Administracinė byla Nr. AS-278-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02350-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi (b. l. 8–9), konstatavęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. sausio 4 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodyta: aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai pareiškėjas nurodė, jog buvo neteisėtai paskirtas į 16-tą būrį, todėl atsisakė jame atlikti bausmę, už tai jam buvo paskirta nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas taip pat skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis baudos izoliatoriuje. Tačiau teismui neaišku, iš kurių konkrečių atsakovo veiksmų (ar dėl paskyrimo į 16-tą būrį, ar dėl paskirtos nuobaudos, ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų) pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą. Tuo tarpu skunde turi būti aiškiai nurodyta, iš kokių konkrečių atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina ginčą. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantys asmenys aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Priešingu atveju teismas neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui siūlytina pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, konkretūs pareigūnų (ar kitų asmenų) veiksmai (neveikimas), kurie galbūt pažeidė pareiškėjo teises, konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias atsakovas galbūt pažeidė, išskirtas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, pateiktos skundo faktinės aplinkybės bei neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas kartu akcentavo, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundo patikslinimą (b. l. 11), kuriame paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš jam neteisėtai paskirtos nuobaudos – patalpinimo į baudos izoliatorių, kur pareiškėjas neturėjo galimybės rašyti artimiesiems laiškų, pasinaudoti teise į telefoninius skambučius, trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus ir kt., t. y. jo teisės buvo labiau suvaržytos, nei bausmę atliekant pataisos namuose paskirtame būryje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi (b. l. 14–15) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šiame kontekste pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 238 jam paskirtos drausminės nuobaudos, jam atsisakius eiti gyventi į Marijampolės PN 16-tą būrį, ir atliekant nuobaudą patirtų suvaržymų. Atsižvelgęs į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas 2015 m. gruodžio 14 d., kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Šioje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Marijampolės PN administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 16-tą nuteistųjų būrį, jo neperkėlimo į kitą būrį bei drausminių nuobaudų pareiškėjui skyrimo, jam atsisakius gyventi 16-tame būryje (tame tarpe ir nuobaudos, skirtos Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 238), atlyginimo. Minėtame sprendime teismas pasisakė, jog pareiškėjo skyrimas į 16-tą būrį negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o atsakovo veiksmai, atsisakant perkelti pareiškėją į kitą būrį bei skiriant pareiškėjui dėl atsisakymo gyventi 16-tame būryje drausmines nuobaudas, taip pat pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, kaip neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16-tą būrį pasekmės. Taigi, teismas konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog dėl pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde išdėstytų aplinkybių dėl jo neteisėto paskyrimo į baudos izoliatorių, atsisakius gyventi 16-tame būryje, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Nors pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad atliekant drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje, jo kalinimo sąlygos buvo apsunkintos (jis negalėjo rašyti laiškų, paskambinti, eiti į pasimatymus), teismas akcentavo, jog tai yra drausminei nuobaudai būdingi tipiniai ir neišvengiami suvaržymai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 str.), neatsiejamai susiję su nuobaudos atlikimo tikslais, todėl šie pareiškėjo argumentai nesudaro atskiro skundo pagrindo ir laikytini išvestiniais iš argumentų dėl neteisėtai skirtų nuobaudų, dėl kurių, kaip minėta, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015.

III.

Pareiškėjas O. B., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 18), prašydamas panaikinti minėtą nutartį. Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 jam iš Marijampolės PN buvo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už tai, jog jis buvo neteisėtai paskirtas į 16-tą būrį. Tačiau minėtoje byloje nebuvo svarstomas klausimas dėl neteisėtai ir nepagrįstai jam paskirtų nuobaudų dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog yra priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam.

Kalbant apie skundų tapatumą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Atitinkamai šiuo atveju matyti, kad šalys tiek pagal pareiškėjo reiškiamą naują skundą, tiek pagal jo skundą, kuris buvo išnagrinėtas minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015, sutampa, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Tuo tarpu, pasisakydama dėl skundų dalyko ir pagrindo tapatumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjo reiškiamas naujas skundas yra tapatus minėtu sprendimu jau išnagrinėtam jo skundui. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip matyti iš jo skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui bei iš atskirojo skundo argumentų (b. l. 2, 11, 18), prašomą priteisti neturtinę žalą kildina būtent iš nepagrįsto (neteisėto) jo nubaudimo Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 238 dėl atsisakymo gyventi paskirtame 16-tame būryje – uždarymo į baudos izoliatorių 15 parų, ir dėl to (paskirtos bausmės, lėmusios papildomus suvaržymus) patirtų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ginčas taip pat kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš, jo nuomone, neteisėtų ir nepagrįstų Marijampolės PN administracijos veiksmų, inter alia dėl jam nepagrįstai (neteisėtai) paskirtų nuobaudų dėl atsisakymo gyventi paskirtame 16-tame būryje. Minėtame sprendime teismas, be kita ko, pasisakė, jog pareiškėjo skyrimas į 16-tą būrį negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o atsakovo veiksmai, atsisakant perkelti pareiškėją į kitą būrį bei skiriant pareiškėjui dėl atsisakymo gyventi 16-tame būryje drausmines nuobaudas, taip pat pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, kaip neteisėto pareiškėjo paskyrimo į 16-tą būrį pasekmės. Remdamasis nurodytoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, inter alia įvertinęs tai, kad pareiškėjas dėl atsisakymo eiti gyventi į 16-tą būrį buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui pinigine išraiška. Atitinkamai Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-422/2015 pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, jog minėtoje byloje nebuvo svarstomas klausimas dėl neteisėtai ir nepagrįstai jam paskirtų nuobaudų dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pareiškėjo skunde bei patikslintame skunde išdėstytų aplinkybių dėl jo neteisėto paskyrimo į baudos izoliatorių, atsakius gyventi 16-tame būryje, jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius