Administracinė byla Nr. eI-725-764/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02363-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 37 915,95 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2 047,46 Eur delspinigių, susidariusių nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini); garažai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gydymo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamieji daugiabučiai pastatai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); paslaugų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini).
Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) atsakovei apskaičiuota vietinė rinkliava už anksčiau paminėtus nekilnojamojo turto objektus. Paaiškina, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, atsakovei suformuotas ir išsiųstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10001937, kuriame nurodoma paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., suma 18 818,00 Eur, ir sumokėjimo terminas. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, 2019 m. kovo 27 d. suformuotas ir išsiųstas atsakovei mokėjimo pranešimas Nr. 10911024, kuriuo informuojama apie paskaičiuotą rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., suma 22 791,00 Eur. Pažymi, jog atsakovės bendras įsiskolinimas už 2 mokestinius laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. viso sudaro 37 915,95 Eur. Nurodo, jog atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pareiškėja atsakovei nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. priskaičiavo 2 047,46 Eur delspinigių.
Atsakovė su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – LVAT) nurodo, kad asmuo nesukūręs jokių atliekų, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Pažymi, jog pareiškėja pati prašyme nurodo, kad atsakovė nėra sukūrusi jokių atliekų atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. Be to, 2018 m. vasario 6 d. UAB „Emilė“ direktorius priėmė įsakymą dėl veiklos aukščiau nurodomuose nekilnojamojo turto objektuose, nevykdymo, nurodydamas, jog R. B., būdamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius, įvertinant realią nekilnojamojo turto objektų būklę, vykdant darbų saugos priežiūros reikalavimus ir vadovaujantis įmonės įstatais, nusprendžia nevykdyti veiklos minėtuose objektuose. Todėl, atsakovės nuomone, iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ji nesukūrė jokių atliekų pareiškėjos nurodomose nekilnojamojo turto objektuose, nes jie nuo 2018 m. vasario 6 d. yra visiškai nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, VĮ Registrų centro Sutarčių registre nėra registruota jokių tokį prašyme nurodytų objektų naudojimą pagrindžiančių sutarčių, ir turi būti atleidžiama nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjos minimu laikotarpiu. Atsakovė taip pat pažymi, jog ji 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo prašyme nurodomo mokesčio sumokėjimo.
Apibendrindama atsiliepimo argumentus atsakovė pažymi, jog pareiškėjos prašymas yra neįrodytas, jame nėra išdėstyta paaiškinimų, kodėl atsakovei skaičiuojamas atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, kartu su prašymu nėra pateikti tokį rinkliavos dydį patvirtinantys dokumentai, todėl prašymas yra grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: gamybos, pramonės, transporto, sandėliavimo patalpos, esančios adresais: (duomenys neskelbtini); garažai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gydymo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamieji daugiabučiai pastatai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); paslaugų patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties patalpos, esančios adresais (duomenys neskelbtini) (toliau kartu– Ginčo objektai).
Pareiškėja, nustačiusi, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už jai nuosavybės teise priklausančius ginčo objektus, 2018 m. birželio 6 d. atsakovei išsiuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą Nr. 10001937 su 18 818,00 Eur apskaičiuota rinkliava už 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.
Atsakovei, nesumokėjus vietinės rinkliavos ir prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, pareiškėja 2019 m. kovo 27 d. išsiuntė atsakovei mokėjimo pranešimą Nr. 10911024 su 22 791,00 Eur apskaičiuota rinkliava už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už 2 mokestinius laikotarpius, 2020 m. liepos 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti minėtas suma.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Aiškinant paminėtas konstitucines nuostatas, pažymėtina, kad savivaldybės, priimdamos taisykles, reglamentuojančias rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo santykius, yra saistomos įstatymų, t. y. nagrinėjamu atveju komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatų, principų, be kita ko, įstatyme nustatytų rinkliavos objekto, rinkliavos mokėtojų (subjektų), taip pat kitų kriterijų, įtvirtintų įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba, be kita ko, turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).
Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, jos mokėjimo tvarką, rinkliavos lengvatas, rinkliavos grąžinimo atvejus, taip pat delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.
Vyriausybė, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtino Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, kuriose įtvirtinti bendrieji vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimai, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) nustato vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Rinkliava) apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Rinkliavos nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, o 6 punkte – kad rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktyje pateikiama rinkliavos mokėtojo sąvoka: juo laikomas fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Rinkliavos nuostatų IV skyriuje. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (20 punktas); pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (21 punktas); apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (22 punktas); rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (24 punktas). Rinkliavos nuostatų 34 ir 35 punktuose nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą, o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.
Taigi, atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Minėtas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika patvirtina, kad atsakovė, kaip gamybos, pramonės, transporto ir sandėliavimo patalpų, garažų, gydymo, gyvenamųjų daugiabučių namų, prekybos ir kitos paskirties pastatų savininkė privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Sąrašas). Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Tų pačių Taisyklių 20 punktas numato, kad Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Įgyvendinant šią nuostatą, Rinkliavos nuostatuose nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios MKA susikaupimo normos. Šios normos būtent ir buvo nustatytos įvertinus, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų turėtojams naudojantis ir vykdant veiklą atitinkamos paskirties patalpose, todėl apmokestinimas vykdomas atsižvelgiant į galimą susidaryti atliekų kiekį. Iš Rinkliavos nuostatų 3 priedo matyti, kad gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo kategorijoje nustatytos vienos mažiausių susikaupimo normų (atitinkamai mažesnis ir mokėtinos rinkliavos dydis). Taigi, jau Rinkliavos nuostatuose buvo įvertintas mažesnis mišrių atliekų susidarymo intensyvumas minėtoje kategorijoje. Kaip matyti, Rinkliavos nuostatai nustato, kad ir administracinės paskirties, ir gamybos bei pramonės transporto, sandėliavimo kategorijai priskirtiniems nekilnojamojo turto objektams yra skaičiuojama rinkliava už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą pagal aukščiau nurodytus kriterijus ir normas.
Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pagal Taisyklių 24 punktą, pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Atitinkamai ir Rinkliavos nuostatų 34 punkte nustatyta, kad pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Taisyklių 29 punkte nurodoma, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Rinkliavos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Rinkliavos nuostatų 35 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėja tinkamai pagal nustatytus kriterijus apskaičiavo rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą visiems pareiškėjos valdomiems objektams, pateikė atsakovei 2018 m. birželio 6 d. ir 2019 m. kovo 27 d. pranešimus dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjai pateikė prašymą atleisti ją nuo nesumokėtos vietinės rinkliavos sumokėjimo. Atsakovė prašymą atleisti ją nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus grindžia tuo, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. dalis nekilnojamojo turto objektų yra nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, atitinkamai nesant atliekų, negali būti apskaičiuojama ir vietinė rinkliava.
Pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Rinkliavos nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla.
Rinkliavos nuostatų 38 punkte nustatyta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Rinkliavos nuostatų 39 punktas nustato, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją Rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.
Pagal Atliekų įstatymo 2 straipsnio 39 dalį, komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį, komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu (t. y. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą). Taigi Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai pabrėžiamas skirtumas tarp atliekų perdavimo pagal sutartį bei komunalinių atliekų, kurių surinkimas ir tvarkymas apmokestinamas taikant vietinę rinkliavą. Mišrios komunalinės atliekos bei gamybinės ir statybinės atliekos yra atskiri atliekų srautai, kurie turi būti tvarkomi pagal atskirus reikalavimus, o vieno atliekų srauto susidarymas savaime nepašalina ir nepanaikina atliekų kitame susidarymo.
Pagal LVAT formuojamą praktiką, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Todėl „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau LVAT laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Atsakovė teismui yra pateikusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktoriaus R. B. 2018 m. vasario 6 d. priimtą įsakymą „Dėl veiklos nekilnojamojo turto objektuose“, kuriuo nuspręsta nevykdyti veiklos atitinkamuose nekilnojamojo turto objektuose kartu su lentele, iš kurios matyti, kurie konkrečiai nekilnojamojo turto objektai bus nenaudojami ir kurie naudojami dalinai. Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateiktas įsakymas kartu su priedu neįrodo, kad ginčo objektuose visiškai nesusidarė komunalinės atliekos. Šie dokumentai patvirtina galimai tik tai, kad ginčo objektuose nebuvo vykdoma ūkinė veikla, tačiau ne faktą, jog juose nebuvo jokių komunalinių atliekų. Teismui taip pat kilo abejonių dėl faktinių aplinkybių, kurias nurodo atsakovė. Kaip matyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ direktorius įsakymą dėl ūkinės veiklos nevykdymo atitinkamuose ginčo objektuose priėmė 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėja išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. RIS-00000528 dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos komunalinių atliekų tvarkymą, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovei tapo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau net ir žinodama šias aplinkybes, atsakovė nepateikė pareiškėjai įrodymų, kuriuos teikia teismui, jos nuomone, patvirtinančių, kad nustatytu laikotarpiu nebuvo sukaupta komunalinių atliekų dėl ūkinės veiklos nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo atleidimo pareiškėjai pateiktas tik 2020 m. liepos 30 d., t.y. jau po to, kai skundas buvo pateiktas teismui. Tai reiškia, jog atsakovė nedeklaravo Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jai bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba nenaudojamas tam tikrą laikotarpį, nepateikė Rinkliavos nuostatų 38 punkte nurodytus dokumentus. Teismo nuomone, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiose objektuose nesusidarė komunalinės atliekos. Taigi, byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoju“ Rinkliavos nuostatų prasme.
Teismas taip pat pažymi, kad LVAT teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pastebėjo, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Iš tiesų atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo.
Pareiškėja, be kita ko, teismo prašo priteisti iš atsakovės 2 047,46 Eur delspinigius.
Rinkliavos nuostatų 83 punkte nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį, iš viso paskaičiavo 2 047,46 Eur delspinigių.
Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektais nesinaudojo (Rinkliavos nuostatų 38 punktas), nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikomas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 37 915,95 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 2 047,46 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 37 915,95 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų penkiolikos eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 2 047,46 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt septynių eurų ir keturiasdešimt šešių euro centų) delspinigių.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė