Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1301-562-2024].docx
Bylos nr.: e2A-1301-562/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Liemonta ir ko 123534345 atsakovas
ADB „Gjensidige“ 110057869 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
Turtinė žala
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civiliniai teisiniai santykiai
Draudimo rūšys
Civilinės atsakomybės sąlygos
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Civilinis procesas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
Žala
Prievolių teisė
Civilinės atsakomybės draudimas
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Civilinė atsakomybė
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Draudimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1301-562/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15849-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.19.1

(S)

 

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Liemonta“ ir ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liemonta“ ir ko dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.

 

        Teismas

 

nustatė:

 

                                                                 I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Liemonta“ ir ko (toliau – ir atsakovė) 9 803,53 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad; 

2.1.                      tarp šalių 2022 m. gruodžio 14 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13476852, kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d. apdrausta transporto priemonės BMW 320d x Drive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (toliau – ir Draudimo sutartis, Sutartis). 2023 m. sausio 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos šios transporto priemonės: Kia Rio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės BMW 320d x Drive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Ieškovė 2023 m. sausio 30 d. įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo iš viso 19 607 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta atskaičius nusidėvėjimą, kuris šiuo atveju sudaro 194,14 Eur.

2.2.                      Pažymėjo, kad Sutarties 1.6. punkte numatyta, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė BMW 320d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama mokymui vairuoti – eismo įvykio metu automobilį vairavo A. Ž., kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo išlaikęs tik teorijos egzaminą. Atsakovė apie vykdomą veiklą ieškovės neinformavo, todėl jai kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Įvertinus veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, tyčinį informacijos apie vykdomą veiklą nuslėpimą, reikalaujama 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. 

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad: 

4.1.                      eismo įvykio metu transporto priemonę BMW 320d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovės vadovo – A. Ž. – sūnus.

4.2.                      Nurodė, kad pasirašydama Draudimo sutartį, be kita ko, garantavo, kad: transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Remiantis teiginių logika, šie du Sutartyje įrašyti sakiniai, išskirstytini į atskirus, 6 loginius teiginius, t. y.: transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui; transporto priemonė nėra naudojama mokamam mokymui vairuoti; transporto priemonė nėra naudojama mokamam taksi; transporto priemonė nėra naudojama mokamai operatyvinei veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamai nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Atsakovė, sudarydama (pasirašydama) Draudimo sutartį, perskaitė ir susipažino su Draudimo sutarties sąlygomis, tačiau ieškovės ieškinyje nurodoma sąlyga, jog artimojo giminaičio nekomercinis mokymas vairuoti yra ieškovės prilyginamas komerciniam (mokamam, atlygintinam) mokymui vairuoti su mokomąja transporto priemone, yra visiškai siurprizinė atsakovei ir yra nepriimtina. Tokia sąlyga su atsakove nebuvo aptarta, kadangi atsakovė buvo ir yra įsitikinusi, kad Sutartimi įsipareigojo nenaudoti automobilio mokamam (komerciniam) mokymui vairuoti, kai automobilis specialiai tam būna paruošiamas. Atsakovės vykdoma veikla – krovinių gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais, į užsienį; patalpų nuoma; įrengimų ir įrenginių varžos įžeminimo patikros ir derinimo darbai, todėl sutiko su ieškovės parengtomis standartinėmis sutarties sąlygomis, kadangi Sutarties galiojimo laikotarpiu neketino ir nevykdė mokamų paslaugų, susijusių su keleivių pervežimu, mokymu vairuoti, taksi, operatyvinės veiklos paslaugų, automobilių nuomos ir subnuomos veiklos bei keleivių vežimu (pavėžėjimu). Nei atsakovė, nei atsakovės vadovas neketino mokyti A. Ž. vairuoti Atsakovei priklausančiu automobiliu, toks poreikis atsirado vėliau.

4.3.                      Atkreipė dėmesį, kad nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. galiojančioje Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 2B-293 „Dėl Mokomųjų transporto priemonių reikalavimų patvirtinimo redakcijoje yra nustatyta, kad mokomoji transporto priemonė – transporto priemonė su papildoma valdymo įranga vairavimo instruktoriui. Šiame įsakyme taip pat aprašyta papildoma įranga: vairavimo instruktoriaus vietoje sankabos valdymo pedalas; vairavimo instruktoriaus vietoje stabdžių valdymo pedalas; transporto priemonėse su automatine pavarų dėže vairavimo instruktoriaus vietoje akceleratoriaus pedalas, leidžiantis sumažinti variklio sūkius iki minimalių nepriklausomai nuo mokinio veiksmų (veiksmas, analogiškas sankabos išjungimui transporto priemonėse su rankinio valdymo pavarų dėže), arba papildomas dvipusio veikimo akceleratoriaus pedalas; dvipusis veikimas suprantamas kaip galimybė variklio sūkius didinti ar mažinti nepriklausomai nuo mokinio veiksmų; vairavimo instruktoriui skirtas pedalas, leidžiantis sumažinti variklio sūkius iki minimalių nepriklausomai nuo mokinio veiksmų, valdomas kairiąja koja; veidrodžiai (M1 ir N1 klasių transporto priemonėse sertifikuoti vidinis ir išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai vairavimo instruktoriui ir sertifikuotas išorinis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis vairuotojui;  kitų klasių transporto priemonėse sertifikuoti išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai vairavimo instruktoriui); transporto priemonėse su rankinio valdymo pavarų dėže papildomai rekomenduojama įrengti akceleratoriaus pedalą vairavimo instruktoriui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonėje BMW 320d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo ir nėra naudojama kaip mokomoji transporto priemonė, nėra ir nebuvo įrengta papildoma valdymo įranga vairavimo instruktoriui, todėl šios transporto priemonės naudojimas eismo įvykio metu (dėl kurio ieškovė reiškia regresinį reikalavimą) negali būti traktuojamas kaip transporto priemonės naudojimas mokamam mokymui vairuoti, kadangi ji neatitinka teisės normoje įtvirtintos mokomosios transporto priemonės sąvokos.

4.4.                      Akcentavo, kad eismo įvykio kaltininką mokė vairuoti ir atitinkamai kartu važiavo jo tėvas A. Ž., kas atitinka Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, susijusius su šeimos narių mokymu vairuoti.

5.       Ieškovė dublike nurodė, kad:

5.1.                      priešingai nei nurodo atsakovė, Draudimo sutartyje raštu yra įtvirtinta konkreti ir aiškiai suformuluota sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti. Pažymėjo, kad su atsakove sudarytos Draudimo sutarties 1.6. punkte įtvirtinta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad: transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus); transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai. Iš šios sąlygos lingvistinio aiškinimo akivaizdu, jog ji numato tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti. Pabrėžė, jog tekste nėra konkrečiai išskirta, kad transporto priemonė nenaudojama tik mokamam mokymui vairuoti, todėl ir įvertinant draudimo riziką buvo vadovaujamasi tuo, jog transporto priemonė išvis nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti, t. y. neapsiribota tik mokamu mokymu vairuoti. Pažymėjo, kad Draudimo sutartyje nėra nurodyta ir aplinkybė, kad transporto priemonė nebus naudojama mokymui vairuoti tik tada, kai transporto priemonė specialiai tam paruošta, todėl nereikšmingi ir išvis nevertinami atsakovės argumentai, susiję su mokomųjų transporto priemonių įranga.

5.2.                      Pažymėjo, kad pati atsakove? atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog sudarydama (pasirašydama) Draudimo sutarti?, perskaitė ir susipažino su Draudimo sutarties sąlygomis, todėl ši sąlyga tikrai nelaikytina siurprizine. Šiuo atveju atsakovės teiginiai vertinami paprasčiausiai kaip siekis sušvelninti ar visiškai paneigti savo atsakomybę. Sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti Draudimo sutartyje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, todėl atsakovė šios sąlygos privalėjo laikytis, o pasikeitus aplinkybėms, t. y. padidėjus rizikai, atsakovė privalėjo pranešti apie tai ieškovei, tačiau to nepadarė.

6.       Atsakovė triplike nurodė, kad:

6.1.                      nors ieškovė savo vertinimą, kad Draudimo sutarties 1.6. punkte įtvirtintos rizikos, dėl kurių sutartyje nesutarta, yra padidintos rizikos, tačiau šiame punkte detalizuojama, jog, pvz., keleivių pervežimas yra diferencijuojamas į mokamą” kaip padidinta rizika ir nemokamą, kuris nevertinamas kaip padidinta rizika. Atsakovės supratimu, mokymas vairuoti ir keleivių pervežimas tampa rizikinga veikla tik tuomet, kai tai yra komercinė veikla ir rizika sietina su transporto priemonės naudojimo dažnumu ir nuvažiuojamu atstumu per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, kas padidina riziką atsitikti draudžiamajam eismo įvykiui. Taigi, mokymas vairuoti ir keleivių pervežimas savaime nėra padidinta rizika, kadangi už eismo saugumą atsako transporto priemonę vairuojantis asmuo, ar asmuo, kuris moko vairuoti (SEAKĮ 21 straipsnio 6 dalis). Ieškovės parengtos Sutarties 1.6. punkte taip pat nurodomas mokamą keleivių pervežimą” apibūdinantys požymiai – Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus)”. Tuo tarpu mokomojo vairavimo automobilio” (koks savaime suprantamas kaip teikiantis mokamas vairavimo mokymo paslaugas) apibūdinantys požymiai yra įtvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 2B-293 „Dėl Mokomųjų transporto priemonių reikalavimų patvirtinimo.

6.2.                      Nors ieškovė dublike ir toliau tvirtina, kad „mokymas vairuoti“ privalo būti suprantamas kaip bet koks mokymas vairuoti ir būtent tik taip privalo suprasti ir draudėjai, t. y. asmenys, kurie draudžia savo transporto priemones ieškovės draudimo bendrovėje, tačiau akcinės bendrovės Lietuvos draudimas parengtuose metodiniuose nurodymuose draudimo rizikos ekspertams, kurie įvardinti kaip Rizikos vertinimo ir sutarčių sudarymo tvarka Nr. 21, 1.22.4. punkte yra nurodoma: „Mokymas vairuoti turi įtakos lengvųjų ir krovininių automobilių VCA draudimo sutarčių įmokoms. TP laikomos naudojamomis mokymui vairuoti tais atvejais, kai toks naudojimas yra pastovaus pobūdžio arba už šias paslaugas imamas užmokestis. Kai TP yra naudojama mokymui vairuoti šeimoje pagal LR susisiekimo ministerijos patvirtintą tvarką (pvz.: tėvas kelis kartus mokė vairuoti sūnų), rekomenduojama parinkti valdytojų grupę „Draudiminė apsauga reikalinga visiems vairuotojams“. Atkreipė dėmesį, jog aukščiau nurodyta tvarka yra skirta „AB „Lietuvos draudimas“ Privačių klientų departamentui, Verslo klientų departamentui, brokeriams ir įgaliotiems tarpininkams sutarčių sudarymui, taip pat Draudimo rizikos departamento ir Žalų departamento darbuotojams“. Pagal draudimo bendrovės If P&C Insurance AS filialas poziciją, „Draudimo rizika priskiriama vertinamai, jei atitinka nors vieną iš šių požymių: „ [...] b) draudėjo veikla yra susijusi su intensyviu TP naudojimu: pavežėjimo paslaugos, taksi, maršrutinis taksi, vairavimo mokymas, veiklos ar trumpalaikė nuoma, operatyvinė veikla, saugos paslaugų teikimas, [...]. Taigi, ši draudimo bendrovė sąvoką vairavimo mokymas vertina kaip draudimo rizikos veiksnį tik tokiu atveju, jeigu draudėjo veikla yra susijusi su intensyviu transporto priemonės naudojimu būtent vairavimo mokymui. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje 2022 m. lapkričio 30 d. Vykdomosios valdybos nutarimu patvirtinta TPVCA Privalomojo draudimo sutarčių instrukciją, kurios 5.3.8. punkte nurodoma kaip vertinama draudžiamosios transporto priemonės naudojimo rizikingumas: „Tuo atveju jeigu automobilis naudojamas komerciniais tikslais, laukelyje TP paskirtis pasirinkite padidintos rizikos veiklą atitinkantį kriterijų. Tuo atveju jeigu automobilis naudojamas tik asmeniniais tikslais, šiame laukelyje pasirinkite Nepadidintą riziką“. Ieškovė taip pat turi parengusi ir patvirtintą draudimo produktų platinimo metodiką. Šios metodikos 15 punkte nurodyta, kad „Jei Produktas yra tinkamas, Produkto Pasiūlymo atitikimą Kliento reikalavimams ir poreikiams lemia pasirenkamos draudimo sąlygos (įskaitant, bet neapsiribojant): Draudimo objektą; Jauniausio vairuotojo, kuris vairuos draudžiamą transporto priemonę, amžių; Kliento gyvenamąją vietą; Kliento vairavimo patirtį; Transporto priemonės naudojimo pobūdį (ar transporto priemonė naudojama padidintos rizikos veiklai, pvz.: taksi, pavėžėjo paslaugoms teikti, naudojama nuomai ir pan.“. Taigi, ieškovės parengtoje metodikoje transporto priemonės naudojimo rizikingumas siejamas taip pat su transporto priemonės naudojimu komercijai – taksi, pavėžėjo paslaugos, transporto priemonės nuoma. Tuo tarpu tos pačios metodikos 34 punkte nurodyta, kad „Transporto priemonės naudojimo padidintai rizikai pasirinkimas“ nurodoma: „Padidintos rizikos veikla yra laikoma, kai transporto priemonė naudojama mokymui vairuoti, naudojama greitojo reagavimo ir/ar apsaugos paslaugoms teikti; naudojama kaip policijos automobilis; naudojama pavojingų krovinių pervežimui; transporto priemonė nuomojama ar naudojama automobilio dalijimosi paslaugoms teikti, naudojama mokamam keleivių pervežimui, taksi, pavėžėjo ir panašiai veiklai ir/ar tokių paslaugų reklamai (pvz. klijuojant lipdukus). Tokiu atveju sutartis sudaroma, pasirenkant atitinkamą rizikos rūšį Sales sistemoje“. Nors šiame punkte sąvoka „mokymas vairuoti“ nėra išskirtas į komercinį ir asmeninį šeimos nario mokymą, tačiau absoliučiai visos kitos „padidintos rizikos veiklos“ yra susietos išimtinai su komerciniu ir pastoviu transporto priemonės naudojimu padidintos rizikos sąlygomis. Atkreipė dėmesį, jog Sutartį ieškovė su atsakove sudarė per atstovą uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę Draudimo pasaulis, todėl Sutarties sąlygas atsakovei įteikė ir paaiškino draudimo tarpininkas, kuris platina visų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narių teikiamas transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės draudimo paslaugas. Didžioji dauguma draudikų biuro narių aiškiai atskiria komercinio mokymo vairuoti rizikingumą nuo asmeninio artimojo giminaičio mokymo vairuoti rizikingumo (kurio nelaiko kaip padidinta rizika).

6.3.                      Nurodė, kad sudarydama (pasirašydama) Draudimo sutartį, perskaitė ir susipažino su Draudimo sutarties sąlygomis ir, vertindama Sutarties 1.6. punktą, buvo ir yra iki šiol įsitikinusi, jog mokymas vairuoti yra vertinama kaip padidinta rizika tik tokiu atveju, jei mokymas vairuoti yra komercinis ir yra pastovus, t. y. tęstinis per visą draudimo sutarties laikotarpį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 9 803,53 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (9 803,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 927,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Pabrėžė, kad aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendė, kad formalus Sutarties aiškinimas išimtinai tik atsakovės naudai, kaip tai traktuoja atsakovė, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl Sutarties 1.6. punkte nurodyta ginčijama sąvoka „mokyti vairuoti“ aiškintina sistemiškai, t. y. tiek lingvistiniu Sutarties sąlygų aiškinimu, tiek remiantis tuo, kokią prasmę jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgiant į Sutarties prasmę, šalių elgesį iki Sutarties sudarymo ir po to, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

9.       Sutarties 1.6 punkte šalys susitarė, kad „[...] Draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes: [...] Transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai. Draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemones registracijos duomenis. Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas. Draudėjas privalo apie šiuos pakeitimus informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką [...]“. Pažymėjo, kad iš aukščiau nurodytų nuostatų formuluotės matyti, kad ieškovė, sudarydama Sutartį ir vertindama draudimo riziką, atsižvelgė į būtent atsakovės nurodytas aplinkybes, kad „Transporto priemonė nėra naudojama [...] mokymui vairuoti“. Be to, Sutarties 1.6. punkto sąlygoje aiškiai nurodyta, jog „Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas“. Sutarties 1.6. punkto pirmajame sakinyje labai aiškiai pabrėžta, kad draudimo rizika įvertinta atsižvelgiant ne į kieno nors kito, o būtent draudėjo – atsakovės – nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonė nėra naudojama mokymui vairuoti. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė BMW 320d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso juridiniam asmeniui – atsakovei UAB „Liemonta“ ir ko, kurios vykdoma veikla – krovinių gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais į užsienį, patalpų nuoma, įrengimų ir įrenginių varžos įžeminimo patikros ir derinimo darbai. Sistemiškai vertinant nurodytas aplinkybes ir lingvistinį Sutarties 1.6. punkto išdėstymą, darė išvadą, kad Sutartis iš esmės buvo sudaroma dėl komercine veikla besiverčiančiam juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemones vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kuria, kaip aiškiai nurodė ir pati atsakovė, Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė neketino vykdyti ir nevykdė mokamų paslaugų, susijusių su keleivių pervežimu, mokymu vairuoti, nei atsakovė, nei atsakovės direktorius neketino mokyti A. Ž. vairuoti atsakovei priklausančia transporto priemone, toks poreikis atsirado vėliau. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad transporto priemone bus mokoma vairuoti. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia spręsti, kad ieškovė nebuvo informuota ir negalėjo numanyti, kad transporto priemonė BMW 320d xDrive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai gali būti naudojama mokyti vairuoti. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš Sutarties turinio nustatyta, kad atsakovė perskaitė ir susipažino su Sutarties, įskaitant 1.6. punktą, sąlygomis. Sutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog, kaip minėta, draudimo rizika įvertinta būtent pagal atsakovės – draudėjo – nurodytas aplinkybes. Vadinasi, būtent atsakovė, ikisutartiniuose santykiuose drausdama transporto priemonės vairuotojų civilinę atsakomybę nurodė, kad ja nebus mokoma vairuoti. Tokia išvada darytina ir iš pačios atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad sudarant Sutartį nei atsakovė, nei atsakovės vadovas neketino mokyti A. Ž. vairuoti. Vertinant tokią atsakovės poziciją, t. y. kad Sutarties sudarymo metu atsakovė net neturėjo ketinimų mokyti vairuoti, t. y. nei komerciniu, nei kitu būdu, darė išvadą, kad atsakovė sąmoningai nurodė ieškovei įprastą draudimo riziką be papildomo rizikos faktoriaus, ir šia draudėjo pateikta informacija kaipo vienu iš kriterijų vadovavosi ieškovė, vertindama draudimo riziką. Pasikeitus šiai aplinkybei, t. y. atsakovei panorus mokyti vairuoti, atsakovė turėjo laikytis Sutartis 1.6. punkte sutarto reikalavimo, kooperuotis su ieškove pranešant, jog pasikeitė sudarant Sutartį draudėjo (atsakovės) nurodytos aplinkybės.

10.       Matyti, kad prie sąvokos „mokymui vairuoti“ nėra nurodyta, kad transporto priemonė nėra naudojama būtent mokamam mokymui vairuoti, todėl ši sąvoka formuluojama kaip bendrinio pobūdžio, apimanti bet kokį mokymą vairuoti. Tokią išvadą darė vertinant ir tai, jog Sutarties lingvistinis išdėstymas atskirai pabrėžia mokamą tik tam tikros veiklos pobūdį, t. y. „mokamam keleivių pervežimui“ ir „mokamam keleivių vežimui“, tačiau nėra kalbama apie mokamą „mokymą vairuoti“. Aiškinant „mokymui vairuoti“ vartoseną Sutarties 1.6. punkto kontekste papildomai atkreipė dėmesį ir į 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 2B-84 patvirtintą Vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, kuriame mokymas vairuoti nėra diferencijuojamas į komercinį ir nekomercinį, ir kuris taikomas tiek asmenis mokančioms vairavimo mokykloms, tiek šeimos vairavimo instruktoriams, mokantiems praktinio vairavimo įgūdžių šeimos narius, kaip šiuo atveju buvo su A. Ž. mokymu. Taigi, net ir teisinis reguliavimas nesuteikia pagrindo Sutarties 1.6. punkte numatyto mokymo vairuoti išskirti kaip vykdomą už atlygį ar teikiamą šeimos nario. Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurie leistų sąvoką „mokymui vairuoti“ vertinti kitais nei mokyti vairuoti bet kokiu būdu, neišskiriant atlygintinumo požymio, kriterijais. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė iš esmės neginčijo jokių kitų Sutarties sąlygų, o Sutarties 1.6. punkto sąvoką „mokymui vairuoti“ pradėjo aiškinti kaip nenaudojimą komerciniam mokymui tik po to, kai buvo iškelta civilinė byla dėl eismo įvykyje padarytos žalos dalies atlyginimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki ieškinio teisme pateikimo atsakovė buvo kvestionavusi šią sąlygą, nors ieškovė teikė atsakovei net tris pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginius Sutarties 1.6. punkto sąvoką „mokymui vairuoti“ interpretuojant kaip taikomą esant mokamam (atlygintinam) mokymui vairuoti vertino kaip gynybinę poziciją. Papildomai pastebėjo ir tai, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, o mokymas vairuoti asmens, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, neturinčio vairavimo įgūdžių, patirties, išlaikiusio tik teorijos egzaminą, be to, transporto priemone, kuri netgi nėra pritaikyta mokyti vairuoti, t. y. ji neturi specialiai įrengtų stabdžių, veidrodėlių ir kt., neabejotinai labiau padidina tikimybę patekti į eismo įvykį. Taigi, apie tokį aplinkybių pasikeitimą kaip artimojo giminaičio mokymas vairuoti, atsakovė privalėjo informuoti ieškovę. To nepadarius, atsakovei tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika, t. y. pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos dalį.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

11.       Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:

12.1.                      analizuojant Sutarties 1.6. punkto tekstą, reikia įvertinti kokią prasmę jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pasirašydama Sutartį, pasirašė ir garantavo, kad: transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Remiantis teiginių logika, šie du Sutartyje įrašyti sakiniai išskirstytini į atskirus, 6 loginius teiginius, t. y.: transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui; transporto priemonė nėra naudojama mokamam mokymui vairuoti; transporto priemonė nėra naudojama mokamam taksi; transporto priemonė nėra naudojama mokamai operatyvinei veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamai nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė suformuluodama Sutarties 1.6. punktą bei sulygindama bet kokį mokymą vairuoti, t. y. artimojo giminaičio ir komercinį mokymą vairuoti, kaip vienodai padidinantį riziką, elgėsi nesąžiningai. Triplike buvo pateikti duomenys, kokią prasmę mokymui vairuoti suteikia kiti, analogiški ieškovei asmenys, t. y. kitos draudimo bendrovės. Atsakovės manymu, jeigu analogiški ieškovei protingi asmenys, tokie kaip akcinė bendrovė Lietuvos draudimas, If P&C Insurance AS filialas ir AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, artimojo giminaičio mokymą vairuoti griežtai atskiria nuo komercinio mokymo vairuoti ir artimojo giminaičio mokymą vairuoti nevertina kaip padidintą riziką, atsakovė UAB „Liemonta“ ir ko, taip pat būdama analogiškai protingas asmuo, kaip AB Lietuvos draudimas, If P&C Insurance AS filialas ir AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, taip pat turėjo teisę suprasti ir vertinti, jog artimojo giminaičio mokymas vairuoti nėra pažeidžiantis Sutarties 1.6. punkto nuostatas, todėl pagrįstai toks ieškovės parengtos Sutarties vertinimas atsakovei yra siurprizinis. Atsakovės įsitikinimu, CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatytas sutarčių aiškinimo aspektas, jog „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai“ nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje nurodytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove prisijungimo būdu prie ieškovės suformuluotų Sutarties sąlygų, galėjo ir turėjo teisę suprasti sąvoką „mokymas vairuoti“ kitaip, nei tai supranta sutarties sąlygas pasiūliusi šalis, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu imperatyvu.

12.2.                      Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 1.6. punkte kaip didesnė rizika nėra nurodomas vairuotojo amžius – „Transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai“. Iš to seka, jog A. Ž. (asmuo, kuris eismo įvykio metu vairavo atsakovės automobilį), gavęs vairuotojo pažymėjimą ir tą pačią dieną vienas vairuodamas tą patį automobilį bei važinėdamas savo pasirinktais maršrutais kiekvieną dieną, būtų nepadidintos rizikos vairuotojas nuo pat pirmos dienos ir vertinamas kaip turintis pakankamai įgūdžių.

13.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skunda nurodė, kad:

14.1.                      priešingai nei nurodo atsakovė (apeliantė), ieškovė elgėsi sąžiningai. Sutartyje yra aiškiai įtvirtinta sąlyga, jog transporto priemonė nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti. Apeliantės teiginys, kad artimojo giminaičio ir komercinio mokymo vairuoti padidintos rizikos sulyginimas yra nesąžiningas, visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju, Sutartyje rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į aplinkybes, kad „Transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai“. Atsakovė (apeliantė) privalėjo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų naudojama vadovaujantis Sutarties sąlygomis, tačiau atsiradus ketinimams ja mokyti vairuoti A. Ž., apie šią aplinkybę turėjo pranešti ieškovei. Atsakovės (apeliantės) neatskleistos aplinkybės nulėmė ženklų draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su Sutartyje nustatyta rizika. Transporto priemonės, kuriomis mokoma vairuoti, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi transporto priemonę vairuoja asmuo neturintis vairavimo patirties ir kuris dar tik praktikuojasi, mokosi vairuoti, o tai padidina tikimybę patekti į eismo įvykius. Taigi, atsakovė (apeliantė) nuslėpė nuo ieškovės esminės reikšmės turinčias draudimo sąlygoms (tame tarpe ir draudimo įmokos dydžiui) aplinkybes apie apdraustos transporto priemonės naudojimą.

14.2.                      Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo kitų įmonių pavyzdžius, kur artimojo giminaičio mokymas vairuoti bei komercinis mokymas vairuoti, atskiriamas ir nevertinamas kaip padidinta rizika. Šioje situacijoje tokius pavyzdžius vertinti kaip analogiškus yra klaidinga. Sutartis numatė konkrečias aplinkybes (sąlygas), kurias atsakovė (apeliantė) perskaitė, susipažino bei sutiko, todėl kitų bendrovių pavyzdžiai nėra taikytini. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju reikia vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kadangi atsakovė (apeliantė) kitaip suprato sąvoką „mokymas vairuoti“. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei kilo pareiga atidžiai įvertinti jau sudarytų Sutarčių sąlygas bei turinį, bent minimaliai aiškintis neaiškumus, jei tokių būtų kilę, o nesilaikius pakankamo rūpestingumo, nepranešus ieškovei apie Sutarties nuostatoms reikšmės turinčių aplinkybių pasikeitimą, dėl tokio elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip atsakovės prisiimta rizika. Sutarties aiškinimas išimtinai tik atsakovės naudai, kaip tai traktuoja atsakovė (apeliantė), nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas draudimo bendrovės regresinis reikalavimas eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

19.       Bylos duomenimis, tarp šalių 2022 m. gruodžio 14 d. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13476852, kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d. apdrausta transporto priemonės BMW 320d x Drive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (e. bylos 1 t., b. l. 7–10).

20.       Draudimo sutartimi šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į, be kitų aplinkybių, šias draudėjo nurodytas aplinkybes: transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus); transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai; draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemones registracijos duomenis; draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas; draudėjas privalo apie šiuos pakeitimus informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką (Draudimo sutarties 1.6. punktas).

21.       2023 m. sausio 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas – transporto priemonės BMW 320d x Drive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Ž. (atsakovės vadovo A. Ž. sūnus (e. bylos 1 t., b. l. 89–91)), neturintis teisės vairuoti (eismo įvykio dienai buvo išlaikęs B kategorijos teorijos egzaminą (e. bylos 1 t., b. l. 52)). Atsakovė paaiškino, kad eismo įvykio metu A. Ž. mokėsi vairuoti kartu su keleivio vietoje sėdėjusiu savo tėvu.

22.       Eismo įvykio metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: Kia Rio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 1225). Ieškovė dėl nurodytų eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių išmokėjo iš viso 19 607 Eur draudimo išmoką (e. bylos 1 t., b. l. 26–51).

 

Dėl ginčo esmės

 

23.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo Nr. 795, 62 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1. papunktis); iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2. papunktis).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė, Draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai ir atsakovei apie tai neinformavus ieškovės Sutartyje nustatyta tvarka, atlyginti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

25.       Byloje kilo ginčas dėl Draudimo sutarties 1.6. punkto aiškinimo, atsakovei teigiant, kad formuluotė „[...]. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). [...]“ neapima artimojo giminaičio mokymo vairuoti ir, kad priešingas aiškinimas jai yra siurprizinis.

26.       Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, pagal kurį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

27.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).

28.       Nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje aiškiai nurodyti atvejai, kuriems esant transporto priemonė negali būti naudojama, t. y. transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai; transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus); transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai (Draudimo sutarties 1.6. punktas). Pažymėtina, kad sutarties sąlygos aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį bei sutarties tikslą. Ginčo atveju Draudimo sutartyje nustatyta, kad transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Taigi, transporto priemonė negalėjo būti naudojama mokymui vairuoti. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad transporto priemonę vairuojant asmeniui, kuris neturi tam reikiamos kvalifikacijos, yra didesnė rizika patekti į eismo įvykį, t. y. tokios transporto priemonės priskiriamos didesnės rizikos kategorijai.

29.       Vertinant apelianto argumentus dėl netikėtų (siurprizin) sutarčių standartin sąlygų,  pažymėtina, jog, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006). Nagrinėjamu atveju Draudimo sutarties 1.6. punkte išdėstyta sąlyga yra pakankamai aiški, taigi nėra pagrindo spręsti, jog minėta sąlyga atsakovei nebuvo tinkamai atskleista.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

31.       Taigi, atsakovė, Draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai, turėjo apie tai informuoti ieškovę Draudimo sutarties 1.6. punkte nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Taigi, atsakovei nevykdant Draudimo sutartyje nustatytos pareigos, jai tenka prievolė  atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

32.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

33.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

34.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

36.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37.       Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

38.       Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas jos naudai.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Liemonta“ ir ko apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Liemonta“ ir ko, j. a. k. 123534345, 387,20 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                Loreta Bujokaitė

 

 

        Rosita Patackienė

 

 

                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-3-192-969/2021
  • e3K-3-72-421/2022
  • 3K-3-689/2006
  • 3K-3-499/2012
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas