Pavadinimas: [2020-03-06][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-143-425-2020].docx
Bylos nr.: e2A-143-425/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
Apeliacinis procesas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Daiktinė teisė
Bylos dėl iškeldinimo iš patalpų
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-143-425/2020.

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1.

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovams A. C. ir J. C. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018-02-21 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jis antrosiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiose 2015-12-28, asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklausė atsakovui A. C.. Ieškovo nuosavybės teisė į butą ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės yra išviešinta. 2018-03-08 ieškovas elektroniniu laišku paragino buvusį buto savininką A. C. per nurodytą terminą atlaisvinti nuosavybės teise priklausantį butą ir perduoti buto raktus. Tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų neįvykdė, dėl ko registruotu laišku atsakovams buvo išsiųsta 2018-03-16 pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto atlaisvinimo. 2018-03-20 atsakovams pakartotinai pretenzija buvo išsiųsta per notarą.

3. 2018-03-22 ieškovo atstovas gavo atsakovo A. C. elektroninį laišką, kuriame iš esmės atsisakyta tenkinti ieškovo pretenzijas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutarė iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), teisėtai nuosavybės teise priklauso jam. Nuosavybės įgijimo pagrindas – 2018-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo dienai nėra nuginčytas, dėl ko savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, įskaitant ir tai, kad atsakovai išsikeltų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovai po įvykusių varžytynių savo noru neišsikėlę iš namo, tuo pažeidė ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu.

6. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas gina savo galimai pažeistas teises ir interesus, neduoda jam pagrindo tikėtis, kad nebus ginamos teisės ir interesai naujojo savininko, įgijusio turtą iš valstybės įgalioto pareigūno organizuotų varžytynių. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai apie investicijas į parduotą butą, atliktus pagerinimus ir t. t. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šie klausimai spręstini bendradarbiaujant atsakovui su naujuoju savininku, o nesutariant – fiksuojant situaciją įrodymų užtikrinimo tvarka, pvz., antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir ginant savo interesus teismine tvarka.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. C. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos esmines aplinkybes (jų visumą), ignoravo atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus (priedus), netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė procesines teisės normas. Pabrėžia, kad teismas netinkamai nustatė, kad 2018-02-21 surašytu Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas 2015-12-28 įvykusiose varžytynėse atsakovui priklausęs butas bei automobilių stovėjimo aikštelės dalis naujajam turto savininkui, nes vykdant vykdomąją bylą negalėjo įvykti hipoteka įkeisto kito turto (buto) varžytinės, nes antstolis negalėjo realizuoti kito įkeisto turto, ir negalėjo būti surašytas kito turto pardavimo iš varžytynių aktas.

7.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) nepriklausančių (nesančių) kitų patalpų (buto) negalėjo būti laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, kadangi ieškovas galėjo būti tik turto (2005 metų būsenos, aprašymo, stovio ir vertės) ir jau neegzistuojančio 2005 metų stovio ir vertės turto (buto) savininkas, todėl jo reikalavimo esmė galėjo būti tik be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų kitų gyvenamųjų patalpų (2005 metų kitos būsenos, aprašymo, stovio ir vertės) atlaisvinimas. Be to, teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines aplinkybes, kad atsakovo argumentai apie investicijas į parduotą butą, atliktus pagerinimus ir t.t. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovo argumentai apie investicijas į parduotą kito 2005 metų stovio ir vertės butą, atliktus pagerinimus ir t.t. buvo ir šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes teismo sprendimas turėjo būti aiškus ir suprantamas bei įgyvendinamas, o teismo patarimas inicijuoti dar vieną ginčo bylą buvo neracionalus, neekonomiškas ir neprotingas, be to, buvo nepagrįstai visiškai ignoruoti atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai (priedai) apie įkeisto, areštuoto, įvertinto, parduoto iš varžytinių, nupirkto iš varžytinių kito 2005 metų turto (buto) visišką neatitikimą realiam buto stoviui ir būsenai (aprašymui), bei vertei. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos trukmę, ginčo pobūdį, bylos apimtį ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, į tai, jog byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, ieškovo išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą buvo iš esmės mažintinos (naikintinos).

7.3. Be to, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo ir neišsprendė tarpusavio prieštaravimo, teismas iš esmės buvo šališkas, nes ignoravo atsakovo byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus.

7.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad atsakovo pagrįsti prašymai byloje skirti ieškovo atstovui baudą už akivaizdų jo piktnaudžiavimą turėjo būti patenkinti, nagrinėta civilinė byla turėjo būti sustabdyta.

8. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

8.1. Nurodo, kad pagal pareikštą ieškinį nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl nekilnojamojo turto kainos bei antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-04 nutartimi, priimtoje civilinėje bylos Nr. e2YT-17191-433/2018, A. C. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Šioje byloje buvo detaliai pasisakyta dėl varžytynėse perduoto turto įkainojimo bei realizavimo aplinkybių. Kadangi įsiteisėjusia apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, kad antstolio veiksmai realizuojant turtą varžytinėse buvo pagrįsti, papildomai analizuoti ir vertinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.

10. Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad antstolis V. M. vykdė vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2013-04-02 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195 008,38 Eur skolos, 142,00 žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų (nuo 2013-03-29 iki visiško skolos išieškojimo) išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. C. hipotekos kreditoriaus D. B. A/S Lietuvos filialas, kuris vykdomojoje byloje pakeistas naujuoju išieškotoju AB Swedbank, naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduodat iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui (įkaito davėjui) A. C.. Įvykus varžytynėms jų laimėtojas V. G. 2018-02-21 sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą nurodytą turto kainą, dėl ko 2018-02-21 buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis V. G. nuosavybės teises į iš varžytynių įsigytą turtą perleidimą. Nuo 2018-02-28 Nekilnojamojo turto registre 2018-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu V. G. įregistruotas kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas. V. G. 2018-03-08 el. laišku bei 2018-03-16 Pretenzija nurodė A. C. išsikelti iš buto su visais jam priklausančiais daiktais, tačiau atsakovas reikalavimo nevykdė.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas V. G. įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas, t.y. kad jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos, kadangi 2018-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuris yra nuosavybės įgijimo pagrindas, patvirtina V. G. nuosavybės teisę į iš varžytynių įsigytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovo A. C. procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei 2018-03-15 pažyma apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovo teisės yra pažeistos.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-02-05 išrašo nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G., kad butui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas vykdymo veiksmų vykdomojo byloje iki bus išnagrinėti A. C. skundai dėl antstolio veiksmų, panaikintos Vilniaus apylinkės teismo 2015-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31112-933/2015. Nesant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotų daugiau jokių draudimų ir apribojimų ginčo buto atžvilgiu, pripažintina ir gintina ieškovo V. G. teisė naudotis jam priklausančiu turtu be jokių apribojimų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negatorinio ieškinio klausimu, kurią visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo egzistuojant abi negatorinio ieškinio sąlygas bei tenkino ieškovo pareikštą reikalavimą.

14. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas A. C. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, jog atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame bute tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo. Akivaizdu, atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti, disponuoti daugiau nei pusantrų metų laikotarpį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu atkūrė ieškovo pažeistas teises.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, jog atsakovo argumentai apie investicijas į parduotą butą, atliktus pagerinimus, buto kainos skirtumus ir pan. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors apeliaciniu skundu atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, tačiau nagrinėjamu atveju ši civilinė byla yra nagrinėjama pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, o atsakovas byloje priešieškinio pareiškęs nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino pirmiau aptartų atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su atliktomis investicijomis į butą.

16. Apeliaciniame skunde taip pat daug dėmesio skiriama antstolio veiksmų, kurie atsakovo vertinimu yra nepagrįsti, aptarimui bei analizei. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2018-02-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktas šiuo metu nėra nuginčytas, atsakovo skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, o procesiniai sprendimai yra jau įsiteisėję. Kita vertus, antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas, kaip ir argumentai, susiję su atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties sąlygomis, taip pat nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko analizuoti bei vertinti vykdymo metu antstolio atliktus veiksmus ar atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties nuostatų nėra teisinio pagrindo, juo labiau kad dėl šių klausimų atsakovas yra pareiškęs ieškinius ir dėl to vyksta teisminiai procesai.

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių pateiktus procesinius dokumentus, atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka subjektyvių bei nepagrįstų apelianto lūkesčių bei norų neleidžia vertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas.

18. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos trukmę, ginčo pobūdį, bylos apimtį ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, į tai, jog byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, ieškovo išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą buvo iš esmės mažintinos (naikintinos). Tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors ieškovo prašomos priteisti 1 113,20 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo pobūdį, bylos apimtį ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą, į tai, jog byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą sumažintos, priteisiant ieškovui 800,00 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto nurodomas aplinkybes ir jų pagrindu sumažino ieškovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo dar labiau mažinti šias išlaidas ar jų visiškai nepriteisti, juo labiau kad tai neatitiktų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, kadangi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.

19. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė ieškovo atstovui baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tačiau pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-94/2010, Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo procesine teise ginti savo galimai pažeistas teises, pateikiant ieškinį teismui. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį, juo labiau kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Nustačius tokio pobūdžio aplinkybes nėra teisinio pagrindo spręsti apie galimą draudimo piktnaudžiauti procesu pažeidimą.

20. Apeliaciniame skunde bei papildomai pateiktuose prašymuose apeliantas nurodo, jog egzistuoja pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kitų ginčo bylų Nr. e2-3460-864/2018 ir e2-4300-803/2018 išnagrinėjimo pabaigos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą.

21. Pažymėtina, kad vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-404/2009; Nr. 3K-3-309/2009; Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

22. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos civilinės bylos, kurių vienoje jau yra priimtas sprendimas ieškinį atmesti, atsižvelgiant į apelianto nagrinėjamose bylose teikiamų prašymų bei skundų kiekius bei apimtis, o taip pat į aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje vieno iš reikšmingiausių dokumentų priėmimo aplinkybės buvo įvertinos, t.y. antstolio veiksmų, pasirašant Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-04 nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2018-06-25 nutartyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi tai neatitiktų pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų bei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

23. Apeliaciniame skunde bei papildomai priimtuose prašymuose atsakovas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, mokėjimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-04-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta teikti 100 proc. antrinę teisinę pagalbą A. C. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 apskundimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti šio klausimo.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo galutinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2019-04-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos; su 2020-01-03 prašymu pateikė 2019-04-10 ir 2019-04-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2019-10-24 išvados santrauka ir atsakovo 2019-10-24 dienos prašymas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui; su 2020-01-12 prašymu pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-687/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3460-864/2018, 2019-04-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); su 2020-01-31 prašymu pateikė paskutinius mokėjimus, susitarimą bei sąskaitas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018-03-08 pasiūlymą dėl buto atlaisvinimo ir pretenziją dėl patalpų atlaisvinimo, o kartu su 2020-01-24 prašymu pateikė įvairias sąskaitas – faktūras bei mokėjimo pranešimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai, išskyrus sprendimus antrinės dėl teisinės pagalbos teikimo, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kad šie įrodymai nedaro įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei tai, kad dalis pateikiamų įrodymų yra teismų procesiniai sprendimai, kurie yra viešai skelbiami bei pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali juos rasti naudodamasis teismų informacine sistema, šiuos naujus pateikiamus įrodymus atsisako priimti.

27. Apeliantas 2020-02-05 Prašymu prašė apeliacinės instancijos teismą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki civilinių bylų Nr. e2A-157-241/2020 ir Nr. e2-1223-864/2020 išnagrinėjimo pabaigos.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams V. G., AB „Swedbank“, antstoliui V. M. dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuri teismo 2018-12-20 nutartimi sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-43200-803/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2018-3. Vilniaus apygardos teismas 2020-01-28 bylą nusiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui pagal ieškovo A. C. prašymą (Nr. (duomenys neskelbtini)) prijungimui prie Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-410-XX/2020.

29. Apelianto nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-27 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-157-241/2020) atmetė ieškovo A. C. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2019-03-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2228-803/2019 atmesti ieškovo A. C. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – D. B. A/S, Lietuvos Respublikoje veikiantis per D. B. A/S Lietuvos filialą, V. G. (V. G.) ir G. V. C., išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, paliko nepakeistą.

30. Prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki civilinių bylų Nr. e2A-157-241/2020 ir Nr. e2-1223-864/2020 išnagrinėjimo pabaigos netenkintinas, nes nurodytose bylose galimai priimtini procesiniai sprendimai nesudaro pakankamo pagrindo sustabdyti Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, juo labiau kad šiuo metu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu ieškovo reikalavimas dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra atmestas, o pagal CPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios.

31. Po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka 2020-02-05 rašytiniame teismo posėdyje, 2020 atsakovas A. C. 2020-03-02 teismui pateikė naujus rašytinius paaiškinimus ir prašymus dėl bylos sustabdymo, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija šioje bylos stadijoje neturi teisinio pagrindo priimti ir vertinti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus, todėl prašymą atmeta.