Teikimas Nr. TS-49-1123/2021

                Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

                                                                                     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Teismas

n u s t a t ė :  

R. Š. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su iš dalies neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį (Švedijos Karalystės 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, suderintu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi), ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 4 d.  

1/2 paskirtos bausmės atliko 2020 m. kovo 19 d.

Neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 18 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 1 mėnesis 17 dienų.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 21 protokolu Nr. 58-24 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 59-115 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. Š. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 58 taškus (statinių veiksnių taškai – 25, dinaminių – 33), nestebimą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad nuteistasis nevykdė Komisijos rekomendacijų, į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo nesikreipė, į pataisos įstaigos specialistus (psichologus) dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės nesikreipė, nėra motyvuotas įsitraukti į reabilitacijos procesą. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo R. Š. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad jie nesutinka su Komisijos išvadomis ir mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, 8 kartus skatintas, nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 56 taškai, bausmės atlikimo metu buvo sumažinta. Nuteitasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir kalendorinių švenčių minėjimuose, atlieka individualių darbą (2021 m. balandžio 12 d. išvalė gyvenamosios patalpos langus, 2021 m. gegužės 12 d. sutvarkė bendrojo naudojimo patalpą), savo priežiūrą vertina teigiamai. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybes, tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis nėra nei karto vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų. Socialinio tyrimo išvadose nefiksuoti jo mąstymo, emocinio ar elgesio sutrikimai. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Įsiskolinimų pagal patvarkymus neturi. Iki nuteisimo dirbo, šiuo metu yra pateiktas darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 10 d. pranešimas, kad R. Š., paleistas į laisvę, bus įdarbintas. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Anot nuteistojo ir jo atstovo, aukščiau išdėstyti argumentai neabejotinai patvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su Komisijos išvadomis, kurios yra formalios ir atitrūkusios nuo realybės. Vienas iš Komisijos motyvų yra kad nuteistasis nesikreipė dėl įdarbinimo, tačiau visiems pataisos įstaigos darbuotojams ir nuteistiesiems yra žinoma, kad darbo vietų nėra, jų nuolat trūksta ir kreipimasis dėl darbo yra tik formalus, nes darbo nebus. R. Š. neturėjo tikslo tik formaliai atitikti kriterijus, todėl jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, sugebėjo susitarti dėl darbo lygtinio paleidimo atveju, kas, jų nuomone, yra svarbiau nei formalus kreipimasis į pataisos įstaigą dėl darbo, kurio nelabai ir yra. Taip pat jie nesutinka su Komisijos išvada, kad R. Š. nesikreipė dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės, nes tokia išvada, kaip ir nurodymas taikyti šias programas, yra formalus ir atitrūkęs nuo šių programų taikymo esmės. Programų tikslas yra suvaldyti Intervencinių programų modelyje skiriamus nusikalstamą elgesį skatinančius rizikos faktorius. Jų nuomone, jie išdėstė svarbias aplinkybes, vertinant R. Š. asmenybę ir elgesį įkalinimo įstaigoje, iš kurių akivaizdžiai mato, kad R. Š. nepatenka į šiuos rizikos faktorius, kad jam reiktų kreiptis į psichologus ir juos koreguoti. Be abejo, jis galėtų tai daryti formaliai, tik siekdamas formaliai vykdyti Komisijos rekomendacijas, kurios iš esmės yra įvykdytos dar dėl jų priėmimo. Komisijos argumentas, kad nuteistasis nėra motyvuotas įsitraukti į socialinės reabilitacijos procesą, jų nuomone taip pat yra nepagrįstas, nes jų anksčiau išvardintos aplinkybės parodo, kad nuteistasis yra įsitraukęs į šį procesą ir nėra jokių jo nusikalstamą elgesį skatinančių rizikos faktorių, todėl, jų nuomone, yra didelė tikimybė, kad savo gyvenimo tikslų pritaikius jam lygtinį paleidimą R. Š. sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat skunde pateikiama teismų praktikos pavyzdžių, kuomet lygtinis paleidimas buvo pritaikytas ir nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo didesnis, nei R. Š., todėl, jų nuomone, Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra diskriminacinis. Skunde taip pat pabrėžiama, kad sprendžiant šį klausimą privaloma vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003)22 „Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Jų vertinimu, Nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant šios rekomendacijos reikalavimams, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų. Nutarime šie reikalavimai nėra išpildyti, apsiribota tuščiažodžiavimu. Jų nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Jų vertinimu, pagal šiuos duomenis R. Š. atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o kita Nutarime pateikta informacija yra nemotyvuotas faktų konstatavimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo teismą panaikinti skundžiamą Nutarimą ir taikyti R. Š. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o teismui nustačius, kad Nutarimas yra neteisėtas dėl motyvų trūkumo ir šios klaidos negali būti ištaisytos teisme, grąžinti Komisijai R. Š. lygtinio paleidimo prašymą nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. Š. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo R. Š. asmens bylą, daro išvadą, kad R. Š. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo R. Š. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad R. Š. yra nuteistas subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2020 m. kovo 19 d., tokiu būdu nuteistojo R. Š. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. birželio 11 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-116 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad R. Š. jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 58 taškai (statinių veiksnių taškų – 25, dinaminių – 33). Taigi, R. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo nustatytas rengiant dokumentus dėl pakartotinio R. Š. svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 2021 m. birželio 8 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, jo nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taškai) išlieka nepakitę. Remiantis jo asmens bylos bei bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų duomenimis, galima teigti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės – įgijo specialybę, motyvuotas dalyvauti jo interesus atitinkančiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau pasigendama jo motyvacijos ir įsitraukimo dalyvauti intervencinėse priemonėse, kurių turinys yra orientuotas į jam aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymą. Stebėtas nepakankamos iniciatyvos pilna apimtimi įgyvendinti Komisijos rekomendacijas. R. Š. neigiamai bei kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį praeityje, pastebima, jog yra motyvuotas ateityje laikytis visuotinai priimtinų visuomeninių normų, taisyklių reikalavimų, deklaruoja poreikį būti pilnaverčiu, socialiai atsakingu žmogumi. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuojamas elgesys, pasitikėjimas savo jėgomis, pačiam dorotis su savo sunkumais, dėl kurių praeityje buvo pažeidęs įstatymus. 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gruodžio 9 d. bei 2021 m. birželio 8 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros metu įverčių (taškų) rezultatas nepakito, nors nuteistasis ir atlygino savo įsiskolinimus, tačiau lėšų ir pajamų sritis buvo reikšminga asmens nusikalstamumui, nusikalto dėl finansinio atlygio motyvacinių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors įverčių taškų suma nekinta, tačiau bausmės atlikimo metu pastebima, jog nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje geba laikytis nustatytų nuteistųjų elgesio taisyklių, rėžimo reikalavimų, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai bei sistemingai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau pilna apimtimi neįgyvendino Komisijos teiktų rekomendacijų. Remiantis įvertinimo rezultatais, R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, skatintas aštuonis kartus. Bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, tam tikro lygmens pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą bei siekti pozityvių savo elgesio pokyčių. Tačiau Komisijos rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų vykdė nepilna apimtimi.  

Taigi, nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad pastaruoju metu yra stebimas nuteistojo gebėjimas ir pastangos laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei reikalavimų bei gan disciplinuotas nuteistojo elgesys, pasitikėjimas savo jėgomis dorojantis su savo sunkumais, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika nebuvo įvertinta teigiamai – priešingai, pastarųjų trijų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrų metu R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įverčiai (taškai) išliko nepakitę. Teismo vertinimu, tai rodo, kad nuteistasis nėra pakankamai orientuotas veiklai, susijusiai su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu, nors iš jam nustatytų 58 nusikalstamo elgesio rizikos taškų daugiau nei pusė – 33 – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis R. Š. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis R. Š. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Pažymėtina, kad skunde nėra išsakyta tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto R. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikras nuteistojo negatyvus požiūris į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą matomas iš jo nepilnai įvykdytų Komisijos rekomendacijų. Ankstesniu Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam buvo, be kita ko, pateiktos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių mažinimą ir psichologo konsultacijose, tačiau šių konkrečių rekomendacijų R. Š. neįvykdė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors nuteistasis pastaruoju laikotarpiu aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau intervencinėse priemonėse, kurių turinys labiau orientuotas į jam aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymą – nedalyvavo, taip pat nesikreipė į įstaigos psichologus dėl intervencinių priemonių taikymo galimybių, nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam tai yra rekomenduotina. Pastarosios aplinkybės buvo įvertintos ir Nutarime, kaip vienas iš motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas. Nuteistojo atstovo skunde dėl Nutarimo pastarosios aplinkybės yra ginčijamos, nurodant, kad R. Š. nesikreipė dėl intervencinių socialinės reabilitacijos programų taikymo galimybės, nes, jų vertinimu, nurodymas taikyti šias programas yra formalus ir atitrūkęs nuo šių programų taikymo esmės ir kad, jų vertinimu, R. Š. nepatenka į rizikos faktorius, kad jam reiktų kreiptis į psichologus ir juos koreguoti, todėl jo kreipimasis dėl tokių programų būtų tik formalus Komisijos rekomendacijų vykdymas, kai jos jau iš esmės yra įvykdytos. Tačiau teismas nesutinka su tokia skunde nurodyta pozicija, juo labiau, kad ji prieštarauja pačiame skunde nurodytoms aplinkybėms. Skunde nurodyta, kad intervencinių programų modelyje išskiriami šie nusikalstamą elgesį skatinantys rizikos faktoriai: 1) asocialios nuostatos; 2) aplinka; 3) asmeninės savybės; 4) asocialus elgesys praeityje; 5) narkotinių medžiagų vartojimas; 6) šeimyninė padėtis; 7) darbinė padėtis; 8) laisvalaikio praleidimo būdai. Pažymėtina, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte yra nurodyti nuteistajam aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių yra jo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą ir visuomenę. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad minėti veiksniai siejasi su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei asocialiomis nuostatomis, todėl skunde nurodytas teiginys, neva nuteistajam dalyvavimas intervencinėse socialinės reabilitacijos programose yra neaktualus, nes jis nepatenka į atitinkamus rizikos faktorius, teismo vertintinas kaip deklaratyvus ir akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės. Priešingai, toks teiginys tik pabrėžia, kad nuteistasis stokoja gebėjimo atpažinti jam aktualias problemas ir jas valdyti, taip mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 

Nutarime kaip vienas iš motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, taip pat nurodyta aplinkybė, kad R. Š. nesikreipė į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo. Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodyta, kad remiantis nuteistojo išsilavinimo bei darbinės patirties ypatumais, galima teigti, kad nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, taip pat yra įgijęs kelias profesijas, siekia įgyti ir (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau jo darbinė veikla nuoseklumu nepasižymėjo – nuteistasis stokoja oficialios ir stabilios darbo patirties, būdamas gan brandaus amžiaus, pasak jo, turi vienerių metų oficialaus darbo patirtį. Individualių pokalbių metu R. Š. buvo skatinamas įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau prašymo dėl įdarbinimo pataisos įstaigos administracijai nepateikė. Skunde ši aplinkybė yra ginčijama, nurodant, kad į pataisos įstaigą nuteistasis dėl įdarbinimo nesikreipė todėl, kad „visiems aišku“, kad pataisos įstaigoje darbo vietų nėra, todėl toks kreipimasis būtų tik formalus. Jų nuomone, tai, kad nuteistasis sugebėjo susitarti dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju yra svarbiau nei formalus kreipimasis į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis iš tiesų patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 10 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad jie priimtų į darbą R. Š. (duomenys neskelbtini) pareigoms. Tačiau nors teismas ir teigiamai vertina šią aplinkybę (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo išvadoje, kaip vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką), nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje bei skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis. Šios aplinkybės teikia teismui pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbą laisvėje. Šias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai, tarp kurios teiktų rekomendacijų nuteistajam buvo ir darbinės – rekomendacija nuteistajam atlikti ne mažiau kaip penkis nemokamus darbus pataisos įstaigoje. Tačiau šią rekomendaciją R. Š. įvykdė tik iš dalies – socialinio tyrimo išvados duomenimis buvo fiksuoti du jo atlikti neatlygintino darbo atvejai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis galėtų dėti didesnes pastangas save realizuoti darbinėje srityje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tuo pačiu vykdydamas Komisijos rekomendacijas, tačiau savanoriškai to nedaro.

Teismas taip pat nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad Komisija nesilaikė Europos tarybos Ministrų komiteto Rec (2003)22 rekomendacijų bei suformuotos teismų praktikos. Jų vertinimu, Nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant šios rekomendacijos reikalavimams, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų. Nutarime šie reikalavimai nėra išpildyti, apsiribota tuščiažodžiavimu. Teismas pažymi, kad, visų pirma, kriterijai, kuriems esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, o ne konkrečiame Komisijos nutarime. Visų antra, iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad Komisija ankstesniais nutarimais dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam buvo pateikusi konkrečias rekomendacijas, ką nuteistasis turėtų daryti, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šių rekomendacijų nuteistasis pilna apimtimi nevykdė, ir šios aplinkybės buvo pagrįstai įvertintos skundžiamame Nutarime. Tai, kad nuteistasis asmeniškai Komisijos rekomendacijas vertina kaip jam netinkamas, nelaikytina pateisinama priežastimi dėl jų nevykdymo. 

Taip pat skunde nurodyta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik keturi skaičiai – skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Jų vertinimu, pagal šiuos duomenis R. Š. atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o kita Nutarime pateikta informacija yra nemotyvuotas faktų konstatavimas. Tačiau teismas su šiuo argumentu nesutinka. Visų pirma, skunde minimi keturi skaičiai apibūdina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau net ir šiuos formalius kriterijus atitinkantį nuteistąjį lygtinai paleisti yra Komisijos teisė, o ne pareiga. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas, o kiekvieną kartą turi būti įvertintos visos svarbios aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį ir jos turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, net ir vadovaujantis vien formaliais lygtinio paleidimo kriterijais, R. Š. šiuo metu jų neatitinka, kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi pagal OASys vertinimo metodiką šios rizikos vertinimas jau netrumpą laiką išliko nepakitęs.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skunde nepateikta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti R. Š. socialinio tyrimo išvadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Kaip pažymėta Nutarime, nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įvertinus tai kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 58 balai, iš kurių 33 balai yra dinaminiai, darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę šią riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Teismui šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo R. Š. gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115, todėl nuteistojo R. Š. atstovo advokato M. Paukštės skundas atmestinas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. Š. atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 59-115 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė