Civilinė byla Nr. 2VP-9301-1004/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07852-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.2; 3.5.1.1; 3.5.1.17
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. lapkričio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. ir K. L. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims UAB „Baltic Agro“, UAB „Litagros prekyba“, UAB „Dojus Agro“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, UAB „Agrorodeo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, G. V. įmonei „Šoklys“, UAB „Kustodija“, UAB „Agrochema“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir antstolei V. Š.,
n u s t a t ė :
pareiškėjai (skolininkai) teismui pateikė prašymą, kuriuo prašoma nustatyti, kad R. L. ir K. L. priklauso po ½ dalį lėšų, esančių antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje, likusių realizavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir padengus skolas hipotekos kreditoriams ir vykdymo išlaidas.
Nurodo, kad antstolei pardavus pareiškėjams priklausantį turtą liko 156362,84 Eur suma, kuri priklauso kiekvienam sutuoktiniui. Antstolės V. Š. kontoroje realizuotas turtas priklausė abiem sutuoktiniams, todėl lėšos, gautos pardavus turtą taip pat jiems priklauso (1-5 b.l.). 2016-10-10 teisme gauti pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad ūkininkavimo verslui nebuvo naudojamas K. L. fizinis bei intelektinis darbas, sutuoktinė nedalyvavo R. L. ūkininko ūkio veikloje, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba samdomą darbą – (duomenys neskelbtini). Visi skoliniai įsipareigojimai pagal 2012-07-18 Povedybinę sutartį yra asmeninės R. L. prievolės. Vien šiuo pagrindu asmeninė R. L. prievolė gali būti vykdoma tik iš jo asmeninio turto. Perkant trąšas pareiškėjas jas pirko kaip ūkininkas. Pažymi, kad šiomis trąšomis nebuvo tręšiami laukai, priklausę pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo metu nebuvo jų tręšimo poreikio, jomis buvo tręšiami kiti žemės sklypai. Nurodė, kad išieškotojams apie prašymo nagrinėjimą praneštą, todėl antstolius traukti į bylą suinteresuotais asmenimis netikslinga (60-63 b.l.).
Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti pranešimais. Suinteresuoti asmenys UAB „Litagros prekyba“, UAB „Dojus Agro“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Šiaulių teritorinis skyrius, UAB „Kustodija“, UAB „Agrochema“, UAB „Agrokoncerno grūdai“ prašymų papildyti bylos medžiagą iki teismo posėdžio nepateikė.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Agrorodeo“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad skolininkas R. L. su bendrove pagal 2013-11-04 pasirašytą Taikos sutartį neatsiskaitė. Šiuo metu bendra skola sudaro 73174,00 Eur. Realizavus pareiškėjų turtą didesne kaina, negu buvo įsipareigojimai hipotekos kreditoriams, likusiomis lėšomis, saugomomis antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje, turi būti dengiamos skolos trečios eilės kreditoriams (39-40 b.l.). Papildomai pateikė 2011-09-05 Taikos sutartį ir 2013-11-04 priedą prie Taikos sutarties, nurodydama, kad pareiškėjas nėra atsiskaitęs su bendrove (78-84 b.l.).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame nurodė, kad antstolis R. K. šiuo metu vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, likusi skolos dalis sudaro 14848,43 Eur ir 5 procentai metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016-09-19. Prašo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti antstolį R. K.. Sprendimą dėl antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje esančios sumos padalijimo, likusios realizavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir padengus skolas, priimti teismo nuožiūra (42-45 b.l.).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad prašymas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į tai, kad trečios eilės kreditoriniai reikalavimai yra nepatenkinti, tik patenkinus kreditorinius reikalavimus ir likus lėšų, jos gali būti grąžinamos pareiškėjams. Pažymi, jog 2012-07-18 sudarė Povedybinę sutartį, kai kreditoriniai įsiskolinimai atsirado kur kas anksčiau. Todėl pareiškėjų lėšų atidalinimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas vadovaujantis šia sutartimi. Prašo prašymą tenkinti tokiu būdu, kad lėšomis pirmiausia būtų dengiami trečios eilės kreditorių reikalavimai, atitinkamai likusią sumą padalinant tarp bendraskolių įstatymų nustatyta tvarka (47-48 b.l.).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Baltic Agro“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Jį prašo atmesti kaip nepagrįstą, nes ar abu sutuoktiniai yra skolininkai sprendžiama ne iš vykdomųjų dokumentų turinio. Jei abu sutuoktiniai pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 str. numatyta procedūra neatliekama. Pareiškėjai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkį įregistravo 2003, o prievolė atsiskaityti už įsigytas ūkininko ūkiui būtinas prekes (trąšas) atsirado 2011 metais, kuriomis buvo tręšiami sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Prievolė atsiskaityti tenka abiem pareiškėjams. Skolininkais abu yra sutuoktiniai, todėl pripažinus skolininko sutuoktinę bendraskoliu, skolininko R. L. dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatinėjama, nes išieškojimas vykdytinas iš bendro turto (50-53 b.l.).
Pareiškimas tenkintinas.
Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, visų pirma būtina išsiaiškinti skolų pobūdį, nustatant ar jos yra asmeninės ar bendros (Kauno apygardos teismo 2013-02-11 nutartis byloje Nr. 2S-508-264/2013). Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. L. ir K. L. yra sutuoktiniai (6 b.l.). Jiems priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta, o tai trukdo vykdyti išieškojimą pagal R. L. asmenines prievoles, todėl pareiškėjai ir kreipėsi dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, t.y. prašė nustatyti, kad skolininkams priklauso ½ lėšų, t.y. po 78181,42 Eur kiekvienam, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą vykdomosiose bylose, ir esančių antstolės depozitinėje sąskaitoje. Prašymą pateikė, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į K. L. ir R. L. turto dalį pagal asmenines skolininkų prievoles. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 1 d. 1 ir 5 p.). Todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).
Antstolė V. Š. 2016 m. areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos 0071/16/00868, 75-76, 80-81, 88-89 b.l.). Šį paminėtą areštuotą nekilnojamąjį turtą skolininkas R. L. įgijo santuokoje su K. L.. VĮ Registrų centro išrašuose šis turtas įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 88 str.) (vykd. bylos 0071/16/00868, 71-73, 144-146, 198-199 b.l.). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). 2016-06-09 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės. 2016-07-04 patvarkymu varžytynės atšauktos, nes skolininkas pasinaudojo CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti pirkėją sumokant ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę (vykd. bylos 0071/16/00868, 241 b.l.). 2016-08-04 R. L. informavo antstolę, kad ketina kreiptis į teismą dėl likusių lėšų po pardavimo dalies nustatymo (vykd. bylos 0071/16/00868, 257 b.l.). Nagrinėjamu atveju K. L. ir R. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pinigų likutis antstolės depozitinėje sąskaitoje sudaro 156362,84 Eur (vykd. bylos 0071/16/00868, 277- 278 b.l.). 2016-09-05 pareiškėjai kreipėsi į teismą prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, remiantis CPK 667 str.
Iš šios procesinės normos turinio nustatyta, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-42/2006, 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010, CK 3.115 str. 1 d.). Todėl pareiškėjų prašymas spręstinas tik toje dalyje, nustatant skolininko R. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Iš byloje esančių suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad skolininko R. L. prievolės išieškotojams yra kilusios iš jo kaip ūkininko veiklos. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad pareiškėja kartu dirbo ūkininko ūkyje ir šios įgytos prekės ar paslaugos buvo naudojamos šeimos interesų tenkinimui.
Sutiktina ir su pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais, kad kreditoriai nepateikė pakankamai duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinės fizinis ir intelektinis darbas buvo naudojamas ūkininko ūkyje. Individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t.y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.
Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant - iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant - iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-07 nutartis Nr. 3K-7-400/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 51-65).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nėra nustatyta, kad ūkininko kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolininko prievolės pripažinimo bendra prievole. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/00868 esančio antstolės rašto dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad iš R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gautos lėšos – 70920,40 Eur buvo paskirstytos trečios eilės išieškotojams (vykd. bylos 0071/16/00892, 277-278 b.l.). Teismas taip pat nustatė, kad jokio kito, asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko R. L. skolas, jis neturi. Todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, o tam būtina nustatyti kokia turto dalis jo ir sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje priklauso. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko R. L. dalis yra bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.
Pareiškėjai santuokos nėra nutraukę, 2012-07-18 yra sudarę ir Vedybų registre įregistravę Povedybinę sutartį (6,7-12 b.l.). CK 3.102 str. 1 d. numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Sutuoktiniai 2012-07-18 sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nustatyta, kad visas turtas įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu po vedybų sutarties pasirašymo dienos, bus taikomas tą turtą įgijusio sutuoktinio, kurio vardu turtas įregistruotas viešajame registre, o turtas, kurio registracija nėra privaloma – sutuoktinio, kurio vardu sudarytas turto įgijimo sandoris. CK 3.102 str. 2 d. povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2012-07-18. Šiame susitarime numatyta, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo momento, kiekviena iš jų iki santuokos ar santuokos sudarymo metu už savo prisiimtas prievoles, skolinius įsipareigojimus atsako tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (8-12 b.l.). Visas Povedybinėje sutartyje numatytas teisinis režimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t.y. po 2012-07-18 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3. 103 str. 3 d.).
Nustačius šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolių atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditorių išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tik lėšos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo ir jos išviešinimo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu įgyjant turtą nebuvo nurodyta, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.). Taigi, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2012-07-18, dalį.
CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007). Pareiškėjai duomenų, dėl ko reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, nepateikė. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatant sutuoktinių dalis bendrame turte ir tuo pagrindu nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo nereikalingas.
Pareiškėjų prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus tai, kad skolininko įsipareigojimai kreditoriams yra nemaži, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra galimybės nustatyti, ar skolininko prievolei įvykdyti pakaks jo gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų, ar jo turimo asmeninio turto pakaks prievolėms įvykdyti, vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti ir vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo yra neužbaigtos, teismas sprendžia, kad pareiškėjų prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjų prašymas tenkintinas, nustatant, kad pagal CK 3.87 str. 2 d., 3.117 str. 1 d., sutuoktinių R. L. ir K. L. bendro turto (156362,84 Eur piniginių lėšų likučio, esančio antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje, vykdomųjų bylų Nr. 0071/16/00868, 0071/16/00864, 0071/16/00867, 0071/16/00865, 0071/16/00866, 0071/16/00890, 0071/16/00882, 0071/16/00886, 0071/16/00889, 0071/16/00888, 0071/16/00887, 0071/16/00885, 0071/16/00884, 0071/16, 008/83, 0071/16/00892, 0071/16/00891) dalys yra lygios, todėl skolininkui R. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis bendro turto (156362,84 Eur piniginių lėšų likučio, esančio antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje).
Iš pareiškėjų priteistinos 19,90 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 593, 667 str., teismas
n u t a r i a :
prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis bendro turto (156 362,84 Eur piniginių lėšų likučio, esančio antstolės V. Š. depozitinėje sąskaitoje, vykdomųjų bylų Nr. 0071/16/00868, 0071/16/00864, 0071/16/00867, 0071/16/00865, 0071/16/00866, 0071/16/00890, 0071/16/00882, 0071/16/00886, 0071/16/00889, 0071/16/00888, 0071/16/00887, 0071/16/00885, 0071/16/00884, 0071/16, 008/83, 0071/16/00892, 0071/16/00891).
Priteisti iš pareiškėjų R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 9,95 (devynis eurus devyniasdešimt penkis euro centus) iš kiekvieno, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu)).
Nutarčiai įsiteisėjus antstolei grąžinti vykdomąsias bylas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėjas Vaidotas Narvidas