Civilinė byla Nr. 2-4247-907/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01514-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, 

sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

ieškovo atstovei Ritai Kairienei,

atsakovės atstovams advokatui Dainiui Dargevičiui, S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brokmida“ (toliau – UAB „Brokmida“) dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė :

1.       ieškovas V. H. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Brokmida“ 2791,04 Eur nepriemoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, ir netesybas teismo nuožiūra (b. l. 54-55). 2020-06-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Brokmida“ ieškovo naudai 2680 Eur sumą pagal kasos išlaidų orderius 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 7 d..   

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dirbo pas atsakovę UAB „Brokmida“ pagal 2019-03-05 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2019-09-24 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakovė atleidimo dieną neatsiskaitė ir liko skolinga. Nurodo, kad atsakovės nepriemokos ieškovui sudaro: 28,20 Eur nepriemoka už 2019 m. liepos mėn. – dirbta 199.38 val., naktį – 00.45 val., švenčių dienomis – 9.43 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje - 192 val.; 13,40 Eur nepriemoka už 2019 m. rugpjūčio mėn. – dirbta 167.02 val., naktį – 04.28 val., švenčių dienomis – 3.31 val., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 165 val.; 69,44 Eur nepriemoka, pagal avanso apyskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsakymus 2019-05-18, 2019-05-19. Ieškovas už komandiruotes turėjo gauti 1229,08, o buvo išmokėta 1159,64 Eur. Dėl nesumokėto darbo užmokesčio ieškovas 2019-12-27 kreipėsi į valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2020-02-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir ieškovui priteisė 88,80 Eur darbo užmokesčio ir 300,00 Eur netesybų. Atsakovės atstovė Darbo ginčų komisijai pateikė 2019-05-20, 2019-06-07 kasos pajamų išlaidų orderius 2680,00 Eur sumai, nurodydama, kad šią sumą ieškovui išmokėjo įmonės kasininkas. Ieškovas nurodo, kad 1530,00 Eur darbo užmokesčio negavo, kuris nurodytas 2019-05-20 kasos išlaidų orderyje, bei 1150,00 Eur dienpinigių, kurie nurodyti 2019-06-07 kasos išlaidų orderyje, kas bendroje sumoje sudaro 2 680,00 Eur, negavo. Ieškovas nurodė, kad jis nepasirašė kasos išlaidų orderių ir grynųjų pinigų negavo, nes visos sumos buvo pervedamos į jo sąskaitą AB „Swedbank“.     

3.       Atsakovės atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019-03-05 atsakovė UAB „Brokmida“ ir ieškovas V. H. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms. 2019-09-24 pasibaigus darbo sutarčiai atsakovė su ieškovu atsiskaitė ir išmokėjo jam priklausantį darbo užmokestį. 2019-12-27 ieškovas kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti iš atsakovės 3129,10 Eur nesumokėtą darbo užmokestį bei netesybas. 2020-02-12 Darbo ginčų komisijos sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai buvo išieškota 88,80 Eur darbo užmokesčio ir 300,00 Eur netesybų. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais ir išmokant grynuosius pinigus pagal atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius. Dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo būdo šalys rašytinio susitarimo sudarę nebuvo. Pagal šalių sudarytą darbo sutartį darbo užmokestis ieškovui turėjo būti mokamas tik vieną kartą per mėnesį, iki mėnesio 25 dienos. Atsakovė su ieškovu atsiskaitė mokėjimo pavedimais ir grynais pinigais. Atlyginimo išmokėjimo faktą patvirtina paties ieškovo parašai mokėjimo kvituose, dėl ko ieškovo ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti (b. l. 27-29, 40-42).

4.       Ieškovo atstovė R. K. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimus dar mažina, sutinka, jog ieškovas atlygino nepriemoką, ir iš atsakovės prašo priteisti 2680 Eur, nes atsakovei pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą pervedus ieškovui priteistas sumas, skola sudaro tik 2680 Eur - tai išmokėtos sumos pagal kasos išlaidų orderius. Nurodė, jog ieškovas nėra gavęs atsiskaitymo lapelių, nepasirašė ant komandiruočių įsakymų. Yra išbuvęs užsienyje visą mėnesį, tačiau darbo užmokestis nesudaro atlyginimo kaip už mėnesį. Kasos išlaidų orderiuose nepasirašė, o jeigu ir pasirašė, tai nesuprato, kas ten buvo parašyta. Neaišku, ar ieškovas gavo pinigus pagal minėtus kasos išlaidų orderius, ar negavo, pasirašė ar nepasirašė, jo paklausti nėra galimybės, jo Lietuvoje nėra, yra tik jo raštas, parašytas, jog negavo. Pateiktą prašomos priteisti sumos detalizavimą ruošė jų buhalterė, kas ten parašyta, paaiškinti negali, buhalterė detalizavimą ruošė pagal turimus dokumentus. Mato, kad pertrauka buvo įtraukta į abiejų šventinių dienų laiką, tačiau tai nėra darbo laikas, už jį nėra apmokama, pertraukų laikas neturėjo būti įtrauktas. Pripažino, jog pagal avanso apyskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepriemoka paskaičiuota už kurą, už kurį mokama atskira kuro kortele, bei už aikštelę, už kurią apmoka taip pat darbdavys, tai darbdavio išlaidos, ieškovui jos neturėjo būti mokamos, čia buhalterė ne taip paskaičiavo, įtraukė į išlaidas. Nežino, ar ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu dėl dokumentų (kasos pajamų išlaidų) klastojimo. Nežino, ar ieškovo atstovas P. G. bendravo su ieškovu nuo vasario iki birželio mėnesio, galbūt jie susirašinėjo elektroniniu paštu. Ieškovo šiuo metu nėra Lietuvoje, dėl karantino ir pandemijos dėl COVID - 19 jis išvyko iš šalies ir šiuo metu negali atvykti. Ieškovas nepateikė jokių paslaugų sutarčių, skirtingai, nei kiti darbuotojai, jie pateikia kitose užsienio šalyse jiems išduotas sutartis, nes jie gauna tokias sutartis, todėl negali pasisakyti dėl Direktyvos 96/71/EB taikymo. Tachografas nurodo darbo laiką, kada pradėjo dirbti ir kada baigė, jis žymi ir pertraukas, jis veikia ir kai yra pasikraunama ar išsikraunama, minėtas laikas yra įskaičiuojamas į darbo laiką ir tai atsispindi tachografo duomenyse. Taip pat turėtų būti ieškovui apmokama už krovinio saugojimą, nes jis negalėjo jo palikti, negalėjo savo laiku laisvai disponuoti asmeninėms reikmėms, turi būti taikomos Direktyvos 2002/15/EB nuostatos.

5.       Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

6.       Atsakovės atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad direktyvos negali būti taikomos, tai nurodė 2020-06-05 pranešime (b. l. 40-42). Mano, jog atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu, dar jam ir permokėjo, visas sumas sudėjus, jo darbo užmokestis gavosi dar didesnis, nei gaunamas Europos Sąjungos šalyse. Ieškovas kelis kartus tikslino savo reikalavimus, akivaizdu, jog pats nežino, ko prašyti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė dar kartą sumažino ieškinio reikalavimus, ir dabar ginčas yra tik dėl ieškovui išmokėtų grynųjų pinigų pagal kasos išlaidų orderius. Atsakovė įvairiai atsiskaito su darbuotojais: ir grynaisiais, ir pavedimu per banką, kaip pageidauja darbuotojas, pagal situaciją. Nors ieškovas teigia, jog jis nepasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių, tačiau bendrovės buhalterė pati matė, kaip jis pasirašė jos kabinete. UAB „Brokmida“ neturi daugiau ginčų teismuose. Tai didelė įmonė, turi daug vilkikų, ji tikrai nevogs iš darbuotojų. Įmonė turi rusų kalbos vertėją, kiekvieną dokumentą darbuotojui išverčia žodžiu ir jam viską išaiškina, be to, įteikia. Reiso metu kiekvienas vairuotojas turi tarnybinį telefoną ir planšetę, jis bendrauja telefonu ar SMS žinutėmis su transporto vadybininku, viską išsiaiškina, viską su juo derina, gauna koordinates, žino, kur važiuoti. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo nepradėjo, pats skirti ekspertizės neprašė, darbo sutartyje pats susitarė dėl darbo laiko, darbo funkcijų, darbo užmokesčio ir dienpinigių, matė, ką pasirašė, nes darbo sutartis yra dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Kolektyvinės sutarties įmonėje nėra.  

7.       Atsakovės atstovė S. S. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog ji UAB „Brokmida“ dirba vyr. buhaltere jau 8 metus, UAB „Brokmida“ užsieniečius įdarbina nuo 2017 metų. Visa buhalterinė apskaita, kaip tai numatyta įstatymuose, vedama lietuvių kalba, įmonė samdo vertėją ir viską išverčia užsienio šalių piliečiams, daugiausia išverčia darbuotojui žodžiu, o raštu – pagal poreikį, darbuotojui prašant. Tachografuose yra žymimas darbo ir poilsio laikas. Darbuotojai yra apmokomi, kaip žymėti tachografuose, jie patys žymi darbo ir poilsio laiką, išmokyti, kaip suskaičiuoti darbo ir poilsio laiką, duomenis siunčia darbdaviui, pagal tai yra paskaičiuojamas ir išmokamas jiems darbo užmokestis. Darbo sutartyje sutarta mokėti ne mažiau, kaip 50 procentų dienpinigių. Visiems darbuotojams mokami 53 procentai dienpinigių. Gali būti ir daugiau procentų, jeigu jie uždirba daugiau – įmonei duoda didesnį pelną, dėl ko ir jie patys taip pat yra paskatinami taip, išmokant didesnius dienpinigius, taip pat seni, ilgą laiką įmonėje dirbantys darbuotojai gali gauti didesnius dienpinigius. Darbo ir poilsio laikas numatytas grafikuose, apmokama už dirbtą laiką pagal tachografus, naktinės ir šventinės dienos taip pat apmokamos. Atsiskaitymo lapeliai jiems nesiunčiami ir neįteikiami, kai grįžta iš reiso, supažindinami žodžiu su vertėjo pagalba, tokia praktika įmonėje, klaida daroma, kad įmonėje neimami jų parašai. Už kurą atsiskaito kuro kortele, tai darbdavio išlaidos. Už aikštelę sumoka darbdavys, jeigu sumoka darbuotojas, jam grįžus iš reiso pagal pateiktus dokumentus atlyginama. Ieškovas taip pat buvo patyręs papildomų išlaidų, lyg tai 102 Eur, tai buvo sumokėta. Darbo užmokestis ir dienpinigiai jam buvo mokami pavedimais per banką ir dviem kasos išlaidų orderiais. Tuo metu bendrovės sąskaitoje banke trūko piniginių lėšų su visais klientais atsiskaityti, nebuvo numatyta ieškovui, todėl jam buvo sumokėta grynaisiais pagal du kasos išlaidų orderius, jis tam neprieštaravo. Abu kasos išlaidų orderius ieškovas pasirašė jos kabinete, kuriame dar buvo ir kasininkas, ji pati matė, kaip ieškovas pasirašė. Su komandiruočių įsakymais ieškovas buvo supažindintas žodžiu, išverčiant, parašų nepaėmė, nepagalvojo. Koordinates, kur važiuoti, ieškovas gavo į tarnybinį telefoną ar planšetę, jis visada žodžiu bendrauja su transporto vadybininku, patvirtina, jog užduotį gavo, suprato, bendrauja pokalbiais arba SMS. Paslaugų teikimo sutarčių bendrovė nesudaro su užsienio įmonėmis, gauna atskirus užsakymus nuvežti krovinius vienur ar kitur. Bendrovė struktūrinių padalinių užsienyje neturi, darbuotojai užsienyje dirba vadovaujami bendrovės vadovo, o ne užsienio įmonių. Kolektyvinės sutarties įmonėje nėra. Ieškovui buvo nurodyta darbo sutartyje ir išaiškinta, jog jam priklauso 53 procentai dienpinigių, taip pat darbo užmokesčio dydis. Jis sutiko, dirbo, niekada pretenzijų nereiškė.

Ieškinys netenkintinas.

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovas V. H. dirbo pas atsakovę UAB „Brokmida“ pagal 2019 m. kovo 5 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose (b. l. 3-5). Darbo sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį įkainį, mokamą 1-ą kartą per mėnesį, darbuotojo prašymu, iki 25-os dienos. Darbo sutartyje šalys nustatė darbo laiko normą – 40 valandų per savaitę, suminę darbo laiko apskaitą ir apskaitinį laikotarpį trims mėnesiams (darbo sutarties 4 punktas). Taip pat sutartimi buvo susitarta dėl dienpinigių dydžio, t. y. sutarta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių nuostatas, sutarta, kad darbdavys su darbuotoju, grįžusiu iš komandiruotės atsiskaito ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną (darbo sutarties 6 punktas). Darbo sutartis sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis, todėl ieškovui turėjo būti suprantama. Ieškovas V. H. darbo sutartis nutraukta 2019-09-24 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – d. b.), d. b. l. 4, 28, 29).

9.       V. H.

Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

10.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 3129,10 Eur nesumokėtą darbo užmokestį, įskaitant dienpinigius ir netesybas (b. l. 1-2). Teismui ieškovą įpareigojus pateikti detalų prašomos priteisti 3129,10 Eur sumos paskaičiavimą, 2020-06-09 buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas patikslino savo reikalavimus, juos sumažino: jis prašė priteisti iš atsakovės 2791,04 Eur nepriemoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, ir netesybas teismo nuožiūra (b. l. 54-55). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, sužinojusi, jog atsakovė UAB „Brokmida“ Darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė ir priteistas sumas pervedė ieškovui, iš prašomos priteisti patikslintu ieškiniu sumos atėmė atsakovės gera valia pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą sumokėtą sumą ieškovui ir vėl sumažino ieškinio reikalavimus: prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 2680 Eur sumą pagal kasos išlaidų orderius 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 7 d. Atsakovė su ieškiniu/patikslintu ieškiniu nesutiko nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, nurodė, jog atsakovė gera valia įvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimą dar iki ieškinio pareiškimo teismui, jau ir taip permokėjo ieškovui, ieškovas pats pasirašė ant kasos išlaidų orderių, pinigus gavo, tai matė bendrovės vyr. buhalterė, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.   

11.       Byloje tarp ieškovo V. H. ir atsakovės UAB „Brokmida“ kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju. Po teismo posėdžio paaiškėjo, jog ginčas yra dėl 2680 Eur sumos, atsakovės ieškovui sumokėtos grynaisiais pagal 2019 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderį dėl 1530 Eur darbo užmokesčio ir 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderį dėl 1150 Eur dienpinigių (b. l. 13, 14).

12.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

13.       Byloje nustatyta, jog ieškovas - darbuotojas vairuotoju – ekspeditoriumi UAB „Brokmida“ dirbo nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d., kai buvo atleistas jo paties prašymu. Ieškovo teigimu, bendrovė, atleisdama jį iš darbo, neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl jis kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, tačiau prašyme jokios sumos neįvardijo. Po to jis su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 3129,10 Eur priteisimo, vėliau, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti 2791,04, o teismo posėdžio metu dar sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 2680 Eur. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka, teigdama, kad ji su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi.

14.       Ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Darbo ginčų komisijai jokių paskaičiavimų neteikė, nei pats ieškovas, nei jo atstovai Darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų dėl prašomos priteisti sumos, jos dydžio nedavė. Ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teismui su pirminiu ieškiniu teikta nepriemokos skaičiavimo pažyma (suvestinė) (b. l. 6-7) yra nepagrįsta jokiais įrodymais, ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos į bylą teiktas patikslintas paskaičiavimas - pranešimas dėl prašomos sumos detalizavimo (b. l. 54-55) taip pat nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, šiuose abejuose dokumentuose skaičiavimai skiriasi, todėl tokių pažymos (suvestinės) ar pranešimo teismas nelaiko leistinais rašytiniais įrodymais, jų teismas neturi pagrindo laikyti leistinais rašytiniais įrodymais dar ir dėl to, jog, kaip yra išaiškinęs Vilniaus apygardos teismas (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-682-643/2020), tokiose lentelėse turi būti nurodytas informacijos surinkimo laikas, vieta, būdas, ko šiuo atveju taipogi nėra. Be to, pranešimo dėl prašomos sumos detalizavimo (b. l. 54-55) duomenų teisingumo patvirtinti ir paskaičiavimo paaiškinti negalėjo ir teismo posėdyje pasisakiusi ieškovo atstovė. Ji nurodė, jog paskaičiavimus atliko jų buhalterė, pagal kokius duomenis paskaičiavimus ji atliko, atstovė pasakyti negalėjo, nurodė, jog pagal pateiktus duomenis, tik nėra aišku, pagal kokius duomenis buvo skaičiuota, kas juos teikė, ar tik ieškovas, ar ir atsakovas, ar visi duomenys buvo pateikti buhalterei ir pan. Pati atstovė pripažino, jog į darbo laiką buhalterė įskaičiavo pertraukas pailsėti, pavalgyti, nors pati pripažino, jog jos neturi būti įskaičiuojamos ir už jas darbo užmokestis nemokamas, avanso apyskaitose buvo nurodyti ne vien dienpinigiai, bet ir mokestis už kurą bei aikštelę, kas neturi būti apmokama, nes tai darbdavio išlaidos. Todėl teismui vertinti minėtus duomenis, kaip teisingus, nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, o tuo labiau, teismas jais vadovautis negali.

15.       Iš Darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog tachografo duomenis pateikė tiek pats ieškovas, tiek atsakovė, ir jų pateikti duomenys sutampa (d. b. l. 3-6, 74-77). Atsakovės atstovė S. S. nurodė, jog tachografuose yra žymimas darbo ir poilsio laikas. Darbuotojai yra apmokomi, kaip žymėti tachografuose, jie patys žymi darbo ir poilsio laiką, yra išmokyti, kaip suskaičiuoti darbo ir poilsio laiką ir jį pažymėti, duomenis siunčia darbdaviui, pagal tai yra paskaičiuojamas ir išmokamas jiems darbo užmokestis. Dėl darbo laiko, darbo užmokesčio ir dienpinigių šalys susitarė darbo sutartyje (darbo sutarties 1.3, 4, 6 punktai). Darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo paskaičiuoti pagal susitarimą ir tachografo duomenis, be to, kaip ieškovo atstovė pažymėjo, tokie duomenys ir yra, jų patikrinti negali nei darbdavys, nei teismas, tai užfiksuoti duomenys.

16.       Tuo tarpu atsakovė teigė, kad su darbuotoju ji tinkamai ir laiku atsiskaitė ir tokius savo teiginius grįsdama į darbo bylą pateikė su ieškovo reikalavimu susijusius įrodymus: pažymą apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį (d. b. l. 30), darbo užmokesčio detalizacijas (d. b. l. 32), kurių duomenimis ieškovui už visą darbo santykių laikotarpį priskaičiuotas 5107,70 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 3445,53 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir susijusios išmokos (apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienas, prastovas, viršvalandžius, nepanaudotų atostogų kompensacija ir kt.); pažymą apie priskaičiuotus dienpinigius ir komandiruotės išlaidas (d. b. l. 50), avanso apyskaitas (d. b. l. 57-62), kurių duomenimis ieškovui už 2019-03-09 - 2019-04-13, 2019-04-14 - 2019-05-19, 2019-06-09 - 2019-08-28, 2019-08-29 - 2019-09-22 komandiruotes priskaičiavo viso 5882,47 Eur dienpinigių (skaičiuota 53 proc. dienpinigių norma) bei 102,00 Eur kitos išlaidos, viso 5984,47 Eur; faktinį mokėjimą pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos ieškovui nagrinėjamu laikotarpiu buvo faktiškai išmokėti 24 bankiniai pavedimai (d. b. l. 41-42) bendrai 6750,00 Eur sumai (mokėjimo paskirtyje nurodant darbo užmokestį ir dienpinigius), taip pat ieškovo pasirašytus du kasos išlaidų orderius - 2019-05-20 KIO Nr. (duomenys neskelbtini)  (d. b. l. 43) išmokėtai 1530,00 Eur darbo užmokesčio sumai bei 2019-06-07 KIO Nr. (duomenys neskelbtini) (d. b. l. 56) išmokėtai 1150,00 Eur dienpinigių sumai. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovė per visą darbo santykių laikotarpį ieškovui privalėjo išmokėti 3445,53 Eur + 5882,47 Eur + 102,00 Eur = 9430,00 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (darbo užmokestį, dienpinigius, išlaidų kompensaciją, nepanaudotų atostogų kompensaciją). Atsakovė pateikė įrodymus apie visos minėtos sumos išmokėjimą bankiniais pavedimais ir kasos išlaidų orderiais.

17.       Darbo ginčų komisija, įvertinusi atsakovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 33- 39) bei tachografo duomenis apie ieškovo vairuotą laiką bei kitus laikotarpius (b. l. 74-77) sprendė, kad atsakovė neapskaitė dalies ieškovo darbo laiko. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio detalizacijoje (b. l. 32) nurodyta, kad ieškovui apskaitytos viso 917 darbo valandos, už kurias ieškovui išmokėtas darbo užmokestis, tačiau tachografo duomenų suvestinėje (b. l. 77) nurodytas bendras ieškovo dirbtas laikas - 939 val. 59 min. Įvertinusi šiuos duomenis, Darbo ginčų komisija sprendė, kad atsakovė neapskaitė ir neapmokėjo ieškovui 20 darbo valandų, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 88,80 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytais motyvais ir su priteistoms sumomis, su tuo sutinka ir atsakovė, tai patvirtindama savo veiksmais - sumokėdama ieškovui Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytas sumas. Su tuo sutinka ir ieškovo atstovė, kuri nurodė, jog atsakovei įvykdžius Darbo ginčų komisijos sprendimą, ji, kaip ir ieškovas, pretenzijų dėl nepriemokos neturi, ji yra sumokėta.

18.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 69,44 Eur nepriemoką pagal avanso apyskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsakymus 2019-05-18, 2019-05-19. Bet teismo posėdyje ieškovo atstovė šio reikalavimo jau nereiškė, nes nepriemoką sudaro transporto priemonių stovėjimo aikštelės mokestis ir mokestis už kurą, ji pati nurodė, jog tai yra darbdavio išlaidos: už kurą yra atsiskaitoma atskira - kuro kortele, o už stovėjimo aikštelę moka darbdavys, jeigu mokestį sumoka pats darbuotojas, jam grįžus iš reiso, už tai yra atlyginama. Minėta suma nėra dienpinigiai, kaip patikslintame ieškinyje kad buvo teigiama. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė S. S., nurodydama, jog kurui įsipilti ir už jį apmokėti darbuotojai turi kuro korteles, kuriomis atsiskaito, stovėjimo aikštelės mokestį moka darbdavys, jeigu sumoka darbuotojas, jam grįžus sumokėta suma yra kompensuojama, ieškovui iš viso buvo kompensuoti 102 Eur, kas matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų (d. b. l. 50). Kitų duomenų, jog tai būtų buvę dienpinigiai, teismas neturi, o, be to, ieškovo atstovė dėl minėtos sumos pretenzijų nereiškia, todėl jos priteisimo ieškovui iš atsakovės klausimas nenagrinėjamas.

19.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1530,00 Eur darbo užmokesčio negavo, kuris nurodytas 2019-05-20 kasos išlaidų orderyje, bei 1150,00 Eur dienpinigių, kurie nurodyti 2019-06-07 kasos išlaidų orderyje, kas bendroje sumoje sudaro 2680,00 Eur. Ieškovo atstovės teigimu, ieškovas tvirtina, kad jis nepasirašė kasos išlaidų orderių ir grynųjų pinigų negavo, nes visos sumos buvo pervedamos į jo sąskaitą AB „Swedbank“. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas nėra gavęs atsiskaitymo lapelių, kasos išlaidų orderiuose nepasirašė, o jeigu ir pasirašė, tai nesuprato, kas ten buvo parašyta. Neaišku, ar ieškovas gavo pinigus pagal minėtus kasos išlaidų orderius, ar negavo, pasirašė ar nepasirašė, jo paklausti nėra galimybės, jo Lietuvoje nėra, yra tik jo raštas, parašytas, jog negavo. Ieškovo šiuo metu nėra Lietuvoje, dėl karantino ir pandemijos dėl COVID - 19 jis išvyko iš šalies ir šiuo metu negali atvykti. Atsakovo atstovas advokatas Dainius Dargevičius su ieškovo atstove nesutiko, nurodė, jog atsakovė įvairiai atsiskaito su darbuotojais: ir grynaisiais, ir pavedimu per banką, kaip pageidauja darbuotojas, pagal situaciją, dėl atsiskaitymo pobūdžio tartasi nebuvo. Nors ieškovas teigia, jog jis nepasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių, tačiau bendrovės vyr. buhalterė pati matė, kaip jis pasirašė jos kabinete. UAB „Brokmida“ neturi daugiau ginčų teismuose. Tai didelė įmonė, turi daug vilkikų, ji tikrai nevogs iš darbuotojų. Įmonė turi rusų kalbos vertėją, kiekvieną dokumentą darbuotojui išverčia žodžiu ir jam viską išaiškina, be to, įteikia. Atsakovės atstovė S. S. nurodė, jog darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo pervedami per banką ir dviem kasos išlaidų orderiais išmokėti grynaisiais pinigais. Tuo metu bendrovės sąskaitoje banke trūko piniginių lėšų su visais klientais atsiskaityti, nebuvo numatyta ieškovui, todėl jam buvo sumokėta grynaisiais, jis tam neprieštaravo. Abu kasos išlaidų orderius ieškovas pasirašė jos kabinete, kuriame dar buvo ir kasininkas, ji pati matė, kaip ieškovas pasirašė. Su atsiskaitymo lapeliais, įsakymais dėl komandiruotės ieškovas buvo supažindintas žodžiu, dalyvaujant vertėjui ir jam išverčiant, paaiškinant, kas neaišku, tokia praktika įmonėje, klaidą padarė, kad parašų nepaėmė.

20.       Ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovę 2019 m. kovo mėnesį, grynaisiais pinigais darbo užmokestis ir delspinigiai jam pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 7 d., t. y., pačioje ieškovo darbo pradžioje pas atsakovą, tačiau jis pretenzijų raštu darbdaviui dėl to nepareiškė, į atitinkamas institucijas, kad apginti savo pažeistas teises, nesikreipė, iš darbo jo atleisti neprašė, dirbo pas atsakovę dar iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, tik 2020-03-12 pareiškė, jog kasos išlaidų orderiai suklastoti (b. l. 11-12). Teismas taip pat pastebi, jog tai nemaža pinigų suma ir ieškovui reikšminga. Jeigu ieškovas būtų jų negavęs, jis būtų kreipęsis į darbdavį, Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą ar kitą profesinę sąjungą, darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją, teismą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog jis kur nors būtų kreipęsis, kad būtų tokios sumos pinigų pasigedęs. Jis toliau dirbo pas atsakovę ir tik 2019 m. rugsėjo mėnesį savo noru išėjo iš darbo. Ieškovo atstovės argumentas, jog jis nesuprato kalbos, nežinojo, kur kreiptis, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam visi dokumentai, taip pat ir jo prašomi, buvo išverčiami, parodomi, paaiškinami dalyvaujant vertėjui, tai patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovės atstovų paaiškinimai, darbo sutartis buvo dviem kalbomis jam įteikta (savo egzempliorių pateikė su prašymu Darbo ginčų komisijai), jis turėjo žinoti, kiek jam priklauso darbo užmokesčio ir dienpinigių, be to, jis, išėjęs iš darbo, susirado ir Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kas rodo, jog jis puikiai orientavosi ir galėjo apginti savo teises ir teisėtus interesus tinkamų atstovų pagalba.

21.       Kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją su prašymu, jis net nenurodė, kokią sumą jam skolingas darbdavys, nes, matyt, pats nežinojo. Jeigu būtų negavęs 2680 Eur sumos, tai būtų ją iš karto įvardinęs, tačiau to nepadarė, nes nemanė, jog atsakovė jam yra dar skolinga, bet kreipėsi. Nors nurodė, jog neturi duomenų iš atsakovės apie sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, tačiau turėjo tachografo duomenis, jie analogiški atsakovės pateiktiems duomenims. Be to, galėjo kreiptis į atsakovę su prašymu dėl jam reikalingų duomenų gavimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog kreipėsi į atsakovę dėl minėtų dokumentų gavimo ir ieškovui buvo atsisakyta juos pateikti, taip pat ir Darbo ginčų komisijai atsakovei juos pateikus, nepatikslino savo prašymo ir nenurodė, kokias sumas prašo priteisti, nors žadėjo.

22.       Prašyme apie tai, jog kasos išlaidų orderiai suklastoti, net neužsiminė. Darbo ginčų komisijos posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei jo atstovas, ieškovas nedavė paaiškinimų, kad kasos išlaidų orderių jis nepasirašė, jis net neatvyko į posėdį, nors tuo metu karantino ir nepaprastosios šalies padėties dėl koronaviruso paskelbta net nebuvo. Tik 2020-03-12 Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai pareiškime nurodė, jog ant kasos išlaidų orderių ne jo parašai (b. l. 11-12). Ieškovas yra užsienio valstybės pilietis ir neaišku, kur šiuo metu randasi, tačiau Lietuvoje jo nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog net nežinoma, ar minėtas pareiškimas yra ieškovo rašytas, o jeigu ir jo, tai jį ieškovas rašė nedavęs priesaikos, minėto rašto teisingumas nėra patvirtintas notaro, todėl teismas jo vertinti, kaip dokumento, patikimai patvirtinančio ar paneigiančio tam tikras aplinkybes, negali, todėl jis nelaikytinas tinkamu įrodymu.

23.       Ieškovas dėl suklastojimo kasos išlaidų orderių į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė, nors turėjo pakankamai laiko. Prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo pareiškė ieškovo atstovė tik parengiamojo teismo posėdžio metu (2020-06-19) nedalyvaujant ieškovui posėdyje, jam nežinant ir su juo nesuderinus, neturint žinių, ar ieškovas dar atvyks į Lietuvos Respubliką ir kada atvyks, kai minėtą prašymą jis jau turėjo pareikšti kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Atsakovės atstovas patvirtino, jog ant kasos išlaidų orderių pasirašė pats ieškovas, tai matė vyr. buhalterė S. S.. S. S. teismo posėdyje patvirtino minėtą aplinkybę, nurodydama, jog abu kasos išlaidų orderius pasirašė pats ieškovas jos kabinete dalyvaujant kasininkui. Sulyginus ant abiejų kasos išlaidų orderių esančius ieškovo parašus su jo parašais ant kitų dokumentų, manytina, jog jie yra vizualiai panašūs į ieškovo parašus, esančius ant kitų dokumentų, todėl netikėti, jog tai nėra ieškovo parašai, teismui nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Nors ieškovas teigė, kad ant kasos išlaidų orderių nepasirašė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Į bylą pateiktuose 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderiuose (b. l. 13-14) ties gavėjo parašu yra ieškovo parašas, nors ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau skaičiais įvardinta išmokama suma, akivaizdu, jam buvo suprantama ir jis pasirašė už šių sumų gavimą. Atsakovės atstovai nurodė, kad tai paties ieškovo parašas, jis pasirašė pats, būdamas vyr. buhalterės kabinete ir atsiimdamas pinigus, atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

24.       Vadinasi, būdamas apdairus ir rūpestingas darbuotojas, ieškovas jau iki darbo sutarties nutraukimo momento įsivertino/turėjo įsivertinti jam darbdavio sumokėtas sumas ir jų mokėjimo momentą, tačiau pretenzijų dėl jų neturėjo, nes priešingu atveju dėl 2680 Eur sumos būtų pareiškęs Darbo ginčų komisijai prašymą, tačiau to nepadarė, taip pripažindamas, jog pretenzijų įmonei neturintis dėl galutinio atsiskaitymo. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavys įrodė, jog jis su darbuotoju atsiskaitė tinkamai ir laiku, išskyrus Darbo ginčų komisijos sprendimu jam priteistas sumas (atsiradusią nepriemoką dėl darbo laiko apvalinimo), darbuotojas tinkamo atsiskaitymo su juo nepaneigė, todėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir priteisti jam iš atsakovės 2680 Eur sumą, išmokėtą jam pagal du kasos išlaidų orderius, nėra, todėl tokie darbuotojo reikalavimai atmestini.

Dėl Direktyvos 96/71/EB taikymo

25.       Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo darbo teisiniams santykiams turėtų būti taikoma 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovui turėtų būti taikomos minėtos direktyvos nuostatos, tačiau pati pripažino, jog jis nepateikė jokių paslaugų teikimo sutarčių užsienio valstybėse, kaip kad kitose bylose pateikia darbuotojai, todėl nėra galimybės tai išsiaiškinti. Atsakovės atstovas nurodė, jog Direktyva 96/71/EB atsakovui negali būti taikoma, nes jis dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi, vežė krovinius pagal pateiktus užsakymus, jis nei vienoje šalyje neteikė jokių paslaugų, atsakovė nėra sudariusi jokių paslaugų teikimo sutarčių su užsienio įmonėmis, nėra savo darbuotojų įdarbinusi užsienio įmonėse, neturi jokių struktūrinių padalinių užsienio valstybėse, ji gauna atskirus užsakymus iš įvairių užsakovų ir juos vykdo, ieškovas dirbo darbdavio vadovaujamas ir jo kontroliuojamas bei buvo jam pavaldus, o ne kuriai nors iš užsienio įmonių.

26.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad darbo teisiniai santykiai ieškovą siejo būtent su UAB „Brokmida“, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė turi struktūrinių padalinių užsienio valstybėse, kurie galėtų būti įvardinti kaip ieškovo darbovietė ar kad ieškovas dirbo kitos įmonės vadovaujamas ir kontroliuojamas. Tai patvirtina ir vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų II skyrius. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką Direktyva 96/71/EB taikoma ne kiekvienu darbuotojų siuntimo į tarnybines komandiruotes užsienyje atveju, o tik tuomet, kai situacija yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su toje valstybėje įsisteigusiu trečiuoju asmeniu - klientu. Direktyva 96/71/EB taikoma esant vienai iš trijų tarptautinio pobūdžio priemonių, nurodytų jos 1 straipsnio 3 dalyje, kai darbuotojas siunčiamas laikinai dirbti valstybės narės teritorijoje: 1) pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį, darbdavio sudarytą su toje valstybėje narėje veikiančiu užsakovu; arba 2) dirbti įstaigoje (angl. establishment) ar įmonių grupės įmonėje; arba 3) kaip laikino įdarbinimo įmonės (įmonės, kuri verčiasi savo darbuotojų laikinu perleidimu kitam asmeniui dirbti jo naudai ir jam vadovaujant) darbuotojas.

27.       Kriterijai, leidžiantys atskirti laikiną darbo pobūdį, išdėstyti ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (toliau – Direktyva 2014/67/ES). Direktyvos 2014/67/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad siekdamos įgyvendinti ir taikyti Direktyvą 96/71/EB bei užtikrinti jos vykdymą kompetentingos institucijos atlieka bendrą visų faktinių elementų, kuriuos jos laiko būtinais, įskaitant visų pirma nustatytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, vertinimą. Tie elementai skirti padėti kompetentingoms institucijoms, kai jos vykdo patikras ir kontrolę ir kai jos turi pagrindo manyti, kad darbuotojas gali būti nelaikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB. Atliekant bendrą vertinimą tie elementai yra orientaciniai veiksniai, todėl jų negalima vertinti atskirai.

28.       Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta: nei viena iš šalių nepateikė paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutarčių su užsienio įmone, ieškovas nebuvo siunčiamas laikinai dirbti konkrečioje užsienio įmonėje ir nei vienoje tokioje įmonėje nedirbo, jis tik vežė krovinius pagal atskirus užsakymus, buvo vadovaujamas ir kontroliuojamas atsakovės – tiesioginio darbdavio vadovo, atsakovė nesiverčia savo darbuotojų laikinu perleidimu kitai/užsienio įmonei dirbti jos naudai ir jai vadovaujant. Vadinasi, nėra pagrindinių sąlygų visumos, kad būtų galima taikyti ieškovui Direktyvos 96/71/EB nuostatas.

29.       Vien aplinkybė, kad darbdavio įsakymais jis buvo komandiruojamas į Lenkiją, Italiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją, Vokietiją ir t. t., nereiškia, jog būtent tose valstybėse ieškovas vykdė darbo funkcijas. Kartu pažymėtina, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojo ir Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, priimtas įgyvendinant 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Po 2017 m. liepos 1 d. minėtos nuostatos perkeltos į naująjį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (DK 107-109 straipsniai).

30.       Kaip matyti iš ieškovo teikiamų argumentų, jis teigia neturėjęs nuolatinės darbo vietos Lietuvos Respublikoje, dirbo užsienio valstybėse. Tačiau pažymėtina, kad nuolatinės darbo vietos nebuvimą nagrinėjamu atveju nulėmė specifinis ieškovo darbo pobūdis. Tai pagrindžia ir Europos Komisijos 2016 m. kovo 8 d. pateiktas pasiūlymas 2016/0070 (COD) dėl Direktyvos 96/71/EB pakeitimo. Europos Komisijos pateikto direktyvos projekto preambulės 10 punkte buvo nurodyta, kad tarptautinio kelių transporto sektoriui būdingas didelis darbo judrumas, todėl pritaikyti bendro pobūdžio direktyvos šiam sektoriui praktikoje nėra galimybės, tarptautinio kelių transporto sektoriui reikalingas specialus reglamentavimas. Ši nuostata yra atkartota ir 2020 m. įsigaliosiančioje 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2018/957 dėl Direktyvos 96/71/EB pakeitimo (preambulės 15 punktas). Vadinasi, Direktyva 96/71/EB ieškovui negali būti taikoma, kadangi jo darbo pobūdis neleidžia jo vertinti kaip komandiruoto darbuotojo ir minėtos direktyvos nėra jam kaip pritaikyti dėl specifinio ieškovo darbo pobūdžio (žr., pvz.: Kauno apygardos teismo sprendimą, priimtą 2019 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1356-945/2019; kt.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip nepagrįstą ieškovo atstovės argumentą, kad ieškovo darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal vienoje iš kelių užsienio valstybių, kuriose jis dirbo, galiojantį teisinį reglamentavimą.

Dėl Direktyvos 2002/15/EB taikymo

31.       Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, jog jam taip pat turi būti taikomos 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (toliau – Direktyva 2002/15/EB) nuostatos, pagal kurią darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamas ir apmokamas visas laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai: vairavimui, pakrovimui, iškrovimui, laikas, kuriuo vairuotojas negali laisvai disponuoti, iš anksto nežino jo trukmės ir turi būti darbo vietoje, apsirengęs imtis įprastinio darbo (laukiama pasikrauti, išsikrauti ir pan.). Ieškovo atstovė nurodė, jog ieškovui turi būti apmokama už pakrovimą/iškrovimą, taip pat ir už krovinio saugojimą, nes minėtas laikas įeina į darbo laiką ir turi matytis tachografo duomenyse, tačiau nurodyti, už kokį konkretų laikotarpį, kai buvo pasikraunama ar išsikraunama ir nebuvo sumokėta, pasakyti negalėjo. Atsakovės atstovė patvirtino, jog pakrovimo/iškrovimo laikas įeina į darbo laiką, jį turi žymėti patys darbuotojai, tai turi matytis tachografo duomenyse, jie yra apmokyti žymėti. Atsakovo atstovas taip pat patvirtino, jog už pakrovimo/iškrovimo laiką ieškovui turėjo būti apmokėta, tačiau už saugojimo laiką jam neturėjo būti apmokėta, minėtas laikas neįeina į darbo laiką, vairuotojas neprivalo krovinio saugoti, transporto priemonė turi būti paliekama saugomose aikštelėse, o krovinys yra draustas. Iš vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (b. l. 84-94), atmintinės vairuotojui – ekspeditoriui (pateikta rusų ir lietuvių kalba) (b. l. 77-83), su jais ieškovas supažindintas raštu (b. l. 102-105), matyti, jog į ieškovo darbo laiką įeina pakrovimas/iškrovimas, jis privalo dalyvauti pakraunant krovinį ir jį iškraunant, taip pat jis yra atsakingas už teisingą tachografo žymėjimą ir jo duomenų pateikimą darbdaviui (vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 7 punktas, 10-13 punktai, atmintinės 29 punktas (ypač svarbu žinoti - 6 punktas)). Kadangi teismui nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, už kokį laiką ir kada ieškovui pasikraunant ir išsikraunant nebuvo sumokėta, minėtas ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

32.       Ieškovo atstovei nurodžius, jog ieškovui turi būti apmokėta ir už transporto priemonės saugojimą, manytina, jog ieškovas iš esmės įrodinėja tą aplinkybę, kad darbo laiku turi būti pripažįstamas ne tik laikas, kurį ieškovas vairavo vilkiką bei dalyvavo krovinių pakrovime ir iškrovime, bet ir visas kitas jo komandiruotėje praleistas laikas, kadangi ieškovas buvo atsakingas už jam perduotą vilkiką ir jame buvusį krovinį, kuriuos turėjo saugoti be pertraukų. Kitaip tariant, ieškovas įrodinėja, kad darbo funkcijas jis vykdė 24 val. per parą 7 d. per savaitę. Tokį ieškovo atstovės argumentą teismas atmeta, kaip nepagrįstą. Toks darbo laiko režimas ne tik neleistinas pagal teisės aktų reikalavimus, bet ir neatitiko nei darbo sutarties, nei darbo laiko apskaitos dokumentų turinio. Darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei šių santykių įforminimas negalėjo kelti ieškovui jokių abejonių dėl to, kad darbo laiku bus pripažįstamas tik tiesioginių vairuotojo darbo funkcijų vykdymas. Kaip matyti iš vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (III ir VI skyriai) bei atsakovės atstovų paaiškinimų, neleidžiama tachografe fiksuoti vairuotojui perduoto turto saugojimo laiko, nes turto saugoti jis neprivalo, minėtas laikas neįskaitomas į darbo laiką, už jį neapmokama. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad egzistavo susitarimas su darbdaviu dėl darbo užmokesčio už šį laiką mokėjimo. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovas negalėjo tikėtis egzistuojant susitarimui su darbdaviu dėl papildomų funkcijų vykdymo tuo laiku, kai tiesioginės vairavimo funkcijos nevykdomos.

33.       Įvertinusi ieškovo atstovės argumentą, kad ieškovas privalėjo prižiūrėti turtą, už kurį buvo atsakingas, teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, aplinkybė, kad ieškovui nebuvo sudarytos galimybės užtikrinti jam patikėto turto saugumą, jai pasitvirtinus, galėtų būti vertintina kaip paneigianti ieškovo materialinės atsakomybės už jam patikėto turto praradimą sąlygas, tačiau nesukuria teisės pačiam darbuotojui nuspręsti, kad jis dirbs visą komandiruotėje praleistą laiką. Antra, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys reikalavo, jog ieškovas darbo funkcijas vykdytų be pertraukų. Kita vertus, ieškovas taip pat neįrodinėjo aplinkybės, kad jis būtų kėlęs klausimą dėl to, kokiu būdu turi būti užtikrinamas krovinio ir vilkiko saugumas jo poilsio laiku. Trečia, ieškovo pozicijos nepagrįstumą patvirtina ir faktas, kad vykdyti darbo funkcijas kelis mėnesius be jokios pertraukos yra fiziškai neįmanoma. Vien aplinkybė, kad ieškovas miegodavo transporto priemonėje, ar ja naudojosi kaip gyvenamąja patalpa, nereiškia, jog tuo metu jis vykdė darbo funkcijas. Ketvirta, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas reikalavo, jog darbdavys atlygintų jam su buvimu komandiruotėje susijusias išlaidas, kad jis negalėjo savo asmeniniams poreikiams naudoti jam už buvimą komandiruotėje skaičiuojamų dienpinigių. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad darbdavys reikalavo, jog ieškovas visą laiką (įskaitant nakvynes) praleistų transporto priemonėje, tokį reikalavimą siedamas su darbuotojo pareiga užtikrinti jam patikėto turto saugumą. Penkta, ieškovas į komandiruotę vyko ne vieną kartą, jis, dalyvaujant vertėjui, buvo supažindintas su įsakymais dėl komandiruotės, darbo užmokestį gaudavo pagal tachografo duomenis, t. y. žinojo, kad darbdavys nevertina jo buvimo transporto priemonėje nevykdant tiesioginių darbo funkcijų kaip darbo laiko, ir nereiškė dėl to darbdaviui jokių pretenzijų. Savo versiją dėl teisės aktų reikalavimų ir besiklostančios tarpusavio santykių praktikos neatitinkančio darbo laiko, o kartu ir darbo užmokesčio skaičiavimo, darbuotojas išreiškė tik kilus ginčui dėl netinkamo galutinio atsiskaitymo su darbuotoju, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai grįžo iš paskutiniosios komandiruotės. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai atmesti ieškovo reikalavimą dėl iš darbo teisinių santykių kylančių sumų priteisimo, kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

34.       Teismas papildomai pažymi, kad ieškovo, kaip vairuotojo, darbas, atliekamas viršijant teisės aktų leidžiamą maksimalų darbo laiką ir pažeidžiant minimalaus poilsio laiko režimą, laikytinas keliančiu grėsmę saugiam eismui keliuose, todėl už tokį darbą, remiantis Darbo ir poilsio laiko ypatumais ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (toliau – Reglamentas 561/2006) 10 straipsnio 1 dalimi, draudžiama mokėti darbo užmokestį ar bet kokius mokėjimus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-403/2018; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019; kt.). Apibendrinus, konstatuotina, kad darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokėtini už ieškovo darbą, atliktą viršijant maksimalų darbo laiką ir pažeidžiant minimalų poilsio laiko režimą, todėl minėta direktyva ieškovui netaikytina, jo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

35.       DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 13 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo V. H. prašymas tenkintas iš dalies: nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB „Brokmida“ ieškovo V. H. naudai 88,80 Eur darbo užmokesčio ir 300,00 Eur netesybų, sumos nurodytos neatskaičius mokesčių (b. l. 8-9),- teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas galioti. Be to, minėtas sprendimas jau yra įvykdytas: atsakovė UAB „Brokmida“ Darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė: 2020-02-14 ieškovui pervedė 59,92 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio (suma, nurodyta atskaičius mokesčius) ir 2020-03-06 pervedė 240 Eur netesybų (suma, nurodyta atskaičius mokesčius) (b. l. 30-31, 63).

36.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau jis teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti, tačiau yra įvykdytas dar iki ieškovo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, todėl dar kartą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis nėra perkeliama ir nurodoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu padidino savo reikalavimus, kuriuos keitė ir galutinai prašė priteisti 2680 Eur nepriemoką pagal kasos išlaidų orderius bei taikyti direktyvų nuostatas, ko neprašė prašymu Darbo ginčų komisijoje, jo ieškinys dėl nepriemokos pagal kasos išlaidų orderius ir sumų pagal direktyvas priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.       Atsakovės prašymas dėl 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 32, 106-110), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį tenkinus visiškai (atkreiptinas dėmesys, jog Darbo ginčų sprendimą atsakovė įvykdė dar iki ieškinio pareiškimo teismui, tačiau ieškovas ir toliau minėtas sumas 2020-06-08 patikslintu ieškiniu prašė priteisti, o jų priteisimo atsisakė tik parengiamojo teismo posėdžio metu), iš ieškovo atsakovei priteistinos 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

39.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminiu mokesčiu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Brokmida“, juridinio asmens kodas 145300672, iš ieškovo V. H., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė