Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-403-1195-06].doc
Bylos nr.: N-403-1195-06
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                           Administracinė byla Nr. N6-1195/2006

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 27(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2006 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus pareigūnas 2005 m. rugpjūčio 16 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą už tai, kad A. G. firmoje “IMBREX” statomame gyvenamajame name rastas nuo 2005 m. birželio mėn. nelegaliai dirbantis V. D. , su kuriuo darbo santykiai neįteisinti rašytine darbo sutartimi su darbdaviu A. G. . Protokole nurodoma, kad tokiu būdu, t. y. neužtikrindamas, kad V. D. būtų leista dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus jam antrąjį darbo sutarties egzempliorių, išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą, instruktavus darbo vietoje, A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95 straipsnius, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 270 straipsnį.

 

II.

 

              Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimu nutarė A. G. nubausti 300 Lt bauda.

              Teismas nustatė, kad A. G. 2005 m. spalio 16 d. buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.30 val. atliekant patikrinimą jo firmoje „IMBREX” statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rastas nelegaliai dirbantis V. D. (kaip nustatyta J. V.), kurio darbo santykiai su darbdaviu A. G. neįteisinti rašytine darbo sutartimi, t. y. tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio l dalyje.

Teismas nurodė, kad pažeidėjas savo kaltę pilnai pripažino, ją patvirtina ir byloje surinkta medžiaga.

Teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidėjas savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, su nelegaliai dirbusiu darbuotoju tuoj po patikrinimo darbo sutartis buvo sudaryta. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė A. G. skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 straipsnis).

                           

III.

 

              Apeliaciniu skundu VDI Kauno skyrius prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

              Apeliantas teigia, kad teismo nutarime išvardytos aplinkybės dėl pažeidėjo elgsenos nuo administracinės atsakomybės neatleidžia ir jos nešvelnina. Nelegaliu darbu yra padaroma žala teisei, kurią apsaugoti ir nustatyta atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį. Vadovaujantis ATPK 302 straipsnio l ir 2 dalyse numatytomis taisyklėmis, teismui nustačius lengvinančias aplinkybes, tačiau nesant išimtinio atvejo, turėjo būti skirta mažesnė nei vidutinė ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. ATPK 20 straipsnis nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti, bet ir auklėti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis, kad šie nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo tarpu A. G. skirta bauda neatitinka administracinės nuobaudos tikslų.

                                         

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

             

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. 2005 m. spalio 16 d. buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.30 val., atliekant patikrinimą jo firmoje „IMBREX” statomame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rastas nelegaliai dirbantis V. D. (kaip nustatyta J. V.), kurio darbo santykiai su darbdaviu A. G. neįteisinti rašytine darbo sutartimi, t. y. tokiais savo veiksmais A. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio l dalyje.

              Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sistemiškai analizuojant ATPK 413 straipsnį, 301 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 301 straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog mažesnė ar švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Nagrinėjamoje byloje teismas, skirdamas mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, atsižvelgė tik į A. G. gailestį, kaltės pripažinimą. Teismas nurodė, kad A. G. su nelegaliai dirbusiu darbuotoju darbo sutartį sudarė tuoj po patikrinimo, tačiau darydamas tokią išvadą rėmėsi tik suinteresuotų asmenų A. G. ir V. J. paaiškinimais, o ne rašytiniais įrodymais (Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų raštu pateikta informacija ar pan.). Todėl atsižvelgdama į paminėtas nuostatas bei ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje paskirta nuobauda (300 Lt bauda, o tai sudaro 1/10 minimalios baudos) yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio ir žalos, nesudaranti prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

             

Teisėjai

Nijolė Piškinaitė

 

 

 

Sigita Rudėnaitė

 

 

 

Algirdas Taminskas