Civilinė byla Nr. e2S-372-936/2022 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06497-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.3.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų pareiškėjo M. K. ir suinteresuoto asmens (kreditorės) I. K. atskiruosius skundus, suinteresuoto asmens kreditoriaus V. P. pareiškimą dėl prisidėjimo prie M. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d nutartimi pareiškėjui M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 27 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame nurodoma, kad nemokumo administratoriui per teismo nustatytą 30 dienų terminą buvo pateikti M. K. kreditorių, t. y. antstolės N. Š.-S., I. K., Luminor Bank AS, UAB „NILL NILL“, P. P., UAB „Sagatėja“, AB Swedbank, UAB „Venecija LT“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus, V. P., V. G., UAB „Vilmstata“, reikalavimai su jais pagrindžiančiais dokumentais.

3.       Nemokumo administratorius nurodė, kad gavo bankrutuojančio asmens M. K. pareiškimą dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų ginčijimo – bankrutuojantis asmuo nesutinka su V. G. ir UAB ,,Vilmstata” kreditoriniais reikalavimais bei pateikė tai grindžiančius argumentus.

4.       2021 m. lapkričio 17 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patikslinti bankrutuojančio asmens kreditorius reikalavimus ir į kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Domus estate” su 29151, 78 Eur finansiniu reikalavimu.

5.       2021 m. lapkričio 19 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patikslinti bankrutuojančio asmens kreditorinius reikalavimus ir sumažinti Luminor Bank AS finansinius reikalavimus iki 262 065,66 Eur.

6.       2021 m. lapkričio 22 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patikslinti bankrutuojančio asmens kreditorinius reikalavimus ir patvirtinti papildomą I. K. finansinį reikalavimą 24981,67 Eur sumai.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas klausimą dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti sprendė žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 22 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi bankrutuojančio fizinio asmens M. K. nemokumo administratoriaus UAB „Skolvada“ prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens M. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimą atidėjo kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3061-560/2021.

8.1.       Teismas patvirtino neginčijamus M. K. kreditorių, t. y. antstolės N. Š.-S., Luminor Bank AS, UAB „NILL NILL“, P. P., UAB „Sagatėja“, AB Swedbank, UAB „Venecija LT“, VMI, VSDFV Vilniaus skyriaus, UAB „Domus estate“ ir I. K. (dalį), reikalavimus.  

8.2.       Teismas nurodė, kad I. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie jos nurodomo finansinio reikalavimo, grindžiamo M. K. išlaikymo jų vaikams G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), neteikimu, pagrįstumą, todėl netvirtino I. K. pareikšto kreditorinio reikalavimo 108000 Eur sumai.  

8.3.       Teismas nustatė, kad V. P. pareikštas kreditorinis reikalavimas grindžiamas 2019 m. kovo 25 d. Obligacijų pasirašymo sutartimi, 2021 m. balandžio 8 d. Obligacijų pirkimo sutartimi, 2021 m. balandžio 30 d. Užbaigimo aktu bei 2020 m. lapkričio 6 d. M. K. Laidavimo sutartimi, kurių pagrindu V. P. nurodo, jog yra įgijęs reikalavimo teisę į M. K. kaip solidarią prievolę turintį bendraskolį 615774,63 Eur sumai. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3061-560/2021 pagal ieškovų UAB „Pilaitės investicijos“ ir UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovams Informuotiesiems investuotojams skirtam atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektui (investicinis fondas) „ORION Private Debt Fund I“, V. P. ir UAB „Perfect Idea“ dėl 2019 m. kovo 25 d. Obligacijų pasirašymo sutarties ir 2021 m. balandžio 6 d. Obligacijų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, t. y. dėl sandorių, kurių pagrindu V. P. prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą M. K. bankroto byloje, teisėtumo. Teismo vertinimu, šio ginčo neišsprendus, V. P. finansinis reikalavimas M. K. bankroto byloje negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėjo, kad sustabdžius reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3061-560/2021 nagrinėjamas ginčas, nėra paneigiama kreditoriaus V. P. teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimą. Atsižvelgdamas į tai, klausimo dėl V. P. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sprendimą teismas atidėjo kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3061-560/2021.

8.4.       Teismas nustatė, jog UAB „Vilmstata“ ir M. K. sieja paskolos teisiniai santykiai, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo sudarytos aštuonios paskolų sutartys, kurių pagrindu UAB „Vilmstata“ M. K. suteikė paskolą bendrai 800000 Eur sumai. M. K. 2018 m. balandžio 18 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti UAB „Vilmstata“ 800000 Eur. Šio vekselio išdavimas patvirtintas Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S.. M. K. numatytu terminu grąžinus tik dalį (200000 Eur) suteiktos paskolos, 2020 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš vekselio davėjo M. K. UAB „Vilmstata“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 600000 Eur, 2190,92 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 602190,92 Eur ir 6 proc. metinių palūkanas nuo negrąžintos sumos (600000 Eur), susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. Nurodė, kad šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių nei nemokumo administratorius, nei pareiškėjas neginčijo. 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdymui antstolei N. Š.-S. (vykdomosios bylos numeris 0033/20/01272). Iškėlus M. K. fizinio asmens bankroto bylą, 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolės N. Š.-S. patvarkymu minėtas vykdomasis dokumentas (2020 m. gruodžio 29 d. vykdomasis įrašas), taip pat ir 2018 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, buvo persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas nustatė, kad UAB „Vilmstata” reikalavimas kyla iš vekselio ir vykdomojo įrašo, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti ar ginčijami teismine tvarka, todėl patvirtintino UAB „Vilmstata” pareikštą 629497,79 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

8.5.       Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėją M. K. ir V. G. sieja paskolos teisiniai santykiai, atsiradę paskolos sutarčių pagrindu. Paskolos teisinius santykius patvirtina ir M. K. notarine tvarka išduoti du paprastieji neprotestuotini vekseliai, kurie patvirtinti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S. – 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 300000 Eur; bei 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 700000 Eur. 2021 m. sausio 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš vekselio davėjo M. K. vekselio turėtojo V. G. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 300000 Eur, 920,44 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 300920,44 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos (300000 Eur), susidariusios nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. Antstolė N. Š.-S. buvo pradėjusi vykdymo (išieškojimo) veiksmus šio vykdomojo dokumento pagrindu (vykdomosios bylos numeris 0033/21/00120), tačiau M. K. iškėlus bankroto bylą, 2021 m. rugsėjo 23 d. antstolės patvarkymu vykdomasis dokumentas – 2021 m. sausio 25 d. vykdomasis įrašas bei 2019 m. balandžio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Apeliantas M. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, prašydamas nutarties dalis dėl UAB „Vilmstata“ finansinio reikalavimo, dėl V. G. finansinio reikalavimo, dėl V. P. finansinio reikalavimo, dėl I. K. finansinio reikalavimo panaikinti ir grąžinti šių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9.1.       Apelianto vertinimu, kreditoriaus UAB „Vilmstata“ pareikšto finansinio reikalavimo bankroto byloje pagrindą sudarančių paskolos sutarčių su vėlesniais pakeitimais ir papildymais bei šių paskolos sutarčių pagrindu išduoto vekselio bei vykdomojo įrašo ginčijimo (prašymo pripažinti prievolę įvykdyta) teismine tvarka faktas sudaro objektyvias kliūtis finansinio reikalavimo tvirtinimui. Tiek pareiškėjas, tiek nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose ir teismui teiktuose paaiškinimuose bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021, kurioje dar iki nemokumo bylos iškėlimo dienos nemokus asmuo pareiškė reikalavimą UAB „Vilmstata“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir kompensacijos priteisimo, t. y. šioje byloje ieškovas M. K. reiškia reikalavimą kreditoriui dėl prievolės, iš kurios kreditorius kildina savo finansinį reikalavimą (paskolos sutarčių ir kaip garanto išduoto vekselio, bei jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo), pripažinimo įvykdyta (pasibaigusia). Esant nagrinėjamai civilinei bylai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, kurios pagrindu UAB „Vilsmtata“ reiškia kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, sprendžiant kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą bankroto byloje, tokia aplinkybė sudarytų kliūtį teismui priimti procesinį sprendimą, konstatuojantį kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Teismo nutarties dalis nagrinėjamu klausimu turi būti panaikinta dėl to, kad reikalavimas yra patvirtintas, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, būtent – sandorio, kurio pagrindu atsirado kreditoriaus reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo ir galiojimo. Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta yra sprendžiama kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021, kuri kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo metu dar buvo neišnagrinėta. Pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. e2-2190-258/2021 nagrinėjimas ne nemokumo byloje ir net ne nemokumo bylą nagrinėjančiame teisme laikytinas neracionaliu procesu ir yra nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu. Taip pat nurodė, kad kreditorius, reikšdamas finansinį reikalavimą, nurodė ir paprašė patvirtinti 6 proc. dydžio procesines palūkanas išduoto vykdomojo įrašo pagrindu, o teismas tokį reikalavimą nepagrįstai tenkino. Pažymėjo, kad ši reikalavimo dalis yra akivaizdžiai neteisėta, pareikšta nesant teisinio pagrindo, todėl naikintina.

9.2.       2021 m. spalio 29 d. pareiškėjas M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti V. G. 700000 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3149-653/2021, ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas išaiškino, kad ginčas yra teismingas M. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes tai iš esmės yra kreditorinio reikalavimo ginčijimo klausimas, nagrinėtinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovas M. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su tuo pačiu ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-36877-925/2021, atsisakė priimti ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir išaiškino ieškovui, kad su pateiktu ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus apygardos teismą. Tokia situacija yra negalima ir netoleruotina. Apelianto nuomone, teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, privalėjo priimti nemokaus asmens reiškiamą ieškinį dėl vekselių ginčijimo, ir šią bylą nagrinėti kartu su V. G. finansiniu reikalavimu bankroto byloje, nes šis ieškinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiu yra išimtinai susijęs su V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimu M. K. fizinio asmens bankroto byloje, nes V. G. savo kreditorinį reikalavimą grindžia būtent šiuo 2019 m. balandžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Formalus konstatavimas, kad V. G. reikalavimą patvirtina išduoti vekseliai ir vieno iš jų pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, neatitinka teismo sprendimui keliamų išsamumo, patikimumo, teisėtumo ir teisingumo reikalavimų. Be to pažymėjo, kad šioje konkrečioje situacijoje teismas padarė teisės taikymo klaidą dar ir šiuo aspektu, kad vėl (kaip ir UAB „Vilmstata“ atveju) patvirtino 6 procentų dydžio procesinių palūkanų mokėjimo pareigą nemokiam asmeniui, nors jokio civilinio proceso teisme nebuvo ir tokio susitarimo tarp šalių nėra ir nebuvo.

9.3.       Teismas, nusprendęs stabdyti V. P. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3061-560/2021, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, nes, pirma, nėra jokios bylos dėl laidavimo sutarties ginčijimo, antra, nėra tiesioginio teisinio dviejų nagrinėjamų bylų ryšio, ir trečia, nėra jokio reikšmingo teisinio fakto, kurį būtina nustatinėti kitoje byloje ir ko negali padaryti (negalėjo padaryti) šios sudėties teismas.

9.4.       Nurodė, kad I. K. finansinis reikalavimas fizinio asmens M. K. nemokumo byloje yra pareikštas ginant nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Šis finansinis reikalavimas savo esme yra ieškinys dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir teismas šį reikalavimą privalėjo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles. Teismas, privalėdamas būti aktyvus tokio pobūdžio ginče, šios pareigos neįvykdė, formaliai konstatuodamas, kad reikalavimą pateikė ne vaikai (mažamečiai), o jų mama, bei nurodydamas, kad nėra pateikti įrodymai patvirtinantys reiškiamą reikalavimą. Prie vaikų išlaikymo M. K. visiškai neprisidėjo (neskaitant tų kelių teismo nutartyje nurodytų pavedimų), taigi yra realiai skolingas I. K. nurodytą sumą vaikų išlaikymui ir privalo šią sumą sumokėti. Teigė, kad I. K., teikdama finansinį reikalavimą nemokumo byloje, tokius įrodymus, kuriuos turėjo ir kurios galėjo pateikti, yra pateikusi, o apeliantas pripažįsta visas I. K. nurodytas faktines aplinkybes ir jas neginčijamai patvirtina.

10.       Apeliantė I. K. nurodė, kad pareiškė finansinį reikalavimą nemokaus fizinio asmens M. K. bankroto byloje, gindama nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Taigi šis pareikštas finansinis reikalavimas savo esme yra ieškinys dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir teismas šį reikalavimą privalėjo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles. Susipažinus su teismo nutartimi ir posėdžio garso įrašu, tapo akivaizdu, kad ginčo teisenos taisyklės šiame procese nebuvo taikomos, t. y. ši byla nebuvo išskirta į atskirą civilinę bylą, kurioje būtų buvę galima suformuoti savo galutinius reikalavimus juos patikslinant (jeigu teismas mano, kad tikslinimo poreikis egzistuoja, atsižvelgiant į teismo motyvaciją ginčo nutarties 30 punkte), surinkti reikalingus įrodymus, išklausyti šalis, ištirti įrodymus, dėl jų pasisakyti, bei sudaryti galimybę šalims pasakyti baigiamąsias kalbas ir tokiu būdu išlaikius ginčo teiseną reglamentuojančių procesinių normų reikalavimus priimti teisingą, motyvuotą ir teisėta teismo baigiamąjį dokumentą tokio pobūdžio ginče. Teismas, privalėdamas būti aktyvus tokio pobūdžio ginče (išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimas ir nemokumo byla tokią pareigą teismui suponuoja), šios pareigos neįvykdė, formaliai konstatuodamas pareikšto reikalavimo subjekto ydingumą (t. y. klaidingai nurodydamas, kad ieškinį (finansinį reikalavimą turėjo reikšti nepilnamečiai vaikai (kuriems atitinkamai 11 ir 7 metai), o ne jų mama (pareiškėja)), bei konstatavęs, kad nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys reiškiamą reikalavimą, visiškai ignoruodamas tą aplinkybę, kad nemokus asmuo su reiškiamu reikalavimu, faktinėmis aplinkybėmis sutinka, jas pripažįsta ir jų neginčija.

11.       Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie M. K. atskirojo skundo, prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo tvirtinti suinteresuoto asmens finansinį reikalavimą yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. 

12.       Suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašė apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankrutuojančio M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria atidėtas V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, nutraukti; bankrutuojančio asmens M. K. ir suinteresuoto asmens I. K. atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti UAB „Vilmstata“ ir V. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.       Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog UAB „Vilmstata“ kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais – galiojančiu 2018 m. balandžio 18 d. vekseliu ir 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomuoju įrašu. Visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi UAB „Vilmstata“ yra įtraukta į bankrutuojančio M. K. kreditorių sąrašą su 629497,79 Eur finansiniu reikalavimu, o M. K. atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro jokio pagrindo priešingos išvados konstatavimui, taip pat ir UAB „Vilmstata“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. M. K. neginčija paskolos teisinių santykių egzistavimo, t. y. savo prievolių UAB „Vilmstata“ buvimo. Juo labiau, bankroto bylos inicijavimo proceso metu M. K. pripažino, jog UAB „Vilmstata“ yra jo kreditorius, turintis 609686,81 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą – tai nurodė savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei pats UAB „Vilmstata“ įtraukė į pateiktą teismui kreditorių sąrašą. Nepaisant šių aplinkybių, M. K. vėliau – kreditorinių reikalavimų tvirtinimo procese nesąžiningai, akivaizdžiai vengdamas prievolių UAB „Vilmstata“ vykdymo, visiškai nepagrįstai jau ginčija UAB „Vilmstata“ kreditorinį reikalavimą, be kita ko, dirbtinai inicijuoja ir kitus teisminius procesus. Civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 nagrinėjamo ginčo nėra jokio pagrindo vertinti kaip M. K. bankroto byloje UAB „Vilmstata“ pareikšto finansinio reikalavimo ginčijimo. UAB „Vilmstata“ kreditorinį reikalavimą pareiškė būtent ieškovo prievolių (paskolos) pagrindu, kurių M. K. ne tik, kad neginčija, bet priešingai, savo skolinius neįvykdytus įsipareigojimus UAB „Vilmstata“ pripažįsta. Tuo tarpu minimoje civilinėje byloje inicijuotu ginču M. K. visiškai nepagrįstai siekia prievolę UAB „Vilmstata“ pripažinti pasibaigusia sudarius 2018 m. gruodžio 21 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kas sąlygoja M. K. nesąžiningą elgesį savo kreditorių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2190-258/2021 M. K. 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškė atsisakymą nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti. Nėra jokio pagrindo ginčyti UAB „Vilmstata“ kreditorinio reikalavimo, kurio pagrįstumas ir dydis jau yra nustatytas vykdomąjį dokumentą išdavusio kompetentingo asmens (šiuo atveju 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą išdavusio notaro), juo labiau kad buvo pradėtas ir vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo. Esant akivaizdiems UAB „Vilmstata“ pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtinantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai UAB „Vilmstata“ įtraukė į M. K. kreditorių sąrašą su 629497,79 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. M. K. visiškai nepagrįstai kvestionuoja palūkanų mokėjimą, nes UAB „Vilmstata“ prašyme numatytos palūkanos apskaičiuotos ir numatytos antstolės N. Š.-S. 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkyme.

12.2.       M. K.

12.3.       M. K. ir I. K. atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai nesudaro jokio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos nutarties dalies, kuria netenkintas I. K. reikalavimas dėl 108000 Eur kreditorinio reikalavimo netvirtinimo, nes pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo I. K. įtraukti į M. K. kreditorių sąrašą su 108000 Eur kreditoriniu reikalavimu, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, I. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie jos nurodomo finansinio reikalavimo pagrįstumą. I. K. reiškia „dirbtinį“ reikalavimą M. K., taip sąmoningai siekdama kartu su M. K. daryti įtaką kreditorinių reikalavimų bendrai sumai ir proporcijoms, t. y. kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams, tuo pačiu ir bankroto procesui. I. K. kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas M. K. išlaikymo vaikams nemokėjimu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju į kreditorių sąrašą turėtų būti traukiama ne I. K., o nepilnamečiai vaikai, kuriems toks M. K. įsiskolinimas būtų susidaręs. Pažymėjo, jog išlaikymas yra teikiamas / priteisiamas būtent nepilnamečiams vaikams, o ne vienam iš tėvų – šiuo atveju I. K.. Byloje neginčytina, jog M. K. nepilnamečiai vaikai tokio reikalavimo nemokumo administratoriui net nėra pareiškę. I. K. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog M. K. nuo 2010 m. liepos 22 d. neteikė sūnui ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. neteikė dukrai išlaikymo. Nėra jokio pagrindo išvadai, jog I. K. ir M. K. iki 2018 metų (kaip nurodo I. K.) kartu gyvenant viename būste, M. K. nebūtų teikęs vaikams išlaikymo. Be to, suinteresuotų asmenų žiniomis, iki 2018 metų M. K. su vaikais dažnai atostogaudavo užsienio kurortuose, kas neabejotinai patvirtina M. K. rūpinimąsi vaikais. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, jog M. K. išlaikymo vaikams neteikia iki šiol. M. K. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodyta nei I. K., nei nepilnamečiai vaikai G. K. ir P. K., kas sąlygoja, jog bankroto bylos inicijavimo metu M. K. nelaikė savęs skolininku jų atžvilgiu.

12.4.       M. K. kvestionuojama skundžiamos nutarties dalis, kuria atidėtas V. P. kreditorinio reikalavimo nagrinėjimas, yra neskundžiama, todėl M. K. atskirojo skundo dalis dėl V. P. kreditorinio reikalavimo negali būti apeliacijos objektu, ir todėl dėl šios skundžiamos nutarties dalies apeliacinis procesas nutrauktinas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai V. P. pareikštą kreditorinį reikalavimą pripažino ginčytinu, nes ieškinio teisenos tvarka yra kvestionuojamas 2019 m. kovo 25 d. Obligacijų pasirašymo sutarties ir 2021 m. balandžio 8 d. Obligacijų pirkimo sutarties teisėtumas. Akivaizdu, jog pripažinus pirmiau minėtas sutartis negaliojančiomis, V. P. neturėtų reikalavimo teisės į M. K. kaip laiduotoją, kuris 2020 m. lapkričio 6 d. Laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už prievolių pagal 2019 m. kovo 25 d. Obligacijų pasirašymo sutartį neįvykdymą. Priešingu atveju, V. P. įtrauktus į M. K. kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu, kurio teisėtumas ginčijamas teismine tvarka, turėtų neigiamos įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms.

12.5.       Suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „NILL NILL“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašė M. K. ir I. K. atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad paduoti atskirieji skundai nepagrįsti, juose nurodomi argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, o bankrutuojančio asmens elgesys kuomet prieštaraujama „jam nenaudingų“ kreditorių įtraukimui į kreditorių sąrašą su reikalavimais, grindžiamais rašytiniais įrodymais, kuriuos pats M. K. yra pasirašęs/išdavęs, nepaisant to, jog anksčiau juos yra pripažinęs inicijuojant bankroto bylos iškėlimą, taip pat ir kitose nagrinėjamose bylose, tik patvirtina nesąžiningus M. K. veiksmus, neteisėtai vengiant atsiskaitymo su savo kreditoriais. Matyti, kad M. K. šiuo bankroto procesu siekia ne savo mokumo atkūrimo, o įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo. Į bankroto bylą pateikti UAB „Vilmstata“ ir V. G. kreditoriniai reikalavimai ir juos pagrindžiantys įrodymai, aiškiai patvirtina šių kreditorių reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo jų ginčijimui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas sprendė dėl UAB „Vilmstata“ finansinio reikalavimo, dėl V. G. finansinio reikalavimo, dėl V. P. finansinio reikalavimo, dėl I. K. finansinio reikalavimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.  

Dėl suinteresuoto asmens UAB „Vilmstata“ rašytinių paaiškinimų priėmimo

16.       2022 m. sausio 21 d. suinteresuotas asmuo UAB „Vilmstata“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas juos priimti ir juose nurodytus argumentus vertinti nagrinėjant ginčą iš esmės.

17.       Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Pagal CPK 318 straipsnio 3 dalį atsiliepimai į apeliacinį (atskirąjį) skundą, gauti praleidus nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą papildymo ar pakeitimo apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato. Darytina išvada, kad bet koks atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį papildymas yra leidžiamas tik iki atitinkamai skundo ar atsiliepimų pateikimo termino, kuris nagrinėjamu atveju yra suėjęs, pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų ir pridedamų dokumentų, kuriais iš esmės pakartojami atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai, nepriima.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d nutartimi pareiškėjui M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d.

19.       2021 m. spalio 27 d., 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 19 d., 2021 m. lapkričio 22 d. teisme gauti nemokumo administratoriaus prašymai dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuose nurodoma, kad nemokumo administratoriui buvo pateikti M. K. kreditorių, t. y. antstolės N. Š.-S., I. K., Luminor Bank AS, UAB „NILL NILL“, P. P., UAB „Sagatėja“, AB Swedbank, UAB „Venecija LT“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, V. P., V. G., UAB „Vilmstata“, UAB „Domus estate”, reikalavimai su jais pagrindžiančiais dokumentais.

20.       Bankrutuojantis fizinis asmuo M. K. nesutiko su kreditorių V. G. ir UAB „Vilmstata“ finansinių reikalavimų tvirtinimu, nemokumo administratorius prašė jų netvirtinti.

21.       Su suinteresuotų asmenų I. K. ir V. P. finansinių reikalavimų tvirtinimu nesutiko suinteresuoti asmenys V. G. ir UAB „Vilmstata“.

Dėl kreditoriaus UAB „Vilmstata“ finansinio reikalavimo 

22.       Nustatyta, kad UAB „Vilmstata“ pareikštas kreditorinis reikalavimas M. K. yra grindžiamas 2020 m. gruodžio 29 d. išduotu vykdomuoju įrašu išieškoti iš vekselio davėjo M. K. UAB „Vilmstata“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 600000 Eur, 2190,92 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 602190,92 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, t. y. 600000 Eur, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. Vykdomasis įrašas išduotas 2019 m. balandžio 18 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėti UAB „Vilmstata“ 800000 Eur. Vykdomąjį dokumentą vykdžiusi antstolė N. Š.-S. 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad M. K. skolos ir palūkanų likutis sudaro 629497,79 Eur, iš jų 601684,09 Eur skola ir 27813,70 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki 2021 m. rugsėjo 22 d. imtinai.

23.       Apeliantas nesutikimą su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl UAB „Vilmstata“ ginčijamo 629497,79 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021, kurioje dar iki nemokumo bylos iškėlimo dienos apeliantas M. K. pareiškė reikalavimą UAB „Vilmstata“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir kompensacijos priteisimo, t. y. šioje byloje ieškovas M. K. reiškia reikalavimą kreditoriui dėl prievolės, iš kurios kreditorius kildina savo finansinį reikalavimą (paskolos sutarčių ir kaip garanto išduoto vekselio, bei jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo), pripažinimo įvykdyta (pasibaigusia). 

24.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2190-258/2021 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei UAB „Vilmstata“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir kompensacijos priteisimo yra 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutraukta, ieškovui atsisakius nuo ieškinio. Nutartis įsiteisėjusi.

25.       Nustačius, kad civilinė byla, kurios išnagrinėjimas, apelianto vertinimu, turėtų tiesioginės įtakos UAB „Vilmstata“ kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimui, yra baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nėra pagrindo tenkinti M. K. atskirojo skundo jame nurodytais argumentais.

26.       Apelianto argumentas dėl patvirtintos 6 proc. metinių palūkanų reikalavimo dalies neteisėtumo atmestinas, kadangi pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27.       Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Vilmstata“ 629497,79 Eur finansinis reikalavimas fizinio asmens M. K. bankroto byloje.

Dėl kreditoriaus V. G. finansinio reikalavimo

28.       Nustatyta, kad V. G. pareikštas kreditorinis reikalavimas M. K. yra grindžiamas 2019 m. balandžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 300000 Eur, ir 2019 m. balandžio 18 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo M. K. įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. besąlygiškai sumokėti V. G. 700000 Eur. 2019 m. balandžio 18 d. paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 300000 Eur mokėjimo pagrindu, išduotas 2021 m. sausio 25 d. išduotu vykdomasis įrašas išieškoti iš vekselio davėjo M. K. vekselio turėtojo V. G. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 300000 Eur, 920,44 Eur išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, iš viso 300920,44 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, t. y. 300000 Eur, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo. Vykdomąjį dokumentą vykdžiusi antstolė N. Š.-S. 2021 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad M. K. skolos ir palūkanų likutis sudaro 314574,02 Eur (skola ir palūkanos, paskaičiuotos iki 2021 m. rugsėjo 22 d. imtinai). Kreditorius V. G. nurodė, kad dėl kito M. K. išduoto 2019 m. balandžio 18 d. vekselio 700000 Eur sumai į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė, todėl jo pagrindu išieškojimo procedūros dar nepradėtos. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. nėra sumokėjęs 700000 Eur sumos per minėtame vekselyje nustatytą terminą (iki 2020 m. gruodžio 15 d.), M. K. iki bankroto bylos iškėlimo dienos skolinis įsipareigojimas V. G. sudaro 730723,29 Eur, t. y. 700000 Eur skola ir 30723,29 Eur palūkanos. 

29.       Apeliantas nesutikimą su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl V. G. ginčijamo 1045297,31 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo iš esmės motyvuoja nemokaus asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimu, teismui atsisakius nagrinėti ieškinį dėl vekselių ginčijimo.

30.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. spalio 29 d. buvo gautas ieškovo M. K. ieškinys atsakovui V. G., prašant pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui V. G. 700000 Eur sumą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Ieškovui išaiškinta, kad ginčas yra teismingas M. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutartis įsiteisėjusi. 

31.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo M. K. fizinio asmens bankroto byloje, be kita ko, turės pasisakyti ir dėl nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių, susijusių su kreditoriaus pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. ir dėl vekselio teisėtumo, o šalys, įskaitant ir bankrutuojantį M. K., turės galimybę dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo pareikšti atsikirtimus bei teikti kreditorinį reikalavimą paneigiančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į fizinių asmenų bankroto proceso specifiką bei į tai, kad bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo yra priskirtos apylinkės teismų kompetencijai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad M. K. bankroto byloje bankroto administratorius ginčija kreditoriaus V. G. reikalavimą iš esmės tais pačiais pagrindais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra teismingas M. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui.

32.       Ieškovas M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė ieškinį atsakovui V. G., prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. balandžio 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas M. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui V. G. 700000 Eur sumą. Ieškovas nurodė, jog ieškinį teikia ieškovo fizinio asmens bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaudamasis FABĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo yra priskirtos apylinkės teismų kompetencijai bei atsižvelgdamas į tai, kad šis ieškinys yra susijęs su atsakovo kreditorinio reikalavimo, pareikšto ieškovo bankroto byloje, ginčijimu.

33.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atsisakyta priimti. Ieškovui išaiškinta, kad su pateiktu ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus apygardos teismą.

34.       Nustatyta, kad M. K. su tuo pačiu ieškiniu 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, pateikdamas bankroto byloje prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, išskirti V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti į atskirą bylą ir priimti M. K. ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip priešieškinį V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byloje.

35.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos bankroto bylą nagrinėjantis teismas, konstatavęs, kad ieškiniai, nors ir teikiami bankrutuojančio asmens, nagrinėjami bendra tvarka, t. y. ne fizinio asmens bankroto byloje, apelianto prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bei priimti M. K. ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu kaip priešieškinį V. G. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo byloje atmetė. Teismas nutarė, kad V. G. pareikštas 1045297,31 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas tvirtintinas, esant V. G. pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtinantiems įrodymams.

36.       Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

37.       Visų pirma, tam, kad būtų įgyvendinta asmens teisė į teisminę gynybą, teisminė gynyba būtų prieinama, efektyvi, jokie ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami (CPK 35 straipsnio 1 dalis). Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką (Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo.

38.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia neleistina situacija, kai apeliantui iš esmės buvo užkirsta galimybė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nepagrįstai apribota teisė ginčyti jam pareikštus kreditorinius reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą, neatsižvelgė į tai, kad prieš pateikdamas šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovas su analogišku ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3149-653/2021 atsisakė jį priimti ir išaiškino ieškovui, kad šis privalo kreiptis į jo bankroto bylą nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą. Turėdamas tokius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atsisakyti priimti. Šiuo atveju visiškai nereikšminga tai, kokiu būdu asmens kreipimasis į teismą užregistruotas (ar kaip ieškinys atskiroje byloje, ar kaip procesinis dokumentas jau nagrinėjamoje bankroto byloje, ar dar kitaip), svarbu, kad asmeniui teisminė gynyba būtų prieinama, o visi kiti procesiniai klausimai teisėjo sprendžiami laikantis CPK nuostatų ir taisyklių. Maža to, minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje aiškiai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju ginčas (dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu) yra teismingas M. K. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsižvelgiant ir į tai, kad M. K. bankroto byloje bankroto administratorius ginčija kreditoriaus V. G. reikalavimą iš esmės tais pačiais pagrindais.

39.       Antra, atsisakydamas priimti apelianto reikalavimus dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (ieškinį/priešieškinį), pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-62-790/2020. Pažymėtina, kad minėtoje byloje bankroto administratorius neginčijo kreditoriaus pareikšto reikalavimo, todėl atitinkami teismo išaiškinimai dėl ieškinio teismingumo yra neaktualūs šioje byloje, kurioje teismui perduotas spręsti bankroto administratoriaus ginčijamas kreditoriaus V. G. reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismingumo klausimas sprendžiamas įsigilinus tiek į fizinio asmens bankroto bylos eigą, tiek į reiškiamo procesinio dokumento turinį ir jame keliamus reikalavimus, t. y. teismingumo klausimas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1277-407/2021). Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl apelianto ieškinio teismingumo. 

40.       Pabrėžtina, kad teisinių vertybių konkurencijos prasme, didesne yra laikytina kuo operatyvesnis ir, savaime suprantama, teisingas bylos išnagrinėjimas, o ne siekis bet kokia forma išspręsti tarp teismų kylančius ginčus dėl bylos teismingumo. 

41.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto bankroto administratorius ginčija V. G. pareikštus kreditorinius reikalavimus, teigdamas, kad paskolos sutartys yra niekinės, tuo tarpu ir pats apeliantas pageidavo realizuoti teisę į teisminę gynybą ir ieškiniu/priešieškiniu ginčyti sandorį(-ius), kurie yra reiškiamo reikalavimo pagrindas, todėl šioje situacijoje teismo atsisakymas priimti apelianto (prieš)ieškinį galėtų būti traktuojamas kaip atsisakymas vykdyti teismui konstituciškai priskirtą teisingumo vykdymo funkciją. 

42.       Trečia, kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra atskira fizinio asmens bankroto procedūros stadija, kurios metu galutinai patikrinamas kreditorių reikalavimų dydis ir pagrįstumas. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai).

43.       Nagrinėjamu atveju, teismas, akivaizdžiai matydamas bankrutuojančio fizinio asmens (apelianto) bei bankroto administratoriaus siekį ginčyti pareikšto reikalavimo pagrindu esančius dokumentus, konstatavo, kad kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina neginčijami įrodymai (skundžiamos nutarties 54 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad klausimas išnagrinėtas neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių ir įrodymų, nepasisakyta nei dėl apelianto, nei dėl kreditorinį reikalavimą ginčijusio bankroto administratoriaus argumentų.

44.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam subjektui, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Teismas, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.

45.       Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, bylą išnagrinėjo formaliai, buvo nesilaikyta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, neįgyvendintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, liko neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl V. G. finansinių reikalavimų patvirtinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kreditoriaus V. P. finansinio reikalavimo

46.       Nemokumo administratorius prašo į M. K. kreditorių sąrašą įtraukti V. P. ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą 615774,63 Eur sumai. Iš V. P. nemokumo administratoriui pareikšto kreditorinio reikalavimo matyti, jog jis grindžiamas 2019 m. kovo 25 d. Obligacijų pasirašymo sutartimi, 2020 m. lapkričio 6 d. M. K. Laidavimo sutartimi, 2021 m. balandžio 8 d. Obligacijų pirkimo sutartimi ir 2021 m. balandžio 30 d. Užbaigimo aktu. Pirmiau minėtų sandorių pagrindu V. P. nurodo, jog yra įgijęs reikalavimo teisę į M. K. kaip solidarią prievolę turintį bendraskolį 615774,63 Eur sumai.

47.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas nutarė V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimą atidėti kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3061-560/2021 (dabar Nr. e2-1113-560/2022).

48.       Tuo tarpu teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad sustabdžius reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3061-560/2021 nagrinėjamas ginčas, nėra paneigiama kreditoriaus V. P. teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimą. Tokiu atveju tik išvengiama prieštaringų teismų sprendimų priėmimo tuo pačiu klausimu. Kita vertus, reikalavimo patvirtinimas neišnagrinėjus ginčo dėl reikalavimo pagrindo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3061-560/2021, sukuria teisines prielaidas kreditoriui, kurio reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas, turėti prioritetą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai nėra ginčijami: pvz., kreditorių susirinkime turint didesnį skaičių balsų; gaunant jo reikalavimo patenkinimą pagal patvirtinto, nors ir ginčijamo, reikalavimo proporcijas ir t. t.

49.       Reikalavimus teismo nutarties turiniui nustato CPK 291 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo nutarties dalis, t. y. motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Akivaizdu, kad teismo nutarimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas), išdėstytas rezoliucinėje nutarties dalyje, turi sekti iš motyvuojamojoje nutarties dalyje pateiktų motyvų ir išvadų.

50.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad skundžiamos nutarties dalies motyvuojamosios dalies turinys neatitinka teismo nutarties išvados ir procesinio sprendimo rezultato. Bylos nagrinėjimo atidėjimas ir sustabdymas yra skirtingi civilinio proceso institutai, jiems taikyti civilinio proceso taisyklės numato skirtingus pagrindus. Šiuo atveju iš teismo nutarties dėl V. P. finansinio reikalavimo nėra aišku, kokį procesinį sprendimą ir kokiu pagrindu šiuo klausimu teismas priėmė. Sutiktina su suinteresuotais asmenims, kad teismo nutartis atidėti bylos nagrinėjimą yra neskundžiama (pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas), tuo tarpu dėl bylos sustabdymo (išskyrus tam tikrus atvejus) atskirasis skundas gali būti paduodamas.

51.       Atsižvelgdamas į teismo procesinių sprendimų turiniui keliamus aiškumo, nuoseklumo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei aukštesnės instancijos teismai neturi spėlioti dėl teismo procesinio sprendimo (motyvų ir išvadų). Dėl skundžiamos teismo nutarties dalies ydingumo apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali tinkamai išnagrinėti atskirojo skundo (taip pat pareiškimo prie jo prisidėjimo) ir atsiliepimų į jį argumentų, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl V. G. finansinių reikalavimų patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kreditorės I. K. finansinio reikalavimo

52.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai I. K. ir M. K. turi nepilnamečius vaikus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini).

53.       I. K.

54.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti jos nurodomo finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl I. K. pareikštas kreditorinis reikalavimas 108000 Eur sumai netvirtintinas. Teismas nurodė, kad I. K. 108000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra grindžiamas bankrutuojančio asmens M. K. išlaikymo vaikams nemokėjimu, todėl į kreditorių sąrašą turėtų būti traukiama ne I. K., o nepilnamečiai vaikai, kuriems toks M. K. įsiskolinimas būtų susidaręs. M. K. nepilnamečiai vaikai tokio reikalavimo nemokumo administratoriui net nėra pareiškę. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad I. K., prašydama patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą M. K. bankroto byloje, nepateikė nei šį reikalavimo faktą, nei jo dydį pagrindžiančių įrodymų.

55.       Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys.

56.       Bankroto administratorius pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepilnamečių vaikų atstovės pagal įstatymą, t. y. I. K., pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Iš pareiškimo matyti, kad finansiniu reikalavimu prašoma patvirtinti visą įsiskolinimo sumą abejų vaikų išlaikymui, skaičiuojamą nuo vaikų gimimo iki bankroto bylos iškėlimo momento. Akivaizdu, kad nepilnamečiai apeliantų vaikai neturi procesinio veiksnumo, jų teises ir saugomus interesus teisme gina atstovai pagal įstatymą, šiuo atveju – motina (CPK 37 straipsnio 4 dalis). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimas, kurį parengė I. K., pagal įstatymą atstovaudama savo nepilnamečiams vaikams, turi trūkumų (netinkamai nurodytas kreditorius, nepateikti finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai ar pan.) nesudaro pakankamo pagrindo šio finansinio reikalavimo apskritai netvirtinti. Tokiu atveju, kaip nurodyta nutarties 44 punkte, teismas turi būti aktyvus ir imtis veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti, t. y. nustatyti terminą prašymo dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

57.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo fakto ir jo dydžio nėra, bankroto administratorius finansinio reikalavimo, susijusio su apeliantų vaikų išlaikymo įsiskolinimu, neginčijo, tačiau šio reikalavimo pagrįstumą ir dydį ginčija kiti bankrutuojančio asmens kreditoriai, sprendžia, kad tokio finansinio reikalavimo tvirtinimas turi būti sprendžiamas būtent fizinio asmens bankroto byloje. Šiuo atveju tik tokiu būdu gali būti pasiektas FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

58.       Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimą, tinkamai ir iš esmės neišsiaiškino finansinio reikalavimo tvirtinimui reikšmingų aplinkybių.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl apeliantų nepilnamečių vaikų, atstovaujamų motinos I. K., finansinių reikalavimų tvirtinimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, procesinių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti I. K. 108000 Eur reikalavimą, naikintina, o klausimas dėl I. K. pareikštų finansinių reikalavimų, susijusių su vaikų išlaikymo įsiskolinimu, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus prašymą dėl finansinių reikalavimų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, tvirtinimo, be kita ko, turėtų imtis veiksmų jų finansinių reikalavimų dydžiui nustatyti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalis dėl kreditoriaus V. G. finansinių reikalavimų patvirtinimo, kreditoriaus V. P. finansinių reikalavimų, kreditorės I. K. finansinių reikalavimų netvirtinimo ir klausimus dėl kreditorių V. G., V. P. ir I. K. finansinių reikalavimų tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                               Urmila Valiukienė