Civilinė byla Nr. e2S-300-589/2022

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00080-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-893-1147/2022 pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, O. E. ir M. P..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. P. (toliau – ir palikėjo) mirties, o jei teismas atsisakytų nustatyti prašomą juridinį faktą – atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui po sutuoktinio A. P. mirties priimti.

2.       Teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateiktame pareiškime nenurodyta ir nėra pateikto patvirtinimo / sutikimo, ar suinteresuoti asmenys O. E. ir M. P. sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu sutinka, reikalinga pareiškime nurodyti minėtų asmenų elektroninio pašto adresus. Teismas pažymėjo, kad pareiškime nurodyta, jog suinteresuotas asmuo M. P. gyvena užsienyje, tačiau nenurodyta, ar ji yra Lietuvos Respublikos pilietis (-ė). Nuo šios aplinkybės priklauso procesinio dokumento įteikimo šiam suinteresuotam asmeniui tvarka. Jeigu šis proceso dalyvis nėra Lietuvos Respublikos pilietis (-ė), procesiniai dokumentai užsienyje jam turi būti įteikiami per užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją, todėl įteikiami procesiniai dokumentai (pareiškimas ir jo priedai) turi būti išversti į valstybės, į kurią siunčiami procesiniai dokumentai, valstybinę kalbą arba viena iš valstybinių kalbų. Teismas taip pat nurodė, kad pagal pateiktus duomenis palikėjas mirė būdamas susituokęs. Pareiškėja pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, kuriuose nurodytas butas ir garažas, priklausantys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau nepateikta įrodymų apie visą tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą. Todėl byloje yra būtini duomenys apie palikėjo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą (jeigu toks yra). Taip pat yra būtini duomenys apie palikėjo sutuoktinės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą (jeigu toks yra), įgytą santuokos su palikėju metu. Minėtos nutarties pareiškėja neskundė, todėl ji įsiteisėjo.

3.       2022 m. vasario 24 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo bei jo priedus: 2022 m. vasario 23 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. GR. 3A-1553, 2022 m. vasario 23 d. pažymą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą Nr. 30266144 iš Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro. Minėtame prašyme pareiškėja prašė suinteresuotiems asmenims O. E. ir M. P. įteikti procesinius dokumentus bendra tvarka, t. y. ne elektroninių ryšių priemonėmis. Nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis, suinteresuotas asmuo M. P. yra Lietuvos Respublikos pilietė. Taip pat pažymėjo, kad pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir gavo informaciją, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotos nuosavybės teisės tik į tą patį nekilnojamjį turtą, kurio dokumentus pridėjo prie pareiškimo. Dėl transporto priemonių kreipėsi į VĮ „Regitrą”, bet atsakymo dar negavo. Prašė leisti šį atsakymą pateikti iki teismo posėdžio dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjos O. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtą.

5.       Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą pareiškėja nepašalino visų 2022 m. vasario 15 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų apie palikėjo vardu, taip pat jo sutuoktinės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą (jeigu toks yra), įgytą santuokos su palikėju metu. Pareiškėja taip pat neprašė pratęsti nustatyto termino trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėja O. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Nurodo, kad teismas nepateisinamai formaliai sprendė pareiškimo priėmimo klausimą ir taip neleido jai realiai pasinaudoti teismine gynyba. Pažymi, kad iš skundžiamos nutarties neaišku, ar ji nepateikė duomenų apie nekilnojamąjį, ar apie kitą turtą. Kadangi duomenys iš VĮ Registrų centro į bylą pateikti, galima numanyti, kad teismas laikė ją nepateikus duomenų apie kitą nepatikslintą turtą, tikriausia apie transporto priemones. Tačiau reikalavimas pateikti duomenis apie kitą turtą, yra ydingas ne tik dėl to, kad tokie duomenys bylai nebūtini, bet ir todėl, kad yra neaiškus ir dviprasmiškas.

8.       Net jei ir laikyti, kad duomenų apie nepatikslintą kitą turtą nepateikimas yra pareiškimo trūkumas (nors mano, kad taip nėra), savaime tas nesudaro pagrindo nepriimti pareiškimo. Teismas galėjo ir turėjo trūkstamus duomenis leisti pateikti vėliau, ko ji ir prašė, arba gauti pats. Pagaliau, jeigu teismas laikė, kad duomenis apie kitą turtą turi būtinai pateikti ji pati ir pareiškimo priėmimo stadijoje, teismas galėjo ir turėjo nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti, paaiškindamas kodėl ir apie kokį konkretų kitokį turtą trūksta informacijos.

9.       VĮ Turto bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo O. P. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, pareiškėjai nepašalinus pareiškimo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateisinamai formaliai sprendė pareiškimo priėmimo klausimą ir taip neleido jai realiai pasinaudoti teismine gynyba. Apeliantės nuomone, net jei ir laikyti, kad duomenų apie nepatikslintą kitą turtą nepateikimas yra pareiškimo trūkumas, savaime tas nesudaro pagrindo nepriimti pareiškimo.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

14.       Atsižvelgęs į nurodytą išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai išsprendė trūkumų šalinimo klausimą. Apeliantė, vykdydama 2022 m. vasario 15 d. teismo nutartį, pateikė VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 23 d. pažymą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą Nr. 30266144, patvirtinančią, kad apeliantės ir mirusio sutuoktinio (palikėjo) vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, registrų įrašų Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė 2022 m. vasario 23 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo taip pat nurodė, kad kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl informacijos apie jos ir mirusio sutuoktinio (palikėjo) vardu registruotas transporto priemones, tačiau šios informacijos dar negavo, todėl prašė leisti pastaruosius duomenis pateikti iki posėdžio dienos. Kadangi, nagrinėjant bylas dėl palikimo prėmimo valdymu fakto nustatymo, išsamūs duomenys apie palikimo sudėtį nėra būtini, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie palikėjo vardu, taip pat jo sutuoktinės (apeliantės) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą (jeigu toks yra), įgytą santuokos su palikėju metu, t. y. nepašalino visų 2022 m. vasario 15 d. teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 5 punkto reikalavimus teismas privalo taikyti įrodymų sąsajumo taisyklę, t. y. teismas privalo priimti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurie yra susiję su byla, nes patvirtina arba paneigia bylai reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant pareiškimo dėl palikimo prėmimo valdymu fakto nustatymo priėmimo klausimą teismas privalo atsižvelgti į CPK 179 straipsnio 2 dalies, 443 straipsnio 8 dalies ir 159 staipsnio 1 dalies nuostatas, leidžiančias teismui tokio pobūdžio bylose būti aktyviam ir rinkti įrodymus, jeigu, teismo nuomone, tokie įrodymai yra susiję su byla ir padės teisingai ir operatyviai ją išnagrinėti. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl be teisėto pagrindo konstatavo, kad nėra pašalinti pareiškimo trūkumai, ir šiuo pagrindu pareiškimą paliko nenagrinėtu (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškimo priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti asmens teisę nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 3 punktas). Pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl, panaikinus nutartį, šio klausimo nagrinėjimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                        Rita Dambrauskaitė