Administracinė byla Nr. I-3718-562/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-01794-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 33
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatu Jovitui Elzbergui, atsakovės atstovams Rimantui Garbštui ir Dianai Urbonei, trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentūros atstovui Andriui Skardžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Europos socialinio fondo agentūrai, Finansų ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ (toliau Fondas) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-06-04 įsakymą Nr. Al-264 dalyje dėl finansavimo neskyrimo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ vykdomam projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo-rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“; 2) priteisti išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu ( T. 1, b. l. 1-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovė ginčijamu įsakymu skyrė finansavimą įsakyme nurodytų projektų įgyvendinimui bei nusprendė neskirti finansavimo Fondo vykdomam projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ (toliau - Projektas). Įsakymas dalyje dėl finansavimo Projektui neskyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas ir procedūrinius reikalavimus. Skundžiamas Įsakymas yra priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias apribojimų, skirti Europos Sąjungos socialinę paramą, taikymą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto įsakymo priėmimą. Remiantis Paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590, priedo Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašo (toliau - Aprašas) 1.1 punktu, apribojimas skirti finansavimą yra siejamas su galimai projekto vykdytojo padaryta nusikalstama veika šiam vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovė, priimdama įsakymą neatsižvelgė į tai, kad Fondo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ne dėl jo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos, o dėl jo veiklos vykdant Projektą, tokiu būdu atsakovė itin plečiamai taikė minėtą teisės normą. Ūkinė-komercinė veikla yra suprantama, kaip veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Vykdydamas Projektą Fondas nesiekia gauti jokio pelno, priešingai - Projekto vykdymas atitinka pagrindinius Labdaros ir paramos fondų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, o būtent teikti labdarą ir paramą negaunant iš tokios veiklos pelno. Remiantis Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Fondo galimybės vykdyti ūkinę-komercinę veiklą yra itin ribotos, t. y. galima vykdyti tik tokią ūkinę-komercinę veiklą, kuri neprieštarauja labdaros ir paramos fondo įstatymui bei veiklos tikslams ir reikalinga jo tikslams pasiekti.
Ginčijamas įsakymas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nustatytas reikalavimas, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Priimant ginčijamą įsakymą teisės aktuose nurodytų ir teismų praktikoje formuojamų reikalavimų nebuvo laikomasi. Įsakyme nėra argumentuotai pagrindžiamas Projekto finansavimo nutraukimas. Įsakyme tik nurodoma, kad Projekto finansavimas nėra skiriamas, tačiau nepateikiama tokio sprendimo motyvų, patvirtinančių sprendimo pagrįstumą, o būtent, kaip pradėtas ikiteisminis tyrimas sąlygoja Projekto finansavimo nutraukimą. Atsakovė priimdama nemotyvuotą įsakymą tuo pačiu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnį, nustatantį pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą viešumo reikalavimą.
Įsakymas yra priimtas pažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443) (toliau - Taisyklės) nuostatas. Taisyklių 193-199 straipsniuose be kita ko įtvirtina projektų pažeidimų tyrimo ir nustatymo tvarka, kuria remiantis atsakovė, kaip atsakinga institucija, įgytų teisę taikyti vieną iš Taisyklių 198 straipsnyje numatytų poveikio priemonių, įskaitant finansavimo nutraukimą, tik po to, kai Trečiasis asmuo, kaip įgyvendinančioji institucija, remiantis Taisyklių 197 straipsniu, atliks įtariamo Projekto pažeidimo tyrimą. Tokia poveikio priemonių taikymo Fondui tvarka numatyta ir tarp šalių sudarytoje Sutartyje. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė, pažeisdama minėtas taisykles, priėmė įsakymą, kuriuo buvo nutrauktas Projekto finansavimas, neatlikus galimo Projekto pažeidimo tyrimo, kas sąlygojo neteisėto įsakymo priėmimą.
Atsakovė itin plečiamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias poveikio priemonių už projekto pažeidimą taikymą bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, kurioje įtvirtinta, jog teisės normos, susijusios su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai (adm. byla Nr. A-444-2198-2011). Fondui pritaikyta sankcija už Projekto pažeidimą, dėl kurio Fondui jau buvo pritaikyta finansinė korekcija. Sprendimas neskirti Projektui finansavimo priimtas remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012-05-16 rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateikta informacija. Tačiau atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą visiškai neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių Fondo veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ką padaryti privalėjo, siekiant užtikinti objektyvaus ir pagrįsto įsakymo priėmimą. Atsakovė įsakymu atsisakė suteikti finansavimą remdamasi vien tuo faktu, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų Projekto pažeidimų, dėl kurių Fondui jau buvo pritaikyta finansinė korekcija, t. y. sumažinta projektui finansuoti suma bei Fondas įpareigotas grąžinti jau kompensuotas išlaidas. Papildomai pritaikius ir kitą poveikio priemonę, t.y. finansavimo nutraukimą buvo pernelyg išplėstas Taisyklių 197 str. numatytų poveikio priemonių taikymas, tuo labiau, kad jokių naujai po Potvarkio priėmimo paaiškėjusių aplinkybių, pagrindžiančių finansavimo nutraukimą, atsakovė nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1, b. l. 89-93). Atsiliepime nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo 1.1 punktu, kuriame nustatyta, kad 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų finansinė parama negali būti skirta, jeigu pareiškėjui ir (arba) jo partneriui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateikta informacija, kad pareiškėjai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl projekte „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“ nustatytų pažeidimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas, kai apgaule savo ar kitų naudai įgyjamas didelės vertės svetimas turtas ar turtinė teisė arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės arba išvengiama didelės vertės turtinės prievolės, arba ji panaikinama, arba yra sukčiaujama dalyvaujant organizuotoje grupėje; dokumentų klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Esant tokiems pareiškėjui pateiktiems įtarimams, būtų rizikinga skirti projektui papildomą finansavimą. Pareiškėjo veikla vykdant projektą ir kita jo vykdoma veikla (tame tarpe ir ūkinė-komercinė) yra neatsiejamos viena nuo kitos, kadangi joks juridinis asmuo, kokios teisinės formos jis bebūtų, negalėtų vykdyti veiklos ir įgyvendinti projektų, nesusijusių su organizacijos tikslais ir uždaviniais. Pareiškėjas ir pats pripažįsta, kad gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, nors ir ribotą, vadinasi, jis gali gauti ir pelną. Ir nors Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 4 dalyje nustatyta, kad pelno nesiekiančių organizacijų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti, tačiau labdaros ir paramos fondas gali tiesiogiai gauti ir kitų pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, pvz., pajamų už parduotas prekes, atsargas ir ilgalaikį turtą; kaip parama gautų materialinių vertybių pardavimo pajamų, išskyrus atvejus, kai jos parduodamos paramos ar labdaros renginiuose; pajamų už suteiktas paslaugas (išskyrus paslaugas, teikiamas tenkinant viešąjį interesą); turto nuomos pajamų ir pan.
Priimant įsakymą Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įgyvendinti pilnai. Įsakymo 2 punkte aiškiai nurodytas teisinis pagrindas: atitinkamas teisės aktas ir jo punktas, kuriame nustatyta, kada pareiškėjui ar jo partneriui finansinė parama negali būti skiriama, taip pat nurodytas dokumentas, pagrindžiantis faktines aplinkybes, - tai minėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštas. Viešojo administravimo įsakymo reikalavimas dėl individualaus administracinio akto pagrįstumo reiškia, kad motyvai šiame akte turi būti išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 104 punktu, informacija apie priimtus sprendimus yra talpinama interneto svetainėje www.esparama.lt. Papildomai Europos socialinio fondo agentūra 2012 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu persiuntė pareiškėjui įsakymą, informuodama apie ministerijos sprendimą neskirti finansavimo Projektui įgyvendinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suiteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T. 1, b. l. 116-121). Atsiliepime nurodė, kad atsakovės įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostats. Įsakymo 2 punkte aiškiai motyvuojamos paramos neskyrimo aplinkybės, t.y nurodomas Projekto pavadinimas, pateikiamas teisinis pagrindas - Apribojimų skirti paramą aprašo 1.1 punktas, paaiškinamos faktinės aplinkybės - FNTT 2012 m. gegužės 16 d raštas Nr. 25/13-1-11-11157, taip pat 4 punkte nurodoma pareiškėjo galimybė apskųsti sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas visiškai nepagrįstai, savo veiklą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus atskiria nuo kitos jo vykdomos veiklos (tame tarpe ūkinės, komercinės veiklos). Vykdydamas struktūrinės paramos projektuose numatytas veiklas, pareiškėjas atlieka įvairias ūkines operacijas, t. y. perveda lėšas tiekėjams, kurie teikia paslaugas susijusias su projekto veiklų įgyvendinimu, moka darbo užmokestį darbuotojams (kurie pagal darbo sutartis dirba, tiek projektinėse, tiek kitose Pareiškėjo vykdomose veiklose), gauna struktūrinės paramos lėšas iš valstybės iždo ir kt, todėl pareiškėjo veikla vykdant struktūrinės paramos (ir kitokius) projektus, yra neatsiejama nuo visos pareiškėjo veiklos, t.y. ir ūkinės bei komercinės veiklos.
Pareiškėjo pozicija, kad ikiteisminio tyrimo vykdymas dėl Pareiškėjo nusikalstamos veikos jo įgyvendinamame ES struktūrinės paramos projekte, nepatenka į Apribojimų skirti paramą aprašo 1.1 nurodytą draudimą suteikti ES paramos finansavimą yra nepagrįsta ir nesuderinama su aukščiau minėtu Apribojimų skirti paramą aprašo tikslu. Aprašo tikslas - apsaugoti viešąjį interesą, eliminuojant riziką dėl galimo netinkamo struktūrinės paramos panaudojimo. Struktūrinės paramos panaudojimui yra taikomi griežti kontrolės reikalavimai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau - BPK) ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vykdymas yra siejamas su ikiteisminio tyrimo institucijų (šiuo atveju FNTT) ir/arba prokuroro kompetencijos sritimi, o ne su struktūrinę paramą administruojančių institucijų kompetencija. Pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, todėl pareiškėjo pozicija, kad atsakovė, priimdama įsakymą dėl finansavimo neskyrimo, turėjo pareigą nustatyti, kiek vykdomas ikiteisminis tyrimas susijęs su projektine bei kiek su kita pareiškėjo vykdoma veikla, yra visiškai nepagrįsta, bei nesuderinama su BPK įtvirtintomis ikiteisminio tyrimo vykdymo nuostatomis. Atsakovė niekada nebuvo pritaikiusi pareiškėjo Projekte finansinės korekcijos dėl fakto, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo įgyvendinamame Projekte 2012 m. balandžio 27 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A3-73 buvo sumažintas finansavimas (proporcingai netinkamų išlaidų dydžiu) ne dėl įtariamos nusikalstamos veikos, bet dėl to, kad pareiškėjas pažeidė finansavimo ir administravimo sutartį, t.y. deklaravo netinkamos tikslinės grupės išlaidas bei asmenų, kurie apklausos metu patvirtino, kad Projekto veiklose niekada nedalyvavo, išlaidas. Atsakovė, gavusi informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiklos, elgėsi taip, kaip reikalauja Aprašo 1.1 punktas ir neskyrė finansavimo Projektui pagrįstai.
Taisyklių 192 punktas aiškiai nustato, kad pažeidimo tyrimas atliekamas tik dėl projekto vykdytojų padaromų pažeidimų, (išskyrus vieną išimtį, kai pareiškėjai padaro pirkimų vykdymo pažeidimus prieš paraiškos pateikimą). Taisyklėse naudojamų sąvokų prasme pareiškėjai įgyja projektų vykdytojų statusą, kai ministerijų priimtų sprendimų dėl projektų finansavimo pagrindu (101 punktas) yra sudaromos projektų finansavimo ir administravimo sutartys (108 punktas). Šio ginčo atveju, ministro įsakymu Nr. Al-264 buvo priimtas sprendimas neskirti paramos, todėl pareiškėjas nebuvo įgijęs Projekto vykdytojo statuso, o tai reiškia, kad jis netenkino pažeidimo subjekto požymių, kuriems esant taikoma Taisyklių IX skyriuje įtvirtinta pažeidimų tyrimo schema. Pareiškėjo pozicija, kad neskiriant finansavimo Projektui, turėjo būti atliekamas pažeidimo tyrimas taikant Taisyklių IX skyriuje įtvirtiną schemą, visiškai nesuderinama su pažeidimo tyrimo pasekmėmis, nes neįmanoma sumažinti, sustabdyti, nutraukti finansavimą projektui, kuriam apskritai nebuvo skirtas finansavimas arba nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, kuri nebuvo sudaryta. Pareiškėjo paaiškinimas, kad poveikio priemonių taikymo Pareiškėjui tvarka numatyta ir tarp šalių sudarytoje sutartyje yra neteisingas ir klaidinantis, nes kaip minėta, dėl Projekto su pareiškėju niekada nebuvo sudaryta projekto finansavimo ir administravimo sutartis.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suiteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T. 2, b. l. 30-34). Atsiliepime išdėstė argumentus nurodytus atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentūros atsiliepimuose.
Trečiojo suinteresuoto asmens Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ (toliau Fondas) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-06-04 įsakymą Nr. Al-264 dalyje dėl finansavimo neskyrimo Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ vykdomam projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo-rinką šiaurės vakarų Lietuvoje“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Fondas 2011-04-27 Europos socialinio fondo agentūrai (toliau – ir Agentūra) pateikė projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką“ paraišką (T. 1, b. l. 122-174).
Agentūra 2012-01-13 vertinimo ir atrankos komisijos posėdyje apsvarstė paraiškų finansavimą (T. 1, b. l. 178-181) ir nutarė Fondo pateiktą Paraišką įtraukti į rezervinį fondą (b. l. 186).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012-01-31 įsakymu Nr. A1-48, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 100 ir 101 punktais, Europos socialinio fondo agentūros 2011 m. gruodžio 22 d. projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaita Nr. 2011-SADM-A009 ir projektų, gautų konkurso būdu, naudos ir kokybės vertinimo ataskaita Nr. 2011-SADM-A010, Paraiškų vertinimo ir atrankos komisijos 2012 m. sausio 13 d. posėdžio protokolu Nr. 2012-SADM-P002 „Dėl paraiškų, pateiktų pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonės Nr. VP1-1.3-SADM-02-K „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ kvietimą Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-03, vertinimo rezultatų“, nusprendė neskirti finansavimo Fondo Projektui dėl ribotos kvietimui teikti paraiškas ES fondų lėšų sumos, numatytos 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-02-K priemonės „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. Al-29 (Žin., 2011, Nr. 11-498), tačiau įtraukė jį į rezervinį sąrašą Nr. 1, galiojantį 6 mėnesius nuo šio įsakymo priėmimo dienos (T. 1, b. l. 192).
Agentūra 2012-06-01 raštu Nr. ESF-12-SD-06855 informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 94,198,199).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2012-06-04 įsakymu Nr. A1-264, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469, 2010, Nr. 33-1570), priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punktu bei atsižvelgdamas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 25/13-1-11-11157 pateiktą informaciją, neskyrė finansavimo Fondo projektui „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės rizikos šeimų integracija į darbo rinką“ (T. 2, b. l. 1-3).
Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuoja Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių VI skyriuje reglamentuotas sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimas, projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymas, sprendimo dėl projekto finansavimo priėmimas.
Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų priima įgyvendinančioji institucija, jį įformindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo. (100 p.). Sprendimą dėl projekto finansavimo ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2011, Nr. 105-4936), nustatyta tvarka Finansų ministerijai yra pateikęs prašymą perskolinti, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl perskolinamos paskolos suteikimo įsigaliojimo dienos. Jeigu šių Taisyklių 97 punkte nustatyta tvarka sudaromas projektų atrankos komitetas, sprendimas dėl projekto finansavimo priimamas per 15 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos. Sprendimas dėl projekto finansavimo tvirtinamas ministro ir (ar) kitos valstybės institucijos vadovo įsakymu, kuriame nurodomas (101): 101.1. pagrindas finansuoti projektą arba jo nefinansuoti; 101.2. projektas arba sąrašas projektų, kurie finansuojami, ir lėšų, skiriamų kiekvienam projektui, dydis nurodant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų pavadinimus ir kodus; 101.3. projektas arba sąrašas projektų, kurie nefinansuojami.
Taisyklių 102 p. nustatyta, kad apie priimtą sprendimą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija informuoja įgyvendinančiąją instituciją per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Sprendimas dėl projekto finansavimo turi būti pripažintas netekusiu galios ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo raštu gautos iš įgyvendinančiosios institucijos informacijos apie nepasirašymą arba pareiškėjo atsisakymą pasirašyti projekto finansavimo ir administravimo sutartį gavimo dienos, jeigu pareiškėjas per nustatytąjį terminą atsisako pasirašyti projekto finansavimo ir administravimo sutartį (103 p.).
Ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos svetainėje www.esparama.lt skelbia informaciją apie priimtus sprendimus ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šių sprendimų priėmimo dienos, papildydamos šių Taisyklių 48 punkte nustatytą informaciją (104 p.).
Pareiškėjas nurodo, kad pagal apribojimų skirti paramą aprašo 1.1 punktą nutraukti projekto finansavimą buvo galima tik tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas dėl jo ūkinės-komercinės veiklos, tačiau ginčo atveju ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl pareiškėjo vykdomo projekto.
Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2008, Nr. 55-2077; 2010, Nr. 33-1570), priedo „Apribojimų skirti Europos Sąjungos finansinę paramą, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansinę paramą aprašas“ 1.1 punkte nustatyta, kad finansinė parama negali būti skirta, jeigu pareiškėjui ir (arba) jo partneriui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ūkinės-komercinės veiklos.
Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra, vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 17 punktu bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondas ,,Samarija“ veiksmai (nedalyvavusių Projekte asmenų įtraukimas į Projekto tikslinę grupę) turi nusikalstamos veikos požymių, apie įtariamą nusikalstamą veiką projekte, informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (T. 2, b.l.93). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2012-05-16 pateikė Europos socialinio fondo agentūrai 2012-05-16 informaciją (raštas Nr. 25/13-1-11-11157), kad pagal Agentūros duomenis dėl Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.(T. 1, b. l. 19, 199).
Tokiu būdu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl Lietuvos krikščioniškos labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Europos socialinio fondo agentūros pateiktos informacijos pagrindu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. kovo 9 d. Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos krikščioniškas labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija“ sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-L3-SADM-02-K-01-043, kurios pagrindu projekto vykdytojui buvo nustatytas 1738927 Lt finansavimas tinkamoms-projekto „Vaikų socialinės globos namų, specialiųjų internatinių mokyklų auklėtinių, socialinės- rizikos šeimų integracija į darbo rinką Šiaurės vakarų Lietuvoje“ išlaidoms patirti ir apmokėti. Projekto vykdytojas per 37 mėnesius (nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2012 m, kovo 9 d.) įsipareigojo suteikti kompleksines socializacijos ir profesinio mokymo paslaugas (profesinius mokymus, konsultacijas ir kt) 126 socialinės rizikos ir socialinę atskirti patinantiems tikslinės grupės dalyviams (T.2, b.l. 39-43). Agentūra, atlikusi Fondo veiklos neplanines patikras, 2012-04-10 surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir jos papildymą „Dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-043“, kurioje nurodė, kad Fondo vykdomame Projekte dalyvavo 35 asmenys nepriskirtini asmenų tikslinėms grupėms, todėl siūloma sumažinti Projektui skirtą finansavimą 211 148, 82 Lt ir susigrąžinti Agentūros kompensuotas išlaidas už netinkamus tikslinės grupės dalyvius, t. y. 205 774, 62 Lt (T. 2, b. l. 39-46). Ministerijos kanclerio 2012-04-27 potvarkiu Nr. A3-73, atsižvelgus į Agentūros 2012-04-11 rašte ir pažeidimų darbo grupės 2012-04-26 protokole konstatuotas aplinkybes, buvo sumažinta Fondui nustatyta didžiausia Projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma 211 148,82 Lt (dviem šimtais vienuolika tūkstančių vienu šimtu keturiasdešimt aštuoniais litais 82 ct) ir nustatyta, kad Fondo grąžintinų lėšų suma yra 205 774,62 Lt (T. 1, b. l. 69-70). Šie nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija už Projekte Nr. 043 nustatytą pažeidimą, todėl nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog finansavimo nutraukimas yra papildomai pritaikyta poveikio priemonė.
Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas – tai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Vertinant Aprašo 1.1 punkte nurodytą pagrindą neskirti paramos dėl ūkinės-komercinės veiklos pradėto ikiteisminio tyrimo, pažymėtina, kad šioje teisės normoje nėra nuorodos į konkretų baudžiamojo kodekso straipsnį. Todėl atsižvelgiant į sukčiavimo nusikaltimo sudėtį bei dalyką, pažeidimai dėl ūkinės- komercinės veiklos gali pasireikšti ir sukčiavimo atveju. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.5d.), o šios nusikalstamos veikos padarymo būdas yra apgaulė. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas, turėdamas duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pagristai pripažino, kad finansavimas negali būti skiriamas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos argumentai, kad atsakovas, nutraukdamas projekto finansavimą, nepagrįstai rėmėsi Aprašo 1.1. punktu.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl pareiškėjo vykdomo projekto, todėl nebuvo pagrindo nutraukti finansavimą, pažymėtina, jog Taisyklių priedo, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas neskirti finansinės paramos, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą, siekiant sumažinti riziką, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai. Pagal Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio nuostatas Valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Todėl skiriant finansavimą projektui, kurio vykdytojas yra įtariamas dėl teisės aktų pažeidimų įgyvendinant kitą Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą Projektą Nr.043, kyla rimta grėsmė, kad nebus užtikrinti Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, įsipareigojimai administruojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Šiame kontekste reikšminga pastebėti, kad Europos Komisijos auditas ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė nuolat tikrina, ar valstybė narė imasi visų priemonių užtikrinti Europos Sąjungos reglamentuose numatytų pareigų vykdymą ir siekia, kad tokiems projektams, kurie vykdomi pažeidžiant teisės aktų ar sutarčių reikalavimus, būtų taikomas finansinis koregavimas.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad turėjo būti atlikta pažeidimo tyrimo procedūra, pažymėtina, kad pažeidimo tyrimas atliekamas tik dėl projekto vykdytojų padaromų pažeidimų. Šias išvadas patvirtina 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) IX skyriuje „Netinkamai įgyvendinami projektai ir pažeidimai“ nustatytas reglamentavimas. Pagal PAFT 192 punkto nuostatas, jeigu įtariama, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimus prieš paraiškos pateikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ar projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo, iki sueis Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Ginčo atveju projektų finansavimo ir administravimo sutartis sudaryta nebuvo (PAFT 108 punktas, 101 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl pažeidimo tyrimo atlikimo.
Pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindžia aplinkybe, kad Įsakyme nėra argumentuotai pagrindžiamas projekto finansavimo nutraukimas, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.), o pats aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Ginčo atveju Ministro įsakymo Nr. Al-264 2 punkte nurodyti paramos neskyrimo pagrindai, t.y. nurodomas Projekto (duomenys neskelbtini) pavadinimas, nurodytas teisinis (Apribojimų skirt paramą aprašo 1.1 punktas) pagrindas, taip pat nurodytas faktinis pagrindas (FNTT 2012 m. gegužės 16 d raštas Nr. 25/13-1-11-11157), 4 punkte nurodyta apskundimo tvarka. Nors įsakyme informacija yra pateikiama glaustai, tačiau iš jo turinio visumos galima suprasti priimto sprendimo neskirti finansavimo esmę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčijamas Įsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjos Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos Lietuvos krikščioniško labdaros ir gailestingumo fondo ,,Samarija“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Arūnas Dirvonas
Irena Paulauskienė