/2302 nuostatose, nei nacionalinės teisės normose nenustatyta, todėl taikomos bendrosios civilinio proceso teisėje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad nenugalimos jėgos (neišvengiamas ir nepaprastas) aplinkybes turi įrodyti asmuo, kuris jomis remiasi, šiuo atveju keliautojas (vartotojas). 

51.       Nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių atsiradimui konstatuoti nebūtina, kad kompetentingos institucijos būtų paskelbusios oficialią rekomendaciją keliautojams nevykti į atitinkamą zoną arba oficialų sprendimą, kuriuo ši zona priskiriama prie rizikos zonos. Tačiau, jei kompetentingos institucijos yra paskelbusios tokią rekomendaciją, tai įrodo nenugalimos jėgos (neišvengiamas ir nepaprastas) aplinkybes.

52.       Jeigu aptariamų aplinkybių buvimo konstatavimas būtų susietas tik su oficialių rekomendacijų ir (ar) sprendimų paskelbimu, t. y. jeigu būtų laikoma, kad turistas teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį įgyja tik nuo tokių oficialių rekomendacijų (pvz., nevykti į tam tikras šalis) ir (ar) sprendimų (pvz., įvesti karantiną uždraudžiant išvykti iš šalies) dėl pandemijos suvaldymo priemonių ėmimosi konkrečios paskelbimo dienos, įstatyme (CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte) įtvirtinta turisto teisė nutraukti turistinės kelionės sutartį, kai dėl nenugalimos jėgos aplinkybių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę (tampa neįmanoma keliauti saugiai, kaip buvo susitarta sutartyje), būtų pernelyg susiaurinta ir apskritai netektų prasmės, o tai prieštarautų veiksmingumo, taip pat vartotojų teisių apsaugos principui.

53.       Nėra abejonių, kad COVID-19 pandemija, kaip tokia, patenka į nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių sąvoką. Tą Prejudicinio sprendimo 43 punkte akcentavo ir Teisingumo Teismas. Tačiau pabrėžtina, kad vien to nepakanka konstatuoti, jog keliautojas įgijo teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio. Būtina nustatyti, ar šios aplinkybės daro esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą. Tai, minėta, priklauso nuo konkretaus atvejo konkrečių aplinkybių.

54.       Kaip galima spręsti iš ieškovo procesinių dokumentų, esminį COVID-19 pandemijos poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui jis įrodinėjo ne kaip nenugalimos jėgos aplinkybių įtaką vykdymo įmanomumui, bet kaip tokią įtaką, kuri, nors ir neužkerta kelio sutarties įvykdymui, bet lemia tai, kad sutartis negali būti įvykdyta nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui.

55.       Ieškovas savo sprendimą 2020 m. vasario 27 d. nutraukti sutartį, pagal kurią kelionę į Dubajų (JAE) jis įsigijo 2020 m. vasario 10 d., grindė nurodydamas tokias esmines aplinkybes: Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nuo 2020 m. sausio 8 d. buvo skelbiama rekomendacija į JAE vykstantiems asmenims imtis atsargumo priemonių; ieškovas neneigia šią informaciją žinojęs; be to, kasaciniame skunde nurodo (taigi kelionės įsigijimo metu jam buvo žinoma), kad 2020 m. sausio 30 d. PSO paskelbė koronaviruso protrūkį tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi, tačiau kartu pažymi, jog ši padėtis buvo siejama su Kinijos valstybe ir pavieniais atvejais kitose valstybėse, o ne su JAE; 2020 metų vasario mėnesio pabaigoje ėmė sparčiai daugėti informacijos apie esminius pokyčius, susijusius su COVID-19 plitimu, tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu; 2020 m. vasario 25 d., siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimą, užsienio valstybėse buvo įvesti ribojimai skrydžiams iš Irano, kuri yra kaimyninė JAE valstybė; 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 grėsmės; 2020 m. vasario 27 d. įvykusiame Lietuvos Respublikos valstybės ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje nuspręsta rekomenduoti Lietuvos gyventojams nesilankyti masinių susibūrimų vietose; 2020 m. vasario 27 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAE viešbučio svečiams buvo nustatyta COVID-19 infekcija; per visuomenės informavimo priemones intensyviai ir gausiai buvo skelbiamos naujienos apie užsikrėtimų protrūkius daugelyje pasaulio valstybių, didelį žmonių mirtingumą, o asmenys buvo raginami imtis atsargumo priemonių, vengti susibūrimų vietų, susilaikyti nuo bet kokių kelionių į kitas valstybes.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo elgesys, vertinant pagal vidutinio keliautojo (vartotojo), kuris, kaip minėta, yra suprantamas kaip pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, elgesio standartą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis buvo objektyviai pagrįstas.

57.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju turi būti (ir teismų buvo) vertinamos aplinkybės, egzistavusios tuo metu, kai sutartis buvo nutraukta (apie sutarties nutraukimą atsakovė informuota 2020 m. vasario 27 d.). Teismų taip pat nustatyta (ir ieškovas to neginčija), kad sutarties sudarymo momentu (2020 m. vasario 10 d.) jam buvo žinoma apie Kinijoje atsiradusį ir pradėjusį plisti naują, niekam dar nežinomą žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingą virusą COVID-19. Tačiau ieškovui sudarant sutartį tokie jo turimi duomenys buvo tik pirminiai ir dar negausūs, be to, jie nebuvo siejami su atsakovės organizuotos ir ieškovo įsigytos kelionės tikslo vieta – JAE (Dubajumi). Vis dėlto, kaip matyti iš šios nutarties 55 punkte nurodytų aplinkybių, įskaitant tai, kad 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 grėsmės, o 2020 m. vasario 27 d. buvo nuspręsta rekomenduoti Lietuvos gyventojams nesilankyti masinių susibūrimų vietose, 2020 m. vasario mėnesį tapo akivaizdu, kad virusas sparčiai plinta ir tai daro didelį poveikį turistinių kelionių vykdymui ir nuvykimui į kelionės tikslo vietą saugiai.

58.       Tai, priešingai nei vertino bylą nagrinėję teismai, suponuoja pagrindą pripažinti padėties, egzistavusios 2020 m. vasario 10 d., esminį pasikeitimą rizikos sveikatai ir saugumui lygio, taigi ir šios padėties poveikio ginčo sutarties vykdymui tikimybės bei masto (dydžio) prasme ir, vertinant iš vidutinio keliautojo perspektyvos, laikyti, kad sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 27 d., (jau) buvo susiklosčiusi nauja padėtis, kuri per se atitiko nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių, dariusių didelį poveikį sutarties vykdymui ir keleivių nuvežimui į JAE saugiai, kaip buvo susitarta ginčo sutartyje, situaciją. Taigi, ieškovas galėjo remtis nenugalimos jėgos (neišvengiamomis ir nepaprastomis) aplinkybėmis nutraukdamas ginčo kelionės paslaugų paketo sutartį.

59.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su grėsme ieškovo sveikatai ir saugumui susijusios padėties pasikeitimo (nepasikeitimo) aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų buvo įvertinta iš esmės tik pagal tai, ar buvo oficialios viešai skelbtos informacijos dėl COVID-19 viruso išplitimo ir priemonių oficialiais kompetentingų institucijų sprendimais šiai situacijai suvaldyti ėmimosi. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai, vertindami ginčo sutarties atsisakymo momentu buvusią situaciją atitikties nenugalimos jėgos (neišvengiamoms ir nepaprastoms) aplinkybėms aspektu, nepagrįstai suteikė prioritetą ir ypatingą įrodomąją galią kompetentingų institucijų skelbiamoms rekomendacijoms ir kitai oficialiai informacijai. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, teismų išvada (buvusi bene esminiu ieškovo reikalavimų atmetimo argumentu), kad situacija dėl su COVID-19 aplinkybe susijusios grėsmės ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pakitusi, grindžiama tik oficialių rekomendacijų nevykti į JAE nebuvimu ir (ar) karantino Lietuvoje ar kelionės tikslo vietoje tuo laikotarpiu neįvedimu, negali būti vertinama kaip pagrįsta.

60.       Taigi, faktas, kad COVID-19 viruso plitimo grėsmė egzistavo šalyje, į kurią turėjo vykti ieškovas ir jo šeimos nariai, tarp kurių, minėta, buvo mažamečių vaikų (ir tai byloje neginčijama), kad šis virusas buvo naujas ir dar nežinomas, taip pat informacijos apie jį turinys (manymas, jog jis plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per daiktus, su kuriais sąlytį turėjo užsikrėtęs asmuo, ir kt.), duomenų apie jo gydymą nebuvimas, užsikrėtusių asmenų ir galbūt su jais turėjusiųjų kontaktą karantinavimo grėsmė, tai, kad šiam virusui plintant situacija itin greitai keitėsi, sudarė pagrindą vidutiniam keliautojui pagrįstai prognozuoti, jog ginčo sutarties nutraukimo metu egzistuoja didelė tikimybė tiek užsikrėsti COVID-19 virusu, patekti į karantino sąlygas (oro uoste, viešbutyje ar kitose lankytinose vietose), tiek netgi ir tikimybė nepasiekti kelionės tikslo vietos.  

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą, turi reikšmės ir pačios organizuotos turistinės kelionės paslaugų sutarties pobūdis. Ši sutartis yra sudaroma poilsiniais, poilsiniais-pažintiniais ar pažintiniais tikslais. Ieškovo įsigyta kelionė buvo poilsinė-pažintinė. Šalyje, į kurią jis ketino keliauti, buvo atsiradęs ir plito virusas. Atsižvelgiant į vertinamos aplinkybės (virusinės infekcijos, aktualiu momentu turėtais duomenimis, rimtos ligos) pobūdį, jos poveikis galėjo pasireikšti bet kurioje iš kelionės vietų (oro uoste, viešbutyje, lankytinose vietose). Tokioje situacijoje vidutinis keliautojas pagrįstai gali vertinti, kad tokia kelionė ne tik sukels emocinę įtampą, bet ir kils pavojus jo (šiuo atveju – ieškovo šeimos, įskaitant ir mažamečius vaikus) sveikatai ir saugumui, o tai nėra suderinama su poilsiniu-pažintiniu turistinės kelionės tikslu.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjusių teismų reikšmingomis laikytos aplinkybės, kad atsakovės organizuota kelionė, kurios ieškovas atsisakė, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. į JAE, Dubajų, ne tik faktiškai įvyko, bet ir į ją vyko visi kiti turistai, išskyrus ieškovą ir jo šeimos narius, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo sprendimo nutraukti turistinės kelionės sutartį nepatiriant dėl to finansinių praradimų pagrįstumo, nes, kaip minėta, vertinant, ar aplinkybės daro esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui ar turistų nuvežimui į organizuotos turistinės kelionės vietą, turi būti remiamasi ne konkretaus, o vidutinio vartotojo standartu, be to, turi būti remiamasi tokio vartotojo perspektyviniu vertinimu sutarties nutraukimo dieną, o ne tuo, kaip tas poveikis pasireiškė sutarties vykdymo dieną. 

63.       Atsižvelgiant į vertinamos aplinkybės, kuria remtasi atsisakant ginčo sutarties, pobūdį – pasaulinę sveikatos krizę, kaip antai COVID-19 pandemiją, akivaizdu, kad tokio įvykio negalima kontroliuoti, o jo pasekmių nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų nuo turisto priklausiusių pagrįstų priemonių.

64.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, ieškovas įrodė egzistuojant nenugalimos jėgos (neišvengiamas ir nepaprastas) aplinkybes, kurios darė esminį poveikį organizuotos turistinės kelionės vykdymui, todėl pagrįstai nutraukė sutartį pagal CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

65.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių keliautojo (turisto) teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, turinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal byloje turimus duomenis nėra pagrindo nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ir nepaprastas) aplinkybes, ir netinkamai išsprendė ieškovo, kaip turisto ir vartotojo, teisės, įtvirtintos CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte, įgyvendinimo, kiek tai susiję su dėl nenugalimos jėgos (neišvengiamų ir nepaprastų) aplinkybių kilusia grėsme, klausimą.

66.       Kadangi visos faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos (ir dėl jų nėra ginčo), kasacinis teismas gali pašalinti nustatytus pažeidimus teisiškai kvalifikuodamas ieškovo nurodytas, su COVID-19 atsiradimu bei išplitimu susijusias, aplinkybes jų poveikio ginčo kelionės vykdymui aspektu ir įvertindamas jų atitiktį pirmiau šios nutarties motyvuojamojoje dalyje aptartiems nenugalimos jėgos (nepaprastas ir neišvengiamas) aplinkybes kvalifikuojantiems požymiams, taip pat nuspręsdamas dėl su šio klausimo išsprendimu susijusių ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas patenkinti ieškovo ieškinį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

67.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškinyje suformulavo, be kita ko, reikalavimą pripažinti, jog jo ir atsakovės UAB „Tez Tour“ 2020 m. vasario 10 d. sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 20447786 buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą.

68.       Dėl šio ieškovo suformuluoto kaip savarankiško reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kokiu konkrečiai pagrindu (dėl kokių šį pagrindą sudarančių aplinkybių sudėties) buvo nutraukta sutartis, yra įrodomasis faktas, o ne teisė, kuri vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu ginama teismo pagal ieškovo suformuluotą atitinkamą reikalavimą. Kitaip tariant, sutarties nutraukimas vienu ar kitu pagrindu yra ieškinio pagrindą, o ne dalyką sudarantis elementas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui nebuvo poreikio (teisinio pagrindo) reikšti atskirą reikalavimą pripažinti, kad ginčo sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu. Reikalavimo dėl visos (nes netaikomas sutarties nutraukimo mokestis) pinigų sumos, sumokėtos už kelionę pagal ginčo sutartį, priteisimo patenkinimas apima ir pripažinimą, kad ginčo sutartis buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto (atitinkančio CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktą) pagrindu.

69.       Atsižvelgiant į tai, kad, tenkinant reikalavimą dėl visos pinigų sumos, sumokėtos už kelionę pagal ginčo sutartį, priteisimo, kartu iš esmės pripažįstama, jog sutartis nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, nutarties rezoliucinėje dalyje pasisakytina tik dėl ieškovo reikalavimo priteisti visą už kelionę sumokėtą pinigų sumą ir iš šio išvestinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas, o byla dėl reikalavimo pripažinti, kad ginčo sutartis buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, kaip dėl perteklinio ir dėl to nenagrinėtino, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

71.       Atsižvelgiant į tai, kad esminiai ieškovo pareikšti reikalavimai buvo dėl visos už kelionę sumokėtos pinigų sumos ir procesinių palūkanų nuo šios sumos priteisimo, laikytina, kad ieškovo ieškinys, nepriklausomai nuo to, kaip nuspręsta dėl prašymo pripažinti sutartį nutraukta pagal atitinkamą jos punktą, tenkintas visiškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį kasacinės bylos išnagrinėjimo procesinį rezultatą, nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymą. Ieškovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

72.       Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio už ieškinį; 2000 Eur už ieškinio ir dubliko surašymą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme; 92 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 87 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1694 Eur už advokato teisines paslaugas, suteiktas atstovaujant ieškovui kasaciniame teisme.

73.       Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkintas, tai jam iš atsakovės priteistina bendrai 288 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus atlyginimo.

74.       Ieškovo pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių nuostatas (7, 8.2, 8.3, 8.13, 8.19 punktai), todėl jų atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovės. Bendrai ieškovui iš atsakovės priteistina 3694 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

75.       Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 3982 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.

76.       Kasacinis teismas patyrė 9,42 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovo kasacinį skundą tenkinus, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. D. (M. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ (j. a. k. 111813515) 4834 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) Eur, sumokėtus pagal ieškovo M. D. (M. D.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ 2020 m. vasario 10 d. sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 20447786, taip pat priteisti ieškovui M. D. (M. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ (j. a. k. 111813515) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, sudarančios 4834 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis) Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovo M. D. (M. D.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ 2020 m. vasario 10 d. sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis Nr. 20447786 buvo nutraukta jos 2.1.2.3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą, nutraukti.

Priteisti ieškovui M. D. (M. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ (j. a. k. 111813515) 3982 (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ (j. a. k. 111813515) 9,42 Eur (devynis Eur 42 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

        Algirdas Taminskas

 

        Dalia Vasarienė