Byla Nr. ATP-351-114/2013

                                                                         Proceso Nr. 4-05-3-06718-2012-9

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

79.1; 45.4.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012 m. spalio 3 d., 18 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chevrolet Kalos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nedavė kelio kitam automobiliui („Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, apgadintos abi transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 119 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė 2012 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. M. pripažino kaltu padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 150 litų baudą. Šį nutarimą R. M. apskundė.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. spalio 15 d. nutarimą R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį, prašo panaikinti ją bei 2012 m. spalio 15 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis surašyta netaisyklinga lietuvių kalba, paremta išimtinai subjektyviais „įrodymais" ir motyvais, tai yra autoįvykio avarijos sukėlėjo, jo tėvo ir draugės melagingais teiginiais bei skundžiamos institucijos - policininkų, atvykusių į autoįvykio vietą, parodymais, kurie ir patys neneigė, kad žino apie įvykį tik tiek, kiek matė situaciją atvykę maždaug valandą po avarijos. Teisėjas turėjo įvertinti tai, kad šie liudytojai byloje yra atsakovai. Skunde taip pat pažymima, kad nerealu, jog liudytojai M. S. ir R. D. S. liudytų patys prieš save, todėl teismas neturėjo jų parodymų priimti kaip svarbių ir esminių. Teismas niekaip nevertino ir to, kad M. S. automobilis stovėjo ne eismo kryptimi, o kampu į (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastatą, ir tokiu nevertinimu įteisino M. S. parodymus, neva jis atvyko iš miesto, o ne išvažiavo iš parkavimo vietos. Nutartyje neteisingai konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad policijos pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes. Apelianto nuomone, jei kelių policininkai būtų tinkamai kreipęsi ir pareikalavę (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo medžiagos, ją būtų gavę. Be to, atsitrenkimas į jo mašiną įvyko be jokio išankstinio signalo, tačiau vairuotojas M. S. teismo salėje savo „parodymus" papildė teigdamas, kad naudojo garsinį signalą. Taip pat teismas turėjo vertinti ir tai, kad vairuotojas M. S. yra dar neturintis įgūdžių vairuotojas, o jis turi vairavimo patirtį ir transporto priemones vairuoja nepertraukiamai nuo 1990 metų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinkama, prašoma skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. M. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Kelių eismo taisyklių 119 p. nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Visuma ištirtų įrodymų patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad R. M. pažeidė minėtą reikalavimą, t. y., važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu. R. M. veiksmų kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymais, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų E. Č. ir R. N. tarnybiniais pranešimais ir jų apklausų teismo posėdžio metu parodymais. Liudytojai M. S., R. D. S. ir K. P. parodė, kad atvažiavus į stovėjimo aikštelę, pareiškėjo automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį M. S. vairuojamą automobilį. Liudytojų parodymus patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurios duomenų tikrumą abu vairuotojai patvirtino savo parašais. Ši schema patvirtina, kad automobilis „Chevrolet Kalos“ nebuvo baigęs išvažiavimo manevro, kadangi joje užfiksuota, jog priekinis automobilio ratas yra 1,20 m atstumu arčiau šaligatvio nei užpakalinis ratas, kas paneigia pažeidėjo parodymus apie tai, kad susidūrimas įvyko jam sustojus, t. y. pabaigus važiuoti atbuline eiga ir ruošiantis važiuoti į priekį. Byloje esančiais duomenimis pagrįstai nustatyta, kad M. S. atvažiavo į stovėjimo aikštelę, o ne išvažinėjo iš jos, kaip pažeidėjas teigė teisminio bylos nagrinėjimo metus ir nurodė savo apeliaciniame skunde.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. M. apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos apylinkės teisme ir kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismas buvo išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs kaip nepagrįstus pažeidėjo argumentus dėl to, kad teismas neturėjo vadovautis suinteresuotų asmenų parodymais. Kadangi liudytojų M. S., R. D. S. ir K. P. parodymus patvirtina kitos nustatytos objektyvios aplinkybės, teismas juos pagrįstai vertino kaip patikimus. Be to, LR ATPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad policijos pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai sudarė eismo įvykio vietos schemą, atliko reikalingus matavimus, užfiksavo automobilių padėtį po eismo įvykio. Be to, pareigūnai kreipėsi į prekybos centro apsaugos darbuotojus dėl eismo įvykio vietos vaizdo įrašo, taigi atliko visus įmanomus veiksmus.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. S. tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybę, kad automobilių atsitrenkimo metu jis signalizavo, norėdamas atkreipti pažeidėjo dėmesį. Jau iš pirminio M. S. paaiškinimo matyti, kad vairuotojas buvo parodęs, kad artėjant R. M. automobiliui jis naudojo garsinį automobilio signalą (b. l. 13). Nors vertinant pažeidėjo kaltę, apeliantas prašo atsižvegti ir į jo turimą vairavimo patirtį, tačiau iš pažymos apie baustumą matyti, kad R. M. praeityje buvo baustas už Kelių eismo pažeidimus (nuobaudos negaliojančios) (b.l. 21-22). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio prtotokolo matyti, kad teismo nutartyje liudytojų parodymai surašyti tinkamai ir pažodžiui, todėl nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai dėl neteisingai ir netaisyklinga kalba surašytos teismo nutarties. Aukštesniojo teismo nuomone, skunde nurodyti apelianto teiginiai nepagrįsti ir jų pagrindu apeliantas tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apleiaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis LR ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                       Algimantas Smolskas