Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2008 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. S. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutui dėl nutarimų, įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. V. S. prašė panaikinti atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio (protokolo Nr. V-9-1) 1.1, 1.2, 1.3 punktų nutarimus ir atsakovo tarybos 2007 m. gegužės 22 d. posėdžio (protokolo Nr. V-9-2) 2 punkto nutarimą nuo jų priėmimo dienos, panaikinti atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-3-82 ir 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-3-141 „Dėl darbo sutarties su K. V. S. nutraukimo“ nuo jų priėmimo dienos, pripažinti atsakovą neteisėtai nutraukus darbo santykius su ieškovu, grąžinti ieškovą į darbą Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institute ir priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovo direktoriaus teikimu atsakovo taryba 2004 m. sausio 2 d. nutarimu patvirtino jį Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėju penkerių metų laikotarpiui. Tačiau atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje (protokolo Nr. V-9-1) buvo nuspręsta panaikinti Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrių (1.1 punkto nutarimas), įsteigti Biotechnologijų inžinerijos skyrių (1.2 punkto nutarimas) bei patvirtinti atsakovo padalinių ir pareigybių sąrašą (1.3 punkto nutarimas). Ieškovo teigimu, iš šių nutarimų visiškai neaišku, nei kada turėjo būti atliekami struktūriniai pertvarkymai, nei kada turėjo baigti veikti jo vadovaujamas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius bei pradėti veiklą Biotechnologijų inžinerijos skyrius, nors nuo šių aplinkybių priklausė ne tik skyriaus, bet ir ieškovo, kaip darbuotojo, teisės bei garantijos. Dėl to ieškovui nežinoma, kada jis būtų turėjęs gauti iš atsakovo įspėjimą apie atleidimą iš darbo bei kito darbo pasiūlymą (DK 129 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1, 2 dalys). Tai, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. protokole nenurodyta, ar buvo posėdžio kvorumas, ieškovas taip pat laikė pagrindu abejoti jame priimtų nutarimų teisėtumu. Tvirtindamas, kad apie atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdį jis nebuvo informuotas, ieškovas teigė, jog taip jis neteko galimybės įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto statuto (toliau – Statutas), patvirtinto Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1724, 48.1 punkte įtvirtintos jo teisės dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant bet kurį su jo kompetencija, pareigomis ar darbu susijusį klausimą. Be to, atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje nagrinėtų klausimų neapsvarstė atsakovo direktoratas (Statuto 26.4 punktas). Atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-3-82 nuo 2007 m. balandžio 27 d. buvo panaikintas ieškovo vadovaujamas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius ir nuo 2007 m. gegužės 2 d. įkurtas naujas Biotechnologijų inžinerijos skyrius. Ieškovas tvirtino, kad su šiuo įsakymu jis nebuvo supažindintas, be to, priimdamas įsakymą, atsakovo direktorius viršijo savo kompetenciją, nes įsakymu išspręstus klausimus pagal Statuto 19.7, 19.9 punktus pavesta spręsti atsakovo tarybai. Dėl to šį įsakymą, kaip pažeidžiantį juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, ieškovas prašė panaikinti CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. 2007 m. gegužės 31 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas Nr. R-3-47 apie darbo sutarties su juo nutraukimą nuo 2007 m. liepos 31 d. ir pasiūlyta pereiti į žemesnes – vyresniojo mokslo darbuotojo Energetikos skyriuje arba naujai įkurtame Biotechnologijų inžinerijos skyriuje – pareigas. Ieškovas nurodė su šiuo pasiūlymu nesutikęs, nes jo, kaip vadovo, kadencija dar nebuvo pasibaigusi, be to, buvo pažeista ir DK 130 straipsnio 1 dalis, nes, jo manymu, darbo santykiai su juo galėjo būti nutraukti tik nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovo vertinimu, taip susiklostė situacija, kurioje daugiau kaip tris mėnesius, t. y. nuo 2007 m. balandžio 28 d., kai buvo panaikintas jo vadovaujamas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, iki 2007 m. liepos 31 d., kai buvo nutraukti jo ir atsakovo darbo santykiai, jis vadovavo panaikintam atsakovo įstaigos padaliniui. Ieškovas pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 22 d. atsakovo tarybos posėdžio (protokolo Nr. V-9-2) 2 punkto nutarimu jis buvo atšauktas iš Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėjo pareigų, tačiau tvirtino, kad pagal Statuto 19.7 punktą atsakovo Tarybai tokios teisės nesuteikta, protokole nenurodyta atšaukimo data, be to, atsakovo taryba, 2004 m. sausio 2 d. patvirtinusi jį Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėju penkerių metų laikotarpiui ir nenustačiusi jokių jo veiklos pažeidimų, neturėjo teisės svarstyti jo atšaukimo iš skyriaus vedėjo pareigų. Dėl to, laikydamas šį nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, ieškovas teigė, kad jis ir toliau po 2007 m. gegužės 22 d. dirbo panaikinto Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėju. Be to, ieškovas laikė, kad atsakovo taryba, pradėjusi struktūrinius pertvarkymus, klausimą dėl jo atšaukimo iš numatomo panaikinti skyriaus vedėjo pareigų turėjo spręsti dar 2007 m. kovo 8 d. posėdyje, nes iš tarybos 2007 m. gegužės 22 d. posėdžio protokolo matyti, jog jis buvo atšauktas dėl to, kad nedalyvavo atrankoje naujai įkurto Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms. Nurodydamas, kad pagal įstatymus apie viešą konkursą Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms privalėjo būti skelbiama spaudoje, turėjo būti nutrauktos visos sutartys su skyriuje dirbusiais darbuotojais bei mokslininkais ir skelbiamas naujas konkursas, tačiau tvirtindamas, kad visa tai nebuvo padaryta, ir visas pirmiau išdėstytas aplinkybes vertindamas kaip patvirtinančias, jog realiai jokie struktūriniai pakeitimai atsakovo įstaigoje nebuvo įvykdyti, tik pakeistas skyriaus pavadinimas, o darbuotojai ir mokslinės temos liko tos pačios, ieškovas laikė, kad nebuvo DK 129 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytų sąlygų darbo santykiams su juo nutraukti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje priimtų nutarimų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apie šį tarybos posėdį buvo pranešta 2007 m. vasario 28 d. skelbimu, atsakovo direktoratas yra patariamoji institucija (Statuto 24 punktas), todėl jo pritarimas organizacinės struktūros klausimais neprivalomas, tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje buvo 2002 m. lapkričio 27 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu patvirtintos tarybos, susidedančios iš aštuoniolikos narių, kvorumas, ginčijami nutarimai priimti laikantis nustatytos procedūros, detalizuoti atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkindamas ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-3-82, kuriuo nuo 2007 m. balandžio 27 d. buvo panaikintas ieškovo vadovaujamas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, nuo 2007 m. gegužės 2 d. įsteigtas Biotechnologijų inžinerijos skyrius, šio skyriaus vedėju laikinai paskirtas kitas asmuo, ieškovui ir kitiems naikinamo skyriaus darbuotojams pasiūlyta nuo 2005 m. gegužės 2 d. eiti pareigas (ieškovui – vyresniojo mokslo darbuotojo) naujai steigiamame skyriuje, taip pat 2007 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. V-3-141 „Dėl darbo sutarties su K. V. S. nutraukimo“, teismas pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 25 d. ieškovo rašytas pareiškimas atsakovui patvirtina, jog ieškovas atsisakė jam pateikto siūlymo pereiti į kitas pareigas, ginčijamais įsakymais atsakovo direktorius įgyvendino atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje priimtus nutarimus, taip vykdydamas atsakovo Statuto 23.3, 47 punktuose jam suteiktus įgaliojimus. Nustatęs, kad apie 2007 m. gegužės 22 d. įvyksiančio tarybos posėdžio, kurio 2 punkto nutarimu ieškovas slaptu balsavimu buvo atšauktas iš Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus vedėjo pareigų, darbotvarkę pranešta 2007 m. gegužės 22 d. skelbimu, taip pat kad konkreti ieškovo atleidimo iš darbo data nurodyta ieškovui pateiktame 2007 m. gegužės 31 d. pranešime, kuriuo jis įspėtas, kad, panaikinus jo vadovaujamą skyrių ir įkūrus naują skyrių, atsisakius ieškovui dalyvauti atrankoje ir tarybos 2005 m. gegužės 22 d. posėdžio nutarimu atšaukus jį iš skyriaus vedėjo pareigų, jam pasiūlyta dirbti vyresniuoju mokslo darbuotoju institute Energetikos skyriuje bei naujai steigiamame skyriuje, o jam atsisakius pereiti į siūlomas pareigas, jis bus atleistas iš darbo po dviejų mėnesių pagal DK 129 straipsnio 2 dalį dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, teismas, konstatavęs, kad ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas prieš du mėnesius DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų darbovietėje, kitas darbas jam buvo pasiūlytas, tačiau ieškovas jo atsisakė, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, atsakovo įstaigos struktūriniai pertvarkymai, atlikti kompetentingų organų sprendimu, buvo realūs, nes pasikeitė skyriaus funkcijos, todėl atsakovas turėjo teisę skelbti viešą atranką naujai įsteigto Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms. Byloje esantį skelbimo nuorašą laikydamas patvirtinančiu, kad Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo pareigoms vyko vieša atranka, tačiau ieškovas atsisakė joje dalyvauti, ko jis ir neginčijo, teismas atmetė ieškovo prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Laikydama, kad ginčas, kilęs nagrinėjamoje byloje, iš esmės yra susijęs su atsakovo sprendimu dėl atsakovo vykdytų struktūrinių pertvarkymų atleisti ieškovą iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, nustatytina, ar struktūriniai pertvarkymai yra realūs, ar jie atlikti kompetentingo organo sprendimu, taip pat įvertintina, ar nebuvo pažeistos darbuotojo atleidimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų kolegija nurodė, kad struktūriniai pertvarkymai laikytini realiais, jeigu dėl jų vienas ar keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad atsakovas vykdė realius struktūros pertvarkymus, patvirtina atsakovo nurodyti argumentai, jog naujo skyriaus įsteigimą lėmė reagavimas į rinkos pokyčius bei didėjančią biotechnologijų inžinerijos tyrimų paklausą, įgyvendinant ekonominius tikslus palaipsniui besikeičiančiomis atsakovo mokslinės veiklos kryptimis, kurių parinkimo priežasčių ir tikslingumo vertinimas priskiriamas atsakovo, kaip darbdavio, kompetencijai. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad pagal mokslinės veiklos reikalingumą sprendžiama ir dėl atsakovo finansavimo, t. y. valstybė nefinansuoja tų mokslinės veiklos krypčių, kurios praktiškai nepritaikomos ar yra nebereikalingos sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija atmetė ir apeliacinio skundo argumentus, kad iš karto po atliktų pertvarkymų nebuvo pakeistos atliekamų mokslinių tyrimų kryptys, nurodydama, kad kiekvienas konkretus mokslinis tyrimas vertintinas kaip tęstinis procesas, kurį tikslingiau užbaigti pasiekiant realių rezultatų nei nutraukti vien dėl atliekamų struktūrinių pertvarkymų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių klausimų sprendimas yra atsakovo, o ne atskirų jo darbuotojų kompetencija. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs. Atkreipdama dėmesį į tai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo įgyvendinti vykdant atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. nutarimus ir atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą, teisėjų kolegija pažymėjo, jog Statuto 19 punkte yra išvardyti klausimai, kuriais sprendimus priima atsakovo taryba. Tam tikriems klausimams spręsti yra nustatyta speciali procedūra – nutarimai dėl direktoriaus pavaduotojų, mokslinio sekretoriaus tvirtinimo (atšaukimo) priimami direktoriaus teikimu (Statuto 19.6 punktas), nutarimai dėl instituto padalinių vadovų tvirtinimo priimami direktoriaus teikimu, remiantis atestacijos ir konkursų komisijos rekomendacijomis (Statuto 19.7 punktas). Tuo tarpu reikalavimo tarybai gauti direktoriaus ar kito organo pritarimą sprendžiant organizacinės struktūros ir jos pakeitimų tvirtinimo klausimus Statute nenustatyta (Statuto 19.9 punktas). Dėl to teisėjų kolegija darė išvadą, kad pripažinti tarybos priimtus nutarimus šiais klausimais neteisėtais dėl to, jog nebuvo gautas direktorato sutikimas, nėra jokio pagrindo, o aplinkybės, kad viena iš direktorato funkcijų yra įvardytas organizacinės struktūros ir jos pakeitimų aptarimas (Statuto 26.4 punktas), teisėjų kolegija nelaikė susijusia su tarybos nutarimų teisėtumu ir pagrįstumu. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad matė skelbimų lentoje skelbimą apie 2007 m. kovo 8 d. įvyksiantį tarybos posėdį, ir jame buvo nurodyta, jog bus svarstomas atsakovo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo klausimas, teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje priimti nutarimai yra neteisėti dėl to, jog ieškovas nebuvo informuotas apie tarybos posėdį. Teisėjų kolegija laikė akivaizdžiu, kad ieškovas pats nusprendė nedalyvauti tarybos posėdyje ir todėl jo teisė dalyvauti sprendžiant su jo darbu susijusius klausimus nebuvo pažeista. Tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo turinio pagrindu nustačiusi, kad, priimant ginčijamus šio posėdžio nutarimus, dalyvavo trylika iš aštuoniolikos 2002 m. lapkričio 27 d. visuotinio susirinkimo išrinktos tarybos narių, protokole nurodyta, jog nutarimai priimti vienbalsiai, teisėjų kolegija, laikydama, kad abejoti protokolo turiniu bei protokole įformintų nutarimų atitiktimi tarybos narių valiai nėra jokio pagrindo, konstatavo, jog nutarimai buvo priimti ir jiems priimti buvo Statuto 21 punkte nustatytas kvorumas. Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. nutarimai nepakankamai konkretūs, nes juose nebuvo nurodytos vykdomų pertvarkymų datos, laikydama sietina su atsakovo direktoriaus pareiga užtikrinti realų tarybos priimtų nutarimų įgyvendinimą (Statuto 23.1, 23.2, 23.8 punktai), teisėjų kolegija atsakovo direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą vertino kaip nepažeidžiant valdymo organo kompetencijos priimtą aktą. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. protokolas neatitinka CK 2.90 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame nenurodytas dalyvaujančių narių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, taip pat tai, kad teismui pateikti keli skirtingi protokolo variantai, pripažinusi prieštaraujančiomis bylos medžiagai ir joje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatavo, kad nutarimus dėl atsakovo struktūrinio pertvarkymo priėmė kompetentingi atsakovo valdymo organai. Darydama išvadą, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, tinkamai taikė atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog 2007 m. balandžio 23 d. įsakymu ieškovui buvo pasiūlytos kitos pareigos, su šiuo įsakymu ieškovas buvo supažindintas, tačiau atsisakė priimti pasiūlymą, taip pat į tai, kad ieškovas turėjo galimybę dalyvauti konkurse naujai įkurto skyriaus vedėjo pareigoms, tačiau ir šia teise nepasinaudojo, 2007 m. gegužės 31 d. pranešimu ieškovas buvo DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą ir 2007 m. liepos 31 d. įsakymu atleistas iš darbo, pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, su juo visiškai atsiskaitė. Apeliacinio skundo argumentą, kad nuo 2007 m. balandžio 28 d., kai buvo panaikintas Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyrius, iki 2007 m. liepos 31 d., kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, jis vadovavo panaikintam struktūriniam padaliniui, teisėjų kolegija laikė nesudarančiu pagrindo pripažinti atsakovo tarybos ir direktoriaus priimtus sprendimus neteisėtais, pažymėdama, kad, tik priėmus sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų, atsiranda pagrindas pokyčiams darbo santykiuose inicijuoti, be to, DK įtvirtintas atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės reglamentavimas lemia tam tikrą šios procedūros trukmę. Teisėjų kolegijos nuomone, teisės normų reikalavimų laikymasis siekiant tinkamai įgyvendinti darbuotojo teises ir lėmė, kad ieškovas buvo atleistas vėliau, nei panaikinta jo pareigybė. Apeliacinio skundo argumentus dėl Biotechnologijų inžinerijos skyriaus vedėjo tvirtinimo bei darbuotojų perkėlimo į naujai sukurtą skyrių teisėjų kolegija vertino kaip nesusijusius su ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovo keliamais reikalavimais, nurodydama, kad procedūrų laikymasis ar nesilaikymas paskiriant į pareigas kitą asmenį niekaip nesusijęs su ieškovo prašomomis apginti materialinėmis subjektinėmis teisėmis ir teisėtais interesais.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas K. V. S. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti ieškinyje nurodytus nutarimus bei įsakymus nuo jų priėmimo dienos, pripažinti atsakovą neteisėtai nutraukus darbo santykius su ieškovu, negrąžinti ieškovo į darbą ir priteisti jam iš atsakovo 19 829,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. sausio 4 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas dėl struktūrinių pertvarkymų atsakovo įstaigoje realumo, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintiną reikalavimą dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes, be pertvarkymų realumo, turėjo aiškintis ir aplinkybes, ar tie pertvarkymai nėra fiktyvūs, turėję tikslą tik pagrįsti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą. Ieškovo teigimu, bylos įrodymai (atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. nutarimu patvirtintas atsakovo struktūros padalinių ir pareigybių sąrašas, iš kurio matyti, kad naujajame skyriuje numatyta palikti keturiolika darbuotojų, taip pat ir ieškovą; Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus 2006 metų planas-programa, iš kurios matyti, kad ieškovo ir naujojo skyrius vadovavo kompetencijos, mokslo kryptys ir patirtys visiškai tapačios; liudytojo Lietuvos žemės ūkio universiteto dekano prof. habil. dr. A. R., kuris yra atsakovo tarybos narys, parodymai, kad atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdyje buvo sprendžiama dėl Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus mokslinių krypčių patikslinimo, o ne dėl atsakovo instituto padalinio struktūrinių pertvarkymų) bei aplinkybės (naujojo skyriaus vadovui, kuriuo tapo vyresniuoju mokslo darbuotoju ieškovo vadovaujamame skyriuje prieš tai dirbęs darbuotojas, nebuvo keliama jokių ypatingų reikalavimų; priešingai nei skyriaus vadovui, konkursas kitiems pertvarkomo struktūrinio padalinio mokslo darbuotojams paskirti nebuvo organizuotas, nors pagal Mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnį ir Statuto 36 punktą tai turėjo būti padaryta), kurių teismai visiškai neįvertino, patvirtina, jog iš esmės atsakovo įstaigoje nebuvo planuota keisti ir realiai nepasikeitė nei darbo funkcijų paskirstymas, nei mokslinio darbo apimtis bei pobūdis, taigi – nebuvo jokio teisėto pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.
2. Bylą nagrinėję teismai, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėję bylos įrodymų bei aplinkybių (CPK 185 straipsnis), nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami atsakovo tarybos nutarimai buvo priimti nepažeidžiant jiems nustatytų formos ir procedūros reikalavimų. Teismai neatsižvelgė į tai, kad: 1) klausimas dėl instituto organizacinės struktūros ir jos pakeitimų nebuvo aptartas instituto direktorato posėdyje, kviečiant į jį ir ieškovą, kaip struktūrinio padalinio vadovą, nors pagal instituto nuostatų 26.1, 26.4 punktus tai turėjo būti padaryta; 2) atsakovo paskelbta tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio darbotvarkė faktiškai skyrėsi nuo tos, pagal kurią šiame posėdyje buvo priimti tarybos nutarimai; taip ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie numatomus struktūrinius pertvarkymus tam, kad būtų galėjęs dalyvauti posėdyje ir ginti savo teises; 3) prie tarybos 2007 m. kovo 8 d. protokolo, pažeidžiant imperatyviąją CK 2.90 straipsnio 2 dalies nuostatą, nebuvo pridėtas šio posėdžio dalyvių sąrašas, nenurodyti balsavimo rezultatai, o šio posėdžio protokolo 2007 m. lapkričio 23 d. bei 2007 m. gruodžio 5 d. variantai, pateikti į bylą jos nagrinėjimo metu, kuriuose dešimt atsakovo tarybos narių, susaistytų su atsakovu darbo teisiniais santykiais, patvirtino posėdžio nutarimų teisingumą, prieštarauja CK 2.91 straipsnio 3 dalies, 2.92 straipsnio 1 dalies nuostatoms; tuo tarpu du atsakovo tarybos nariai, kurie nesusaistyti su atsakovu darbo teisiniais santykiais, nepasirašė nė viename iš nurodytų protokolų variantų, o liudytojas prof. habil. dr. A. R. pažymėjo, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio metu apskritai nebuvo balsuota; tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad, priimant ginčijamus nutarimus, buvo sudarytas Statuto 21 punkte nustatytas kvorumas; 4) iš atsakovo tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo turinio neaišku, kokiu būdu ir kada turėjo būti atliekami Derliaus dorojimo ir gyvulininkystės skyriaus struktūriniai pertvarkymai; tai sudarė sąlygas atsakovo direktoriui, priimant ginčijamą 2007 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-3-82, viršyti jam Statuto 23 punkte nustatytą kompetenciją; be to, tai kartu patvirtina, kad nebuvo jokio tarybos nutarimo dėl instituto struktūrinių pertvarkymų.
3. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami kasatoriaus atleidimo iš darbo teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas su juo buvo sudaręs terminuotą darbo sutartį. Tai lėmė netinkamą taikymą DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai analizavo struktūrinių pertvarkymų atsakovo įstaigoje realumą ir atliko nuoseklų bei visapusišką įrodymų tyrimą byloje. Atsakovo teigimu, struktūriniai pertvarkymai institute buvo būtini norint prisitaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų ir prioritetinių mokslo šakų. Dirbdamas neperspektyvius darbus, institutas negautų finansavimo ir jo veikla nebūtų galima.
2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl struktūrinių pertvarkymų turėjo būti aptartas instituto direktorate. Instituto direktoratas yra direktoriaus patariamoji institucija ir savo posėdžiuose priima rekomendacinio pobūdžio nutarimus, kurie neturi būti ir nėra protokoluojami. Bylą nagrinėję teismai visiškai teisingai pasisakė dėl direktorato svarstymų reikšmės ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Visiškai nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms kasatoriaus argumentas, kad tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio protokole nenurodytas tarybos narių skaičius, todėl neaišku dėl kvorumo buvimo. Atsakovo teigimu, protokolo viršuje yra nurodyta „dalyvauja“ ir išvardyti visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai, o antrame protokolo lape nurodyta, kad sprendimai priimti vienbalsiai. Kasatorius netinkamai aiškina protokolo surašymą ir pasirašymą bei protokolo pastabas reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 2.91 straipsnio 3 dalies, 2.92 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Kasatorius neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma apie tarybos 2007 m. kovo 8 d. posėdžio laiką ir vietą. Posėdžio darbotvarkėje buvo nurodyti nagrinėjami klausimai. Dėl to kasacinio skundo argumentas apie posėdžio sušaukimo netinkamumą taip pat nepagrįstas.
3. Ieškovas į skyriaus vedėjo pareigas buvo paskirtas ir iš jų atšauktas atsakovo tarybos, kuri pagal tarybos nuostatų 6.3 punktą turi tokią teisę, nutarimais. Dėl to nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad jis neteisėtai, pažeidžiant DK 129 straipsnio 5 dalį, buvo atleistas iš darbo, nes dirbo pagal terminuotą darbo sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami DK 129 straipsnio taikymo ginčo santykiui klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas šioje byloje pateikto kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo
Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Į juridinių faktų sudėtį, atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį, visada įeina darbdavio iniciatyva, kuri įstatyme nustatytais atvejais turi būti išreikšta DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat nutraukiant terminuotą darbo sutartį (DK 195 straipsnio 5 dalies sakinio dalis iki žodžio „arba“) – svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimas, faktas, kad darbdavio iniciatyvos pasireiškimo momentu terminuotos darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir iki jos termino suėjimo likęs laikas yra netrumpesnis nei darbuotojui taikytinas įspėjimo terminas, bei faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Šis terminuotos darbo sutarties nutraukimo atvejis aiškintinas ir taikytinas kartu su DK 129 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Terminuotą darbo sutartį aptariamu pagrindu darbdavys gali nutraukti tik esant svarbioms bei teisėtoms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais. Pažymėtina, kad nutraukti terminuotą darbo sutartį darbdavys gali tik laikydamasis DK 130 straipsnio nuostatų, t. y. tik įspėjęs darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, o darbo sutartį nutraukti pasibaigus įspėjimo terminui.
Byloje nustatyta, kad ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą įspėtas 2007 m. gegužės 31 d. Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. Šio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos, kurią darbuotojas gavo rašytinį įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (DK 26 straipsnio 1 dalis). Teisę nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį darbdavys gali įgyvendinti kitą darbo dieną po įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pasibaigimo dienos (DK 129 straipsnio 5 dalis, 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iš darbo atleistas 2007 m. liepos 31 d., t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną. Dėl to pagrįstas kasatoriaus teiginys, kad jis yra atleistas pažeidžiant DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą įspėjimo terminą. Šiuo atveju ieškovo atleidimo iš darbo diena turėjo būti perkelta į 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Teisme kilus ginčui dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, kuriais jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas turi įvertinti, ar tai yra pakankamas pagrindas darbo sutarčiai nutraukti (CPK 185 straipsnis). Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, bei pasiūlyti darbdaviui, kad jis nurodytų ir teisme įrodytų konkrečius faktus, dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo pagal terminuotą darbo sutartį (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai aiškinosi darbdavio nurodytas svarbias priežastis ir priėjo prie išvados, kad dėl struktūrinių pertvarkymų atsakovo įstaigoje darbo sutartis su ieškovu pagal DK 129 straipsnio 2 dalį nutraukta teisėtai. Tačiau su teismų padarytomis išvadomis teisėjų kolegija negali sutikti. Byloje nustatyta, kad su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, todėl darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims ir ypatingu atveju (DK 129 straipsnio 5 dalis), jeigu jo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į šį įstatymo reikalavimą, nesiaiškino šių aplinkybių ir sprendimuose nepasisakė dėl DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Aloyzas Marčiulionis
Vincas Verseckas