Civilinė byla Nr. e2-2728-308/2022
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00563-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
(S)
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.2;6.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,
sekretoriaujant Jolantai Ivančikienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lakedė“ atstovams direktoriui Egidijui Daugėlai, advokatui Feliksui Miliučiui ir advokato padėjėjui Gediminui Zarankai,
atsakovės UAB „Milvinta“ atstovams direktoriui Arvydui Matulevičiui ir advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės-uždarosios akcinės bendrovės „Lakedė“ (toliau -ieškovė) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milvinta“ (toliau –atsakovė) dėl įskaitymo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu, skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Milvinta“ priešieškinį ieškovei UAB „Lakedė“ dėl nuostolių atlyginimo, baudos delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Lakedė“2020-08-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu; priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 30 479,00 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus, 6 078,60 Eur delspinigius; 6 (šešių) % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-12).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Milvinta“ ir UAB „Lakedė“ 2019 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su atsakovės savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statyba, pastato-valgyklos griovimo T. Kosciuškos g. 15, Druskininkuose projektu, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis.
Ieškovė visus Sutarties objektu esančius ir papildomus darbus atliko tinkamai ir laiku, juos atsakovei perdavė Sutarties 9 punkte nustatyta tvarka. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė el. laišku atsakovei nusiuntė atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) (toliau – ir darbų aktas) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (toliau – ir galutinis aktas) (toliau kartu - aktai). Atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad galutinio akto nepriima, tačiau jokių konkrečių darbų trūkumų ir jų įrodymų nenurodė. Pažymėjo, kad atsakovė dėl darbų akto nepasisakė ir jam neprieštaravo, tačiau vis tiek jo nepasirašė. Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu, kuriame nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad nebuvo pateikti jokie konkretūs darbų trūkumai ir jų įrodymai, ieškovė nuo 2020 m. gegužės 28 d. laiko aktus pasirašytais vienašališkai ir reikalauja, kad atsakovė sumokėtų likusią 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus. Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. ieškovei atsiuntė atsakymą-pretenziją, kuria atsisakė sumokėti ieškovei už darbus, kadangi, atsakovės manymu, nebuvo suderinta galutinė darbų kaina, nepateikta būtinoji dokumentacija ir neištaisyti darbų eigoje išryškėję defektai. Kartu su atsakymu-pretenzija atsakovė atsiuntė sąskaitas-faktūras dėl kompensacijos už pastolius ir delspinigių sumokėjimo.
Ieškovės teigimu, atsakovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė 2020 m. birželio 25 d. ieškovei atsiuntė 2020 m. birželio 24 d. pareiškimą-pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė nustatė darbų defektus, kurių šalinimas kainuos 10 693,00 Eur, papildomai nurodė mažinanti ieškovei mokėtiną sumą 6 919,79 Eur dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, taip pat reikalauja 8 615,71 Eur nuostolių atlyginimo dėl pastolių nuomos bei 4 251,45 Eur delspinigių dėl darbų vėlavimo. Bendra nurodyta suma – 30 479,00 Eur.
Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. atsakovei nusiuntė reikalavimą, kuriame nurodė, kad atsakovės 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir nevykdytini, nes ieškovė tinkamai atliko ir perdavė visus Sutartyje numatytus darbus, tuo tarpu atsakovė laiku konkrečių defektų ir jų atsiradimo įrodymų nepateikė. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl darbų vėlavimo buvo atsakinga atsakovė, ieškovė naudojo tik tokius medžiagų ir darbų kiekius, kokie buvo suderinti pasirašytoje išpildomojoje dokumentacijoje.
Atsakovės atstovė 2020 m. liepos 13 d. ieškovei atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovė įskaito 30 479,00 Eur reikalavimą iš ieškovei mokėtinos sumos ir sumoka ieškovei likusią 21 726,67 Eur sumą. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. sumokėjo ieškovei 21 726,67 Eur. Pranešime atsakovė pasiūlė ieškovei nuvykti į darbų objektą ir užfiksuoti atsiradusius defektus. Siekdama bendradarbiauti su atsakove, ieškovė sutiko kartu su antstole ir atsakovės atstovais nuvykti į darbų objektą ir užfiksuoti faktines aplinkybes.
Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, ieškovės atstovai - direktorius Egidijus Daugėla, vyr. inžinierius E. T. ir darbų vadovas V. M. bei atsakovės atstovai - komercijos direktorius L. M. ir pastato techninės priežiūros vadovas D. R. 2020 m. liepos 16 d. nuvyko į darbų objektą, kur antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo faktines aplinkybes. Šiame protokole konstatuota, kad atsakovės nurodyti galimi defektai atsirado vykdant darbus, kurie nebuvo ieškovės atsakomybė pagal Sutartį arba atsirado ne dėl ieškovės kaltės, kai kurių defektų atsakovė apskritai nesugebėjo nurodyti.
Nesutikdama su atsakovės atliktu įskaitymu ir siekdama gauti visas pagal Sutartį priklausančias sumas, ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą.
Ieškinyje taip pat teigiama, kad, norint atlikti įskaitymą, priešpriešinis reikalavimas turi būti, be kita ko, galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas. Ieškovės teigimu, atsakovės pareikšti reikalavimai ieškovei ir 2020 m. liepos 13 d. atliktas įskaitymas neatitinka nustatytų reikalavimų įskaitymui atlikti, dėl to yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovės argumentai dėl atlikto įskaitymo nepagrįstumo ir neteisėtumo pateikiami žemiau.
Dėl tariamų darbų trūkumų ir defektų atsiradimo
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodė, jog nustatytų defektų šalinimo išlaidas sudaro 10 693,00 Eur ir jas atsakovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas.
Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.694 straipsnio 6 dalies nuostatas, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu viena iš rangos sutarties šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė aktuose, kuriuos jai atsiuntė ieškovė, nepadarė jokių žymų, todėl laikoma, kad pagal Sutarties ir CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas atsakovė pastabų dėl aktų ieškovei nepareiškė.
Ieškovė taip pat teigia, kad, nors atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. el. laiške nurodė, kad galutinio akto, kol nebus baigtos tvarkyti pateiktos pastabos (fasado valymo darbai, palangių keitimas, trijų plokštumų plytelių suvedimo virš pagrindinio įėjimo į pastatą pataisymas, papildomų plytelių klijavimo priemonių pašalinimas), nepasirašys, tačiau atsakovė per 5 darbo dienas nuo aktų jai pateikimo raštiškai jokių konkrečių pastabų/pretenzijų, kaip tai numatyta Sutartyje (9.2 punktas), nenurodė, todėl laikytina, kad statybos rangos darbai buvo atlikti tinkamai. Formalus pareiškimas dėl tariamų darbų trūkumų, neįvardijant aiškių esminių ir konkrečių defektų, neatleidžia atsakovės nuo pareigos pasirašyti aktus ir atsiskaityti už juose nurodytus darbus. Ieškovės teigimu, atsakovė, vadovaujantis Sutarties 9.2 punktu, turėjo pasirašyti aktą, kuriame būtų nurodyti darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai, bei apmokėti už darbus, kurie buvo atlikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nei tinkamai nurodė darbų trūkumus ir pasirašė aktą, nei sumokėjo ieškovei priklausančias sumas už tinkamai atliktus darbus.
Ieškinyje teigiama, kad atsakovės reikalavimas, nurodytas 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje, atlikti viso pastato fasado valymo darbus bei nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, yra nepagrįstas, nes Sutartyje nėra numatyta, kad ieškovė šiuos darbus turėjo atlikti. Kiti, atsakovės manymu, išlikę netikslumai (reikalavimas pritvirtinti pastato langų išorines palanges, pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus, pašalinti papildomas plytelių klijavimo priemones) nebuvo nurodyti nei darbų metu nei 2020 m. gegužės 27 d. el. laiške. Šios pretenzijos pateiktos tik 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje.
Ieškovė ieškinyje vadovaujasi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau – ir protokolas), kuriame, kaip teigia ieškovė, konstatuota, kad:
a) atsakovės reikalavimas pritvirtinti pastato langų išorines palanges yra nepagrįstas, kadangi visos palangės yra stipriai pritvirtintos (protokolo 1 punktas). Ieškovės direktoriui pasiteiravus atsakovės atstovų, ar jie sutinka, kad visos pastato palangės pritvirtintos vienodai, šie su tokiu ieškovės direktoriaus teiginiu sutiko. Ieškovės atstovas priminė atsakovės atstovams, kad dalis palangių buvo sumontuotos ir priimtos, kaip tinkamai sumontuotos, kovo mėnesio atliktų darbų aktu, dėl jų montavimo technologijos atsakovė jokių pastabų nepareiškė. Į klausimą, kodėl šiuo metu atsakovė reiškia pastabas dėl palangių, nurodant, kad visos palangės pritvirtintos netinkamai, atsakovės atstovai neatsakė. Ieškovės darbų vadovas V. M. pareiškė, kad, pradėjus montuoti palanges, atsakovei buvo pasiūlyta šias palanges prisukti prie lango rėmo, tačiau atsakovė to atsisakė;
b) atsakovės reikalavimas pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus yra nepagrįstas, kadangi atsakovė tokio reikalavimo nesugebėjo pagrįsti, ką būtent reikia pataisyti, kiek susidaro nuokrypis (protokolo 5 punktas) ir kuo buvo pažeisti statybų teisės aktų reikalavimai;
c) atsakovės pretenzija, kad fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (nurodyta protokolo 6 punkte), yra neargumentuota, kadangi objekto apžiūros metu atsakovei pateikus ieškovei atsiųstus plytelių išdėstymo eskizus, atsakovės atstovai nurodyti, kurioje vietoje plytelių išsidėstymas neatitinka, nesugebėjo;
d) atsakovės reikalavimas pašalinti papildomas klijavimo priemones, nurodant tai kaip defektą, yra aiškiai perteklinis, kadangi objekto apžiūros metu atsakovė niekur nesugebėjo rasti nurodytų „defektų“. Galiausiai buvo nurodyti pakištukai laikinam plytelės fiksavimui, kurie atsakovės akivaizdoje buvo pašalinti per keliolika sekundžių (protokolo 11 punktas).
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovės nurodyti netikslumai atitiko statybos teisės aktų reikalavimus ir bendrąją praktiką, o kai kurių jų ieškovės atstovams atvykus į darbų objektą atsakovei apskritai surasti ir parodyti nepavyko.
Ieškovės ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovės 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodyta palangių defektų šalinimo kaina yra nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovė nurodė, kad palangių tvirtinimo kaina yra 4 266,66 Eur (142,56 bėginiai metrai, metro sutartinė kaina 29,92 Eur). Ieškovė sutinka, kad Sutarties priedo Nr. 1 13-oje eilutėje palangių kaina yra nurodyta 29,9266 Eur/m, tačiau šią kainą sudaro naudojamos medžiagos ir atliekami darbai. Todėl, ieškovės teigimu, net ir paaiškėjus palangių defektams (kurių šiuo atveju nėra), tokio dydžio įkainį atsakovė galėjo taikyti tik tuo atveju, jei palangės apskritai nebūtų sumontuotos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad dalis palangių buvo įrengtos ir atsakovės priimtos kovo mėnesio atliktų darbų aktu (priedas Nr. 12, 13 eilutė), už jas atsakovė sumokėjo, tačiau pareiškime-pretenzijoje atsakovė teigia, kad visos palangės yra nepritvirtintos. Ieškovė pabrėžė, kad, vykstant Sutartyje numatytiems darbams, defektų, pretenzijų ar kitų pareiškimų dėl darbų kokybės iš atsakovės nebuvo. Šiuos defektus atsakovė nurodė tuomet, kai visi darbai buvo baigti ir tinkamai perduoti atsakovei. Net ir nuvykus į darbų objektą kartu su antstole, atsakovės atstovai nurodyti ir pagrįsti nurodytų „defektų“ nesugebėjo.
Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Sutarties 9.6 punktu, atsakovė praranda teisę reikšti reikalavimus dėl darbų defektų. Todėl atsakovės reikalavimas kompensuoti atsiradusių defektų šalinimo išlaidas yra negaliojantis ir atitinkamai nesuteikiantis teisės atlikti įskaitymą 10 693,00 Eur sumai.
Dėl tariamo vėlavimo atlikti darbus ir priskaičiuotų delspinigių
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 10 d. kartu su atsakymu-pretenzija atsiuntė ieškovei reikalavimą sumokėti 4 017,39 Eur delspinigius už vėluojamus atlikti darbus. 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė delspinigių sumą padidino iki 4 251,45 Eur ir 2020 m. liepos 13 d. įskaitė į ieškovei priklausančias sumas. Ieškovės nuomone, šis reikalavimas ir atliktas šios sumos įskaitymas yra nepagrįstas, nes dėl vėlavimo atlikti darbus yra atsakinga būtent atsakovė.
Ieškovė teigia, kad pagal Sutarties 4.2 punktą, darbų pradžia buvo nustatyta 2019 m. gruodžio 2 d. Tačiau atsakovė pirmuosius brėžinius su fasado plytelių išdėstymu ieškovei pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d., paskutinius – 2020 m. sausio 24 d., nors Sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad užsakovas iki darbų pradžios rangovui privalo perduoti parengtą, suderintą ir patvirtintą, sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad rangovas peržiūri bei susipažįsta su pateikta dokumentacija per 15 darbo dienų, todėl, ieškovės teigimu, ieškovė pirmuosius brėžinius gavo 2020 m. sausio 15 d., o paskutinius brėžinius gavo 2020 m. vasario 14 d. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovė privalėjo ieškovei atsiųsti parengtą, suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, tinkamai parengtus brėžinius su plytelių išdėstymu ant fasado plokštumos, o ne padrikus eskizus, kuriuos atsakovė atsiuntė ne ieškovės darbų vadovui ar kitam vadovaujančiam asmeniui, bet ieškovės darbininkui.
Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovės 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodytas teiginys, jog ieškovė vėlavo priimti darbų frontą ir priėmė jį tik 2019 m. gruodžio 16 d., yra neteisingas, nes nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė apskritai būtų perdavusi ieškovei darbų frontą. Atsakovė privalėjo perduoti ieškovei darbų frontą iki darbų pradžios (Sutarties 4.1 punktas), tačiau to nepadarė per visą darbų atlikimo laiką – darbų frontas nebuvo paruoštas taip, kad ieškovė galėtų vykdyti jai pavestus darbus be trikdžių.
Ieškovės teigimu, būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbams atlikti yra langų sumontavimas. Ieškovė nuotraukose užfiksavo, kad iki 2020 m. vasario 18 d. nebuvo pilnai sumontuoti visi langai net ir tose vietose, kuriose dirbo ieškovės darbuotojai. 2020 m. sausio 14 d. darytose nuotraukose matosi, kad langai nesumontuoti (nuotraukos Nr. 1-4), ant pastolių dirba langų montuotojai (nuotraukos Nr. 5-6). 2020 m. sausio 21 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 7-10) matosi, kad langai nesumontuoti, rėmai nepritvirtinti. Ieškovė pažymėjo, kad šiose nuotraukose užfiksuota vieta, kurią atsakovė nurodė laiškuose, priekaištaudama, jog nėra mazgų ties 6-o aukšto vitrininiais langais. 2020 m. sausio 23 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 11-12) matosi, kad nėra langų ir suformuotas balkonas (apibraukta), 2020 m. vasario 11 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 13-14) ir 2020 m. vasario 18 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 15-16) taip pat matosi, kad langai nesumontuoti.
Ieškovė taip pat nurodė, kad darbų frontas nebuvo paruoštas dėl to, jog nebuvo paruošti brėžiniai, nebuvo konstrukcinių sprendimų, kaip bus įrengiamas ventiliuojamas fasadas šešto aukšto vitrininių langų zonose, nebuvo apšiltinta balkonų cokolinė zona (viena iš esminių sąlygų įrengiant ventiliuojamą fasadą). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos nuosekliai vykdyti jai pavestus darbus, teko darbus atlikti dalinai, persikelti į kitas darbų zonas ir tik po kurio laiko pavykdavo grįžti užbaigti pradėtus darbus.
Ieškovė taip pat teigia, kad darbų vėlavimą lėmė ir tai, jog atsakovė nesiėmė greitai spręsti problemų, atsiradusių tuo metu, kai ieškovė objekte atliko darbus. Tai patvirtina šios aplinkybės:
a) 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė iškėlė klausimą dėl balkonų cokolinės dalies šiltinimo XPS tipo polisterenu. Atsakovė klaidingai nurodė, kad šiuos darbus turi atlikti ieškovė, nors šiltinimas XPS tipo polisterenu darbų sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nebuvo nurodytas. Šio klausimo sprendimas buvo rastas tik 2020 m. sausio 3 d. - organizuoti ir vykdyti nurodytus šiltinimo darbus nusprendė atsakovė;
b) 2020 m. sausio 9 d. atsakovė į ieškovės pateiktą klausimą dėl ventiliuojamo fasado ties šešto aukšto vitrininiais langais darbų atlikimo atsakė: „Šią savaitę ketvirtadienį bus sumontuoti vitrinų rėmai į projektinę padėtį, tada galėtume apsižiūrėti, koks mazgas čia labiausiai tinka...“. Tai, ieškovės teigimu, parodo, kad atsakovė ne tik neturėjo reikiamo projekto, bet ir nebandė kuo greičiau išspręsti iškilusių problemų ir išsiaiškinti kilusių klausimų. Tai įrodo ir faktas, kad tik 2020 m. sausio 22 d., kai jau buvo sumontuota dalis vitrinų, atsakovė pradėjo konstruktyviai spręsti iškilusį klausimą (priedas Nr. 19). Ieškovė taip pat paminėjo situaciją, kuomet į ieškovės iškeltą klausimą dėl ventiliuojamo fasado ties evakuacine laiptine įrengimo atsakovė pateikė atsakymą, jog „galima patikslinti šį mazgą, kai bus evakuacine laiptinė“. Taigi, ieškovės nuomone, dėl šių darbų atlikimo vėlavimo atsakinga atsakovė;
c) aplinkybę, kad atsakovė neturėjo projektinės dokumentacijos, įrodo atsakovės komentaras, kad „<...> laukiu iš jūsų patikslintų fasado išmatavimų, plytelių išdėstymo patikslinimui <...>“. Ieškovė pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Sutarties apimtį, ieškovė įsipareigojimo atlikti fasado matavimų tam, kad atsakovė galėtų parengti projektinę dokumentaciją, neturėjo. Visgi, ieškovė geranoriškai, siekiant greitesnio ir sklandesnio darbų vykdymo, pateikė atsakovei matavimus, negaudama už tai jokio atlygio. Šis atsakovės noras buvo pareikštas tik 2020 m. sausio 10 d.;
d) pagal Sutartį (Sutarties priedas Nr.1, pastaba Nr. 1) apdailos plyteles ir tvirtinimo kabliukus turėjo tiekti atsakovė, tačiau 2020 m. sausio 15 d. atsakovė pareiškė, kad kabliukų neturi ir jų tiekti nežada. Šią problemą šalims pavyko išspręsti tik 2020 m. sausio 20 d., atsakovei nusprendus, kad ji sumokės už tvirtinimo kabliukus;
e) 2020 m. vasario 4 d. ieškovė atsakovei pateikė palangių pavyzdžius, tačiau atsakymo sulaukė tik 2020 m. vasario 18 d., t. y., po dviejų savaičių;
f) pagal Sutarties 4.4 punktą, darbų terminai gali keistis dėl užsakovo nurodymų rangovui (projektinių sprendimų keitimas ir papildymas), dėl pavėluotai pristatomų medžiagų, kurias teikia užsakovas, ir pavėluotai priduodamo darbų fronto. Ieškovės teigimu, projektinių sprendimų keitimas ir papildymas vyko visu darbų atlikimo laikotarpiu. Atsakovės negebėjimas įvykdyti pareigą pateikti ieškovei tvirtinimo kabliukus ir prieš darbų pradžią perduoti darbų frontą turėjo tiesioginės įtakos vėlesniam darbų atlikimui. Apie visas šias problemas ieškovė pranešė atsakovei 2020 m. vasario 28 d. pranešime, tačiau atsakovė priemonių susidariusiai situacijai pagerinti nesiėmė.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremali situacija, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną, susijusį su COVID-19 viruso pandemija. Ši susidariusi situacija taip pat kliudė vykdyti darbus įprastu greičiu.
Ieškovės teigimu, dėl šių priežasčių atsakovės atliktas įskaitymas 4 251,45 Eur sumai yra neteisėtas, kadangi atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę 4 251,45 Eur sumai.
Dėl tariamų per didelių sunaudotų medžiagų kiekio
Atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. el. laiške nurodė, kad galutinio akto nepasirašys tol, kol nebus suderinta galutinė atliktų darbų suma. Tačiau ieškovė teigia, kad Sutartyje nėra numatytas galutinės atliktų darbų sumos derinimas.
2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytais ir paskaičiuotais medžiagų ir darbų kiekiais („Kronšteinai 210mm“, „Minkšta vata 150mm“, „Priešvėjinė (išorinė) 30mm“). Atsakovės skaičiavimu, skirtumas tarp atliktų darbų aktuose nurodytų ir faktiškai panaudotų medžiagų kiekių yra lygus 6 919,79 Eur sumai. 2020 m. liepos 13 d. pranešimu šią sumą atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu ir atliktu įskaitymu, kadangi tam nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Ieškovės teigimu, galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, vadovaujantis vienetiniais įkainiais (Sutarties 11.1 punktas). Faktiniai kiekiai buvo pateikti išpildomojoje dokumentacijoje, kurią pasirašė atsakovės atstovai, ir juodraščiuose, kuriuose nurodyti ir suderinti medžiagų kiekiai. Atsakovė darbų atlikimo metu ir iki 2020 m. birželio 24 d. pareiškimo-pretenzijos pateikimo dienos pretenzijų dėl naudojamų medžiagų kiekių nereiškė. 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė jokių tikslių neatitikimų įrodymų (skaičiavimų, nuotraukų, dokumentų) nenurodė. Dėl šių priežasčių atsakovės pateiktas reikalavimas ir atliktas įskaitymas 6 919,79 Eur sumai yra nepagrįstas ir ginčytinas.
Dėl tariamo išpildančios dokumentacijos nepateikimo
2020 m. gegužės 27 d. el. laiške atsakovė nurodė, kad galutinio akto nepasirašys, nes ieškovė nepateikė išpildomosios dokumentacijos. Pagal Sutarties 8.3 punktą, išpildomoji dokumentacija suprantama kaip ieškovės darbų vadovo ant fasado brėžinių sužymėti faktiniai atliktų darbų kiekiai ir matmenys. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovės nurodyta išpildomoji dokumentacija buvo pateikta atsakovei prieš atsiunčiant 2020 m. gegužės 21 d. aktus. Remiantis šioje dokumentacijoje nurodyta informacija, buvo apskaičiuoti faktiniai darbų kiekiai. Medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos bei statybos darbų žurnalas buvo tvarkingai susegti ir perduoti atsakovei pasirašytinai. Visa nurodyta dokumentacija atsakovei buvo prieinama visą rangos darbų vykdymo laikotarpį. 2020 m. birželio 3 d. dokumentai buvo perduoti oficialiai raštiškai. Dokumentai, kuriuose matosi šalių atstovų daryti derinimų skaičiavimai, fasadų brėžiniai bei lentelės su faktiniais matmenimis ir kiekiais, buvo perduoti atsakovei. Taigi, šis atsakovės argumentas, siekiant išvengti aktų pasirašymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinyje ieškovė taip pat teigia, kad, nors 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė nurodė, jog jai nebuvo pateiktos medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos ir jose nenurodyta, kad medžiagos buvo panaudotos būtent objekte T. Kosciuškos g. 15, šis atsakovės teiginys yra neteisingas, kadangi ieškovė pateikė atsakovei medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas pasirašytinai, o atsakovės išreikštas noras, kad turėjo būti nuoroda į darbų atlikimo objektą, yra negalimas. Deklaracijos išduodamos medžiagai, t. y. pardavėjas deklaracijoje negali nurodyti, kokiam objektui šios medžiagos yra teikiamos. Toks atsakovės reikalavimas yra nesuderinamas nei su Sutarties nuostatomis, nei su statybos rangos rinkoje susiklosčiusia praktika.
Ieškinyje taip pat nesutinkama su 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodytu atsakovės argumentu, kad nebuvo baigtas pildyti statybos darbų žurnalas. Ieškovė pabrėžė, kad statybos darbų žurnalas buvo baigtas pildyti tada, kai ieškovė baigė darbus, t. y., 2020 m. gegužės 13 d. Jeigu ieškovė būtų pildžiusi statybos darbų žurnalą po darbų pabaigos, būtų susidaręs kiekių perviršis. Ieškovės darbuotojai, baigę darbus, turėjo susitvarkyti darbo vietą, išvežti atliekas, jie liko darbo objekte kelias dienas tam, kad, paaiškėjus darbų trūkumams, jie būtų galėję juos pašalinti. Visgi, atsakovė tuo metu pastabų dėl darbų trūkumų nepareiškė. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės atsisakymas pasirašyti galutinį aktą dėl išpildančiosios dokumentacijos nepateikimo yra nepagrįstas, kadangi visa dokumentacija atsakovei buvo pateikta pasirašytinai.
Dėl atsakovės sąskaitos už pastolių nuomą
Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. birželio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 200603 10 425,01 Eur sumai už pastolių surinkimo ir išrinkimo darbus bei pastolių nuomą ir nurodė, kad išlaidas pagal šią sąskaitą privalo kompensuoti ieškovė. 2020 m. birželio 14 d. pretenzijoje kaina sumažinta iki 8 615,71 Eur ir 2020 m. liepos 13 d. pranešimu įskaityta į ieškovei mokėtiną sumą.
Ieškovė nurodė, kad pastolių nuomos sąnaudos buvo įtrauktos į Sutarties sąmatą. Kadangi Sutarties objektu esantiems darbams ir kitiems objekto statybos darbams atlikti reikalingus pastolius įrengė atsakovė, ieškovė už sąmatoje esančias, bet jos faktiškai nepatirtas sąnaudas atsiskaityti atsakovės nereikalavo. Sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė turi mokėti už pastolius, kuriuos savo iniciatyva pastatė atsakovė. Tokia pareiga nekyla ieškovei ir teisės aktų pagrindu.
Ieškovės teigimu, 2020 m. birželio 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 200603 be teisinio pagrindo apskaičiuota kompensacija mokama už pastolių surinkimą nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., nors ieškovė darbus turėjo pradėti tik 2019 m. gruodžio 2 d. Atsakovės patirti nuostoliai dėl užsitęsusios pastolių nuomos buvo nulemti atsakovės veiksmų, lėmusių darbų atlikimo vėlavimą. Ieškovei baigus darbus, pastoliai liko stovėti kitų darbų atlikimui (ieškovės žiniomis buvo atliekami betonavimo darbai). Ieškovės teigimu, ji niekada nesutiko apmokėti atsakovei už pastolių nuomą, nes tokio susitarimo nėra Sutartyje.
Ieškovė atskirai pažymėjo, kad daugiau nei pusė fasadinių pastolių (4 fasadinės plokštumos iš 6) buvo demontuota jau 2020 m. kovo mėnesį, likusieji pastoliai demontuoti balandžio mėnesį, tačiau atsakovė niekada nereiškė noro/pretenzijos nuplauti fasadą. Šį reikalavimą atsakovė pateikė po to, kai ieškovė jai pateikė galutinį aktą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo 8 615,71 Eur sumai.
Dėl atsiskaitymo už pagal Sutartį atliktus darbus
Pagal Sutarties 11.5 punktą atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal Sutarties 11.9 punktą iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210, 05 Eur, bendrą skolos sumą sudarė 52 205,67 Eur. 2020 m. liepos 13 d. atsakovė ieškovei pervedė 21 726,67 Eur sumą, todėl liko neapmokėta 30 479,00 Eur skola. Sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad atsakovė, vėluodama atlikti mokėjimus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, moka ieškovei 0,03% dydžio delspinigius nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo mokėtinų sumų mokėjimo termino iki jų faktinio mokėjimo dienos, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos be PVM.
Už ieškovės Sutarties pagrindu atliktus darbus atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2020 m. birželio 10 d. ir birželio 12 d., t. y., vėluoja atsiskaityti atitinkamai 56 ir 54 dienas. Taigi, atsakovės ieškovei mokėtinus delspinigius sudaro 3 094,56 Eur (už sumą, mokėtiną iki 2020 m. birželio 10 d. -55,26 x 56) ir 2 984,04 Eur (už sumą mokėtiną iki 2020 m. birželio 12 d. - 55,26 x 54). Bendra delspinigių suma – 6 078,6 Eur.
Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos teisme iki teismo sprendimo, palankaus UAB „Lakedė“, įvykdymo.
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2020-09-15 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti (dokumentų kopijų bylos t.1 b.l. 96-110).
Atsiliepime nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad UAB „Milvinta“ neatsiskaitė su ieškove pagal 2019 m. spalio 23 d. Statybos rangos sutartį už neva tinkamai ir laiku atliktus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus objekte T. Kosciuškos g. 15, Druskininkuose. Tačiau svarbu tai, kad ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai ir darbų trūkumų neištaisė bei ženkliai vėlavo atlikti darbus, dėl ko iš ieškovei mokėtinos už atliktus darbus sumos buvo išskaičiuotos pinigų sumos, reikalingos atliktų darbų trūkumams pašalinti, bei UAB „Milvinta“ patirti nuostoliai dėl darbų atlikimo praleidžiant sutartus terminus. Todėl, atsakovės teigimu, UAB „Milvinta“ ieškovei nėra skolinga.
Atsakovės teigimu, byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis dėl fasado įrengimo pastate T. Kosciuškos g.15, Druskininkai pagal „Poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statybos, pastato-valgyklos griovimo T. Kosciuškos g. 15, Druskininkai projektą“. Tačiau, atsakovės nuomone, būtent ieškovė pažeidė rangos sutarties sąlygas bei rangovo pareigas, numatytas tiek Sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovė pasinaudojo CK 6.658 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teise bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus atliktas tinkamai, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. To paties straipsnio 5 dalis nustato - jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.
Atsiliepime taip pat teigiama, kad byloje pateikti duomenys neginčytinai patvirtina, jog tiek pati atsakovė ieškovei teikė pranešimus ir pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, vėlavimo bei nuostolių atlyginimo, tiek atsakovės atstovė - advokatų kontora - kreipėsi į ieškovę su prašymais per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti rašte nurodytus fasado įrengimo darbų trūkumus ir defektus objekte T. Kosciuškos gt.15, Druskininkai, kurių šalinimo kainą tretieji asmenys apskaičiavo 10 693,00 Eur suma, patikslinti sąskaitą ir darbų perdavimo aktą, sumažinant reikalaujamą mokėti sumą 6 919,79 Eur suma, kuri susidaro dėl paskaičiuotų per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, bei sumokėti atsakovei (užsakovui) 8 615,71 eurų nuostolių dėl pastolių nuomos ir 4 251,45 Eur delspinigių. Tačiau ieškovė pretenzijų ir pranešimų nepaisė, ekspertizės atlikti neužsakė.
Taigi, ieškovei atsisakius ištaisyti darbų trūkumus bei atlikti kitus veiksmus, UAB „Milvinta“ buvo priversta iš ieškovės prašomos sumokėti sumos (30 479,00 Eur) CK 6.658 straipsnio 5 dalies pagrindu įskaityti šias sumas atsakovei (užsakovui).
Dėl faktinių aplinkybių ir darbų trūkumų bei defektų atsiradimo
Pirma, kaip nurodo atsakovė, ieškovė klaidingai ieškinyje nurodo faktines aplinkybes dėl neva laiku ir tinkamai nepareikštų pastabų dėl ieškovės atliktų darbų ir neva nepagrįstai nepasirašyto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Pažymėjo, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo perduoti tinkamai, kaip to reikalauja CK 6.662 straipsnio nuostatos. Priešingai ieškinio motyvams, atsiliepime nurodyta, kad 2019 m. spalio 23 d. rangos sutarties 9.2 punkte nustatyta, jog užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos, priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai. Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai. Sutarties 9.3 punkte teigiama, kad darbai su trūkumais/defektais yra laikomi galutinai neužbaigtais ir už juos užsakovas jokiais atvejais iki tų trūkumų/defektų pašalinimo neprivalo rangovui mokėti atitinkamos dalies darbų kainos. Trūkumų šalinimas nepratęsia darbų atlikimo terminų. Jeigu rangovas nepašalina trūkumų per užsakovo nurodytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pats savo jėgomis ar samdydamas trečiuosius asmenis ištaisyti trūkumus bei atitinkama suma sumažinti darbų kainą arba pareikalauti, kad rangovas apmokėtų dėl trūkumų šalinimo užsakovo turėtas išlaidas. Atsakovė nurodė, kad, pagal Sutarties 9.4 punktą laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl darbų tinkamai pateiktos tik šiais atvejais: pateiktos raštiškai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Sutarties 9.4.1 punktas); nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose (Sutarties 9.4.2 punktas) ir/arba nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai (Sutarties 9.4.3 punktas). Pagal Sutarties 9.5 punktą, jeigu užsakovas nepasirašo atliktų darbų akto per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4. punkte, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas yra neginčytinai pasirašytas (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto gavimo) vienašališkai rangovo, o užsakovas neginčytinai privalo sumokėti pinigų sumą, numatytą šiame dokumente pagal Sutartyje nurodytus terminus bei praranda teisę ginčyti tokių aktų pasirašymo teisėtumą. Sutarties 9.6 punktu šalys susitarė, kad atlikti darbai (aktai Forma Nr. 2 ir Nr. 3) patikrinimui siunčiami elektroniniais paštais drapnikas@veikmesstatyba.lt ir luka.s@milvinta.lt. Sutarties 9.7 punkte nustatyta, kad galutinis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas priduodamas atlikus visus darbus, nepriklausomai kokia yra mėnesio kalendorinė diena. Galutinio atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo tvarka tokia pati, kaip ir tarpinio atliktų darbų akto.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. el. pranešimu atsiuntė atliktų darbų aktą ir galutinį priėmimo-perdavimo aktą, nepridėdama jokios išpildomosios dokumentacijos (panaudotų medžiagų deklaracijų, statybos darbų žurnalų ir t. t.). UAB „Milvinta“ 2020 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus 4 darbo dienoms nuo ieškovės elektroninio pranešimo gavimo (gegužės 23-34 dienos buvo nedarbo), pateikė konkrečias pretenzijas dėl trūkstamų dokumentų, kuriuos ieškovė turėjo pateikti pagal 2019 m. spalio 23 d. sutarties 9.1 punktą, pateikimo bei ieškovės atliktų darbų trūkumų (neatlikti fasado valymo darbai, nepakeistos netinkamai sudėtos palangės, netinkamas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš įėjimo į pastatą, nepašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės), bei nurodė, jog reikalinga derinti galutinę atliktų darbų kainą dėl UAB „Milvinta“ patirtų papildomų išlaidų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo (vėlavimo) bei fasado įrengimo darbų neatitikčių.
2020 m. birželio 3 d. ieškovė dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Milvinta“ dalį atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos, dalį dokumentų atsiuntė 2020 m. birželio 3 d. el. laišku. Taigi, nors, praėjus tik 4 darbo dienoms nuo ieškovės pranešimo apie galutinį darbų perdavimą, ieškovei buvo pateiktos aiškios pretenzijos dėl atliktų darbų, ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pranešime nurodė, jog darbai yra baigti, terminas pretenzijoms pateikti neva buvo praleistas, dėl ko laikytina, kad darbai neva buvo atlikti tinkamai, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Nors po 2020 m. birželio 3 d. ieškovei pateiktų pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų UAB „Milvinta“ siuntė ieškovei papildomai eilę pranešimų, kartojant darbų trūkumus ir prašant juos ištaisyti, ieškovė to padaryti nesutiko, nebendradarbiavo su UAB „Milvinta“, nurodydama, kad neva laiku nebuvo pareikštos pretenzijos.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovė, atlikdama objekte darbus, eilę kartų bandė aktuoti daugiau darbų, negu buvo faktiškai atlikta, t. y elgėsi nesąžiningai. Pavyzdžiui, 2020 m. kovo mėnesį ieškovė el. paštu atsiųstame akte nurodė, jog įrengta 280,94 kv. m palangių, tačiau derinant faktiškai ieškovės atliktą darbą atliktas palangių įrengimas buvo sumažintas iki 176,72 kv. m. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovės pateiktame galutiniame darbų priėmimo-perdavimo akte taip pat nurodyti didesni ieškovės atliktų darbų kiekiai, nei faktiškai ieškovė atliko, dėl ko galutinį aktą reikia koreguoti. Dėl šių priežasčių, priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Milvinta“ negalėjo pasirašyti ieškovės pateikto akto net ir su pastabomis, kadangi ieškovė ne tik dalį darbų atliko netinkamai, bet ir neteisingai nurodė atliktų darbų bei panaudotų medžiagų kiekius.
Atsiliepime teigiama, kad advokatė S. Žukauskienė, atstovaudama atsakovės interesus, UAB „Lakedė“ pateikė pretenziją, kurioje buvo prašoma per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti rašte nurodytus darbų trūkumus ir defektus, kurių šalinimo kainą tretieji asmenys paskaičiavo 10 693,00 Eur suma, patikslinti sąskaitą ir darbų perdavimo aktą, sumažinant reikalaujamą mokėti sumą 6 919,79 Eur suma, kuri susidaro dėl paskaičiuotų per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, bei sumokėti atsakovei (užsakovui) 8 615,71 Eur nuostolių dėl pastolių ir 4 251,45 Eur delspinigius. Pranešime nurodyta, kad, nepašalinus trūkumų per pranešime nurodytą terminą bei neatlikus kitų mokėjimų ir skaičiavimų, minėtos sumos bus išskaičiuotos iš mokėtinos UAB „Lakedė“ 30 479,00 Eur sumos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir rangos sutarties sąlygas.
Rašte nurodyti šie ieškovės atliktų darbų trūkumai ir defektai: nepateiktos medžiagų, panaudotų objekte, eksploatacinių savybių deklaracijos, nes nepateikti duomenys, kad medžiagos pagal pateiktas deklaracijas buvo panaudotos objekte T. Kosciuškos g. 15, Druskininkai; nebaigtas pildyti statybos darbų žurnalas (nors paskutinė darbų atlikimo data žurnale fiksuota 2020 m. gegužės mėn. 13 d., faktiškai UAB „Lakedė“ darbuotojai objekte darbavosi iki 2020 m. gegužės 26 d.).
Atsakovės teigimu, 2020 m. gegužės 27 d. užsakovas UAB „Milvinta“ informavo rangovą apie vis dar neatliktus darbus (žemiau pateiktas sąrašas) ir apie išpildomosios dokumentacijos trūkumą:
1) neatlikti viso pastato fasado valymo darbai;
2) reikalinga pritvirtinti visas pastato langų išorines palanges bei pakeisti pirmo aukšto palanges (5-1 fasado plokštuma: 1.1 butas 03 patalpa, 1.5 butas 05 patalpa ir 1.6 butas 03 patalpa);
3) pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus (2.4 buto 05 patalpos kampinio balkono apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinio balkono apačia), fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-l ašių sankirta, pirmas aukštas);
4) pašalinti papildomas plytelių klijavimo priemones (lipnią juostą, klijus ir kitas medžiagas, likusias plytelių siūlėse);
5) nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas (plytelių pjovimas buvo vykdomas be vandens, nors buvo tartasi, kad pjovimai bus vykdomi naudojant vandenį (ši pastaba papildyta gegužės 4 d. susirašinėjime).
6) suderinti galutinių darbų kiekius.
Rašte taip pat nurodyta, kad bendra ieškovės atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimo kaina yra 10 693,00 Eur, pateikta ieškovės darbų trūkumų šalinimo sumos detalizacija bei nurodyta, jog UAB „Milvinta" nesutinka su ieškovės nurodytais ir paskaičiuotais šių medžiagų ir darbų kiekiais („Kronšteinai 210 mm“ „Minkšta vata 150 mm“ „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“), kadangi nurodyti per dideli sunaudotų medžiagų ir darbų kiekiai, dėl ko susidaro 6 919,79 Eur skirtumas. Atsižvelgiant į šią skirtumo sumą, ieškovei pasiūlyta atlikti tyrimą arba ekspertizę tiksliam minėtų medžiagų ir darbų kiekiui nustatyti. Tačiau ieškovė atlikti ekspertizę nepageidavo.
Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė kreipėsi į teismo ekspertą Nerijų Beigą, prašydama įvertinti/nustatyti ieškovės objekte T. Kosciuškos g. 15, Druskininkai, atliktų darbų trūkumus ir defektus ir paskaičiuoti jų šalinimo išlaidas. Apie ekspertizės užsakymą, objekto apžiūrą buvo pranešta ieškovei. Teismo ekspertas Nerijus Beiga parengė 2020 m. rugsėjo 7 d. išvadą (toliau - išvada), kurioje nurodė nustatytus ieškovės atliktų darbų defektus ir trūkumus. Atsakovės teigimu, 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperto išvadoje nustatyta eilė ieškovės objekte atliktų darbų trūkumų ir defektų bei tinkamos išpildomosios dokumentacijos nepateikimas, todėl ieškovės argumentai, jog rangos darbai objekte buvo atlikti be trūkumų, o išpildomoji dokumentacija pateikta laiku, yra nepagrįsti.
Antra, atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad UAB „Lakedė“ neturėjo pareigos atlikti fasado valymo darbų bei nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas. Atsakovė pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperto išvadoje nustatyta, jog patikrinimo metu buvo matoma: poilsio pastato fasadas yra padengtas dulkių sluoksniu, ant fasado likę klijai nuo lipnios juostos, kuri buvo įrengta fasado plytelių montavimo metu, išteplioti langai, taip pat poilsio pastato rūsyje esantys visi vamzdynai padengti statybinėmis dulkėmis.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 punkto 3 ir 5 papunkčiuose numatytos rangovo pareigos: rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (3 papunktis); užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (5 papunktis). Taigi, priešingai ieškinio motyvams, šiuo atveju ieškovė, užtikrindama tinkamą darbų atlikimą, turi pareigą atlikti objekto fasado valymo darbus.
Kaip nurodo atsakovė, ginčo byloje dėl to, kad atsakovė ieškovei perdavė švarias lauko fasado plyteles, nėra. Akivaizdu, jog UAB „Milvinta“ negali būti atsakinga ir patirti nuostolius dėl to, kad ieškovė darbus atliko netvarkingai, todėl pareiga pašalinti fasado plytelių nešvarumus kyla ieškovei. Atsakovė nurodo, kad pastarąjį atsakovės argumentą pagrindžia ir 2019 m. spalio 23 d. rangos sutarties 1.2 punkto nuostata, kad rangovo turimų pagal Sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Jei Sutartyje nenurodyta kitaip, į darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties priedą Nr. 1, tačiau reikalingos darbams atlikti.
Nors sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad ieškovė turi nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, tačiau prieš ieškovei atliekant darbus objekte, minėtos vietos buvo švarios, ir tapo sudulkėjusiomis ieškovei minėtoje patalpoje pjaustant plyteles. Atsakovės teigimu, ieškovei pjaustyti plytelės objekto rūsyje atsakovė leido tik tuo atveju, jeigu plytelių pjaustymas bus vykdomas su vandeniu, t. y., nekils dulkių, nešvarumų. UAB „Milvinta“ pridėjo fotonuotraukas, kuriose, kaip teigia atsakovė, matyti, jog ieškovė plyteles objekto rūsyje pjaustė be vandens, ko pasėkoje atsirado inžinerinių tinklų izoliacijos nešvarumai. Šias aplinkybes patvirtina ir eksperto išvada. Todėl ieškovės ieškinio motyvas, kad ji neprivalo nuvalyti objekto fasado bei požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių bei jų izoliacijų, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Trečia, ieškinio motyvas, jog UAB „Milvinta“ kiti nurodyti atliktų darbų defektai yra nepagrįsti, neatitinka tikrovės.
Atsakovė nesutinka su ieškinio argumentu, kad UAB „Milvinta“ nepagrįstai reikalauja pakeisti sumontuotas objekto palanges, kadangi jos sumontuotos tinkamai. Atsakovės teigimu, visos objekto pastato langų išorinės palangės yra tinkamai nepritvirtintos (palanges paspaudus, jos linksta žemyn), taip pat reikia pakeisti objekto pirmo aukšto palanges (5-1 fasado plokštuma: 1.1. butas 03 patalpa, 1.5 butas 05 patalpa ir 1.6 butas 03 patalpa), nes palangės per siauros, dėl ko nepilnai uždengtas objekto išorinės sienos kampas.
Atsakovė atsiliepime cituoja eksperto išvadą, kurioje konstatuota, jog tiek vidinės, tiek išorinės palangės turi būti tvirtinamos tik ant tvirto pagrindo. Jeigu pagal sienos konstrukciją tvirtos atramos palangėms nenumatytos, jas būtina įrengti iš gniuždymui atsparių medžiagų, kurios koncentruotas apkrovas tolygiai paskirstytų į laikančiųjų konstrukciją. Išorinės palangės tvirtinamos taip, kad būtų sudarytas kuo didesnis barjeras lietui, atsižvelgiant į vėjo turbulencijos sukeliamas sroves ir galimas vandens patekimo kryptis. Palanges privalu pritvirtinti prie lango rėmo taip, kad palangė nebūtų atplėšta stipraus vėjo, kad lyjant lietui nebarškėtų. Rangovas, vykdydamas palangių montavimo darbus, privalėjo vadovautis projektine dokumentacija, Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo statybos taisyklėmis ir kt. teisės aktais. Eksperto teigimu, sumontuotas išorines palanges (viso apie 142 bėginius metrus) privalu sumontuoti ant tvirto pagrindo ir jas gerai užsandarinti, kad lietaus vanduo nepatektu į išorinių pastato atitvarų vidų, šie darbai kainuotų 3 147,57 Eur + PVM.
Atsakovė taip pat teigia, jog priešingai, nei nurodoma ieškinyje, atsakovė ieškovei dėl netinkamo palangių tvirtinimo ne kartą reiškė pretenzijas, dėl ko darbai nebuvo priimti. 2020 m. kovo 24 d. ieškovė atsakovei elektroniniu laišku atsiuntė 2020 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame buvo nurodytas 280,94 kv. m. palangių ir balkonų skardinimo įrengimas, tačiau pusė ieškovės į aktą įtrauktų sumontuotų palangių buvo nesumontuotos arba sumontuotos netinkamai, dėl ko buvo sutartas tinkamai sumontuotų palangių kiekis - 176,72 kv. m., kiti darbai nebuvo priimti. Atsakovė pabrėžė, jog ji priėmė tik balkonuose sumontuotų palangių ir objekto 6 aukšto langų palangių darbus, dėl kurių UAB „Milvinta“ pretenzijų neturi. Šias aplinkybes patvirtina pridėtas ieškovės 2020 m. kovo 24 d. siųstas el. laiškas su priedais ir 2020 m. balandžio 1 d. darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad skardos buvo sumontuotos tik balkonuose ir 6 aukšte. Taigi, ieškovės nurodomi motyvai, kad UAB „Milvinta“ dėl sumontuotų palangių nereiškė jokių pretenzijų bei priėmė darbus, neatitinka tikrovės. Atsakovė pridėjo UAB „Lakedė“ pateiktą palangių tvirtinimo mazgą, pagal kurį ieškovė privalėjo tvirtinti palanges, tačiau to nepadarė.
Kita vertus, atsakovė nurodo, kad 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 11.7 punkte numatyta, jog ieškovės objekte atlikti darbai yra patvirtinami tik galutiniu atliktų darbų aktu, dėl ko ieškovės ieškinio motyvai dėl anksčiau priimtų palangių montavimo darbų yra nepagrįsti. Taip pat pastebėjo, kad ieškovės ieškinyje minimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 punkte pateiktas konstatavimas, kad palangės yra stipriai pritvirtintos, buvo nustatyta nekreipiant dėmesio į UAB „Milvinta“ atstovo paaiškinimus, dėl ko tokia informacija yra tendencinga, neobjektyvi. Taigi, ieškovės ieškinio motyvai, kad palangės sumontuotos tinkamai, o UAB „Milvinta“ nepagrįstai dėl šių darbų reiškia pretenzijas, neatitinka tikrovės.
Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės ieškinio argumentu, kad reikalavimas pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus yra nepagrįstas, nes UAB „ Milvinta “ nesugebėjo nurodyti, ką būtent reikėjo pataisyti, ir koks nuokrypis susidaro.
Priešingai ieškinio argumentams atsakovė nurodo, kad UAB „Lakedė“ buvo pateikti fasado mazgai, pagal kuriuos ji turėjo suvesti plyteles, tačiau keliose objekto vietose (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas apačia) siūlės yra skirtingos bei fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-l Ašių sankirta, pirmas aukštas). Šią aplinkybę patvirtina eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad fasado plytelių tvarkymo darbų kaštai, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis programa „Sistela“, yra 771,31 Eur + PVM.
Atsakydama į ieškovės argumentą, jog ieškovė darbus atliko tinkamai, kadangi nebuvo nurodytas tikslus siūlių nuokrypis, atsakovė pabrėžė, kad siūlių nevientisumas yra akivaizdžiai matomas plika akimi, nedarant jokių matavimų. Dėl tokių fasado siūlių yra gadinama objekto fasado estetinė išvaizda. Taigi, ieškovė šį trūkumą privalo ištaisyti.
Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovės teiginys, jog UAB „Milvinta“ neteisingai nurodo, kad fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-l ašių sankirta, pirmas aukštas), kadangi pagal plytelių išdėstymo eskizus tokio neatitikimo nerasta, yra nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad fasado plytelių išdėstymo projektus, kuriuos faktinių aplinkybių konstatavimo metu rodė UAB „Lakedė“ atstovai, buvo blogos kokybės, dėl ko UAB „Milvinta“ atstovai negalėjo tokiose brėžiniuose parodyti plytelių išdėstymo neatitikimo, kuris faktiškai egzistuoja. UAB „Milvinta“ atstovai, konstatuojant faktines aplinkybes, siūlė atidaryti darbų užduoties elektroninės versijos projektus, tačiau UAB „Lakedė“ tai padaryti atsisakė. Todėl aplinkybė, kad, konstatuojant faktines aplinkybes, UAB „Milvinta“ atstovai neturėjo galimybės parodyti neatitikimo, nepatvirtina, jog tokio neatitikimo nėra. Pabrėžė, kad fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo objekto pirmame aukšte F-l ašių sankirtoje, ką patvirtina eksperto išvada.
Atsakovės teigimu, priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Milvinta“ ieškovei pretenzijas reiškė ne dėl plytelių tarpuose paliktų pakištukų laikinam plytelių fiksavimui, bet dėl plytelių tarpuose palikto hermetiko pertekliaus, siūlių gruntu, dažais išteptų plytelių, kas matyti plika akimi. Konstatuojant faktines aplinkybes, UAB „Lakedė“ atstovai eiti į visas patalpas atsisakė, todėl šis trūkumas neužfiksuotas.
Taigi, atsakovė nurodo, kad UAB „Lakedė“ dalį objekto fasado darbų atliko netinkamai, nebendradarbiavo su UAB „Milvinta“, netinkamai atliktų darbų trūkumų neištaisė, ko pasėkoje UAB „Milvinta“, vadovaujantis 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 9.3 punktu, buvo priversta išskaičiuoti iš ieškovei už objekte atliktus darbus mokėtinos sumos darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą, dėl ko įskaitymas buvo atliktas teisėtai.
Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad netinkamai atliktų arba nebaigtų darbų suma nustatyta pagal 2019 m. spalio 23 d. sutartyje nustatytus įkainius ir pateiktas fasado įrengimo darbų apimtis, mazgus, projektines užduotis bei kitą informaciją. Viso ieškovės darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą sudaro 10 693,00 Eur, o būtent:
1) fasado plovimo darbai ir papildomų fasado plytelių klijavimo priemonių valymas – 5 246,28 Eur (2623,14 m2 po 2 Eur/m2);
2) palangių tvirtinimas – 4 266,33 Eur (pirmo-penkto aukšto palangės įstatytos į projektinę padėtį, tačiau nėra tinkamai pritvirtintos (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos) (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog, net ir paaiškėjus palangių montavimo defektams, buvo išskaičiuota per didelė suma, kadangi palangės buvo sumontuotos. Atsakovės teigimu, dalies palangių (pirmo aukšto lodžijų palangės), kurias reikia keisti, darbas bus brangesnis, nes palanges reikės pakeisti naujomis, jas nuimant ir iš naujo sumontuojant. Kitų palangių tvarkymui reikalinga žmonių kėlimo technika, kurios transportavimas ir nuoma kainuos papildomai;
3) fasado apdailos plytelių kampų suvedimas bei fasadinių plytelių išdėstymo sutvarkymas - 880,90 Eur (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas, žemiau balkono grindų - plytelių suvedimas tarp trijų plokštumų - kiekis ~ l m2; 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas, žemiau balkono grindų - plytelių suvedimas tarp trijų plokštumų - kiekis ~ l m2; F-l ašių sankirta, pirmas aukštas - plytelės neatitinka projektinio išdėstymo, kituose pastato kampuose išdėstymas atliktas teisingai, kiekis ~ 11 m2; viso defektų fasado plokštumose kiekis ~ 13 m2, darbų sutartinis įkainis 32,7619 Eur/m2, sugadintų medžiagų kaina 35 Eur /m2);
4) požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių ir vamzdžių izoliacijos nuvalymas - 300,00 Eur (150 m2 po 2 Eur/m2).
Dėl vėlavimo atlikti darbus ir delspinigių skaičiavimo
Pirma, ieškinio motyvas, jog darbus buvo vėluojama atlikti dėl to, kad ieškovei laiku (iki 2019 m. gruodžio 2 d.) nebuvo pateikta dokumentacija, brėžiniai, neteisingas. Atsakovė pabrėžė, kad visa turima projektinė dokumentacija ieškovei buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 22 d. el. laišku, adresu samatos@lakede.lt, likus daugiau nei dviem mėnesiams iki darbų pradžios. Ieškovė 2019 m. spalio 23 d. Sutarties priede Nr. 2 parašu patvirtino, kad visą objekto projektinę dokumentaciją, reikalingą darbų atlikimui, ji gavo. Po projektinės dokumentacijos pateikimo iki darbų pradžios 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovė pastabų ar klausimų dėl projektinės dokumentacijos nepateikė. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas), atsakovės manymu, leidžia daryti išvadą, jog ieškovei objekto projektinė dokumentacija buvo suprantama bei aiški.
Atsiliepime taip pat teigiama, kad, nors ieškovė darbus objekte turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., pridedamas darbo fronto perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė darbų frontą perėmė tik 2019 m. gruodžio 16 d., o tai įrodo, kad ieškovė priimti darbų frontą vėlavo.
Antra, atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio motyvais, jog ieškovė darbus atlikti vėlavo, nes objekte nebuvo sumontuoti langai, kas yra būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbų atlikimui. Iš ieškovės ieškinyje minimų foto nuotraukų, kuriose užfiksuoti nesumontuoti objekto langai, matyti, kad, be 6-o aukšto vitrininių langų, yra objekto pirmo aukšto sienos ir lubos, balkonuose nėra baigti ar net pradėti darbai. T. y., nors objekte ir nebuvo sumontuoti langų stiklai, ieškovė nebuvo padariusi kitų darbų, kuriuos buvo galima padaryti, nesant įmontuotų langų, dėl ko langų nesumontavimas 2019 m. gruodžio 18 d. niekaip neįtakojo ieškovės darbo objekte trukmės. Dar daugiau, ieškovės darbų atlikimui buvo reikalingi tik langų rėmai bei rėmų sandarinimas, ne stiklai, kurių įstatyti ir pritvirtinti, kol ieškovė nebuvo sumontavusi objekto 6 aukšto palangių (ką ieškovė atliko tik 2020 m. kovo mėn., tai patvirtina ieškovės prie ieškinio pridėtas 2020 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas), nebuvo galima. Per visą darbų atlikimo laikotarpį pretenzijos dėl darbų stabdymo ieškovė nepateikė, tai taip pat patvirtina, jog ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku atlikti darbus, tačiau dėl savo pačios kaltės to nepadarė.
Trečia, atsakovės teigimu, nepagrįsti ieškinio motyvai, jog darbų frontas nebuvo paruoštas dėl to, kad UAB „Milvinta“ neperdavė ieškovei brėžinių, nebuvo konstrukcinių sprendimų, nebuvo apšiltinta objekto balkonų cokolinė zona. Pagal 2019 m. spalio 23 d. sutarties 5.3 punktą, būtent ieškovė (rangovas) įsipareigojo paruošti ir su UAB „ Milvinta“ (užsakovu) patvirtinti technologinę kortelę, charakteringus mazgus, reikalingus darbų vykdymui. UAB „Milvinta“ pirmuosius mazgus derinimui iš ieškovės gavo tik 2020 m. sausio 3 d. Be to, balkonų cokolinės zonos neapšiltinimas ieškovės atliekamų darbų trukmės nelėmė, nes ieškovė, net ir nesant apšiltintoms balkonų cokolinėms zonoms, galėjo bet kada pradėti objekto pirmo aukšto sienų ir lubų fasado įrengimo darbus, kurių pradžią ieškovė nepagrįstai vėlino.
Ketvirta, atsakovė teigia, kad ieškinio motyvas, jog, atsiradus problemoms, UAB „Milvinta“ ieškovės darbų atlikimo eigoje nesiėmė jų pakankamai greitai spręsti, yra nepagrįstas:
a) nepagrįstas ieškovės argumentas, kad UAB „Milvinta“ nepakankamai greitai sprendė objekto balkonų cokolinės dalies šiltinimo klausimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė objekto fasado šiltinimo darbus sprendė atlikti vandenį įgeriančia medžiaga ten, kur to daryti negalima. UAB „Milvinta“ nesutikus, ieškovės pakeista sąmata dėl balkonų šiltinimo vandenį neįgeriančia medžiaga nepagristai viršijo sąmatoje pateiktus įkainius. Todėl atsakovė maksimaliomis pastangomis stengėsi kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją. Ieškovė darbų pasiūlymą elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. sausio 2 d., UAB „Milvinta“ jau kitą dieną, t. y. 2020 m. sausio 3 d., informavo ieškovę, kad jos pateikta kaina per didelė, dėl ko šių darbų atlikimas bus organizuojamas pačios UAB „Milvinta“. 2020 m. sausio 17 d. (per dvi savaites) minėti darbai objekte buvo atlikti. UAB „Lakedė“ tuo metu turėjo galimybę netrukdomai atlikti kitus darbus, dėl ko minėtų darbų atlikimas įtakos UAB „Lakedė“ darbo trukmei neturėjo;
b) atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio argumentu, jog UAB „Milvinta“ nebandė kuo greičiau išspręsti kilusių klausimų dėl fasado įrengimo. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo pateiktas darbo projektas su fasado planais ir principiniais mazgais, tuo tarpu papildomus mazgus, apie kuriuos kalbama ieškinyje, pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 5.3 punktą derinimui turėjo pateikti būtent ieškovė. UAB „Milvinta“ kaip įmanoma greičiau siekė su ieškove suderinti visus kilusius neaiškumus;
c) ieškinio motyvas, jog UAB „Milvinta“ yra atsakinga už tai, kad neturėjo projektinės dokumentacijos, kas įtakojo ieškovės darbų atlikimo laiką, neatitinka tikrovės, nes būtent ieškovė ilgą laiką UAB „Milvinta“ nepateikė papildomų mazgų ir savo darbų atlikimo technologinės kortelės, kas turėjo būti padaryta pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutarties nuostatas, ko pasėkoje UAB „Milvinta“ fiziškai negalėjo patikrinti, ar ieškovės turima projektinė dokumentacija atitinka realybę. Tik gavus iš ieškovės patikslintus matavimus per vieną parą būdavo patikslinami visi kilę neaiškumai, todėl tai negalėjo turėti įtakos ieškovės objekte atliekamų darbų trukmei;
d) atsakovė teigia, jog, priešingai nei nurodyta ieškinyje, aplinkybė, kad per 3 darbo dienas (nuo 2020 m. sausio 15 d. iki sausio 20 d.) tarp šalių buvo išspręstas tvirtinimo kabliukų įsigijimo klausimas, niekaip neįtakojo ieškovės atliekamų darbų trukmės, kadangi minėtas klausimas buvo išspręstas dar iki plytelių kabinimo darbų pradžios;
e) priešingai ieškinio motyvams, objekto palangių pavyzdžių tvirtinimas užtruko ne dėl UAB „Milvinta“ kaltės, bet dėl to, kad ieškovė UAB „Milvinta“ pateikė neišbaigtą palangės pavyzdį, dėl ko UAB „Milvinta“ negalėjo jo patvirtinti. Ieškovei pateikus išbaigtą palangės pavyzdį, UAB „Milvinta“ jį iš karto patvirtino;
f) atsakovė teigia, kad darbų atlikimo terminas pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutartį galėjo būti keičiamas tik rašytiniais (pasirašytais) šalių sutarimais (Sutarties 6.2.1, 20.6 punktai). Ieškovė atsakovės neinformavo, dėl kokių priežasčių ji nori pratęsti darbų atlikimo terminą, nepranešė, jog dėl neva neperduoto darbų fronto ar 3 darbo dienas nepateiktų kabliukų, kurie buvo reikalingi tolimesnių darbų atlikimui, pailgės darbų atlikimo trukmė.
Penkta, ieškovė akivaizdžiai manipuliuoja šalyje paskelbta ekstremalia situacija bei karantinu, tokiu būdu nesąžiningai siekdama pateisinti darbų atlikimo termino pažeidimą. Ieškovė darbus turėjo užbaigti iki 2020 m. kovo 31 d., o ekstremali situacija ir karantinas buvo paskelbti tik 2020 m. kovo 15 d. Iš 2020 m. balandžio 1 d. foto fiksacijos nuotraukų matoma, kad 2020 m. balandžio 1 d. neatliktų darbų buvo likę daugiau nei įmanoma atlikti per 2 savaites.
Taigi, darbai objekte 2019 m. spalio 23 d. Sutartyje nustatytais terminais nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, dėl ko ieškovei dėl darbų atlikimo termino pažeidimo pagrįstai buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie buvo išskaityti iš ieškovei mokėtinos sumos.
Dėl sunaudotų medžiagų kiekių ir darbų apimčių
Atsiliepime nurodyta, kad pagal 2019 m. spalio 13 d. sutarties 11.2 punktą galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai įvykdytų darbų kiekius nustatytais įkainiais. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, ieškovė dar 2020 m. kovo mėnesį siekė aktuose nurodyti daugiau darbų ir kiekių, nei buvo faktiškai atlikta, dėl ko atliktų darbų kiekiai buvo sumažinti. Pažymėjo, jog UAB „Milvinta“ juodraščiuose ištaisė ieškovės padarytas skaičiavimo klaidas, tačiau ieškovė iki šios dienos atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekių nėra pataisiusi. UAB „Milvinta“ skaičiavimais ieškovė galutiniame atliktų darbų akte nurodė per didelius medžiagų ir darbų kiekius, nei faktiškai darbų atlikta ir sunaudota medžiagų („Kronšteinai 210 mm“ „Minkšta vata 150 mm“ „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“), todėl susidaro 6 919,79 Eur skirtumas. Aplinkybę, jog ieškovė netinkamai skaičiuoja sunaudotų medžiagų kiekius atliekant darbus objekte, dėl ko susidaro beveik 7 000,00 Eur sumos skirtumas, patvirtina eksperto N. Beigos išvada.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Milvinta“ paskaičiavo faktiškai mažesnius atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų kiekius 6 919,79 Eur suma nei buvo nurodyta ieškovės, o ieškovė nereagavo į UAB „Milvinta“ teikiamas pretenzijas, nebendradarbiavo su UAB „Milvinta“ ir nesprendė susidariusios situacijos, neturint kitos išeities, minėtas skirtumas buvo išskaitytas iš ieškovei mokėtinos sumos už faktiškai atliktus darbus, dėl ko šis išskaitymas buvo atliktas pagrįstai, vadovaujantis 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 9 skyriaus nuostatomis.
Dėl išpildomosios dokumentacijos nepateikimo
Atsakovės teigimu, ieškovė tik 2020 m. birželio 3 d. pateikė savo galutines išpildomąsias deklaracijas. Statybos rinkos praktikoje ir vykdant statinio pridavimą tinkamam naudoti, sudarytai Valstybinei komisijai reikia pateikti dokumentus įrodančius, kad statinio statybai panaudotos medžiagos buvo skirtos konkrečiam objektui. Dokumente turi būti medžiagos pardavėjo arba rangovo atstovo pareigos, vardas, pavardė, parašas ir data su nurodytu objekto pavadinimu.
Atsakovė taip nesutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės darbuotojai objekte dirbo iki 2020 m. gegužės 13 d., todėl tą dieną buvo baigtas pildyti statybos žurnalas. Iš pridedamo Statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorės pranešimo Nr. 9 su 2020 m. gegužės 14 d. atlikta foto fiksacija matyti, kad ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. dar atlikinėjo fasado įrengimo darbus, objekte sandėliuojamos medžiagos ir šiukšles, kas paneigia ieškovės motyvus dėl neva 2020 m. gegužės 13 d. baigtų darbų ir baigto pildyti darbų žurnalo. Aplinkybė, jog ieškovė iki šios dienos nėra baigusi tinkamai pildyti statybos darbų žurnalo, buvo nustatyta ir eksperto išvadoje. Taigi, UAB „Milvinta“ pagrįstai reiškė pretenzijas, prašydama tinkamai užpildyti statybos darbų žurnalą.
Dėl sąskaitos už pastolių nuomą kompensavimo
Pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 1.2 punktą, rangovo turimų pagal Sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Jei Sutartyje nenurodyta kitaip, į darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingos darbams atlikti. Taigi, šio Sutarties punkto turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog į ieškovės nurodytą kainą įėjo pastolių nuoma, jų surinkimas ir išrinkimas. UAB „Milvinta“ patyrė nuostolius dėl pastolių nuomos dėl užsitęsusių ieškovės darbų, juos sudaro 8 615,71 Eur. Todėl, priešingai ieškinio motyvams, UAB „Milvinta“ pagrįstai iš ieškovei mokėtinos sumos išskaitė turėtas išlaidas dėl pastolių ieškovės darbo objekte laikotarpiu.
Dėl atsiskaitymo už pagal sutartį atliktus darbus bei įskaitymo teisėtumo
Priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Milvinta“ teisėtai ir pagrįstai atliko įskaitymą.
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2020-11-03 pateikė byloje priešieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139), kuriuo prašo priteisti UAB „Milvinta“ naudai iš UAB „Lakedė“ 20 721,45 Eur nuostolių atlyginimo, 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius, viso 40 616,86 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes ir argumentus, iš esmės analogiškus nurodytiems atsakovės atsiliepime į ieškinį. Atsakovė teigia, kad ieškovė, pažeisdama 2019 m. spalio 23 d. Sutarties sąlygas, neatliko darbų nustatytais terminais, ko pasėkoje UAB „Milvinta“ patyrė papildomas 8 615,71 Eur išlaidas už pastolių nuomą, atliko darbus su defektais bei neatliko dalies darbų, ko pasėkoje darbų defektų šalinimas ir užbaigimas kainuos 12 105,74 Eur, todėl viso atsakovė patyrė 20 721,45 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės.
Atsakovė taip pat, vadovaujantis 2019 m. spalio 19 d. Sutarties 13.4 punktu, ieškovei vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, iš ieškovės atsakovės naudai prašo priteisti 9 565,21 Eur vienkartinę baudą (5 proc. nuo bendros 191 304,17 Eur rangos darbų kainos be PVM).
Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė darbus pagal Sutartį privalėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo, bei vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 10 330,20 Eur delspinigius (191 304,17 Eur (sutarties kaina be PVM) x 0,03 proc. = 57,39 Eur/dieną x 30 dienų = 1 721,39 Eur/mėn. x 6 mėn. = 10 330,20 Eur).
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2021-02-22 pateikė teismui patikslintą priešieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 149-153), kuriuo prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti - priteisti UAB „Milvinta“ naudai iš UAB „Lakedė“ 16 412,93 Eur (6095,38+3801,84+6515,71) nuostolių atlyginimo, 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius, viso 36 308,34 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patikslintame priešieškinio pareiškime nurodė, kad, atsižvelgdama į teismo eksperto išvadas, ieškovė patikslino priešieškinio reikalavimus. Ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte konstatavo, kad UAB „Lakedė“ ventiliuojamo fasado įrengimo darbus pastate atliko su defektais, dalis šių darbų neatitiko įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, bei nustatė, kad fasado įrengimo darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 6 095,38 Eur su PVM. Tokią išvadą ekspertas grindė šiuo metu VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre UAB „Sistela“ parengtos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (registruotos 2020 m. spalio 27 d.) 2020 m. spalio mėn. kainomis. Ekspertas antrajame akto tiriamosios dalies skyriuje nurodė, kad pastate yra tokie defektai (49 punktas): apdulkėjęs balkonų apatinis plytelių paviršius; keturios pirmo aukšto palangių skardos yra per siauros, nevisiškai uždengia angokraštį; palangių skardos sujungtos nesandariai, tarp skardų yra tarpeliai; palangės linksta, spaudžiant jas ranka, kai kuriose palangėse atsiradusios liekamosios deformacijos; F-l ašių sankirtoje pirmame aukšte yra įdėta 1,5 cm pločio plytelės juostelė; 2.4 buto 05 patalpos kampinio balkono apačioje ir 2.3 buto 03 patalpos kampinio balkono apačioje plytelių kampai suvesti nelygiai - viršuje tarpelis tarp plytelių matomas mažesnis, negu apačioje; visame fasadų plote žvelgiant į fasadus tam tikru kampu matomos dėmės ant plytelių; 2.4 buto dideliame balkone tarp plytelių matosi išlindę klijai, o mažesniame balkone viduje tarp dviejų plytelių matosi nenudažyta dalis metalinio vidinio profilio; apdulkėjusi vamzdžių izoliacija požeminėje aikštelėje; keturiuose pirmo aukšto angokraščiuose plytelės yra pasmukusios žemyn, viršuje susidaręs didesnis tarpas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad statybų praktikoje rangovas, įrengęs fasadą, perduoda užsakovui jį švarų. Ekspertas paskaičiavo, kad fasado plovimo darbų ir papildomų fasado plytelių klijavimo priemonių valymo, požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių ir vamzdžių izoliacijos nuvalymo darbų vidutinė rinkos kaina yra 3 801,84 Eur be PVM (147,14+0,18+3 638,98+15,54).
Ekspertizės akte ekspertas dalyje dėl „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekių, pateikė išvadą, jog labiausiai tikėtinas faktinis darbo „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekis yra 827,91 m2 (1403,52-575,61=827,91 m2) ir kad labiausiai tikėtina, kad atliktų darbų aktuose nurodytas darbo „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekis (971,46 m2) neatitinka remiantis Sutarties nuostatomis apskaičiuoto faktinio šio darbo kiekio (827,91 m2). Tai reiškia, kad ieškovė be pagrindo reikalauja 2 175,64 Eur ((971,45-827,91=143,54 m2 x 15,156 Eur (įkainis) = 2 175,64 Eur).
Analogiška situacija akte nustatyta ir su „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ įrengimu. Ekspertas pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtinas faktinis darbo „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ kiekis yra 1528,53 m2. Išvadoje nurodoma, kad, remiantis Sutarties nuostatomis, „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ kiekis (1594,28 m2) neatitinka faktinio darbo „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm) kiekio (1528,53) m2, todėl susidaro 65,75 m2 skirtumas. Daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 1 020,72 Eur apmokėjimo už 65,75 m2 (15,5244 Eur/m2 įkainis).
Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad buvo vėluojama perduoti (perimti) darbų frontą, tačiau aplinkybių, kodėl buvo vėluojama tai atlikti, tyrimo metu nenustatyta. Galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo. Taip pat ekspertas nurodo, kad iš duomenų matosi, jog galimai rangovas tam tikrose pastato fasado dalyse negalėjo vykdyti darbų dėl tose fasado dalyse kitų rangovų prieš tai neatliktų darbų. Tačiau tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad rangovas tuo metu nebūtų galėjęs vykdyti darbų kitose fasado dalyse. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, laiku nesumontuotų darbų, neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų bei užtrukusio mazgų derinimo.
Atsakovė patikslintame priešieškinyje taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog darbai ieškovei buvo perduoti 2019 m. gruodžio 16 d., neginčytinai patvirtina 2019 m. gruodžio 16 d. darbų fronto perdavimo-priėmimo aktas. Šis dokumentas surašytas D. R. ranka, jį pasirašė UAB „Lakedė“ atstovas V. M.. Perimdama darbų frontą, ieškovė jokių pastabų nepareiškė. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. susitarimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo vykdant statybos darbus pasirašė atsakovo atstovas D. R. ir ieškovės atstovas V. M.. UAB „Lakedė“ atstovai Egidijus Daugėla ir V. M. taip pat pasirašė paskyrą-leidimą, išduotą 2019 m. gruodžio 16 d. Paskyrą-leidimą ieškovės atstovas M. U. el. laiško priedu atsiuntė atsakovei 2020 m. sausio 29 d. El. laiškuose fiksuotas šalių susirašinėjimas 2019 m. spalio 30 d. – lapkričio 19 d. laikotarpiu, prieš ieškovei atvykstant į objektą, kuriuose D. R. ragino UAB „Lakedė“ pateikti trūkstamus dokumentus ir atvykti į objektą. El. laiškais D. R. siųstuose pasitarimų protokoluose (2019 m. lapkričio 28 d. „Pasitarimo protokolas 19-11-26” ir 2019 m. gruodžio 9 d. „Pasitarimo protokolas 19-12-02”) nurodyta, kad V. M. dalyvavo pasitarimuose ir nurodė numatomą darbų pradžią (2019 m. gruodžio 9 d.). Laiškai siųsti el. pašto adresu fasadai@lakede.lt (Egidijus Daugėla ankstesniame laiške šį el. pašto adresą buvo nurodęs kaip V. M. darbinį el. pašto adresą). 2019 m. gruodžio 10 d. el. laišku M. U. atsiuntė kalendorinį darbų atlikimo grafiką, kuriame darbų pradžia nurodyta trečiąją gruodžio mėnesio savaitę (trečioji savaitė prasidėjo gruodžio 16 d.). Šie dokumentai ir šalių susirašinėjimas įrodo, jog UAB Lakedė darbų pradžią nurodė 2019 m. gruodžio mėn. 16 d., nors sutartyje buvo numatyta ankstesnė darbų pradžios data.
Atsakovės teigimu, į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos 2020 m. vasario 18 d. – kovo 19 d. laikotarpiu, patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. nebuvo pradėti darbai ties pirmu aukštu, nors tam nebuvo jokių trikdžių (buvo žinomi darbų atlikimo mazgai, kurie reikiami pradėti darbus, nebuvo kitų rangovų neužbaigtų darbų, kurie nebūtų leidę dirbti).
Atsakovė taip pat teigia, kad pateiktas 2020 m. sausio 10 d. elektroninis UAB „Lakedė“ atstovo M. U. siųstas laiškas „Palangės mazgas”, kurio prieduose nurodytas suderintas palangės įrengimo mazgas, patvirtina, kad UAB Lakedė šio suderinimo nesilaikė (laiško priede-brėžinyje nurodytas palangės tvirtinimas varžtukais, kurie nebuvo įrengti).
Atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadą, ieškovė patikslino reikalavimus dalyje ir prašo priteisti iš ieškovės 6 095,38 Eur su PVM fasado įrengimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir 3 801,84 Eur be PVM papildomų fasado plytelių klijavimo priemonių valymo išlaidas.
Atsakovė nurodė, kad palaiko ir netikslina priešieškinio reikalavimų dėl patirtų 8 615,71 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos, 9 565,21 Eur vienkartinės baudos (5 procentai) priteisimo. UAB „Milvinta“ palaiko reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir jų nedidina, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija tam tikrus terminus, dėl senaties termino delspinigių reikalavimui taikymo, prašo priteisti tą pačią sumą delspinigių, tačiau už ilgesnį laikotarpį, kas reiškia, kad ne už šešis mėnesius, bet už 12 mėnesių, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d.
Taigi, atsakovės teigimu, atsakovės prašomi priteisti nuostoliai sudaro 16 412,93 Eur (6095,38+3801,84+6515,71), todėl priešieškinis mažintinas 4 308,52 Eur suma. Atsakovės nuomone, reikalavimas 3 196,36 Eur sumai dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl savarankiško reikalavimo dėl šios sumos atsakovė priešieškiniu nereiškia.
2021-06-04 Pareiškime dėl priešieškinio sumos sumažinimo (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 45) atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertas Sigitas Mitkus teismo posėdyje patvirtino, jog priešieškiniu prašoma priteisti suma 3 801,84 Eur (ekspertizės akto 52 punktas) yra įskaičiuota į 6 095,38 Eur sumą (ekspertizės akto 51 punktas), atsakovė mažina savo priešieškinio reikalavimus 3 801,84 Eur suma, dėl ko galutinė priešieškiniu prašoma priteisti suma yra 32 506,50 Eur, bei dėl to, kad atsakovė savo reikalavimus sumažino iš viso 8 110,36 Eur suma, prašo grąžinti atsakovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (136,45 Eur).
Atsakovė- UAB „ Milvinta „ 2022-10-21 pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad galutinė priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovo suma yra 32 506,5 Eur ir kadangi iš mokėtino apmokėjimo ieškovui buvo išskaityta 30 479 Eur , tai atsakovei pagal priešieškinį iš ieškovės turi būti priteista 2027 Eur.
Ieškovė UAB „Lakedė“ 2021-03-18 pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 1-18), kuriuo prašo atsakovės patikslintą priešieškinį atmesti.
Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad, ieškovės manymu, susiklosto tokia galima hipotetinė procesinė situacija, kuomet teismui atmetus ieškinį - patvirtinus atsakovo atliktą neteisėtą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai, nebus galima tenkinti priešieškinį visa apimtimi, kadangi nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų defektų taisymo 10 693,00 Eur sumai, nuostolius dėl tariamai per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių 6 919,79 Eur sumai, nuostolius dėl pastolių nuomos 8 615,71 Eur sumai, delspinigius 4 251,45 Eur sumai atsakovė jau yra faktiškai įskaičiusi, atlikdama ieškovei 21 726,67 Eur mokėjimą (50 205,67 Eur - 30 479 Eur). Patikslintu priešieškiniu realiai yra siekiama antrą kartą įgyti teisę išsireikalauti sumas dėl patirtų nuostolių trūkumams pašalinti, o tai prieštarauja bendriesiems civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo principams.
Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Lakedė“ visus darbus pagal rangos sutartį atliko tinkamai ir perdavė atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka: 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė atsakovei el. laišku nusiuntė atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė, nesivadovaudama Sutarties 9.4 punkte nustatyta pastabų darbams pateikimo tvarka, 2020 m. gegužės 27 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog galutinio akto nepriima, tačiau jokių konkrečių darbų trūkumų ir jų įrodymų nenurodė, dėl darbų akto nepasisakė ir jam neprieštaravo, tačiau jo nepasirašė. Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu, kuriame nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog nebuvo pateikti jokie konkretūs darbų trūkumai ir jų įrodymai, ieškovė nuo 2020 m. gegužės 28 d. laiko aktus pasirašytais vienašališkai ir reikalauja, kad atsakovė sumokėtų likusią 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis ir susiklosčiusia faktine situacija, laiko, jog atsakovė ieškovei trūkumų dėl atliktų darbų - pastabų atliktų darbų aktams - nepateikė. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikta jokios informacijos apie tai, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl ieškovės vykdytų darbų kokybės iki galutinio darbų akto pateikimo pasirašymui dienos. Todėl ieškovė daro išvadą, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir juos perdavė atsakovei Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka.
Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius (16 412,93 Eur) ieškovė teigia, jog šis reikalavimas yra klaidingai apskaičiuotas ir nepagrįstas. Ieškovės teigimu, laikantis atsakovės nepagrįstos pozicijos priteisti patirtus nuostolius dėl defektų šalinimo bei išlaidų pastoliams, darytina prielaida, jog reikalavimo suma turėtų būti apskaičiuojama sudedant eksperto N. Mitkaus sąmatoje nurodytą bendrą sumą defektams šalinti (5 037,50 Eur be PVM) ir išlaidas pastoliams (8 615,71 Eur), kas būtų lygu 13 653,21 Eur.
Ieškovė, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog santykyje tarp ieškovės ir atsakovės pagal rangos sutartį buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to atsakovė neturi teisės didinti reikalavimų PVM dydžio suma. Tuo pačiu ieškovė pažymėjo, kad, nepaisant to, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo reiškiamų reikalavimų sumas, atsakovės reiškiami reikalavimai atlyginti patirtus nuostolius yra nepagrįsti, tai pagrindžiantys argumentai pateikiami žemiau.
Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti išlaidas už fasado ir rūsyje esančių vamzdžių valymą ieškovė nurodė, jog, visų pirma, atsakovė nepagrįstai reikalauja šias išlaidas priteisti du kartus, kadangi ši suma (3 801,84 Eur be PVM), vadovaujantis eksperto Mitkaus sudaryta sąmata, yra sudėtinė tariamų fasado defektų taisymo sumos dalis (6 095,38 Eur su PVM).
Antra, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės sumą, skirtą fasado valymo darbams (3 801,84 Eur be PVM iš 6 095,38 Eur su PVM), taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė teigia, kad ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte, kuriuo vadovaujasi atsakovė, reikšdama šį reikalavimą, nenurodo jokio aiškaus pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima atsakomybę už fasado ir rūsio vamzdžių valymo darbus perkelti ieškovei. Juo labiau, ekspertizės akto 56 puslapyje ekspertas S. Mitkus nurodė, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Sutarties nuostatos, atsakovo ieškovui pateikta ir civilinėje byloje esanti projektinė dokumentacija nenustato reikalavimų tokio tipo fasadų įrengimo darbams, kiek tai susiję su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis: fasado estetiniu vaizdu, apdulkėjimu, palangių tvirtinimu ir kt. Ieškovė atkreipė dėmesį į Sutarties 1.2 punktą, kuriame nustatytas rangos sutarties objektas - rangovo turimų pagal sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Pagal šio punkto nuostatą, jei Sutartyje nenurodyta kitaip, į darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingos darbams atlikti. Sutarties 1 priede detalizuojami atliktini darbai, kurie suskirstyti į dvi rūšis: fasado įrengimas, pastoliai. Ieškovė teigia, jog, įvertinus abiejų atliktinų darbų rūšis, pastebėtina, jog tai, kad ieškovė vykdys bet kokius valymo darbus, nėra numatyta. Juo labiau, valymo darbai nėra priskiriami prie darbų, kuriuos būtina atlikti, siekiant įvykdyti Sutartyje numatytus darbus - įrengti ventiliuojamą fasadą. Ieškovės nuomone, atsakovė nesąžiningai siekia įpareigoti ieškovę sumokėti už valymo darbus, nepaisant to, jog šie darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje.
Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad per visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nė karto nereiškė pretenzijos/noro dėl fasado ir rūsyje esančių vamzdžių valymo. Ieškovės teigimu, jei ieškovė ir atsakovė būtų susitarusios dėl fasado valymo, fasado valymas būtų buvęs atliktas prieš išardant pastolius.
Ieškovė taip pat nurodė, kad ekspertas S. Mitkus, ekspertizės akte konstatuodamas, jog fasadas ir rūsyje esantys vamzdžiai yra nešvarūs, nepagrįstai sprendė, jog šiuos nešvarumus sukėlė ir už jų pašalinimą turi būti atsakinga ieškovė. Ieškovė pabrėžė, kad statybos ranga yra kompleksinis procesas, susidedantis iš įvairių statybos rangos paslaugų (pvz., gręžimas, betonavimas, pjaustymas, aplinkos tvarkymas ir kt.), kurių atlikime dalyvauja ne viena statybinė įmonė, be kita ko, vyksta ir statybinės technikos judėjimas. Ieškovė teigia, jog jai baigus darbus nebuvo pradėti gerbūvio darbai, kuriuos atliekant taip pat kyla nemažai dulkių (grunto stumdymas, pylimas, tankinimas, trinkelių pjaustymas ir t. t.). Mano, kad atlikus šiuos darbus neabejotinai tiek fasadas, tiek rūsys ir jame esantys vamzdžiai (rūsys nėra izoliuotas, perimetru yra angos be langų) liko apdulkėję. Pažymėjo, kad balkonuose ant grindų tretieji asmenys klijavo plyteles (jos klijavimo proceso metu turėjo būti pjaustomos, maišomi plytelių klijai), jas išklijavus - glaistytos siūlės, balkonuose buvo montuojami turėklai, kurių montavimo metu buvo atliekamas metalo pjaustymas, virinimas, šlifavimas ir kiti dulkes bei nešvarumus keliantys darbai. Todėl daro išvadą, jog po Sutarties objektu esančių darbų atlikimo buvo vykdoma trečiųjų asmenų statybos rangos veikla, kuri galėjo užteršti fasadą ir rūsyje esančius vamzdžius.
Ieškovė svarbiu argumentu nurodė ir tai, kad ekspertas S. Mitkus Sutarties objektą apžiūrėjo 2021 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po atliktų darbų perdavimo (2020 m. gegužės 28 d.). Daugiau nei 7 mėnesius rūsyje, kuris per visą perimetrą nėra užsandarintas, esančius vamzdžius bei fasadą veikė natūralios oro sąlygos (vėjas, drėgmė, lietus, sniegas), kitų statybos procesų keliamos dulkės, žiedadulkės.
Ieškovė atsiliepime pažymėjo ir tai, kad atsakovė priešieškiniu iš ieškovės reikalavo 8 040,85 Eur be PVM už fasado valymą ir 146,01 Eur be PVM už dulkių nuvalymą nuo vamzdžių rūsyje. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė teismui dokumentus, kuriais teigė, jog fasadas greitu metu - 2020 m. lapkričio mėnesį - bus nuvalytas atsakovės pasamdytų trečiųjų asmenų. Todėl eksperto S. Mitkaus suformuota pozicija dėl fasado nešvarumų yra nepagrįsta, kadangi, vadovaujantis atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, fasadas dar iki ekspertui S. Mitkui apžiūrint rangos sutarties objektą buvo nuplautas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovė daro išvadą, jog ieškovė ir atsakovė Sutartimi dėl valymo darbų nesitarė, o atsakomybė už ant fasado bei rūsyje esančių vamzdžių atsiradusius nešvarumus yra be jokio pagrindo perkeliama ieškovei. Dėl to ieškovė atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius dėl fasado ir rūsyje esančių vamzdžių valymo (3 801,84 Eur be PVM) laiko nepagrįstu ir neteisėtu.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl 55 vnt. palangių permontavimo (1 195,57 Eur be PVM) ieškovė nurodė, kad savo poziciją dėl šio reikalavimo atsakovė grindžia išimtinai ekspertizės aktu. Ieškovė nurodo CK 6.664 straipsnio 1 dalį, pagal kurią rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų apimtis.
Ieškovė pažymėjo, kad palangės yra pritvirtintos šalių bendru sutarimu nustatyta tvarka. Tai patvirtina ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas bei suderintas palangių tvirtinimo brėžinys. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog visos palangės yra stipriai pritvirtintos (1 punktas). Ieškovės direktoriui pasiteiravus atsakovo atstovų, ar jie sutinka, kad visos pastato palangės pritvirtintos vienodai, šie su tokiu ieškovės direktoriaus teiginiu sutiko. Ieškovė, atsakydama į eksperto S. Mitkaus nepagrįstą argumentą dėl palangių deformavimosi, pažymėjo, jog palangės yra pagamintos iš 0,7 mm storio metalo (titano-cinko) lydinio skardos. Tam, kad jos deformuotųsi, jas reikia paveikti mechaniškai, jokiems darbams nesuteikiama garantija nuo išorinio mechaninio poveikio (spaudimo).
Ieškovė daro išvadą, jog atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius dėl 55 vnt. palangių permontavimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi palangės buvo sumontuotos vadovaujantis tarp šalių nustatyta tvarka.
Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės reikalavimo dėl angokraščių plytelių permontavimo (15,59 Eur be PVM) ir plytelių kampų suvedimo (23,38 Eur be PVM), nurodė, kad ekspertizės akto 56 puslapyje ekspertas S. Mitkus nurodė, jog normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Sutarties nuostatos, atsakovo ieškovui pateikta ir civilinėje byloje esanti projektinė dokumentacija nenustato reikalavimų tokio tipo fasadų įrengimo darbams, kiek tai susiję su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis: fasado estetiniu vaizdu, apdulkėjimu, palangių tvirtinimu ir kt. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, jog reikalavimas dėl angokraščių plytelių permontavimo ir plytelių kampų suvedimo yra nepagrįstas, nes Sutarties objektu buvę darbai buvo atlikti be trūkumų ir perduoti Sutartyje nustatyta tvarka, kaip tai nurodyta šiame atsiliepime.
Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti nuostolius už pastolių nuomą, teigdama, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, jog objekte pastoliai buvo išnuomoti ir pastatyti langų įdėjimui, siekiant nestabdyti darbų eigos, buvo pratęsta nuoma, už kurią mokėjo UAB „Milvinta“. Ieškovė pažymėjo, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovė iš galutinės darbų kainos atims UAB „Milvinta“ turėtas išlaidas dėl pastolių nuomos ieškovės darbo laikotarpiu. Sutarties 1.2. punktu rangovo turimų pagal Sutartį atlikti darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Minėtame Sutarties priede numatytos net keturios sąmatinės eilutės, kurios skirtos detalizuoti ieškovės išlaidas, susijusias su pastolių pastatymu. Vadovaujantis Sutartimi, atsakovė už pastolių nuomą ieškovei būtų sumokėjusi 7 585,31 Eur be PVM. Ieškovės teigimu, ieškovė atlikti darbus vėlavo dėl atsakovės kaltės, todėl reikalauti atlyginti nuostolius už pastolių nuomą ji negali. Ieškovė nurodė, kad, kadangi ieškovė suplanuotų ir su atsakove Sutartimi sulygtų išlaidų pastolių nuomai nepatyrė – atsakovė pastoliais pasirūpino pati – ieškovė pastolių nuomai numatytų išlaidų į atliktų darbų aktus neįtraukė ir jų sumokėti neprašo. Ieškovės nuomone, šis atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas.
Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, nors atsakovė patikslintame priešieškinyje teigia, kad priešieškinio reikalavimų dėl pastolių netikslina, tačiau be jokių paaiškinimų patikslinto priešieškinio rezoliucinėje dalyje nurodo, jog nuostoliams, patirtiems, dėl pastolių nuomos, reikalauja ne 8 615,71 Eur, o 6 515,71 Eur.
Dėl atsakovės prašomos priteisti baudos
(9 565,21 Eur) ieškovė nurodė, kad Sutarties 13.4 punkte numatyta, jog užsakovui nutraukus Sutartį dėl 13.1.1-13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių arba rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, rangovas privalo atlyginti užsakovui visus dėl šio nutraukimo ar atsisakymo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 proc. bendros rangovo darbų vertės pagal šią Sutartį. Ši bauda laikoma minimaliais užsakovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo. Pirma, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pranešimo dėl Sutarties nutraukimo nėra pateikusi. Antra, kaip jau buvo aptarta šiame atsiliepime, ieškovė atliktus darbus pagal Sutartį yra atlikusi ir Sutartyje nustatyta tvarka perdavusi atsakovei. Todėl, ieškovės nuomone, šiuo atveju Sutarties 13.4 punkte numatyto pagrindo baudos taikymui nėra, todėl atsakovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Dėl rangos sutarties objektu esančių darbų atlikimo terminų nesilaikymo ir prašomų priteisti delspinigių
Ieškovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti 10 330,20 Eur delspinigius už 12 mėnesių laikotarpį nuo Sutarties 4.2 punkte nustatyto darbų pabaigos termino - 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Ieškovės nuomone, teisinio pagrindo delspinigiams skaičiuoti nėra.
Vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, rangovas, dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos be PVM. Ieškovės nuomone, šis reikalavimas ir atliktas šios sumos įskaitymas yra visiškai nepagrįstas ir laikomas nepriimtinu, kadangi dėl vėlavimo atlikti darbus yra atsakinga būtent atsakovė.
Ieškovė atsiliepime teigia, jog ji niekada neslėpė, kad darbus pradėjo vykdyti vėliau, nei buvo numatyta Sutartyje. Tačiau ieškovė teigia, kad pradėjus vykdyti darbus buvo užstringama, nes darbų frontas ieškovei nebuvo perduotas. Fasado montavimo darbai yra planuojami ir atliekami pagal aiškiai nustatytą darbų eiliškumą. Nustatytos tvarkos nesilaikymas yra ydingas ir užima daug laiko. Ventiliuojamas fasadas montuojamas iš karto visai plokštumai (pradedant nuo viršaus ir užbaigiant apačioje), todėl, jei praleidžiama atkarpa, tai neleidžia atlikti kitų darbų. Pirmo aukšto fasado montavimas visuomet yra atliekamas pačioje pabaigoje, kadangi pirmo aukšto fasado įrengimui nereikalingi pastoliai (sutaupoma nereikalingų išlaidų), pirmo aukšto fasadas lengvai pažeidžiamas (vaikšto žmonės, juda technika, nešamos/vežamos medžiagos ir t. t.) ir, svarbiausia - pirmojo aukšto fasadas yra pritaikomas prie viso pastato plokštumų, t. y., bendros viso pastato plokštumos niveliuojamos ne pagal pirmojo aukšto fasadą. Tokia yra ventiliuojamo fasado montavimo specifika.
Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl informavimo apie dokumentų neatitikimus Sutarties sąlygoms, nors atsakovė projektinę dokumentaciją ieškovei persiuntė 2019 m. spalio 25 d. Ieškovė pažymėjo, kad, nepaisant to, jog ieškovei projektinė dokumentacija buvo persiųsta 2019 m. spalio 25 d., pirmus brėžinius su fasado plytelių išsidėstymu atsakovė ieškovei pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d., o paskutinius - tik 2020 m. sausio 24 d., nors Sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad iki darbų pradžios užsakovas perduoda rangovui parengtą, suderintą ir patvirtintą, sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad rangovas per 15 darbų dienų peržiūri bei susipažįsta su visa jam pateikta dokumentacija, todėl laikytina, kad ieškovė pirmus brėžinius gavo tik 2020 m. sausio 15 d., o paskutinius brėžinius tik 2020 m. vasario 14 d. Pažymėjo, kad atsakovė pagal Sutartį privalėjo ieškovei atsiųsti parengtą, suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, tinkamai parengtus brėžinius su plytelių išdėstymu ant fasado plokštumos, o ne padrikus eskizus. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai vilkino dokumentacijos ir projektinių sprendinių derinimo procesą, todėl atsakovės teiginiai ir argumentai dėl ieškovės atsakomybės nevykdant Sutarties nustatytais terminais yra nepagrįsti.
Ieškovė teigia, kad atsakovės 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodytas teiginys, jog ieškovė vėlavo priimti darbų frontą ir jį priėmė tik 2019 m. gruodžio 16 d., yra neteisingas, nes dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų perdavusi darbų frontą ieškovei, nėra - darbų frontas nebuvo paruoštas taip, kad ieškovė galėtų vykdyti jai pavestus darbus be trikdžių.
Ieškovės teigimu, langų sumontavimas yra būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbams atlikti. Ieškovė nuotraukose užfiksavo, kad net iki 2020 m. vasario 18 d. nebuvo sumontuoti visi langai net ir tose vietose, kuriose dirbo ieškovės darbuotojai. 2020 m. sausio 14 d. darytose nuotraukose matosi, kad langai nebuvo sumontuoti, o ant pastolių dirba langų montuotojai. 2020 m. sausio 21 d. nuotraukose matosi, kad langai nesumontuoti, langų rėmai nepritvirtinti. Pažymėjo, jog tai ta pati vieta, kurią atsakovė nurodė laiškuose, reikšdama priekaištus, kad nėra mazgų ties 6-o aukšto vitrininiais langais. 2020 m. sausio 23 d. nuotraukose matosi, kad nėra langų ir nesuformuotas balkonas (apibraukta). 2020 m. vasario 11 d. nuotraukose ir 2020 m. vasario 18 d. nuotraukose taip pat matosi, kad langai nesumontuoti.
Ieškovė taip pat nurodė, kad darbų frontas nebuvo paruoštas dėl to, jog nebuvo paruošti brėžiniai, nebuvo konstrukcinių sprendimų, kaip bus įrengiamas ventiliuojamas fasadas šešto aukšto vitrininių langų zonose, nebuvo apšiltinta balkonų cokolinė zona (viena iš esminių sąlygų įrenginėjant ventiliuojamą fasadą). Dėl nurodytų priežasčių, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos nuosekliai vykdyti jai pavestus darbus, teko darbus atlikti dalinai, persikelti į kitas darbų zonas bei tik po kurio laiko pavykdavo grįžti užbaigti pradėtus darbus.
Darbų vėlavimą, ieškovės teigimu, lėmė ir tai, kad ieškovei atliekant darbus ir atsiradus problemoms, atsakovė nesiėmė jų spręsti pakankamai greitai. Argumentai šiuo klausimu išdėstyti ieškovės ieškinyje.
Ieškovė pažymėjo, kad ekspertizės akto 54 puslapyje ekspertas S. Mitkus taip pat nurodė, kad, apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų.
Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremali situacija, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną, susijusį su COVID-19 viruso pandemija. Ši susidariusi situacija taip pat kliudė vykdyti darbus įprastu greičiu.
Taigi, ieškovės nuomone, darbai pagal Sutartį buvo atlikti vėliau išskirtinai dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių: darbų fronto neperdavimo, reikiamos projektinės dokumentacijos nepateikimo, šios dokumentacijos koregavimo Sutarties vykdymo metu ir neproporcingo vėlavimo sprendžiant Sutarčiai vykdyti būtinus ir ieškovės iškeltus klausimus. Dėl šių priežasčių atsakovės reikalavimas priteisti 10 330,20 Eur delspinigių, iš kurių 4 251,45 Eur atsakovė jau yra įskaičiusi, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl sunaudotų medžiagų kiekio
Ieškovė atsiliepime atkreipė dėmesį į ieškovės, atsakovės ir eksperto S. Mitkaus paskaičiuotus sunaudotų medžiagų kiekius: 1) „mineralinė vata 150“ - 971,46 m2 (ieškovės skaičiavimai), 868,75 m2 (atsakovės skaičiavimai) ir 827,91 m2 (eksperto S. Mitkaus skaičiavimai); 2) „priešvėjinė vata30“ – 1594,28 m2 (ieškovės skaičiavimai), 1514,05 m2 (atsakovės skaičiavimai) ir 1528,53 m2 (eksperto S. Mitkaus skaičiavimai).
Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į eksperto N. Beigos išvados 2.2.5 skirsnyje išdėstytą teiginį, jog skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo. Ieškovė nurodė, kad Sutarties 1 priede „Sąmata“ antra pastaba nurodyta, kad sąmata tikslinama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kiekiai skaičiuojami pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis. Šis priedas yra rangos sutarties sudėtinė dalis. Kitaip tariant, ieškovė ir atsakovė, sudarydamos rangos sutartį, susitarė dėl medžiagų kiekių skaičiavimo metodologijos, savo susitarimą patvirtino parašais, todėl ši metodologija gali būti pakeičiama tik bendru ieškovės ir atsakovės susitarimu pagal Sutartyje nustatytą tvarką.
Ieškovė kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė detalią sunaudotų medžiagų skaičiavimo lentelę, kurią, be kita ko, ieškovė buvo pateikusi ir atsakovei. Ieškovė papildomai nurodė, kad tuo atveju, jei Sutartimi būtų sulygta dėl kitokios darbų kiekių skaičiavimo metodikos (pavyzdžiui, metodologijos, kurią naudoja atsakovė ar ekspertas S. Mitkus), ieškovė būtų taikiusi kitus, nei šiuo metu Sutartimi sutartus, įkainius. Kitokios metodologijos, nei nustatyta Sutartimi, taikymas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, o atsakovė galimai be jokio teisinio pagrindo praturtėtų ieškovei mažintinos mokėtinos sumos dydžiu.
Dėl prašomų išreikalauti eksploatacinių savybių deklaracijų
Ieškovė pažymėjo, jog, vadovaujantis Sutartimi, ieškovė jokių dažymo darbų Sutarties objekte neatliko. Be kita ko, jokie dažymo darbai nėra įtraukti į statybos darbų žurnalą. Todėl ieškovė negali pateikti dažų deklaracijos.
Dėl įsukamų smeigių deklaracijos ieškovė nurodė, jog Sutarties objekte naudotas smeiges galima ir įsukti, ir įkalti. Kaip turi būti tvirtinama vata - įsukant ar įkalant smeigę - nėra reglamentuojama jokiame teisės akte. Juo labiau, smeigės buvo kalamos/sukamos kone visą Sutarties vykdymo laikotarpį, apie tai atsakovės atstovai žinojo ir pretenzijų dėl to nereiškė, priėmė perduodamus darbus. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog deklaracija dėl įkalamų/sukamų smeigių atsakovei pateikta.
Ieškovė taip pat nurodė, kad cokolinio lankstinio deklaracija ir 6 aukšto viršlangio lankstinio deklaracija neegzistuoja. Abi šias reikalaujamas deklaracijas apima viena deklaracija - skardos deklaracija, kuri pateikta kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį.
Dėl eksploatacinių savybių deklaracijų atitikimo nustatytiems reikalavimams
Ieškovė teigia, jog ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte vienareikšmiškai nurodė, jog normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Reglamentas ES Nr. 305/2011) nenumato, kad eksploatacinių savybių deklaracijose būtų nurodomas rangovo atstovas bei statybos objekto pavadinimas. Tačiau ekspertas S. Mitkus pasisakė ir dėl deklaracijų, kurių atsakovė net nekvestionavo. Ekspertizės akto 88.1-88.7 punktuose yra nurodytos eksploatacinių savybių deklaracijos, kurios, anot eksperto S. Mitkaus, neatitinka keliamų reikalavimų. Ieškovė pažymi, jog ieškovė ekspertizės akto 88.1 punkte nurodytos eksploatacinių savybių deklaracijos nėra pateikusi, todėl nesupranta, kaip ši deklaracija galėjo būti eksperto S. Mitkaus vertinimo objektu.
Ieškovė nurodė, kad nesutinka su eksperto S. Mitkaus išdėstyta pozicija, jog ieškovės pateiktos UAB „Ryterna“ eksploatacinių savybių deklaracijos neatitinka keliamų reikalavimų. Tai paneigia Lietuvos Respublikos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštas, patvirtinantis, jog eksperto S. Mitkaus kvestionuojamos eksploatacinių savybių deklaracijos atitinka nustatytus reikalavimus.
Kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovė pateikė eksperto S. Mitkaus kvestionuojamas patikslintas UAB „Balticfix“ ir Mungo Befestigungstechnik AG eksploatacinių savybių deklaracijas.
Ieškovė UAB „Lakedė“ 2021-11-09 pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 76-79), kuriuose nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. vykusio posėdžio šioje civilinėje byloje metu apklausiant ekspertą S. Mitkų, šis nurodė, jog ekspertizės akte pateikti kiekiai yra apskaičiuoti nesivadovaujant Sutarties Priede Nr. 1 ieškovės ir atsakovės sutarta kiekių apskaičiavimo tvarka. Kitaip tariant, ekspertas S. Mitkus, sudarinėdamas kiekių sąmatą, vadovavosi savo pasirinkta kiekių apskaičiavimo metodika, kurios principai skyrėsi nuo Sutarties priede Nr. 1 nustatytos kiekių apskaičiavimo tvarkos.
Prieš pateikdama išsamius paaiškinimus teismo keliamu klausimu dėl įrodymų (duomenų ir skaičiavimų), kuriais remiantis buvo apskaičiuoti atliktų darbų aktuose nurodyti darbo „Apšiltinimas mineraline vata (15 mm)“ kiekis (971,46 m2) ir darbo „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ kiekis (1594,28 m2), ieškovė patikslino, kad pagal Sutartį buvo įrengiamas ne 15 mm, o 150 mm storio mineralinės vatos sluoksnis, todėl atliktų darbų aktuose pozicijos „Apšiltinimas mineraline vata (15 mm)“ nėra, o yra pozicija „Minkšta vata 150 mm“. Pozicijos „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ aktuose taip pat nėra, todėl, atsižvelgdamas į nutartyje nurodytos medžiagos kiekius (1594,28 m2), ieškovė daro prielaidą, jog omeny turima pozicija „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“. Ieškovės teigimu, informacija, kurios pagrindu buvo apskaičiuoti čia nagrinėjami medžiagų kiekiai, buvo pateikta kaip ieškinio 24 priedas. Minėtame priede yra pateikiami dvejopi kiekių skaičiavimai: kiekių skaičiavimo juodraštis ir galutiniai kiekiai, pasirašyti ieškovės darbų vadovo V. M..
Ieškovė nurodė, kad teismo prašoma informacija – pozicijos „Minkšta vata 150 mm“ kiekiai ir pozicijos „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“ kiekiai yra pateikiami ieškinio 24 priedo 2, 4, 6 ir 8 puslapiuose. Atkreipė dėmesį, kad minėtuose puslapiuose yra pateikiami kiekvieno fasado (pastato sienų, kurių buvo keturios) kiekiai, dėl to, siekiant apskaičiuoti galutinius kiekius reikia sudėti kiekvieno fasado (sienos) atitinkamas pozicijas, pavyzdžiui, pozicijos „Minkšta vata 150 mm“ kiekiai apskaičiuojami sudedant fasadų 5-1, F-A, A-F, 1-5 kiekius, atitinkamai – 225,19 m2+283,41 m2+203,65 m2+259,21 m2 - viso 971,46 m2, pozicijos „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“ kiekiai apskaičiuojami sudedant fasadų 5-1, F-A, A-F, 1-5 kiekius, atitinkamai 333,92 m2+518,41 m2+355,32 m2+386,63 m2 - viso 1594,28 m2.
Ieškovė papildomai pateikia aukščiau nurodytų skaičiavimų supaprastintą pagrindimą, kuriame yra išskiriami tik dviejų pozicijų, kurių teismas prašė pateikti, kiekių apskaičiavimai. Atkreipė dėmesį, jog tiek kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais pateiktame priede, tiek ieškinio 24 priede nurodytų pozicijų „Minkšta vata 150 mm“ ir „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“ kiekiai sutampa. Ieškovės teigimu, Sutartyje naudojama metodologija – kiekių skaičiavimas pagal galutinės apdailinės medžiagos išorinius matmenis – ir ieškinio 24 priede (arba šių rašytiniu paaiškinimų 1 priede) nurodyti kiekiai gali būti labai paprastai patikrinami: nurodyti kiekiai gali būti perskaičiuojami nuvykus į Sutarties objekto vietą ir šį pakartotinai išmatavus.
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2021-11-11 pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 98-99), kuriuose nurodė, kad UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties priede Nr. 1 pastolių kaina buvo įtraukta į ieškovės darbų sąmatą, joje nurodytos pastolių išlaidas – 7 585,31 Eur (be PVM). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis pastolių objekte dalinai buvo įrengti dar iki 2019 m. gruodžio 2 d. UAB „Milvinta“ lėšomis, šalių buvo sutarta, jog, siekiant nenuomoti kitų pastolių objekte, atsakovė sutarties galiojimo metu paliks pastolius, o ieškovė atims iš galutinės darbų kainos UAB „Milvinta“ turėtas išlaidas dėl pastolių ieškovės darbo laikotarpiu. Pastoliai objekte buvo statomi tada, kai ieškovė to reikalavo. Kadangi pastolių, jų surinkimo ir išrinkimo išlaidos turėjo tekti UAB „Lakedė“, vadovaujantis ieškovės pateiktu darbų atlikimo grafiku ir faktiniu pastolių naudojimosi terminu, UAB „Milvinta“ patyrė nuostolius dėl pastolių nuomos, kurie atsirado dėl užsitęsusių ieškovės darbų.
Atsakovė pažymėjo, kad nuo sutarties sudarymo pastoliai turėjo būti naudojami išimtinai UAB „Lakedė“ atliekamiems darbams, nes jokiems kitiems darbams UAB „Milvinta“ pastoliai nebuvo naudojami ir nebuvo reikalingi. Atsakovė pastolius nuomojo didesne kaina, nei sąmatoje buvo nurodžiusi ieškovė. Nors ieškovė sutartį privalėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 31 d., darbų nustatytais terminais ji neužbaigė, dėl ko pastoliai objekte buvo nuomojami iki 2020 m. gegužės 12 d.
Atsakovės teigimu, minėta įskaityta 8615,71 Eur suma buvo paskaičiuota tokiu būdu:
už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. UAB „Wodlux“ (pastolių savininkas) naudai viso sumokėjo 21 766,45 Eur su PVM , t. y. 17 988,79 Eur be PVM‘ iš šios sumos atėmus iki sutarties vykdymo pradžios patirtas pastolių nuomos išlaidas, t. y. 2019 rugsėjo 30 d., spalio 31 d. ir lapkričio 29 d. sąskaitose nurodytas pastolių nuomos sumas, kas sudaro 2 163,21 Eur su PVM (1787,77 Eur be PVM) (rugsėjo mėn. - 648,29 Eur; spalio mėn. - 757,46 Eur; lapkričio mėn. - 757,46 Eur), taip pat atėmus 7 585,31 Eur ieškovės sąmatoje nurodytą pastolių nuomos sumą (17 988,79-1 787,77-7 585,31=8 615,71 Eur), tiesioginiai UAB „Milvinta“ nuostoliai yra 8 615,71 Eur. Atsakovė taip pat paaiškino, kad nuostoliai, patirti dėl pastolių, buvo skaičiuojami be PVM mokesčio, nes UAB „Lakedė“ vykdė statybos darbus, kuriems taikomas PVM įstatymo 96 straipsnis (atvirkštinis apmokestinimas). Jeigu UAB „Lakedė“ būtų pati išsinuomojusi pastolius ir nuomos sumą būtų nurodžiusi aktuose ir sąskaitose, atsakovė ieškovei būtų mokėjusi be PVM. Tuo tarpu UAB „Milvinta“ pastolių nuomai nebuvo taikomas atvirkštinis apmokestinimas ir už pastolių nuomą buvo apmokėta su PVM.
Atsakovė nurodė, jog, teismui pripažinus įskaitymą neteisėtu, UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu prašo priteisti mažesnę sumą, t. y. 6 515,71 Eur nuostolių, susidariusių dėl ieškovės sutarties neįvykdymo laiku. Priešieškinyje paskaičiuota nuostolių suma yra kitu būdu, nurodomu žemiau.
Ieškovė Sutarties neįvykdė laiku ir atsakovė už pastolius buvo priversta mokėti iki 2020 m. gegužės 12 d. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (42 dienos) UAB „Milvinta“ mokėjo nuomos mokestį už pastolius. Pastolių nuomą ir apmokėjimą už juos patvirtina į bylą pateiktos UAB „Wodlux“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir apmokėjimas už jas. Už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (250 dienų) viso sumokėjo 21 766,45 Eur, todėl vienos dienos pastolių nuomos kaina sudaro 87,06 Eur (21766,45:250=87,06). Tai reiškia, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (162 dienos) atsakovė sumokėjo 14 103,00 Eur nuomos mokestį už pastolius (87,06 x l62). Tokiu būdu, atėmus iš 14 103,72 Eur ieškovės sąmatoje nurodytą ir sutartą sumą – 7 585 Eur, tiesioginis nuostolis yra (14 103,00-7 585,00=6 518,00) 6518,00 Eur. Priešieškinyje prašoma priteisti suma yra 3 eurais mažesnė, nes ieškinyje ši suma buvo skaičiuota apvalinus sumas po kablelio.
Ieškovė UAB „Lakedė“ 2021-12-27 pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 115-117), kuriuose nurodė, kad ieškovė, atsižvelgdama į teismo siūlymą pateikti papildomus įrodymus, teikia teismui 2020 m. sausio, vasario, kovo ir gegužės mėnesių atliktų darbų aktus bei atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog 2020 m. sausio ir vasario mėn. atliktų darbų aktai buvo suderinti, patvirtinti ir pasirašyti ieškovės ir atsakovės, ieškovė originalių ir pasirašytų 2020 m. sausio ir vasario mėn. atliktų darbų aktų nerado, todėl teikia juos nepasirašytus. Siekiant įrodyti teikiamų aktų legitimumą, ieškovė pateikė ieškovės banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti atsakovės atlikti mokėjimo pavedimai 2020 m. sausio ir vasario mėnesių aktuose nurodytoms sumoms padengti. Ieškovės teigimu, 2020 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktas nebuvo sudarytas. Darbai, atlikti 2020 m. balandžio mėnesį, yra užfiksuoti 2021 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte.
Ieškovė kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais pateikė elektroninio laiško tarp ieškovės ir atsakovės kopiją, šio laiško priedą - kovo mėnesį atliktų darbų kiekius ir ieškovės susistemintą dokumentą dėl palangių ir balkono skardinimo kiekių. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad laiškas įrodo, jog 2020 m. kovo mėnesį atlikti darbai buvo suderinti. Laiško priede geltona spalva pažymėtos pozicijos – palangių kiekiai. Tai patvirtina ir 2020 m. kovo mėnesio atliktų darbų akte nurodyta 13 pozicija „Palangių, balkonų skardinimo įrengimas“ – Darbų kiekis 176,72 m. Ieškovės teigimu, 2020 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte 13 pozicijoje „Palangių, balkonų skardinimo įrengimas“ yra nurodyta „Nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį mėnesį darbų kiekis“ – 472,09 m, „iki ataskaitinio mėnesio darbų kiekis“ – 176,72 m, „per ataskaitinį mėnesį atliktų darbų kiekis“ – 295,37 m. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus atliktų darbų kiekius įrodo ir faktiniai skaičiavimai, kurie yra atlikti kiekvienai fasado plokštumai ir nurodyti ieškovės susistemintame dokumente dėl palangių ir balkono skardinimo kiekių: 1) F-A fasade: (a) palangės – 34,18 m, (b) balkono kraštas (skardinimas) – 98,39 m; 2) A-F fasade: (a) palangės – 53,05 m, (b) balkono kraštas (skardinimas) – 95,70 m; 3) 5-1 fasade: (a) palangės – 83,20 m, (b) balkono kraštas (skardinimas) – 15,07 m; 4) 1-5 fasade: (a) palangės – 72,82 m, (b) balkono kraštas (skardinimas) – 19,68 m. Sudėjus šiuos fasadų kiekius, gaunama, jog (a) palangės - iš viso 243,25 m, (b) balkono kraštas (skardinimas) - iš viso 228,84 m. Sudėjus palangių ir balkonų krašto (skardinimo) kiekius gaunama – 472,09 m, t. y. tiek, kiek yra nurodyta 2020 m. gegužės mėn. atliktų darbų akto 13 pozicijoje „Palangių, balkonų skardinimo įrengimas“ eilutėje „Nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį mėnesį darbų kiekis“.
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2021-12-30 pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 150), kuriuose nurodė, kad UAB „Milvinta“, priimdama darbus pagal rangos sutartį, fasado kiekių skaičiavimą atliko vadovaujantis projektu ir fasado įrengimo mazgais, kuriuos pateikė rangovas. Atsakovė nurodė skaičiavimo metodiką. Atsakovės teigimu, fasado apdailos plytos buvo skaičiuojamos pagal faktiškai atliktus darbus, apmatuojant pastatą iš išorės - pagal fasado įrengimo mazgus fasadinė apdailos plytelė yra atitolusi nuo mūro sienos 24 cm. Fasado kronšteinų kiekis buvo skaičiuotas pagal pastato išorinių mūrinių sienų plotą. Pagal fasado įrengimo mazgus, fasado apdailinė plytelė nuo mūro sienos yra atitolusi apie 24 cm, todėl atitinkamai fasado kronšteinų plotas gaunasi mažesnis, negu fasado plytelių plotas. Fasado izoliacinė medžiaga „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama tiesiogiai prie mūro sienos. Pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Minkšta vata 150mm“ įšorinė plokštuma yra atitolusi apie 15 cm nuo mūro sienos, todėl atitinkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų. Fasado izoliacinė medžiaga „Priešvėjinė“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama prie „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Priešvėjinė“ įšorinė plokštuma yra atitolusi apie 18 cm nuo mūro sienos, todėl atitinkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų. Fasado karkasas priimamas, kad yra atitolęs nuo mūrinių sienų tiek pat, kiek ir fasadinė plytelė (24 cm).
Ieškovė UAB „Lakedė“ 2022-01-13 pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 169-172), kuriuose nurodė, kad teismas siūlė atsakovei pateikti konkrečius matavimus bei skaičiavimus, pagrindžiančius priešvėjinės vatos įrengimo ir apšiltinimo mineraline vata pozicijų kiekių neatitikimus, tačiau atsakovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nėra konkrečių matavimų, tačiau nurodyti Sutartyje nenumatytos darbų kiekių skaičiavimo metodologijos paaiškinimai.
Ieškovės teigimu, Sutarties 1 priede „Sąmata“ 2 pastaboje nurodyta: „Sąmata tikslinama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kiekiai skaičiuojami pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis“. Šis Sutarties priedas yra sudėtinė Sutarties dalis, kitaip tariant, ieškovė ir atsakovė, sudarydamos Sutartį, iš anksto susitarė dėl medžiagų kiekių skaičiavimo metodologijos, savo susitarimą patvirtino parašais, ir ši metodologija gali būti pakeičiama tik bendru šalių susitarimu Sutartyje nustatyta tvarka.
Ieškovė taip pat teigia, kad 2021 m. gegužės 13 d. vykusio posėdžio metu ekspertas Sigitas Mitkus nurodė, jog ekspertizės akte pateikti kiekiai buvo apskaičiuoti nesivadovaujant Sutarties 1 priede šalių sutarta kiekių apskaičiavimo tvarka. Kitaip tariant, ekspertas Sigitas Mitkus, sudarinėdamas kiekių sąmatą, vadovavosi savo pasirinkta kiekių apskaičiavimo metodika, kurios principai skyrėsi nuo Sutarties 1 priede nustatytos kiekių apskaičiavimo tvarkos.
Ieškovė atkreipė dėmesį į eksperto Nerijaus Beigos ekspertizės išvados 2.2.5 skirsnyje pateiktą pastebėjimą, jog „skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo“.
Ieškovės teigimu, jei Sutartimi būtų sulygta dėl kitokios darbų kiekių skaičiavimo metodikos (pavyzdžiui, metodologijos, kurią naudoja atsakovė ar ekspertas Sigitas Mitkus), ieškovė būtų taikiusi kitus nei šiuo metu Sutartimi sutartus įkainius.
Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė kvestionuoja šių darbų kiekius: fasado kronšteinai, minkšta vata 150mm, priešvėjinė vata 30 mm. Atsakovė pateikė lentelę (toliau – lentelė), kuria įrodinėja kiekių neatitiktį. Lentelėje neatitikimai yra matomi prie pozicijų: „Kronsteinai 210 mm“; „Minkšta vata 150mm“; „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“. Atsakovės teigimu, šie kiekių skirtumai atsiranda būtent dėl to, jog skaičiuojant darbų kiekius pagal atsakovės pateiktą metodologiją, reikia įvertinti įrengtos medžiagos atstumą nuo mūro sienos.
Ieškovė, vadovaudamasi atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta kiekių skaičiavimo metodologija, pažymi, jog ieškovei nėra aišku, kodėl likusių pozicijų („Kronšteinai 80mm“, „Kronšteinai 180 mm“, „Minkšta vata 120mm“, „Minkšta vata 100mm“, „Priešvėjinė 30mm“, „Angokraščių plytelės“, „Rein zink“, „Skarda“) kiekiai sutampa ir atsakovė jų neginčija, nors nurodyti ir atsakovės neginčijami kiekiai yra apskaičiuoti pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis. O tai reiškia, jog, vadovaujantis atsakovės pateikiama kiekių skaičiavimo metodologija, kone visi kiekiai (išskyrus pozicijas „Karkasas“ ir „Plytelės“) turėtų nesutapti.
Ieškovė, vertindama atsakovės rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovės pozicija yra nenuosekli, kadangi didžiąją dalį darbų kiekių atsakovė skaičiuoja pagal Sutartyje nustatytą metodologiją (kiekius apskaičiuojant pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis) ir jų neginčija, o likusius – atsakovės ginčijamus kiekius – pagal savo išgalvotą tvarką.
Ieškovė taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Sutarties vykdymo metu šalys derino atliekant darbus sunaudotų medžiagų kiekius, kuriuos ieškovė skaičiavo vadovaujantis Sutarties 1 priede nustatyta metodologija. Tai patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai - atliktų darbų aktai (žr. ieškovės 2021 m. gegužės 5 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir šio prašymo priedus). Iki Ieškovei 2020 m. gegužės 21 d. pateikiant atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovė ir atsakovė buvo suderinę ir patvirtinę tris atliktų darbų aktus. Visuose trijuose atliktų darbų aktuose kiekiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis Sutarties 1 priede įtvirtinta kiekių apskaičiavimo metodologija. Šiuos aktus atsakovė patvirtino juos pasirašant.
Ieškovė pažymėjo, kad jog ji su atsakove lygiai tokia pačia kiekių apskaičiavimo tvarka derino ir atliktų darbų aktą Nr. 4. Tai patvirtina 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojo M. U. atsakovės darbuotojui D. R. siųstas elektroninis laiškas. Iš elektroninio laiško turinio matyti, kad D. R. M. U. nurodė, jog atliktų darbų akte nebuvo nurodyti kabliukai. Daugiau pastabų atliktų darbų aktui Nr. 4 D. R. neturėjo. M. U., atsižvelgdamas į tai, atsakovei pateikė pakoreguotą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. rašytinių paaiškinimų 2 priedas).
Ieškovė teigia, kad 2020 m. birželio 10 d. atsakovė ieškovei atsiuntė atsakymą-pretenziją, kuria atsisakė sumokėti ieškovei už darbus, nes, atsakovės nuomone, nebuvo suderinta galutinė darbų kaina. Tačiau ieškovė pažymėjo, jog visi keturi atliktų darbų aktai buvo suderinti. Trys iš jų buvo pasirašyti, atliktų darbų aktas Nr. 4 buvo suderintas, tačiau be pagrindo atsakovės nepasirašytas. Todėl ieškovė atsakovės poziciją dėl per didelių paskaičiuotų kiekių laiko nepagrįsta.
Atsakovė UAB „Milvinta“ 2022-10-21 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Ieškovė UAB „Lakedė“ ieškiniu prašo :
1) pripažinti 2020-07-13 atsakovo UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 30 479 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu;
2) priteisti iš atsakovo UAB „Milvinta“ ieškovo UAB „Lakedė“ naudai 30479 Eur skolą dėl atliktų ir perduotų statybos rangos darbų ir 6078,60 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu prašė priteisti atsakovės UAB „Milvinta“ (į/k 303210964) naudai iš UAB „Lakedė“ (į/k 125587439) 16 412,93 EUR (6095,38+3801,84+6515,71) nuostolių atlyginimo, 9565,21 Eur baudos, 10 330,20 Eur delspinigių, viso 36 308,34 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi teismo ekspertas Sigitas Mitkus teismo posėdyje patvirtino, jog į priešieškiniu prašoma priteisti suma 3801,84 Eur ( ekspertizės akto 52 p.) yra įskaičiuota į 6095,38 eurų sumą (akto 51p.), nors šios sumos akte buvo išskirtos kaip atskiros, atsakovė sumažino savo priešieškinio reikalavimus 3801,84 eurų suma, dėl ko galutinė priešieškiniu prašoma suma yra 32 506,5 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 30 479 eurus, o šie pinigai buvo išskaityti atsakovės iš mokėtinos ieškovei sumos 2020-07-13 pranešimu dėl įskaitymo, tai nepatenkinus ieškinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, galutiniame rezultate ieškinys turėtų būti atmestas, o atsakovei priteista iš ieškovės 2027 eurai ( 32506-30479 -2027) bei 16 137 eurai bylinėjimosi išlaidų , iš kurių eksperto išvados sudaro 4000 eurų, bei 834 žyminis mokestis už priešieškinį ir 685 eurus už apeliacinį skundą, kitos advokatės ir advokatės padėjėjos išlaidos.
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad UAB „Milvinta“ neatsiskaitė su ieškove pagal 2019-10-23 Statybos rangos sutartį už neva tinkamai ir laiku atliktus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus objekte T. Kosciuškos g. 15, Druskininkuose.
Tuo tarpu atsakovė byloj įrodinėjo, jog ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, darbų trūkumų neištaisė, bei ženkliai vėlavo atlikti darbus, trūkumai iki šiol nėra ištaisyti, bei sutartis iki šiol nėra nutraukta, dėl ko buvo pažeistos rangos sutarties nuostatos, ir iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus iš dalies buvo išskaičiuotos pinigų sumos, reikalingos pašalinti atliktų darbų trūkumus, netesybos bei UAB „Milvinta“ patirti nuostoliai dėl darbų atlikimo praleidžiant sutartus terminus, dėl ko UAB „Milvinta“ nėra skolinga ieškovei.
2. Šioje byloje nustatytina, jog 2019-10-23 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis dėl fasado įrengimo pastate T. Kosciuškos g.15, Druskininkai pagal „Poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statybos pastato-valgyklos griovimo T. Kosciuškos g. 15, Druskininkai projektą“.
Šioje byloje labai svarbios rangos sutarties nuostatos, kuriose įtvirtinti šalių įsipareigojimai bei aktualios rangos sutarties nuostatos, įtvirtintos 1.1, 1.2, 2.2, 4.1, 2.2 , 4.3, 5.3 ,7.2, 7.3, 9,9.2, 9.3, 11.2, 11.7, 11.1, 13.4 (bauda), 14.1.1, 20.2 (pakeitimai tik raštu) .
3. Pažymėtina, kad 2019-10-23 Statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp komercinių santykių subjektų – verslininkų. UAB „Milvinta“ ir UAB "Lakedė“ siekdamos pelno, turėdamos nemažą patirtį, sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Lakedė“ įsipareigojo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su UAB „Milvinta“ savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statyba, pastato-valgyklos griovimo T.Kosciuškos g.15, Druskininkuose projektu, o UAB „Milvinta“ įsipareigojo sumokėti UAB „Lakedė“ už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tokios sutarties vykdymui yra itin svarbūs šalių susitarimai ir įsipareigojimai ir jų šalys privalo laikytis.
Taigi šalys yra verslininkai ir jie sutartimi laisva valia nustatė netesybas, t. y. delspinigius ir baudą, LAT 2009-07-10 nutartyje Nr. 3K-3-317/2009 yra išaiškinęs, kai abi šalys yra bendrovės, užsiimančios komercine veikla, jų tikslas –pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesnė atsakomybė už savo veiklos standartai.
4. Tiek atsakovės atstovas, tiek atsakovės pakviesti liudytojai L. M. D. R., teisme patvirtino, kad darbų kaina rangos sutartyje buvo didesnė nei tuo metu rinkoje egzistuojanti darbų vertė, dėl ko buvo numatyti sutarties įvykdymo terminai, netesybos už jų pažeidimą, bei atsakovė ( darbų užsakovė) tikėjosi kokybiško ir savalaikio darbų atlikimo, ko nebuvo. Negana to, byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog sutarties sąlygas šalys abi derino ilgą laiką, dėl ko detaliai buvo numatyti šalių įsipareigojimai.
Rangos sutartimi buvo susitarta, jog darbų pradžia 2019-12-02, o pabaiga 2020-03-31 (sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ieškovė darbus pagal sutartį turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., baigti – 2020 m. kovo 31 d.), todėl ieškovė privalėjo vadovautis šia sutartimi ir nustatytais terminais. Byloje nustatyta, jog darbai buvo baigti tik 2020 m. gegužės 13d. Taigi ieškovė ženkliai vėlavo atlikti darbus ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus, dėl jai kilo teisinės pasekmės , numatytos sutartyje. Būtent ieškovė pažeidė rangos sutarties sąlygas bei rangovo pareigas, numatytas tiek rangos sutartyje, tiek LR Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose.
Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jie vėlavo atlikti darbus dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, laiku neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų bei užtrukusio mazgų derinimo darbų perdavimo. Šias išvadas paneigia byloje surinkti įrodymai.
Priešingai ieškovės aiškinimui, pažymėtina, kad visa turima projektinė dokumentacija ieškovei buvo pateikta iki sutarties pasirašymo 2019 m. rugsėjo 22 d. el. laišku, adresu samatos@lakede.lt, likus daugiau nei dviem mėnesiams iki darbų pradžios. Ieškovė 2019 m. spalio 23 d. Sutarties priede Nr. 2 parašu patvirtino, kad visą objekto projektinę dokumentaciją, reikalingą darbų atlikimui, ji gavo. Po projektinės dokumentacijos pateikimo iki darbų pradžios 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovė pastabų ar klausimų dėl projektinės dokumentacijos nepateikė. Be to, nors ieškovė darbus objekte turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., tačiau darbo fronto perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė darbų frontą perėmė tik 2019 m. gruodžio 16 d., o tai įrodo, kad ieškovė priimti darbų frontą vėlavo. Tiesa yra ta, kad ieškovė turėjo kitų objektų, kur dirbo, ką patvirtino pačios ieškovės pakviesti liudytojai.
Langų nesumontavimas 2019 m. gruodžio 18 d. niekaip neįtakojo ieškovės darbo objekte. Priešingai įmonė – UAB “Rūdupis”, kuris dėjo langus ne kartą rašė atsakovei , kad kol nebus padarytas fasadas, nebus galima sudėti langų. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimas el. paštu.
Pagal 2019 m. spalio 23 d. sutarties 5.3 punktą, būtent ieškovė (rangovas) įsipareigojo paruošti ir su UAB „ Milvinta“ (užsakovu) patvirtinti technologinę kortelę, charakteringus mazgus, reikalingus darbų vykdymui. UAB „Milvinta“ pirmuosius mazgus derinimui iš ieškovės gavo tik 2020 m. sausio 3 d. Taigi pati ieškovė ilgą laiką nepateikė UAB „Milvinta“ papildomų mazgų ir savo darbų atlikimo technologinės kortelės. Tik gavus iš ieškovės patikslintus išmatavimus per 1 parą būdavo patikslinami visi kilę neaiškumai, dėl ko tai negalėjo turėti jokios įtakos ieškovės objekte atliekamų darbų trukmei.
5. Pažymėtina, kad nors 2019-10-23 sutarties 4.4 p. numatyta galimybė keisti darbų atlikimo terminus, tačiau minėtos sutarties 6.2.1 p. aiškiai numato, jog „Jei Sutarties 6.1 punkte nurodytų papildomų Brėžinių ar nurodymų pateikimas sąlygoja Rangovui laiko ir kaštų sąnaudų padidėjimą, tai Užsakovas, šalių susitarimu koreguoja atitinkamai numatytą darbų užbaigimo laiką“. Taigi darbų atlikimo terminas pagal 2019-10-23 Sutartį galėjo būti keičiamas tik šalių rašytiniais (pasirašytais) sutarimais ( Sutarties 20.6 punktas). Šiuo atveju per visą darbų atlikimo laikotarpį ieškovė nėra informavusi, kad dėl kokių nors priežasčių ji nori pratęsti darbų atlikimo terminą.
6. Nors ieškovė kaltina atsakovę neva projekto neaiškumu, tačiau tai yra visiškai neįrodyti ir niekuo nepagrįsti teiginiai. Priešingai, ieškovė pasirašiusi Rangos sutartį 2019-10-23 turėjo pakankamai daug laiko įvertinti prisiimtą riziką, susijusią su projekto neaiškumų šalinimu, sąnaudomis, bei atitinkamai ir darbų vėlavimo pasekmėmis (delspinigių ir baudų skaičiavimu).
Taip pat paminėtina, kad netgi teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės išvadoje nurodė, kad buvo vėluojama perduoti (perimti) darbų frontą, tačiau aplinkybių, kodėl buvo vėluojama tai atlikti, tyrimo metu nenustatyta. Galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo. Taip pat ekspertas nurodo, kad iš duomenų matosi, kad galimai Rangovas tam tikrose Pastato fasado dalyse negalėjo vykdyti darbų dėl tose fasado dalyse kitų rangovų prieš tai neatliktų darbų. Tačiau tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad Rangovas tuo metu nebūtų galėjęs vykdyti darbų kitose fasado dalyse. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad galima daryti tikėtiną prielaidą, Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo, laiku nesumontuotų darbų, neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų bei užtrukusio mazgų derinimo.
Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog darbų frontą Rangovas, t. y. ieškovė perėmė tik 2019-12-16. Įrodymų visuma patvirtina, kad objektas sutarties vykdymui iš užsakovo pusės buvo parengtas 2019-12-02. Nors šis objekto perėmimo momentas, jeigu ieškovė būtų užbaigusi darbus pagal sutartį laiku, netgi nebūtų svarbus, tačiau nagrinėjamu atveju tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė darbus pradėjo 2 savaitėmis vėliau, kas taip pat įtakojo akivaizdų darbų atlikimo vėlavimą .
7. Pažymėtina, kad UAB „Milvinta“ tiek šiuo atveju, tiek visuomet vykdydama veiklą elgiasi sąžiningai, bendradarbiauja ir niekada nėra pradelsusi mokėjimų ar atsiskaitymų už įvairius darbus ar paslaugas. Todėl ieškovės pareiškimai apie neva atsakovės nepagrįstą neatsiskaitymą yra neteisingi ir prieštarauja bylos medžiagai.
8. Atsakovė UAB „Milvinta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokios skolos ieškovui nėra, nes:
1) ieškovė netinkamai atliko dalį darbų, buvo nustatyti defektai, ko pasekoje atsakovė sustabdė prievolę, paskaičiavo darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą, kuri yra 10 693 eurai, ir atskaitė iš sumos, priklausančios rangovui už darbą. Tokią teisę atsakovė turėjo tiek pagal LR CK 6.658str.5d., tiek pagal rangos sutarties 9.3 p.
2) Ieškovė neteisingai nurodė ir paskaičiavo per didelius sunaudotų medžiagų ir darbų kiekius. Bendra skirtumo suma 6919.79Eur. Tuo tarpu sutarties 11.2 punktas numato, kad Užsakovas su Rangovu atsiskaito už faktiškai atliktus darbus. Taigi atsakovė nemokėjo ir negali mokėti rangovui už medžiagas, kurios nebuvo panaudotos, ir už darbų kiekius, kurie neatlikti.
3) Atsakovė patyrė didelius nuostolius (8615,71 eurų) dėl pastolių nuomos, kurie atsirado dėl užsitęsusių ieškovės darbų ir kurią ieškovė turi padengti, dėl ko buvo atliktas įskaitymas iš ieškovui mokėtinos sumos.
4) Įskaitymu įskaityta 4251.45 eurų delspinigių suma yra pagrįstai , nes ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminus, dėl ko buvo tiek įskaityta ši suma, tiek buvo pareikštas reikalavimas pagal sutarties 12.1p. dėl delspinigių priteisimo.
9. Rangos sutarties 12.1 punktas numato, kad Rangovas dėl savo kaltės vėluodamas atlikti Darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip tris darbo dienas, privalo mokėti Užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius. Kaip minėta pagal Sutartį darbai privalėjo būti atlikti iki 2020-03-31, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisako vykdyti savo Sutartinius įsipareigojimus ir iki šios dienos nėra pašalinusi atliktų darbų trūkumų bei nėra iki galo atlikusi darbus, todėl iš ieškovės priteistini delspinigiai, kurie skaičiuotini už šešių mėnesių terminą, kas sudaro 10 330,20 Eur sumą (191 304,17 Eur (visa sutarties suma be PVM) * 0,03 proc. = 57,39 Eur/d *30 d. =1721,39 Eur/mėn. * 6 mėn. = 10 330,20 Eur.
Teismui pripažinus, kad 4251.45 eurų delspinigių mokėjimo suma įskaityta pagrįstai, papildomai turėtų būti patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 6078,75 eurų sumos ( 10330,2-4251,45)
Nuostoliai dėl pastolių 8615,71 eurų suma išskaičiuoti pagrįstai.
10. Byloje nustatyta, jog ieškovei pateikus 52 205,64 eurų sąskaita atsakovei, UAB „Milvints“ 2020-07-13 pranešimu apie įskaitymą atliko įskaitymą, išskaičiavo iš reikalavimo sumos 30479 eurus,( kuria sudaro 10693 eurų dėl netinkamai atliktų darbų šalinimo kaina, 6919,79 eurai dėl neteisingai paskaičiuotu sunaudotų medžiagų, 6615,71 euru pastolių nuomos, bei 4251,45 eurai delspinigių).
11. Šioje byloje nustatyta, jog 2020-07-13 atsakovė UAB „Milvinta“ , atstovaujama advokatės , įteikė ieškovei pranešimą, kuriuo buvo atliktas įskaitymas ir paaiškinta, nurodant, kad „ Jūsų bendrovei atsisakius ištaisyti darbų trūkumus bei atlikti veiksmus, mano klientas neturėdamas kitos išeities, pasitelks trečiuosius asmenis nustatytų darbų trūkumų ir defektų šalinimui. Tokiu būdu pranešame, kad UAB „Milvinta“ išskaičiuoja iš mokėtinos Jums sumos 30479 Eur pagal LR civilinio kodekso 6.658 str.5d. ir įskaito Jūsų mokėtinas sumas Užsakovui, bei sumoka Jums likusią pinigų sumą- 21726,67 Eur (52205,67 Eur-30479 Eur ) .
Rašte paaiškinama kokiu būdu yra paskaičiuotas 30479 eurų atliktas įskaitymas. Kadangi į ieškovę buvo kreiptasi su prašymu per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti rašte nurodytus darbų trūkumus ir defektus dėl darbų ( fasado įrengimo) atlikimo objekte T. Kosciuškos gt.15, Druskininkai, kurių šalinimo kainą tretieji asmenys paskaičiavo 10 693 eurų suma, atikslinti sąskaitą ir darbų perdavimo aktą, sumažinant reikalaujamą mokėti sumą 6919.79Eur suma, kuri susidaro dėl paskaičiuotų per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, bei sumokėti Užsakovui 8615,71 eurų nuostolių dėl pastolių ir 4251.45 eurų delspinigių.
Taigi užsakovė UAB „Milvinta“ pasinaudodama rangos sutarties nuostatomis, LR CK 6.658 str. įtvirtinta užsakovo teise darbo atlikimo metu, kad Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą.3. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.5. Jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.
12. Nors visų šių įskaitymu įskaitytų sumų pagrįstumas buvo įrodytas prie atsiliepimo ir ieškinio pateiktais dokumentais teismo eksperto Nerijaus Beigos ekspertizės aktu, foto nuotraukomis, rangos sutartimi), tačiau suprasdama teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės vertę, turiu pasisakyti ir dėl šios ekspertizės duomenų .
13. Byloje teismo nutarties pagrindu atlikus ekspertizę, teismo ekspertas Sigitas Mitkus teismo ekspertizės akte Nr.21-5 pateikė šiek tiek kitokius paskaičiavimus dėldarbų defektų šalinimp, dėl ko pagal jas buvo patikslintas priešieškinis, sumažinant reikalavomus, bei patikslinant reikalavimą dėl prašomų sumų .
Ieškovė atsakovui net tinkamai nepranešė apie atliktų objekte darbų pabaigą. Atsakovės įsitikinimu, pranešimas apie galutinį darbų priėmimą turėjo būti rangovui pranešant raštu ir nurodant kada, kokią dieną ir valandą bus pabaigti darbai ir bus galima priimti darbus iš Rangovo, tačiau to padaryta nebuvo. Dėl ko visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė laiku nepareiškė pretenzijų.
14. Ieškovė klaidingai nurodo faktines aplinkybes dėl neva laiku ir tinkamai nepareikštų pastabų dėl ieškovės atliktų darbų ir neva nepagrįstai nepasirašyto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto. Pažymėtina, jog ieškovės atlikti darbai nebuvo perduoti tinkamai, kaip to reikalauja LR CK 6.662 str. nuostatos
15. Ieškovė niekaip nepranešė atsakovei apie darbų priėmimo datą ( dieną) ir laiką. Statybos darbų priėmimas turi vykti faktiškai perduodant ir apžiūrint darbus abiem šalims. LR CK 6.662 str.1 d. imperatyviai numato, kad „Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą)“. Tai įtvirtina ir sutarties 9.2 punkte. Kadangi jokio pranešimo apie darbų atlikimą ir priėmimą iš rangovo pusės nebuvo, atsakovė UAB „Milvinta“ nežinojo ar darbai yra baigti ir kada vyks galutinis darbų perdavimas.
Ieškovės nurodomas argumentas, kad ieškovės darbuotojas M. U. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės darbuotojui D. R. elektroniniu laišku nusiuntė fasado kiekius (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 37), kas ieškovės nuomone laikytina pranešimu apie galutinį darbų priėmimą yra visiškai neteisinga. Priešingai, šis laiškas yra tik informacinio pobūdžio ir jokiu būdu negali būti prilyginamas pranešimui apie galutinį darbų priėmimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Lakedė“ 2021 m. gegužės 21 d. atsakovei UAB „Milvinta“ el. laišku nusiuntė 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 18, 19, 20), tačiau gavus šią info, atsakovė tinkamai ir laiku pareišk pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.
16. Sprendžiant klausimą dėl pretenzijų pateikimo savalaikiškumo, teismo prašau vertinti 2019-10-23 Statybos rangos Sutarties 9 p. nuostatas, kuriose įtvirtinti šalių įsipareigojimai, darbų perdavimo reikalavimai ir t.t. Rangos sutartyje šalys susitarė, jog „<...>
9.2. Užsakovas (UAB „Milvinta“) per 5 (penkias) darbo dienas nuo rašytinio Rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos, priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Esant trūkumams, Šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai. Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai.
9.3. Darbai su trūkumais/defektais yra laikomi galutinai neužbaigtais ir už juos Užsakovas jokiais atvejais iki tų trūkumų/defektų pašalinimo neprivalo Rangovui mokėti atitinkamos dalies Darbų kainos. Trūkumų šalinimas nepratęsia Darbų atlikimo terminų. Jeigu Rangovas nepašalina trūkumų per Užsakovo nurodytą protingą terminą, Užsakovas turi teisę pats savo jėgomis ar samdydamas trečiuosius asmenis ištaisyti trūkumus bei atitinkama suma sumažinti Darbų kainą arba pareikalauti, kad Rangovas apmokėtų dėl trūkumų šalinimo Užsakovo turėtas išlaidas.
9.4. Laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl Darbų tinkamai pateiktos tik šiais atvejais: 9.4.1. pateiktos raštiškai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas; 9.4.2. nurodyti konkretūs Darbų trūkumai, konkrečiose vietose ir/arba 9.4.3. nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai.
9.5.Jeigu Užsakovas nepasirašo atliktų Darbų aktą per 5 (penkias) darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4. punkte, Šalys laiko, kad sutartinis Darbas yra atliktas, atliktų Drabų aktas yra neginčytinai pasirašytas (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto gavimo) vienašališkai Rangovo, o Užsakovas neginčytinai privalo sumokėti pinigų sumą, numatytą šiame dokumente, pagal Sutartyje nurodytus terminus bei praranda teisę ginčyti tokių aktų pasirašymo teisėtumą.
9.6. Šalys sutaria, kad atlikti Darbai (aktai Forma Nr.2 ir Nr.3 patikrinimui siunčiami elektroniniais paštais drapnikas@veikmesstatyba.lt ir lukas@milvinta.lt.
9.7. Galutinis atliktų Darbų priėmimo perdavimo aktas priduodamas atlikus visus Darbus, nepriklausomai kokia yra mėnesio kalendorine diena. Galutinio atliktų Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo tvarka tokia pati kaip ir tarpinio atliktų Darbų akto.<...>.
Minėtų sutarties punktų analizė neginčytinai leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė darbus perduoti šalių sutartu laiku, dalyvaujant Rangovui ir Užsakovui, bei kad sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai, ir kad jeigu Rangovas nepašalina trūkumų per Užsakovo nurodytą protingą terminą, Užsakovas turi teisę pats savo jėgomis ar samdydamas trečiuosius asmenis ištaisyti trūkumus bei atitinkama suma sumažinti Darbų kainą arba pareikalauti, kad Rangovas apmokėtų dėl trūkumų šalinimo Užsakovo turėtas išlaidas
Priešingai ieškovės aiškinimui, byloje nustatytina, jog ieškovė 2020-05-21 el. pranešimu atsiuntė atliktų darbų aktą ir galutinį priėmimo-perdavimo aktą, nepridedant jokios išpildomosios dokumentacijos (panaudotų medžiagų deklaracijų, statybos darbų žurnalų, panaudotų medžiagų deklaracijų ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepridėjo privalomos dokumentacijos ir apžiūrėjus ieškovės darbus buvo nustat nustatyta, kad dalis darbų buvo atlikti netinkamai bei darbai iki galo nėra baigti, vadovaujantis aukščiau nurodytos sutarties nuostatomis, UAB „Milvinta“ 2020-05-27, t.y. praėjus 4 darbo dienoms nuo ieškovės elektroninio pranešimo gavimo (05.23-05.24 nedarbo dienos), pateikė ieškovei konkrečias pretenzijas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo ir atliktų darbų trūkumų, t. y. kad neatlikti fasado valymo darbai, nėra pakeistos netinkamai sudėtos palangės, reikia pataisyti trijų plokštumų plytelių suvedimą virš įėjimo į pastatą, pašalinti papildomas plytelių klijavimo priemones, bei nurodė, jog yra reikalinga derinti galutinę atliktų darbų kainą dėl UAB „Milvinta“ patirtų papildomų išlaidų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo (vėlavimo) bei fasado įrengimo darbų neatitikčių. Šios pretenzijos visiškai atitiko rangos sutarties 9.4 p. nuostatas.
17. Aplinkybė, jog ieškovei buvo aiškios atsakovės pareikštos pastabos ir nurodyti trūkumai akivaizdu iš pačios ieškovės pateikto 2020-06-03 rašto ( 6 priedas).
Byloje nustatyta, kad tik 2020-06-03 aukščiau minėtu raštu ieškovė dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Milvinta“ dalį atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos, bei dalį dokumentų atsiuntė 2020-06-03 el.laišku, kuriame visiškai nekreipiant dėmesio į pareikštas pretenzijas ir nesiekiant bendradarbiauti su UAB „Milvinta“, nurodė, kad darbai yra neva baigti, ir terminas pateikti pretenzijoms neva buvo praleistas, dėl ko laikytina, kad darbai atlikti tinkamai, kas akivaizdžiai neatitiko tikrovės.
Taigi bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad atsakovė termino pretenzijoms pareikšti nepraleido ir būtent ieškovė visiškai nebendradarbiavo ir nereagavo į pretenzijas dėl nurodytus darbų trūkumų bei atsisakė taisyti trūkumus ne dėl to, kad būtų neaiškūs darbų trūkumai, bet dėl to, kad neva praleistas terminas pretenzijos pareiškimui.
Negana to, nors po 2020-06-03 ieškovei pateiktų pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, UAB „Milvinta“ siuntė ieškovei papildomai eilę pranešimų, kartojant darbų trūkumus, neužbaigtus darbus ir prašant juos ištaisyti/padaryti, ieškovė to padaryti nesutiko, nepagrįstai vis nurodant, kad neva laiku nebuvo pareikštos pretenzijos. Ieškovė nepateikė jokio rašto, kad jiems nurodytos pretenzijos yra neaiškios ar nesuprantamos. Ieškovės vienintelis argumentas, dėl ko atsisako taisyti trūkumus- 5 d. termino praleidimas, kuris nebuvo praleistas. Taigi ieškovė vienašališkai, nesant jokių pateisinamų ir svarbių priežasčių, atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį, t. y. kokybiškai ir tinkamai atlikti visus darbus.
18. Nagrinėjamu atveju teismo prašo taikyti LR CK 6. 662 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą , reglamentuojančią darbų priėmimą, pagal kurią „Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis“ .
Byloje nustatyta, kad ieškovei atsisakant taisyti darbų trūkumus bei padengti UAB „Milvinta“ netesybas dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo, nuostolius ir t.t. atsakovė UAB „Milvinta“ kreipėsi pagalbos į advokatus ( R. Gradauskienės ir S. Žukauskienės advokatų kontora), kuri teikė ne vieną pretenziją ieškovei ir patarė vadovaujantis LR CK 6.662str. kreiptis į teismo ekspertą dėl darbo trūkumų nustatymo ir nuostolių paskaičiavimo, kas ir buvo padaryta.
Būtent atsakovė, atstovaujama advokatės S. Žukauskienės, pakartotinai 2020-06-24 pareiškimu- pretenzija kreipėsi į ieškovę UAB“ Lakedė“, nurodant atliktų darbų trūkumus, defektų šalinimo kaštus, paskaičiavimus dėl patirtų tiesioginių nuostolių dėl vėlavimo, delspinigių, užsitęsusios pastolių nuomos. Raštu buvo prašoma per nustatytą terminą pašalinti nurodomus trūkumus, bei paaiškinama, kad nepašalinus trūkumų ir kitų veiksmų, Užsakovas išskaičiuos iš mokėtinos sumos 30479 Eurus pagal LR Civilinį kodeksą ir rangos sutarties sąlygas . Šiuo raštu ieškovei buvo siūloma sutinkamai su LR CK 6.662str, nuostatomis atlikti tyrimą ar ekspertizę tiksliam minėtų medžiagų ir darbų kiekiui nustatyti. Tačiau ieškovė nepageidavo atlikti jokios ekspertizės.
Taigi pretenzijoje buvo nurodyta, jog UAB „Lakedė“ pažeidė rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą, dėl ko Rangovui tenka pareiga sumokėti delspinigius pagal rangos sutarties (12p.) nuostatas bei atlyginti nuostolius, kad dalį darbų UAB „Lakedė“ atliko su trūkumais ir defektais, kurie iki šiol nėra pašalinti, neteisingai nurodyti medžiagų ir darbų kiekiai, todėl buvo prašoma per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos, pašalinti rašte nurodytus darbų trūkumus ir defektus, kurių šalinimo kainą tretieji asmenys paskaičiavo 10 693 eurų suma, patikslinti sąskaitą ir darbų perdavimo aktą, sumažinant reikalaujamą mokėti sumą 6919.79 Eur suma, kuri susidaro dėl paskaičiuotų per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, bei sumokėti Užsakovui 8615,71 eurų nuostolių dėl pastolių ir 4251.45 eurų delspinigių. Pranešime buvo nurodyta, kad nepašalinus trūkumų per pranešime nurodytą terminą bei neatlikus kitų mokėjimų ir skaičiavimų, minėtos sumos bus išskaičiuotos iš mokėtinos UAB „Lakedė“ 30479 Eur sumos pagal LR civilinio kodekso ir rangos sutarties sąlygas.
Rašte buvo nurodyti šie ieškovės atliktų darbų trūkumai ir defektai:
I) nepateiktos medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos, kurios buvo panaudotos objekte. Pateiktos deklaracijos neatitinka teikiamų medžiagų į objektą dokumentų reikalavimų. Jūs nepateikta duomenų, kad medžiagos pagal pateiktas deklaracijas buvo panaudotos objekte T. Kosciuškos g. 15, Druskininkai.
II) nebaigtas pildyti statybos darbų žurnalas. Nors paskutinė darbų atlikimo data žurnale fiksuota 2020 m. gegužės mėn. 13 d., faktiškai UAB„Lakedė“ darbuotojai objekte darbavosi iki 2020m. gegužės 26d.
III) 2020 m. gegužės 27 d. Užsakovas informavo Rangovą apie vis dar neatliktus darbus (žemiau pateiktas sąrašas) ir apie išpildomosios dokumentacijos trūkumą.
1) neatlikti viso pastato fasado valymo darbai;
2) reikalinga pritvirtinti visas pastato langų išorines palanges, bei pakeisti pirmo aukšto palanges ( 5-1 fasado plokštuma: 1.1. butas 03 patalpa, 1.5 butas 05 patalpa ir 1.6 butas 03 patalpa);
3) pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas apačia), fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-1 Ašių sankirta, pirmas aukštas);
4) pašalinti papildomas plytelių klijavimo priemones (lipnią juostą, klijus ir kitas medžiagas likusias plytelių siūlėse)
5) nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas (reikalaujama, nes plytelių pjovimas buvo vykdomas be vandens, nors buvo tartasi, kad pjovimai bus vykdomi naudojant vandenį (ši pastaba papildyta gegužės 04 d. susirašinėjime).
6) Susiderinti galutinių darbų atlikimo kiekius.
19. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad bendra ieškovės atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimo kaina yra 10 693 eurai ir pateikta ieškovės darbų trūkumų šalinimo sumos detalizacija, bei nurodyta, jog UAB „Milvinta“ nesutinka su ieškovės nurodytais ir paskaičiuotais šių medžiagų ir darbų kiekiais („Kronšteinai 210mm“ „Minkšta vata 150mm“ „Priešvėjinė (išorinė) 30mm“), kadangi nurodyta per dideli sunaudotų medžiagų ir darbų kiekiai, dėl ko susidaro 6919.79Eur Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovės pateiktame galutiniame darbų priėmimo-perdavimo akte buvo nurodyti didesni ieškovės atliktų darbų kiekiai nei faktiškai ieškovė atliko, dėl ko buvo reikalinga suderinti ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekius, koreguojant galutinį aktą. Dėl šių priežasčių UAB „Milvinta“ negalėjo pasirašyti ieškovės pateikto akto net ir su pastabomis, kadangi ieškovė ne tik dalį darbų atliko netinkamai, bet ir neteisingai nurodė atliktų darbų bei panaudotų medžiagų kiekius.
Taigi nors raštuose buvo siūloma atlikti ekspertizę darbų trūkumams ir tiksliam minėtų medžiagų ir darbų kiekiui nustatyti, tačiau ieškovė, atstovaujama advokato, nesutiko nei su ekspertizės paskyrimu nei su kitais reikalavimas, kas tik įrodo ieškovės pareigų, numatytų rangos sutartyje, nevykdymą, nebendradarbiavimą ir t.t.
Apie ekspertizės atlikimą ieškovei buvo nurodyta ir 2020-07-13 rašte dėl įskaitymo, nurodant, kad ieškovė turi teisę atlikti ekspertizę dėl darbų trūkumų ir medžiagų kiekių. Ištaisius trūkumus, ekspertizės atlikimas bus sudėtingas ar net neįmanomas.
20. Byloje nustatytina, jog atsakovė UAB „Milvinta“ gavusi ieškovės 2020-07-02 atsakymą, matydama, kad kyla ginčas dėl darbų kokybės, ieškovė atsisako taisyti trūkumus, sutinkamai su LR CK 6.662 str. nuostatomis, iš karto kreipėsi į statybos ekspertą Nerijų Beigą, kuris įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ir prašė atlikti ginčo objekto darbų ekspertizę. Apie kreipimąsi į ekspertą buvo pranešta ieškovui, ką patvirtina el. laiškai byloje, ekspertas atvyko į objektą , apžiūrėjo darbus ir 2020-09-07 teismo ekspertas Nerijus Beiga parengė 2020-09-07 eksperto išvadą (toliau- Išvada), kurioje nustatė ieškovės atliktų darbų defektus ir trūkumus:
? „<...>Tyrimo metu Užsakovo atstovai pateikė 2020 gegužės 14 d. UAB „SDG“ pranešimą Nr. 9 „Dėl darbų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo statybvietėje“ su foto fiksacija, kuriame yra matoma, kad 2020 gegužės 14 d. fasado įrengimo darbai dar yra vykdomi ir nebaigti <...>Vadovaujantis tyrimo metu surinkta informacija ir teisės akto STR Statybos darbai nuostatomis, Rangovas privalo statybos darbų žurnalą pilnai užpildyti iki tos dienos, kada jis faktiškai baigė vykdyti statybos darbus objekte. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašai apie atliktus darbus statybos darbų žurnale turėjo būti daromi nuolat, pasibaigus kiekvienai dienai (pamainai).
? Patikrinimo metu buvo matoma: Poilsio pastato fasadas yra padengtas dulkių sluoksniu, ant fasado likę klijai nuo lipnios juostos, kuri buvo įrengta fasado plytelių montavimo metu, išteplioti langai, taip pat Poilsio pastato rūsyje esantys visi vamzdynai padengti statybinėmis dulkėmis (nuotraukos pridedamos priede Nr 1 prie specialisto išvados psl. 10-19). <...>Rangovas, vykdydamas statybos darbus, privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi tinkamai, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų aplinkosauginių ir darbo higienos reikalavimų ir kt. Taip pat užtikrinti, kad susidariusios statybinės atliekos, dulkės ir kt. taršos veiksniai nekeltų neigiamų pasekmių statybos dalyviams ir pačiam statiniui. Įprastai statybos dalyviai, baigę statybos darbus, susitvarko savo darbų zoną ir statybos darbų rezultatą užsakovui perduoda tvarkingą. Pažymėtina, kad netvarkingas statybos darbų rezultatas (nešvarūs fasadai, dulkėmis dengti vamzdynai pastato rūsyje) reikalauja papildomų išlaidų (rūsyje esančių vamzdynų, fasado (apie 70 proc. viso fasado ploto) valymo), kurios sudaro 8186,86 Eur + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“. Sąmata pridedama prieduose psl. 35.“
? Patikrinimo metu apžiūrėjus sumontuotas langų išorines palanges buvo matoma, kad išorinės palangės nėra sumontuotos ant standaus pagrindo (jos, veikiamos minimalios apkrovos, deformuojasi, lankstosi), vietomis buvo matomi nesandarumai tarp palangių sujungimų ir pastato išorinių atitvarų. <...>Atkreiptinas dėmesys, kad palangės pastato eksploatacijos metu veikiamos stipresnio vėjo, lietaus bus nesunkiai deformuojamos ir kels nepageitautiną barškėjimą (garsą), todėl sumontuotas išorines palanges (viso apie 142 bėginius metrus) privalu sumontuoti ant tvirto pagrindo ir jas gerai užsandarinti, tam kad lietaus vanduo nepatektų į išorinių pastato atitvarų vidų. Išorinių palangių tvarkymo darbai viso kainuotų 3147,57 Eur. + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“. Sąmata pridedama prieduose psl. 35.“
? Vertinat patikrinimo metu fasado plytelių išklotinę ir sumontuotas plyteles fakte, buvo matoma, kad ties F-1 ašių sankirta, pirmame aukšte sumontuotos fasado plytelės yra mažesnio diametro, neatitinka numatyto fasado plytelių išdėstymo, matmenų išklotinėje. Taip pat buvo matomi vietomis (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas apačia) neženklūs fasadinių plytelių kampų suvedimų neatitikimai (nuotraukos pridedamos prieduose psl. 31-34).“
? Vertinant, tai, kad Poilsio namai yra aukštos klasės kompleksas, kuriam yra keliami aukščiausi estetikos ir kokybės reikalavimai, bei vadovaujanti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ paminėtomis nuostatomis, kad pastato architektūra privalo patenkintų architektūros tektoniškumo sąlygas, t. y. teisingai atspindėtų naudojamų statybos produktų, konstrukcijos ir formos savitarpio priklausomybę ir reikšmę, kuriant statinio meninį vaizdą, taip pat vertinant patikrinimo metu gautą fasado plytelių išdėstymo išklotinę pagal kurią Rangovas privalėjo atlikti statybos darbus, darytina išvada, kad Poilsio namo išvaizda neatitinka aukščiausių estetikos reikalavimų ir fasado plytelių išdėstymas ir gabaritai neženkliai nukrypsta nuo numatytų sprendinių fasado plytelių išklotinėse. Fasado plytelių tvarkymo darbų kaštai 771,31 Eur + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“. Sąmata pridedama prieduose psl. 35.“
? Tyrimo metu techninis prižiūrėtojas D. R. pateikė darbų suvestinę lentelę (Lentelė pridedama paveiksle Nr. 1), kurioje nurodoma, kad faktiškai sunaudotų medžiagų kiekis nesutampa su kiekiu, nurodytu Rangovo pateiktame atliktų darbų sąraše. Vertinant techninio prižiūrėtojo aiškinimus, projektinę dokumentaciją ir skaičiavimus galima prieiti išvadą, kad sunaudoti statybinių medžiagų kiekiai, nurodyti techninio prižiūrėtojo skaičiavimų lentelėje, yra teisingi (pagal faktą). Skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo. Pažymėtina, kad kronšteinus skaičiuoti pagal išorinės apdailinės medžiagos kiekius yra visiškai nelogiška, nes kronšteinai montuojasi tik nedideliame fasado plote. Fakte patikrinti medžiagų kiekių galimybės nebuvo, nes medžiagos buvo panaudotos atliekant paslėptus darbus. <...>Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Įstatymo nuostatomis, Rangovas privalo atsižvelgti į teisėtus techninio prižiūrėtojo nurodymus, reikalavimus ir atliktų darbų akte nurodyti faktinius sunaudotų medžiagų kiekius.“
Taigi 2020-09-07 eksperto išvadoje buvo nustatyta eilė ieškovės objekte atliktų darbų trūkumų bei defektų, tinkamos išpildomosios dokumentacijos nepateikimas, dėl ko ieškovės argumentai dėl trūkumų nebuvimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Šis eksperto aktas yra svarbus ir patikimas įrodymas, patvirtinantis netinkamą darbų atlikimą , defektus ir jų šalinimo kaštus.
21. Netinkamą darbų atlikimą byloje neginčytinai įrodo ne tik teismo eksperto Nerijaus Beigos ekspertizės išvados , bet ir didesnę įrodomąją reikšmę teismo nutarties pagrindu paskirtos ekspertizės – teismo eksperto profesoriaus Sigito Mitkaus ekspertizės išvados, kuriose taip pat nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai.
Abu teismo ekspertai nustatė analogiškus darbų trūkumus. Teismo ekspertų aktų skirtumas buvo tik tas, kad teismo nutarties pagrindu atlikus ekspertizę, teismo ekspertas Sigitas Mitkus teismo ekspertizės akte Nr.21-5 pateikė šiek tiek kitokius - mažesnius trūkumų šalinimo skaičiavimus, dėl ko pagal jas buvo patikslintas priešieškinis, nuostolius sumažinant, bei patikslinant reikalavimą dėl prašomų priteisti delspinigių laikotarpio.
Tačiau šiuo metu rinkoje darbų kainos yra ženkliai pakilę, dėl ko trūkumų nebus įmanoma ištaisyti už eksperto S. Mitkaus nurodytas kainas, todėl laikytina ,kad teismo eksperto N. Beigos aktas yra visiškai teisingas.
Taigi nors abiejose teismo ekspertizės aktuose yra nustatyti konkretūs darbų defektai, jų šalinimo išlaidos, tačiau ieškovė juos ignoruoja, nors paneigiančių įrodymų byloje nėra.
Ekspertas S. Mitkus ekspertizė akte konstatavo, kad UAB „Lakedė“ ventiliuojamo fasado įrengimo darbus Pastate atliko su defektais, dalis šių darbų neatitiko įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, bei nustatė, kad fasado įrengimo darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 6095,38 EUR su PVM. Tokią išvadą ekspertas grindė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre UAB „Sistela“ parengtos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (registruotos 2020 m. spalio 27 d.). 2020 m. spalio mėn. kainomis, t.y. 4597,62eurų suma mažiau nei įskaityta.
Ekspertas akte antrajame tiriamosios dalies skyriuje buvo nustatė, kad Pastate yra defektai (49 p.)
apdulkėjęs balkonų apatinis plytelių paviršius;
keturios pirmo aukšto palangių skardos yra per siauros, nevisiškai uždengia angokraštį; palangių skardos sujungtos nesandariai, tarp skardų yra tarpeliai; palangės linksta, spaudžiant jas ranka, kai kuriose palangėse atsiradusios liekamosios deformacijos;
F-1 ašių sankirtoje pirmame aukšte yra įdėta 1,5 cm pločio plytelės juostelė;
2.4 buto 05 patalpos kampinio balkono apačioje ir 2.3 buto 03 patalpos kampinio balkono apačioje plytelių kampai suvesti nelygiai - viršuje tarpelis tarp plytelių matomas mažesnis, negu apačioje;
visame fasadų plote žvelgiant į fasadus tam tikru kampu matomos dėmės ant plytelių;
2.4 buto dideliame balkone tarp plytelių matosi išlindę klijai, o mažesniame balkone viduje tarp dviejų plytelių matosi nenudažyta dalis metalinio vidinio profilio;
apdulkėjusi vamzdžių izoliacija požeminėje aikštelėje;
keturiuose pirmo aukšto angokraščiuose plytelės yra pasmukusios žemyn, viršuje susidaręs didesnis tarpas. ir t.t.
Ekspertas dalyje dėl „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekių, davė išvadą, jog labiausiai tikėtinas faktinis darbo „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekis yra 827,91 m2 (1403,52 - 575,61 = 827,91 m2), ir kad labiausiai tikėtina, kad atliktų darbų aktuose nurodytas darbo „Apšiltinimas mineraline vata (150 mm)“ kiekis (971,46 m2) neatitinka remiantis Sutarties nuostatomis apskaičiuoto faktinio šio darbo kiekio (827,91 m2). Tai reiškia, kad ieškovas per mažai yra įrengęs vatos ir per daug paskaičiavęs ir reikalauja 2175,64 eurų suma per daug ( 971,45-827,91 lygu 143,54 kv.m x (įkainis 15,156 EUR) lygu 2175,64 EUR).
Analogiška situacija akte nustatyta ir su „ Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ įrengimu . Ekspertas davė išvadą, kad labiausiai tikėtinas faktinis darbo „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ kiekis yra 1528,53 m2. Išvadoje nurodoma, kad „Priešvėjinės vatos įrengimas (30 mm)“ kiekis (1594,28 m2) neatitinka remiantis Sutarties nuostatomis. Kadangi faktinio darbo „Priešviejinės vatos įrengimas (30mm) kiekis yra 1528,53 kv.m., susidaro skirtumas 65,75 kv.m. Todėl iš rangovo nurodomo atlikto kiekio 1594,28kv.m. minusuojame faktiškai atliktą kiekį, t.y. 1528,53 kv.m.. ko pasekoje ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėjimo už 65,75kv.m. Kadangi įkainis yra 15,5244 , tai skirtumas yra 1020,72 EUR.
Taigi ekspertas nustatė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja 3196.36 eurų sumos dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, dėl ko atsakovas mano, kad reikalavimas dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių 3196.36 eurų sumoje, įskaitymas atliktas teisingai šioje sumoje, yra šioje dalyje pagrindas ieškinį atmesti, dėl ko savarankiško reikalavimo dėl šios sumos atsakovas priešieškiniu nereiškė.
Taigi nors eksperto N. Beigos akte yra paskaičiuota didesnė defektų šalinimo kaina, tačiau ir teismo eksperto Sigito Mitkaus ekspertizės aktu nustatyta, kad darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 6095,38 EUR su PVM, bei ieškovas reikalauja per daug 3196,36 eurų sumos dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, viso 9291,74 eurų, dėl ko atliktas įskaitymas vien dėl trūkumų nustatymo yra teisingas.
Ta aplinkybė, kad teismo ekspertai skirtingai paskaičiavo defektų šalinimo kaštus nedaro darbų trūkumų nepagrįstais. Visuotinai žinoma, kad tuos pačius darbus rinkoje galima atlikti už skirtingas sumas. Atsakovė pirmines defektų šalinimo išlaidas buvo paskaičiavusi pagal sudarytas sutartis su paslaugas atlikusiais asmenimis, ir esame įsitikinę, kad jos yra teisingos. Vėliau defektų šalinimo išlaidas skaičiavo ekspertas Nerijus Beiga. Ieškovui ginčijant sumas, atsakovė byloje prašė skirti ekspertizę, ko pasėkoje teismo ekspertas Sigitas Mitkus paskaičiavo mažesnes defektų šalinimo išlaidas. Suprasdami teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės vertę ir jos pagrindu paskaičiuotus defektų šalinimo kaštus, reikalavimus priešieškiniu mažinome.
Dėl fasado užteršimo
22. Visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas , kad ji nėra atsakinga už dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymą, kitus smulkių defektų pašalinimo išlaidas, kad ji neva neturėjo pareigos atlikti fasado valymo darbų bei nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas.Pagal tokią ieškovės logiką, rangovas - ieškovė turėjo galimybę įrengti fasadą, paliekant neišvalytas plyteles, ko pasėkoje atsakovei dar tenka samdyti specialią įmonę, kuri pašalintų nuo plytelių klijų likučius, lipnios juostos likučius ir kitas statybines atliekas, kas kainuotų dar apie 4000-6000 eurų . Toks vertinimas yra nelogiškas ir neteisingas. ieškovės ieškinyje nurodoma,
2020-09-07 eksperto išvadoje buvo nustatyta, jog „Patikrinimo metu buvo matoma: Poilsio pastato fasadas yra padengtas dulkių sluoksniu, ant fasado likę klijai nuo lipnios juostos, kuri buvo įrengta fasado plytelių montavimo metu, išteplioti langai, taip pat Poilsio pastato rūsyje esantys visi vamzdynai padengti statybinėmis dulkėmis.
Pabrėžtina, kad ieškovei buvo leista pjaustyti plytelės objekto rūsyje tik tuo atveju, jeigu plytelių pjaustymas bus vykdomas su vandeniu, t. y. nekils dulkių, nešvarumų. UAB „Milvinta“ yra prie atsiliepimo pridėjusi foto nuotraukas, kuriose matyti, jog ieškovė pjaustė plyteles objekto rūsyje be vandens, ko pasekoje atsirado nešvarumai inžinerinių tinklų izoliacijos. Šias aplinkybes patvirtina ir eksperto išvada, kurioje konstatuota, jog „2020 liepos 28d. atliktos ginčo objekto apžiūros vietoje, žemės sklype T. Kosciuškos g. 15 Druskininkai, buvo matoma, kad Poilsio pastato rūsyje esantys visi vamzdynai padengti statybinėmis dulkėmis (nuotraukos pridedamos priede Nr. 1 prie specialisto išvados psl. 26-28). Užsakovo atstovai tyrimo metu pateikė nuotraukas, kuriose galima matyti, kad fasado plytelių pjaustymo darbai vyko sausuoju būdu, kas sukelia aplinkoje labai didelį dulkių išsiskyrimą..
23. Aplinkybę, kad buvo reiškiamos pastabos dėl fasado nuvalymo, b byloje patvirtino liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas D. R., patvirtindamas pastabas dėl fasado nuvalymo ieškovės darbuotojams jis teikė žodžiu. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir D. R. 2020 05-27 el. laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, kad reikia pabaigti fasado valymo darbus. Negana to, netgi ieškovės pakviestas liudytojas Mačionis patvirtino teisme aplinkybę, kad buvo prašyta nuvalyti fasadą.
24. Aplinkybė, kad dalis fasado darbų buvo įrengta, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė fasadą buvo nuvaliusi, ar susukusi varžtelius. Darbų seka ir eiga yra ieškovės ( rangovo) reikalas ir atsakovė už tai negali būti atsakinga.
25. Visiškai pagrįstas ir įrodytas atsakovės reikalavimas dėl palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų, kurio patikslintu priešieškiniu buvo prašyta priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ 1 195,57 Eur (be PVM) palangių įrengimo defektų šalinimo išlaidas dėl 55 vnt. palangių permontavimo .
Byloje abiejų teismo ekspertizių aktais nustatyta, kad palangės pritvirtintos netinkamai, nesaugiai ir t.t. ( ekspertizių aktai necituojame) ir jokių kitų duomenų byloje nėra. Ieškovė puikiai suprato ir žinojo dėl kokių palangių ir kokių kitų defektų pareikštos pretenzijos, ieškovei buvo siūloma atlikti ekspertizę, tačiau ieškovė su niekuo nesutiko ekspertų nekvietė ir jokių trūkumų netaisė.
Bylos duomenys, patvirtina, jog ieškovė buvo įsipareigojusi visas palanges pritvirtinti varžteliais, kurie buvo pažymėti šalių suderintame palangių įrengimo mazge. Byloje nėra ginčo ir nustatyta rašytiniais įrodymais ( į bylą buvo pateiktas) šalių suderintas palangės įrengimo mazgas, palangių tvirtinimo elementai ir t.t. Todėl visiškai nepagrįstas ir atmestinas ieškovės argumentas, kad šalys kitaip buvo suderinę sprendinius nei byloje pateikti rašytiniai brėžiniai ir sprendimai. Ta aplinkybė, kad darbų eigoje nebuvo sukami varžteliai į palanges neatleidžia Rangovo pareigos darbus įvykdyti pagal raštu suderintus sprendinius. Byloje pateiktas 2020.01.10 el laiškas - Palangės mazgas” - UAB „Lakedės“ atstovo M. U. siųstas laiškas neginčytinai patvirtina, kad prieduose nurodytas suderintas palangės įrengimo mazgas, kurio UAB „Lakedė“ taip ir nesilaikė (laiško priede-brėžinyje nurodytas palangės pritvirtinimas varžtukais, kurie taip ir nebuvo įrengti).
Kaip ir nurodė atsakovė bei pakviesti liudytojai, darbų seka yra Rangovo pasirinkimas ir reikalas. Atsakovės atsakomybė yra perimti tinkamai pabaigtus darbus. Atsakovė gavusi iš rangovo pranešimus, jog galima demontuoti dalį pastolių, pranešdavo pastolius montuojančiai įmonei Wodlux, todėl atsakovė neturėjo pareigos patikrinti ar visi darbai prieš demontuojant pastolius yra atlikti visoje apimtyje, kadangi visus su darbų priėmimu susijusius klausimus galima išspręsti ir nesant pastolių. Taigi pastolių nuėmimas nieko bendro neturi su ieškovės pareigos tinkamu įvykdymu.
Tiek byloje apklaustas teismo ekspertas S. Mitkus teisme paaiškino, tiek LR Civilinio kodekso nuostatos - LR CK 6.663 str. numato, kad „ Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą:“ Teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte labai aiškiai, motyvuotai ir suprantamai davė išvadą dėl minėtų darbų .
26. Nagrinėjamu atveju būtina vertintini Rangovo pareigas, numatytas tiek sutartyje, tiek įstatymuose. LR statybos įstatymo 18 str. 7 p. 3 ir 5 papunkčiuose yra numatytos Rangovo pareigos: „3) Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; <...>5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;“
Teismo ekspertas N. Beiga ekspertizės akte pažymėjo ,jog „rangovas, vykdydamas statybos darbus, privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų vykdomi tinkamai, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų aplinkosauginių ir darbo higienos reikalavimų ir kt. Taip pat užtikrinti, kad susidariusios statybinės atliekos, dulkės ir kt. taršos veiksniai nekeltų neigiamų pasekmių statybos dalyviams ir pačiam statiniui. Įprastai statybos dalyviai, baigę statybos darbus, susitvarko savo darbų zoną ir statybos darbų rezultatą užsakovui perduoda tvarkingą. Pažymėtina, kad netvarkingas statybos darbų rezultatas (nešvarūs fasadai, dulkėmis dengti vamzdynai pastato rūsyje) reikalauja papildomų išlaidų (rūsyje esančių vamzdynų, fasado (apie 70 proc. viso fasado ploto) valymo), kurios sudaro 8186,86 Eur + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“.„
Taigi ieškovė turi pareigą atlikti objekto fasado valymo darbus užtikrinant tinkamą darbų atlikimą.
27. Minėta, kad 2019-10-23 Rangos sutarties 1.2 p. nustatyta, jog „Rangovo turimų pagal Sutartį atlikti Darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Jei Sutartyje nenurodyta kitaip, į Darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingos darbams atlikti.“ Taigi šio Sutarties punkto turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, kurie nėra įtraukti į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingi darbų atlikimui. Šiuo atveju akivaizdu, kad, jei dėl ieškovės atliekamo objekte darbo atsirado fasado plytelių nešvarumai, ieškovė privalo atlikti ir fasado valymo darbus, kaip reikalingus ir būtinus darbų atlikimui.
28. Nors sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad ieškovė turi nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, tačiau prieš ieškovei atliekant darbus objekte, minėtos vietos buvo švarios, ir tapo sudulkėjusiomis ieškovei pjaustant minėtoje patalpose plyteles, už ką UAB „Milvinta“ taip pat negali būti atsakinga. Pabrėžtina, kad ieškovei buvo leista pjaustyti plytelės objekto rūsyje tik tuo atveju, jeigu plytelių pjaustymas bus vykdomas su vandeniu, t. y. nekils dulkių, nešvarumų. UAB „Milvinta“ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovė pjaustė plyteles objekto rūsyje be vandens, ko pasėkoje atsirado nešvarumai inžinerinių tinklų izoliacijos. Šias aplinkybes patvirtina ir eksperto išvada, kurioje konstatuota, jog „2020 liepos 28d. atliktos ginčo objekto apžiūros vietoje, žemės sklype T. Kosciuškos g. 15 Druskininkai, buvo matoma, kad Poilsio pastato rūsyje esantys visi vamzdynai padengti statybinėmis dulkėmis (nuotraukos pridedamos priede Nr. 1 prie specialisto išvados psl. 26-28). Užsakovo atstovai tyrimo metu pateikė nuotraukas, kuriose galima matyti, kad fasado plytelių pjaustymo darbai vyko sausuoju būdu, kas sukelia aplinkoje labai didelį dulkių išsiskyrimą.. Taigi ieškovė objekto viduje pjaustydama plyteles sausuoju būdu, sukeliant didelį dulkių išskyrimą, pažeidė LR statybos įstatymo 18 str. 7 p. 5 papunktyje nustatytą pareigą užtikrinti tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą, ko pasėkoje objekto rūsyje esantis vamzdynas buvo padengtas statybinių dulkių sluoksniu. Kadangi nešvarumai ant pažeminėje aikštelėje esančių vamzdžių bei vamzdžių izoliacijos atsirado išimtinai dėl ieškovės pasirinkto netinkamo fasado plytelių pjaustymo būdo, ieškovė turi pareigą nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius bei vamzdžių izoliacijas.
29. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei lauko fasado plytelės buvo perduotos švarios, o jos tapo nešvariomis išimtinai dėl ieškovės netvarkingai atliekamų darbų. Akivaizdu, jog UAB „Milvinta“ negali būti atsakinga ir patirti nuostolius dėl to, kad ieškovė, atliekant darbus, nebuvo tvarkinga, dėl ko būtent ieškovei kyla pareiga pašalinti fasado plytelių nešvarumus, atsiradusius dėl ieškovės netvarkingai atliekamo darbo. Pažymime, jog fasado valymo išlaidų kainą patvirtina ir pridedamos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl fasado valymo darbų atlikimo bei bokštelio nuomos. 2020-10-26 rangos sutartis patvirtina, kad tarp UAB „Milvinta“ ir UAB „Agrautoma“ buvo sudaryta ginčo objekto fasado plokštumų valymo darbų atlikimo sutartis, kurioje numatyta, kad įmonė minėtus darbus atliks per 12 darbo dienų ir darbai kainuos 3000 Eur + PVM. Taip pat UAB „Milvinta“ ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ buvo sudaryta paslaugų sutartis, kurios pagrindu UAB „Milvinta“ fasado valymo darbų atlikimui išsinuomos mobilų bokštelį, kurio kaina 29 Eur/val. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agrautoma“ darbus atliks per 12 darbo dienų, bokštelio nuomos išlaidos sudarys 2784 Eur (29 Eur * 8 val = 232 Eur/d * 12 d).Taigi vien ginčo objekto fasado valymo darbų atlikimas su bokštelio nuoma UAB „Milvinta“ kainuos 5784 Eur, tačiau pažymėtina, kad bokštelis nepasiekia viršutinių objekto aukštų, dėl ko už viršutinių objektų aukštų fasado valymą UAB „Milvinta“ turės mokėti papildomai, kas kainuos apie 1500 Eur.
Nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo atsakovės atlikto įskaitymo neteisėtu dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių.
30. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 6 919,79 Eur sumai dėl per didelių, kaip nurodė atsakovė, sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių. Ieškovė nurodo, kad skaičiavimai atlikti ne pagal Sutartyje nustatytą metodologiją.
Priešingai ieškinyje nurodomoms aplinkybėms, tiek statybų ekspertas N. Beiga, tiek teismo ekspertas Sigitas Mitkus atliko skaičiavimus, kuriais nustatė ieškovės užaktuotus per didelius kiekius medžiagų.
Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė ir anksčiau vykdant sutartį bandė užaktuoti didesnius kiekius medžiagų. Ieškovė atliekant objekte darbus eilę kartų bandė aktuoti daugiau darbų negu buvo faktiškai atlikta, t.y elgėsi nesąžiningai, pvz. 2020 m. kovo mėn. ieškovė el. paštu atsiųstame akte nurodė, jog yra įrengta 280,94 kv. m palangių, nors tokio kiekio palangių faktiškai nebuvo įrengta, dėl ko faktiškai atliktas palangių įrengimas buvo sumažintas iki 176.72 kv. m.
Priešingai ieškovei, šalių sudarytos Sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, vadovaujantis vienetiniais įkainiais. Būtent kilus ginčui, ekspertai ir paskaičiavo tokius ginčo kiekius.
Rangos sutarties priede „Sąmata“ dalyje „Pastaba“ 2p. , taip pat nurodyta, jog Sąmata tikslinama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kiekiai skaičiuojami pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis. Taigi ši nuostata kalba apie sąmatos tikslinimą , o ne apie faktiškai atliktų darbų priėmimą. Antra, jeigu vertinti nuostatą, kad kiekiai skaičiuojami pagal galutinės apdailos medžiagas išorinius matmenis, tai teismui yra pateikti atsakovės tiek žodiniai, tiek rašytiniai paaiškinimai, kas patvirtina, kad įskaitymas 6919,79 eurų sumoje buvo atliktas teisingai.
UAB “Milvinta” pažymi, jog priimant darbus pagal rangos sutartį, fasado kiekių skaičiavimą atliko vadovaujantis projektu ir fasado įrengimo mazgais, kuriuos pateikė pats Rangovas. Skaičiavimo metodikos paaiškinimas yra tas, kad :
Fasado apdailos plytos buvo skaičiuojamos pagal faktiškai atliktus darbus, apmatuojant pastatą iš išorės. Pagal fasado įrengimo mazgus fasadinė apdailos plytelė yra atitolusi nuo mūro sienos 24 cm.
Fasado kronšteinų kiekis buvo skaičiuotas pagal pastato išorines mūrinių sienų plotą. Pagal fasado įrengimo mazgus, fasado apdailinė plytelė nuo mūro sienos yra atitolusi apie 24 cm, todėl atitinkamai ir įrengtų fasado kronšteinų plotas gaunasi mažesnis negu fasado plytelių plotas.
Fasado izoliacinė medžiaga „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama tiesiogiai prie mūro sienos. Pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Minkšta vata 150mm“ įšorinė plokštuma yra atitolusi apie 15 cm nuo mūro sienos, todėl atitunkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų .
Fasado izoliacinė medžiaga „Priešvėjinė“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama prie „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Priešvėjinė“ įšorinė plokštuma yra atitolusi apie 18 cm nuo mūro sienos, todėl atitinkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų.
Fasado karkasas priimamas, kad yra atitolęs nuo mano mūrinių sienų tiek pat kiek ir fasadinė plytelė 24cm
31. Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui tarp šalių dėl panaudotų medžiagų kiekių, būtina vadovautis specialiomis žiniomis.
Nepagrįstas ieškovės argumentas, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu įskaitymą dėl atsakovės atlikto nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymo
32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Milvinta“ 2020 m.liepos 13 d. pranešimu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30) ieškovei UAB „Lakedė“ pranešė, kad atsakovė iš ieškovei už atliktus pagal Sutartį darbus mokėtinos 52 205,67 Eur sumos, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, be kita ko, įskaito ieškovės užsakovui mokėtinus 8 615,71 Eur nuostolius dėl pastolių.
Nors atsakovė yra įsitikinusi, jog įskaitymas dėl patirtų nuostolių dėl pastolių 8 615,71 Eur sumoje yra pagrįstas, įskaitymo panaikinimo atveju, patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 515,71 Eur nuostolius dėl pastolių nuomos.
33. Byloje nustatyta, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta išimtinai dėl ieškovės kaltės . Dėl ieškovės kaltės laiku neatliktų darbų ir sutarties termino pažeidimo UAB „Milvinta“ patyrė 8615,71 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos, kuriuos ieškovė išskaičiavo įskaitymu. Pabrėžtina, jog šiuo atveju yra itin aktualus 2019-10-23 Rangos sutarties 1.2 p., kuri numatė , kad „. Jei Sutartyje nenurodyta kitaip, į Darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingos darbams atlikti.“
Taigi šio sutarties punkto turinio analizė įgalina daryti išvadą, jog į ieškovės darbų nurodytą kainą jau įėjo pastolių nuoma, jų surinkimas ir išrinkimas.
34. Kadangi ieškovė UAB „Lakedė“ dirbo objekte dar 2020m. balandį ir gegužės mėnesį, pastoliai buvo nuomoti iki gegužės 12 d. išimtinai dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, atsakovė sumokėjo už pastolių nuomą UAB “Woodluks” nuo 2019 m. rugsėjo 5d. iki 2020-05-12 21766,45 eurus, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimai. Po 2020 kovo 31 dienos buvo patirta papildomai pastolių nuomos išlaidos 8961,36 eurai (5073,17 eurai (2020.04.14) +2146,02eurai (2020.05.12)+ 1742.17 eurai (2020.0610), tačiau atsakovė išskaitė mažesnę sumą- 8615,71 eurus, atsižvelgdama į atsakovės nuomone teisingą ir sąžiningą skaičiavimą , kurį pateikė teismui raštu.
Kaip nustatyta byloje, 2019-10-23 tarp UAB „Milvinta“ ir UAB "Lakedė" buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Lakedė“ įsipareigojo atlikti ventiliuojamo 2 fasado įrengimo darbus nustatytais terminais : darbų pradžia 2019-12-02, o pabaiga 2020-03-31.
Pasirašant sutartį ir sąmatą prie sutarties, pastolių kaina buvo įtraukta į ieškovės darbų sąmatą, kurioje ieškovė paskaičiavo pastolių išlaidas - 7585,31 Eur sumoje (be PVM).
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis pastolių objekte dalinai buvo įrengti dar iki 2019-12-02 UAB „Milvinta“ lėšomis, šalių buvo sutarta, jog siekiant nenuomoti kitų pastolių objekte, atsakovė sutarties galiojimo metu paliks pastolius, juos statys , kur ieškovė nurodys, ir ieškovė atims iš galutinės darbų kainos UAB „Milvinta“ turėtas išlaidas dėl pastolių ieškovės darbo laikotarpiu, dėl ko UAB „Milvinta“ sutiko palikti pastolius. Pastoliai objekte buvo statomi tada, kai ieškovė to reikalavo. Kadangi pastolių, jų surinkimo ir išrinkimo išlaidos pagal sutartį turėjo tekti UAB „Lakedė“, vadovaujantis ieškovės pateiktu darbų atlikimo grafiku ir faktinių pastolių naudojimosi terminu, UAB „Milvinta“ patyrė nuostolius dėl pastolių nuomos.
Svarbu tai, kad nuo sutarties sudarymo pastoliai turėjo būti naudojami išimtinai tik UAB „Lakedė“ atliekamiems darbams, nes jokiems kitiems darbams UAB „Milvinta“ pastoliai nebuvo naudojami ir reikalingi.
Pažymėtina, jog atsakovė nuomojo pastolius didesne kaina, nei sąmatoje buvo paskaičiavusi ieškovė. Nors ieškovė sutartį privalėjo įvykdyti iki 2020-03-31, tačiau darbų nustatytais terminais neužbaigė, dėl ko pastoliai objekte buvo nuomojami iki 2020-05-12.
Taigi paaiškiname, kad minėta įskaityta 8615,71 eurų suma buvo paskaičiuota tokiu būdu:
Už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ nuo 2019m. rugsėjo 4d. iki 2020-05-12 viso UAB „Wodlux“ (pastolių savininkui) naudai sumokėjo 21766,45 eurus su PVM , t.y. 17988,79 eurus be PVM, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai.
Iš šios sumos buvo atimtos iki sutarties vykdymo pradžios patirtos pastolių nuomos išlaidos, t.y. 2019 rugsėjo 30d., spalio 31d. ir lapkričio 29d. sąskaitose nurodytos pastolių nuomos sumos, kas sudaro 2163,21 eurus su PVM (09 mėn. - 648,29 Eur; 10 mėn. - 757,46 Eur; 11 mėn. - 757,46 Eur) t.y. 1787,77 eurus be PVM (09 mėn. - 535,77 Eur; 10 mėn. - 626,00 Eur; 11 mėn. - 626,00Eur), bei minusuota 7585,31 eurai ieškovės sąmatoje nurodyta pastolių nuomos suma ( 17988,79 -1787,77-7585,31=8615,71 eurai). Tokiu būdu tiesioginiai UAB „Milvinta“ nuostoliai buvo 8615,71 eurai.
Byloje buvo paaiškinta kodėl nuostoliai patirti dėl pastolių buvo skaičiuojami be PVM mokesčio. UAB „Lakedė“ vykdė statybos darbus, kuriems taikomas PVM įstatymo 96 str. (atvirkštinis apmokestinimas), todėl jeigu UAB „Lakedė“ būtų pati išsinuomojusi pastolius ir tokią nuomą įsitraukusi į savo aktus bei sąskaitas pateikiamas UAB „Milvinta“, mūsų bendrovė ieškovei būtų mokėjusi be PVM. Tuo tarpu UAB „Milvinta“ pastolių nuomai nebuvo taikomas atvirkštinis apmokestinimas ir už pastolių nuomą buvo apmokėta su PVM mokesčiu .
Taip pat byloje atsakovė užsiėmė poziciją, kad jeigu teismas pripažintų įskaitymą neteisėtu, nes ieškovė ginčija įskaitymą, UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu prašė priteisti mažesnę sumą, t.y. 6515,71 eurų nuostolių, susidariusią dėl ieškovės sutarties neįvykdymo laiku. Priešieškinyje buvo pasirinktas kitoks patirtos žalos dėl pastolių nuomos skaičiavimo mechanizmas. Visa sumokėta suma už pastolių nuomą suma buvo išdalinta iš viso nuomos laikotarpio ( 21766,45 :250 d.=87,06 eurų už dieną), ir kadangi ieškovė pastoliais turėjo naudotis nuo gruodžio 2d. ir naudojosi iki gegužės 12d., t.y. 162d, todėl atsakovės patirti nuostoliai gaunasi 6517, 69 eurai (87,06 eur X 162 d,= 14103,72 eurai; Iš šios sumos minusuojame sąmatoje aptartą kainą – 7586,03 eurus , ir tokiu būdu nuostoliai gaunasi 6517,69 eurai).
Tokiu būdu tai, kad pastoliai buvo surinkti 2019-09-04 nepaneigia UAB „Milvinta“ patirtų išlaidų dėl ieškovės darbui reikalingų pastolių, kadangi pastolių kaina buvo nustatyta, vadovaujantis būtent ieškovės pateiktu darbu atlikimo grafiku ir faktinių pastolių naudojimosi terminu.
Dėl 9 565,21 Eur baudos priteisimo.
35. Priešieškiniu yra prašoma priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ 9 565,21 Eur baudą (5 proc. nuo bendros 191 304,17 Eur rangos darbų kainos be PVM). Šį reikalavimą atsakovė grindžia Sutarties 13.4 punktu ir ieškovės vienašališku atsisakymu vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus laiku.
36. LR Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. 1 d.). LR CK 6.189 str. 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad sutartis yra šalių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo šaltinis. Todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu.
37. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2019-10-23 Rangos sutarties 13.4 p. nustatyta, kad Užsakovui nutraukus sutartį dėl 13.1.1. – 13.1.3. nurodytų aplinkybių (t.y. rangovas neatlieka darbų sutartyje nustatytais terminais, nesilaiko sąlygų dėl darbų kokybės ir kt.) arba rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, Rangovas privalo atlyginti užsakovui visus dėl šio nutraukimo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 procentams bendros rangovo darbų vertės pagal šią sutartį. Sutartyje taip pat nurodoma, kad ši bauda laikoma minimaliais užsakovo turėtais nuostoliais dėl Sutarties nutraukimo.
38. Aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog ieškovė atliekant darbus pagal Sutartį, ne tik pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, ne tik atliko dalį darbų su trūkumais, neatliko dalies darbų tinkamai (iki galo), tačiau ieškovė dar ir vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus, dėl ko vadovaujantis aukščiau nurodyta Sutarties nuostata atsakovė privalo sumokėti vienkartinę baudą.
Sutarties 11.1 p. numatyta, jog bendra ieškovės darbų kaina be PVM sudaro 191 304,17 Eur, dėl ko iš ieškovės UAB „Milvinta“ naudai papildomai priteistina 9565,21 Eur vienkartinė bauda (5 procentai). Jau minėta, kad šalys yra verslininkai ir jie Sutartimi laisva valia nustatė netesybas, t. y. delspinigius ir baudą dėl ko tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesnė atsakomybė už savo veiklos standartai .
39. Jeigu teismas pripažintų įskaitymą dalyje nepagrįstu dėl dalies sumos vadovaujantis teismo eksperto S. Mitkaus išvadoje pas paskaičiuotų sumų, t.y. vietoje 10693 eurų įskaitytos sumos ekspertas paskaičiavo 6095,38 EUR sumą, dėl ko 4597,62 eurų sumoje įskaitymas gavosi per didelis, bei kur paskaičiuota 6919.79 eurų suma dėl sunaudotų medžiagų trūkumo, teismo ekspertas Sigitas Mitkus paskaičiavo 3196,36 eurų sumą dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, dėl ko 3723,43 eurų suma buvo įskaityta per daug . Taigi įskaitymas pagal šį eksperto aktą gaunasi per didelis 8321 eurų sumoje.
Visos kitos sumos buvo įskaitytos pagrįstai, nes ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminus, dėl ko buvo įskaityti tiek delspinigiai, tiek patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo laiku.
40. Tačiau svarbu tai, kad atsakovė UAB „Milvinta“ priešieškiniu prašė papildomai priteisti netesybas, t.t. papildomus delspinigius ir baudą, bei tas pačias sumas, kurios buvo įskaitytos, jeigu teismas būtų laikęs, kad pažeista įskaitymo tvarka.
Rangos sutarties 12.1 punktas numato, kad Rangovas dėl savo kaltės vėluodamas atlikti Darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip tris darbo dienas, privalo mokėti Užsakovui 0,03 procento dydžio delspinigius. Kaip minėta pagal Sutartį darbai privalėjo būti atlikti iki 2020-03-31, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo Sutartinius įsipareigojimus ir iki šios dienos nėra pašalinusi atliktų darbų trūkumų bei nėra iki galo atlikusi darbus, todėl iš ieškovės priteistini delspinigiai, kurie skaičiuotini už šešių mėnesių terminą, kas sudaro 10 330,20 Eur sumą (191 304,17 Eur (visa sutarties suma be PVM) * 0,03 proc. = 57,39 Eur/d *30 d. =1721,39 Eur/mėn. * 6 mėn. = 10 330,20 Eur.
Todėl teismui pripažinus, kad 4251.45 eurų delspinigių mokėjimo suma įskaityta pagrįstai, papildomai turėtų būti patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 6078,75 eurų sumos. Taip pat atsakovės nuomone, pagrįstai buvo įskaityta nuostoliai dėl pastolių nuomos-8615,71 eurų suma.
Teisminė praktika dėl įskaitymo ir netesybų
41. 2018 -11-18 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje N r.e2A-533-798/2018, 2020-10-27 civ. Byloje Nr. E2A-620-585/2020, 2017-11-23 nutartyje civ. Byloje Nr. E2A-645-241/2017 (analogiškos ginčui) ,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartyje civ. Byloje Nr. E3K-3-301-969/2020 ir eilėje kitų nutarčių dėl įskaitymo yra suformuota aiški teismų praktika ir teismai pasisako už gana dideles netesybas (delspinigius, baudas) rangos sutarčių nevykdymo ar pažeidimo atveju, ką patvirtina žemiau išdėstyti išaiškinimai.
Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).
42. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog įskaitymas yra vienašalis sandoris. Tai reiškia, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB ,,Autostartas“ byloje Nr. 3K-3-593/2000.
Teisminėje praktikoje konstatuota, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris (LAT 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-9/2010).
43. Nagrinėjamu atveju šalių teisiniams santykiams taikytinas sutartinis reguliavimas ir įstatymo nuostata, neribojanti galimybės atlikti įskaitymą priklausomai nuo įskaitomų reikalavimų rūšies, t.y. įskaitymas yra galimas, esant visoms būtinosioms sąlygoms, nepaisant to, įskaitomi reikalavimai laikytini netesybomis, nuostoliais ar kita. Papildomai pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, draudžiančių nuostolių įskaitymą.
LAT teismai nutartyse pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010)
44. Todėl vadovaujantis šios bylos duomenimis ir teismine praktika, ginčo atveju laikytina, kad atsakovės vienašališkai įskaityta delspinigių ir kitos sumos yra ne per didelės, neiškreipia šalių interesų pusiausvyros ir yra sąžiningos.
Pažymėtina, jog rangos sutartis nėra nutraukta iki šiol ir ji galioja iki visiško jos įvykdymo.
Taigi ieškovei laiku neįvykdžius sutarties, atsakovė pagal sutartį galėjo skaičiuoti sutartyje apibrėžto dydžio delspinigius, t. y turėti galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą piniginį reikalavimą ieškovui. Sutartas rangos sutartyje delspinigių dydis tikrai nėra per didelis, atitinka teisminę praktiką , ir. Paprastai teismai tinkamu netesybų dydžiu pripažįsta 0,02-0,1 proc. Todėl šiuo atveju sutarti 0,03 proc. netesybos visiškai atitiko teisminę praktiką
Abiem šalims buvo žinomos tiek darbų apimtys, tiek sutarties sąlygos dėl delspinigių skaičiavimo. Dėl to laikytina, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir pakankamai apibrėžti. Sutartyje nustatytos netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pvz. LAT 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. , bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).
45. Priešingai ieškovės pozicijai, jokie atsakovės veiksmai niekaip neįtakojo ieškovės darbo objekte trukmės. Langų stiklai nebuvo objekte įstatyti ne dėl UAB „Milvinta“ kaltės, bet dėl to, kad pati ieškovė objekte neatliko darbų, kurių atlikimas buvo būtinas objekto langų stiklų įstatymui. Šias aplinkybes įrodo rašytiniai įrodymai.
46. Pagal LR CK 6.245 str. – 6.249 str. nuostatas civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę. Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
LR CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, jog „Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. ”. LR CK 6.256 str. 4 d. numato, jog „kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat pažymėjęs, jog „ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
47. Aplinkybę, kad darbų frontą ieškovė perėmė tik 2019-12-16 neginčytinai patvirtina 2019-12-16 Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktas. Pažymėtina, kad darbų frontas buvo perimtas be jokių pastabų iš ieškovo pusės.
Ieškovė UAB “Lakedė” tik 2019-12-16 pasirašė Susitarimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo vykdant statybos darbus”, Paskyrą-Leidimą Nr.” išduotas 2019-12-16 .
Byloje pateiktas El. laiškas 2019.12.10 - Kalendorinis darbų atlikimo grafikas” patvirtina, jog ieškovės atstovas 2019-12-10 M. U. atsiuntė kalendorinį darbų atlikimo grafiką kuriame nurodoma darbų pradžia- Gruodžio 3 savaitė ( t.y. gruodžio 16 d.).
2019.10.25 el. laiškas - Projektinės dokumentacijos persiuntimas patvirtina, kad šiuo laišku buvo persiųsta ieškovui didelės apimties dokumentacija, reikalinga darbų atlikimui. 2019-10-23 Sutarties pasirašymo metu yra nurodyta Sutarties priede numeris 2 “Dokumentacijos perdavimo lydraštis”. Priede numatyta, jog Rangovas per 5 darbo dienas turi pranešti apie pastebėtus duomenų neatitikimus Sutarties sąlygoms, tačiau to nepadarė. Pretenzijas pateiktai dokumentacijai ieškovė pradėjo reikšti tik po darbų pradžios.
Sutarties punktas 5.3. numato, jog Rangovas įsipareigoja paruošti ir su Užsakovu pasitvirtinti Technologinę kortelę, bei charakteringus mazgus, reikalingus Darbų vykdymui. Kadangi mazgų derinimas buvo UAB „Lakedė“ atsakomybė, projektinė dokumentacija jiems buvo pateikta susipažinimui iš anksto, ieškovė buvo raginama derinti mazgus ir atsakovas šio proceso nevilkino, visada atsakydama tą pačią arba sekančią darbo dieną. Pažymėtina, kad dalis mazgų derinimo vyko gyvai objekte pristatant ir parodant galimus lankstinius.
El. laiškai, kuriuose fiksuotas šalių susirašinėjimas 2019.10.30-2019.11.19 laikotarpiu prieš atvykstant į objektą” - D. R. laiškai raginantys UAB „Lakedė“ pateikti trūkstamus dokumentus ir atvykti į objektą. Šias aplinkybes patvirtina ir El. laiškai - 2019.11.28 - Pasitarimo protokolas 19-11-26” ir “Laiškas 2019.12.09 - Pasitarimo protokolas 19-12-02” –
48. Papildomai dar nurodau ir kitus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo.
Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Milvinta“ neva nepagrįstai reikalauja pakeisti sumontuotas objekto palanges, kadangi jos sumontuotos neva tinkamai.
Tačiau su tokiu ieškinio motyvu negalima sutikti. Tiesa yra ta, kad visos objekto pastato langų išorinės palangės yra tinkamai nepritvirtintos (palanges paspaudus, jos linksta žemyn) bei yra reikalinga pakeisti objekto pirmo aukšto palanges ( 5-1 fasado plokštuma: 1.1. butas 03 patalpa, 1.5 butas 05 patalpa ir 1.6 butas 03 patalpa), kadangi buvo uždėtos per siauros palangės, dėl ko yra nepilnai uždengtas objekto išorinės sienos kampas.
Netinkamas palangių sumontavimas objekte buvo nustatytas eksperto Išvadoje, kurioje konstatuota, jog „......Patikrinimo metu apžiūrėjus sumontuotas langų išorines palanges buvo matoma, kad išorinės palangės nėra sumontuotos ant standaus pagrindo (jos, veikiamos minimalios apkrovos, deformuojasi, lankstosi), vietomis buvo matomi nesandarumai tarp palangių sujungimų ir pastato išorinių atitvarų. Atkreiptinas dėmesys, kad palangės pastato eksploatacijos metu veikiamos stipresnio vėjo, lietaus bus nesunkiai deformuojamos ir kels nepageitautiną barškėjimą (garsą), todėl sumontuotas išorines palanges (viso apie 142 bėginius metrus) privalu sumontuoti ant tvirto pagrindo ir jas gerai užsandarinti, tam kad lietaus vanduo nepatektų į išorinių pastato atitvarų vidų. Išorinių palangių tvarkymo darbai viso kainuotų 3147,57 Eur. + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“.“. Taigi ieškinio motyvai dėl ieškovės neva tinkamai atliktų palangių montavimo darbų yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.
2019-10-23 Sutarties 11.7 p. numatyta, kad ieškovės objekte atlikti darbai yra patvirtinami tik galutiniu atliktų darbų aktu, dėl ko ieškovės ieškinio motyvai dėl neva anksčiau priimtų palangių montavimo darbų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Taip pat pastebėtina, jog ieškovės ieškinyje minimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 p. konstatuota aplinkybė, kad palangės yra stipriai pritvirtintos, buvo nustatyta visiškai nekreipiant dėmesio į UAB „Milvinta“ atstovo paaiškinimus, dėl ko tokia informacija yra tendencinga, neobjektyvi. Taigi ieškovės ieškinio motyvai, kad palangės neva sumontuotos tinkamai, o UAB „Milvinta“ neva nepagrįstai dėl; šių darbų atlikimo reiškia pretenzijas, neatitinka tikrovės. UAB “Milvinta“ pažymi, kad ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra parengtas tendencingai, prašant fiksuoti tik ieškovo nurodytas vietas visiškai nekreipiant dėmesio į UAB „Milvinta“ dalyvavusių atstovų – L. M. ir D. R. prašymus, kuriuos prašysime teisme apklausti liudytojais.
49. Neatitinka tikrovės ieškovės ieškinio motyvas, jog reikalavimas pataisyti fasadinių plytelių kampų suvedimus yra neva nepagrįstas, kadangi UAB „Milvinta“ nesugebėjo nurodyti, ką būtent reikėjo pataisyti ir koks nuokrypis susidaro.
Priešingai ieškiniui, UAB „Lakedė“ buvo pateikti fasado mazgai, pagal kuriuos ji turėjo suvesti plyteles, šiuose mazguose nebuvo numatytas skirtingos fasado plytelių siūlės, dėl ko akivaizdu, jog siūlės privalėjo būti vienodos, tačiau keliose objekto vietose (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas apačia) siūlės yra skirtingos bei fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-1 Ašių sankirta, pirmas aukštas). Priešingai ieškinio motyvams, aplinkybę, jog ieškovė netinkamai suvedė aukščiau nurodytus fasado plytelių kampus, padarė nevienodas fasado plytelių siūles, dėl ko objektas nėra estetiškas, patvirtina ir eksperto išvada, kurioje yra konstatuota, jog „ <...> buvo matomi vietomis (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas apačia ir 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas apačia) neženklūs fasadinių plytelių kampų suvedimų neatitikimai .Vertinant, tai, kad Poilsio namai yra aukštos klasės kompleksas, kuriam yra keliami aukščiausi estetikos ir kokybės reikalavimai, bei vadovaujanti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ paminėtomis nuostatomis, kad pastato architektūra privalo patenkintų architektūros tektoniškumo sąlygas, t. y. teisingai atspindėtų naudojamų statybos produktų, konstrukcijos ir formos savitarpio priklausomybę ir reikšmę, kuriant statinio meninį vaizdą, taip pat vertinant patikrinimo metu gautą fasado plytelių išdėstymo išklotinę pagal kurią Rangovas privalėjo atlikti statybos darbus, darytina išvada, kad Poilsio namo išvaizda neatitinka aukščiausių estetikos reikalavimų ir fasado plytelių išdėstymas ir gabaritai neženkliai nukrypsta nuo numatytų sprendinių fasado plytelių išklotinėse. Fasado plytelių tvarkymo darbų kaštai 771,31 Eur + PVM. Skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis, programa „Sistela“.
Sunkiai suvokiami ieškovės ieškinio motyvai, jog ieškovė neva atliko darbus tinkamai, kadangi nebuvo nurodytas tikslus siūlių nuokrypis. Pabrėžtina, kad siūlių nevientisumas yra akivaizdžiai matomas plika akimi, nedarant jokių matavimų. Dėl tokių fasado siūlių yra gadinama objekto fasado estetinė išvaizda. Taigi ieškovei buvo labai aiškiai ir tiksliai įvardintos konkrečios pastato fasado plytelių netinkamos siūlės, tačiau ieškovė, vietoje to, kad pataisytų akivaizdžiai matomas nevientisas fasado siūles, nurodė, kad plytelės yra kreivos, nors visose kitose fasado vietose ieškovės tinkamai suvedė plytelių siūles ir jų kreivumas to netrukdė padaryti.
50. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, ieškinyje nepagrįstai teigia, kad UAB „Milvinta“ neva neteisingai nurodo, kad fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo (F-1 Ašių sankirta, pirmas aukštas), kadangi pagal plytelių išdėstymo eskizus tokio neatitikimo nerasta.
Pažymėtina, kad fasado plytelių išdėstymo projektus, kuriuos faktinių aplinkybių konstatavimo metu rodė UAB „Lakedė“ atstovai buvo labai blogos kokybės (mažas lapo formatas ir nevisos matomos linijos buvo matomos fasado sudalinime), dėl ko UAB „Milvinta“ atstovai ir negalėjo tokiose brėžiniuose parodyti plytelių išdėstymo neatitikimo, kuris faktiškai egzistuoja. UAB „Milvinta“ atstovai konstatuojant faktines aplinkybes siūlė atsidaryti darbų užduoties elektronines versijos projektus, tačiau UAB „Lakedė“ atsisakė tai padaryti. Todėl vien ta aplinkybė, kad konstatuojant faktines aplinkybes ir UAB „Lakedė“ pateikus itin mažus blogos kokybės brėžinius UAB „Milvinta“ atstovai neturėjo galimybės parodyti neatitikimo, nepatvirtina, jog tokio neatitikimo nėra. Pabrėžtina, kad fasado plytelės neatitinka projektinio išdėstymo objekto pirmame aukšte F-1 Ašių sankirtoje, ką patvirtina eksperto Išvada, kurioje minėtas ieškovės darbo defektas yra nustatytas, konstatuojant, jog „Užsakovo atstovai patikrinimo metu pateikė Poilsio namų fasado plytelių išklotinę, kuri Rangovui buvo perduota prieš statybos pradžią ir pagal kurią turėjo būti vykdomi fasado plytelių įrengimo darbai. <...>Vertinant patikrinimo metu fasado plytelių išklotinę ir sumontuotas plyteles fakte, buvo matoma, kad ties F-1 ašių sankirta, pirmame aukšte sumontuotos fasado plytelės yra mažesnio diametro, neatitinka numatyto fasado plytelių išdėstymo, matmenų išklotinėje.“
Priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Milvinta“ reiškė pretenzijas ieškovei ne dėl plytelių tarpuose paliktų pakištukų laikinam plytelių fiksavimui, bet dėl plytelių tarpuose palikto hermetiko pertekliaus bei išterliotų plytelių siūlių gruntu, dažais, kas matyti plika akimi. Konstatuojant faktines aplinkybes, UAB „Lakedė“ atstovai atsisakė eiti į visas patalpas tikslu fiksuoti išterliotas plytelių siūles, dėl ko byloje pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo tokios siūlės fiksuotos. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė privalo išvalyti plytelių siūlėse esančias perteklines medžiagas bei nešvarumus.
51. Nesutiktina su ieškinio motyvais, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, kadangi ieškovei pradėjus atlikti darbus objekte nebuvo sumontuoti langai, kas yra būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbų atlikimui. Ieškovės ieškinyje minimose foto nuotraukose, kuriuose užfiksuoti nesumontuoti objekto langai, taip pat matyti, kad prie 6 aukšto vitrininių langų yra dar objekto pirmo aukšto sienos ir lubos, visuose balkonuose nėra baigti ar net pradėti darbai, t. y. nors objekte ir nebuvo sumontuoti langų stiklai, tačiau ieškovė dar buvo nepadariusi kitų darbų, kuriuos buvo galima padaryti nesant įmontuotų langų, dėl ko langų nesumontavimas 2019-12-18 dienai niekaip neįtakojo ieškovės darbo objekte trukmės. Dar daugiau, ieškovė ieškinyje nutyli, kad jos darbų atlikimui buvo reikalingi tik langų rėmai bei rėmų sandarinimas, o ne stiklai, kurių netgi nebuvo galima įstatyti ir pritvirtinti, tol kol ieškovė nebuvo sumontavusi objekto 6 aukšto palangių, ką ieškovė atliko tik 2020 m. kovo mėn. (tai patvirtina pačios ieškovės prie ieškinio pridėtas 2020 m. kovo mėn. ieškovės atliktų darbų aktas). Taigi langų stiklai nebuvo objekte įstatyti ne dėl UAB „Milvinta“ kaltės, bet dėl to, kad pati ieškovė objekte neatliko darbų, kurių atlikimas buvo būtinas objekto langų stiklų įstatymui. Kita vertus, per visą darbų atlikimo laikotarpį ieškovė nepateikė jokios pretenzijos dėl darbų stabdymo, kas taip pat patvirtina, jog ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku atlikti darbus, tačiau dėl savo pačios kaltės to nepadarė.
52. Nepagrįsti ieškinio motyvai, jog darbų frontas neva nebuvo paruoštas dėl to, kad UAB „Milvinta“ neperdavė brėžtinių, nebuvo konstrukcinių sprendimų, nebuvo apšiltinta objekto balkonų cokolinė zona. Pagal 2019-10-23 sutarties 5.3 punktą būtent ieškovė (rangovas) įsipareigojo paruošti ir su UAB „Milvinta“ (Užsakovu) patvirtinti Technologinę kortelę, bei charakteringus mazgus, reikalingus Darbų vykdymui. Tuo tarpu UAB „Milvinta“ iš ieškovės pirmuosius mazgus derinimui gavo tik 2020.01.03, t.y. ne UAB „Milvinta, bet ieškovė laiku neparengė derinimui charakteringų mazgų. Be to, balkonų cokolinės zonos neapšiltinimas taip pat nelėmė ieškovės atliekamų darbų trukmės, kadangi, ieškovė, net ir nesant apšiltintoms balkonų cokolinėms zonoms, galėjo bet kada pradėti vykdyti objekto pirmo aukšto sienų ir lubų fasado įrengimo darbus, tačiau ieškovė darbų objekte pradėjimą nepagrįstai vėlino.
53. Visiškai nepagrįstas ieškinio motyvas, jog, atsiradus problemoms atliekant darbus, UAB „Milvinta“ nesiėmė jų pakankamai greitai spręsti.
a) Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad UAB „Milvinta“ nepakankamai greitai sprendė objekto balkonų cokolinės dalies šiltinimo klausimą. Pabrėžtina, jog ieškovė buvo nusprendusi atlikti objekto fasado šiltinimo darbus vandenį įgeriančia medžiaga, ten kur to negalima daryti, kas UAB „Milvinta“ netiko, o ieškovės pakeista sąmata dėl balkonų šiltinimo vandenį neįgeriančia medžiaga nepagristai viršijo sąmatoje pateiktus įkainius. Dėl ko UAB „Milvinta“ dėjo maksimalias pastangas kaip įmanoma greičiau išspręsti susidariusią situaciją. Pabrėžtina, jog ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė darbų pasiūlymą 2020.01.02, o UAB „Milvinta“ jau kitą dieną, t. y. 2020.01.03, informavo ieškovę, kad jos pateikta kaina per didelė, dėl ko šių darbų atlikimas bus organizuojamas pačios UAB „Milvinta“ ir jau 2020.01.17 (t. y. per dvi savaites) minėti darbai objekte buvo atlikti. Jau nekalbant apie tai, kad UAB „Lakedė“ tuo metu turėjo galimybę netrukdomai daryti kitus darbus, dėl ko minėtų darbų atlikimas negalėjo turėti įtakos UAB „Lakedė“ darbo trukmei (pridėta foto nuotrauka).
b) Nepagrįstas ieškovės ieškinio motyvas, jog UAB „Milvinta“ nebandė kuo greičiau išspręsti kilusių neaiškumų dėl fasado įrengimo. Pasakytina, jog ieškovei buvo pateiktas visas darbo projektas su fasado planais ir principiniais mazgais, o papildomus mazgus, apie kuriuos kalbama ieškinyje, pagal 2019-10-23 Sutarties 5.3 punktą tūrėjo pateikti būtent ieškovė derinimui ir UAB „Milvinta“ kaip įmanoma greičiau siekė su ieškove suderinti visus kilusius neaiškumus.
c) Neatitinka tikrovės ieškinio motyvas, jog UAB „Milvinta“ yra atsakinga už tai, kad neturėjo projektinės dokumentacijos, kas įtakojo ieškovės darbų atlikimo laiką. Pažymėtina, jog pati ieškovė ilgą laiką nepateikė UAB „Milvinta“ papildomų mazgų ir savo darbų atlikimo technologinės kortelės, kas turėjo būti padaryta pagal 2019-10-23 Sutarties nuostatas, ko pasekoje UAB „Milvinta“ fiziškai negalėjo patikrinti ar ieškovės turima projektinė dokumentacija atitinka realybę. Tik gavus iš ieškovės patikslintus išmatavimus per 1 parą būdavo patikslinami visi kilę neaiškumai, dėl ko tai negalėjo turėti jokios į įtakos ieškovės objekte atliekamų darbų trukmei.
d) Priešingai nei nurodyta ieškinyje, ta aplinkybė, jog per 3 darbo dienas (t. y. nuo 2020-01-15 iki 2020-01-20, dvi dienos- 01.18 ir 01.19- nedarbo dienos) tarp šalių buvo išspręstas tvirtinimo kabliukų įsigijimo klausimas niekaip neįtakojo ieškovės atliekamų darbų trukmės, kadangi minėtas klausimas buvo išspręstas dar iki plytelių kabinimo darbų, kuriems buvo reikalingi kabliukai, pradžios. UAB „Milvinta“ sutiko iš atsakovės įsigyti kabliukus ir už minėtus kabliukus UAB „Milvinta“ su ieškove visiškai atsiskaitė.
e) Priešingai ieškinio motyvams, objekto palangių pavyzdžių tvirtinimas užtruko ne dėl UAB „Milvinta“ kaltės, bet dėl to, kad ieškovė UAB „Milvinta“ pateikė neišbaigtą palangės lakštinį, dėl ko UAB „Milvinta“ nematydama išbaigto palangės pavyzdžio, jo negalėjo patvirtinti. Kuomet ieškovė pateikė išbaigtą palangės pavyzdį, UAB „Milvinta“ jį iš karto patvirtino.
f) Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, jog ieškovė pagal 2019-10-23 sutarties 4.4 p. turėjo teisę pakeisti darbų atlikimo terminus dėl objekto projektinių sprendinių keitimo, pildymo. Pažymėtina, kad nors 2019-10-23 sutarties 4.4 p. numatyta galimybė keisti darbų atlikimo terminus, tačiau minėtos sutarties 6.2.1 p. aiškiai numato, jog „Jei Sutarties 6.1 punkte nurodytų papildomų Brėžinių ar nurodymų pateikimas sąlygoja Rangovui laiko ir kaštų sąnaudų padidėjimą, tai Užsakovas, šalių susitarimu koreguoja atitinkamai numatytą darbų užbaigimo laiką“. Taigi darbų atlikimo terminas pagal 2019-10-23 Sutartį galėjo būti keičiamas tik šalių rašytiniais (pasirašytais) sutarimais ( Sutarties 20.6 punktas). Šiuo atveju per visą darbų atlikimo laikotarpį ieškovė nėra informavusi, kad dėl kokių nors priežasčių ji nori pratęsti darbų atlikimo terminą. Taip pat ieškovė niekada nebuvo informavusi UAB „Milvinta“, jog dėl neva neperduoto darbų fronto ar 3 darbo dienas nepateiktų kabliukų, kurie buvo reikalingi tik tolimesnių darbų atlikimui, pailgės darbų atlikimo trukmė. Jau nekalbant apie tai, jog nuo 2019-10-23 Sutartyje nurodyto darbų termino pradžios bei sprendžiant visus ieškovės ieškinyje nurodomus neaiškumus, ieškovė visą laiką turėjo galimybę vykdyti objekto pirmo aukšto sienų ir lubų įrengimo darbus, dėl kurių nekilo jokių klausimų pateiktuose projektiniuose sprendiniuose, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių ieškovė minėtų darbų nevykdė. Iš 2020.04.01 dienos foto fiksacijos matyti, kad 2020-04-01 dienai buvo likusi tokia neatliktų darbų apimtis, kurią ieškovė būtų atlikusi nustatytais terminas, jeigu ieškovė pradėjusi darbus 2019-10-23 Sutartyje nustatytu terminu ir darbus būtų vykdžiusi laikantis pateikto darbų atlikimo grafiko (t. y. pirmo aukšto ir balkonų įrengimas).
54. Ieškovė akivaizdžiai manipuliuoja šalyje paskelbta ekstremalia situacija bei karantinu, tokiu būdu nesąžiningai siekiant pateisinti darbų atlikimo termino pažeidimą. Pabrėžtina, kad, jei ieškovės darbų atlikimo terminui iš tikrųjų būtų turėjusi įtakos šalyje paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, tokiu atveju, ieškovė tuo metu būtų informavusi, jog dėl ekstremalios situacijos ar karantino nebus galimybės darbus atlikti laiku, tačiau tokio pranešimo iš ieškovės nebuvo nei žodžiu, nei raštu gauta, kas patvirtina, jog ne dėl karantino ar šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ieškovė vėlavo atklikti darbus. Negana to, ieškovė darbus turėjo užbaigti iki 2020-03-31, o ekstremali situacija ir karantinas buvo paskelbti tik 2020-03-15, iš 2020-04-01 fotofiksacijos nuotraukų matoma, kad 2020-04-01 dieną buvo likę neatliktų darbų daugiau nei įmanoma atlikti per 2 savaites.
55. Taip pat neatitinka tikrovės ieškovės ieškinio motyvai, jog ieškovės darbuotojai objekte dirbo iki 2020-05-13, dėl ko tą dieną neva buvo baigtas pildyti statybos žurnalas. Iš pridedamo Statinio statybos saugos ir sveikatos koordinatorės pranešimo Nr. 9 su atlikta 2020.05.14 foto fiksacija, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė 2020-05-14 dieną dar atlikinėja fasado įrengimo darbus, objekte yra sandėliuojamos medžiagos ir šiukšles, kas paneigia ieškovės ieškinio motyvus dėl neva 2020-05-13 baigtų darbų objekte ir baigto pildyti darbų žurnalo. Aplinkybė, jog ieškovė iki šios dienos nėra baigusi tinkamai pildyti statybos darbų žurnalo buvo nustatyta ir eksperto N. Beigos išvadoje, konstatuojant, kad „. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę <...>. Priede Nr. 4, 13 p. yra aiškiai nurodoma, kad įrašai apie atliktus darbus statybos žurnale daromi pasibaigus kiekvienai dienai (pamainai)...... ). Vadovaujantis tyrimo metu surinkta informacija ir teisės akto STR Statybos darbai nuostatomis, Rangovas privalo statybos darbų žurnalą pilnai užpildyti iki tos dienos, kada jis faktiškai baigė vykdyti statybos darbus objekte. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašai apie atliktus darbus statybos darbų žurnale turėjo būti daromi nuolat, pasibaigus kiekvienai dienai (pamainai).“. Taigi, šiuo atveju priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė tinkamai nepildė statybos žurnalo, t. y. žurnalo nepildė kiekvieną dieną, bei nebaigė pildyti žurnalo, tokiu būdu pažeidžiant savo pareigą, baigus darbus, pateikti visą privalomą dokumentaciją, įkaitant tinkamai užpildyta statybos darbų žurnalą, dėl ko UAB „Milvinta“ pagrįstai reiškė pretenzijas, prašant tinkamai užpildyti statybos darbų žurnalą.
Ieškovas - UAB “Lakedė“ 2022-10-14 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apibendrindamas žemiau pateikiamus argumentus, pateikia civilinės bylos faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų santrauką( 1-20 punktais yra aprašyta bylos eigos santrauka):
21.1. Atsakovas įskaitymą atliko neteisėtai, kadangi įskaitymo atlikimo metu neegzistavo Atsakovo priešpriešinis reikalavimas į Ieškovą, kuris būtų galiojantis, vykdytinas ir aiškiai apibrėžtas;
21.2. Ieškovas Sutartyje numatytus darbus atliko vėliau išimtinai tik dėl Atsakovo kaltės, kadangi šis Ieškovui faktiškai neperdavė darbų fronto, galėjusio leisti Ieškovui Sutartyje numatytus darbus atlikti be trikdžių;
21.3. Atsakovas Sutarties vykdymo metu neturėjo priekaištų Ieškovo atliekamų darbų kokybei iki tol, kol Ieškovas Atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka pateikė galutinį atliktų darbų aktą;
21.4. Atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka Ieškovui nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, dėl to Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 9.5 punkto nuostatomis, įgijo teisę atliktus darbus Atsakovui perduoti vienašališkai;
21.5. Teismas Eksperto Nerijaus ir Eksperto Sigito išvadų turinį privalo vertinti visų Civilinės bylos metu surinktų įrodymų kontekste, kadangi, kaip bus nurodyta žemiau, šių išvadų turinys yra klaidingas, nemotyvuotas, nepagrįstas ir prieštaringas;
21.6. Atsakovas neturi teisės teigti, jog Galutiniu darbų aktu perduoti darbai turi trūkumų, kadangi Sutartyje nustatyta tvarka pretenzijos Ieškovui nepateikė. Nepaisant to, Ieškovas pažymi, kad:
21.6.1. Ieškovas neturi nei Sutartinės pareigos, nei teisės aktų keliamos pareigos nuvalyti fasado plyteles bei rūsyje esančius vamzdžius. Atsakovas į Civilinę bylą nepateikė jokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog už nešvarumų atsiradimą ant fasado plytelių ir rūsyje esančių vamzdžių yra vienareikšmiškai atsakingas Ieškovas;
21.6.2. Palangės, angokraščių plytelės buvo sumontuotos, plytelių kampai suvesti vadovaujantis šalių nustatyta tvarka, Ieškovas nėra atsakingas už palangių mechaninius pažeidimus, Atsakovas palangių montavimo proceso metu jokių pretenzijų dėl palangių montavimo technologijos nereiškė, dalį sumontuotų palangių, kurios buvo montuojamos taikant tokią pačią montavimo technologiją, 2020 m. kovo mėnesio darbų priėmimo perdavimo aktu Atsakovas priėmė ir jokių pastabų nepateikė;
21.7. Atsakovas nepagrįstai ginčija Ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytus darbų kiekius, kadangi Atsakovas Ieškovo atliktus darbų kiekius bando skaičiuoti ne Sutartyje nustatyta darbų kiekių skaičiavimo metodologija. Be to, Teismas negali vadovautis Eksperto Nerijaus ir Eksperto Sigito išvadose pateiktais Ieškovo atliktų darbų skaičiavimais, kadangi tiek ekspertas Nerijus, tiek Ekspertas Sigitas pripažino, jog Eksperto Nerijaus ir Eksperto Sigito išvadose skaičiavimai nėra atlikti vadovaujantis Sutartyje nustatyta elementaria kiekių skaičiavimo metodologija;
21.8. Atsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti menamus Atsakovo patirtus nuostolius dėl pastolių nuomos, kadangi: (i) pastolių pastatymu Atsakovas nusprendė pasirūpinti pats; (ii) Ieškovas nepatyrė jokių išlaidų dėl pastolių, dėl to nei vienoje iš Ieškovo pateiktų sąskaitų Ieškovas nereikalauja Atsakovo sumokėti už pastolius; (iii) pagal Ekspertą Sigitą, Sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais išskirtinai dėl Atsakovo kaltės;
21.9. Atsakovas neturi teisės reikalauti Ieškovo sumokėti baudą, kadangi neegzistuoja nei vienas Sutarties 13.4 punkte numatytas pagrindas baudos taikymui;
21.10. Atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, kadangi Ieškovas vėlavo Sutartyje numatytus darbus atlikti išimtinai tik dėl Atsakovo kaltės.
II. ATSAKOVAS NETURĖJO TEISĖS ATLIKTI ĮSKAITYMĄ
22. Atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas, kadangi neegzistavo būtinosios įskaitymo atlikimo sąlygos.
23. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad prievolė gali pasibaigti, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259- 403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007):
(I) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi
būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;
(II)šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai,
o ne trečiajam asmeniui;
(III) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);
(IV) abu reikalavimai turi galioti;
(V) abu reikalavimai turi būti vykdomi; (vi) abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
24. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.
25. Taigi, norint atlikti įskaitymą priešpriešinis reikalavimas turi būti, be kita ko, galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas nurodo, kad Atsakovo pareikšti reikalavimai Ieškovui ir 2020-07-13 atliktas įskaitymas neatitiko nustatytų reikalavimų įskaitymui atlikti, buvo nepagrįstas ir neteisėtas, nes:
(I) Ieškovas turėjo teisę vienašališkai perduoti pagal Sutartį atliktus darbus Atsakovui;
(II) Sutartis buvo įvykdyta vėliau dėl Atsakovo kaltės;
(III) Atsakovas neturėjo teisės ginčyti galutiniu aktu perduotų darbų; (iv) atsakomybė už atliktų darbų trūkumus negalėjo būti perkeliama Ieškovui;
(V) Atsakovė neturėjo teisės ginčyti atliktų darbų kiekių, vadovaudamasi ne Sutartyje nustatyta darbų kiekių apskaičiavimo metodika;
(VI) Atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti neva patirtų nuostolių pastoliams, baudos ir delspinigių.
26. Detalūs argumentai dėl Atsakovo atlikto įskaitymo neteisėtumo pateikiami žemiau.
III. SUTARTIS BUVO ĮVYKDYTA VĖLIAU DĖL ATSAKOVO KALTĖS.
27. Atsakomybė už Sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą negali būti perkeliama Ieškovui, kadangi Ieškovas laiku atlikti darbų negalėjo tik dėl Atsakovo veiksmų (neveikimo). 28. Sutarties 4.2. punkte nurodoma, kad darbai turėjo būti pradėti 2019 m. gruodžio 2 d. Tačiau Atsakovas pirmuosius brėžinius su fasado plytelių išsidėstymu pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d. (Ieškinio 14 priedas), o paskutinius - tik 2020 m. sausio 24 d. (Ieškinio 15 priedas), nors Sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad „Iki darbų pradžios Užsakovas perduoda Rangovui parengtą, suderintą ir patvirtintą, sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją“. Sutarties 4.1. punkte nurodoma, kad „Rangovas per 15 darbo dienų peržiūri bei susipažįsta su visa jam pateikta dokumentacija“. Taigi, pagal Sutartį dėl pavėluotai pateiktos Sutarties objektu esančios projektinės dokumentacijos Ieškovas darbus visa apimtimi galėjo pradėti vykdyti tik 2020 m. vasario 14 d. Atsakovas pagal Sutartį turėjo atsiųsti Ieškovui jau parengtą, suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, tinkamai parengtus brėžinius su plytelių išdėstymu ant fasado plokštumos, o ne padrikus eskizus, kuriuos Atsakovas atsiuntė net ne Ieškovo darbų vadovui ar kitam vadovaujančiam asmeniui, tačiau Ieškovo darbininkui3.
29. Atsakovo Civilinės bylos nagrinėjimo metu dėstytas teiginys, kad pats Ieškovas vėlavo priimti darbų frontą ir priėmė jį tik 2019 m. gruodžio 16 d. yra neteisingas. Atsakovas turėjo perduoti Ieškovui darbų frontą iki darbų pradžios (Sutarties 4.1. p.), tačiau to nepadarė per visą darbų atlikimo laiką – darbų frontas nebuvo paruoštas taip, kad Ieškovas galėtų perėmęs objektą vykdyti jam pavestus darbus be trikdžių. 30. Langų sumontavimas yra būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbams atlikti. Ieškovas nuotraukose užfiksavo (Ieškinio 16 priedas), kad iki 2020 m. vasario 18 d. dar nebuvo pilnai sumontuoti visi langai net ir tose vietose, kuriose dirbo Ieškovo darbuotojai. 2020 m. sausio 14 d. darytose nuotraukose matosi, kad langai nebuvo sumontuoti (Nuotraukos Nr. 1-4). Taip pat matosi, kad ant pastolių dirba langų montuotojai (Nuotraukos Nr. 5-6). 2020 m. sausio 21 d. nuotraukose (Nuotraukos Nr. 7-10) matosi, kad dar nesumontuoti langai, stovi rėmai, bet jie dar nepritvirtinti. 2020 m. sausio 23 d. nuotraukose (Nuotraukos Nr. 11-12) matosi, kad nėra langų ir nėra suformuotas balkonas (apibraukta). 2020 m. vasario 11 d. nuotraukose (Nuotraukos Nr. 13-14) ir 2020 m. vasario 18 d. nuotraukose (Nuotraukos Nr. 15-16) taip pat matosi, kad langai dar nėra sumontuoti. 31. Darbų vėlavimą lėmė ir tai, kad Ieškovui atliekant darbus ir atsiradus problemoms Atsakovas nesiėmė jų spręsti pakankamai greitai. Tai patvirtina šios aplinkybės:
(I) 2019-12-17 Atsakovas pats iškėlė klausimą apie galimą balkonų cokolinės dalies šiltinimą XPS tipo polisterenu (Ieškinio 17 priedas). Nors šiltinimas XPS tipo polisterenu nebuvo nurodytas Darbų sąmatoje (Sutarties Priedas Nr. 1), Atsakovas klaidingai nurodė, kad Ieškovas turėtų šiuos darbus atlikti. Šio klausimo, kurio nagrinėjimas buvo iškeltas Atsakovo iniciatyva, sprendimas buvo rastas tik 2020 m. sausio 3 d. (Ieškinio 18 priedas). Galiausiai Atsakovas nusprendė pats organizuoti ir vykdyti nurodytus šiltinimo darbus;
(II) 2020 m. sausio 9 d. Atsakovas į Ieškovo pateiktą klausimą apie ventiliuojamo fasado ties šešto aukšto vitrininiais langais darbų atlikimą atsakė, kad „Šią savaitę ketvirtadienį bus sumontuoti vitrinų rėmai į projektinę padėtį, tada galėtume apsižiūrėti, koks mazgas čia labiausiai tinka...“. Tai parodo, kad Atsakovas ne tik neturėjo reikiamo projekto, bet ir nebandė kuo greičiau išspręsti iškilusių problemų ir išsiaiškinti kilusių klausimų. Atsakovas dokumentus pateikė Ieškovo darbuotojui, juos siųsdamas į Ieškovo darbuotojo asmeninį elektroninį paštą. Tai patvirtinta Ieškinio 14 ir 15 priedai). Tai įrodo ir faktas, kad tik 2020 m. sausio 22 d., kai jau buvo sumontuota dalis vitrinų, Atsakovas pradėjo konstruktyviai spręsti iškilusį klausimą (Ieškinio 19 priedas);
(III) papildomai apie tai, kad Atsakovas neturėjo projektinės dokumentacijos, įrodo Atsakovo komentaras, kad „...laukiu iš jūsų patikslintų fasado išmatavimų, plytelių išdėstymo patikslinimui...“ (Ieškinio 20 priedas). Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Sutarties apimtį, Ieškovas neturėjo įsipareigojimo atlikti fasado matavimus tam, kad Atsakovas galėtų parengti projektinę dokumentaciją. Visgi, Ieškovas geranoriškai, siekdamas greitesnio ir sklandesnio darbų vykdymo, pateikė savo matavimus Atsakovui, negaudamas už tai jokio atlygio. Šis Atsakovo noras buvo pareikštas tik 2020 m. sausio 10 d. (Ieškinio 20 priedas);
(IV) pagal Sutartį (Priedas Nr.1 prie Sutarties, pastaba Nr. 1), apdailines plyteles ir tvirtinimo kabliukus turėjo tiekti Atsakovas, tačiau 2020 m. sausio 15 d. Atsakovas pareiškė (Ieškinio 21 priedas), kad neturi jokių kabliukų ir nežada jų pateikti. Šią problemą šalims pavyko išspręsti tik 2020 m. sausio 20 d. Atsakovui nusprendus, kad jis sumokės papildomai už tvirtinimo kabliukus (Ieškinio 22 priedas);
(V) Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. pateikė Atsakovui palangių pavyzdžius, tačiau atsakymo sulaukė tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. po dviejų savaičių;
(VI) be viso to, kas išdėstyta aukščiau apie užsitęsusių darbų terminus lėmusias priežastis, pagal Sutarties 4.4. punktą, darbų terminai gali keistis „dėl Užsakovo nurodymų Rangovui (projektinių sprendimų keitimas ir papildymas)“. Kaip nurodyta aukščiau, projektinių sprendimų keitimas ir papildymas vyko visu darbų atlikimo laikotarpiu. Pagal šį Sutarties punktą, darbų terminai gali keistis „dėl pavėluotai pristatomų medžiagų, kurias teikia Užsakovas“ ir „dėl pavėluotai priduodamo darbų fronto“. Pabrėžtina, kad Atsakovo nesugebėjimas įvykdyti pareigos pateikti Ieškovui tvirtinimo kabliukus ir priduoti darbų frontą prieš darbų pradžią turėjo tiesioginės įtakos vėlesniam darbų atlikimui. Apie visas šias problemas vykdant darbus Ieškovas yra pranešęs Atsakovui 2020 m. vasario 28 d. Pranešime (Ieškinio 23 priedas), tačiau Atsakovas nesiėmė jokių priemonių susidariusiai situacijai pagerinti. 32. Taip pat svarbu, jog Eksperto Sigito išvadoje yra nurodoma, kad:
(I) 94 paragrafas: „<...> Galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta, Sutartyje dėl pavėluoto darbų fronto perdavimo“;
(II) 97 paragrafas: „<...> galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl laiku nesumontuotų darbų“;
(III) 101 paragrafas: „<...> galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų“;
(IV) 106 paragrafas: „<...> galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atliki vėliau nei numatyta sutartyje dėl užtrukusio mazgų derinimo“.
Apibendrinant Eksperto Sigito išvadoje pateiktas prielaidas, galima daryti išvadą, jog darbai pagal Sutartį buvo vėluojami atlikti išimtinai tik dėl Atsakovo kaltės.
33. Ieškovas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, jog vertinant Civilinėje byloje pateiktų įrodymų visumą galima konstatuoti Atsakovo vienareikšmę kaltę dėl darbų neatlikimo Sutarties nustatytais terminais.
IV. IEŠKOVAS TURĖJO TEISĘ VIENAŠALIŠKAI PERDUOTI PAGAL SUTARTĮ ATLIKTUS DARBUS ATSAKOVUI
34. Ieškovas pagrįstai Sutartyje nustatyta tvarka atliktus darbus Atsakovui perdavė vienašališkai.
35. Sutarties 9.4 ir 9.5 punktuose yra nustatyta, kad:
(I) „9.4. Laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl Darbų tinkamai pateiktos tik tais atvejais:
9.4.1. pateiktos raštiškai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas;
9.4.2. nurodyti konkretūs Darbų trūkumai, konkrečiose vietose ir/arba 9.4.3 nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai“;
(II) „9.5. Jeigu Užsakovas nepasirašo atliktų Darbų aktą per 5 (penkias) darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4 punkte, Šalys laiko, kad sutartinis Darbas yra atliktas, atliktų Darbų aktas yra neginčytinai pasirašytas (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto gavimo) vienašališkai Rangovo, o Užsakovas neginčytinai privalo sumokėti pinigų sumą, numatytą šiame dokumente, pagal Sutartyje nurodytus terminus bei praranda teisę ginčyti tokių aktų pasirašymo teisėtumą“. 36. 2020 m. gegužės 21 d. Ieškovas el. laišku (Ieškinio 2 priedas) atsiuntė Atsakovui Atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) (toliau – Darbų aktas) (Ieškinio 3 priedas) ir 2020 m. gegužės 21 d. Galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (toliau – Galutinis aktas) (Ieškinio 4 priedas). El. laiške buvo aiškiai nurodyta, jog Ieškovas laukia Galutinio akto patvirtinimo.
37. Atsakovas, nesivadovaudamas Rangos sutarties 9.4 punkte nustatyta pastabų darbams pateikimo tvarka, 2020 m. gegužės 27 d. atsiuntė elektroninį laišką (Ieškinio 5 priedas), kuriame nurodė, jog nepriima Galutinio akto, tačiau nenurodė jokių konkrečių darbų trūkumų ir jų įrodymų, o dėl Darbų akto Atsakovas nieko nepasisakė ir neprieštaravo, tačiau vis tiek jo nepasirašė. 38. Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į Atsakovą su pranešimu (Ieškinio 6 priedas), kuriuo nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog nebuvo pateikti jokie konkretūs darbų trūkumai ir jų įrodymai, Ieškovas nuo 2020 m. gegužės 28 d. laiko Aktus pasirašytais vienašališkai ir reikalauja, kad Atsakovas sumokėtų likusią 52 205,67 Eur sumą už atliktus darbus.
39. Ieškovas, vadovaudamasis šių rašytinių paaiškinimų 35-38 paragrafuose išdėstytomis Sutarties nuostatomis ir objektyviai pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog Atsakovas Ieškovui trūkumų dėl atliktų darbų – pastabų Atliktų darbų aktams – nepateikė. Net ir tuo atveju, jei galima būtų laikyti Atsakovo el. laišką pretenzija dėl darbų kokybės Sutarties 9.4.1-9.4.3 punktų požiūriu, šiame rašte nėra jokių užuominų apie tai, kad bet kokia Galutinio akto objektu esančių darbų dalis neatitinka normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, kas, pasak Atsakovo, sudarytų prielaidas atsisakyti priimti darbus vadovaujantis Sutarties 9.24 punkto nuostatomis(Sutarties 9.2 punktas: „Užsakovas per 5 (penkias) darbo dienas nuo rašytinio Rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos, priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Esant trūkumams, Šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai. Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai“ )
40. Be kita ko, Ieškovas atkreipia dėmesį į šias svarbias aplinkybes:
(I) iki pateikiant Galutinį aktą, Atsakovas buvo patvirtinęs tris atliktų darbų aktus, kurie
jam buvo pateikti tokia pačia tvarka kaip Darbų aktas ir Galutinis aktas;
(II) Civilinėje byloje nėra pateikta jokios informacijos apie tai, jog Atsakovas Ieškovui būtų
pareiškęs pretenzijų dėl Ieškovo vykdytų darbų kokybės iki Galutinio darbų akto pateikimo pasirašymui dienos;
(III)tikslesnė informacija apie tariamus darbų trūkumus Ieškovui buvo pateikta tik 2020 m.
birželio 24 d., t. y. nesilaikant Sutartyje nustatytų terminų. Bet kuriuo atveju, šiame rašte
nurodyti tariami trūkumai:
(I) nebuvo susiję su Galutinio akto objektu esančiais darbais; ii) nebuvo susiję su darbų atitiktimi normatyviniams statybos dokumentams.
41. Juo labiau, Sutarties šalių sudarytos Sutarties 9.2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai, negali būti aiškinama kaip suteikianti Atsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą Ieškovo atžvilgiu, be to, prieštarautų CK 6.662
straipsnio 1 dalies nuostatoms, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui, juo labiau, kad pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų Atsakovas tinkamai, kaip to reikalauja Sutarties 9.4 punkto nuostatos, Ieškovui nepateikė. Ieškovas aptariamų vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų pagrindu įgijo teisę reikalauti iš Atsakovo įvykdyti priešpriešines prievoles pagal Sutartį, o Atsakovas turėjo teisę šiuos aktus ginčyti. Tačiau šia teise Atsakovas nepasinaudojo.
42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog Ieškovas Sutartyje numatytus darbus perdavė Atsakovui Rangos sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka.
V. ATSAKOVAS NETURI TEISĖS GINČYTI GALUTINIU AKTU PERDUOTŲ DARBŲ
43. Atsakovas Civilinėje byloje savo poziciją bandė klaidingai grįsti, CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata: „Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis“. Tuo, Atsakovas Civilinėje byloje norėjo sukurti įspūdį, jog privalėjo būti atlikta ekspertizė darbų kokybei/kiekybei įrodyti. Ieškovas su šia pozicija visiškai nesutinka.
44. Ieškovas pažymi, jog Ieškovas Atsakovui Galutiniu aktu perdavė atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka pastabų nepateikė. Dėl to Atsakovas, nesilaikydamas Sutarties 9.5 punkte nustatytų taisyklių, susijusių su darbų priėmimu ir perdavimu, prarado teisę ginčyti vienašališkai perduotų darbų akto – Galutinio akto – teisėtumą. 45. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas daro išvadą, jog Atsakovas savo pozicijos grįsti CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatytu reguliavimu neturi teisės, kadangi Civilinėje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste šios nuostatos Atsakovas dėl savo paties neveikimo taikyti nebegali.
VI. EKSPERTO NERIJAUS IR EKSPERTO SIGITO IŠVADOSE PATEIKTAS PRIELAIDAS YRA BŪTINA VERTINTI KITŲ CIVILINĖJE BYLOJE SURINKTŲ ĮRODYMŲ KONTEKSTE
46. Ieškovas nesutinka su Civilinėje byloje dėstoma Atsakovo pozicija, jog reikia išimtinai vadovautis tik Eksperto Nerijaus ir Eksperto Sigito išvadose pateiktomis prielaidomis, ignoruoti Ieškovo pateiktą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus. 47. Visų pirma, Eksperto Nerijaus išvada buvo atlikta ne Teismo nutarties pagrindu, dėl to procesine prasme Eksperto Nerijaus išvada yra kvalifikuotina paprastu rašytiniu įrodymu. Būtent šiuo klausimu yra pasisakęs LAT, nurodydamas, kad „eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, nurodytų CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Ekspertizė atliekama civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį,nurodytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis)“( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).Tai reiškia, jog Atsakovo formuojama pozicija, jog Teismas privalėjo beatodairiškai vadovautis Eksperto Nerijaus išvada, yra nepagrįsta.
48. Antra, nors ir Eksperto Sigito išvada buvo atlikta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų priimtos nutarties pagrindu, tai nereiškia, jog Teismas privalo ja vadovautis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021) .Vadovaujantis tuo, Ieškovas daro išvadą, jog Eksperto Sigito išvada, nors CPK prasme laikytina patikimesniu dokumentu, Teismui nėra privaloma ir privalo būti vertinama visų Civilinėje byloje surinktų duomenų kontekste.
49. Trečia, Ieškovas detaliai pasisakė dėl Eksperto Nerijaus Išvados klaidingumo, nemotyvuotumo ir nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis Rašytinių paaiškinimų I 10-24 paragrafuose, o dėl Eksperto Sigito išvados - Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 24-71 paragrafuose.
50. Apibendrinus pastabas Eksperto Nerijaus išvadai, kurios buvo pateiktos Rašytinių paaiškinimų I 10-24 paragrafuose , galima padaryti šias išvadas:
(I) Eksperto Nerijaus išvada nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis;
(II) Eksperto Nerijaus išvada yra suformuota vadovaujantis antriniais informacijos šaltiniais, o ne pačiam ekspertui dalyvaujant; 6 žr11
(III) Eksperto Nerijaus išvadoje pateiktos prielaidos nėra pagrįstos teisės aktų nuostatomis;
(IV) Eksperto Nerijaus išvadoje pateikti kiekių skaičiavimai yra atlikti nesivadovaujant Sutartyje nustatyta metodologija;
(V) ir kt.51. Apibendrinus pastabas Eksperto Sigito išvadai, kurios buvo pateiktos Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 24-71 paragrafuose, galima padaryti šias išvadas:
(I) Ekspertas Sigitas Sutarties objektą apžiūrėjo 2021 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po atliktų darbų perdavimo (2020 m. gegužės 28 d.). Daugiau nei 7 mėnesius rūsyje, kuris per visą perimetrą nėra užsandarintas, esančius vamzdžius bei fasadą veikė natūralios oro sąlygos (vėjas, drėgmė, lietus, sniegas), kitų statybos procesų keliamos dulkės, žiedadulkės, tačiau atsakomybę už nešvarumus kažkodėl perkėlinėjo Ieškovui;
(II) Ekspertas Sigitas teigia, jog jokie normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Sutarties nuostatos, atsakovo ieškovui pateikta ir civilinėje byloje esanti projektinė dokumentacija nenustato reikalavimų tokio tipo fasadų įrengimo darbams, kiek tai susiję su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis: fasado estetiniu vaizdu, apdulkėjimu, palangių tvirtinimu ir kt., tačiau teigia, jog Ieškovas palanges sumontavo netinkamai;
(III) Ekspertas Sigitas pateikia kiekių skaičiavimus, tačiau Teismo posėdžio metu nurodo, jog skaičiavimai atlikti nesilaikant metodologijos;
(IV) ir kt.
52. Ieškovas laikosi pozicijos, jog nurodytuose dokumentuose pateikta argumentacija dėl išvadų nepagrįstumo yra pakankama šių dokumentų įrodomajai reikšmei paneigti.
53. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, Ieškovas daro išvadą, jog Teismas neturi pareigos vadovautis Ekspertizės išvada ir Ekspertizės aktu, privalo šiuos dokumentus vertinti visų Civilinėje byloje surinktų įrodymų kontekste ir priimant sprendimą vadovautis Sutartyje nustatytomis nuostatomis.
VII. ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIKTŲ DARBŲ TRŪKUMUS NEGALI BŪTI PERKELIAMA IEŠKOVUI
VII. 1. Atsakomybė dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų negali būti perkeliama Ieškovui
54. Ieškovas visiškai nesutinka su Atsakovo Civilinėje byloje formuojama pozicija dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų. Savo poziciją Atsakovas grindžia:
(I) abstrakčiai teigdamas, jog ekspertizių išvadomis, tiek kitais bylos duomenimis buvo įrodyta, jog Ieškovas turėjo perduoti švarų fasadą;
(II) ydingai aiškindamas Sutarties 1.2 punkto nuostatas, teigdamas, jog būtent šio Sutarties punkto pagrindu Ieškovas įsipareigojo atlikti fasado plovimo darbus;
(III) D. R. liudijimu teismo posėdžiu metu, kuomet D. R. nurodė, jog „pastabas dėl fasado nuvalymo ieškovės darbuotojams jis teikė žodžiu“;
(IV) teigdamas, kad aplinkybė, jog dalis fasado darbų buvo įrengta ir priimta Atsakovo, jokiu būdu nereiškia, kad Ieškovė fasadą buvo nuvaliusi;
(V) teigdamas, kad nors Sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad ieškovė turi nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, tačiau prieš ieškovui atliekant darbus objekte, minėtos vietos buvo švarios, ir tapo sudulkėjusiomis Ieškovui pjaustant minėtose patalpose plyteles, už ką Atsakovas taip pat negali būti atsakingas, nešvarumai ant požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių bei vamzdžių izoliacijos atsirado išimtinai dėl ieškovės pasirinkto netinkamo fasado plytelių pjaustymo būdo;
(VI) teigiant, jog Civilinėje byloje nėra ginčo, kad Ieškovui lauko fasado plytelės buvo perduotos švarios, o jos tapo nešvariomis išimtinai dėl Ieškovo netvarkingai vykdomų darbų.
55. Ieškovas nesutinka su Atsakovo pozicija. 56. Ieškovas dėl fasado ir rūsyje esančių vamzdžių nešvarumo ir dėl jų nuvalymo atsakomybės yra išsamiai pasisakęs Rašytinių paaiškinimų I 28 paragrafe, Atsiliepimo į Patikslintą priešieškinį 36-50 paragrafuose, Rašytinių paaiškinimų II 33-39 paragrafuose.
57. Šių rašytinių paaiškinimų 54 paragrafo (i) ir (ii) dalyse pateikta Atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Pirma, Sutarties 1.2 punkte yra pateikiamas Sutarties objektu esančių darbų aprašymas: „Rangovo turimų pagal Sutartį atlikti Darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, į Darbų apimtį ir Sutarties kainą taip pat įskaičiuoti visi papildomi darbai, papildomos medžiagos, pastoliai, mechanizmai ir įrenginiai bei kitos išlaidos, kurios nėra įtrauktos į Sutarties Priedą Nr. 1, tačiau reikalingos Darbams atlikti“. Sutarties 1 priede yra detalizuojami atliktini darbai, kurie yra suskirstyti į dvi rūšis: (i) Fasado įrengimas; (ii) Pastoliai. Įvertinus abiejų atliktinų darbų rūšis pastebėtina, jog nėra numatyta, kad Ieškovas vykdys bet kokius valymo darbus. Juo labiau, valymo darbai nėra priskirtini prie darbų, kuriuos yra būtina atlikti, siekiant įvykdyti Sutartyje atliktus darbus – įrengti ventiliuojamą fasadą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Atsakovas nesąžiningai siekia įpareigoti Ieškovą sumokėti už valymo darbus, nepaisant to, jog šie darbai nebuvo numatyti Sutartyje.
Antra, nei Eksperto Nerijaus, nei Eksperto Sigito išvadoje nėra įvardintas joks aiškus pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima atsakomybę už fasado ir rūsio vamzdžių valymo darbus perkelti Ieškovui. Eksperto Sigito išvados 56 puslapyje nurodoma taip: „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Sutarties nuostatos, atsakovo ieškovui pateikta ir civilinėje byloje esanti projektinė dokumentacija nenustato reikalavimų tokio tipo fasadų įrengimo darbams, kiek tai susiję su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis: fasado estetiniu vaizdu, apdulkėjimu, palangių tvirtinimu ir kt.“. Nors Ekspertas Mitkus Ekspertizės akte konstatavo faktus, jog fasadas ir rūsyje esantys vamzdžiai yra nešvarūs, tačiau visiškai nepagrįstai nusprendė, jog šiuos nešvarumus sukėlė ir už jų pašalinimą turi būti atsakingas Ieškovas. Ekspertas Sigitas nurodė, jog „Sutarties objektu esančių darbų atlikimo metu ir (ar) po jų statybvietėje trečiųjų asmenų buvo atliekami kiti darbai“, šių darbų nedetalizavo, tačiau darė prielaidą, jog „fasado užteršimo, kuris galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų vykdomų darbų, nenustatyta“. Tačiau, Teismo posėdžio metu, Ieškovo direktoriui uždavus klausimą Ekspertas Sigitas nurodė, jog vis dėl to galima daryti prielaidą, jog fasadas apdulkėjo ir dėl grindų (ne fasado) plytelių pjaustymo. Juo labiau, pažymėtina, kad Ieškovui pabaigus darbus dar net nebuvo pradėti gerbūvio darbai, kuriuos atliekant taip pat kyla nemažai dulkių (grunto stumdymas, pylimas, tankinimas, trinkelių pjaustymas ir t. t.). Manytina, kad atlikus šiuos darbus neabejotinai tiek fasadas, tiek rūsys ir jame esantys vamzdžiai (perimetru yra angos be langų, rūsys nėra izoliuotas nuo išorės – tai patvirtina Eksperto Sigito išvados 46 punktas) liko apdulkėję. Be kita ko, balkonuose ant grindų tretieji asmenys klijavo plyteles (jos klijavimo proceso metu turėjo būti pjaustomos, maišomi plytelių klijai), jas išklijavus - glaistytos siūlės. Taip pat balkonuose buvo montuojami turėklai, kurių montavimo metu buvo atliekamas metalo pjaustymas, virinimas, šlifavimas ir kiti dulkes bei nešvarumus keliantys darbai. Svarbu paminėti ir tai, jog Ekspertas Mitkus Sutarties objektą apžiūrėjo 2021 m. sausio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po atliktų darbų perdavimo (2020 m. gegužės 28 d.). Daugiau nei 7 mėnesius rūsyje, kuris per visą perimetrą nėra užsandarintas, esančius vamzdžius bei fasadą veikė natūralios oro sąlygos (vėjas, drėgmė, lietus, sniegas), kitų statybos procesų keliamos dulkės, žiedadulkės. Ieškovas, vertindamas šias aplinkybes, daro išvadą, jog Ieškovas neturėjo ir neturi nei Sutarties pagrindu kylančios pareigos, nei teisės aktų, reguliuojančių statybos rangos santykius, keliamos pareigos pasirūpinti montuojamo fasado ir rūsyje esančių vamzdžių nuplovimu.
58. Ieškovas taip pat mano, jog šių rašytiniu paaiškinimų 54 paragrafo (iii) dalyje pateikta motyvacija – pastabas dėl fasado nuvalymo Ieškovo darbuotojams Atsakovas teikė žodžiu – yra nepagrįsta jokia kita Civilinėje byloje surinkta informacija. Juo labiau, Civilinėje byloje surinkta informacija paneigia šį Atsakovo teiginį, kadangi pastabos darbų kokybei, tiek vadovaujantis CK normomis, tiek ir Sutarties nuostatomis, turėjo būti įrašytos atliktų darbų aktuose. 59. Ieškovas taip pat nesutinka ir su Atsiliepimo į Apeliacinį skundą 54 paragrafo (iv) dalyje pateikta Atsakovo pozicija. Primintina, kad, pasak Atsakovo, ankstesnių atliktų darbų aktų pasirašymo faktas nepatvirtina teiginio, jog Atsakovas pretenzijų dėl fasado nešvarumų neturėjo ir fasadas buvo švarus. Pirma, Ieškovas prieštarauja tokiam Atsakovo teiginiui ir atkreipia Teismo dėmesį į Sutarties 11.7 punktą, kuriame yra nurodyta: „<...> jeigu Rangovas atlieka tam tikrą darbų etapą (pvz. yra įrengtas fasadas plokštumoje tarp namo kampų) tą etapą perduoda Užsakovui atliktų darbų aktu, nuardo nuo fasado ploštumos pastolius ir ten daugiau nedaro jokių savo Darbų, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina Užsakovui“. Antra, Ieškovas į bylą kartu su Rašytiniais paaiškinimais IV (13 priedas) pateikė 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, kurie, nors ir nėra Atsakovo pasirašyti, tačiau apmokėti mokėjimo pavedimais pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas nepateikė Teismui įrodymų, jog Atsakovas pareiškė Ieškovui pastabų (pretenzijų) dėl šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, kaip tai numatyta Sutarties 9.4 punkte. Priešingai, atliktų darbų akte Nr. 1 ir atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus Atsakovas apmokėjo, todėl darytina išvada, kad šiuose aktuose nurodyti darbai pagal Sutartį buvo atlikti tinkamai, be trūkumų, ir Atsakovo priimti. Ieškovo į Civilinę bylą pateiktas šalių atstovų pasirašytas 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę taip pat neabejotinai patvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodyti darbai Atsakovo taip pat buvo priimti nenurodant pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų trūkumų. Taigi, ventiliuojamo fasado įregimo darbai, nurodyti šioje pastraipoje minimuose atliktų darbų aktuose ir pažymose, Atsakovo darbuotojų, tikėtina, buvo priimti, pastabų ir pretenzijų, kol dar nebuvo nuimti pastoliai, pastatyti prie atitinkamų plokštumų, Atsakovas Ieškovui nereiškė. Trečia, pats Atsakovas į Civilinę bylą pateikė dokumentus dėl pastolių nuomos (23 priedas), iš kurių matyti, kad pastoliai nuo atskirų objekto plokštumų buvo nuimami palaipsniui. Vėliausiai pastoliai buvo demontuoti 2020 m. gegužės 11-12 dienomis. Tuo metu, kai buvo demontuojami pastoliai, užsakovo techninis prižiūrėtojas D. R. jau turėjo būti pateikęs pastabas dėl darbų trūkumų, kurių ištaisymui, siekiant nedidinti šalių išlaidų, neabejotinai bus reikalingi pastoliai. Taigi, vadovaujantis Civilinėje byloje surinkta medžiaga bei Sutarties 11.7 punktu, nuardžius nuo fasado plokštumų pastolius, šių darbų perdavimas iš esmės prilyginamas darbų perdavimui galutiniu atliktų darbų aktu, po ko atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Sutarties 11.7 punktu, Atsakovas neturi teisės reikalauti ištaisyti tariamus darbų trūkumus, kurių nėra galima ištaisyti jau nuardžius pastolius. 60. Ieškovas taip pat nesutinka su šių rašytinių paaiškinimų 54 paragrafo (v) dalyje pateiktais teiginiais, kuriais Atsakovas bando perkelti Ieškovui atsakomybę dėl ant rūsyje esančių vamzdžių susidariusių nešvarumų nuvalymo. Pirma, kaip buvo nurodyta šių rašytinių paaiškinimų 57 paragrafe, Ieškovas neturi jokių nei Sutarties pagrindu kylančių, nei CK nuostatų, reguliuojančių statybos rangos santykius, keliamų pareigų, susijusių su fasado ar rūsyje esančių vamzdžių nuvalymu. Antra, Sutartyje nėra konkrečiai numatyta, kad Ieškovas turi nuvalyti požeminėje aikštelėje esančius vamzdžius ir vamzdžių izoliacijas, tačiau Atsakovas rūsyje esančių vamzdžių nuvalymo pareigos perkėlimą Civilinėje byloje bando motyvuoti niekuo nepagrįstu teiginiu, jog minėtos vietos buvo švarios, ir tapo sudulkėjusiomis Ieškovui pjaustant minėtose patalpose plyteles. Ši prielaida yra nepagrįsta, kadangi Eksperto Sigito išvados 46 punkte yra užfiksuota, jog rūsio perimetru yra angos be langų, rūsys nėra izoliuotas nuo išorės. Kartu su Eksperto Sigito išvada jos prieduose pateikiamų nuotraukų (Nuotraukos Nr. 5), matoma apdulkėjusi palangė 1- ame aukšte. Ekspertas Sigitas nenurodo, kokiu pagrindu jis teigia, kad tai Ieškovo sukeltos dulkės, tačiau iš eksperto pateikiamos nuotraukos matyti, kad po palange supilta nuogrinda iš smulkios skaldos. Nuogrindos pylimas, vadovaujantis Ieškovo patirtimi, nekvestionuotinai sukelia dulkes, kurios ir galėjo pateikti į rūsį bei užteršti vamzdžius. Juo labiau, statybos ranga yra kompleksinis procesas, susidedantis iš įvairių statybos rangos paslaugų (pvz. gręžimas, betonavimas, pjaustymas, aplinkos tvarkymas ir kt.), kurių atlikime dalyvauja ne viena statybinė įmonė, be kita ko, vyksta ir statybinės technikos judėjimas. Ieškovas nesupranta, kodėl atsakomybė už ant rūsio, kuris nebuvo ir šiuo metu nėra izoliuotas nuo išorės, vamzdžių nešvarumus yra perkeliama Ieškovui, kuomet visi paraleliai vykstantys statybiniai procesai sukelia dulkių/nešvarumų susikaupimus.
61. Atsižvelgdamas į tai, Ieškovas daro išvadą, jog Ieškovas neturi nei sutartinės pareigos, nei teisės aktų keliamos pareigos nuvalyti fasado plyteles bei rūsyje esančius vamzdžius. Atsakovas į Civilinę bylą nepateikė jokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog už nešvarumų atsiradimą ant fasado plytelių ir rūsyje esančių vamzdžių yra vienareikšmiškai atsakingas Ieškovas.
VII.2. Palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų atsakomybė negali būti perkeliama
Ieškovui
62. Atsakovas Civilinėje byloje teigia, kad dėl palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų yra atsakingas Ieškovas. Savo poziciją Civilinėje byloje Atsakovas grindžia šiais argumentais:
(I) Atsakovas pretenzijas dėl palangių pateikė Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, dėl to Teismas, atmesdamas Atsakovo reikalavimą, negalėjo vadovautis termino Atsakovui pateikti pretenzijas dėl darbų trūkumų praleidimo argumentu;
(II) Civilinėje byloje abiejų teismo ekspertizių aktais nustatyta, kad palangės pritvirtintos netinkamai, nesaugiai ir t.t. ir jokių kitų duomenų byloje nėra;
(III)Ieškovas buvo įsipareigojęs palanges pritvirtinti „varžteliu“.
63. Pirma, kaip nurodyta šių Rašytinių paaiškinimų IV skyriuje, Ieškovas darbus pagal sutartį perdavė Sutarties 9 punkte nustatyta tvarka, o Atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų Sutartyje nustatyta tvarka iš viso nepateikė.
64. Antra, kaip nurodoma Eksperto Sigito išvadoje, teisės aktai jokių specifinių reikalavimų palangių montavimui nenustato: „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai, Sutarties nuostatos, atsakovo ieškovui pateikta ir civilinėje byloje esanti projektinė dokumentacija nenustato reikalavimų tokio tipo fasadų įrengimo darbams, kiek tai susiję su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis: fasado estetiniu vaizdu, apdulkėjimu, palangių tvirtinimu ir kt.“.
65. Tuo metu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.664 straipsnio 1 dalį „Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų“.
66. Ieškovas pažymi, jog palangės yra pritvirtintos šalių bendru sutarimu nustatyta tvarka. Tai patvirtina Ieškovo ir Atsakovo atstovų susirašinėjimas (Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 2 priedas) bei suderintas palangių tvirtinimo brėžinys (Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 3 priedas). Suderintame mazge buvo nurodyta, jog palangė turi būti pritvirtinama varžteliu, tačiau, kaip bus nurodyta 68 paragrafe, Atsakovas pats nurodė palangių varžteliu netvirtinti.
67. Iki pateikiant Galutinį aktą, didelė dalis Ieškovo pagal Sutartį atliktų palangių įrengimo darbų Atsakovo buvo priimti surašant 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3, bei apmokėti, atliktų darbų aktuose nenurodant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (defektų). Ieškovo pagal Sutartį atliktų ir Atsakovo priimtų palangių įrengimo darbų kiekiai nurodyti Ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (13 priedas) bei išanalizuoti Ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose (13 priedas). Šiuos darbus priėmus, pastoliai buvo demontuoti. Šiuo aspektu nurodytina, kad visos pagal Sutartį sumontuotos palangės buvo įrengtos tuo pačiu būdu jų papildomai varžteliu netvirtinant.
68. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – Protokolas, Ieškinio 11 priedas), yra konstatuota taip: „<...>Ieškovo direktoriui pasiteiravus Atsakovo atstovų ar jie sutinka, kad viso pastato palangės pritvirtintos vienodai, šie su tokiu Ieškovo direktoriaus teiginiu sutiko. Ieškovo atstovas priminė Atsakovo atstovams, kad dalis palangių jau buvo sumontuota ir priimta kovo mėnesio atliktu darbų aktu ir jos buvo priimtos kaip tinkamai sumontuotos; dėl jų sumontavimo technologijos nebuvo pareikšta jokių pastabų. Į klausimą, kodėl šiuo metu Atsakovas reiškia pastabas dėl palangių, nurodant, kad visos palangės pritvirtintos netinkamai, Atsakovo atstovai neatsakė. Be to, Ieškovo darbų vadovas V. M. pareiškė, kad pradėjus montuoti palanges, Atsakovui buvo pasiūlyta šias palanges papildomai prisukti prie lango rėmo, bet Atsakovas to atsisakė“.
69. Teismo posėdžio metu Ieškovo darbuotojas V. M. parodė, jog šalių suderintame palangių įrengimo mazge nurodytas varžtelis palangių tvirtinimui nebuvo įsuktas, nes su Atsakovo techniniu prižiūrėtoju šis klausimas buvo suderintas žodžiu – D. R. nurodymu dėl estetinio vaizdo varžtelis nebuvo sukamas. Kaip Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, liudytojo V. M. ir Ieškovo atstovo E. Daugėlos teigimu, Atsakovas, visu palangių įrengimo darbų atlikimo laikotarpiu, pritvirtinti palanges varžteliais nereikalavo. Ieškovas pažymi, kad, jei Atsakovas prisukti varžtelius būtų pareikalavęs tuo metu, kai buvo pastoliai, Ieškovas nesunkiai ir nedidelėmis sąnaudomis šį darbą būtų atlikęs.
70. Todėl Ieškovas daro išvadą, jog dėl 55 vnt. palangių įrengimo darbų, nurodytų 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4 ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4, Atsakovo keliamos pretenzijos dėl netinkamo palangių pritvirtinimo yra nepagrįstos ir neįrodytos, nes, kaip minėta, Atsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia Sutartimi sutartų ir suderintų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui.Tuo pačiu Ieškovas pasikartoja, kad Atsakovui, nepareiškusiam pastabų (pretenzijų) Ieškovui dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
71. Juo labiau, pažymėtina, kad Ieškovo turimais duomenimis 2020 m. spalio 24 d. buvo demontuota viena iš pirmojo aukšto palangių (Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 4 priedas), kas ir kada tiksliai palangę demontavo, Ieškovas duomenų neturi. 2021 m. sausio 22 d. ta pati palangė jau buvo sumontuota (Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 4 priedas). Naujai sumontuota palangė (kurią montavo ne Ieškovas) taip pat deformuojasi mechaniškai veikiama, nepaisant to, kad darbus atliko ne Ieškovas.
72. Taigi, Ieškovas, apibendrindamas tai, kas aptarta aukščiau, daro išvadą, jog Atsakovo reikalavimas priteisti nuostolius dėl 55 vnt. (Atkreiptinas dėmesys, jog Priešieškiniu atsakovas reikalavo priteisti nepagrįstus nuostolius dėl visų Rangos sutarties objekto palangių permontavimo, o Patikslintu Priešieškiniu reikalauja priteisti nepagrįstus nuostolius tik dėl Rangos sutarties objekto pirmojo aukšto palangių) palangių permontavimo, dėl angokraščių plytelių permontavimo ir plytelių kampų suvedimo yra nepagrįstas, kadangi palangės, angokraščių plytelės buvo sumontuotos, plytelių kampai suvesti vadovaujantis tarp šalių nustatyta tvarka, Ieškovas nėra atsakingas už palangių mechaninius pažeidimus, Atsakovas palangių montavimo proceso metu jokių pretenzijų dėl palangių montavimo technologijos nereiškė, dalį sumontuotų palangių, kurios buvo montuojamos taikant tokią pačią montavimo technologiją, 2020 m. kovo mėnesio darbų priėmimo perdavimo aktu Atsakovas priėmė ir jokių pastabų nepateikė.
VIII. DĖL DARBŲ KIEKIŲ
73. Atsakovas Civilinėje byloje teigia, jog Ieškovas yra priskaičiavęs daugiau darbų, nei yra faktiškai atlikęs.
74. Savo poziciją dėl kiekių skaičiavimo Ieškovas yra pateikęs Ieškinio 32-37 paragrafuose, Rašytinių paaiškinimų I 29 paragrafe, Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 96-102 paragrafuose, Rašytinių paaiškinimų II 4-14 paragrafuose, Rašytinių paaiškinimų III 4-16 paragrafuose ir Rašytinių paaiškinimų V 3-21 paragrafuose.
75. Nepaisant to, Ieškovas nori atkreipti dėmesį į situacijos dėl darbų kiekių esmę:
(I) Sutarties 1 priede „Sąmata“ 2 pastaboje nurodoma taip: „Sąmata tikslinama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kiekiai skaičiuojami pagal galutines apdailinės medžiagos išorinius matmenis“. Šis Sutarties priedas yra Sutarties sudėtinė dalis. Kitaip tariant, Ieškovas ir Atsakovas, sudarydami Sutartį, iš anksto susitarė dėl medžiagų kiekių skaičiavimo metodologijos, savo susitarimą patvirtino parašais, ir ši metodologija gali būti pakeičiama tik bendru Ieškovo ir Atsakovo susitarimu pagal Sutartyje nustatytą tvarką;
(II) Eksperto Nerijaus išvados 2.2.5 skirsnyje buvo pateiktas tikslus pastebėjimas, jog „Skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo“;
(III) 2021 m. gegužės 13 d. vykusio posėdžio Civilinėje byloje metu apklausiant ekspertą Sigitą Mitkų, šis nurodė, jog Eksperto Sigito išvadoje pateikti kiekiai yra apskaičiuoti nesivadovaujant Rangos sutarties 1 priede Ieškovo ir Atsakovo sutarta kiekių apskaičiavimo tvarka. Kitaip tariant, ekspertas Sigitas Mitkus, sudarinėdamas kiekių sąmatą, vadovavosi savo pasirinkta kiekių apskaičiavimo metodika, kurios principai skyrėsi nuo Rangos sutarties 1 priede nustatytos kiekių apskaičiavimo tvarkos;
(IV) iki Ieškovui 2020 m. gegužės 21 d. pateikiant Atsakovui Darbų aktą (Ieškinio 3 priedas) ir Galutinį aktą (Ieškinio 4 priedas), Atsakovas ir Ieškovas buvo suderinę ir patvirtinę tris atliktų darbų aktus. Visuose trijuose atliktų darbų aktuose kiekiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis Sutarties 1 priede įtvirtinta kiekių apskaičiavimo metodologija. Šiuos aktus Atsakovas patvirtino juos pasirašydamas;
(V) Ieškovas su Atsakovu derino ir lygiai tokia pačia kiekių apskaičiavimo tvarka parengtą Darbų aktą (atliktų darbų aktą Nr. 4). Tai patvirtina 2020 m. gegužės 13 d. Ieškovo darbuotojo M. U. siųstas elektroninis laiškas Atsakovo darbuotojui D. R. (Rašytinių paaiškinimų II 1 priedas). Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pastebėtina iš elektroninio laiško, D. R. M. U. nurodė, kad Darbų akte nebuvo nurodyti kabliukai. Daugiau pastabų Darbų aktui D. R. neturėjo. M. U., atsižvelgdamas į tai, 2021 m. gegužės 5 d. Atsakovui pateikė pakoreguotą Darbų aktą ir Galutinį aktą (Rašytinių paaiškinimų II 2 priedas);
(VI) Teismas Atsakovui siūlė pateikti konkrečius matavimus bei skaičiavimus, pagrindžiančius priešvėjinės vatos įrengimo ir apšiltinimo mineraline vata pozicijų kiekių neatitikimus. Atsakovas Teismui pateikė 2021 m. gruodžio 28 d. rašytinius paaiškinimus (14 priedas), kuriuose nebuvo konkrečių matavimų, o tik naujos, Sutartyje nenumatytos, darbų kiekių skaičiavimo metodologijos paaiškinimai.
76. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Teismas negali vadovautis Eksperto Nerijaus ir Eksperto Sigito išvadose pateiktais skaičiavimais, kadangi tiek ekspertas Nerijus Beiga, tiek ekspertas Mitkus pripažino, jog Ekspertizės akte ir Ekspertizės išvadoje skaičiavimai nėra atlikti vadovaujantis Sutartyje nustatyta elementaria kiekių skaičiavimo metodologija.
77. Viso Civilinės bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu Atsakovo pozicija dėl neva tai atliktų Ieškovo darbų trūkumų ir atliktų darbų kiekių kito. Tai buvo išsamiai aptarta Ieškovo pateiktuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Žr. Ieškovo 2021 m. kovo 29 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 13-34 paragrafus (24 priedas), Ieškovo 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų 15-36 paragrafus (25 priedas). Teismui pasiūlius Atsakovui pateikti kiekių detalius ir aiškius skaičiavimus – Atsakovas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus (14 priedas), pateikė naują, Sutartyje nenumatytą, kiekių skaičiavimo metodologiją, o 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu Teismui paprašius Atsakovo atstovės paaiškinti Atsakovo poziciją dėl kiekių skaičiavimo, ši teigė, jog skaičiavimai buvo atlikti Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau faktiškai to įrodyti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, Ieškovas pažymi, jog Atsakovo pozicijos kitimas bei nenuoseklumas suponuoja ir jo pozicijos nepagrįstumą.
IX. DĖL PASTOLIŲ NUOMOS
78. Atsakovas Civilinėje byloje teigia, jog Ieškovas turi atlyginti Atsakovo patirtas išlaidas pastoliams. Ieškovas su šia Atsakovo pozicija nesutinka. 79. Ieškovas pažymi, jog detaliai dėl Atsakovo reikalavimų į Ieškovą dėl menamų patirtų nuostolių pastoliams yra pasisakęs Ieškinio 42-48 paragrafuose, Rašytinių paaiškinimų I 31 paragrafe, Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 62-71 paragrafuose. Nepaisant to, Ieškovas šiuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį į situacijos dėl pastolių nuomos esmę:
(I) vadovaujantis Sutarties 1.2. punktu, „Rangovo turimų pagal Sutartį atlikti Darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1“. Minėtame Sutarties priede (Ieškinio 1 priedas, 7 psl.) yra numatytos net keturios sąmatinės eilutės, kurios skirtos detalizuoti Ieškovo išlaidoms pastolių pastatymui. Kitaip tariant, Sutartimi Ieškovas ir Atsakovas sutarė, jog pastolius pastatys Ieškovas, o pastolių pastatymo išlaidas turės padengti Atsakovas. Vadovaujantis Rangos sutartimi, Atsakovas už pastolių nuomą Ieškovui būtų sumokėjęs 7 585,31 Eur be PVM;
(II) kadangi Atsakovui prireikė pastolių anksčiau tam, kad galėtų būti įmontuoti langai, Atsakovas pastolių pastatymu pasirūpino pats. Šį faktą patvirtina pats Atsakovas tiek Priešieškinyje, tiek Atsiliepimo į Ieškinį 14 puslapyje; 18
(III) Eksperto Sigito išvadoje konstatuota, jog pagal Sutartį darbai buvo atlikti vėliau, nei nustatyta Sutartyje, išimtinai dėl Atsakovo kaltės (Eksperto Sigito išvada, atsakymas į 14 klausimą). Dėl to, Atsakovo argumentas, jog buvo patirtos papildomos pastolių nuomos išlaidos dėl Ieškovo vykdytų darbų trukmės yra nepagrįstas, kadangi už darbų vėlavimą yra atsakingas pats Atsakovas;
(IV) Atsakovo Civilinėje byloje naudojamas argumentas, kad „<...> tarp šalių žodžiu buvo sutarta <...>“, jog Ieškovas neva kompensuos išlaidas už pastolius, yra niekinis. Ieškovas niekada nebuvo sutaręs su Atsakovu dėl išlaidų pastolių nuomai kompensavimo. O jeigu būtų sutaręs, vadovaujantis Sutarties 20.2 p., toks susitarimas – Sutarties pakeitimas – privalėjo būti įtvirtintas raštu;
(V) kadangi Ieškovas suplanuotų ir su Atsakovu Sutartimi sulygtų išlaidų pastolių nuomai nepatyrė – Atsakovas pastoliais pasirūpino pats – pastolių nuomai numatytų išlaidų Ieškovas neįtraukė nei į vieną atliktų darbų aktą ir sumų už pastolius nereikalauja atlyginti ir Ieškiniu. 80. Taigi, Ieškovas, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste laikosi pozicijos, jog Atsakovas iš viso neturi teisės reikalauti atlyginti menamus Atsakovo patirtus nuostolius dėl pastolių nuomos, kadangi:
(I) pastolių pastatymu Atsakovas nusprendė pasirūpinti pats;
(ii) Ieškovas nepatyrė jokių išlaidų dėl pastolių, dėl to nei vienoje iš Ieškovo pateiktų sąskaitų Ieškovas nereikalauja Atsakovo sumokėti už pastolius;
(iii) pagal Ekspertą Sigitą Sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais išskirtinai dėl Atsakovo kaltės.
81. Taigi, apibendrinant nurodytina, jog Ieškovas nesutinka su Atsakovo Civilinėje byloje dėstomais argumentais, nes, Ieškovo manymu, Atsakovas iš viso neturi pagrindo reikalauti priteisti menamus nuostolius dėl pastolių nuomos iš Ieškovo.
X. DĖL BAUDOS
82. Atsakovas Civilinėje byloje teigia, jog Ieškovas Sutarties 13 p. pagrindu Atsakovui turi sumokėti 9 565,21 Eur baudą. Ieškovas su šia Atsakovo pozicija visiškai nesutinka.
83. Sutarties 13.4 punkte yra numatyta, kad „Užsakovui nutraukus Sutartį dėl p. 13.1.1.–13.1.3 nurodytų priežasčių arba Rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, Rangovas privalo atlyginti Užsakovui visus dėl šio nutraukimo ar atsisakymo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 proc. bendros Rangovo darbų vertės pagal šią Sutartį. Ši bauda laikoma minimaisiais Užsakovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo“. 84.Pirma, Atsakovas nėra pateikęs pranešimo dėl Sutarties nutraukimo. 85. Antra, kaip jau ir buvo aptarta šių rašytinių paaiškinimų III-IV skyriuose, Ieškovas atliktus darbus pagal Sutartį yra atlikęs ir Sutarties nustatyta tvarka perdavęs Atsakovui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Ieškovas yra įvykdęs visus reikalavimus pagal Sutartį. 86. Kadangi šiuo atveju nėra Sutarties 13.4 punkte numatytų pagrindų baudos taikymui, todėl Atsakovo reikalavimas dėl baudos priteisimo laikytinas nepagrįstu.
XI. DĖL DELSPININGIŲ
87. Civilinėje byloje Atsakovas teigia, jog turi teisę į delspinigius. Ieškovas su šia Atsakovo pozicija visiškai nesutinka.
88. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog dėl delspinigių skaičiavimo taisyklių detaliai pasisakė Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 84-95 paragrafuose. Nepaisant to, Ieškovas atkreipia dėmesį į šias esmines aplinkybes:
(I) vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, „Rangovas, dėl savo kaltės, vėluodamas atlikti Darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip 3 (tris) darbo dienas, privalo mokėti Užsakovui 0,03 proc. (trijų šimtųjų proc.) dydžio delspinigius nuo visų sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 (dešimt) procentų nuo Sutarties kainos be PVM“;
(II) Eksperto Sigito išvados 54 puslapyje nurodoma, jog „Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad galima daryti tikėtiną prielaidą, jog Sutarties objektu esantys darbai buvo atlikti vėliau nei nustatyta Sutartyje dėl neparuoštų brėžinių ir konstrukcinių sprendimų“;
(III) darbai pagal sutartį buvo atlikti vėliau išskirtinai dėl nuo Atsakovo priklausančių priežasčių: darbų fronto neperdavimo, reikiamos projektinės dokumentacijos nepateikimo, šios dokumentacijos koregavimo Rangos sutarties vykdymo metu ir neproporcingo vėlavimo sprendžiant Rangos sutarčiai vykdyti būtinus ir Ieškovo iškeltus klausimus (Atsiliepimo į Patikslintą Priešieškinį 88-92 paragrafai). 89. Taigi, Ieškovas, apibendrindamas šiame skyriuje išdėstytą, pažymi, jog nesutinka su Atsakovo pozicija, kadangi mano, jog darbai pagal Sutartį buvo atlikti vėliau išskirtinai dėl nuo Atsakovo priklausančių priežasčių: darbų fronto neperdavimo, reikiamos projektinės dokumentacijos nepateikimo, šios dokumentacijos koregavimo Sutarties vykdymo metu ir neproporcingo vėlavimo sprendžiant Sutarčiai vykdyti būtinus ir Ieškovo iškeltus klausimus. Dėl šių priežasčių Atsakovo reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas ir neteisėtas
Ieškovas- UAB “Lakedė“ 2022-10-28 atsiliepdamas į atsakovo 2022-10-21 pateiktus rašytinius paaiškinimus pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad(paaiškinimų 1 punkte aprašyta dėl ko ginčo yra užvesta Civilinė byla):
2.Civilinėje byloje Atsakovas nepagrįstai teigia, jog Ieškovas turi atlyginti neva tai patirtus Atsakovo nuostolius pastoliams, kurie, Atsakovo teigimu, susidarė dėl to, nes Ieškovas neatliko Sutartyje numatytų darbų iki Sutartyje nustatyto termino – 2020-03-31. Atsakovo 2022-10-21 rašytiniuose paaiškinimuose (toliau – Atsakovo rašytiniai paaiškinimai) yra nurodyta, kad Ieškovas neva turi atlyginti 6 517,69 Eur Atsakovo patirtų išlaidų pastoliams, kurios susiformavo dėl to, nes Atsakovas turėjo papildomai nuomoti pastolius nuo 2020-04-01 iki 2020-05-12.
3. Ieškovas, pažymi, jog laikosi pozicijos, kad Ieškovas neturi pareigos atlyginti neva tai Atsakovo patirtų išlaidų pastoliams. Tačiau tuo atveju, jeigu Teismas spręstų dėl Atsakovo Civilinėje byloje formuojamos pozicijos dėl pastolių nuomos išlaidų padengimo priskyrimo atsakomybės Ieškovui, Ieškovas pažymi, kad Atsakovas Civilinėje byloje klaidina teismą pateikdamas klaidingus skaičiavimus, poziciją grindžia faktinių aplinkybių, kurios yra pagrįstos pačio Atsakovo į Civilinę bylą pateiktais dokumentais, neatitinkančiais argumentais.
I. IEŠKOVUI NEGALI BŪTI PERKELIAMA ATSAKOMYBĖ UŽ PASTOLIŲ NUOMOS IŠLAIDAS
4. Atsakovas Civilinėje byloje teigia, jog Ieškovas turi atlyginti Atsakovo patirtas išlaidas pastoliams. Ieškovas su šia Atsakovo pozicija nesutinka.
5. Ieškovas pažymi, jog detaliai dėl Atsakovo reikalavimų į Ieškovą dėl menamų patirtų nuostolių pastoliams yra pasisakęs Ieškinio 42-48 paragrafuose, 2020 m. spalio 21 d. rašytinių paaiškinimų 31 paragrafe, 2021 m. kovo 21 d. atsiliepimo į Atsakovo patikslintą priešieškinį 62-71 paragrafuose. Nepaisant to, Ieškovas šiuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį į situacijos dėl pastolių nuomos esmę:
(I) vadovaujantis Sutarties 1.2. punktu, „Rangovo turimų pagal Sutartį atlikti Darbų apimtys ir grupės detaliau yra apibrėžtos Priede Nr. 1“. Minėtame Sutarties priede (Ieškinio 1 priedas, 7 psl.) yra numatytos net keturios sąmatinės eilutės, kurios skirtos detalizuoti Ieškovo išlaidoms pastolių pastatymui. Kitaip tariant, Sutartimi Ieškovas ir Atsakovas sutarė, jog pastolius pastatys Ieškovas, o pastolių pastatymo išlaidas turės padengti Atsakovas. Vadovaujantis Rangos sutartimi, Atsakovas už pastolių nuomą Ieškovui būtų sumokėjęs 7 585,31 Eur be PVM;
(II) kadangi Atsakovui prireikė pastolių anksčiau tam, kad galėtų būti įmontuoti langai, Atsakovas pastolių pastatymu pasirūpino pats. Šį faktą patvirtina pats Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek atsiliepimo į Ieškinį 14 puslapyje; (iii) Eksperto Sigito Mitkaus išvadoje konstatuota, jog pagal Sutartį darbai buvo atlikti vėliau, nei nustatyta Sutartyje, išimtinai dėl Atsakovo kaltės (Eksperto Sigito išvada, atsakymas į 14 klausimą). Dėl to, Atsakovo argumentas, jog buvo patirtos papildomos pastolių nuomos išlaidos dėl Ieškovo vykdytų darbų trukmės yra nepagrįstas, kadangi už darbų vėlavimą yra atsakingas pats Atsakovas; (iv) Atsakovo Civilinėje byloje naudojamas argumentas, kad „<...> tarp šalių žodžiu buvo sutarta <...>“, jog Ieškovas neva kompensuos išlaidas už pastolius, yra niekinis. Ieškovas niekada nebuvo sutaręs su Atsakovu dėl išlaidų pastolių nuomai kompensavimo. O jeigu būtų sutaręs, vadovaujantis Sutarties 20.2 p., toks susitarimas – Sutarties pakeitimas – privalėjo būti įtvirtintas raštu;
kadangi Ieškovas suplanuotų ir su Atsakovu Sutartimi sulygtų išlaidų pastolių nuomai nepatyrė – Atsakovas pastoliais pasirūpino pats – pastolių nuomai numatytų išlaidų
Ieškovas neįtraukė nei į vieną atliktų darbų aktą ir sumų už pastolius nereikalauja atlyginti ir Ieškiniu.
6. Taigi, Ieškovas, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, laikosi pozicijos, jog Atsakovas iš viso neturi teisės reikalauti atlyginti menamus Atsakovo patirtus nuostolius dėl pastolių nuomos, kadangi: (i) pastolių pastatymu Atsakovas nusprendė pasirūpinti pats; (ii) Ieškovas nepatyrė jokių išlaidų dėl pastolių, dėl to nei vienoje iš Ieškovo pateiktų sąskaitų Ieškovas nereikalauja Atsakovo sumokėti už pastolius; (iii) pagal Ekspertą Sigitą Sutartis nebuvo įvykdyta nustatytais terminais išskirtinai dėl Atsakovo kaltės. 7. Taigi, apibendrinant nurodytina, jog Ieškovas nesutinka su Atsakovo Civilinėje byloje dėstomais argumentais, nes, Ieškovo manymu, Atsakovas iš viso neturi pagrindo reikalauti priteisti menamus nuostolius dėl pastolių nuomos iš Ieškovo.
II. ATSAKOVAS KLAIDINGAI SKAIČIUOJA PASTOLIŲ IŠLAIDŲ DYDĮ
8. Atsakovas Civilinėje byloje keitė poziciją dėl neva tai patirtų išlaidų pastoliams, pateikė neaiškius, nelogiškus ir faktinių aplinkybių neatitinkančius skaičiavimus. Atsižvelgdamas į tai, Ieškovas mano, jog šiuo aspektu Atsakovo pozicija yra nepagrįsta, Atsakovas siekia suklaidinti teismą ir elgiasi nesąžiningai.
9. Atsakovo rašytinių paaiškinimų 32 paragrafe Atsakovas nurodo, jog, kai atliko neteisėtą įskaitymą, įskaitė neva tai Ieškovo Atsakovui mokėtinus 8 615,71 Eur, kurie neva buvo skirti padengti Atsakovo patirtiems nuostoliams pastolių nuomai. Tačiau, Atsakovas, tame pačiame Atsakovo rašytinių paaiškinimų paragrafe, pripažindamas, jog atlikdamas įskaitymą įskaitė visiškai nepagrįstą sumą, nurodo, jog vis dėl to išlaidų pastoliams suma yra ne 8 615,71 Eur, o 6515,71 Eur bei pateikia šios sumos klaidingą apskaičiavimą, kurį grindžia faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais.
II.1. Dėl 8615,71 Eur sumos apskaičiavimo klaidingumo
10. Atsakovas Civilinėje byloje siekia įrodyti, jog neva tai Ieškovas turi būti atsakingas už Atsakovo patirtas išlaidas pastoliams laikotarpiu nuo 2022-03-31 (Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino paskutinė diena) iki 2020-05-12 (Pastolių demontavimo diena). Ieškovas mano, jog vertinant Atsakovo Civilinėje byloje pateiktą argumentaciją dėl 8615,71 Eur sumos apskaičiavimo mechanizmo bei atsižvelgiant į Atsakovo „siekį“, 8615,71 Eur suma negali būti laikoma Atsakovo patirtais nuostoliais pastoliams, kuriuos neva tai turėtų atlyginti Ieškovas.
11. Atsakovo rašytinių paaiškinimų 34 paragrafe yra pateikti Atsakovo atlikti skaičiavimai, neva tai įrodantys 8615,71 Eur sumos pagrįstumą: „Už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ nuo 2019m. rugsėjo 4d. iki 2020-05-12 viso UAB „Wodlux“ (pastolių savininkui) naudai sumokėjo 21766,45 eurus su PVM, t. y. 17988,79 eurus be PVM, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Iš šios sumos buvo atimtos iki sutarties vykdymo pradžios patirtos pastolių nuomos išlaidos, t. y. 2019 rugsėjo 30d., spalio 31d. ir lapkričio 29d. sąskaitose nurodytos pastolių nuomos sumos, kas sudaro 2163,21 eurus su PVM (09 mėn. - 648,29 Eur; 10 mėn. - 757,46 Eur; 11 mėn. - 757,46 Eur) t. y. 1787,77 eurus be PVM (09 mėn. - 535,77 Eur; 10 mėn. - 626,00 Eur; 11 mėn. - 626,00Eur), bei minusuota 7585,31 eurai ieškovės sąmatoje nurodyta pastolių nuomos suma (17988,79 -1787,77-7585,31=8615,71 eurai). Tokiu būdu tiesioginiai UAB „Milvinta“ nuostoliai buvo 8615,71 eurai“.
12. Kitaip tariant, Atsakovas nurodo, jog 8615,71 Eur sumą gavo atlikdamas skaičiavimus šia tvarka:
(I) nustatė sumą, kiek Atsakovas sumokėjo už pastolius (17 988,79 Eur be PVM);
(II) nustatė sumą, kiek Atsakovas sumokėjo už pastolius, kol Ieškovas vykdė Sutartį (1 787,77 Eur be PVM);
(III) iš Ieškovo pateiktos sąmatos paėmė Ieškovo nurodytą pastolių kainą, kurią Atsakovas būtų mokėjęs Ieškovui, jeigu Atsakovas pats nebūtų pasirūpinęs pastoliais Sutarties vykdymo metu (7 585,31 Eur be PVM);
(IV) iš bendros sumokėtos sumos už pastolius (17 988,79 Eur be PVM) atėmė sumą, kurią Atsakovas sumokėjo dar iki Ieškovui pradedant vykdyti Sutartį (1 787,77 Eur be PVM), bei atėmė sumą, kurią Atsakovas Ieškovui būtų sumokėjęs už pastolius pagal Ieškovo pateiktą sąmatą, jeigu Atsakovas nebūtų pasirūpinęs pastoliais pats (7 585,31 Eur be PVM).
13. Ieškovas, apibendrindamas Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos 8 615,71 Eur sumos apskaičiavimo metodologiją, daro išvadą, jog ši suma gali būti laikoma Atsakovo patirtų išlaidų pastoliams Sutarties vykdymo metu ir Ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos kainos, jeigu Atsakovas būtų pirkęs pastolių nuomos paslaugą iš Ieškovo, skirtumu. Kitaip tariant, Atsakovas apskaičiavo, kiek būtų sutaupęs, jeigu pastolių paslaugos teikimą būtų patikėjęs Ieškovui, o ne organizavęs pats. Dėl to 8 615,71 Eur suma negali būti laikoma Atsakovo patirtomis išlaidomis pastoliams laikotarpiu nuo 2022-03-31 (Sutartyje numatytų darbų atlikimo termino paskutinė diena) iki 2020-05-12 (Pastolių demontavimo diena).
14. Atsižvelgdamas į tai, Ieškovas daro išvadą, jog Civilinėje byloje pateikti argumentai dėl Atsakovo patirtų išlaidų pastoliams 8615,71 Eur sumoje yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.
II.2. Dėl 6515,71 Eur sumos apskaičiavimo klaidingumo
15. Atsakovas neturi teisės reikalauti 6 515,71 Eur sumos už pastolių nuomą iš Ieškovo ne tik dėl aplinkybių, nurodytų šių rašytinių paaiškinimų 4-7 paragrafas, bet ir dėl to, jog ši suma yra apskaičiuota klaidingai ir nepagrįstai. 16. Atsakovas rašytinių paaiškinimų 34 paragrafe pateikia 6515,71 Eur sumos apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas: „Visa sumokėta suma už pastolių nuomą suma buvo išdalinta iš viso nuomos laikotarpio (21766,45 : 250 d.=87,06 eurų už dieną), ir kadangi ieškovė pastoliais turėjo naudotis nuo gruodžio 2d. ir naudojosi iki gegužės 12d., t. y. 162d, todėl atsakovės patirti nuostoliai gaunasi 6517, 69 eurai (87,06 eur X 162 d,=14103,72 eurai; Iš šios sumos minusuojame sąmatoje aptartą kainą – 7586,03 eurus, ir tokiu būdu nuostoliai gaunasi 6517,69 eurai)“.
17. Kitaip tariant, Atsakovas nurodo, jog 6515,71 Eur sumą gavo atlikdamas skaičiavimus šia tvarka:
(I) nustatė, kiek buvo sumokėta iš viso už pastolių nuomą - 21766,45 Eur su PVM;
(II) nustatė, kiek dienų buvo nuomojami pastoliai – 250 d.;
(III) nustatė vidutinę vienos dienos pastolių nuomos kainą – 87,06 Eur su PVM (21 766,45 / 250);
(IV) nustatė, kiek dienų Ieškovas neva naudojosi pastoliais – 162 d. (2019 m. gruodžio 2 d. – 2020-05-12);
(V) nustatė, kiek Atsakovas turėjo sumokėti už pastolius, kol Ieškovas įvykdė Sutartį – 14 103,72 Eur su PVM (162 x 87,06 Eur su PVM);
(VI) iš Ieškovo pateiktos sąmatos paėmė Ieškovo nurodytą pastolių kainą, kurią Atsakovas būtų mokėjęs Ieškovui, jeigu Atsakovas pats nebūtų pasirūpinęs pastoliais Sutarties vykdymo metu (7586,03 Eur be PVM);
(VII) iš sumos, kurią neva Atsakovas turėjo sumokėti už pastolius, kol Ieškovas įvykdė Sutartį (14 103,72 Eur su PVM) atėmė Ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytą pastolių paslaugos kainą (7 586,03 Eur be PVM) ir gavo 6515,71 Eur sumą. 18. Vadovaudamasis aukščiau pateikta Atsakovo pastolių išlaidų skaičiavimo metodologija, Ieškovas daro išvadą, jog atlikdamas šiuos skaičiavimus Atsakovas bandė apskaičiuoti, kiek Atsakovas būtų sumokėjęs mažiau, jeigu pastolių nuomos paslaugą būtų pirkęs iš Ieškovo.
19.Tačiau ši skaičiavimo metodologija yra taip pat klaidinanti. 20. Pirma, Ieškovui yra neaišku, kodėl Atsakovas, skaičiuodamas patirtas išlaidas pastoliams ir atlikdamas matematinius veiksmus, vienas sumas naudojo su PVM, kitas be. Kitaip tariant, Ieškovas, atlikdamas klaidinančius skaičiavimus, iš 14 103,72 Eur su PVM atėmė 7 586,03 Eur be PVM. Kadangi Atsakovas, siekdamas tikslingai padidinti neva tai patirtų nuostolių dydį, savo sumokėtą sumą už pastolius skaičiavo su PVM (14 103,72 Eur su PVM), todėl atlikdamas aritmetinius veiksmus turėjo naudoti ir Ieškovo sąmatoje pateiktą kainą (7 586,03 Eur be PVM) su PVM - 9179,10 Eur su PVM. Aišku, tai būtų lėmę, jog Atsakovo reikalaujama ir niekuo nepagrįsta suma būtų sumažėjusi nuo 6 515,71 Eur iki 4 922,64 Eur.
21. Antra, Ieškovui yra nesuprantama, kodėl Atsakovas, bandydamas apskaičiuoti neva tai pastolių nuomai patirtų išlaidų dydį, vertina viso pastolių nuomojimo terminą, visą pastolių nuomai sumokėtą sumą ir bando išvesti pastolių nuomos kainos dienos vidurkį, kurį tada daugina iš Ieškovo sutarties faktinio įvykdymo termino. Ieškovas nori atkreipti tiek Teismo, tiek Atsakovo dėmesį, jog Atsakovas pats į Civilinę bylą (kai ji buvo nagrinėjama Druskininkų rūmuose) 2021-04-09 buvo pateikęs prašymą, prie kurio pridėjo sąskaitas už pastolių nuomą (1 priedas, toliau – Sąskaitos).
22. Kaip matyti Sąskaitose, UAB „Woodlux“ sąskaitas Atsakovui už pastolius pateikdavo kiekvieno mėnesio 30 d., išskyrus paskutinę, kuri buvo pateikta užbaigus darbus ir galutiniai demontavus pastolius - 2020-06-17.
23. Civilinėje byloje nėra ginčo, jog pagal Sutartį Ieškovas darbus privalėjo atlikti iki 2020-03-31, tačiau, kaip yra detaliai paaiškinta šioje Civilinėje byloje, Ieškovas darbus atliko vėliau dėl Atsakovo kaltės. Tai reiškia, jog Atsakovas, norėdamas nustatyti, kiek sumokėjo už pastolių nuomą daugiau, nes Ieškovas Sutartyje atliktų darbų nespėjo atlikti iki 2020-03-31, turėjo paprasčiausiai vertinti UAB „Woodlux“ pateiktas sąskaitas, kuriuose buvo nurodytos sumos už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki paskutinės pastolių nuomos dienos – 2020-05-05 (Atkreipiame dėmesį, jog Atsakovas Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose bando įrodinėti, jog pastolius nuomojo iki 2020- 05-12. Tačiau, šią Atsakovo klaidinantį teiginį paneigia pačio Atsakovos į Civilinę bylą pateiktos Sąskaitos, kurių 15 p. galima pastebėti, jog Atsakovas iš UAB „Woodlux“ pastolius nuomojo iki 2020-05-05) (žr. Sąskaitų 15p.). 24. Kaip matyti iš Sąskaitų turinio, UAB „Woodlux“ laikotarpiu nuo 2020-03-31 iki 2020-05-18 Atsakovui pateikė 4 sąskaitas:
(I) 2020-04-30 PVM sąskaita faktūra LUX serija Nr. 0002813 – 472,80 Eur be PVM (572,09 Eur su PVM) už 2020-04-14 atliktą pastolių demontavimą;
(II)2020-04-30 PVM sąskaita faktūra LUX serija Nr. 0002814 – 1 300,77 Eur be PVM (1 573,93 Eur su PVM):
a. už pastolių nuomą laikotarpiu 2020-04-01-2020-04-03 – 1 050,77 Eur be PVM (1 271,43 Eur su PVM);
b. transporto išlaidų kompensavimas – 250 Eur be PVM (302,50 Eur su PVM);
(III) 2020-05-18 PVM sąskaita faktūra LUX serija Nr. 0002834 – 821,41 Eur be PVM (993,91 Eur su PVM):
a. už pastolių nuomą laikotarpiu 2020-05-01-2020-05-05 – 131,41 Eur be PVM (159,01 Eur su PVM);
b. transporto išlaidų kompensavimas – 690 Eur be PVM (834,90 Eur su PVM)
(IV) 2020-05-18 PVM sąskaita faktūra LUX serija Nr. 0002833 – 618,40 Eur be PVM (748,26 Eur su PMV) už 2020-05-11/12 atliktą pastolių demontavimą
25. Susumavus šių rašytinių paaiškinimų 24 paragrafe pateiktų sąskaitų sumas yra gaunama, kad Atsakovas laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki pastolių galutinio demontavimo 2020-05-12 iš viso patyrė 3 213,38 Eur be PVM (3 888,19 Eur su PVM) išlaidų. Vien jau ši suma yra kone du kartus mažesnė už Atsakovo bandomą pagrįsti 6515,71 Eur sumą.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent aukščiau nurodytą bendrą UAB „Woodlux“ pateiktų sąskaitų sumą Atsakovui sudaro ne tik išlaidos pastolių nuomai, bet ir išlaidos demontavimui ir transportavimui. Šiuo aspektu Ieškovas taip pat norėtų pažymėti, jog tuo atveju, jeigu Atsakovas turėtų pagrindą reikalauti Ieškovo padengti neva tai patirtas papildomas išlaidas pastoliams, Atsakovas turėtų teisę reikalauti išlaidų tik už pastolių nuomą, bet ne už pastolių demontavimą ir išlaidas transportui. Tokią savo poziciją Ieškovas grindžia tuo, jog Atsakovas išlaidas demontavimui ir transportui būtų patyręs bet kuriuo atveju, nepaisant to, ar Sutartis būtų buvusi įvykdyta ir darbai atlikti iki 2020-03-31 ar ne. Kitaip tariant, aplinkybė, kad Ieškovas nespėjo atlikti darbų, nekeičia fakto, jog Atsakovas būtų turėjęs pareigą sumokėti UAB00 „Woodlux“ už pastolių demontavimą ir transporto išlaidas.
27. Atsižvelgdamas į tai, Ieškovas daro išvadą, jog tuo atveju, jeigu Atsakovas turėtų pagrindą reikalauti Ieškovo atlyginti papildomas išlaidas pastoliams, vadovaujantis šių rašytinių paaiškinimų 24 paragrafe detalizuotu aktualių Sąskaitų turiniu, Atsakovas turėtų skaičiuoti šias sumas: pagal 2020-04-30 PVM sąskaitą faktūrą LUX serija Nr. 0002814 - už pastolių nuomą laikotarpiu 2020-04-01-2020-04-03 – 1 050,77 Eur be PVM (1 271,43 Eur su PVM); pagal 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą LUX serija Nr. 0002834 - už pastolių nuomą laikotarpiu 2020-05-01-2020-05-05 – 131,41 Eur be PVM (159,01 Eur su PVM).
28. Tai reikštų, jog Atsakovas neva tai galėtų reikalauti 1 182,18 Eur be PVM (1 050,77 Eur be PVM + 131,41 Eur be PVM) arba, kitaip tariant, net 6 kartus mažiau nei Atsakovas šiuo metu įrodinėja Civilinėje byloje.
29. Ieškovas, apibendrindamas aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog Atsakovas neturėjo teisės reikalauti Ieškovo atlyginti neva tai patirtas išlaidas pastoliams. Tačiau, tuo atveju, jeigu Atsakovas būtų turėjęs tokią teisę, Atsakovas būtų galėjęs reikalauti ne 8615,71 Eur, ne 6515,71 Eur, o 1182,18 Eur, kadangi tik ši suma galėtų būti laikytina pagrįsta Civilinėje byloje esančiais duomenimis. Todėl, Ieškovas Atsakovo siekį legitimizuoti niekuo nepagrįstą įskaitymą 8615,71 Eur sumoje bei niekuo nepagrįstą priešieškinio reikalavimą priteisti 6515,71 Eur papildomų išlaidų pastoliams laiko mažų mažiausiai nesąžiningu elgesiu, o visą Atsakovo formuluojamą poziciją dėl pastolių išlaidų - nepagrįsta.
Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti, bei palaikydami ieškinį ir nepripažindami priešieškinio nurodė aplinkybes, iš esmės atitinkančias nurodytas jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tekinti, bei palaikydami priešieškinį ir nesutikdami su ieškiniu nurodė aplinkybes, iš esmės atitinkančias nurodytas jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai neprašė kviesti apklausai pirmojo bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų ir ekspertų, bei prašė vadovautis liudytojų ir ekspertų liudijimais ir teiktais paaiškinimais pirmojo bylos nagrinėjimo metu.
Atsakovės atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Atsakovė UAB „Milvinta“ priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139) prašė priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ 20 721,45 Eur nuostolių atlyginimo, 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius, viso 40 616,86 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintu priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 149-153) atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 16 412,93 Eur (6095,38+3801,84+6515,71) nuostolių atlyginimo, 9 565,21 Eur baudą, 10 330,20 Eur delspinigius, viso 36 308,34 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškime dėl priešieškinio sumos sumažinimo (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 45) atsakovė nurodė, kad atsakovė mažina savo priešieškinio reikalavimus 3801,84 Eur suma, dėl ko galutinė priešieškiniu prašoma suma yra 32 506,50 Eur, bei dėl to, kad atsakovė savo reikalavimus sumažino iš viso 8 110,36 Eur suma ir prašo grąžinti atsakovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio nuo šios sumos(136,86 Eur).
Atsakovės UAB „Milvinta“ atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų priimamas ir civilinė byla šioje dalyje (dėl 8 110,36 Eur nuostolių priteisimo) nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Milvinta“ (toliau – ir užsakovas) ir UAB „Lakedė“ (toliau – ir rangovas) 2019 m. spalio 23 d. sudarė rangos sutartį (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 13-15), pagal kurią rangovas įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, pagal brėžinius, specifikacijas ir galiojančius teisės aktus atlikti bei perduoti užsakovui Priede Nr. 1 nurodytus ventiliuojamo fasado įrengimo darbus, susijusius su atsakovės savarankiškai vykdoma poilsio namų su gyvenamosiomis patalpomis statyba, pastato-valgyklos griovimo T. Kosciuškos g. 15, Druskininkuose projektu, šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis (Sutarties 1.1-1.2, 11.1-11.9 punktai).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Iš statybos rangos kylantiems santykiams taikomos specialios CK 6.681 – 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, Statybos techninių reglamentų, kt.).
Byloje kilo ginčas dėl pagal Sutartį atliktų darbų perdavimo-priėmimo, jų kiekio ir kokybės, apmokėjimo už atliktus darbus, Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pažeidimo, nuostolių dėl pastolių nuomos atlyginimo.
Dėl darbų perdavimo-priėmimo bei jo reikšmės nustatant užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktą darbą, ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus.
CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.
CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas - rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
Ieškovė - UAB „Lakedė“ ieškinyje nurodė, kad ieškovė visus Sutarties objektu esančius ir papildomus darbus atliko tinkamai ir laiku, juos atsakovei perdavė Sutarties 9 punkte nustatyta tvarka.
Atsakovės teigimu, ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai ir darbų trūkumų neištaisė bei ženkliai vėlavo atlikti darbus, dėl ko iš ieškovei mokėtinos už atliktus darbus sumos buvo išskaičiuotos pinigų sumos, reikalingos atliktų darbų trūkumams pašalinti, bei UAB „Milvinta“ patirtiems nuostoliams dėl darbų atlikimo termino praleidimo atlyginti, todėl atsakovė ieškovei nėra skolinga.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal CK nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu (CK 6.694 straipsnio 4), kuris yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymima, apie darbų trūkumus, nustatoma jų pašalinimo tvarka ir sąlygos, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. LAT 2012 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012 nurodyta, kad darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės ir turinio nekeičia tai, ar perduodami visi rangos sutartyje sulygti atlikti darbai (visas objektas), ar tam tikra jų dalis (darbų etapo rezultatas, tarpiniai darbai ir pan.). Užsakovas, priimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turi galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadaręs, praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis.
Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbuotojas M. U. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės darbuotojui D. R. elektroniniu laišku nusiuntė fasado kiekius (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 37). D. R. 2020 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku atsakė, jog trūksta kabliukų, kitų pastabų dėl fasado kiekių jis ieškovei nenurodė.
Ieškovė UAB „Lakedė“ 2021 m. gegužės 21 d. atsakovei UAB „Milvinta“ el. laišku nusiuntė 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 18, 19, 20).
Atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. (per keturias darbo dienas) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus atlikti šie veiksmai: 1) pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.); 2) pabaigtos tvarkyti pateiktos pastabos (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės); 3) suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsižvelgiant į pateiktą aktą, užsakovo patirtas papildomas tiesiogines išlaidas, darbų atlikimo terminus ir neesmines neatitiktis dėl fasado įrengimo darbų) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 21).
Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 22), kuriame nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad nebuvo pateikti jokie konkretūs darbų trūkumai ir jų įrodymai, ieškovė, vadovaujantis Sutarties 9.5 punktu, laiko aktus pasirašytais vienašališkai (pasirašymo data 2020 m. gegužės 28 d.) ir reikalauja, kad atsakovė sumokėtų likusią 52 205,67 Eur sumą. Šiame pranešime nurodyta, kad atsakovei taip pat pateikiami priedai: išpildomoji dokumentacija, skaičiavimai, 8 lapai, išpildomoji dokumentacija, 8 lapai, sąskaita, 3 lapai.
Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. ieškovei atsiuntė atsakymą-pretenziją (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 23), kuria atsisakė sumokėti ieškovei už darbus, kadangi, atsakovės manymu, nebuvo suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktais faktiniais kiekiais, kurie pateikti akte, liko neišspręstas kompensacijos už pastolių nuomą klausimas, taip pat susikaupusi delspinigių suma už vėluojamus atlikti darbus), nepateikta būtinoji dokumentacija (išpildomosios, statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracijos, šie dokumentai buvo pateikti tik 2020 m. birželio 3 d., nors turėjo būti pateikti kartu su tariamai pateiktu aktu), neištaisyti darbų eigoje išryškėję defektai. Atsakyme-pretenzijoje taip pat teigiama, kad pagal Sutarties 9.7 punktą galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas priduodamas atlikus visus darbus, tuo tarpu ieškovė galutinius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovei pateikė 2020 m. gegužės 21 d., nors ieškovės darbuotojai objekte dirbo iki 2020 m. gegužės 26 d., apie darbų užbaigimą atsakovei nepranešė, nesilaikė Sutarties 9.6 punkto reikalavimų, jog atlikti darbai (aktai Forma Nr. 2 ir Nr. 3) patikrinimui siunčiami elektroniniais paštais drapnikas@veikmesstatyba.lt ir lukas@milvinta.lt. Atsakovė atsakyme-pretenzijoje taip pat nurodė, kad išpildomąją dokumentaciją abu el. pašto adresatai gavo tik 2020 m. birželio 3 d. Kartu su atsakymu-pretenzija atsakovė atsiuntė sąskaitas-faktūras dėl kompensacijos už pastolius ir delspinigių sumokėjimo.
Atsakovės atstovė advokatė S. Žukauskienė 2020 m. birželio 25 d. ieškovei atsiuntė 2020 m. birželio 24 d. pareiškimą-pretenziją (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25), kurioje nurodė, kad atsakovė nustatė darbų defektus, kurių šalinimas kainuos 10 693,00 Eur, papildomai nurodė mažinanti ieškovei mokėtiną sumą 6 919,79 Eur dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, taip pat reikalauja 8 615,71 Eur nuostolių atlyginimo dėl pastolių nuomos bei 4 251,45 Eur delspinigių dėl darbų vėlavimo. Bendra nurodyta suma – 30 479,00 Eur.
Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. atsakovei nusiuntė reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 26-29), kuriame nurodė, kad atsakovės 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir nevykdytini, nes ieškovė tinkamai atliko ir perdavė visus Sutartyje numatytus darbus, tuo tarpu atsakovė laiku konkrečių defektų ir jų atsiradimo įrodymų nepateikė.
Aukščiau minėta, jog šalių į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2) (toliau – ir atliktų darbų aktas), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) (toliau – ir pažyma) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (toliau – ir galutinis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas) ieškovė- UAB „Lakedė“ atsakovei UAB „Milvinta“ el. laišku drapnikas@veikmesstatyba.lt nusiuntė 2020 m. gegužės 21 d. Prieš tai, 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojas M. U. atsakovės darbuotojui D. R. nusiuntė fasadų kiekių skaičiavimus.
Atsakovė 2020 m. birželio 10 d. atsakyme-pretenzijoje nurodė, jog apie darbų užbaigimą ieškovė atsakovei nepranešė bei nesilaikė Sutarties 9.6 punkto reikalavimų, jog atlikti darbai (aktai Forma Nr. 2 ir Nr. 3) patikrinimui siunčiami elektroniniais paštais drapnikas@veikmesstatyba.lt ir lukas@milvinta.lt, todėl ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas dėl atliktų darbų perdavimo. Tačiau teismas su tokia atsakovės pozicija sutinka tik iš dalies.
Pagal šalių 2019 m. spalio 23 d. sudarytos rangos sutarties 9.1 punktą, rangovas iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos pateikia atliktus arba planuojamus per einamąjį mėnesį atlikti darbų kiekius. Po atliktų arba planuojamų atlikti darbų kiekio pateikimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, rangovas pateikia atliktų darbų aktą (forma Nr. 2) ir pažymą (forma Nr. 3). Atsiskaitymo dokumentuose rangovas privalo laikytis Sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus, bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus.
Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą. Esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų pašalinimo terminai. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, kad Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai.
Pagal Sutarties 9.3 punkto nuostatas, darbai su trūkumais/defektais yra laikomi galutinai neužbaigtais ir už juos užsakovas jokiais atvejais iki tų trūkumų/defektų pašalinimo neprivalo rangovui mokėti atitinkamos dalies darbų kainos. Trūkumų šalinimas nepratęsia darbų atlikimo terminų. Jeigu rangovas nepašalina trūkumų per užsakovo nurodytą protingą terminą, užsakovas turi teisę pats savo jėgomis ar samdydamas trečiuosius asmenis ištaisyti trūkumus bei atitinkama suma sumažinti darbų kainą arba pareikalauti, kad rangovas apmokėtų dėl trūkumų šalinimo užsakovo turėtas išlaidas.
Sutarties 9.4 punkte nustatyta, jog laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl darbų tinkamai pateiktos tik šiais atvejais: pateikta raštiškai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Sutarties 9.4.1 punktas); nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose (Sutarties 9.4.2 punktas); nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai (Sutarties 9.4.3 punktas).
Pagal Sutarties 9.7 punktą, galutinis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas priduodamas atlikus visus darbus, nepriklausomai kokia yra mėnesio kalendorinė diena. Galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tvarka tokia pat, kaip ir tarpinio atliktų darbų akto.
Sutarties 9.5 punktu šalys taip pat susitarė, kad, jeigu užsakovas nepasirašo atliktų darbų akto per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4 punkte, šalys laiko, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas yra neginčytinai pasirašytas (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto gavimo) vienašališkai rangovo, o užsakovas neginčytinai privalo sumokėti pinigų sumą, numatytą šiame dokumente, pagal Sutartyje nurodytus terminus bei praranda teisę ginčyti tokių aktų pasirašymo teisėtumą.
Sisteminė Sutarties 9.1, 9.2 ir 9.4 punktų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos reikalavimų pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį turiniui nenustato (forma turi būti rašytinė) bei nedraudžia rangovui pranešti užsakovui apie atliktus ir planuojamus perduoti darbus išsiunčiant užsakovui atliktų darbų aktą Forma Nr. 2, pažymą Forma Nr. 3, taip pat ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į Sutarties 9.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kad atliktų darbų aktą Forma Nr. 2 ir pažymą Forma Nr. 3 rangovas užsakovui privalo pateikti po atliktų darbų kiekio pateikimo, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Taigi, ši Sutarties nuostata nedraudžia rangovui atliktų darbų aktą Forma Nr. 2 ir pažymą Forma Nr. 3, kuriuose beje ir nurodomi atliktų ir planuojamų perduoti darbų kiekiai, užsakovui pateikti pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį išsiuntimo užsakovui dieną arba kartu su pranešimu. Šios teismo išvados nepaneigia ir Sutarties 9.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad užsakovas per 5 darbo dienas nuo rašytinio rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos priima tinkamai atliktus darbus, nurodydamas jų priėmimo datą, o esant trūkumams, šalys pasirašo aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai, ir jų pašalinimo terminai. Taigi, užsakovui gavus rangovo siųstus atliktų darbų aktą ir pažymą (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3), taip pat galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurių išsiuntimas užsakovui nagrinėjamu atveju, akivaizdu, prilyginamas ir pranešimui apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį, užsakovas turėjo teisę, vadovaujantis Sutarties 9.2 ir 9.4 punktais, pateikti rangovui pastabas (pretenzijas) dėl darbų trūkumų, ir jos turėjo būti pateiktos per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo dienos (nagrinėjamu atveju – per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto ir pažymos, galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto gavimo dienos, kuri, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju sutampa su pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus ar jų dalį gavimo diena). Nustačius atliktų darbų trūkumus, darbų trūkumai (defektai) turėjo būti pažymėti aktuose ir nustatoma jų pašalinimo tvarka ir sąlygos (Sutarties 9.2 punktas, CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė -UAB „Lakedė“ 2020 m. gegužės 13 d. nusiųsdama atsakovei fasadų kiekius, taip pat nusiųsdama atsakovei 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tinkamai UAB „Milvinta“ pranešė apie pasirengimą perduoti atliktus darbus.
Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė, išsiųsdama fasadų kiekius, atliktų darbų aktą, pažymą ir galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą elektroniniu pašto adresu drapnikas@veikmesstatyba.lt, nesilaikė Sutarties 9.6 punkto reikalavimų, todėl pažeidė šią Sutarties nuostatą.Tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas D. R. dėl ieškovės darbuotojo M. U. 2020 m. gegužės 13 d. D. R. elektroniniu laišku nusiųstų fasado kiekių atsakė 2020 m. gegužės 14 d., dėl atliktų darbų perdavimo ieškovei atsakė 2020 m. gegužės 27 d., daro išvadą, kad atsakovė ieškovės pranešimą apie atliktus ir planuojamus perduoti pagal Sutartį darbus gavo ir šio pažeidimo nelaiko esminiu, sudariusiu kliūtis atsakovei tinkamai ir laiku priimti rangovo pagal Sutartį atliktus darbus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai D. R. ir L. M. parodė, jog visu Sutarties vykdymo laikotarpiu D. R. ir L. M. tarpusavyje derino ir sprendė su Sutarties vykdymu susijusius klausimus. Todėl darytina išvada, kad D. R. neabejotinai turėjo galimybę ieškovės pranešimą apie atliktus ir planuojamus perduoti darbus persiųsti atsakovės darbuotojui L. M. elektroniniu laišku lukas@milvinta.lt.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė pastabas (pretenzijas) dėl darbų kokybės ir/ar jų kiekio privalėjo pateikti ieškovei iki 2020 m. gegužės 28 d. imtinai (per 5 darbo dienas, Sutarties 9.2, 9.4.1 punktai).
Minėta, kad Sutarties 9.4 punkte nustatyta, jog laikoma, kad pastabos (pretenzijos) dėl darbų tinkamai pateiktos tik šiais atvejais: pateikta raštiškai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Sutarties 9.4.1 punktas); nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose (Sutarties 9.4.2 punktas); nurodyti konkretūs netikslūs kiekiai (Sutarties 9.4.3 punktas).
Atsakovės 2020 m. gegužės 27 d. atsakyme ieškovei nurodyta, kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus atlikti šie veiksmai: 1) pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.); 2) pabaigtos tvarkyti pateiktos pastabos (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės); 3) suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsižvelgiant į pateiktą aktą, užsakovo patirtas papildomas tiesiogines išlaidas, darbų atlikimo terminus ir neesmines neatitiktis dėl fasado įrengimo darbų) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 21).
Taigi, atsakovė pastabas (pretenzijas) dėl atliktų darbų trūkumų ieškovei pateikė nepraleisdama Sutartyje nustatyto 5 darbo dienų termino nuo pranešimo apie planuojamus perduoti darbus gavimo dienos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. atsakyme atsakovės nurodytas pastabas (fasado valymo darbai, palangių keitimas, pataisytas trijų plokštumų plytelių suvedimas virš pagrindinio įėjimo į pastatą, pašalintos papildomos plytelių klijavimo priemonės), daro išvadą, jog šios pastabos neatitinka Sutarties 9.4.2 punkte šalių sutartos sąlygos, kad teikiant pastabas (pretenzijas) turi būti nurodyti konkretūs darbų trūkumai, konkrečiose vietose. Šiuo konkrečiu atveju, darbų trūkumai buvo nurodyti abstrakčiai, neįvardijant fasado plokštumų ir vietų jose, kuriose reikalinga atlikti fasado valymo darbus, nenurodant konkrečių palangių, kurias būtina keisti, nenurodant, kaip pasireiškia trijų plokštumų plytelių suvedimo virš pagrindinio įėjimo į pastatą trūkumas, nenurodant vietų, kuriose būtina pašalinti papildomas klijavimo priemones, nepridėtos fotonuotraukos ar kiti dokumentai, kurių pagrindu rangovas būtų galėjęs spręsti apie konkrečius darbų trūkumus konkrečiose vietose. Įvertinus tai, kad pastabos (pretenzijos) dėl atliktų darbų trūkumų pagal Sutarties 9.4.1 punktą turėjo būti pateiktos raštu, darytina išvada, jog užsakovas pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkančių Sutarties 9.4.2 punkte įtvirtintus reikalavimus, per 5 darbo dienų terminą rangovui nepateikė. Pastabas (pretenzijas) dėl darbų trūkumų atsakovė sukonkretino tik 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24) bei nurodė darbų trūkumų ir defektų šalinimo kainą (10 693,00 Eur) ir 10 dienų terminą darbų trūkumams pašalinti.
Atskirai pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2020 m. gegužės 27 d. ieškovei pateiktame atsakyme pastabų (pretenzijų) dėl aktuose nurodytų atliktų darbų kiekių nereiškė, tačiau nurodė, kad baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus pateikta visa priklausanti išpildomoji dokumentacija (kiekių išpildomosios, panaudotų medžiagų deklaracijos, statybos darbų žurnalas ir pan.). Sutarties 9.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentuose rangovas privalo laikytis Sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, užsakovui pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus, bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus. Ieškovė nurodė, kad išpildomoji dokumentacija, kuri pagal Sutarties 8.3 punktą suprantama kaip rangovo darbų vadovo ant fasado brėžinių sužymėti faktiniai atliktų darbų kiekiai ir matmenys, atsakovei buvo pateikta dar prieš 2020 m. gegužės 21 d. atsiunčiant atliktų darbų aktą, pažymą ir galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad išpildomąją dokumentaciją, reikalingą darbų kiekiams apskaičiuoti, ir sąskaitas ieškovė atsakovei išsiuntė el. paštu 2020 m. birželio 3 d. (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 22, 72--79), tačiau per 5 darbo dienas, net ir šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 3 d., atsakovė ieškovei pastabų (pretenzijų) dėl konkrečių netikslių aktuose ir pažymoje nurodytų kiekių nepateikė (žr. 2020 m. birželio 10 d. atsakymą pretenziją į 2020 m. birželio 8 d. gautą el. laišką (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 23)). Ieškovė taip pat nurodė, kad statybos darbų žurnalas bei medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos užsakovui buvo prieinamos visą darbų atlikimo laikotarpį. Teismo nuomone, šią aplinkybę, patvirtina ieškovės į bylą pateikti 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 118, 119, 121, 122, 125, 126 ), iš kurių matyti, kad rangovo pagal Sutartį atlikti darbai, kurių pavadinimai yra analogiški nurodytiems 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4, užsakovo buvo priimti ir apmokėti dar iki 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akto Nr. 4 atsakovei pateikimo (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 120, 123, 124, 130). Todėl darytina tikėtina išvada, kad atsakovė, priimdama ieškovės pagal Sutartį atliktus darbus 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktu Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktu Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 3, su statybos darbų žurnalu ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijomis neabejotinai buvo susipažinusi, o tai patvirtina, kad šie ir kiti dokumentai atsakovei buvo prieinami visu darbų atlikimo laikotarpiu ir darbus baigus. Todėl tai, kad statybos darbų žurnalą ir medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas ieškovė atsakovei perdavė pasirašytinai 2020 m. rugpjūčio 11 d. (tai patvirtina 2020 m. rugpjūčio 11 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 123), negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti rangovo pagal Sutartį atliktus darbus pagal pateiktus 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 ir baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą.
Atsakovės 2020 m. gegužės 27 d. ieškovei pateiktame atsakyme nurodyta aplinkybė, jog baigiamasis aktas bus priimtas tik tada, kai bus suderinta galutinė atliktų darbų suma (atsižvelgiant į pateiktą aktą, užsakovo patirtas papildomas tiesiogines išlaidas, darbų atlikimo terminus ir neesmines neatitiktis dėl fasado įrengimo darbų), taip pat negali būti vertinama pagrįstu pagrindu atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nes atliktų darbų akte yra fiksuojami atliktų darbų kiekiai, pažymima apie atliktų darbų trūkumus, nustatoma jų pašalinimo tvarka ir sąlygos. Užsakovo galimai patirtos papildomos išlaidos, darbų atlikimo terminų pažeidimai bei iš to išplaukiančios pasekmės dėl Sutartyje sutartų baudų ir delspinigių skaičiavimo yra nurodomi kituose dokumentuose, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose, todėl užsakovo galimai patirti nuostoliai ir delspinigių skaičiavimas negali būti laikomi pagrįsta priežastimi atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktus. Su darbų priėmimo faktu yra susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus, todėl atliktų darbų aktas ir yra dokumentas, nurodantis atliktų darbų kiekius, kuriais remiantis apskaičiuojama galutinė darbų kaina (Sutarties 11.1 punktas). Tik po to, kai apskaičiuojama galutinė darbų kaina, yra galimas priešpriešinių sumų įskaitymas, su sąlyga, kad priešpriešiniai užsakovo reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė (užsakovas) pastabų (pretenzijų) ieškovei (rangovui) dėl pagal Sutartį atliktų rangos darbų trūkumų ir jų kiekių tinkamai, kaip to reikalauja Sutarties 9.4.1 – 9.4.3 punktų nuostatos, nepareiškė, daro išvadą, jog ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 9.5 punkto nuostata, pagrįstai laikė, kad sutartinis darbas yra atliktas, atliktų darbų aktas ir galutinis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas yra neginčytinai pasirašytas vienašališkai rangovo (pasirašymo data yra penkta darbo diena nuo akto pateikimo atsakovei – 2020 m. gegužės 28 d.).
Atskirai teismas pažymi, kad, kaip minėta, pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti įstatyme numatytas išimtis, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti perduodamus darbo rezultatus, šioje byloje nebuvo nustatyta.
Pažymėtina, jog kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akto Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, vienašališkai pasirašytų UAB „Lakedė“, neginčijo (draudimas ginčyti vienašališkai pasirašytų aktų pasirašymo teisėtumą, kai užsakovas nepasirašo aktų per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos ir raštiškai nepateikia priežasčių, nurodančių atsisakymą pasirašyti minėtą dokumentą, kaip numatyta Sutarties 9.4 punkte, numatytas Sutarties 9.5 punkte), todėl atsakovei tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalių sudarytos Sutarties sąlygas, įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė įstatymo ir Sutarties nustatytą užsakovo pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovės pateiktus aktus ir pažymą.Todėl teismas ieškovės atsakovei pateiktus 2021 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (Forma Nr. 3) ir 2020 m. gegužės 21 d. galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą vertina kaip rangovo (ieškovės) pasirašytus vienašališkai ir konstatuoja, kad ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai sukėlė atsakovei prievolę sumokėti 52 205, 67 Eur sumą už atliktus darbus.
Šalių sudarytos Sutarties 9.2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad Sutarties ir/arba normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų neatitinkantys darbai nepriimami ir už juos nemokama, kol nebus pašalinti akte nurodyti trūkumai, negali būti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcingą bei nepagrįstą pranašumą ir teisę nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą bei apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, be to, prieštarautų CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatoms, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui, juo labiau, kad pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų atsakovė tinkamai, kaip to reikalauja Sutarties 9.4 punkto nuostatos, ieškovei nepateikė. Ieškovė aptariamų vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo aktų pagrindu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešines prievoles pagal Sutartį, o atsakovė turėjo teisę šiuos aktus ginčyti. Tačiau šia teise užsakovas(atsakovas) nepasinaudojo.
Dėl atsakovės atlikto defektų šalinimo išlaidų įskaitymo teisėtumo ir patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius, susijusius su atliktų darbų trūkumų šalinimu
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 10 693,00 Eur sumai ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 10 698,00 Eur už pagal Sutartį atliktus darbus.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Milvinta“ 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25) nurodė, kad bendra pagal Sutartį atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimo kaina yra 10 693,00 Eur, kurią sudaro:
1) fasado plovimo darbai ir papildomų fasado plytelių klijavimo priemonių valymas – 5 246,28 Eur (2 623,14 m2 x 2 Eur/m2);
2) palangių tvirtinimo darbai – 4 266,33 Eur (pirmo-penkto aukšto palangės įstatytos į projektinę padėtį, tačiau nėra tinkamai pritvirtintos (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos) (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m);
3) fasado apdailos plytelių kampų suvedimas bei fasadinių plytelių išdėstymo sutvarkymas - 880,90 Eur (2.4 buto 05 patalpos kampinis balkonas, žemiau balkono grindų - plytelių suvedimas tarp trijų plokštumų - kiekis ~ l m2; 2.3 buto 03 patalpos kampinis balkonas, žemiau balkono grindų - plytelių suvedimas tarp trijų plokštumų - kiekis ~ l m2; F-l ašių sankirta, pirmas aukštas - plytelės neatitinka projektinio išdėstymo, kituose pastato kampuose išdėstymas atliktas teisingai, kiekis ~ 11 m2; viso defektų fasado plokštumose kiekis ~ 13 m2, darbų sutartinis įkainis 32,7619 Eur/m2, sugadintų medžiagų kaina 35 Eur /m2);
4) požeminėje aikštelėje esančių vamzdžių ir vamzdžių izoliacijos nuvalymas - 300,00 Eur (150 m2 po 2 Eur/m2).
Atsakovė minimame pareiškime-pretenzijoje nurodė, jog ieškovė nurodytus darbų trūkumus privalo pašalinti per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, o šių trūkumų nepašalinus per nustatytą terminą, trūkumų šalinimui reikalinga suma bus išskaičiuota iš mokėtinos ieškovei pagal Sutartį sumos. Atsakovės teigimu, ieškovei atsisakius ištaisyti darbų trūkumus, UAB „Milvinta“ buvo priversta iš ieškovės prašomos sumokėti sumos CK 6.658 straipsnio 5 dalies pagrindu įskaityti 10 693,00 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas atsakovei (užsakovui) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30).
Priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139) atsakovė pareiškė reikalavimą dėl 12 105,74 Eur nuostolių rangovo pagal Sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti atlyginimo. Šį reikalavimą atsakovė grindė eksperto Nerijaus Beigos 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperto išvada (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 117-140), kurioje nurodyti ieškovės atliktų darbų defektai ir trūkumai bei jų šalinimo kaštai – 12 105,74 Eur (be PVM).
Iš į bylą pateiktos eksperto N. Beigos 2020 m. rugsėjo 7 d. išvados (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 117-140) matyti, jog, eksperto nuomone, rangovo pagal Sutartį atliktų darbų trūkumų šalinimo kaštai yra 12 105,74 Eur (be PVM), kuriuos sudaro 8 186,86 Eur (be PVM) vamzdynų ir fasado valymo išlaidos, 3 147,57 (be PVM) išorinių palangių tvarkymo išlaidos, 771,31 Eur (be PVM) fasado plytelių tvarkymo darbų kaštai.
Patikslintu priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 149-153) ir pareiškimu dėl priešieškinio sumos sumažinimo (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 45) atsakovė sumažino prašomą priteisti iš ieškovės darbų trūkumų ir defektų šalinimo sumą iki 6 095,38 Eur. Šį patikslintą reikalavimą atsakovė grindžia teismo eksperto Sigito Mitkaus teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139) nurodytais ieškovės atliktų darbų trūkumais ir jų šalinimo kaštais.
Pagal CK 6.663 straipsnio 1 dalies nustatytus darbų kokybės kriterijus rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje tokios sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui metu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Aiškinant nurodytas taisykles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbų rezultato, kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, siejama ne tik su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Melesta“ v. UAB „Mechanika“ byloje Nr. 3K-3-489/2010).
CK 6.684 straipsnyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.
Kaip matyti iš šios civilinės bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl rangovo pagal Sutartį atliktų darbų kokybės ir darbų trūkumų pašalinimo kaštų.
Ieškovė teigia, jog darbus pagal Sutartį ji atliko tinkamai ir kokybiškai, tuo tarpu atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir prašo priteisti iš ieškovės darbų trūkumų ir defektų šalinimo išlaidas.
Pažymėtina tai, kad ikiteisminėje stadijoje, o taip pat ir bylą nagrinėjant teisme, atsakovės nurodoma darbų trūkumų ir defektų šalinimo suma kito, nors darbų trūkumai visais atvejais nurodomi iš esmės analogiški. Atsakovė, reikalaudama priteisti iš ieškovės 6 095,39 Eur darbų trūkumų ir defektų šalinimo sumą, šį savo reikalavimą grindžia teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 nurodytais rangovo pagal Sutartį atliktų darbų trūkumais ir jų šalinimo kaštais, o priešieškinio reikalavimą dėl darbų trūkumų ir defektų šalinimo išlaidų sumažindama nuo 12 105,74 Eur iki 6 095,39 Eur, 2020 m. liepos 13 d. atlikto 4 597,62 Eur (su PVM) (10 693,00 Eur - 6 095,38 Eur) nuostolių įskaitymo dėl darbų trūkumų ir defektų šalinimo pagrįstumo neįrodinėjo. Todėl teismas daro išvadą, kad 4 597,62 Eur, atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal Sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 4 597,62 Eur (su PVM) sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu (CK 6.658 straipsnio 5 dalis).
Toliau teismas pasisako dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 6 095,39 Eur darbų trūkumų ir defektų šalinimo sumą, o tuo pačiu – ir dėl 2020 m. liepos 13 d. atsakovės atlikto atskaitymo 6 095,39 Eur sumai pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl dulkių nuvalymo nuo balkonų apačių, fasado nuvalymo, kitų smulkių defektų pašalinimo išlaidų
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139) (toliau – ir teismo ekspertizės aktas) nurodyta, jog ant ventiliuojamo fasado T. Kosčiuškos g. 15, Druskininkuose, plytelių vietomis matomas dulkių sluoksnis: dulkės matomos balkonų apatiniame plytelių paviršiuje, dulkių buvimas nustatytas perbraukus per plytelių paviršių ranka. Fasado vertikaliuose paviršiuose dulkių nesimatė (teismo ekspertizės akto 16 psl.). Teismo ekspertizės akte (18 psl.) teigiama, kad iš apžiūros metu nustatytos dulkių buvimo vietos (apatinėse balkonų dalyse) labiausiai tikėtina, kad buvo sumontuotos apdulkėjusios plytelės, kurios vėliau (įtvirtinus plyteles numatytoje padėtyje) nebuvo nuvalytos. Įprastai yra keliamas reikalavimas, kad atlikus plytelių apdailos darbus, plytelių paviršius būtų nuvalomas nuo dulkių, kitų nešvarumų. Praktiškai nenuvalytos dulkės nuo plytelių neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, siekiant ištaisyti šį defektą, reikia nuo balkonų apačių plytelių paviršiaus nuvalyti dulkes. Teismo eksperto S. Mitkaus nuomone, galimybė, kad fasadas apdulkėjo dėl kitų statybvietėje atliekamų darbų (aplinkos tvarkymo ir pan.), transporto priemonių, įrenginių keliamų dulkių, atmestinas. Tokiais atvejais fasadas dulkių sluoksniu pasidengia tolygiai (vertikalūs ir horizontalūs paviršiai). Tiriamuoju atveju fasadas buvo apdulkėjęs „dėmėmis“ ir tik horizontalūs paviršiai. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad defekto – apdulkėjusio balkonų apatinio plytelių paviršiaus – ištaisymo kaštai yra 147,14 Eur (be PVM) (teismo ekspertizės akto 37 psl.).
Iš teismo ekspertizės akto taip pat matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta: visame fasado plote žvelgiant į fasadus tam tikru kampu matomos dėmės ant plytelių; 2.4 buto dideliame balkone tarp plytelių matosi išlindę klijai, o mažesniame balkone viduje tarp dviejų plytelių matosi nenudažyta dalis metalinio vidinio profilio. Teismo eksperto S. Mitkaus teigimu, įprastai yra keliamas reikalavimas, kad užbaigus fasado apdailos darbus fasado paviršius turi būti švarus, neturi matytis jokių fasado ištepimų, klijų, sandariklių ar kitokių medžiagų likučių ant fasado, profiliai, ant kurių kabinamos plytelės, ir kurie matosi pro plytelių siūles, turi būti apdailinti vienodai., t. y. jų spalva žiūrint į plytelių tarpą neturi akivaizdžiai skirtis, plytelių tarpuose neturi matytis pašalinių medžiagų, klijų ar sandariklių likučių. Ant fasado matomos dėmės, tarp plytelių išlindę klijai, nenudažyta dalis metalinio vidinio profilio neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Siekiant ištaisyti šiuos defektus reikia išvalyti užterštas plytelių siūles, nudažyti nenudažytas metalinio profilio vietas, nuvalyti visą fasadą. Šių defektų šalinimo kaštai – 3 640,28 Eur (be PVM), juos sudaro: 0,18 Eur (be PVM) siūlių išvalymas, 0,12 Eur (be PVM) metalinių konstrukcijų smulkių paviršių dažymas, 3 638,98 Eur (be PVM) paviršių nuplovimas, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį, dirbant iš autobokštelio k9-1.15 (teismo ekspertizės akto 28, 32, 36-37 psl.).
Eksperto N. Beigos ekspertizės išvadoje (toliau – ir ekspertizės išvada) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 117-167) nurodyta, kad patikrinimo metu buvo matoma, kad poilsio pastato fasadas yra padengtas dulkių sluoksniu, ant fasado likę klijai nuo lipnios juostos, kuri buvo įrengta fasado plytelių montavimo metu, išteplioti langai (ekspertizės išvados 3 psl.).
Ieškovė su atsakovės priešieškinio reikalavimu atlyginti defekto – apdulkėjusio balkonų apatinio plytelių paviršiaus – ištaisymo kaštus (147,14 Eur be PVM) ir fasado paviršių nuplovimo, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį, kaštus (3 638,98 Eur be PVM ) nesutinka, nes, ieškovės teigimu, tokio susitarimo šalių sudarytoje Sutartyje nėra, o atsakovė visu darbų pagal Sutartį atlikimo laikotarpiu, esant objekte nenuimtiems pastoliams, tokio reikalavimo ieškovei nebuvo pareiškusi. Ieškovė taip pat nurodė, kad, ieškovei baigus darbus, prie pastato buvo atliekami aplinkos tvarkymo, kiti darbai, todėl pastato fasadas galėjo apdulkėti dėl kitų rangovų atliekamų darbų.
Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo atlyginti apdulkėjusio balkonų apatinio plytelių paviršiaus nuvalymo ir pastato fasado plokštumų nuplovimo išlaidas pagrįstumo, vertina ne tik ekspertizės išvadoje ir teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas apie įprastai tokio pobūdžio fasado įrengimo darbams keliamus reikalavimus, tačiau vertina ir tai, koks buvo šalių susitarimas šiuo klausimu sudarant Sutartį, ar šis klausimas iš viso buvo apspręstas šalių sudaryta Sutartimi, koks buvo šalių elgesys viso Sutarties vykdymo laikotarpiu, ar šalys tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnis), įgalinančią maksimaliai išvengti galimų nuostolių vykdant Sutartį, ginčų dėl darbų atlikimo. Minėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus.
Šalių sudarytos Sutarties priede – sąmatoje, kuri laikoma sudėtine Sutarties dalimi, fasado valymo darbai atskirai nėra aptarti (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 16). Ieškovė į bylą kartu su rašytiniais paaiškinimais (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 115-117) pateikė 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2 (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 118, 119, 121, 122), kurie, nors ir nėra užsakovo pasirašyti, tačiau apmokėti mokėjimo pavedimais pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 120, 123, 130). Atsakovė (užsakovas) nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovė pareiškė ieškovei pastabas (pretenzijas) dėl šiuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, kaip tai numatyta Sutarties 9.4 punkte. Priešingai, atliktų darbų akte Nr. 1 ir atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus atsakovė apmokėjo, todėl teismas daro tikėtiną išvadą, kad šiuose aktuose nurodyti darbai pagal Sutartį buvo atlikti tinkamai, be trūkumų, ir atsakovės priimti. Ieškovės į bylą pateiktas šalių atstovų pasirašytas 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3 (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 126) taip pat neabejotinai patvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodyti darbai užsakovo taip pat buvo priimti nenurodant pastabų (pretenzijų) dėl atliktų darbų trūkumų. Taigi, ventiliuojamo fasado įregimo darbai, nurodyti šioje pastraipoje minimuose atliktų darbų aktuose ir pažymose, atsakovės darbuotojų tikėtina buvo priimti, pastabų ir pretenzijų, kol dar nebuvo nuimti pastoliai, pastatyti prie atitinkamų plokštumų, atsakovė ieškovei nereiškė. Nors liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas D. R. apklausos metu teigė, jog pastabas dėl fasado nuvalymo ieškovės darbuotojams jis teikė žodžiu, ši jo nurodyta aplinkybė nėra patvirtinta kitais bylos duomenimis, nes, kaip minėta, šios pastabos, tiek vadovaujantis CK normomis, tiek ir Sutarties nuostatomis, turėjo būti įrašytos atliktų darbų aktuose. Šią liudytojo D. R. nurodytą aplinkybę paneigia ir atsakovės į bylą pateikti dokumentai dėl pastolių nuomos (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 90-120), iš kurių matyti, kad pastoliai nuo atskirų objekto plokštumų buvo nuimami palaipsniui, vėliausiai jie buvo demontuoti 2020 m. gegužės 11-12 dienomis, taigi, tuo metu, kai buvo demontuojami pastoliai, užsakovo techninis prižiūrėtojas D. R. jau turėjo būti pateikęs pastabas dėl darbų trūkumų, kurių ištaisymui, siekiant nedidinti šalių išlaidų, neabejotinai bus reikalingi pastoliai.
Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, jog pagal šalių sudarytos Sutarties 11.7 punkte įtvirtintas nuostatas, jeigu rangovas atlieka tam tikrą darbų etapą, tą etapą perduoda užsakovui atliktų darbų aktu, nuardo nuo fasado plokštumos pastolius ir ten daugiau nedaro jokių savo darbų, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui, o tai tik patvirtina, kad, net ir perdavus pagal Sutartį atliktus darbus etapais bei nuardžius nuo fasado plokštumų pastolius, šių darbų perdavimas iš esmės prilyginamas darbų perdavimui galutiniu atliktų darbų aktu, po ko atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui.
Bylos duomenys patvirtina, kad didelė dalis ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų, Sutarties priede (Sąmatoje) įvardintų kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“, užsakovo (atsakovės) buvo priimti surašant 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3, bei apmokėti, atliktų darbų aktuose nenurodant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (defektų) - dulkių nenuvalymo nuo balkonų apačių ir fasado nenuvalymo. Šiuos darbus priėmus, pastoliai buvo demontuoti. Todėl teismas daro išvadą, jog dėl likusių darbų (Sutarties priede (Sąmatoje) nurodytų kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“), nurodytų 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4 ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 19), atsakovės keliamos pretenzijos dėl dulkių nuo balkonų apačių nenuvalymo ir fasado nenuvalymo yra nepagrįstos ir neįrodytos, nes užsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia Sutartimi sutartų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui.
Šiame kontekste atskirai pažymėtina tai, kad, nors atsakovė teigia, jog visi pagal Sutartį atlikti darbai laikomi perduotais galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu (Sutarties 11.7 punktas), teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes atliktų darbų aktais (forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) perduotų darbų pakartotinai perduoti užsakovui nebereikia (Sutarties 9.1, 9.2 punktai). Minėta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu (CK 6.694 straipsnio 4), kuris sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymima, apie darbų trūkumus, nustatoma jų pašalinimo tvarka ir sąlygos, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas konkrečius akte nurodytus darbus, turi galimybę akte pažymėti apie jų trūkumus, o, to nepadaręs, praranda galimybę remtis perimtų darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, perduoti visi sutartyje sulygti statybos darbai ar jų dalis.
Šiuo konkrečiu atveju užsakovas -UAB „Milvinta“ ne tik priėmė rangovo pagal Sutartį atliktus darbus atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, bet juos ieškovei apmokėjo, pastabų ir pretenzijų dėl atliktų darbų (Sutarties priede (Sąmatoje) nurodytų kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“) Sutartyje nustatyta tvarka nepateikė, kaip ir tinkamai parengtų pastabų, kaip numatyta Sutarties 9.4 punkte, ieškovei nepateikė ir dėl galutinio atliktų darbų akto. Atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovės pagal Sutartį atlikti darbai (Sutarties priede (Sąmatoje) nurodyti kaip „Akmens masės plytelių įrengimas (kabliukais)“ ir „Akmens masės plytelių įrengimas (klijuojama)“) buvo atlikti be trūkumų, dėl ko atsakovės reikalavimas priteisti šio tariamo trūkumo šalinimo 3 786,12 Eur (be PVM) išlaidas (147,14 Eur + 3 638,98 Eur) bei šiai sumai 2020 m. liepos 13 d. atliktas atskaitymas (CK 6.658 straipsnio 5 punktas) iš ieškovei mokėtinos sumos yra nepagrįsti ir neteisėti.
Dėl teismo ekspertizės akte nurodytų 0,18 Eur plytelių siūlių išvalymo išlaidų ir 1,12 Eur metalinių konstrukcijų smulkių paviršių dažymo išlaidų ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl šių teismo eksperto S. Mitkaus nurodytų darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai ieškovei nepateikė.
CK 6. 662 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
Tiek 2.4 buto dideliame balkone tarp plytelių išlindę klijai bei mažesniame balkone viduje tarp dviejų plytelių esanti nenudažyta metalinio vidinio profilio dalis neabejotinai buvo pastebimi atliktų darbų perdavimo-priėmimo metu, t. y. yra akivaizdūs trūkumai, todėl atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas taip pat pažymi, kad, nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad profiliai, ant kurių kabinamos plytelės, ir kurie matosi pro plytelių siūles, turi būti apdailinti vienodai, t. y. jų spalva žiūrint į plytelių tarpą neturi akivaizdžiai skirtis, teismui nėra aišku, kuom remiantis teismo ekspertas S. Mitkus akte konstatavo, jog minimas profilis turėjo būti nudažytas, ir tai yra darbo trūkumas. Į bylą atsakovė nepateikė duomenų, jog ieškovė, atlikdama fasado įrengimo darbus pagal Sutartį, įsipareigojo profilius nudažyti, tokio pobūdžio darbas nėra nurodytas Sutarties priede (Sąmatoje). Todėl, teismo nuomone, šis teismo eksperto S. Mitkaus nurodytas trūkumas dėl profilio nudažymo laikomas nepagrįstu ir neįrodytu.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad 3 787,42 Eur (be PVM) (4582,78 Eur su PVM) (0,18 Eur + 1,12 Eur + 147,14 Eur + 3 638,98 Eur), atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal Sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 3 787,42 Eur (be PVM) (4582,78 Eur su PVM) sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas šiai sumai netenkintinas.
Dėl palangių įrengimo, plytelių kampų suvedimo, angokraščių plytelių įrengimo defektų pašalinimo ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių išlaidų
Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ 1 195,57 Eur (be PVM) palangių įrengimo defektų šalinimo išlaidas.
Ieškovė su šiuo atsakovės reikalavimu atlyginti nuostolius dėl 55 vnt. palangių permontavimo (1 195,57 Eur be PVM) nesutiko ir nurodė, kad palangės buvo pritvirtintos šalių bendru sutarimu nustatyta tvarka, tai patvirtina ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimas bei suderintas palangių tvirtinimo brėžinys.
Kaip matyti iš šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės techninis prižiūrėtojas D. R. 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniame laiške (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 21), informuodamas ieškovę dėl baigiamojo akto priėmimo, nurodė, jog baigiamasis aktas be kita ko bus priimtas tada, kai bus pakeistos palangės.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė UAB „Milvinta“ 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25) ieškovei nurodė, kad palangių tvirtinimo darbų defektų šalinimo kainą sudaro 4 266,33 Eur (pirmo-penkto aukšto palangės įstatytos į projektinę padėtį, tačiau nėra tinkamai pritvirtintos (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos) (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m). Ieškovei atsisakius ištaisyti šių darbų trūkumus, UAB „Milvinta“ iš ieškovės prašomos sumokėti sumos CK 6.658 straipsnio 5 dalies pagrindu įskaitė 4 266,33 Eur palangių tvirtinimo darbų trūkumų šalinimo išlaidas atsakovei (užsakovui) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30).
Priešieškinio pareiškimu (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139) atsakovė reikalavimą priteisti palangių įrengimo defektų šalinimo kaštus sumažino iki 3 147,57 Eur (be PVM) ir šį reikalavimą grindė eksperto N. Beigos 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperto išvada (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 117-140), kurioje nurodyta, kad patikrinimo metu apžiūrėjus sumontuotas langų išorines palanges matoma, kad išorinės palangės nėra sumontuotos ant standaus pagrindo (jos, veikiamos minimalios apkrovos, deformuojasi, lankstosi), vietomis matomi nesandarumai tarp palangių sujungimų ir pastato išorinių atitvarų. Eksperto N. Beigos teigimu, palangės, pastato eksploatacijos metu veikiamos stipresnio vėjo, lietaus, bus nesunkiai deformuojamos ir kels nepageidautiną barškėjimą (garsą), todėl sumontuotas išorines palanges (viso apie 142 bėginius metrus) privalu sumontuoti ant tvirto pagrindo ir jas gerai užsandarinti tam, kad lietaus vanduo nepatektų į išorinių pastato atitvarų vidų, šie darbai kainuotų 3 147,57 Eur (be PVM) (142 metrai po 22,166 Eur be PVM) (ekspertizės akto 5, 6, 14, 26, 27, 28, 29, 30, 35 psl.).
Sumažinusi priešieškinio reikalavimus, atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ ne 3 147,57 Eur (be PVM), bet 1 195,57 Eur (be PVM) palangių įrengimo defektų šalinimo išlaidas. Šį reikalavimą atsakovė grindžia 2021 m. sausio 25 d. teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139) pateikta išvada dėl palangių įrengimo trūkumų ir šių trūkumų šalinimo kaštų.
Teismo ekspertizės akte (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139) nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatyta: keturios pirmo aukšto palangių skardos yra per siauros, nevisiškai uždengia angokraštį; pirmame aukšte palangių skardos sujungtos nesandariai, tarp skardų yra tarpeliai, vietomis tarpeliuose matosi įstrigę spygliai, vienoje vietoje matosi vata; palangės linksta spaudžiant jas ranka, kai kuriose palangėse pirmame aukšte atsiradusios liekamosios deformacijos; visuose kituose aukštuose ranka paspaudus palangių skardas jos šiek tiek palinksta, patraukus ranką – atsistato į pradinę padėtį (teismo ekspertizės akto 19 psl.). Teismo eksperto S. Mitkaus teigimu, įprastai yra keliamas reikalavimas, kad palangių skardos būtų lygios, be įdubimų, kuriuose kauptųsi vanduo, palangių skardų sujungimai turi būti sandarūs, kad į tarpus nepatektų krituliai, vanduo. Palangės turi būti užvestos ant angokraščio visame angokraščio plotyje, neturi matytis neuždengtų angokraščio (sienos) dalių, pro kurias į sienos konstrukciją galėtų patekti krituliai. Nuo žemės paviršiaus lengvai pasiekiamos palangės, neapsaugotos nuo smūgių ir netinkamo naudojimo, neturi deformuotis veikiamos galimo poveikio (ant jų atsisėdus, užlipus ir pan.). Apibendrinęs tyrimo metu nustatytas aplinkybes teismo ekspertas S. Mitkus padarė išvadą, kad pirmojo aukšto palangių įrengimas neatitinka įprastai tos rūšies darbams keliamų reikalavimų. Teismo eksperto S. Mitkaus teigimu, siekiant ištaisyti nustatytus defektus, reikia išmontuoti ir iš naujo tinkamai sumontuoti visas pirmo aukšto palanges – 55 metrus, šio defekto šalinimo kaštus sudaro 1 195,57 Eur (be PVM) (teismo ekspertizės akto 24, 36, 37 psl.).
Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės nurodomi palangių įrengimo pastate trūkumai ir jų šalinimo kaštai kito. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovei UAB „Lakedė“ nusiuntus atsakovei UAB „Milvinta“ atliktų darbų aktą Nr. 4 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4, baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 18-20), atsakovės techninis prižiūrėtojas D. R. 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku atsakė, jog turi būti pakeistos palangės. 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė nurodo, jog pirmo-penkto aukšto palangės įstatytos į projektinę padėtį, tačiau nėra tinkamai pritvirtintos (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos) (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m), šio defekto šalinimo kainą sudaro 4 266,33 Eur. Po to, kai teisme buvo iškelta nagrinėjama civilinė byla, atsakovė priešieškinyje nurodė, jog palangių įrengimo defektų šalinimo kaštus, kaip nurodyta eksperto N. Beigos ekspertizės akte, sudaro 3 147,57 Eur (be PVM). Patikslintu priešieškiniu atsakovė nuostolių dėl palangių įrengimo defektų šalinimo sumą sumažino iki teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte nurodytos 1 195,57 Eur (be PVM) sumos.
Teismas, įvertinęs atsakovės ieškovei 2020 m. gegužės 27 d. elektroniniame laiške ir 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje nurodytas pastabas (pretenzijas) dėl palangių įrengimo trūkumų ir jų šalinimui reikalingos sumos (4 266,33 Eur) įskaitymo iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, daro išvadą, jog šios pretenzijos neatitinka Sutarties 9.4 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. pateiktos netinkamai. Nėra aišku, dėl kokių palangių įrengimo trūkumų ir kurios konkrečiai palangės turėjo būti pakeistos, kodėl dėl netinkamo palangių pritvirtinimo (turėtų būti priklijuotos arba prisuktos), kaip teigiama 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje, defekto šalinimo kainą sudaro 4 266,33 Eur (142,56 bėginiai metrai po 29,92 Eur/m). Pažymėtina tai, kad į bylą buvo pateiktas, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės darbuotojas D. R., šalių suderintas palangės įrengimo mazgas (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 18 (2 psl.), t. 4, b. l. 26, 27), o taip pat fotonuotraukos su palangių lankstiniais iš skardos (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 15-17). Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti ieškovės darbuotojas V. M. ir atsakovės techninis prižiūrėtojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palangių lankstiniai iš skardos ir palangių įrengimo mazgas šalių buvo suderinti. Kalbant apie palangių įrengimo trūkumus, bylos nagrinėjimo teisme eigoje atsakovės darbuotojas D. R. nurodė, kad palangės nebuvo prisuktos varžteliais, kurie buvo pažymėti šalių suderintame palangių įrengimo mazge, todėl nesuprantama, kodėl 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje palangių trūkumo dėl netinkamo jų pritvirtinimo (prisukimo) kaina nurodoma 29,92 Eur už metrą, o ne varžtelio prisukimo kaina.
Eksperto N. Beigos ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad palangių įrengimo defektų šalinimo išlaidas sudaro 3 147,57 Eur (be PVM), nes išorines palanges (viso apie 142 bėginius metrus) privalu sumontuoti ant tvirto pagrindo ir jas gerai užsandarinti tam, kad lietaus vanduo nepatektų į išorinių pastato atitvarų vidų, teismas vertina kritiškai ir ja nesivadovauja, nes ekspertizės akte nėra nurodyta, kokių konkrečiai normatyvinių statybos dokumentų ir Sutartimi nustatytų (šalių suderinto mazgo) reikalavimų nesilaikė rangovas, atlikdamas palangių įrengimo darbus.
Lygiai tas pats pasakytina ir apie teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl palangių įrengimo darbų trūkumų ir jų šalinimo kaštų, nes teismo ekspertizės akte nebuvo vertinamas šalių suderintas palangių įrengimo mazgas ir rangovo pagal Sutartį atliktų palangių įrengimo darbų atitikimas šalių suderintiems reikalavimams.
Vertinant teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl netinkamo pirmo aukšto palangių įrengimo pažymėtina tai, kad šalys į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog šalys buvo suderinusios skirtingus pirmo aukšto ir kitų aukštų palangių įrengimo mazgus, skirtingos kokybės skardas. Todėl nesuprantama, kodėl teismo ekspertas S. Mitkus teismo ekspertizės akte nurodo, jog nustatyti tik pirmo aukšto palangių įrengimo trūkumai, tačiau palangių defektų kituose pastato aukštuose nenustatyta – ranka paspaudus palangių skardas jos šiek tiek palinksta, patraukus ranką – atsistato į pradinę būklę. Vien tik teismo eksperto S. Mitkaus nurodymas, jog pirmo aukšto palangėms taikomi skirti reikalavimai nei kitų aukštų palangėms, ieškovės atliktų darbų trūkumų dėl pirmo aukšto palangių įrengimo nepagrindžia ir neįrodo, nes, kaip minėta, konstatuojant darbų trūkumus, turi būti įvertinti normatyvinių statybos dokumentų ir Sutartimi nustatytų reikalavimų pažeidimai. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove buvo suderinusi palangių įrengimo mazgą, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai D. R., V. M., iš dalies – ir M. U., todėl tiek rangovas, atlikdamas darbus, tiek užsakovas, priimdamas atliktus darbus, privalėjo šio susitarimo laikytis.
Teismo posėdžio metu ieškovės darbuotojas V. M. parodė, jog šalių suderintame palangių įrengimo mazge (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 27) nurodytas varžtelis palangių tvirtinimui nebuvo įsuktas, nes su atsakovės techniniu prižiūrėtoju šis klausimas buvo suderintas žodžiu – D. R. nurodymu dėl estetinio vaizdo varžtelis nebuvo sukamas. Liudytojo V. M. ir ieškovės atstovo E. Daugėlos teigimu, atsakovė visu palangių įrengimo darbų atlikimo laikotarpiu pritvirtinti palanges varžteliais nereikalavo. Kaip teigia E. Daugėla, jei atsakovė prisukti varžtelius būtų pareikalavusi tuo metu, kai buvo pastoliai, ieškovė nesunkiai ir nedidelėmis sąnaudomis šį darbą būtų atlikusi. Šias V. M. ir E. Daugėlos nurodytas aplinkybes patvirtina tai, kad didelė dalis ieškovės pagal Sutartį atliktų palangių įrengimo darbų užsakovo (atsakovės) buvo priimti surašant 2020 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 1, 2020 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2, 2020 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 3 ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 3, bei apmokėti, atliktų darbų aktuose nenurodant pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų (defektų). Ieškovės pagal Sutartį atliktų ir atsakovės priimtų palangių įrengimo darbų kiekiai nurodyti ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 118-119, 121-122, 125-126, 128-129, 130, 133, -140) bei išanalizuoti ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 115-117). Šiuos darbus priėmus, pastoliai buvo demontuoti. Todėl teismas daro išvadą, jog dėl likusių ieškovės atliktų palangių įrengimo darbų, nurodytų 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų akte Nr. 4 ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 19), atsakovės keliamos pretenzijos dėl netinkamo palangių pritvirtinimo yra nepagrįstos ir neįrodytos, nes, kaip minėta, užsakovas negali kelti skirtingų reikalavimų ta pačia Sutartimi sutartų ir suderintų darbų, atliekamų skirtingais etapais, atlikimui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu, jei jis ir būtų nustatytas (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl atsakovės prašomų priteisti iš ieškovės teismo ekspertizės akte (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139) nurodytų plytelių kampų suvedimo (fasado plytelių permontavimo) 23,38 Eur (be PVM) išlaidų, angokraščių plytelių permontavimo 15,59 Eur (be PVM) ir dulkių nuvalymo nuo vamzdžių 15,54 Eur (be PVM) išlaidų (teismo ekspertizės akto 25-28, 87-35 psl.) ieškovė nurodė ir teismas su tuo sutinka, kad atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl šių teismo eksperto S. Mitkaus nurodytų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai ieškovei nepateikė, todėl atsakovė, nepareiškusi pastabų (pretenzijų) ieškovei dėl šių darbų trūkumų Sutartyje nustatyta tvarka, netenka teisės remtis šių trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad 1 250,08 Eur (be PVM) (1512,60 Eur su PVM) (1195,57 Eur + 23,38 Eur + 15,59 Eur + 15.54), atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal Sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 1250,08 Eur (be PVM) (1512,60 Eur su PVM) sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas šiai sumai netenkintinas.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti baudą
Atsakovė -UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Lakedė“ 9 565,21 Eur baudą (5 proc. nuo bendros 191 304,17 Eur rangos darbų kainos be PVM). Šį reikalavimą atsakovė grindžia Sutarties 13.4 punktu ir ieškovės vienašališku atsisakymu vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, atsisakant pašalinti darbų trūkumus ir užbaigti darbus.
Ieškovė su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodydama,kad pagrindo priteisti baudą nėra.
Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties 13.4 punkto nuostatų, šalys šiuo punktu susitarė, jog užsakovui nutraukus Sutartį dėl 13.1.1-13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių arba rangovui vienašališkai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, rangovas privalo atlyginti užsakovui visas dėl nutraukimo ar atsisakymo susidariusius nuostolius ir sumokėti vienkartinę baudą, lygią 5 proc. bendros rangovo darbų vertės pagal šią Sutartį. Ši bauda laikoma minimaliais Užsakovo turėtais nuostoliais dėl Sutarties nutraukimo.
Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovė nutraukė Sutartį dėl 13.1.1-13.1.3 punktuose nurodytų priežasčių ar vienašališkai atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Todėl teismui konstatavus, jog ieškovė darbus pagal Sutartį atliko ir juos tinkamai perdavė atsakovei (užsakovui), atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 9 565,21 Eur baudą yra laikomas neįrodytu ir netenkinamas.
Dėl atsakovės atlikto įskaitymo dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių teisėtumo
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 6 919,79 Eur sumai dėl per didelių, kaip nurodė atsakovė, sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Milvinta“ 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25) nurodė, kad užsakovas nesutinka su rangovo nurodytais ir paskaičiuotais šių medžiagų kiekiais („Kronšteinai 210mm“, „Minkšta vata 150 mm“, „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“.Todėl UAB „Milvinta“ iš ieškovės prašomos sumokėti sumos CK 6.658 straipsnio 5 dalies pagrindu įskaitė 6 919,79 Eur atsakovei (užsakovui) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30).
Šalių sudarytos Sutarties 11.1 punkte nustatyta, kad galutinė darbų kaina nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, vadovaujantis vienetiniais įkainiais (Sutarties 11.1 punktas). Ieškovė nurodė ir į bylą pateikė rašytinius įrodymus, teigdama, kad faktiniai pagal Sutartį atliktų darbų kiekiai buvo pateikti išpildomojoje dokumentacijoje, kurią pasirašė atsakovės atstovai, ir juodraščiuose, kuriuose nurodyti ir suderinti medžiagų kiekiai (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 72-79). Atsakovė darbų atlikimo metu ir iki 2020 m. birželio 24 d. pareiškimo-pretenzijos pateikimo dienos pretenzijų dėl naudojamų medžiagų kiekių nereiškė. 2020 m. birželio 24 d. pareiškime-pretenzijoje atsakovė jokių tikslių neatitikimų įrodymų (skaičiavimų, nuotraukų, dokumentų) nenurodė. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad atsakovės pateiktas reikalavimas ir atliktas atskaitymas 6 919,79 Eur sumai yra nepagrįstas.
Eksperto N. Beigos ekspertizės išvadoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 117-167) nurodyta (ekspertizės išvados 7-8 psl.), kad tyrimo metu techninis prižiūrėtojas D. R. pateikė darbų suvestinę lentelę (lentelė pridedama paveiksle Nr. 1), kurioje nurodoma, kad faktiškai sunaudotų medžiagų kiekis nesutampa su kiekiu, nurodytu rangovo pateiktame atliktų darbų sąraše. Techninio prižiūrėtojo D. R. pateiktoje suvestinėje lentelėje nurodyti sekantys ginčijami darbų kiekiai: „Kronšteinai 210 mm“ - 1090,37 (ieškovės skaičiavimu) ir 881,4 (atsakovės skaičiavimu); „Minkšta vata 150 mm“ – 971,46 (ieškovės skaičiavimu) ir 868,7545 (atsakovės skaičiavimu); „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“- 1594,28 (ieškovės skaičiavimu) ir 1514,051 (atsakovės skaičiavimu). Eksperto N. Beigos nuomone, vertinant techninio prižiūrėtojo aiškinimą, projektinę dokumentaciją ir skaičiavimus, galima prieiti išvadą, kad sunaudoti statybinių medžiagų kiekiai, nurodyti techninio prižiūrėtojo skaičiavimų lentelėje, yra teisingi (pagal faktą). Skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo. Pažymėjo, kad kronšteinus skaičiuoti pagal išorinės apdailos medžiagos kiekius yra visiškai nelogiška, nes kronšteinai montuojasi tik nedideliame fasado plote. Fakte patikrinti medžiagų kiekių galimybės nebuvo, nes medžiagos buvo panaudotos atliekant paslėptus darbus. Eksperto N. Beigos teigimu, rangovas privalo atsižvelgti į teisėtus techninio prižiūrėtojo nurodymus, reikalavimus ir atliktų darbų akte nurodyti faktinius sunaudotų medžiagų kiekius.
Tačiau teismas su aukščiau nurodytomis eksperto N. Beigos išvadomis nesutinka dėl žemiau nurodomų priežasčių.
Ekspertas N. Beiga, pateikdamas išvadą dėl UAB „Milvinta“ ginčijamų ieškovės nurodomų pagal Sutartį atliktų darbų kiekių, vertino techninio prižiūrėtojo D. R., kuris yra ginčo šalies UAB „Milvinta“ darbuotojas, paaiškinimus, skaičiavimus, tačiau šių paaiškinimų ir skaičiavimų, išskyrus eksperto nurodytą D. R. pateiktą suvestinę lentelę su joje nurodytais galutiniais skaičiais, prie ekspertizės akto nepridėjo. Negana to, pats ekspertas N. Beiga jokių pastato matavimų ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų neatliko, kitaip tariant, techninio prižiūrėtojo D. R. pateiktų ginčijamų darbų kiekių ekspertas N. Beiga nepatikrino. Todėl eksperto N. Beigos ekspertizės akte pateikta išvada, kuomet jis siūlo vadovautis tik ginčo šalies techninio prižiūrėtojo D. R. pateikta lentele dėl darbų kiekių, yra nepatikima ir ja vadovautis nėra pagrindo. Sutiktina, jog rangovas privalo atsižvelgti į teisėtus techninio prižiūrėtojo nurodymus, reikalavimus ir atliktų darbų akte nurodyti faktinius sunaudotų medžiagų kiekius, tačiau techninis prižiūrėtojas reikalavimų ir nurodymų teisėtumą turi pagrįsti, kas šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, nebuvo padaryta.
Teismo ekspertizės akte Nr. 21-05 (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 53-139), pasisakant apie šalių ginčijamus darbų kiekius, nurodyta, kad civilinėje byloje yra pateikti fasadų brėžiniai (schemos) su ranka įrašytais skaičiavimais. Šių skaičiavimų teismo ekspertizės metu nebuvo galima iššifruoti, įvertinti jų teisingumą. Nėra aišku, kokie tai skaičiavimai, kiek skaičiavimuose nurodyti duomenys atitinka (ar atitinka) faktinę situaciją. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad dėl daugumos atliktų darbų aktuose užfiksuotų duomenų tarp šalių ginčo nėra. Teismo ekspertas nustatė tokias ginčijamų kiekių reikšmes, kad tarp paskirų duomenų nebūtų prieštaravimų. Teismo eksperto vertinimu, tokiu būdu nustatyti darbų kiekiai galėtų būti vertinami kaip labiausiai tikėtini (teismo ekspertizės akto 37-42 psl.).
2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu ekspertas Sigitas Mitkus paaiškino, jog teismo ekspertizės akte pateikti kiekiai buvo apskaičiuoti nesivadovaujant Sutarties 1 priede šalių sutarta kiekių apskaičiavimo tvarka. Todėl daroma išvada, kad ekspertas Sigitas Mitkus, sudarinėdamas kiekių sąmatą, vadovavosi savo pasirinkta kiekių apskaičiavimo metodika, kurios principai skiriasi nuo Sutarties 1 priede nustatytos kiekių apskaičiavimo tvarkos. Aplinkybę, jog skirtumas dėl medžiagų kiekių atsiranda dėl skirtingo šalių skaičiavimo metodikų taikymo, ekspertizės išvadoje nurodė ir ekspertas Nerijus Beiga.
Iš Sutarties 1 priedo „Sąmata“ matyti, kad joje antra pastaba nurodyta, jog sąmata tikslinama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kiekiai skaičiuojami pagal galutines apdailos medžiagos išorinius matmenis. Šis priedas yra rangos sutarties sudėtinė dalis. Ieškovė nurodė, kad tuo atveju, jei Sutartimi būtų sulygta dėl kitokios darbų kiekių skaičiavimo metodikos (pavyzdžiui, metodologijos, kurią naudoja atsakovė ar ekspertas S. Mitkus), ieškovė būtų taikiusi kitus, nei šiuo metu Sutartimi sutartus, įkainius. Ieškovės teigimu, kitokios metodologijos, nei nustatyta Sutartimi, taikymas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, o atsakovė galimai be jokio teisinio pagrindo praturtėtų ieškovei mažintinos mokėtinos sumos dydžiu. Teismas sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos rangos sutartį, susitarė dėl medžiagų kiekių skaičiavimo metodologijos, savo susitarimą patvirtino parašais, todėl ši metodologija gali būti pakeičiama tik bendru ieškovės ir atsakovės susitarimu pagal Sutartyje nustatytą tvarką. Atsakovės atstovės advokatės S. Žukauskienės teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad Sutarties I priede „Sąmata“ nurodytas kiekių skaičiavimo pagal galutinės apdailos medžiagos išorinius matmenis būdas turi būti taikomas tik skaičiuojant akmens masės plytelių įrengimo kiekius, yra nelogiškas, nes pastarieji kiekiai ir taip yra skaičiuojami pagal išorinius matmenis, tam atskiro šalių susitarimo dėl kiekių skaičiavimo metodikos nereikėjo. O tai patvirtina, jog šiuo susitarimu šalys susitarė dėl visų pagal Sutartį atliktų darbų kiekių skaičiavimo metodikos pagal galutinės apdailos medžiagos išorinius matmenis.
Ieškovė kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė detalią sunaudotų medžiagų skaičiavimo lentelę (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 31), kurią, kaip nurodė ieškovė, ji buvo pateikusi ir atsakovei. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 86-94) ieškovė nurodė, kad atsakovės ginčijamų pagal Sutartį atliktų darbų kiekiai ir jų apskaičiavimo pagrindimas buvo pateikti ieškinio prieduose (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 76-79). Ieškovės teigimu, minėtuose puslapiuose yra pateikiami kiekvieno fasado (pastato sienų, kurių buvo keturios) kiekiai, dėl to, siekiant apskaičiuoti galutinius kiekius, reikia sudėti kiekvieno fasado (sienos) atitinkamas pozicijas, pavyzdžiui, pozicijos „Minkšta vata 150 mm“ kiekiai apskaičiuojami sudedant fasadų 5-1, F-A, A-F, 1-5 kiekius, atitinkamai – 225,19 m2+283,41 m2+203,65 m2+259,21 m2 - viso 971,46 m2, pozicijos „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“ kiekiai apskaičiuojami sudedant fasadų 5-1, F-A, A-F, 1-5 kiekius, atitinkamai 333,92 m2+518,41 m2+355,32 m2+386,63 m2 - viso 1594,28 m2. Ieškovė taip pat pateikė šių skaičiavimų supaprastintą pagrindimą (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 80-84). Kartu su šiais rašytiniais paaiškinimais pateiktame priede, tiek ieškinio 24 priede nurodytų pozicijų „Minkšta vata 150 mm“ ir „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“ kiekiai sutampa. Ieškovės teigimu, Sutartyje naudojama metodologija – kiekių skaičiavimas pagal galutinės apdailos medžiagos išorinius matmenis - gali būti labai paprastai patikrinama: nurodyti kiekiai gali būti perskaičiuojami nuvykus į Sutarties objekto vietą ir šį pakartotinai išmatavus.
2021 m. gruodžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas atsakovei pasiūlė pateikti teismui pastato, kuriame pagal Sutartį ieškovė atliko rangos darbus, matavimus ir jų pagrindu atliktus detalius skaičiavimus, kuriais atsakovė įrodinėja 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atlikto įskaitymo 6 919,79 Eur sumai dėl per didelių, kaip nurodė atsakovė, sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsakovė UAB „Milvinta“ pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 150), kuriuose nurodė, kad UAB „Milvinta“, priimdama darbus pagal rangos sutartį, fasado kiekių skaičiavimą atliko vadovaujantis projektu ir fasado įrengimo mazgais, kuriuos pateikė rangovas. Atsakovės teigimu, fasado apdailos plytos buvo skaičiuojamos pagal faktiškai atliktus darbus, apmatuojant pastatą iš išorės - pagal fasado įrengimo mazgus fasadinė apdailos plytelė yra atitolusi nuo mūro sienos 24 cm. Fasado kronšteinų kiekis buvo skaičiuotas pagal pastato išorinių mūrinių sienų plotą. Pagal fasado įrengimo mazgus, fasado apdailinė plytelė nuo mūro sienos yra atitolusi apie 24 cm, todėl atitinkamai fasado kronšteinų plotas gaunasi mažesnis, negu fasado plytelių plotas. Fasado izoliacinė medžiaga „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama tiesiogiai prie mūro sienos. Pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Minkšta vata 150mm“ išorinė plokštuma yra atitolusi apie 15 cm nuo mūro sienos, todėl atitinkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų. Fasado izoliacinė medžiaga „Priešvėjinė“ pagal fasado įrengimo mazgus yra montuojama prie „Minkšta vata 150mm“ pagal fasado įrengimo mazgus, šiluminė izoliacijos „Priešvėjinė“ išorinė plokštuma yra atitolusi apie 18 cm nuo mūro sienos, todėl atitinkamai jos kiekis yra didesnis negu kronšteinų. Fasado karkasas priimamas, kad yra atitolęs nuo mūrinių sienų tiek pat, kiek ir fasadinė plytelė (24 cm).
Atsakovė, pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus, nepateikė teismui detalių pastato matavimų ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų, kuriuos būtų galima sulyginti su ieškovės į bylą pateiktais brėžiniais, juose nurodytais matavimais ir atliktais skaičiavimais, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose dar ir nurodė šalių sudaryta Sutartimi neaptartą kiekių skaičiavimo metodiką.
Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktoje lentelėje (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 149) neatitikimai yra matomi prie pozicijų: „Kronsteinai 210 mm“, „Minkšta vata 150mm“, „Priešvėjinė (išorinė) 30 mm“. Atsakovės teigimu, šie kiekių skirtumai atsiranda dėl to, jog skaičiuojant darbų kiekius pagal atsakovės pateiktą metodologiją, reikia įvertinti įrengtos medžiagos atstumą nuo mūro sienos. Tačiau teismui, kaip ir ieškovei, nėra aišku, kodėl likusių pozicijų („Kronšteinai 80mm“, „Kronšteinai 180 mm“, „Minkšta vata 120mm“, „Minkšta vata 100mm“, „Priešvėjinė 30mm“, „Angokraščių plytelės“, „Rein zink“, „Skarda“) kiekiai sutampa ir atsakovė jų neginčija, nors nurodyti ir atsakovės neginčijami kiekiai yra apskaičiuoti pagal galutines apdailos medžiagos išorinius matmenis. Teismas sutinka ir su ieškovės nurodytu argumentu, jog atsakovės pozicija dėl kiekių skaičiavimo yra nenuosekli, kadangi didžiąją dalį darbų kiekių atsakovė skaičiuoja pagal Sutartyje nustatytą metodologiją (kiekius apskaičiuojant pagal galutines apdailos medžiagos išorinius matmenis) ir jų neginčija, o likusius – atsakovės ginčijamus kiekius - pagal savo sugalvotą metodologiją.
Ieškovė nurodė, jog Sutarties vykdymo metu šalys derino atliktų darbų kiekius, kuriuos ieškovė skaičiavo vadovaujantis Sutarties 1 priede nustatyta metodologija. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 146-156). Ieškovės teigimu, iki 2020 m. gegužės 21 d. pateikiant atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 4 (Forma Nr. 2 ir Forma Nr. 3) ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, ieškovė ir atsakovė buvo suderinę ir patvirtinę tris atliktų darbų aktus, kuriuose kiekiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis Sutarties 1 priede įtvirtinta kiekių apskaičiavimo metodologija. Šiuose aktuose nurodyti atlikti ir perduoti darbai atsakovės buvo apmokėti (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 118-130).
Ieškovės teigimu, ji su atsakove lygiai tokia pačia kiekių apskaičiavimo tvarka derino ir atliktų darbų aktą Nr. 4. Tai patvirtina 2020 m. gegužės 13 d. ieškovės darbuotojo M. U. atsakovės darbuotojui D. R. siųstas elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, kad D. R. M. U. nurodė, jog atliktų darbų akte nebuvo nurodyti kabliukai. Daugiau pastabų atliktų darbų aktui Nr. 4 D. R. neturėjo. M. U., atsižvelgdamas į tai, atsakovei pateikė pakoreguotą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir galutinį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 37-38).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovė, nepateikdama teismui detalių matavimų ir jų pagrindu atliktų skaičiavimų dėl atsakovės ginčijamų ieškovės nurodytų pagal Sutartį atliktų darbų ir medžiagų kiekių, neįrodė 2020 m. liepos 13 d. UAB „Milvinta“ atlikto atskaitymo 6 919,79 Eur sumai dėl per didelių sunaudotų medžiagų ir darbų kiekių, pagrįstumo ir teisėtumo, todėl 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 6 919,79 Eur sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Atskirai pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės ginčijamų ieškovės nurodomų pagal Sutartį atliktų darbų ir medžiagų kiekių, eksperto N. Beigos ekspertizės išvadoje ir teismo eksperto S. Mitkaus teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis dėl šių darbų kiekių nesivadovauja, nes išvados minimuose aktuose pateiktos neatlikus detalių matavimų ir skaičiavimų pagal Sutartyje nustatytą metodologiją.
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė pastabų (pretenzijų) dėl per didelių, atsakovės nuomone, darbų ir medžiagų kiekių, Sutarties 9.4 punkte nustatyta tvarka, tinkamai ieškovei nepareiškė.
Dėl atsakovės atlikto delspinigių atskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti delspinigius
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Milvinta“ atstovė advokatė S. Žukauskienė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30) ieškovei UAB „Lakedė“ pranešė, kad atsakovė iš ieškovei už atliktus pagal Sutartį darbus mokėtinos 52 205,67 Eur sumos, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įskaito ieškovės užsakovui mokėtiną 4 251,45 Eur delspinigių sumą. 2020 m. birželio 24 d. atsakovės pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25) nurodyta, kad 4 251,45 Eur paskaičiuoti vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, iki pareiškimo-pretenzijos surašymo dienos (2020 m. birželio 24 d.).
Priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139) atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 330,20 Eur delspinigių. Nurodė, jog ieškovė darbus pagal Sutartį privalėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė darbus atlikti vėlavo, bei vadovaujantis Sutarties 12.1 punktu, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 10 330,20 Eur delspinigius (191 304,17 Eur (sutarties kaina be PVM) x 0,03 proc. = 57,39 Eur/dieną x 30 dienų = 1 721,39 Eur/mėn. x 6 mėn. = 10 330,20 Eur).
Patikslintu priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 149-153) atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 10 330,20 Eur delspinigių, skaičiuojamų už 12 mėn. laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d.
Ieškovė su atsakovės reikalavimu priteisti 10 330,20 Eur delspinigių nesutinka, prašo jo netenkinti, teigdama, kad darbus pagal Sutartį vėlavo atlikti dėl atsakovės veiksmų, perduodant ieškovei netinkamai paruoštą darbų frontą, dokumentaciją, neoperatyviai sprendžiant darbų atlikimo metu iškilusius klausimus ir pan.
Ieškovė teigia, kad pagal Sutarties 4.2 punktą, darbų pradžia buvo nustatyta 2019 m. gruodžio 2 d. Tačiau atsakovė pirmuosius brėžinius su fasado plytelių išdėstymu ieškovei pateikė tik 2019 m. gruodžio 17 d., paskutinius – 2020 m. sausio 24 d., nors Sutarties 4.1. punkte aiškiai nurodyta, kad užsakovas iki darbų pradžios rangovui privalo perduoti parengtą, suderintą ir patvirtintą, sutarties vykdymui reikalingą dokumentaciją. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad rangovas peržiūri bei susipažįsta su pateikta dokumentacija per 15 darbo dienų, todėl, ieškovės teigimu, ieškovė pirmuosius brėžinius gavo 2020 m. sausio 15 d., o paskutinius brėžinius gavo 2020 m. vasario 14 d. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovė privalėjo ieškovei atsiųsti parengtą, suderintą ir patvirtintą dokumentaciją, tinkamai parengtus brėžinius su plytelių išdėstymu ant fasado plokštumos, o ne padrikus eskizus, kuriuos atsakovė atsiuntė ne ieškovės darbų vadovui ar kitam vadovaujančiam asmeniui, bet ieškovės darbininkui.
Ieškinyje taip pat nurodė, kad darbų frontas nebuvo paruoštas taip, kad ieškovė galėtų vykdyti jai pavestus darbus be trikdžių. Ieškovės teigimu, būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbams atlikti yra langų sumontavimas. Ieškovė nuotraukose užfiksavo, kad iki 2020 m. vasario 18 d. nebuvo pilnai sumontuoti visi langai net ir tose vietose, kuriose dirbo ieškovės darbuotojai. 2020 m. sausio 14 d. darytose nuotraukose matosi, kad langai nesumontuoti (nuotraukos Nr. 1-4), ant pastolių dirba langų montuotojai (nuotraukos Nr. 5-6). 2020 m. sausio 21 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 7-10) matosi, kad langai nesumontuoti, rėmai nepritvirtinti. Ieškovė pažymėjo, kad šiose nuotraukose užfiksuota vieta, kurią atsakovė nurodė laiškuose, priekaištaudama, jog nėra mazgų ties 6-o aukšto vitrininiais langais. 2020 m. sausio 23 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 11-12) matosi, kad nėra langų ir suformuotas balkonas (apibraukta), 2020 m. vasario 11 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 13-14) ir 2020 m. vasario 18 d. nuotraukose (nuotraukos Nr. 15-16) taip pat matosi, kad langai nesumontuoti.
Ieškovė taip pat nurodė, kad darbų frontas nebuvo paruoštas dėl to, jog nebuvo paruošti brėžiniai, nebuvo konstrukcinių sprendimų, kaip bus įrengiamas ventiliuojamas fasadas šešto aukšto vitrininių langų zonose, nebuvo apšiltinta balkonų cokolinė zona (viena iš esminių sąlygų įrengiant ventiliuojamą fasadą). Dėl nurodytų priežasčių ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos nuosekliai vykdyti jai pavestus darbus, teko darbus atlikti dalinai, persikelti į kitas darbų zonas ir tik po kurio laiko pavykdavo grįžti užbaigti pradėtus darbus.
Ieškovė taip pat teigia, kad darbų vėlavimą lėmė ir tai, jog atsakovė nesiėmė greitai spręsti problemų, atsiradusių tuo metu, kai ieškovė objekte atliko darbus. Tai patvirtina šios aplinkybės:
1) 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė iškėlė klausimą dėl balkonų cokolinės dalies šiltinimo XPS tipo polistirenu. Šio klausimo sprendimas buvo rastas tik 2020 m. sausio 3 d. - organizuoti ir vykdyti nurodytus šiltinimo darbus nusprendė atsakovė;
2) 2020 m. sausio 9 d. atsakovė į ieškovės pateiktą klausimą dėl ventiliuojamo fasado ties šešto aukšto vitrininiais langais darbų atlikimo atsakė: „Šią savaitę ketvirtadienį bus sumontuoti vitrinų rėmai į projektinę padėtį, tada galėtume apsižiūrėti, koks mazgas čia labiausiai tinka...“. Tai, ieškovės teigimu, parodo, kad atsakovė ne tik neturėjo reikiamo projekto, bet ir nebandė kuo greičiau išspręsti iškilusių problemų ir išsiaiškinti kilusių klausimų. Tai įrodo ir faktas, kad tik 2020 m. sausio 22 d., kai jau buvo sumontuota dalis vitrinų, atsakovė pradėjo konstruktyviai spręsti iškilusį klausimą. Ieškovė taip pat paminėjo situaciją, kuomet į ieškovės iškeltą klausimą dėl ventiliuojamo fasado ties evakuacine laiptine įrengimo atsakovė pateikė atsakymą, jog „galima patikslinti šį mazgą, kai bus evakuacine laiptinė“;
3) aplinkybę, kad atsakovė neturėjo projektinės dokumentacijos, įrodo atsakovės komentaras, kad „<...> laukiu iš jūsų patikslintų fasado išmatavimų, plytelių išdėstymo patikslinimui <...>“. Ieškovė pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Sutarties apimtį, ieškovė įsipareigojimo atlikti fasado matavimų tam, kad atsakovė galėtų parengti projektinę dokumentaciją, neturėjo. Visgi, ieškovė geranoriškai, siekiant greitesnio ir sklandesnio darbų vykdymo, pateikė atsakovei matavimus, negaudama už tai jokio atlygio. Šis atsakovės noras buvo pareikštas tik 2020 m. sausio 10 d.;
4) pagal Sutartį (Sutarties priedas Nr.1, pastaba Nr. 1) apdailos plyteles ir tvirtinimo kabliukus turėjo tiekti atsakovė, tačiau 2020 m. sausio 15 d. atsakovė pareiškė, kad kabliukų neturi ir jų tiekti nežada. Šią problemą šalims pavyko išspręsti tik 2020 m. sausio 20 d., atsakovei nusprendus, kad ji sumokės už tvirtinimo kabliukus;
5) 2020 m. vasario 4 d. ieškovė atsakovei pateikė palangių pavyzdžius, tačiau atsakymo sulaukė tik 2020 m. vasario 18 d., t. y., po dviejų savaičių.
Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremali situacija, o nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną, susijusį su COVID-19 viruso pandemija. Ši susidariusi situacija taip pat kliudė vykdyti darbus įprastu greičiu.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytais argumentais, jog dėl ieškovės pagal sutartį pavėluotai atliktų darbų yra atsakinga atsakovė, nurodė, kad visa turima projektinė dokumentacija ieškovei buvo pateikta 2019 m. rugsėjo 22 d. el. laišku, adresu samatos@lakede.lt, likus daugiau nei dviem mėnesiams iki darbų pradžios. Ieškovė 2019 m. spalio 23 d. Sutarties priede Nr. 2 parašu patvirtino, kad visą objekto projektinę dokumentaciją, reikalingą darbų atlikimui, ji gavo. Po projektinės dokumentacijos pateikimo iki darbų pradžios 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovė pastabų ar klausimų dėl projektinės dokumentacijos nepateikė.
Atsakovė taip pat nurodė, kad, nors ieškovė darbus objekte turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., pridedamas darbo fronto perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė darbų frontą perėmė tik 2019 m. gruodžio 16 d., o tai įrodo, kad ieškovė priimti darbų frontą vėlavo.
Atsakovė taip pat nesutiko su ieškinio motyvais, jog ieškovė darbus atlikti vėlavo, nes objekte nebuvo sumontuoti langai, kas yra būtina sąlyga ventiliuojamo fasado įrengimo darbų atlikimui. Iš ieškovės ieškinyje minimų foto nuotraukų, kuriose užfiksuoti nesumontuoti objekto langai, matyti, kad, be 6-o aukšto vitrininių langų, yra objekto pirmo aukšto sienos ir lubos, balkonuose nėra baigti ar net pradėti darbai. T. y., nors objekte ir nebuvo sumontuoti langų stiklai, ieškovė nebuvo padariusi kitų darbų, kuriuos buvo galima padaryti, nesant įmontuotų langų, dėl ko langų nesumontavimas 2019 m. gruodžio 18 d. niekaip neįtakojo ieškovės darbo objekte trukmės. Dar daugiau, ieškovės darbų atlikimui buvo reikalingi tik langų rėmai bei rėmų sandarinimas, ne stiklai, kurių įstatyti ir pritvirtinti, kol ieškovė nebuvo sumontavusi objekto 6 aukšto palangių (ką ieškovė atliko tik 2020 m. kovo mėn., tai patvirtina ieškovės prie ieškinio pridėtas 2020 m. kovo mėn. atliktų darbų aktas), nebuvo galima. Atsakovės teigimu, visą darbų atlikimo laikotarpį pretenzijos dėl darbų stabdymo ieškovė nepateikė, tai taip pat patvirtina, jog ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai ir laiku atlikti darbus, tačiau dėl savo pačios kaltės to nepadarė.
Atsakovės teigimu, nepagrįsti ieškinio motyvai, jog darbų frontas nebuvo paruoštas dėl to, kad UAB „Milvinta“ neperdavė ieškovei brėžinių, nebuvo konstrukcinių sprendimų, nebuvo apšiltinta objekto balkonų cokolinė zona. Pagal 2019 m. spalio 23 d. sutarties 5.3 punktą, būtent ieškovė (rangovas) įsipareigojo paruošti ir su UAB „ Milvinta“ (užsakovu) patvirtinti technologinę kortelę, charakteringus mazgus, reikalingus darbų vykdymui. UAB „Milvinta“ pirmuosius mazgus derinimui iš ieškovės gavo tik 2020 m. sausio 3 d. Be to, balkonų cokolinės zonos neapšiltinimas ieškovės atliekamų darbų trukmės nelėmė, nes ieškovė, net ir nesant apšiltintoms balkonų cokolinėms zonoms, galėjo bet kada pradėti objekto pirmo aukšto sienų ir lubų fasado įrengimo darbus, kurių pradžią ieškovė nepagrįstai vėlino.
Atsakovė taip pat teigia, kad ieškinio motyvas, jog, atsiradus problemoms, UAB „Milvinta“ ieškovės darbų atlikimo eigoje nesiėmė jų pakankamai greitai spręsti, yra nepagrįstas:
1) nepagrįstas ieškovės argumentas, kad UAB „Milvinta“ nepakankamai greitai sprendė objekto balkonų cokolinės dalies šiltinimo klausimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė objekto fasado šiltinimo darbus sprendė atlikti vandenį įgeriančia medžiaga ten, kur to daryti negalima. UAB „Milvinta“ nesutikus, ieškovės pakeista sąmata dėl balkonų šiltinimo vandenį neįgeriančia medžiaga nepagristai viršijo sąmatoje pateiktus įkainius. Todėl atsakovė maksimaliomis pastangomis stengėsi kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją. Ieškovė darbų pasiūlymą elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. sausio 2 d., UAB „Milvinta“ jau kitą dieną, t. y. 2020 m. sausio 3 d., informavo ieškovę, kad jos pateikta kaina per didelė, dėl ko šių darbų atlikimas bus organizuojamas pačios UAB „Milvinta“. 2020 m. sausio 17 d. (per dvi savaites) minėti darbai objekte buvo atlikti. UAB „Lakedė“ tuo metu turėjo galimybę netrukdomai atlikti kitus darbus, dėl ko minėtų darbų atlikimas įtakos UAB „Lakedė“ darbo trukmei neturėjo;
2) atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio argumentu, jog UAB „Milvinta“ nebandė kuo greičiau išspręsti kilusių klausimų dėl fasado įrengimo. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo pateiktas darbo projektas su fasado planais ir principiniais mazgais, tuo tarpu papildomus mazgus, apie kuriuos kalbama ieškinyje, pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutarties 5.3 punktą derinimui turėjo pateikti būtent ieškovė. UAB „Milvinta“ kaip įmanoma greičiau siekė su ieškove suderinti visus kilusius neaiškumus;
3) ieškinio motyvas, jog UAB „Milvinta“ yra atsakinga už tai, kad neturėjo projektinės dokumentacijos, kas įtakojo ieškovės darbų atlikimo laiką, neatitinka tikrovės, nes būtent ieškovė ilgą laiką UAB „Milvinta“ nepateikė papildomų mazgų ir savo darbų atlikimo technologinės kortelės, kas turėjo būti padaryta pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutarties nuostatas, ko pasėkoje UAB „Milvinta“ fiziškai negalėjo patikrinti, ar ieškovės turima projektinė dokumentacija atitinka realybę. Tik gavus iš ieškovės patikslintus matavimus per vieną parą būdavo patikslinami visi kilę neaiškumai, todėl tai negalėjo turėti įtakos ieškovės objekte atliekamų darbų trukmei;
4) atsakovė teigia, jog, priešingai nei nurodyta ieškinyje, aplinkybė, kad per 3 darbo dienas (nuo 2020 m. sausio 15 d. iki sausio 20 d.) tarp šalių buvo išspręstas tvirtinimo kabliukų įsigijimo klausimas, niekaip neįtakojo ieškovės atliekamų darbų trukmės, kadangi minėtas klausimas buvo išspręstas dar iki plytelių kabinimo darbų pradžios;
5) priešingai ieškinio motyvams, objekto palangių pavyzdžių tvirtinimas užtruko ne dėl UAB „Milvinta“ kaltės, bet dėl to, kad ieškovė UAB „Milvinta“ pateikė neišbaigtą palangės pavyzdį, dėl ko UAB „Milvinta“ negalėjo jo patvirtinti. Ieškovei pateikus išbaigtą palangės pavyzdį, UAB „Milvinta“ jį iš karto patvirtino;
6) atsakovė teigia, kad darbų atlikimo terminas pagal 2019 m. spalio 23 d. Sutartį galėjo būti keičiamas tik rašytiniais (pasirašytais) šalių sutarimais (Sutarties 6.2.1, 20.6 punktai). Ieškovė atsakovės neinformavo, dėl kokių priežasčių ji nori pratęsti darbų atlikimo terminą, nepranešė, jog dėl neva neperduoto darbų fronto ar 3 darbo dienas nepateiktų kabliukų, kurie buvo reikalingi tolimesnių darbų atlikimui, pailgės darbų atlikimo trukmė.
Atsakovės teigimu, ieškovė darbus turėjo užbaigti iki 2020 m. kovo 31 d., o ekstremali situacija ir karantinas buvo paskelbti tik 2020 m. kovo 15 d. Iš 2020 m. balandžio 1 d. foto fiksacijos nuotraukų matoma, kad 2020 m. balandžio 1 d. neatliktų darbų buvo likę daugiau nei įmanoma atlikti per 2 savaites.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų D. R., L. M., V. M. ir M. U. parodymus, daro išvadą, jog pavėluotą darbų pagal Sutartį atlikimą lėmė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės veiksmai.
Visgi, sutiktina su atsakovės pozicija, kad darbų atlikimo pagal Sutartį terminas galėjo būti keičiamas tik rašytiniu šalių susitarimu (Sutarties 20.6 punktas). Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad ieškovė darbus pagal sutartį turėjo pradėti 2019 m. gruodžio 2 d., o baigti – 2020 m. kovo 31 d. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas gali keistis: dėl užsakovo nurodymų rangovui (projektinių sprendinių keitimas ar papildymas), kurie sąlygoja laiko sąnaudų padidėjimą ar sumažėjimą (Sutarties 4.4.1 punktas); dėl pavėluotai pristatomų medžiagų, kurias tiekia užsakovas (Sutarties 4.4.2 punktas); dėl nepalankių oro sąlygų (Sutarties 4.4.3 punktas); dėl darbų sustabdymo ne dėl rangovo kaltės (Sutarties 4.4.4 punktas); dėl pavėluotai priduodamo darbų fronto (Sutarties 4.4.5 punktas); dėl pavėluotai atliekamų mokėjimų (Sutarties 4.4.6 punktas).
Taigi, vadovaujantis Sutarties 4.4 punktu, ieškovė, esant šiame punkte nurodytoms sąlygoms, turėjo teisę prašyti, kad atsakovė pratęstų darbų atlikimo terminą, ir šis sutarimas turėjo būti rašytinis ir šalių pasirašytas. Toks rašytinis šalių susitarimas šalių į bylą nebuvo pateiktas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido Sutartimi nustatytą prievolės įvykdymo terminą.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Spendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė, kad neapribojant šios Sutarties nuostatų ir užsakovo teisių pagal taikytinus įstatymus dėl užsakovo nuostolių atlyginimo, rangovas, dėl savo kaltės vėluodamas atlikti darbus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos be PVM.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal Sutartį atliktus darbus vienašališkai pasirašytais 2020 m. gegužės 21 d. atliktų darbų aktu Nr. 4, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 4 ir galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu atsakovei perdavė 2020 m. gegužės 28 d. Todėl, vadovaujantis šalių sudaryta Sutartimi, atsakovė turėjo pagrindą reikalauti Sutarties 12.1 punkte nustatytų delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. (58 dienos). Tačiau, įvertinęs nustatytą aplinkybę, jog dėl darbų vėlavimo yra atsakinga ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, be to, prievolė pagal Sutartį iki nustatyto termino (2020 m. kovo 31 d.) buvo iš dalies įvykdyta, teismas šalių Sutartimi sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 20) mažina ir delspinigius skaičiuoja nuo 2020 m. gegužės 21 atliktų darbų akte ir pažymoje apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 19, 20) nurodytos 66 311,18 Eur (be PVM) vertės: 66 311,18 Eur (be PVM) x 0,03 proc. = 19,89 Eur/dieną x 58 dienos = 1 153,62 Eur.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigiai, atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal Sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti pagrįstai, likusi 9 176,58 Eur suma iš atskaitytų 10 330,20 Eur (10 330,20 Eur – 1 153,62 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 9 176,58 Eur (be PVM) sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad 1 153,62 Eur (be PVM) delspinigių sumą atsakovė jau yra atskaičiusi iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, likusioje dalyje 9 176,58 Eur delspinigių atskaitymą teismas pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas 10 330,20 Eur sumai netenkintinas.
Dėl atsakovės atlikto nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymo teisėtumo ir reikalavimo priteisti nuostolius už pastolių nuomą
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės UAB „Milvinta“ atstovė advokatė S. Žukauskienė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 30) ieškovei UAB „Lakedė“ pranešė, kad atsakovė iš ieškovei už atliktus pagal Sutartį darbus mokėtinos 52 205,67 Eur sumos, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 5 dalimi, be kita ko, įskaito ieškovės užsakovui mokėtinus 8 615,71 Eur nuostolius dėl pastolių. 2020 m. birželio 24 d. atsakovės pareiškime-pretenzijoje (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 24-25) nurodyta, kad 8 615,71 Eur per didelius nuostolius atsakovė patyrė dėl užsitęsusių ieškovės darbų, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė šiuos nuostolius atlygins.
Priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 132-139) atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 8 615,71 Eur nuostolius dėl pastolių nuomos. Nurodė, jog ieškovė darbus pagal Sutartį privalėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., tačiau, pažeisdama Sutarties sąlygas, darbus atlikti vėlavo, ko pasėkoje atsakovė patyrė papildomas 8 615,71 Eur išlaidas už pastolių nuomą.
Patikslintu priešieškiniu (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 149-153) atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 6 515,71 Eur nuostolius dėl pastolių nuomos.
Teismui pasiūlius atsakovei pateikti detalius atskaitytų iš ieškovei mokėtinos sumos ir prašomų priteisti nuostolių dėl pastolių nuomos skaičiavimus, atsakovė UAB „Milvinta“ pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 98-99), kuriuose nurodė, kad UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties priede Nr. 1 pastolių kaina buvo įtraukta į ieškovės darbų sąmatą, joje nurodytos pastolių išlaidas – 7 585,31 Eur (be PVM). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis pastolių objekte dalinai buvo įrengti dar iki 2019 m. gruodžio 2 d. UAB „Milvinta“ lėšomis, šalių buvo sutarta, jog, siekiant nenuomoti kitų pastolių objekte, atsakovė sutarties galiojimo metu paliks pastolius, o ieškovė atims iš galutinės darbų kainos UAB „Milvinta“ turėtas išlaidas dėl pastolių ieškovės darbo laikotarpiu. Pastoliai objekte buvo statomi tada, kai ieškovė to reikalavo. Kadangi pastolių, jų surinkimo ir išrinkimo išlaidos turėjo tekti UAB „Lakedė“, vadovaujantis ieškovės pateiktu darbų atlikimo grafiku ir faktiniu pastolių naudojimosi terminu, UAB „Milvinta“ patyrė nuostolius dėl pastolių nuomos, kurie atsirado dėl užsitęsusių ieškovės darbų. Nors ieškovė sutartį privalėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 31 d., darbų nustatytais terminais ji neužbaigė, dėl ko pastoliai objekte buvo nuomojami iki 2020 m. gegužės 12 d.
Atsakovės teigimu, minėta įskaityta 8 615,71 Eur suma buvo paskaičiuota tokiu būdu: už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. UAB „Wodlux“ (pastolių savininkas) naudai viso sumokėjo 21 766,45 Eur su PVM , t. y. 17 988,79 Eur be PVM‘ iš šios sumos atėmus iki sutarties vykdymo pradžios patirtas pastolių nuomos išlaidas, t. y. 2019 rugsėjo 30 d., spalio 31 d. ir lapkričio 29 d. sąskaitose nurodytas pastolių nuomos sumas, kas sudaro 2 163,21 Eur su PVM (1 787,77 Eur be PVM) (rugsėjo mėn. - 648,29 Eur; spalio mėn. - 757,46 Eur; lapkričio mėn. - 757,46 Eur), taip pat atėmus 7 585,31 Eur ieškovės sąmatoje nurodytą pastolių nuomos sumą (17 988,79-1 787,77-7 585,31=8 615,71 Eur), tiesioginiai UAB „Milvinta“ nuostoliai yra 8 615,71 Eur.
Atsakovė taip pat paaiškino, kad nuostoliai, patirti dėl pastolių, buvo skaičiuojami be PVM mokesčio, nes UAB „Lakedė“ vykdė statybos darbus, kuriems taikomas PVM įstatymo 96 straipsnis (atvirkštinis apmokestinimas). Jeigu UAB „Lakedė“ būtų pati išsinuomojusi pastolius ir nuomos sumą būtų nurodžiusi aktuose ir sąskaitose, atsakovė ieškovei būtų mokėjusi be PVM. Tuo tarpu UAB „Milvinta“ pastolių nuomai nebuvo taikomas atvirkštinis apmokestinimas ir už pastolių nuomą buvo apmokėta su PVM.
Atsakovė nurodė, jog, teismui pripažinus įskaitymą neteisėtu, UAB „Milvinta“ patikslintu priešieškiniu prašo priteisti mažesnę sumą, t. y. 6 515,71 Eur nuostolių, susidariusių dėl ieškovės sutarties neįvykdymo laiku. Priešieškinyje paskaičiuota nuostolių suma yra kitu būdu, nurodomu žemiau.
Ieškovė Sutarties neįvykdė laiku ir atsakovė už pastolius buvo priversta mokėti iki 2020 m. gegužės 12 d. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (42 dienos) UAB „Milvinta“ mokėjo nuomos mokestį už pastolius. Pastolių nuomą ir apmokėjimą už juos patvirtina į bylą pateiktos UAB „Wodlux“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir apmokėjimas už jas. Už pastolių nuomą UAB „Milvinta“ nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (250 dienų) iš viso sumokėjo 21 766,45 Eur, kur vienos dienos pastolių nuomos kaina sudarė 87,06 Eur (21766,45:250=87,06). Tai reiškia, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. (162 dienos) atsakovė sumokėjo 14 103,00 Eur nuomos mokestį už pastolius (87,06 x l62). Tokiu būdu, atėmus iš 14 103,72 Eur ieškovės sąmatoje nurodytą ir sutartą sumą – 7 585 Eur, tiesioginis nuostolis yra (14 103,00-7 585,00=6 518,00) 6518,00 Eur. Priešieškinyje prašoma priteisti suma yra 3 eurais mažesnė, nes ieškinyje ši suma buvo skaičiuota apvalinus sumas po kablelio.
Ieškovė su atsakovės atliktu 8 615,71 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymu iš ieškovei mokėtinos už atliktus darbus sumos ir atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovės 6 515,71 Eur nuostolius dėl pastolių nuomos nesutiko, nes, ieškovės teigimu, šalių sudaryta Sutartimi buvo susitarta, kad pastolius darbų atlikimui pastatys ieškovė, o išlaidas dėl pastolių apmokės atsakovė pagal Sutarties priede Nr.1 (Sąmata“) nurodytą kainą. Šalims žodžiu susitarus, kad pastoliai, pastatyti kitų rangovų darbų atlikimui, liks prie pastato ir ieškovės darbų atlikimo laikotarpiu, ieškovė į sąskaitas neįtrauks Sutarties priede Nr. 1 (Sąmatoje) nurodytos pastolių kainos, kuri, kaip nurodė ieškovės atstovas E. Daugėla, sąskaitose, pateiktose atsakovei, nebuvo nurodyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad šalys Sutartimi buvo susitarusios, jog pastolius objekte pastatys ieškovė, pastolių kaina nurodyta Sutarties priede Nr. 1 (Sąmata). Akivaizdu, jog ieškovei darbus atlikus pavėluotai (turėjo atlikti iki 2020 m. kovo 31 d., o baigė 2020 m. gegužės 28 d.), atsakovė dėl pastolių nuomos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 28 d. patyrė nuostolius. Tačiau atsakovės nurodyti nuostolių dėl pastolių nuomos skaičiavimai yra neteisingi. Sutartyje nurodyta, kad darbų pabaiga – 2020 m. kovo 31 d. (Sutarties 4.2 punktas). Todėl atsakovė dėl užsitęsusių darbų gali reikalauti atlyginti nuostolius, susidariusius dėl pastolių nuomos 2020 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Pažymėtina tai, kad pastolių demontavimo, transportavimo išlaidos negali būti vertinamos kaip nuostoliai, patirti dėl užsitęsusių ieškovės darbų, nes užsitęsę darbai sąlygoja tik nuomos mokesčio, bet ne demontavimo, transportavimo išlaidų, padidėjimą.
Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 90-97, 109, 111) patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki gegužės 5 d. dėl pastolių nuomos patyrė 1 430,44 Eur išlaidų (775,71 Eur + 495,72 Eur + 159,01 Eur). Teismui konstatavus, jog darbai užsitęsė dėl abiejų šalių kaltės, šios išlaidos šalims turi būti dalijamos pusiau, po 715,22 Eur.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad 715,22 Eur (be PVM) nuostoliai dėl pastolių nuomos, atskaityti atsakovės iš ieškovės reikalaujamos už pagal Sutartį atliktus darbus sumokėti sumos, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės pranešimu ieškovei buvo atskaityti pagrįstai, likusi 7900,49 Eur suma iš atskaitytų 8 615,71 Eur (8 615,71 Eur – 715,22 Eur) atskaityta nepagrįstai, dėl ko 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas atskaitymas 7900,49 Eur (be PVM) nuostolių dėl pastolių nuomos sumai pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad 715,22 Eur (be PVM) nuostolių dėl pastolių nuomos sumą atsakovė jau yra atskaičiusi iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos, likusioje dalyje 7900,49 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos atskaitymą teismas pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas 6515,71 Eur sumai netenkintinas.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu ir priteisti skolą už atliktus darbus
Ieškovė prašo pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu ir priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 30 479,00 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus.
Teismui konstatavus, kad atsakovės UAB „Milvinta“ 2020 m. liepos 13 d. atliktas atskaitymas iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos 1 153,62 Eur delspinigių sumai ir 715,22 Eur nuostolių dėl pastolių nuomos sumai yra pagrįstas, likusioje 28 610,16 Eur dalyje (30 479,00 Eur- 1 153,62 Eur – 715,22 Eur) atskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl to ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, pripažįstant 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 28 610,16 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu ir priteisiant iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 28 610,16 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 078,60 Eur delspinigius.
Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties 11.5 punktą atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal Sutarties 11.9 punktą iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210, 05 Eur, bendrą skolos sumą sudarė 52 205,67 Eur. 2020 m. liepos 13 d. atsakovė ieškovei pervedė 21 726,67 Eur sumą, todėl liko neapmokėta 30 479,00 Eur skola. Taigi, atsakovės ieškovei mokėtinus delspinigius sudaro 3 094,56 Eur (už sumą, mokėtiną iki 2020 m. birželio 10 d. - 55,26 x 56) ir 2 984,04 Eur (už sumą, mokėtiną iki 2020 m. birželio 12 d. - 55,26 x 54). Bendra delspinigių suma – 6 078,6 Eur.
Ieškovės reikalavimas priteisti 6 078,60 Eur delspinigius tenkintinas iš dalies.
Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad užsakovas už atliktus darbus apmoka iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio, 10-os dienos. Pagal Sutarties 11.9 punktą, užsakovas sulaiko 5 proc. pagal šią sutartį mokėtinos rangovui sumos, visą sulaikytą sumą užsakovas sumoka per 15 dienų po galutinio atliktų darbų akto pasirašymo.
Sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad užsakovas, atsakovė, vėluodamas atlikti mokėjimus pagal Sutartyje nurodytą terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, moka ieškovei 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės be PVM už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo mokėtinų sumų mokėjimo termino iki jų faktinio mokėjimo dienos, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo Sutarties kainos be PVM.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal Sutartį atliktus darbus galutiniu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, pasirašytu vienašališkai ieškovės, atsakovei perdavė 2020 m. gegužės 28 d. Pagal Sutarties 11.5 punktą, atsakovė ieškovei iki 2020 m. birželio 10 d. turėjo sumokėti 42 995,62 Eur, pagal Sutarties 11.9 punktą - iki 2020 m. birželio 12 d. privalėjo sumokėti 9 210, 05 Eur (bendrą skolos sumą sudarė 52 205,67 Eur). Teismui konstatavus, kad 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktas įskaitymas 28 610,16 Eur sumai yra nepagrįstas ir neteisėtas ir tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 28 610,16 Eur skolos už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus iš atsakovės priteisimo, laikoma, kad atsakovės skolą ieškovei už atliktus darbus sudaro 28 610,16 Eur.
Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, šalių lygiateisiškumo principais, teismas šalių Sutarties 12.2 punkte sutartas netesybas, skaičiuojamas nuo visų Sutartyje numatytų darbų vertės (184 201,13 Eur (be PVM) (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 20) mažina ir delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 5 d. skaičiuoja nuo atsakovės laiku nesumokėtos 28 610,16 Eur sumos: 28 610,16 Eur (be PVM) x 0,03 proc. = 8,58 Eur/dieną x 56 dienos = 480,48 Eur. Ieškovės nurodytas delspinigių skaičiavimo būdas, kai už laiku nesumokėtą skolą delspinigiai skaičiuojami du kartus, teismo nuomone, yra neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteistini 480,48 Eur delspinigiai.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies – 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą 28 610,16 Eur atskaitymą iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos pripažįstant nepagrįstu ir neteisėtu ir iš atsakovės ieškovei priteisiant 28 610,16 Eur skolą už atliktus darbus, 480,48 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Patikslintas priešieškinys atmestinas.
Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui nėra teisiškai reikšmingi ar lemiantys sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš kitos šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, ir šalia kitų nurodytų bylinėjimosi išlaidų apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Taigi, bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylas (pvz., itin sudėtinga ir specifinė byla), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos. Be to, Rekomendacijose nustatyti dydžiai neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas, tuo tarpu teismas gali sumažinti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šis yra neprotingai didelis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012).
Ieškovė 2021-11-04 pateikė prašymą priteisti iš atsakovės iš viso 27 405,82 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo teigimu, šioje civilinėje byloje ieškovės atstovui teko rengti ieškinį, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį – rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime pateiktų nepagrįstų argumentų bei eksperto Beigos nemotyvuotos ekspertizės išvados, atsiliepimą į atsakovės pateiktą priešieškinį, atsiliepimą į atsakovės pateiktą patikslintą priešieškinį, 2021 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus, 2021 m. lapkričio 8 d. rašytinius paaiškinimus; 2021 m. gruodžio 27 d. rašytinius paaiškinimus, 2022 m. sausio 13 d. rašytinius paaiškinimus, 2022-10-14 rašytinius paaiškinimus bei gavus atsakovės pateiktus 2022-10-21 rašytinius paaiškinimus 2022-10-28 buvo teikti papildomi rašytiniai paaiškinimai. Minėtų procesinių dokumentų rengimas buvo būtinas siekiant ieškovei apginti savo teises bei atsikirsti į atsakovės reiškiamus nepagrįstus reikalavimus. Civilinės bylos procesą komplikavo ne tik atsakovės reiškiami nepagrįsti reikalavimai, bet ir atsakovės reiškiamų reikalavimų turinio pakitimai, į kuriuos ieškovė privalėjo reaguoti procesiniais dokumentais. Dėl atsakovės procesinio elgesio procesinių dokumentų rengimas bei tinkamas ieškovės interesų atstovavimas pareikalavo daugiau nei įprasta advokato darbo ir laiko sąnaudų.
Prašyme nurodoma, kad ieškovė buvo pateikusi prašymus Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nagrinėjamoje byloje: 1) 2020 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl 10 084,56 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) 2021 m. kovo 29 d. prašymą dėl 2 716,12 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 3) 2021 m. lapkričio 10 d. prašymą dėl 3 761,09 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 4) 2021 m. gruodžio 31 d. prašymą dėl 438,09 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pastarajame prašyme ieškovė nurodė, jog ieškovė iš viso patyrė 16 999,86 Eur (10 084,56 Eur + 2 716,12 Eur + 3 761,09 Eur + 438,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 7 425,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikinus priimtą teismo sprendimą ir bylą gražinus nagrinėti į pirmosios instancijos teismą-Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus ieškovas patyrė 2 980,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios apėmė 2022 m spalio 14 d. ir 2022 m spalio 28 d. rašytinių paaiškinimų parengimą , bei ieškovo atstovavimą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų posėdžiuose, o visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 27 405,82 Eur. Ieškovo atstovas teikdamas 2022-11-04 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu pateikė ir detalų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą bei išlaidų pagrindimą .
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Sutiktina su ieškovės prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyta pozicija, jog bylą laimėjusios šalies naudai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neturi viršyti Rekomendacijose numatytų dydžių, nebent teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (byla itin sudėtinga ir specifinė), nukryps nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir tinkamai tai motyvuos.
Minėta, jog ieškovė UAB „Lakedė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą įskaitymą 30 479,00 Eur sumai nepagrįstu ir neteisėtu; priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovės UAB „Lakedė“ naudai 30 479,00 Eur skolą už atliktus ir perduotus statybos rangos darbus, 6 078,60 Eur delspinigius; 6 (šešių) % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkinus iš dalies (teismas nusprendė pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės UAB „Milvinta“ atliktą 28 610,16 Eur atskaitymą iš ieškovei už atliktus darbus pagal UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytą rangos sutartį mokėtinos sumos nepagrįstu ir neteisėtu bei priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“ ieškovei UAB „Lakedė“ 28 610,16 Eur skolą už atliktus darbus, 480,48 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo), ieškovės ieškinys buvo patenkintas 80 proc. (29 090,64 Eur x 100 proc./36 557,60 Eur).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai patenkinti 80 proc., o atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas. Todėl būtų pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 80 proc. jos patirtų, teismo pripažintų pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis, bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisti 20 proc. atsakovės patirtų, teismo taip pat pripažintų pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis, bylinėjimosi išlaidų.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje civilinėje byloje pateikė šiuos procesinius dokumentus: ieškinį (12 lapų, dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 1-12), rašytinius paaiškinimus (15 lapų, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 54-67), atsiliepimą į priešieškinį (14 lapų, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 159-171), atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės skyrimo (4 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 173-176), atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (18 lapų, dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 1-18), prašymą dėl ekspertui užduotinų klausimų (4 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 32-35), prašymą dėl įrodymų (2 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 144-145), rašytinius paaiškinimus (7 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 30-36), rašytinius paaiškinimus (4 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 76-79), rašytinius paaiškinimus (3 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 115-117), keturis prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 2-4, t. 4, b. l. 67-75, t. 5, b. l. 55-65, 86-94 (2021 m. rugsėjo 27 ir lapkričio 10 d. prašymai yra analogiški), 153-156), rašytinius paaiškinimus (4 lapai, dokumentų kopijų bylos t. 5, b. l. 169-172), 2022-03-23 pateikė 24 lapų atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą(dokumentų kopijų bylos t.6 b.l.115-138), 2022-04-11 teikė prašymą apygardos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumentų kopijų bylos t.6 b.l.145),2022-10-14 teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo(dokumentų kopijų bylos t.6 b.l.188-190),2022 m spalio 14 d.(dokumentų bylos kopija t.6 b.l.178-187) ir 2022 spalio 28d.(dokumentų bylos kopija t.7 b.l.4-7) teikė rašytinius paaiškinimus, bei 2022-11-04 teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo(dokumentų kopijų bylos t.7 b.l.8-10) su detaliu išlaidų paskaičiavimu.
Ieškovės atstovai dalyvavo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. spalio 23 d. parengiamajame teismo posėdyje nuo 9.40 iki 10.03 val., 2020 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje nuo 10.31 iki 11.05 val. (1 val.), 2021 m. kovo 29 d. parengiamajame teismo posėdyje nuo 13.32 iki 14.37 val. (1 val.), 2021 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje nuo 13.17 iki 16.09 val. (3 val.), 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje nuo 13.15 iki 17.12 val. (4 val.), 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje nuo 13.17 iki 15.16 val. (2 val.), 2021 m. birželio 4 d. teismo posėdyje nuo 9.04 iki 11.44 val. (3 val.), 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje nuo 9.23 iki 11.16 val. (2 val.), 2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje nuo 13.37 iki 15.17 val. (2 val.), 2022 m. sausio 3 d. teismo posėdyje nuo 9.36 iki 9.45 val., 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje nuo 15.01 iki 15.26 val., iš viso 18 val. Ieškovo atstovai nuotoliniu būdu dalyvavo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų posėdžiuose: 2022-09-15 14.02 iki 14.47 val., 2022-10-21 10.03 iki 10.17 val. ,2022-11-04 13.35 iki 14.58 val.
Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais, už advokato ieškovei suteiktas teisines paslaugas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas sekančiai:
1) už 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškinį – 3 452,50 Eur (1 381,00 Eur x 2,5);
2) už 2020 m. spalio 21 d. rašytinius paaiškinimus – 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4);
3) už 2020 m. lapkričio 19 d. atsiliepimą į priešieškinį – 3 496,25 Eur (1 398,50 Eur x 2,5);
4) už 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepimą į prašymą dėl ekspertizės skyrimo – 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4);
5) už 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl ekspertui užduotinų klausimų – 559,40 Eur (1 398,50 Eur x 0,4);
6) už 2021 m. kovo 12 d. atsiliepimą į patikslintą priešieškinį – 3 637,00 Eur (1 454,80 Eur x 2,5);
7) už 2021 m. gegužės 5 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4);
8) už 2021 m. gegužės 31 d. rašytinius paaiškinimus – 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4);
9) už 2021 m. lapkričio 8 d. rašytinius paaiškinimus – 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4);
10) už 2021 m. gruodžio 27 d. rašytinius paaiškinimus – 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4);
11) už 2021 m. gruodžio 31 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4) (už kitus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo užmokestis neskaičiuojamas, nes prašymai iš esmės yra analogiški, šiek tiek papildyti);
12) už 2022 m. sausio 13 d. rašytinius paaiškinimus – 639,24 Eur (1 598,10 Eur x 0,4);
13) konsultacijų, pasirengimo, atstovavimo teisme maksimalus darbo užmokestis apskaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamo 2020 m. I ketvirčio ir 2021 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies įmonėje vidurkį – 1 473,70 Eur ((1 381,00 Eur + 1 566,40 Eur)/2). Už 18 dalyvavimo parengiamuosiuose posėdžiuose ir teismo posėdžiuose valandas – 2 652,66 Eur (1 473,70 Eur x 0,1 x 18 val.);
14) ieškovė prašymuose ir jų prieduose nurodė, jog pasirengimas parengiamiesiems ir teismo posėdžiams užtruko iš viso 28,35 val. (5,30 + 1,30 + 1,30 + 7 + 6,15 + 5 + 2,30, išlaidų detalizacijoje ieškovės nurodytas pasirengimo teismo posėdžiams valandų skaičius gaunamas iš bendrai nurodyto pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose valandų skaičiaus atėmus faktinį suapvalintą dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovės atstovai parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose bendrai dalyvavo iš viso 18 val., jog visi atsakovės į bylą pateikti procesiniais dokumentai ir rašytiniai įrodymai buvo analizuojami ir dėl jų rašomi rašytiniai paaiškinimai viso proceso eigoje, daro išvadą, jog ieškovės nurodytas pasirengimo posėdžiams laikas – 28,35 val. yra neprotingas, neatitinkantis tikėtinų pasirengimo posėdžiams faktinių sąnaudų, todėl mažintinas iki 10 val., už kurį paskaičiuojamas maksimalus advokato darbo užmokestis – 1 473,70 Eur (1 473,70 Eur x 0,1 x 10 val.);
15) ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 425,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš 2022-04-27 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad atsakovės UAB “Milvinta“ apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant ieškovo atstovams, todėl ieškovo išlaidas sudarė tik atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
Už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė iš viso sumokėjo 27 405,82 Eur. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir atsižvelgdamas į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį nustato, kad sutinkamai CPK 93 str.2d. atlygintinos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos sudarytų 21 924,68 Eur(27 405,82x 0,80 ). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į ginčo sumos dydį (ieškinio suma - 36 557,60 Eur, priešieškinio suma – 40 616, 86 Eur), kad nauju bylos nagrinėjimu Varėnos rūmuose nebuvo sprendžiami nauji klausimai , į advokato darbo laiko sąnaudas, į teiktų į bylą procesinių dokumentų apimtį, taip pat į tai, kad kai kuriuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dalinai buvo atkartojamos ankstesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, bei atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą, pagrįstomis ir protingomis laiko 15 000,00 Eur ieškovės už advokato teisinę pagalbą patirtas išlaidas.
Ieškovei iš atsakovės taip priteistini 80 proc. išlaidų, sumokėtų už eksperto S. Mitkaus dalyvavimą teismo posėdyje (dokumentų kopijų bylos t. 4, b. l. 88, t. 5, b. l. 25-28). Už eksperto S. Mitkaus dalyvavimą teismo posėdyje sumokėta 484,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 387,20 Eur.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 773,00 Eur žyminio mokesčio (dokumentų kopijų bylos t. 1, b. l. 81). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 654,54 Eur žyminis mokestis ((28 610,16 Eur + 480,48 Eur) x 3 proc. x 80 proc.).
Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 16 041,74 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 000,00 Eur + 387,20 Eur + 654,54 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui jį priėmus, atsakovei grąžintinas 136,86 Eur žyminis mokestis (8 110,36 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.), sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. lapkričio 3 d., mokėjimo dokumento Nr. 11031319 (CPK 87 straipsnio 2 dalis, dokumentų kopijų bylos t. 2, b. l. 148).
Teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato ir advokatų padėjėjų teisinę pagalbą dydžio (6 262 Eur) (teikiant teisinę pagalbą nagrinėjant bylą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose) ,turėtų 2904 Eur išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo, bei 1452 Eur išlaidų atstovaujant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose, iš viso 10 618 Eur, pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į ginčo sumos dydį (ieškinio suma - 36 557,60 Eur, priešieškinio suma – 40 616, 86 Eur), sprendžiami klausimai nėra nauji, į advokato darbo laiko sąnaudas, į pateiktų procesinių dokumentų apimtį (kai kurie dokumentai buvo mažos apimties), taip pat į tai, kad kai kuriuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose dalinai buvo atkartojamos ankstesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, pagrįstomis ir protingomis laiko 9 000 Eur atsakovės už advokato ir jo padėjėjų teisinę pagalbą patirtas išlaidas, kurių 20 proc., atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dalį(80 proc.), sudarytų 1800 Eur, kurie priteistini iš ieškovės atsakovės naudai.
Atsakovei iš ieškovės taip priteistina 20 proc. išlaidų, sumokėtų už teismo ekspertizę (dokumentų kopijų bylos t. 3, b. l. 37-42, 45, 142-143, 147, 148). Už teismo ekspertizę sumokėta 3 630,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 726 Eur.
Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2526 Eur bylinėjimosi išlaidų (1800 Eur + 726 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 13 515,74 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (16041,74 Eur – 2526 Eur).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 dalimi, 294 straipsniu, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2020 m. liepos 13 d. atsakovės -UAB „Milvinta“( (juridinio asmens kodas 303210964) atliktą 28 610,16 Eur atskaitymą iš ieškovei mokėtinos sumos UAB “Lakedė“ už atliktus darbus pagal UAB „Lakedė“ ir UAB „Milvinta“ 2019 m. spalio 23 d. sudarytą rangos sutartį mokėtinos sumos nepagrįstu ir neteisėtu.
Priteisti iš atsakovės UAB „Milvinta“(juridinio asmens kodas 303210964), ieškovei- UAB „Lakedė“( juridinio asmens kodas 125587439), 28 610,16 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų dešimties eurų 16 ct) skolą už atliktus darbus, 480,48 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 48 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 29 090,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos -2020 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo .
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Atlikti priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir ieškovei- uždarajai akcinei bendrovei „Lakedė“, (juridinio asmens kodas 125587439), iš atsakovės - uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ , (juridinio asmens kodas 303210964), priteisti 13 515,74 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus penkiolika eurų 74 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priimti atsakovės- UAB „Milvinta“ atsisakymą priešieškinio dalyje dėl 8 110,36 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto dešimties eurų 36 ct) nuostolių priteisimo iš ieškovės UAB „Lakedė“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Grąžinti atsakovei -UAB “ Milvinta“ 136,86 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei, šio žyminio mokesčio grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas